Remiantis Lietuvos statistikos departamento ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje 2011-aisiais buvo šiek tiek mažesnis nei prieš metus.

Tai liudija didėjantis PVM apmokestinamų prekių ir paslaugų pardavimo santykis su galutinio vartojimo išlaidomis, kitaip tariant, kiek prekių ir paslaugų, skirtų Lietuvos rinkai, oficialiai deklaruojama PVM deklaracijose ir kokios yra galutinio vartojimo išlaidos. Tad jei šių dviejų rodiklių santykis mažėja, vadinasi, įmonės slepia didesnę dalį pardavimo sandorių, o jei santykis, kaip šiuo atveju, didėja, šešėlinė ekonomika traukiasi. Palyginimui, 2010-aisiais minėtas santykis buvo 1,59, o 2011-aisiais jau 1,79.
Nežymų šešėlinės ekonomikos sumažėjimą liudija ir Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenys. Rinkos dalyvių apklausa atskleidė, kad šešėlinė ekonomika 2011 m. sudarė 27 proc. BVP ir, palyginti su 2010 m., sumažėjo 1 proc. Lietuvos laisvosios rinkos instituto apklausti rinkos dalyviai taip pat nurodė, kad bent dalį savo veiklos šešėlyje 2011 m. vykdė 37 proc. ūkio vienetų.
Beje, būdų įvertinti, kokio dydžio yra šalies šešėlinė ekonomika, egzistuoja ne vienas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas vardija, kad šešėlinės ekonomikos mastą gali įvertinti įvairūs ekspertai (pavyzdžiui, verslininkai, mokesčių administratoriai, žmonės, dirbantys su nusikalstamos veiklos prevencija, ir pan.). Šešėlinės veiklos kitimą gali parodyti ir valstybinių institucijų duomenys apie išaiškintus pažeidimus, sulaikytų nelegalių prekių kiekius. Kartais naudojami metodai, kai šešėlinė ekonomika vertinama apskaičiuojant skirtumus tarp legaliai uždirbtų žmonių pajamų bei išlaidų arba grynųjų pinigų pokyčius rinkoje, nes šešėlis paprastai siejamas su grynųjų pinigų poreikiu.

Veido archyvas

Libijos sukilėliai sekmadienį paskelbė, kad Muamarui Kadhafi (Muamarui Kadafiui) lojalios pajėgos atsitraukė į vakarus ir galbūt traukiasi lyderio gimtojo miesto Sirto, kuris yra maždaug už 375 km nuo Tripolio, link.

Keli sukilėliai sakė, kad M.Kadhafi pajėgos pasuko atgal į Bin Džavadą. Sukilėliai iš jo pasitraukė kovo pradžioje, M.Kadhafi pajėgoms vykdant smarkų sausumos, jūros ir oro puolimą, kuris buvo pradėtas prieš Vakarų antskrydžių kampaniją.

Bin Džavadas yra toliausiai į vakarus nutolęs taškas, kurį sukilėliai buvo pasiekę prieš tai, kai M.Kadhafi pajėgos nustūmė juos atgal į rytus.

Paklaustas apie situaciją Bin Džavade, 30-metis sukilėlių kovotojas Samiras Nega sakė: “Sukilėliai yra šiame miestelyje. Sukilėliai yra ten ir ieško Kadhafi kareivių”. Pasak S.Negos, ši informacija yra paremta iš fronto atvykstančių sukilėlių pranešimais.

Tačiau S.Nega taip pat sakė, kad M.Kadhafi pajėgos galėjo atsitraukti dar toliau. Paklaustas, kas nutiko toms M.Kadhafi pajėgoms, kurios pasitraukė iš naftos terminalo miesto Ras al nufo, S.Nega atsakė: “Jie pabėgo. Kadhafi pajėgos traukia į Sirtą”.

Libijos vyriausybės pajėgos pirmadienį atsitraukė už 100 kilometrų nuo sukilėlių kontroliuojamo rytinio miesto Bengazio po Vakarų šalių vadovaujamos tarptautinės koalicijos oro smūgių, kurie sunaikino daug Tripolio režimo šalininkų šarvuotosios technikos.

Libijos lyderiui Muamarui Kadhafi (Muamarui Kadafiui) ištikimos pajėgos atsitraukė į strategiškai svarbų Adždabijos miestą, esantį į pietus nuo Bengazio, pakeliui palikdamos dešimtis sudaužytų tankų, pranešė vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Besitraukiančios vyriausybės pajėgos retkarčiais apšaudydavo paskui jas sekančius sukilėlius. Šimtai opozicijos kovotojų buvo susitelkę už 3-4 kilometrų nuo Adždabijos.

Mieste, per kurį eina pagrindinis kelias į rytuose esantį Tobruką, Egipto pasienį ir šiaurėje esantį Bengazį, matėsi kylantys tiršti dūmų stulpai.

M.Kadhafi pajėgos atkovojo Adždabiją praeitą savaitę, judėdamos į rytus, siekiant numalšinti jau mėnesį vykstantį sukilimą. Vėliau jos buvo pradėjusios įnirtingą Bengazio puolimą.

Tačiau šios atakos buvo nutrauktos po to, kai Prancūzijos naikintuvai kelias valandas Tripolio režimo pajėgas, pradėjus operacijas pagal Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos 1973-ąją rezoliuciją, leidžiančią naudoti visas būtinas priemones, siekiant užtikrinti Libijos civilių gyventojų saugumą.

“Net jeigu tektų žūti, šiandien įžengsime į Adždabiją, jeigu Dievas panorės”, – sakė sukilėlių kovotojas Salmanas Maghrabi (Salmanas Magrabis).

Tačiau neaišku, kaip sukilėliai, ginkluoti reaktyvinės artilerijos sistemomis “Katiuša” ir ant sunkvežimių sumontuotais 12,7 mm kalibro priešlėktuviniais kulkosvaidžiais, galėtų šturmuoti miestą, patys nesukeldami taikių gyventojų aukų.