ekonaujienos.lt nuotr.

Šalys nesiderės dėl kokybės standartų bloginimo. „Tai parašyta juodu ant balto“, – taip sako Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius Simonas Šatūnas. Tai netiesioginis atsakymas į klausimą, kuris buvo išrašytas plakate: „Ar norėtum chloruotos vištienos savo lėkštėje?“

Arūnas BRAZAUSKAS

Nuodinga mėsa, genetiškai modifikuoti produk­­­tai ir netgi demokratinės santvarkos pa­ma­tų klibinimas – tokiais baubais gąsdina pro­­­­­tes­­tuo­jantieji dėl Transatlantinės prekybos ir in­ves­ticijų partnerystės sutarties (angl. Transatlantic Tra­de and In­vestment Partnership – TTIP), kuri JAV ir ES pa­verstų laisvosios prekybos zona. Gali būti, kad sutartis bus pasirašyta dar iki JAV prezidento Ba­­­racko Oba­mos kadencijos pabaigos 2016 m.

„Vardan korporacijų pelnų aukoti valstybių suvere­nitetą – transgalaktinė nesąmonė!“ – tai dar vienas klau­simas raštu, nuskambėjęs Vilniuje 2015 m. ba­landžio 18-ąją per Pasaulinę veiksmo prieš laisvosios prekybos sutartis dieną. Paskaitos apie TTIP dalyviai nusifotografavo su plakatėliais, tačiau ar tai buvo piketas – veikiau lingvistinė, o ne juridinė problema.

Kas dar, be susirūpinusių aktyvistų, domisi TTIP, ku­­­ri, anot tų pačių aktyvistų, gali negrįžtamai pakeisti eu­­ropiečių gyvenimo sąlygas? Įvardijus svarbiausią TTIP priešininką, į savo vietas atsistoja ir kiti skeptikai.

Kam ir kodėl nepatinka?

Šįmet rugsėjo 28 d. kalbėdamas Jungtinių Tautų Ge­­neralinėje Asamblėjoje Rusijos prezidentas Vla­dimiras Putinas užsipuolė neįvardytų šalių didėjantį ekonominį egoizmą už tai, kad šios valstybės neva nu­­ėjo „uždarų ekskliuzyvinių ekonominių susivienijimų“ kūrimo keliu. V.Putino nuomone, tai gali visiškai išbalansuoti prekybos sistemą, suskaldyti ekonomi­­nę erdvę. Nors V.Putinas nepaminėjo nė vieno kon­­­kretaus atvejo, buvo aišku, kad jis kalba apie TTIP ir panašią sutartį, kuria kuriama Didžiojo vande­­­nyno laisvosios prekybos zona.

Tam tikros formos ūsiukai dar nereiškia, kad žmogus yra nacis, taip ir rūpestis dėl TTIP ar kitų prekybos reikalų nereiškia, kad užduodantieji keblius klau­­­simus atstovauja Rusijos interesams. Kai kas nors sako, kad labai svarbu užtikrinti, jog į ES, taip pat ir į Lietuvą, neatkeliautų genetiškai modifikuotų pro­duktų, kurie JAV maisto pramonėje naudojami la­bai plačiai, – taip jis išreiškia iki šiol galiojančią ES nuostatą.

Europos gamintojams svarbią derybų poziciją kaž­­kada priminė europarlamentaras vokietis Bern­das Lange (Socialistų frakcija): „Turime derėtis dėl ES geografinių nuorodų apsaugos. Ateityje norėčiau bū­­ti tikras, kad parmezanas yra iš Parmos, o Švarcval­­do kumpis pagamintas Švarcvalde, bet ne, pavyzdžiui, Ontarijo provincijoje.“ Smulkmena, kurioje sun­ku įžvelgti turinį, nesusijusį vien su verslu.

Derybas dėl TTIP, didžiausio pasaulyje laisvosios pre­kybos susitarimo, ES ir JAV pradėjo 2013 m. birže­­lį. Vienas iš argumentų prieš sutartį, kurios priešinin­­kų peticijos ES dabar paremtos daugiau nei 3 mln. parašų, – apie susitarimo turinį visuomenė menkai informuojama. Sutarties projektas buvo nutekintas į viešumą 2014 m., o šįmet Europos Komisija (EK) pradėjo viešą dalies punktų aptarimą. Me­džia­ga apie TTIP prieinama ES tinklalapiuose.

„Noriu pasakyti klausimus keliančioms interesų gru­pėms: paskaitykite derybų mandatą“, – „Veidui“ sakė S.Šatūnas. Jis atkreipė dėmesį į tai, dėl ko laužo ietis sutarties priešininkai: tai nuostata, kad inve­stuo­­tojai, kurių teisės pažeistos, galėtų kreiptis į tarptau­tinį arbitražą, o ne vien į nacionalinius teismus.

Antai žiniasklaida cituoja jau minėtą paskaitą apie TTIP  skaičiusį Darnaus vystymosi centro direkto­rių Liutaurą Stoškų: „Jau dabar matome, kad ne­retai politikai lengva ranka laimina sprendimus, ku­rie ne tik kad atskirus žmones, bet ir visą valstybę gali padaryti stambių korporacijų įkaite. Ar mūsų politikai pasiryžę su­tikti, kad Europos šalių politiką nu­lem­­tų trijų šalies piliečių nerinktų ir jų interesams ne­atstovaujančių teisininkų, sudarančių arbitražą, spren­dimai? O juk kaip tik tai ir siūlo viena iš TTIP da­lių: investuotojo ir valstybės ginčų sprendimo me­chanizmas.“

Tačiau, pasak S.Šatūno, tokia nuostata jau 14 m. galioja Lietuvos ir JAV dvišalėje sutartyje – investuotojai gali kreiptis į tarptautinį arbitražą. Tačiau per šį laikotarpį nebuvo kilusių disputų ar problemų.Taigi Lietuvoje toks sprendimas jau seniai palaimintas santykiuose su didžiausia pasaulio ekonomine galybe. „Šiuo metu ES vyksta diskusijos. Siekiama sukurti ir susitarti dėl patobulintos ir reformuotos Investicinių teismų sistemos, kurioje būtų ne tik pirmos instancijos tribunolas, bei ir apeliacinis tribunolas, Tai būtų institucija, kurioje nuolat dirbtų viešai paskirti aukščiausios kvalifikacijos nepriklausomi teisėjai iš ES ir JAV. Tarkime, pagal dabar galiojančią dvišalę Lie­tuvos ir JAV sutartį būtent Lietuva atsakytų, jeigu ji įgyvendina kokią nors ES direktyvą ir dėl to nukenčia investuotojų interesai. O įsigaliojus TTIP su nauja Investicinio teismo sistema, tokio pobūdžio klausimų sprendimas persikeltų į ES lygmenį. Taigi, net ir šiuo aspektu Lietuvai TTIP būtų naudingas. Transat­lan­tinė sutartis sudarytų daugiau galimybių apsisaugoti, jeigu būtų kuriami teisės aktai, kurie keičia sąlygas investuotojams. ES diskusijos dėl to vyksta ir EP, ir valstybėse narėse. Buvo plačiai konsultuotasi ir su visuomene, Atsižvelgiant į tai, EK pateikė siūlymus, kaip ši Investicinių teismų sistema galėtų atrodyti“, – sakė URM departamento vadovas.

Parlamentarų skaitiniai

Vien teksto apimties atžvilgiu TTPI bus ilga – nekalbat apie publikai suprantamus derybinių pozicijų išaiškinimus. Santykis su ilgais ir todėl neįdėmiai skaitomais pamatiniais dokumentais Lietuvoje turi nacionalinių ypatumų. Pavyzdžiui, Sutartis dėl Kons­­titucijos Europai mūsų šalies Seime buvo ratifikuota žaibiškai 2004 m. lapkritį.

Lietuva tapo pirmąja ES valstybe, priėmusia Kons­tituciją, kuri galiausiai taip ir liko istorinis dokumentas, nes Konstituciją atmetė referendumai Pran­cūzijoje ir Nyderlanduose. Buvusio Prancūzijos prezidento Valery Giscard‘o d’Estaing‘o, vieno iš Kons­ti­­tucijos tėvų, sveikinimai Seimui iš tiesų reiškė pa­gar­bą žmonėms, kurie dokumentą ignoravo, nes var­­giai buvo su juo susipažinę.

Žinant Lietuvos politikų įprotį atidėlioti storų seg­­­tuvų su dokumentais skaitymą, o atėjus svarstymams juos paviršutiniškai peržvelgti ir pažerti neišma­nymą atskleidžiančių klausimų, galima tikėtis, kad TTPI pasiekus Seimą argumentus „už“ ir „prieš“ kai kas ims iš parankių vietų internete.

Bent jau lietuvių kalba tokių lyg tyčia sukurtų tink­­­lalapių esama. Jų žymenys: aplinkosauga, žalumas. Politiniu požiūriu tai kairė. Lygiai tos pačios te­mos iškyla tinklalapiuose, iš kurių sklinda radikalios dešinės šauksmas.

„Kai nenorima klausytis, kai kalbama tik emocingai, esą visi valgysime genetiškai modifikuotą maistą ar­ba didelės kompanijos paduos į teismus, – tai yra po­­­litikavimas be argumentų. O tokių organizacijų pas mus yra viena kita. Žinoma, diskutuoti reikia. Mes va­ži­nėjame po Lietuvą, susitinkame su ūkininkais, kitomis interesų grupėmis“, – „Veidui“ sakė S.Ša­tūnas.

Priešininkai, kurie atsidūrė šalikelėje

Lyg tyčia tokių kalbų pavyzdinę formą galima at­ras­ti rusiškai. Rusijos prezidento kalba JT tėra vienas iš tos formos ištrauktų liejinių.

Apibendrinus kelių Rusijos ekonomistų rašinius ga­lima apibūdinti pačią pažiūrų sistemą, pagal kurią TTIP yra didis blogis visų pirma europiečiams. Tei­gia­ma, kad už uždarų durų kurpiama sutartis paveiks Eu­ro­pą labiau nei šimtai tūkstančių pabėgėlių, plūste­lė­ju­sių per jos sienas. TTIP galutinai palaidos ES vi­du­ri­nę klasę. Kuriama podemokratinė Europa. Ža­damas 100 mlrd. eurų bendras ES ir JAV vidaus produkto prie­­augis, kuris atsiras dėl transatlantinės preky­­bos su­tarties, neperžengia statistinės paklaidos ribų.

Taip sukurpti tekstai orientuoti į labiau išsilavinusius piliečius. Prieš TTIP nukreipta propaganda piešia europiečius kaip kvailus, nesuvokiančius savo interesų, lengvai vedžiojamus už nosies.

Tuo siekiama didinti nepasitikėjimą ES institucijomis. Kita vertus, propaganda atskleidžia ir jos kūrėjų pasaulėžiūrą. Kapitalistinė verslo aplinka suvokiama kaip lengvai manipuliuojama, neskaidri, sudaryta iš subjektų, kurie iš esmės nesavarankiški. Tačiau to­kia yra pati Rusija, o ne ES ar JAV, kur verslo subjektai veikia konkurencijos – kitaip tariant, laisvės – są­lygomis.

Kodėl Rusijos propaganda visomis priemonėmis veikia prieš TTIP?

Tik todėl, kad Maskva bijo dėl savo vietos globalio­je ekonomikoje. Šįmet buvo pasirašyta sutartis, ap­imanti 12 valstybių, – Didžiojo vandenyno partnerys­tė (angl. Trans-Pacific Partnership – TTP). Rusijai gre­sia at­sidurti tarp dviejų milžiniškų laisvosios preky­bos zo­nų, kurios užgoš ją savo mastais. Trans­at­lan­tinė sutartis, taip pat vidinių JAV apribojimų panaikini­mas pa­leng­vins Amerikos energijos išteklių kelią į Europą. O tai jau konkurencija Rusijos naftai ir du­joms.

Bandymas visus racionalius svarstymus dėl TTIP lai­­kyti Rusijos inspiruotais dvelktų paranoja. Tačiau ru­­siškų trukdžių nederėtų ignoruoti – kad ir kokie men­ki jie būtų.

Į Ukrainos ketinimą pasirašyti laisvosios prekybos su­tartį su ES Rusija atsakė didžiuliu diplomatiniu, propagandiniu spaudimu ir galiausiai agresija prieš silp­nesnę kaimynę.