Internetu tiesiogiai transliuojamų televizijų vadovai džiūgauja dėl didėjančio žiūrovų skaičiaus, o tokių transliacijų pasiūla sparčiai plečiasi.

Pavyzdžiui, tiesiogines TV transliacijas internetu per savaitę žiūri apie 140 tūkst., arba 10,7 proc., Lietuvos interneto vartotojų, jei atsižvelgsime į tai, kad, Statistikos departamento duomenimis, internetu bent kartą per savaitę naudojasi 45 proc. šalies gyventojų. Be to, internautai per savaitę į kompiuterius parsisiunčia apie 700 tūkst. TV laidų įrašų.
Priminsime, kad šiuo metu tiesiogines TV transliacijas internetu siūlo LRT (tiesiogiai transliuojami kanalai LTV, LTV2, „LTV World“), o nuo sausio pabaigos – ir „Lietuvos ryto“ televizija internete „tv.lrytas.lt“. Parsisiųsti TV laidų įrašus ir juos žiūrėti internetu siūlo dar daugiau žiniasklaidos priemonių, nes, be minėtų dviejų televizijų, vaizdo įrašus internetu peržiūrėti gali ir „Delfi TV“, „TV3play“ ar dalies LNK laidų žiūrovai.
„Vis dėlto televizija internete nepakeis televizijos per televizorių“, – pripažįsta „Lietuvos ryto“ televizijos direktorius Edmundas Jakilaitis. Jis neabejoja, kad jei namie yra ir televizorius, ir internetas ar kitas televizijai žiūrėti tinkamas įrenginys, žmogus televiziją vis tiek žiūrės per televizorių. Tačiau transliacijos internetu labai svarbios tuomet, kai kito būdo žiūrėti televizijos laidą nėra. „Pavyzdžiui, darbe, konferencijoje ar kelionėje, kai svarbu matyti laidą, transliacija internetu nepamainoma“, – teigia E.Jakilaitis.

Iki Europos vyrų krepšinio čempionato likus kiek daugiau nei keturiems mėnesiams, jo organizatoriai sako pagaliau jaučiantys vis didėjantį šalies verslo susidomėjimą. O verslininkai stebisi apribojimais ir draudimais, rašo “Kauno diena”.

“Barai, kavinės ir kitos įstaigos, kur telpa iki 500 žmonių, kad galėtų transliuoti čempionatą, turės pasirašyti sutartį su signalo tiekėju. Jei planuojami vieši renginiai, tarkime, Rotušės aikštėje, per kuriuos bus norima rodyti krepšinio transliaciją, tam reikės licencijos iš čempionato transliavimo teises turinčios įmonės”, – per konferenciją Vilniuje verslininkams aiškino Europos krepšinio čempionato organizacinio komiteto rinkodaros grupės vadovas Ernestas Alesinas.

Dienraštis rašo, jog viešas transliacijas didelėse miestų erdvėse tikėjęsi surengti verslininkai veikiausiai negaus teisės transliuoti varžybas: viešus renginius bus leidžiama organizuoti, tačiau be teisės transliuoti varžybas.

Tačiau varžybų dienomis šalia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus ir Šiaulių arenų veiks pramogų zonos. Miestiečiai ir svečiai jose bus laukiami nuo 13 iki 24 val. Priklausomai nuo rezultatų, čempionato organizatoriai planuoja įrengti daugiau viešų transliacijų zonų. Į pramogų zonas, jose būsiančius ekranus ketinama investuoti 1,5 mln. litų, vien ekranai kainuos apie ketvirtį milijono.

Arenose ir puskilometrio spinduliu aplink jas per rungtynes negalės būti jokios reklamos, išskyrus oficialių čempionato ir FIBA rėmėjų reklamą. Visų arenų, išskyrus Vilniaus, statytojai jau žinojo šį reikalavimą, tad sudarydami sutartis dėl reklamos naujose arenose įtraukė šią išlygą. Ši problema skaudžiausia Vilniaus “Siemens” arenai. Čia teks uždangstyti visas reklamas ir visus prekės ženklus ant arenoje esančių barų iškabų, VIP ložių.

Nors yra daug apribojimų, čempionato organizatoriai suteikė nemokamą galimybę šalies verslui oficialiai pasinaudoti čempionato vardu. Maitinimo įstaigos, taksi įmonės ir kiti verslo atstovai galės gauti “Basketball Friendly” (draugiškas krepšiniui – angl.) lipduką.

Čempionato organizatoriai teigia esą įsitikinę, kad tebestatomos Kauno ir Klaipėdos arenos bus baigtos laiku. Tačiau nerimo, atrodo, esama.

“Turime jas išbandyti realiomis sąlygomis ir įsitikinti, kad viskas veikia, nes jei per rungtynes sutriktų reklamos transliacija ar dingtų elektra, už kiekvieną sekundę būtų priskaičiuotos milžiniškos baudos”, – teigė Europos krepšinio čempionato organizacinio komiteto vadovas Mindaugas Špokas.

Krepšinio šventė organizuojama viso labo su 20 žmonių komanda ir 22 mln. litų biudžetu, Vyriausybė skyrė 9,8 mln. litų, iš bilietų pardavimo jau gauta apie 12 mln. litų, iš jų dar reikės sumokėti 21 proc. PVM.

Komercinius transliuotojus vienijanti Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (LRTA) teigia, kad Vyriausybė neturėtų suteikti nacionaliniam Lietuvos radijui ir televizijai (LRT) išimtinės teisės turėti atskirą transliacijų tinklą.

Tokią poziciją asociacija išsakė, kai praėjusią savaitė LRT taryba kreipėsi į Vyriausybę, prašydama užtikrinti, kad ateityje nacionalinio transliuotojo programoms būtų skirtas atskiras transliacijos tinklas.

LRTA prezidentės Laura Blaževičiūtė BNS sakė, jog valstybė turėtų skatinti konkurenciją televizijos signalų siuntimo srityje. Ji pabrėžė, kad LRT jau dabar turi išskirtinę teisę į radijo dažnius ir televizijos kanalus, nes tai yra užfiksuota teisės aktuose, o komerciniai transliuotojai laisvus siuntimo tinklų resursus gauna dalyvaudami konkursuose.

“Vyriausybė turėtų kitokiu būdu sureguliuoti šį klausimą, o ne suteikti išimtines teises į tinklą. Tai iš esmės sukurtų rinkoje dar vieną valstybinio sektoriaus žaidėją. Turėti dvi atskiras valstybines įmones, valdančias tinklus, nėra ekonomiškai naudinga, nes reikalautų didelių papildomų investicijų”, – teigė L.Blaževičiūtė.

Jos tvirtinimu, išsamiai įvertinti tokį siekį būtų galima tik žinant tvarką, kuria vadovaujantis atskiras transliacijų tinklas būtų skirtas LRT, kaip būtų panaudoti likę tinklo pajėgumai.

“Ar LRT juos naudotų tik naujoms programoms kurti ar sieks ir komercinės naudos juos perleidžiant? LRT misija yra kurti programas, šiai funkcijai vykdyti ji gauna valstybės finansavimą, o taip pat ir komercinės reklamos pajamas, – dėstė asociacijos prezidentė. – Visos kitos funkcijos yra komercinės ir turi būti reguliuojamos rinkos. Išskirtinės sąlygos, ypač jei jos sukurtos valstybės pinigų pagalba, iškreipia konkurenciją.”

LRT tarybos pirmininkas Dainius Radzevičius yra sakęs, jog viena iš priežasčių, kodėl LRT reikia atskiro tinklo, yra ta, kad ateityje programos gali būti transliuojamos raiškiosios televizijos arba vadinamuoju HD (angl. High definition) signalu. Tai, anot jo, reikalautų gerokai didesnio transliavimo pajėgumo.

“Jeigu valstybės šioje srityje elgsis protingai, skaitmeninės antžeminės televizijos kanalų tikrai nepritrūks, todėl nėra logiška rezervuoti šiuos resursus iš anksto konkretiems siuntėjams. (…) Skaitmeninis signalo siuntimo būdas atveria galimybes daug taupiau naudoti eterio dažnius ir mažina šios paslaugos kaštus”, – ateities perspektyvas įvertino J.Blaževičiūtė.

Šiuo metu skaitmeninei antžeminei televizijai šalyje yra skirti keturi transliacijų tinklai, kiekvienu iš jų transliuojama po dešimt kanalų. Šiuo metu dviem tinklais kanalus siunčia valstybės įmonė Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras), kitais dviem – bendrovė “Teo LT”.

Planuojama, kad po analoginės televizijos transliacijų išjungimo 2012 metų rudenį atsilaisvins dar penki tinklai, kuriais bus galima rodyti dar iki 50 televizijos kanalų.

Telecentro, teikiančio LRT transliacijų siuntimo paslaugas, generalinis direktorius Gediminas Stirbys BNS sakė, jog LRT siekis gauti atskirą transliacijų tinklą nestebina, tačiau nekomentavo, ar jis yra komerciškai pagrįstas.

Jis teigė, kad Telecentras galėtų patenkinti privačių klientų poreikius ir tuo atveju, jei įstatymais būtų įpareigotas skirti LRT atskirą transliacijų tinklą.

“Telecentras iki šiol tenkino visų transliuotojų poreikius ir vykdė visus įsipareigojimus, tai darys ir toliau”, – sakė G.Stirbys.

Šiuo metu Telecentro tinkle LRT turi dvi programas.

“Teo LT” Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas BNS sakė, kad televizijos signalui siųsti reikalingi tinklai yra itin ribotas daugelio pasaulio šalių resursas.

“Todėl svarbu su juo elgtis atsakingai ir panaudoti maksimaliai efektyviai bei naudingai televizijos žiūrovams. Iš anksto paskirsčius dažnius ir nenumatant, kas bus su jais daroma, kyla rizika, jog ne visi jie bus panaudoti efektyviai”, – sakė bendrovės atstovas.

“Šiuo metu suformuotas, mūsų nuomone, puikiai veikiantis mechanizmas, kai dėl dažnių skyrimo rengiamas konkursas ir licencija skiriama konkrečius planus turinčiam paslaugų teikėjui. Manome, jog atsilaisvinsiantys dažniai turėtų būti paskirti tokiu pačiu būdu”, – aiškino N.Ivanauskas.