Užuojautą dėl Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačinskio) ir kitų aukštų šios šalies pareigūnų žūties pareikšti galima specialioje užuojautų knygoje Lenkijos ambasadoje Vilniuje.

Kaip BNS sakė ambasadoje, pagerbti tragedijos aukas žmonės kviečiami visą šią savaitę nuo 10 iki 12 valandos. Lenkijos ambasada įsikūrusi Smėlio gatvėje, sostinės Antakalnio rajone.

Savaitgalį Lietuvos gyventojai prie ambasados pastato Vilniuje dėjo gėles, degė žvakutes.

Pirmadienį Lietuvoje prasidėjo trijų dienų gedulas dėl Lenkiją ištikusios nelaimės. Gedulas paskelbtas ir visoje Europos Sąjungoje.

Lenkijos prezidentas L.Kaczynskis ir per 90 kitų žmonių žuvo šeštadienį, kai prezidento lėktuvas sudužo mėgindamas nutūpti Rusijos vakarinio Smolensko miesto oro uoste.

Per katastrofą Rusijoje taip pat žuvo prezidento sutuoktinė Maria Kaczynska (Marija Kačinska), Lenkijos nacionalinio banko vadovas Slawomiras Skrzypekas (Slavomiras Skšypekas), Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadas generolas Franciszekas Gagoras (Francišekas Gagoras), kiti aukšti valstybės pareigūnai ir asmenys.

Jie turėjo dalyvauti ceremonijose, skirtose paminėti tūkstančių lenkų karininkų, kurių dauguma buvo sušaudyti netoli Smolensko esančiame Katynės miške, 70-ąsias žudynių metines.

96 žmonių, žuvusių per Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofą, artimieji sekmadienio vakarą atvyko į Maskvą, tačiau kai kurie smarkiai sužaloti palaikai galės būti atpažinti tik atlikus DNR tyrimus, sakė pareigūnai.

“Daugiau kaip 130 Lenkijos piliečių – žuvusiųjų per Lenkijos orlaivio katastrofą prie Smolensko giminaičių – atskris į Maskvos Domodedovo oro uostą pirmadienio naktį , pranešė Maskvos mero pirmasis pavaduotojas Piotras Biriukovas.

Drauge su Rusijos pareigūnais žuvusiųjų giminaičiams Maskvoje padės Lenkijos sveikatos apsaugos ministrė Ewa Kopacz (Eva Kopač) ir ministro pirmininko kanceliarijos atstovas Tomaszsas Arabskis (Tomašas Arabskis).

Žuvusių lenkų šeimos bus Maskvoje kelias dienas.

Lenkijos tyrėjai kartu su Rusijos ekspertais tiria sudužusio lėktuvo juodąsias dėžės, aiškindamiesi, ar lenkų pilotai skrido pernelyg žemai, kai šeštadienio rytą mėgino nutupdyti lainerį netoli Smolensko esančiame oro uoste, tvyrant tirštam rūmui.

Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) palaikai sekmadienį buvo parskraidinti į Varšuvą, tačiau jo žmonos kūnas dar neatpažintas, sakė lenkų pareigūnai.

Kiti lavonai buvo perkelti į vieną lavoninę Maskvos pietiniame rajone.

“Sutelkėme geriausius sostinės teismo medicinos specialistus”, – naujienų agentūra “Interfax” citavo vieną neįvardytą teisėsaugos pareigūną.

Žuvusiųjų artimieji buvo apgyvendinti viešbučiuose Maskvoje, tačiau kol kas neaišku, ar jie vyks į lavoninę. Rusijos ir Lenkijos pareigūnai iki šiol atpažino tik keliolikos aukų palaikus.

Vienas pareigūnas sakė Rusijos valstybinei televizijai, jog daugelis lavonų buvo smarkiai sužaloti, todėl jie turės būti atpažįstami pagal DNR.

L.Kaczynskis ir Lenkijos vyriausybės delegacija skrido į Rusiją dalyvauti Katynės žudynių 70-ųjų metinių minėjimo ceremonijoje netoli Smolensko esančiame memoriale, kur palaidoti daugelis iš maždaug 22 tūkst. Sovietų Sąjungos NKVD sušaudytų lenkų karininkų, kurie buvo paimti į nelaisvę Antrojo pasaulinio karo pradžioje.

Rusijoje pirmadienį skelbiamas nacionalinis gedulas dėl šio tragiško incidento, o sekmadienio vakarą šios šalies televizija antrąkart per pastarąją savaitę parodė lenkų režisieriaus Andrzejaus Waidos (Andžejaus Vaidos) filmą “Katynė” (Katyn), vaizduojantį kruvinas karo pradžios žudynes.

Pasak stebėtojų, toks žingsnis yra labai neįprastas, nes Maskva faktą, jog lenkų karininkus Katynėje ir kitur Rusijoje bei Ukrainoje 1940 metais sušaudė Sovietų Sąjungos slaptosios tarnybos diktatoriaus Josifo Stalino nurodymu, pripažįsta tik puse lūpų.

Monumentas per lėktuvo katastrofą žuvusiems Lenkijos prezidentui ir daliai šalies vadovybės narių atminti gali būti pastatytas Smolenske, pranešė sekmadienį šaltinis srities administracijoje.

“Klausimą dėl monumento būtina apsvarstyti ir su Lenkijos atstovais, kol kas šis konkretus klausimas nebuvo iškeltas. Bet lėktuvo katastrofos vietoje jau pastatytas atminimo akmuo, prie kurio dedamos gėlės”, – sakė šaltinis.

Jis taip pat pranešė, kad statant monumentą gali iškilti sunkumų dėl to, kad aerodromas, į kurio teritoriją nukrito lėktuvas, yra karinis.

“Tačiau kažkas atminimui įamžinti turi atsirasti Smolenske”, – pridūrė pašnekovas.

Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio vyriausybinis lėktuvas Tu-154 sudužo prie Smolensko šeštadienio rytą. Pirminiais duomenimis, lėktuvas užkliuvo už medžių viršūnių esant blogam matomumui dėl tiršto rūko.

Tarp žuvusiųjų yra pats prezidentas, jo žmona ir dalis šalies vadovybės. Jie skrido į Katynę dalyvauti gedulo renginiuose masinio politinių represijų aukų palaidojimo vietoje.

Vyriausybės sprendimu pirmadienį Lietuvoje prasideda trijų dienų gedulas dėl Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačinskio) ir su juo skridusios valstybinės delegacijos žūties.

Sekmadienį Ministrų kabinetas nusprendė, kad Lietuva gedės nuo pirmadienio 7 val. iki trečiadienio 22 valandos.

Pirmadienį gedulas paskelbtas ir visoje Europos Sąjungoje.

Remiantis Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymu, minint gedulą, Lietuvos valstybės vėliava nuleidžiama 1/3 stiebo ilgio. Jeigu Lietuvos valstybės vėliava keliama ne ant stiebo, ji keliama su gedulo ženklu – prie vėliavos koto prisegamas 10 centimetrų pločio juodas kaspinas, kurio galai siekia vėliavos apačią.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis sekmadienį sakė, kad kaip elgtis, kai šalyje paskelbtas gedulas, teisės aktai nereglamentuoja. “Tačiau visada galioja sąžinės ir moralės reglamentai”, – pabrėžė ministras.

Lietuvos vyriausybė taip pat nusprendė, kad gedulas šalyje bus ir laidotuvių dieną, kai į amžino poilsio vietas bus lydimi lėktuvo katastrofoje žuvusieji: Lenkijos prezidentas ir kiti šios šalies politikai, kariuomenės vadai, bažnyčios hierarchai ir Katynėje nužudytųjų artimieji.

Lenkijos prezidentas L.Kaczynskis ir daug kitų žmonių žuvo šeštadienį, kai prezidento lėktuvas sudužo mėgindamas nutūpti Rusijos vakarinio Smolensko miesto oro uoste.

Per katastrofą Rusijoje taip pat žuvo prezidento sutuoktinė Maria Kaczynska (Marija Kačinska), Lenkijos nacionalinio banko vadovas Slawomiras Skrzypekas (Slavomiras Skšypekas), Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadas generolas Franciszekas Gagoras (Francišekas Gagoras), kiti aukšti valstybės pareigūnai ir asmenys.

Jie turėjo dalyvauti ceremonijose, skirtose paminėti 22 tūkst. lenkų karininkų, kurių dauguma buvo sušaudyti netoli Smolensko esančiame Katynės miške, 70-ąsias žudynių metines.

Per aviacijos istoriją lėktuvų katastrofose žuvo mažiausiai 15 valstybės vadovo rango politikų, rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.

1. Wladyslawas Sikorskis (Vladislavas Sikorskis), Lenkijos vyriausybės tremtyje ministras pirmininkas.

Jis buvo Lenkijos vyriausybės tremtyje, veikusios po šalies okupacijos 1939 metų rugsėjo- spalio mėnesiais, ministras pirmininkas.

1941 metų liepos 30 dieną W.Sikorskis ir SSRS ambasadorius Londone Ivanas Maiskis pasirašė sutartį atkurti SSRS ir Lenkijos diplomatinius santykius.

Tačiau 1943 metų balandyje diplomatiniai santykiai su teisėtais prieškarinės Lenkijos valdžios perėmėjais vėl buvo nutraukti – dėl W.Sikorskio prašymo ištirti masinį Lenkijos karininkų nužudymą Katynėje.

1943 metų liepą W.Sikorskis žuvo, kai jo lėktuvas, kuriame jis buvo, nukrito į jūrą netrukus po pakilimo iš Gibraltaro.

Tikslios šios lėktuvo katastrofos priežastys iki šiol galutinai nežinomos.

2. Ramonas Magsaysay (Ramonas Magsaisaijus), Filipinų prezidentas.

Per Antrąjį pasaulinį karą R.Magsaysay kovėsi iš pradžių JAV armijos gretose, o po to buvo vienas partizanų pajėgų vadų. Po karo jis dalyvavo politikoje ir buvo išrinktas prezidentu 1953 metais.

R.Magsaysay buvo artimas Jungtinių Valstijų sąjungininkas ir nenuilstantis komunizmo priešininkas. Tarp jo nuopelnų yra iš karto kelios žemės ūkio reformos Filipinuose.

1957 metų kovo 17 dieną lėktuvas, kuriame buvo prezidentas, atsitrenkė į kalną Sebu saloje. Tikslios katastrofos priežastys iki šiol nežinomos.

3. Bartelemi Boganda (Bartelemis Boganda), pirmasis autonominės Centrinės Afrikos Respublikos ministras pirmininkas.

Nuo XIX amžiaus pradžios iki 1958 metų CAR buvo viena Prancūzijos kolonijų. B.Boganda tapo pirmuoju autonominės CAR ministru pirmininku Prancūzijos Bendrijos sudėtyje.

B.Bogandos vyriausybės pirmieji įstatyminiai aktai uždraudė viešą nuogumą ir valkatavimą. B.Boganda turėjo tapti pirmuoju nepriklausomos CAR prezidentu.

1959 metų kovo 29 dieną jis žuvo įvykus sprogimui lėktuve, kuriame jis buvo. Tragedijos priežastys iki šiol nežinomos.

4. Dagas Hammarskjoldas (Dagas Hamaršeldas), JT generalinis sekretorius.

Buvęs Švedijos diplomatas D.Hammarskjoldas tapo JT generaliniu sekretoriumi 1953 metais.

1960 metais Kongo vyriausybė, ką tik gavusi nepriklausomybę nuo Belgijos, kreipėsi į JT prašydama padėti kovoti su didėjančiu smurtu šalyje.

D.Hammarskjoldas nusiuntė į Kongą JT taikdarių. Šį sprendimą 1960 metų rugsėjyje pasmerkė SSRS vadovybė ir pareikalavo, kad jis atsistatydintų.

1961 metų rugsėjyje D.Hammarskjoldas išskrido į Kongo Katangos provinciją. Lėktuvas nukrito netoli Ngolos miesto tuometinėje Šiaurės Rodezijoje (dabartinėje Zambijoje).

5. Rene Barrientosas (Renė Barientosas), Bolivijos prezidentas.

Generolas R.Barrientosas atėjo į valdžią per valstybės perversmą 1964 metais.

Valdant R.Barrientosui šalies ginkluotosios pajėgos slopino bet kuriuos opozicinius judėjimus, tarp jų ir sukilimą, kuriam vadovavo Che Guevara (Če Gevara). Bolivijos armija sučiupo ir įvykdė Che Guevarai mirties bausmę 1967 metais.

Prezidentas R.Barrientosas žuvo 1969 metų balandyje – sraigtasparnis, kuriame jis buvo, nukrito Kočabambos provincijoje.

Bolivijoje iki šiol sklando gandai, kad sraigtasparnis buvo numuštas, nors oficiali tyrimo komisija priėjo prie išvados, kad orlaivis užkliuvo už elektros linijos laidų.

6. Cemalis Bijedičius (Džemalis Bijedičius), Jugoslavijos ministras pirmininkas

Gimė ir užaugo Bosnijoje. Per Antrąjį pasaulinį karą kovėsi Josipo Brozo Tito partizanų gretose. 1971 metais tapo Jugoslavijos ministru pirmininku.

1977 metų gruodyje lėktuvas, kuriame buvo C.Bijedicius, atsitrenkė į kalną netoli Kreševo Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Dalis Bosnijos gyventojų mano, jog lėktuvo katastrofa buvo C.Bijediciaus priešininkų serbų Jugoslavijos vyriausybėje rankų darbas, nors iki šiol nebuvo pateikta jokių šios teorijos įrodymų.

7. Francisco de Sa Carniero (Fransišku di Sa Karnieru), Portugalijos ministras pirmininkas

Vadovavo pirmajai po Gvazdikų revoliucijos 1974 metais sudarytai vyriausybei. Laikėsi centristų, antimarksistinės pozicijos.

1980 metų gruodyje, netrukus po išskridimo iš oro uosto Lisabonoje, jo lėktuvas rėžėsi į pastatą ir sudužo. Tikslios katastrofos priežastys iki šiol nežinomos.

8. Jaime Roldosas Agilera (Chaimė Roldosas Agilera), Ekvadoro prezidentas.

Žinomas tuo, kad siekė įtvirtinti žmogaus teisių gerbimą Lotynų Amerikoje.

Prezidentas J.R.Agilera buvo valdžioje trumpiau nei dvejus metus. 1981 metų gegužę jo lėktuvas atsitrenkė į Huairapungo kalną.

9. Omaras Torrijosas (Omaras Torichosas), Panamos prezidentas

Būdamas valdžioje vykdė populistinę politiką ir pasiekė JAV sutikimą pamažu perduoti Panamos kanalo zonos suverenitetą į pačios Panamos rankas.

O.Torrijosą rėmė JAV, nes jis buvo aršus komunizmo priešininkas. 1981 metų liepą jo lėktuvas sudužo esant prastoms oro sąlygoms.

10. Samora Machelis (Samora Mašelis), Mozambiko prezidentas.

Vadovavo išsivadavimo judėjimui ir tapo pirmuoju nepriklausomo Mozambiko prezidentu 1975 metais.

1986 metais prezidento lėktuvas atsitrenkė į kalną virš PAR teritorijos, netoli Mozambiko ir Svazilendo sienos.

Avarijos tyrimo komisija priėjo prie išvados, kad katastrofos priežastis buvo lakūno klaida. Prezidento našlė Graca Michel (Grasa Mišel) iki šiol šiomis išvadomis netiki.

11. Muhammadas Zia ul Haqas (Mahamadas Zija ul Hakas), Pakistano prezidentas.

Atėjo į valdžią per karinį perversmą. Žinomas tuo, kad SSRS kariuomenei veržiantis į Afganistaną teikė subsidijas ir rėmė antisovietinį mudžahidų sukilėlių režimą šioje šalyje.

1988 metų rugpjūčio 17 dieną žuvo per lėktuvo katastrofą. Tyrimo komisija paskelbė išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad katastrofos priežastis buvo diversija.

12. Juvenalis Habyarimana (Žiuvenalis Habjarimana), Ruandos prezidentas

Buvo prezidento poste 20 metų. Vykdė politiką, nukreiptą prieš tutsių etnines mažumas.

Žuvo 1994 metais balandžio 6 dieną, kai jo lėktuvas, kuriame taip pat buvo gretimo Burundžio prezidentas Cyprienas Ntaryamira (Siprienas Ntarjamira), buvo apšaudytas raketomis.

Po abiejų prezidentų žūties buvo pradėta vykdyti etninių tutsių genocidą Ruandoje, po to buvo nuvesta ir etninių hutų vyriausybė.

13. Cyprienas Ntaryamira (Siprienas Ntarianira), Burundžio prezidentas.

Žuvo lėktuve kartus su Ruandos prezidentu 1994 metų balandyje.

14. Borisas Traikovskis, Makedonijos prezidentas

Pradėjo dalyvauti politinėje veikloje, kai Makedonija atgavo nepriklausomybę.

Valdant B.Traikovskiui padidėjo įtampa santykiuose tarp etninių makedoniečių ir etninių albanų.

B.Traikovskis žuvo 2004 metų vasaryje, kai jo lėktuvas atsitrenkė į kalną Bosnijoje ir Hercegovinoje. Tikslios katastrofos priežastys iki šiol nežinomos.

15. Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis), Lenkijos prezidentas.

Žuvo 2010 metų balandžio 10 dieną per lėktuvo katastrofą netoli Smolensko.

Skrido į Katynę dalyvauti ceremonijoje, skirtoje Lenkijos karininkų, sušaudytų SSRS vadovybės įsakymu Antrojo pasaulinio karo pradžioje, atminimui pagerbti.

RUSSIA PLANE CRASH

Pirminiai duomenys rodo, kad lėktuvo katastrofa netoli Smolensko, kurioje žuvo Lenkijos prezidentas, taip pat didelė grupė Lenkijos politinių ir karinių pareigūnų, nebuvo susijusi su techninėmis problemomis orlaivyje, sekmadienį pranešė Rusijos tyrėjas.

“Čia ritę iššifravome, mes ją preliminariai išnagrinėjome, išsamiau žiūrėsime Maskvoje, bet kartoju – tas įrašas, kurį turime, patvirtina, kad techninių problemų lėktuve nebuvo”, – pranešė Rusijos premjerui Vladimirui Putinui Tyrimų komiteto prie Rusijos prokuratūros vadovas Aleksandras Bastrykinas.

“Lakūnui buvo pranešta apie sudėtingas oro sąlygas, bet jis priėmė sprendimą tūpti”, – sakė A.Bastrykinas.

Tyrimų komiteto vadovas pranešė, “ta (skrydžių) valdymo pulto medžiaga, kurią mes vakar paėmėme, patvirtina tą, ką užfiksavo savirašiai prietaisai”.

A.Bastrykinas taip pat pabrėžė, kad darbas vyksta glaudžiai bendradarbiaujant su Lenkijos tyrėjais ir prokuratūros atstovais, kurie dalyvauja visuose pagrindiniuose procesiniuose ir tyrimo veiksmuose.

Šeštadienį prie Smolensko sudužusio Lenkijos prezidento lėktuvo įgula kelis kartus ignoravo aerodromo “Smolensk” skrydžių dispečerio nurodymus, sakė Rusijos karinių oro pajėgų štabo viršininkas generolas leitenantas Aleksandras Aliošinas.

Pasak jo, likus pusantro kilometro iki aerodromo lėktuvas “padidino vertikalųjį leidimosi greitį ir ėmė leistis žemiau leidimosi trajektorijos”. “Tada dispečeris nurodė pilotams grįžti į horizontalaus skrydžio režimą, o kai jie neįvykdė nurodymo, kelis kartus įsakė tūpti kitame aerodrome”, – aiškino A.Aliošinas. “Tačiau įgula ir toliau tęsė leidimąsi; deja, tai baigėsi tragiškai”, – sakė kariškis.

Tragiška žūtis

Lenkijos prezidentas Lechas s (Lechas Kačynskis) ir daug kitų žmonių žuvo šeštadienį, kai prezidento lėktuvas sudužo mėgindamas nutūpti Rusijos vakarinio Smolensko miesto oro uoste, pranešė pareigūnai. Smolensko regiono gubernatorius Sergejus Antufijevas sakė, kad tas lėktuvas kliudė medžių viršūnes, artėdamas prie oro uosto, esančio netoli Smolensko. Laineris nukrito ir suskilo į kelias dalis.

Lėktuvo Tu-15 katastrofa nėra susijusi su Rusijos vakarinio Smolensko miesto oro uosto “Severnyj” būkle, pareiškė vienas aukštas Rusijos kariškis. “Oro uostas “Severnyj” – pirmosios klasės, tad nemanau, kad ši katastrofa kaip nors su juo (oro uostu) susijusi”, – Rusijos oro pajėgų priešlėktuvinės gynybos vyriausiojo vado pavaduotojas generolas leitenantas Sergejus Razygrajevas šeštadienį sakė radijui “Echo Moskvy”.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė reiškia gilią užuojautą visai lenkų tautai dėl tragiškos lėktuvo katastrofos Smolenske, nusinešusios žmonių gyvybes. “Esu asmeniškai sukrėsta, nes tik užvakar su Prezidentu Kačynskiu buvome susitikę Vilniuje. Lietuva prarado gerą draugą. Prezidento Kačynskio laikmetis buvo vienas iš reikšmingiausių mūsų šalių bendradarbiavimo metų. Visos Lietuvos žmonių vardu reiškiu giliausią užuojautą visai Lenkijos tautai, prezidento Kačinskio ir visų kitų žuvusiųjų artimiesiems. Tikiuosi, jog abiejų valstybių santykiai ir toliau galės vystytis, ir galėsime įgyvendinti tas gražiausias Prezidento Kačynskio iniciatyvas, kurias jis pradėjo.”- sakė Lietuvos vadovė.

Šiandien 17.30 val. Arkikatedroje Bazilikoje bus aukojamos Šv. Mišios. Jose dalyvaus Prezidentė D. Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir Vyriausybės nariai. Mišias laikys Kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Rytoj, balandžio 11 d., 9 val. šaukiamas neeilinis Vyriausybės posėdis dėl gedulo Lietuvoje paskelbimo.

Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinio komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas prisipažino lig šiol esąs psichologinio sukrėtimo būsenos. “Katynė vėl pasiima naujas aukas”, – sakė jis.

Lenkijos prezidento ir kitų aukštų šalies pareigūnų žūtis šeštadienį per lėktuvo katastrofą Rusijoje yra “neįsivaizduojama tragedija”, pareiškė buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa (Lechas Valensa).

Skrido 97 žmonės

Rusijos televizijos tiesioginiuose reportažuose matomos miške išsibarsčiusios lėktuvo nuolaužos, o dalis jų tebeliepsnojo. Laineryje buvo 97 žmonės. Per šią katastrofą niekas neliko gyvas.

Lenkijos pareigūnai Varšuvoje patvirtino, kad L.Kaczynskis buvo tame lėktuve, o Rusijos televizijos transliavo anksčiau šeštadienį nufilmuotą reportažą, kuriam prezidentas ir jo žmona matomi lipantys į tą lainerį Varšuvoje.

Pasak Lenkijos URM atstovo spaudai Piotro Pszkowskio (Piotro Pškovskio), tuo lėktuvu taip pat skrido Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas generolas Franciszekas Gagoras (Francišekas Gagoras) ir užsienio reikalų viceministras Andrzejus Kremeris (Andžejus Kremeris). Lenkijos žiniasklaidos duomenimis, orlaivyje dar buvo paskutinis Lenkijos prezidentas tremtyje Ryszardas Kaczorowskis (Ryšardas Kačorovskis), Lenkijos seimo pirmininko pavaduotojas Jerzy Szmajdzinskis (Ježis Šmaidzinskis), Senato pirmininko pavaduotojas Krzysztofas Putra (Kžyštofas Putra), Lenkijos tautos atminties instituto pirmininkas Januszas Kurtyka (Janušas Kurtyka), Nacionalinio saugumo biuro viršininkas Aleksandras Szczygla (Aleksandras Ščygla), Lenkijos kariuomenės lauko vyskupas divizijos generolas Tadeuszas Ploskis (Tadeušas Ploskis), Lenkijos kariuomenės ortodoksų ordinaras arkivyskupas brigados generolas Mironas Chodakowskis (Mironas Chodakovskis), taip pat Lenkijos nacionalinio banko vadovas Slawomiras Skrzypekas (Slavomiras Skšypekas).

Be to, tuo laineriu skrido įstatymų leidėjos Izabela Jaruga Nowacka (Izabela Jaruga Novacka) ir Jolanta Szymanek-Deresz (Jolanta Šymanek-Dereš), valstybės sekretorius Pawelas Wypychas (Pavelas Vypychas), prezidento kanceliarijos vadovas Wladyslawas Stasiakas (Vladyslavas Stasiakas), valstybės sekretoriaus pavaduotojas Mariuszas Handzlikas (Mariušas Handzlikas), Kovos ir kančių paminklų apsaugos tarybos sekretorius Andrzejus Przewoznikas (Andžejus Pžewoznikas), partijos “Teisė ir teisingumas” (PiS) deputatai Przemyslawas Gosiewskis (Pšemyslavas Gosevskis) ir Zbigniewas Wassermannas (Zbignevas Vasermanas).

Pasak PiS frakcijos Seime atstovo Mariuszo Blaszczako (Marjušo Blaščako), tame lėktuve nebuvo partijos pirmininko Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio), kuris yra Lenkijos prezidento brolis dvynys, tačiau tikriausiai skrido PiS frakcijos pirmininkė Grazyna Gesicka (Gražyna Gensicka).

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas nedelsiant paskyrė premjerą Vladimirą Putiną šios katastrofos tyrimo komisijos vadovu, o į įvykio vietą pasiuntė nepaprastųjų situacijų ministrą Sergejų Šoigu.

Lėktuvas Tu-154 sudužo už kelių šimtų metrų nuo oro uosto “Severnyj” tūpimo tako, pranešė naujienų agentūra ITAR-TASS, remdamasi įvykio vietoje dirbančių gelbėtojų informacija.

Šio lainerio juodosios dėžės kol kas nerastos, tačiau ekspertai jau dirba įvykio vietoje, nurodė ITAR-TASS.

L.Kaczynskis skrido į Smolenską, netoli kurio esančiame memoriale turėjo vykti Katynės žudynių 70-ųjų metinių minėjimo ceremonija.

Tame miške palaidoti daugelis iš maždaug 22 tūkst. Sovietų Sąjungos NKVD nužudytų lenkų karininkų, patekusių į nelaisvę Antrojo pasaulinio karo pradžioje, kai Sovietų Sąjunga pagal susitarimą su nacistine Vokietija užėmė kai kurias rytines Lenkijos teritorijas.

Ši lėktuvo katastrofa įvyko praėjus trims dienoms po to, kai V.Putinas ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas kartu dalyvavo Katynės žudynių minėjimo ceremonijoje, vykusioje tame pačiame memoriale.

Tas V.Putino ir D.Tusko susitikimas laikomas svarbiu įtemptų Rusijos ir Lenkijos santykių atšilimo ženklu.

BFL

Šeštadienį Vilniaus arkikatedroje buvo aukojamos gedulingos Šv.Mišios už žuvusį Lenkijos prezidentą Lechą Kaczynskį (Lechą Kačinskį) ir kitus žuvusiuosius per aviakatastrofą netoli Smolensko.

Mišias aukojęs kardinolas Audrys Juozas Bačkis linkėjo, kad tikėjimas amžinuoju gyvenimu paguostų žuvusiųjų artimuosius, o tikinčiuosius paragintų gyventi su viltimi.

“96 mūsų broliai ir seserys Kristuje iškeliavo pas Viešpatį palikdami skausmo ištiktus artimuosius, Lenkijos tautą ir viso pasaulio bei bažnyčios bendriją (…) Ypatingai meldžiame Jėzaus paguodos visai Lenkijos tautai, kuri gedi savo žuvusiųjų. Bendra malda tepadės mums visiems šią sunkią valandą išgyventi brolišką solidarumą ir nuoširdžią užuojautą”, – kalbėjo kardinolas.

A.J.Bačkis, kreipdamasis į tikinčiuosius, prisiminė prieš penkerius metus mirusį lenką popiežių Joną Paulių II.

“Prieš penkerius metus, balandžio 5-ąją dieną taip pat Dievo Gailestingumo šventės išvakarėse Viešpats išsivedė pas save Dievo tarną, popiežių Joną Paulių II. Ši diena giliai įsirėžusi viso pasaulio tikinčiųjų atmintyje”, – sakė kardinolas.

Lenkijos prezidentas L.Kaczynskis ir keliasdešimt kitų žmonių žuvo šeštadienį, kai prezidento lėktuvas sudužo mėgindamas nutūpti Rusijos miesto Smolensko oro uoste.

Rusijos naujienų agentūra “RIA Novosti”, remdamasi šaltiniu Smolensko srities teisėsaugos institucijose, pranešė, kad sudužimo vietoje buvo rastas prezidento kūnas.

Per katastrofą Rusijoje taip pat žuvo prezidento žmona Maria Kaczynska (Marija Kačinska), Lenkijos nacionalinio banko vadovas Slawomiras Skrzypekas (Slavomiras Skšypekas), Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadas generolas Franciszekas Gagoras (Francišekas Gagoras), kiti aukšti valstybės pareigūnai ir asmenys.

Patikslintais duomenimis, katastrofos aukų yra 97.

L.Kaczynskis skrido į Smolenską, netoli kurio esančiame memoriale turėjo vykti Katynės žudynių 70-ųjų metinių minėjimo ceremonija.