Posted on 07 Liepos 2011
Tags: keliauja, lietuviai, mažai, traukiniais
BFL
Dauguma lietuvių (77 proc.) traukiniais keliauja rečiau nei kartą per mėnesį. Nuo vieno iki trijų kartų per mėnesį traukiniais važinėja 15 proc. respondentų, nuo vieno iki trijų kartų per savaitę – 6 proc., o daugumą dienų per mėnesį – tik 3 proc. gyventojų. Estai ir latviai traukiniais keliauja dažniau nei lietuviai, tačiau lietuvių periodiškumas atitinka Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Daugiausiai traukiniais keliauja čekai ir olandai. Štai 12 proc. čekų kelionę traukiniu renkasi daugumą dienų, o nuo vieno iki trijų kartų per mėnesį – 22 proc.
Daugiau nei pusė traukinių keleivių (53 proc.) šia transporto priemone keliauja laisvalaikio tikslais, o tik 8 proc. traukinius renkasi verslo kelionėms, 10 proc. traukiniais vyksta į darbą, mokyklą ar universitetą. Nors laisvalaikis – pagrindinis kelionės traukiniais tikslas visose ES šalyse, dauguma europiečių dažniau nei lietuviai sėda į traukinį ir keliaudami su reikalais. Pavyzdžiui, 21 proc. italų ir 24 proc. švedų traukiniais vyksta į verslo keliones, o 20 proc. danų, 17 proc. čekų, 22 proc. portugalų traukinius renkasi keliaudami į darbą, mokyklą ar universitetą.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentas dr. Andrius Jaržemskis įsitikinęs, kad realybėje traukiniais keliauja kur kas mažiau lietuvių. “Pirma, Lietuvoje labai retas geležinkelių tinklas, palyginti su Vokietija, Belgija, Olandija – ne visur privažiuojama be persėdimų, reikia persėsti į autobusus, tad žmonėms paprasčiau iškart važiuoti autobusu ar automobiliu. Kita problema – greitis. Traukinys važiuoja daug ilgiau nei kelių transportas”, – pabrėžia A.Jaržemskis. Jis primena, kad šios dvi problemos kyla dėl to, kad geležinkelio tinklas buvo statytas kroviniams vežti – jo paskirtis buvo aptarnauti Klaipėdos, Kaliningrado, Rygos uostus ir visiškai neatsižvelgta į keleivių poreikius.
“Dėl to trasa į Klaipėdą ne 300 km, o 400 km – daromi ratai į strategines vietas, tokias kaip naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose. Šios priežastys lėmė, kad Lietuvoje nesusiformavo keliauti traukiniais tradicijos”, – mano ekspertas.