BFL / K.Vanago nuotr.

Esi studentas ir eurai kišenės tikriausiai neplėšo, bet norėtum per Velykas ištrūkti į užsienį? Į Londoną lėktuvu už 50 eurų? O gal į Milaną už 80 eurų? Nors kam taip toli − kelioms dienoms pakaktų ir kaimyninės Lenkijos sostinės, kurią pasiekti autobusu pigiau. Dar patogiau ir sparčiau būtų keliauti bėgiais, jei ne menka detalė − tiesioginis greitasis traukinys į Varšuvą tebėra iliuzija.

Eglė Digrytė, euroblogas.lt

Iš Vilniaus lėktuvai kyla ne tik į daugelį Europos sostinių, bet miestus, kurių vietos žemėlapyje daugelis iškart nė nepamena, − Bergeną, Brėmeną, Donkasterį, Dortmundą, Olesiundą, Malmę, Eindhoveną. Tik vienas skrydis skiria nuo Stambulo ar visai kitame žemyne esančio Dubajaus.

Varšuva juo labiau ranka pasiekiama − 460 km nuo Vilniaus, dar arčiau nuo Kauno. Lėktuvu iš sostinės ją galima pasiekti per valandą, o mašina − per šešias. Deja, neturintieji pinigų skrydžiui ar savo transporto turi vargti 7-9 valandas autobuse, tegu ir moderniame bei patogiame.

Žadami traukiniai iš Kauno į Balstogę

Netolimoje ateityje traukiniu iš Kauno savaitgaliais bus galima keliauti iki Balstogės (Bialystoko). Kaip sakė bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovė spaudai Inga Čiuberkytė, bilietas į vieną pusę turėtų kainuoti 11 eurų.

Tiesa, šis pažadas − nedidelė paguoda, mat Balstogėje reikės ieškoti arba kitos geležinkelio linijos, arba autobuso. Kelionė būtų ne tik ilga, bet ir nepatogi. 245 km tarp abiejų miestų įveikti dėl prastos bėgių būklės prireiks puspenktos valandos. Galima palyginti su kelione į priešingą pusę. Paskaičiuota, kad nutiesus naują vėžę Talinui už 575 km pasiekti pakaks vos 4 valandų.

Nors kaimynai numatę 16 mlrd. eurų savo geležinkeliams modernizuoti, nė zloto neatsirado maždaug 200 km atkarpai nuo Lietuvos atnaujinti.

Nukeliauti iki Varšuvos šiandien sudėtinga, pripažįsta ir susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas. „Su persėdimais įmanoma, bet yra žymiai geresnių alternatyvių sprendimų, − LRT radijo laidoje „Ryto garsai‟ neseniai sakė jis. − Važiuoti iki Mockavos (miestelio Marijampolės savivaldybėje − red. past.), ten persėsti į lenkišką traukinį… Bet dažniausiai jis vėluoja, nes lenkų pusėje nebaigta infrastruktūra, nesutvarkyta, grafikas nesuderintas.‟

Viceministro žodžiais, pastaraisiais mėnesiais intensyviai tariamasi, kad pasienyje nereikėtų gaišti laiko, o vienintelis persėdimas vyktų Balstogėje, kuris suderinus grafikus užtruktų 10-15 min. Iš ten būtų galima keliauti iki Krokuvos, Vroclavo ar net Berlyno.

Lenkai planuoja mažesnį maksimalų greitį

Pernykščiai žiniasklaidos pranešimai nuteikė optimistiškai − traukiniai naująja vėže riedės jau šiemet. Juoba kad Lietuva savo atkarpą nuo Kauno iki Lenkijos per Marijampolę − 123 km − baigė per pustrečių metų dar pernai spalį. Naujų bėgių prireikė, mat Baltijos šalyse driekiasi rusiško standarto (1520 mm pločio) vėžė, neleidžianti susisiekti traukiniais su Europa, kur vėžė yra siauresnė (1435 mm).

„Projekto dalis bus pilnai baigta elektrifikavus liniją, tačiau eksploatacijai ji bus visiškai paruošta įdiegus signalizacijos ir eismo valdymo sistemas, kurios užtikrins efektyvų traukinių eismo valdymą ir saugumą pervažose, − pažymėjo tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė. − Šiuo metu Europos Komisijai (EK) yra pateikta finansavimo paraiška, laukiamas atsakymas.‟

Lietuva yra paprašiusi EK skirti pinigų, kad būtų galima trasoje nuo Kauno iki sienos įrengti signalizaciją. Be jos keleivinis traukinys gali riedėti tik 90-100 km/h greičiu − kaip dabar (maksimalus gretis siekia 120 km/h).

Kelias pastarąjį kartą tvarkytas gal po Antrojo pasaulinio karo, mediniai pabėgiai išklerę.

Situacija anapus sienos su Lenkija − kur kas prastesnė. Nors kaimynai numatę 67,5 mlrd. zlotų (16 mlrd. eurų) savo geležinkeliams modernizuoti iki 2023 metų, nė zloto neatsirado maždaug 200 km atkarpai nuo Lietuvos atnaujinti. Be jos Suomijos ir Baltijos šalių nepavyktų sujungti standartine geležinkelio linija su kitomis ES valstybėmis. 204 km ruože nuo pasienyje esančios Trakiškės iki artimiausio didelio miesto − Balstogės − keleiviniai traukiniai gali važiuoti 120 km/h, o krovininiai − 100 km/h greičiu. Bet ketvirtadalis kelio (nuo Olecko iki Suvalkų) toks prastas, kad greitis tesiekia 30 km/h. Jį matę žmonės ironizavo, esą kelias pastarąjį kartą tvarkytas gal po Antrojo pasaulinio karo, mediniai pabėgiai išklerę.

Esą tik nuo galimybių studijos, kurią numatoma užbaigti balandį, rezultatų priklausys, ar darbams rekonstrukcijai atsiras lėšų. Jei taip, ji vyktų 2018-2021 metais.

Tai reiškia, kad ir mūsų šalyje traukiniai judės lėčiau. „Kam išleisti daug pinigų didesniam greičiui savo pusėje iki Talino, o toliau į Europą judėti lenkų numatytu greičiu?‟ − retoriškai klausė vienas „Rail Balticos‟ projekto eigą sekantis Euroblogas.lt pašnekovas, prašęs jo neįvardyti.

Tiesa, prieš keletą metų tuometis Lenkijos transporto ministras Slawomiras Nowakas lietuvius tikino, kad jie rekonstruos savo europinę vėžę ne mažesniam nei 160 km/val. greičiui. Bet skeptikai jau seniai nuogąstauja, kad traukiniai per šią šalį tebejudės vėžlio greičiu. Lenkams esą nenaudinga greitai nukreipti krovinių srautą nuo išvystytos jūrų uostų infrastruktūros į geležinkelį.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius patvirtino turįs žinių, kad Lenkija neplanuoja didelio greičio geležinkelio ne tik „Rail Balticos“ trasoje, bet ir kitose prioritetinėse linijose. „Kreipiuosi į partnerius su prašymu bendromis pastangomis spręsti 1435 mm pločio vėžės plėtros planus kartu su Lenkija, − vasario pabaigoje Vilniuje vykusioje konferencijoje ragino jis. − Mes negalime kurti izoliuoto didelio greičio geležinkelio tinklo Baltijos šalyse, jei mūsų vartai į Europą − Lenkija − tokio tinklo neplanuoja plėtoti.“

Pabaiga − tik 2025 metais?

Toliau bėgiai Lietuvoje bus tiesiami nuo Kauno Latvijos link. S.Girdausko tvirtinimu, darbai vyksta „pagal grafiką, neatsiliekame nė viena valanda‟. Tačiau viceministras pripažino, kad ir jie „tęsis gal iki 2025-2028 metų‟.

Lenkija − mūsų kaimynė, o patogaus susisiekimo traukiniu neturime. Į situaciją įsigilinę žmonės spėja, jog projekto partneriai turi savų ekonominių išskaičiavimų. Jie gyvena savotiškoje buferinėje zonoje − gali leisti vakariečiams statyti fabrikus, siūlyti pigesnę darbo jėgą ir savo pramonę, todėl uoliai rekonstruoja kelius. Pratęsus geležinkelio vėžę į Lietuvą ši zona pasistumtų į rytus. Be to, lenkams lengviau įgyvendinti projektą, nes jie veikia vieni − gali kažką nuspręsti ir įgyvendinti, o Baltijos šalys sukūrė bendrą įmonę „RB Rail“, kuri koordinuoja projekto įgyvendinimą atkarpose Kaunas-Ryga-Talinas, taigi tenka derinti trijų pusių interesus.

„Rail Baltica“ trasos ilgis nuo Talino iki Varšuvos sudaro 1065 km (Lietuvoje − 366 km, bet čia žadama europinės vėžės geležinkelį nutiesti ir nuo Kauno iki Vilniaus, Latvijoje ir Estijoje − po maždaug 300 km, Lenkijoje − 430 km). Trasa bus pratęsta iki Suomijos − traukinius iš Helsinkio perkels keltai, o ateityje norima abi šalis sujungti geležinkelio tuneliu po jūra. Bendra projekto vertė, įvairiais skaičiavimais, siekia 3,7-5,2 mlrd. eurų.

Vartai į Vakarus

Daliai lietuvių „Rail Baltica‟ taptų tikrais vartais į Vakarus. Mat Varšuva suteikia kur kas daugiau galimybių keliauti. Iš jos driekiasi geležinkelio maršrutai į didmiesčius aplinkinėse valstybėse (Prahą, Vieną, Bratislavą). Beveik 600 km iki Berlyno greitasis traukinys įveikia per pusšeštos valandos, 1,1 tūkst. km iki Miuncheno, nuo kurio netoli iki Austrijos, Šveicarijos ir net Italijos, − per 13 valandų. Nemažai keliautojų renkasi skrydžius iš Varšuvos, o iki jos nusigauna autobusu − taip pigiau, nei skristi iš Lietuvos.

Varšuvon veža ne viena kompanija: „Lux Express‟,„Eurolines‟, „Ecolines‟. Vienų autobusai važiuoja kelis kartus per savaitę, kitų − kelis kartus per dieną iš įvairių vietų (stoties, nuo metro stočių ar prekybos centrų). Įveikti 460 km užtrunka 7-9 valandas, o kainuoja, priklausomai nuo kompanijos, pirkimo ir keliavimo datos bei laiko, 7-31 eurą.

Keliauti galima ir oru, bet tai kainuoja keliskart brangiau (vasario pabaigos kainomis): valandos trukmės skrydis − apie 180 eurų (LOT skraido triskart per dieną). Yra bilietų už 132 eurų, bet tektų daryti lanką per Kijevą. Analogiškus skrydžius (su persėdimu) siūlo daugelis iš Vilniaus skraidančių aviakompanijų, bet jie kainuoja brangiau ir užtrunka ilgiau.

BFL

Rugpjūčio 5-6 d. Zarasuose šurmuliuosiantis tarptautinis festivalis “Galapagai / Roko naktys 2011″ visus vilniečius ir miesto svečius kviečia atvykti ekologišku transportu – didžiąją dalį kelionės siūloma įveikti traukiniu Vilnius-Turmantas. Visiems šiuo maršrutu rugpjūčio 5-7 d. vyksiantiems keleiviams, turintiems bilietus į festivalį, “Lietuvos geležinkeliai” pritaikys specialią 50 proc. nuolaidą.

“Zaraso salą, kuri yra viena nuostabiausių Lietuvos gamtos kampelių, siekiame apsaugoti nuo didžiulio automobilių srauto. Todėl, bendradarbiaudami su festivalio partnere “Lietuvos geležinkelių” bendrove, į renginį kviečiame vykti traukiniu Vilnius-Turmantas. Likusius 18 kilometrų iki Zaraso salos bus galima įveikti autobusu taip pat už pusę standartinės bilieto kainos”, – kalbėjo festivalio “Galapagai / Roko naktys 2011″ prodiuseris Algirdas Barniškis-Blėka.

Rugpjūčio 5-7 d. iš Vilniaus į Turmantą traukiniai išvyks 4 val. 57 min., 8 val. 36 min., 11 val. 22 min., 15 val. ir 18 val. 44 min. Atvykusių į Turmantą “Galapagų / Roko naktų” festivalio lankytojų lauks Zarasų autobuso parko autobusai, kurie festivalio bilietą turinčius asmenis už 50 proc. bilieto kainos nugabens iki pat renginio teritorijos.

Nusprendusius vykti automobiliais festivalio organizatoriai kviečia pasinaudoti kito festivalio partnerio portalo www.netranzuok.lt sistema – skatinant ekologiją ir saugų keliavimą, siūloma keliauti komandomis.

Į festivalį “Galapagai / Roko naktys 2011″, norint išvengti spūsčių prie bilietų kontrolės punktų, lankytojai kviečiami atvykti jau nuo penktadienio ryto arba dienos metu. Oficiali festivalio programos pradžia – penktadienį 15:30, o pasirodymai Didžiojoje scenoje prasidės 18:30.

Iš viso festivalyje pasirodys net 34 grupės. Didžiausia šiemetinio renginio pažiba – žymiausia grupė festivalio istorijoje, Vokietijos rokerių ketveriukė “Guano Apes”. Festivalyje pasirodys ir melodingojo metalo žvaigždės “Pain” (Švedija), buvęs “Iron Maiden” vokalistas Blaze Bayley (Didžioji Britanija), “Lacson” (D. Britanija, Šveicarija), “Bedwetters” (Estija), “Trendkill Method”, “Triana Park”, “Cacophonics” (visos – Latvija), “Thundertale”, “Freaks on Floor”, “Soul stealer”, BIX, “Happyendless”, “G&G Sindikatas”, “Skamp”, “Metal on Metal”, “No DJs”, “Rebelheart”, “AC/DC Tribute.lt”, IR, “Sportas”, “Arbata” (visos – Lietuva), “Mirramaze” (Norvegija), kiti atlikėjai.

Festivalis šiais metais lankytojams taip pat pasiūlys ir unikalią pramoginę programą – teritorijoje bus įrengta daugiau nei 30 meno, edukacinių ir pramoginių erdvių. Maždaug trečdalis pramoginių erdvių bus skirta šeimoms su vaikais.

"Veido" archyvas

Šią savaitę „Siemens“ AG ir „Deutsche Bahn“ AG pasirašė susitarimą dėl naujų 300 tarpmiestinių traukinių ICx įsigijimo. „Siemens“ konstruojami naujos kartos traukiniai ICx, sunaudojantys 30 proc. mažiau energijos, pradės kursuoti 2016 metais.

Pagal susitarimą, kuris galioja iki 2030 metų, „Deutsche Bahn“ AG iš karto užsisakys 130 traukinių, taip pat planuojamas papildomas 90 traukinių užsakymas. Bendra 220 traukinių užsakymo suma siekia šešis milijardus eurų – tai didžiausias užsakymas „Siemens“ istorijoje. Likusius 80 traukinių „Deutsche Bahn“ AG gali užsisakyti bet kuriuo metu.

„Traukiniai ICx bus gaminami Vokietijoje. Tai bus moderniausi traukiniai rinkoje, kurie ne tik pasižymi efektyviu energijos naudojimu, bet dėl savo vidaus konstrukcijų ir interjero sprendimų gerai pritaikyti patogiai kelionei. ICx nustatė naujus transporto standartus keliaujant ilgus atstumus tarp miestų“, – teigė „Siemens“ AG prezidentas ir vykdomasis direktorius Peter Löscher.

"Veido" archyvas

Planuojama gaminti du ICx traukinių variantus. Pirmasis susidės iš septinių dalių ir bus varomas trimis lokomotyvais, pasieks maksimalų 230 kilometrų per valandą greitį ir turės 499 vietų keleiviams. Šis sąstatas pilnai išnaudos dabartinį tarpmiestinį (IC) tinklą, kurio keliuose vietose galima išvystyti didesnį nei 200 km/val. greitį, todėl ICx traukinių galimybių visiškai pakaks. Antrasis variantas yra dešimties dalių sąstatas su penkiais lokomotyvais ir 724 vietomis keleiviams. Jis galės išvystyti 249 kilometrų per valandą greitį.

Dėl atnaujintos aerodinamikos formos ICx traukinys važiuodamas susiduria su mažesniu pasipriešinimu. Lengvesnė traukinio konstrukcija 200 metrų ilgio traukinį palengvino 20 tonų, lyginant su dabar kursuojančiais ICE traukiniais. Tuo tarpu ICx energijos sunaudojimas vienam keleiviui sumažėjo 30 procentų lyginant su rinkoje esančiais traukiniais.

Kiekvienas iš ICx traukinių variantų turi įrengtą restoraną su 17 arba 23 vietomis, bistro ir stovimoms vietoms skirtą sritį. Taip pat ICx traukiniai turės šeimoms skirtas kupė ir aštuonias rezervuojamas vietas dviračiams. Pirmosios klasės vietos ICx traukiniuose įrengtos su elektros energijos šaltiniu ir skaitymo lempomis. Antrosios klasės vagonuose kiekviena dviguba vieta turi po vieną elektros energijos šaltinį. Kiekvienas vagonas turi šešis ekranus ir po vieną monitorių skirtą kelionės informacijai.

alcohol26

Susisiekimo ministerija siūlo vietinio susisiekimo traukiniuose leisti prekiauti silpnaisiais alkoholiniais gėrimais.

Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos projektui, kad vietinio susisiekimo traukiniuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, būtų parduodamas natūralios fermentacijos alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 procentų.

Už projektą balsavo 50 Seimo narių, prieš buvo šeši, 17 susilaikė. Įstatymui priimti reikalingi dar du balsavimai.

Susisiekimo ministerija šį projektą teikė bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” prašymu. Anot projekto rengėjų, taip siekiama patenkinti keleivių pageidavimus bei kuo efektyviau panaudoti turimus modernizuotus vagonus restoranus, kurie nuo 2009 metų pradėti eksploatuoti maršrutu “Vilnius-Klaipėda” kursuojančiuose traukiniuose.

“Lietuvos geležinkeliai” turi įvairiais būdais ieškoti papildomų lėšų šaltinių, kad galėtų vežti keleivius”, – sakė projektą pristatęs susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.

Jo teigimu, alkoholio pardavimas traukiniuose padidintų keleivių skaičių.

“Jeigu nepritarsite, ieškosime kitų būdų, kaip padidinti “Lietuvos geležinkelių” pajamas”, – tvirtino viceministras.

“Ar neatrodo, kad keleivis gali tiek prisigerti, kad užmirš išlipti iš traukinio? Turėsite daugiau nuostolių nei pelno”, – pasiūlymo nauda abejojo socialdemokratė Birutė Vėsaitė.

R.Vaštako teigimu, alkoholiu prekiaujama tarptautiniame traukinyje “Vilnius-Maskva” ir ten esą nekyla problemų dėl itin neblaivių keleivių.

Liberalas Petras Auštrevičius ironizavo, kad alkoholio pardavimo priešininkai galėtų uždrausti parduoti svaigalus ir lėktuvuose, kai šie skrenda virš Lietuvos teritorijos.

“Traukinyje gal geriau knygą paskaityti, biblioteką padaryti, o ne alkoholį pardavinėti”, – sakė konservatorė Vida Marija Čigriejienė.

Alkoholio kontrolės įstatymo pataisa toliau bus svarstoma Seimo komitetuose. Dėl jos parlamente dar turi būti balsuojama du kartus

Europos Komisija (EK) pirmadienį pareiškė palaikymą Prancūzijos sprendimui laikinai neįsileisti traukinių iš Italijos, kuriais atvyksta daug imigrantų iš Afrikos, sakydama, jog toks žingsnis nepažeidžia Europos Sąjungos (ES) taisyklių.

Bendrijos viduje stiprėjant konfliktui dėl ES atsako į krizę dėl pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos, Italija apkaltino Paryžių, jog jo sprendimas blokuoti Ventimiljos-Mentono sienos perėją pažeidžia 27 šalių bloko nuostatas dėl laisvo asmenų judėjimo.

Tačiau ES vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmstrom (Sesilija Malmstriom) sakė, jog ją tenkina Prancūzijos paaiškinimas, jog praeitą savaitgalį įvestas traukinių eismo ribojimas, siekiant neleisti migrantams patekti į Prancūziją, buvo reikalingas viešajai tvarkai užtikrinti.

“Akivaizdu, kad jie turi teisę tai padaryti”, – komisarė sakė spaudos konferencijoje.

Italijos dienraštis “La Repubblica” pirmadienį citavo užsienio reikalų ministro Franco Frattini (Franko Fratinio) komentarus, kad Prancūzija peržengė leistiną ribą. Diplomatijos vadovas kaltino Paryžių pažeidinėjant ES Šengeno sutartį, kurią įpareigojančią užtikrinti laisvą asmenų judėjimą tarp ją pasirašiusių valstybių.

“Jeigu ši situacija išliks, sutaupytume laiko, paprasčiausiai pasakydami, kad keičiame savo nuomonę dėl laisvo (asmenų) judėjimo, kuris yra vienas iš esminių Sąjungos principų, – pareiškė F.Frattini. – Tačiau esame tikri, kad Prancūzija pasiaiškins”.

Per vizitą Bulgarijoje Prancūzijos vidaus reikalų ministras Claude’as Gueantas (Klodas Geanas) atkirto, kad Paryžius vadovavosi taisyklėmis.

“Mes laikėmės Šengeno sutarties raidės ir dvasios”, – pabrėžė jis.

Šis ginčas dėl migrantų, plūstančių iš Italijos, tikriausiai tėra įžanga į artimiausiomis savaitėmis numatomus įnirtingus debatus, kaip ES turėtų reaguoti į imigraciją iš Šiaurės Afrikos šalių, per kurias nusiritusi sukilimų banga daug žmonių paskatino ieškoti prieglobsčio ir geresnio gyvenimo Europoje.

Šį ginčą kursto Italijos reikalavimai, kad kitų ES šalių vyriausybės padėtų Romai didžiulio migrantų srauto problemą. Šiemet Italijos krantus pasiekė 26 tūkst. migrantų, pabėgusių nuo neramumų Tunise, Egipte ir Libijoje.

Šie Italijos reikalavimai ir Romos sprendimas suteikti migrantams laikinus leidimus keliauti Bendrijoje išprovokavo neigiamą kitų ES šalių reakciją. Bendrijos narių vyriausybės baiminasi pasirodyti pernelyg atlaidžios tuo metu, kai didėja rinkėjų priešiškumas į Europą plūstantiems atvykėliams.

Lenkija palaikys Baltijos šalių geležinkelininkų iniciatyvą atidaryti naują keleivinių traukinių maršrutą Talinas–Varšuva arba Sankt Peterburgas–Berlynas. Maršrutas eitų per Lietuvos teritoriją. Tai šiandien Vilniuje susitikęs su Lietuvos susisiekimo viceministru Arūnu Štaru pareiškė Lenkijos infrastruktūros viceministras Juliuszas Engelhardtas.

Naujam maršrutui pritaria visų valstybių, per kurias jis driektųsi, geležinkelių kompanijos, o taip pat Europos Komisija. Kol kas neaišku, kas taptų maršruto operatoriumi.

„Šiais metais įvykęs Islandijos ugnikalnio išsiveržimas, dėl kurio smarkiai nukentėjo visos Europos aviacijos kompanijos, dar kartą įrodė, kad neturint normalaus susisiekimo keleiviniais traukiniais su Vakarų Europa mums ir ateityje gali iškilti problemų“, – sakė viceministras A. Štaras.

Norint, kad keleiviniai traukiniai pradėtų važinėti per Lietuvą iš Sankt Peterburgo į Berlyną, Lietuvai ir Lenkijai būtina išspręsti traukinių riedmenų keitimo Lenkijos ir Lietuvos pasienyje klausimą.

Dabartinė įranga neatitinka reikalavimų, todėl jau kelis metus nenaudojama. Dėl to maršrutu Vilnius–Varšuva vykstantys keleiviai pasienyje turi persėsti į kitą traukinį.

Traukinių eismas tarp Vilniaus ir Kauno antradienio rytą atnaujintas.

“Lietuvos geležinkelių” informacija BNS pranešė, kad artimiausiais traukinys iš Vilniaus į Kauną išvažiuos 10.20 val., o iš Kauno į Vilnių – 11 valandą.

Antradienio rytą ties Palemonu ant bėgių užgriuvus medžiui, buvo laikinai sustabdytas traukinių eismas iš Kauno į Vilnių.