Rekordinių derlių šiemet laukiantys šalies ūkininkai jau nuo šio pavasario turėjo galimybę naudotis pasaulinio masto išradimu – naujos formos fosforu „Top-Phos“, kuriuo tręšiamų augalų derlingumas išauga apie 15 proc.

Dovaidas PABIRŽIS

Ieškodamas mitinės substancijos filosofinio akmens, kuris, kaip tikėta, visus metalus galėjo paversti auksu, o žmogui suteikti nemirtingumą, alchemikas Henningas Brandas apie 1669-uosius atrado naują cheminį elementą fosforą. Mažiau nei po dviejų šimtmečių, XIX a. pirmoje pusėje, pirmą kartą pastebėtos teigiamos fosforo savybės žemės ūkyje ir jis pradėtas naudoti trąšų gamyboje. 1870 m. atradus superfosfatą ir pradėjus jo masinę gamybą fosforo žaliava trąšų gamyboje nepakito maždaug 150 metų.

Dažniausiai naudojamos fosforo trąšos patekusios į dirvą labai greitai reaguoja su kitais elementais, sudarydamos vandenyje netirpius junginius, kurie tampa neprieinami augalams. 12 metų dirbusi tarptautinė mokslininkų komanda iš Prancūzijos, Ispanijos, Vokietijos ir kitų valstybių toliau plėtojo vokiečių chemiko Jorgo Gerke’s idėją ir mėgino padidinti fosforo įsisavinimą bei prieinamumą, taip gerinant fosforo trąšų efektyvumą dirvožemyje.

Po ilgų tyrinėjimų ir eksperimentų 2010 m. mokslininkai patentavo naują unikalios cheminės formulės fosforo formą „Top-Phos“ – fosfatą, kuris kalcio tiltu yra sujungtas su organine dalele. Šios formos fosforas yra ilgo veikimo, labai tirpus vandenyje ir augalams prieinamas visą vegetaciją. Jo įsisavinimo rodiklis išaugo iki 90 proc.

„Šis mokslininkų atradimas yra didelis žingsnis į priekį. Tai nėra tiesiog kažkas kitaip sumaišyta, bet visai nauja chemine formule sujungtos atskiros molekulės. Šis junginys leidžia fosforui neužsiblokuoti, išlikti prieinamam augalams tiek rūgščiame, tiek šarminiame dirvožemyje. Tai padeda išnaudoti augalų derlingumo potencialą. Atlikti šių trąšų efektyvumo tyrimai ūkininkų ūkiuose pateisino lūkesčius. Pirmieji rezultatai mūsų krašto sąlygomis rodo, kad naudojant naujos formos fosforo junginį „Top-Phos“ javų ir rapsų derlius padidėjo 15 proc.“, – teigia „Timac Agro“ produktų vadovė dr. Skirmantė Balnytė.

Derliaus priklausomumas nuo fosforo jau seniai įrodytas mokslininkų. Skaičiuojama, kad nepakankamai tręšiant fosforu kviečių derlius sumažėja iki 33 proc., kukurūzų – apie 37 proc. Fosforas yra būtinas per visą augalo gyvavimo laikotarpį – jis daro tiesioginę įtaką šaknų vystymuisi, greitina cukraus pernešimą į grūdus ir vaisius, yra pagrindinis elementas susidarant sėkloms, taip pat yra augalo genetinio kodo bei ląstelių membranos sudedamoji dalis. Pagrindinis „Top-Phos“ veikimo principas yra užtikrinti, kad fosforas būtų prieinamas kuo ilgesnį laiką – visą augalų vegetaciją.

„Fosforas visų pirma yra šaknų augintojas, o augalo šaknys – tai jo burna, per kurią jis gauna maisto medžiagas. Be to, jis reikalingas ir žiedams bei grūdams, kur jo susikaupia daugiausia. Su šiaudais mes gražiname į dirvožemį dalį kalio, tačiau fosforo, kuris išnešamas su grūdais, į dirvožemį gražiname nepakankamai. Stengiantis palaikyti dirvožemio maisto medžiagų balansą būtina sugrąžinti į jį pakankamą fosforo kiekį, kuris būtų prieinamas augalams“, – aiškina S.Balnytė.

Pasaulinė lyderė – jau 5 metai Lietuvoje

Tarptautinė žemės ūkio produktų ir paslaugų teikėja „Roullier Group“ savo veiklą Prancūzijoje pradėjo 1959 m. Šiuo metu įmonė savo veiklą yra išplėtojusi 42 pasaulio šalyse, trijuose žemynuose. Įmonėje dirba 7 tūkst. darbuotojų, iš kurių bent 400 – tyrėjai ir inovacijų inžinieriai, bendradarbiaujama su daugeliu pasaulio universitetų. „Roullier Group“ mokslininkai sukūrė apie 250 mineralinių trąšų formulių.

Kuriant naujus produktus orientuotasi į kuo geresnį augalų maisto medžiagų iš trąšų įsisavinimą. Pavyzdžiui, į trąšas dedama specialaus kalcio karbonato priedo „Mescal“, kuris padeda sukurti palankią aplinką šaknų sistemai ir neleidžia dirvožemiui rūgštėti. Trąšose taip pat naudojami įvairūs jūros dumblių ekstraktai.

„Roullier Group“ įkurta „Timac Agro Lietuva“ veiklą pradėjo prieš 5 metus. Šiuo metu įmonės gaminių moksliniai ir praktiniai tyrimai vykdomi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filiale, Joniškėlio ir Rumokų bandymų stotyse bei Aleksandro Stulginskio universiteto bandymų stotyje. Reguliariai rengiamos mokslinės konferencijos, kuriose pristatomos naujausios naujovės trąšų gamybos srityje. „Timac Agro“ konsultantai žemdirbiams ne tik teikia rekomendacijas, bet ir padeda atlikti dirvožemio tyrimus, parengia tręšimo planą pagal konkrečius žemdirbių poreikius.

„5 metai yra mažas laiko tarpas, bet turime didžiulę paramą iš savo grupės. Pavyzdžiui, šiemet Prancūzijoje atsidarys didžiausias mokslinių tyrimų centras Europoje. Per savo veiklos metus turėjome galimybę atsirinkti mūsų sąlygoms tinkamus produktus, supažindinti su jais ūkininkus, o dabar užtikrintai žengiame pirmyn. Kasmet Lietuvoje atliekame bandymus, kurie įrodo, kad mūsų produktai ekonomiškai yra puikus variantas ūkininkams“, – teigia „Timac Agro“ vadovas Lietuvai bei Latvijai Arūnas Jusas.

Jono Dastiko vadovaujama chemijos pramonės bendrovė „Lifosa“ yra ne tik viena svarbiausių, bet ir viena socialiai atsakingiausių įmonių Lietuvoje, stipriai prisidedanti prie Kėdainių rajono ir visos šalies gerovės.

Šiemet savo penkiasdešimtmetį atšventusi mineralines trąšas gaminanti bendrovė „Lifosa“ (buvęs Kėdainių chemijos kombinatas) svariai papildo tiek rajono, tiek šalies biudžetą, leidžia susirinkti nemažų papildomų pajamų gretimiems sektoriams. Be to, yra sukūrusi apie tūkstantį darbo vietų ir savo darbuotojams moka Lietuvos vidurkį gerokai viršijantį vidutinį atlyginimą. Negana to, ji garsėja didelėmis investicijomis į aplinkosaugos projektus ir dosnia parama rajono bendruomenei, tad neverta stebėtis, kad apie šios įmonės vadovą Joną Dastiką dažniausiai atsiliepiama tik gerais žodžiais.
Vis dėlto paties J.Dastiko liaupsės ir pagyros nesvaigina. Jis teigia esąs tik samdomas darbuotojas, o įmonės politiką daugiausia lemianti akcininkų pozicija. Kadangi „Lifosa“ priklauso Rusijos koncernui „Eurochem“, iš ten ir pučiantys stipriausi vėjai. Nesijaučia jis kažkuo geresnis ir už kitus vadovus, nors jo kompetenciją, patirtį, tvirtą žodžio laikymąsi ir gebėjimą rasti bendrą kalbą su labai skirtingais žmonėmis pabrėžia dažnas turėjęs su juo reikalų.
„Kai pasižiūriu į kitas įmones ir jų vadovus, dauguma kitų man atrodo stipresni, geresni. O mes čia dirbame tarsi pakrūmėje. Ši vieta, kur dabar stovi įmonė, kažkada buvo vadinama Juodkiškio velniaraisčiu, čia buvo pelkė, tad nemanau, kad čia tūnodami ir būdami toli nuo Vilniaus, išskyrus savo sritį, esame labai jau kvalifikuoti ir daug išmanantys“, – kuklinasi “Lifosos“ generalinis direktorius.
Jo kolega gamybos techninio departamento direktorius Evaldas Šerelis J.Dastiką palygina su ūkininko sūnumi, turinčiu ūkišką, racionalų požiūrį į įmonės darbą ir reikalus tvarkančiu iš esmės.
Iš tikrųjų šį „ūkį“ J.Dastikas išmano puikiai. Vadovu jis tapo toli gražu ne iš karto – tam prireikė beveik trijų dešimtmečių. Prieš 44-erius metus gavęs paskyrimą savo kelią čia jis pradėjo nuo meistro pozicijos ir tikrai nemanė, kad kada nors taps savo įmonės vadovu. Vis dėlto per tą laiką po truputį kilo vis aukštyn ir dabar jau 15 metų eina vadovo pareigas.
„Jeigu lipi kopėčiomis ir praleidi pakopą, tai paskui labai skaudžiai krinti. Aš praktiškai nepraleidau nė vieno laiptelio. Manau, kad norėdamas tapti geru tokio tipo gamyklos direktoriumi žmogus joje turėtų pradirbti bent 15 metų, – mano “Lifosos” vadovas. – Nereikia lakstyti iš darbo į darbą. Jei, kaip dabar rekomenduojama, žmonės kas porą metų keistų darbą, tai per tiek laiko „Lifosoje“ net geru meistru netaptų.“
J.Dastikas dirbo daugybę įvairių darbų, tad puikiai išmano įmonėje vykstančius procesus bei techninę darbo pusę. Be to, jo patirtis vertinama ne tik įmonėje, bet ir kur kas plačiau. Pasak E.Šerelio, J.Dastiką, kaip trąšų gamybos pramonės ekspertą, labai vertina ir paties „Eurochem“ vadovybė: ne kartą su juo buvo tartasi bei konsultuotasi dėl svarbių koncerno sprendimų, susijusių su šia sritimi.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Gediminas Rainys taip pat pabrėžia, kad „Lifosos“ vadovas yra aktyvus LPK narys, ir kai yra paprašoma LPK pozicijos dėl rengiamų įstatyminių aktų, jis dažnai pareiškia kompetentingą, vertingą nuomonę įvairiais su šalies ekonomine politika susijusiais klausimais.

„Lifosos“ indėlis į šalies ir regiono gerovę – didžiulis

Planuojama, kad per šiuos metus „Lifosa“ pagamins produkcijos, vertos maždaug 1,3 mlrd. Lt, arba apie 3,5 mln. Lt per dieną, taigi į 39 valstybes savo produkciją eksportuojanti įmonė neabejotinai yra labai svarbi mokesčių mokėtoja, svariai papildanti ir šalies, ir rajono biudžetą. Per pastaruosius penkerius metus chemijos pramonės įmonė, atsižvelgdama į tai, kokie buvo tų metų finansiniai rezultatai, valstybei kasmet sumokėjo nuo 70 iki 100 mln. Lt mokesčių. „Mūsų akcininkų griežtai prisakyta, kad nebūtų jokių problemų dėl mokesčių mokėjimo“, – tvirtina J.Dastikas.
Be to, kaip pabrėžia G.Rainys, „Lifosa“ svarbi ne tik dėl savo laimėjimų, bet ir dėl to, kad daug naudos teikia ir kitiems sektoriams, ypač transporto. Kadangi jos eksportuojamos produkcijos apimtys labai didelės, daug darbo (taigi ir pajamų) gauna tokios bendrovės, kaip „Lietuvos geležinkeliai“ ar Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, bei kitos vienaip ar kitaip su „Lifosa“ susijusios įmonės. „Juk sakoma, kad viena darbo vieta pramonėje sukuria keturias kituose sektoriuose“, – atkreipia dėmesį ir Chemijos pramonės įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Giedrius Mažūnaitis.
Taip pat negalima nepaminėti, kad pačioje “Lifosoje” dirba apie tūkstantį darbuotojų, gaunančių kur kas didesnį nei šalies vidurkis vidutinį atlyginimą (apie 5200 Lt) ir mokančių mokesčius, vadinasi, toks jos netiesioginis indėlis į biudžetą jau vien per gyventojų pajamų mokestį taip pat svarbus.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad chemijos pramonė priskiriama prie aukštųjų technologijų sektoriaus ir kuria didelę pridėtinę vertę. O kadangi vienas pagrindinių įmonės ateities tikslų yra tapti vertikaliai integruota įmone, kuri pati pasigamintų produkcijos gamybai reikalingų žaliavų, „Lifosos“ sukuriama pridėtinė vertė ateityje tik didės. „Iki 85 proc. produkcijos savikainos sudaro būtent žaliavų kaina, o turėdami savų žaliavų nebebūtume priklausomi nuo jų kainų svyravimo“, – tikisi J.Dastikas.
Prie didėjančio įmonės efektyvumo prisideda ir nuolatinės investicijos į įvairias naujas technologijas, kurios didina našumą ir mažina gamybos sąnaudas. Pavyzdžiui, šiemet investicijos sieks maždaug 100 mln. Lt.
„Lifosos“ produkcijos gamybos sąnaudos yra tikrai konkurencingos, palyginti su kitomis analogiškomis įmonėmis. Be to, kiek žinau, atvykę „Eurochem“ atstovai net netikėdavo, kad apskritai galima pasiekti tokių gerų gamybos kokybės ir produktyvumo rodiklių“, – priduria G.Rainys.

Didžiausia Jonavos maitintoja ir visai Lietuvos ekonomikai itin svarbi trąšų gamykla „Achema“ turi naują vadovą – 35 metų chemiką Ramūną Miliauską. Kaip jam seksis laviruoti šiuo „Achemai“ sudėtingu laikotarpiu ir ar įmonė, tapusi Rusijos diriguojamų dujų kainų įkaite, sugebės išlikti konkurencinga Europoje?

Epitetų apie „Achemos“ gamyklą, kaip sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis, būtų galima prisakyti daugybę. Iš tiesų tai ir didžiausia Baltijos šalyse azoto trąšų ir chemijos produktų gamintoja, ir viena didžiausių Lietuvos eksportuotojų, mokesčių mokėtojų bei investuotojų, o per 30 tūkst. gyventojų turinčiai Jonavai „Achema“ yra tiesiog gyvybiškai svarbi – juk ši įmonė maitina beveik kiekvieną jonaviškių šeimą.
Beje, vidutinis darbo užmokestis „Achemoje“ yra 3,6 tūkst. Lt – net ir Vilniuje toli gražu ne kiekviena didesnė įmonė gali tokiu pasigirti. O nuo 2014 m. sausio 1 d. atlyginimai „Achemoje“ dar padidės – kiekvienam darbuotojui tarifinis atlyginimas bus pakeltas 150 litų.
Prie viso to pridėję, kad šioje įmonėje yra senos socialinės atsakomybės tradicijos ir skiriamas didelis dėmesys darbuotojų motyvavimui, ko gero, prieitume prie išvados, jog būtent „Achemą“, o ne savo įvaizdį labiausiai puoselėjančius bankus ar telekomunikacijų bendroves turėtume matyti geidžiamiausių darbdavių sąrašų viršūnėse.
„Tai viena stipriausių ir didžiausią reikšmę mūsų valstybės biudžetui turinčių įmonių, – vertina R.Dargis. – „Achema“ nėra vien tiktai gamykla, kuri gamina trąšas. Tai ir didžiulis koncernas, turintis įvairiašakę kryptį, užsiimantis labai daug kuo: nepamirškime, kad „Achemos“ koncernas turi milžinišką krovos kompaniją „Klasco“, viešbučių tinklą, vėjo malūnų parkų, saldainių fabrikų ir kitų įmonių. Ir iš esmės tie pinigai, kurie buvo uždirbti „Achemos“ gamykloje, leido jos vadovams ir savininkams investuoti į ne vieną mūsų valstybei ir ekonomikai svarbią kryptį. Būtent „Achemos“ gamykla buvo ta vieta, kuri stabiliai generavo pajamas ir leido koncernui didėti bei investuoti.“
Taigi „Achema“ – tikras aukso grynuolis Lietuvai, nes tai yra viena tų įmonių, kurios mūsų šaliai duoda didžiausią naudą.
Vis dėlto norint matyti visapusišką „Achemos“ gamyklos paveikslą reikia pripažinti, kad jos padėtis kartu yra labai nepavydėtina, o jos vadovai jau daug metų nuolat vaikšto tarsi skustuvo ašmenimis, be paliovos laviruodami, kad „Achema“, eksportuojanti beveik 85 proc. savo produkcijos, nebūtų išmesta iš pasaulinės trąšų rinkos lyg kokia musė iš barščių. Taip visada buvo ir bus, kol Lietuva ir didžiausia šalies dujų vartotoja „Achema“ neturės alternatyvos ir dujas pirks iš vienintelio savo tiekėjo Rusijos koncerno „Gazprom“, kuris gamtines dujas jai parduoda apie 30 proc. brangiau nei kitoms Europos įmonėms, o juk dujų kaina sudaro apie 80 proc. trąšų gamybos savikainos.
Tai ir yra pats didžiausias iššūkis „Achemai“ – kaip už dujas mokant gerokai brangiau nei kitos šalys pagaminti pigesnes trąšas, kad būtų galima išlikti konkurencingiems pasaulinėje rinkoje. Kas būtų priešingu atveju, numatyti nesudėtinga: „Achema“, viena vertingiausių Lietuvos bendrovių ir vienas didžiausių mūsų ekonomikos ramsčių privačiame sektoriuje, su savo trąšomis labai greitai atsidurtų užribyje.

2012 m. „Gazpromas“ iš „Achemos“ gavo 500 mln. eurų
Štai ir dabar „Achema“, kaip ir Lietuva savo ruožtu, veda derybas su „Gazpromu“ dėl dujų kainos sumažinimo, o jų rezultatų tikimasi iki gruodžio pabaigos. Nuo jų ir nuo būsimų trąšų kainų pasaulinėje rinkoje (ar jos nedidės) priklausys, ar „Achemai“ neteks toliau mažinti gamybos apimčių, o gal net imti atleidinėti darbuotojus.
„Šiemet situacija ypač sudėtinga, nes pavasaris buvo vėlyvas ir dėl to rinkoje atsirado trąšų perprodukcija. Šiuo metu trąšų kainos, palyginti su 2013 m. pirmuoju ketvirčiu ar 2012 m., yra nukritusios 20–25 proc., o dujų kaina liko ta pati“, – sako koncerno „Achemos“ grupė generalinis direktorius ir AB „Achema“ valdybos pirmininkas Valdemaras Vareika.
Šios priežastys lėmė, kad šiemet jau antrą ketvirtį iš eilės „Achemos“ gamykla dirba tik puse pajėgumų, o tai reiškia, kad jos darbuotojai dirba ne visu krūviu, tad ir uždirba mažiau, ir kad įmonė galiausiai sumokės mažiau mokesčių valstybei. Pasak V.Vareikos, esant tokioms aplinkybėms „Achemai“ konkuruoti pasaulinėje rinkoje darosi beveik neįmanoma.
„Derybose mes taip ir argumentuojame, kad jei dujų kaina bus didelė, mes sustosime ir nebegalėsime eksportuoti savo trąšų, o „Gazpromas“ dėl to praras pajamas. Mes šiame regione esame didžiausi dujų vartotojai – 2012 m. „Achema“ suvartojo 1,3 mlrd. kub. m gamtinių dujų ir „Gazpromui“ už jas sumokėjo apie pusę milijardo eurų. Tai didžiuliai pinigai, ir mes tikimės, kad į tai bus atsižvelgta“, – viliasi V.Vareika.
Jei nuolaidų išsiderėti vis dėlto pavyktų, jau nuo kitų metų „Achema“ vėl pradėtų dirbti visu pajėgumu.
Tad „Achemos“ ateitis, kad ir kokia vertinga mūsų ekonomikai ji būtų, pasak R.Dargio, šiandien labai stipriai priklauso nuo dujų kainos, taip pat ir nuo įvairių politinių mūsų valdžios sprendimų. Jam kelia abejonių, ar „Achema“ pajėgs atlaikyti jai, kaip stambiai dujų vartotojai, norimą užkrauti dabar Lietuvoje kuriamos naujos dujų infrastruktūros naštą. Tai „Achemai“ visų pirma reiškia didesnius mokesčius, todėl kyla tas pats klausimas – kaip tai atsilieps įmonės konkurencingumui. Kaip tik dėl to „Achema“ šiemet atsisakė mokėti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos mokestį ir dabar ginčija jį teisme, nes šis mokestis dar labiau brangina ir taip ties konkurencingumo riba balansuojančią įmonės produkciją.
„Iššūkių laukia labai daug, nes ypač energetikos pasaulyje per pastaruosius metus įvyko tiek pokyčių, kad niekas net nebedrįsta prognozuoti, kas bus, tarkime, po penkerių metų. O „Achemos“ ateitis su tuo yra tiesiogiai susijusi, ir šios įmonės paveikslas dėl to gali labai stipriai pasikeisti, – priduria R.Dargis. – Todėl norėtųsi palinkėti, kad tokių rimtų įmonių problemos politikų diskusijose sulauktų supratimo, o jų priimami sprendimai ne apsunkintų, bet palengvintų įmonei gyvenimą, nes galiausiai iš to naudos turės ir visi valstybės piliečiai. Jūs puikiai prisimenate istoriją, kai amžiną atilsį Bronislovas Lubys išėjo su iniciatyva pastatyti dujų terminalą. Deja, tada projektas buvo atidėtas, nors dėl šio projekto mes, visi be išimties Lietuvos žmonės, galėjome labai daug sutaupyti ir esu tikras, kad dabar tas terminalas jau tikrai veiktų.“
Dabar SGD terminalas jau statomas, ir „Achemos“ vadovams tai suteikia vilties, kad jį pastačius pagerės ir įmonės reikalai. Tiesa, paleidus terminalą dujos Lietuvai nebūtinai atpigs, bet derybos su „Gazpromu“ tuomet turėtų iš esmės pasikeisti.

Technologijų ir inovacijų bendrovė „Siemens“ pasirašė ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį su didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja šalyje AB „Achema”. Vadovaujantis šia sutartimi, „Siemens“ penkerius metus teiks dujų turbinos aptarnavimo, palaikymo ir diagnostikos paslaugas. Šio sandorio vertė – 20,7 milijonų litų.

„Didelis dujų turbinų gamybos ir jų aptarnavimo efektyvumas yra viena iš svarbiausių „Siemens“ energijos sektoriaus veiklos sričių. Teikdami kokybiškas priežiūros paslaugas, užtikrinsime sklandų turbinos darbą, o joje įdiegti naujoviški technologiniai sprendimai leis sumažinti aplinkos taršą bei elektros gamybos savikainą“, – teigė Kęstutis Čiplys, „Siemens Osakeyhtio“ Lietuvos filialo generalinis direktorius.

Nuo šių metų kovo mėnesio „Siemens“ teiks dujų turbinos palaikymo, aptarnavimo ir diagnostikos paslaugas, vykdys nuotolinę sistemų ir atskirų jos dalių stebėseną. Kompanija taip pat teiks konsultacijas dujų turbinos SGT-800 priežiūros klausimais. Šio susitarimo vertė siekia 20,7 milijonų litų (6 mln. EUR). Bendradarbiavimo sutartis galios iki 2018 metų.

„Įsigiję profesionalias dujų turbinos priežiūros paslaugas visų pirma galvojome apie investicijų grąžą. Atidavę įrangą į profesionalų rankas užtikrinsime naujos dujų turbinos ir jos įrangos patikimumą, sumažinsime įrangos gedimų riziką, taip pat tikimės pagerinti jėgainės eksploataciją“, – teigė Raimundas Vilkevičius, AB „Achema“ energijos gamybos cecho jėgainių viršininkas.

„Siemens“ dujų turbina SGT-800 „Achemoje“ pradėjo veikti 2011 metais. 47 MW galios kogeneracinėje elektrinėje jėgainėje veikia viena efektyviausių turbinų pasaulyje savo galios klasėje. Šios turbinos įrengimu buvo užbaigta elektros energijos gamybos jėgainė. Pirmoji naujos dujų turbinos patikra planuojama jau šį mėnesį. O pirmasis kapitalinis dujų turbinos remontas, kuris užtruks apie mėnesį, numatytas 2014 m. vasarą.