AB „Lietuvos geležinkelių“ vykdomas prioritetinis Europos projektas „Rail Baltica“ TEN-T iniciatyva lapkričio 27-29 d. Briuselyje (Belgija) organizuotose TEN-T projektų dienose įvardytas kaip vienas svarbiausių projektų, kurio darbų eigą atidžiai stebi ir vertina Europos komisija.

TEN-T projektų dienose pranešimus skaitė Europos komisijos transporto sektoriaus viceprezidentas Siim Kallas, Kroatijos, jūrų transporto ir infrastruktūros ministras Siniša Hajdaš Dončić, Europos parlamento nariai ir kiti kviestiniai svečiai. Tuo pat metu vykusioje tarptautinėje TEN-T parodoje Briuselyje „Rail Baltica“  stendą aplankė Europos komisijos transporto sektoriaus viceprezidentas Siim Kallas.

„Sulaukėme didelio aukščiausio rango pareigūnų dėmesio ir daug klausimų ne tik parodos stende, tačiau ir pranešimų sesijos metu. Pristatėme jau nuveiktus svarbius fundamentalius darbus, kurie leis sklandžiau įgyvendinti ateities planus. „Rail Baltica“ reikšmę ir svarbą visam regionui supranta visi aukščiausio lygio Europos vadovai“, – sakė „Rail Baltica“ projekto direkcijos vadovas Antanas Zenonas Kaminskas.

Parodos metu „Rail Baltica“ stendą aplankė apie tūkstantis svečių iš visos Europos. Susitikimų metų buvo aptariamos tarptautinės bendradarbiavimo galimybės, verslo atstovai domėjosi krovinių gabenimo planais, logistikos parkų steigimo ir naudojimosi galimybėmis.

„Rail Baltica“ – vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų, sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Remiantis 2009 m. liepos 3 d. pasirašyta sutartimi su Transporto investicijų direkcija,  „Lietuvos geležinkeliai“ yra „Rail Baltica“ projekto vykdytojas. Projektas finansuojamas Europos sąjungos TEN-T programos, Sanglaudos fondo ir Lietuvos valstybės lėšomis.

Pirmojo oficialaus vizito į Kazachstaną išvykusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Kazachstano Prezidentu Nursultanu Nazarbajevu sutarė aukščiausiu lygiu palaikyti šaudyklinio konteinerinio traukinio “Saulė” iš Klaipėdos iki Alma Atos, pratęsiant maršrutą iki Kinijos, projektą ir dėti visas pastangas, kad jis startuotų dar šiemet.

Traukinį “Saulė” prezidentai įvardino strateginiu Lietuvos ir Kazachstano bendradarbiavimo projektu.

“Šaudyklinis traukinys, per savaitę pasiekiantis Kiniją – perversmas krovinių gabenimo rinkoje. Tai ne tik dešimtmečiams užtikrinta nauda šalies ekonomikai, tai – geriausias pasiūlymas jungčių ieškančioms Europai ir Kinijai. Šis projektas – gali tapti Lietuvos ir Kazachstano ekonomikos varikliu, todėl palaikysime jį aukščiausiu lygiu”, – pabrėžė šalies vadovė.

Dabar krovinių gabenimas iš Kinijos į Europą jūrų keliu užtrunka 40 dienų, paleidus šaudyklinį konteinerinį traukinį kroviniai Europą pasieks per 10 dienų.

Lietuvos ir Kazachstano prezidentai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžiamas ypatingas dėmesys transkontinentinio koridoriaus formavimui, prisidėsiantis prie sparčios logistikos infrastruktūros plėtros abiejose šalyse.

Prezidentas N. Nazarbajevas pabrėžė, jog Lietuva yra prioritetinė Kazachstano partnerė Baltijos jūros regione. Pasak Kazachstano valstybės vadovo, pirmasis Lietuvos Prezidentės oficialus vizitas tapo nauju impulsu, kuris dvišalius ekonominius santykius perkelia į aukštesnį lygmenį.

Bendrame Lietuvos ir Kazachstano valstybių vadovų pareiškime taip pat pasisakoma už gilesnį bendradarbiavimą tarptautinėse organizacijose, sutariama stiprinti tarpusavio prekybą ir investicijas, vystyti abipusiai naudingus ryšius energetikos srityje, skatinti dvišalį bendradarbiavimą žemės ūkio, maisto, chemijos pramonės, teisės ir teisėsaugos, švietimo ir kultūros, sveikatos priežiūros, turizmo bei sporto, kovos su terorizmu bei organizuotu nusikalstamumu, srityse.

Kitąmet minint diplomatinių santykių dvidešimtmetį valstybės vadovė pakvietė Kazachstano Prezidentą atvykti į Lietuvą.

BFL

“Projekto atranka niekada nebuvo lengva, bet dabar jūs įgijote skolą, kurią turite grąžinti nuoširdžiu darbu, parodyti, kad patriotiškumas yra mūsų širdyse ir darbuose. Linkiu, kad per išbandymus subręstumėte dar labiau, pasikrautumėte tiek energijos, kad galėtumėt pasidalinti ja su visa Lietuva”, – spaudos konferencijoje sakė projekto organizatorių – Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) – Prezidentas Šarūnas Frolenko.

Šiemet į Sibirą išlydėtos dvi projekto dalyvių ekspedicijos užsibrėžė įvykdyti keletą svarbių tikslų: Tomsko srityje pastatyti medinius kryžius ir palikti unikalią-simbolinę Lietuvos trispalvę, užpildytą Sibire likusiems lietuviams skirtomis žinutėmis, o Tadžikistano Respublikoje – pastatyti paminklą čia gyvenusiems ir kalėjusiems tremtiniams pagerbti.

LR užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė – Liauškienė spaudos konferencijos metu padovanojo abiems projekto ekspedicijoms po Lietuvišką trispalvę bei drąsino Sibiran vykstantį jaunimą: “Jaudinuosi kaip ir dalyviai, todėl linkiu sutvarkyti tai, ką galite, o ten kur negalite nieko padaryti, pasimelskite”.

Į Tadžikistano Respubliką ir Tomsko sritį Rusijos Federacijoje išvykusios ekspedicijos drauge po pusės paros kelio traukiniu pasieks Maskvą, vėliau jų keliai išsiskirs – komandos skirtingais lėktuvais išskris į Tadžikistaną ir Tomską. Į Lietuvą, Vilniaus geležinkelio stotį, abi ekspedicijos grįš po dviejų savaičių – liepos 20 d. 8.00 val.

Projektas “Misija Sibiras” rengiamas nuo 2006-ųjų metų, šia iniciatyva į Rusijos Federaciją, Kazachstano bei Tadžikistano Respublikas išvyko jau 10 jaunimo ekspedicijų. Iki šiol 8 jaunimo ekspedicijos sutvarkė apie 70 lietuvių kapinių, aplankė apie 100 lietuvių ar lietuvių kilmės asmenų.

Kaskart iš ekspedicijų jaunuoliai parsiveža nuotraukas, dienoraščius bei nuo rudens važinėja po Lietuvos ir užsienio šalių mokyklas, universitetus, kolegijas, kitas įstaigas ar organizacijas, pristatinėdami projekto rezultatus savo bendraamžiams. Tokiu būdu siekiama jaunimą skatinti domėtis Lietuvos istorija, išlaikyti kartų dialogą bei tarpusavio supratimą ir parodyti visuomenei, kad Lietuvos jaunimas yra pilietiškas ir patriotiškas.

Projekto organizatoriai: Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT).

Globėjai: a. a. J.E. Prezidentas Algirdas Brazauskas ir Europos parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis.

Partneriai: aukojimo portalas Aukok.lt, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT), Tarptautinė komisija Nacių ir Sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Radvilės Morkūnaitės labdaros ir paramos fondas, bendrija “Lemtis”, “TV Play”, Kazickų šeimos fondas, LR Užsienio reikalų ministerija, Politinių kalinių ir tremtinių organizacijos. Techninis partneris: SONY. Informacinis partneris: Delfi.lt.

Rėmėjai: LRV Kanceliarija, AB “Lietuvos geležinkeliai”, AB “Lietuvos dujos”, “Litvakų fondas”, įmonių grupė “Eika”, generalinis rėmėjas – koncernas “MG Baltic”.

greitas_traukinys26

Rusija siekia paleisti greitąjį traukinį Maskva-Berlynas per Lenkijos teritoriją. Tuomet kelionė traukiniu tarp Rusijos ir Vokietijos sostinių sutrumpėtų 10 valandų, rašo dienraštis “Gazeta Wyborcza”.

Šis planas turėtų būti paskelbtas birželio mėnesio pradžioje Lenkijos ir Rusijos regionų forumo metu. Greitąjį susisiekimą Rusija planuoja pradėti 2013 metais. Tada kelionė truktų ne 27 valandas, kaip yra dabar, o tik 16,5 valandos. Tačiau norint paleisti tokį traukinį, reikia modernizuoti Rusijos ir Baltarusijos geležinkelį.

Bene pati didžiausia problema yra bėgių pločio skirtumas tarp Rusijos ir Lenkijos. Šią problemą turėtų padėti spręsti ispaniška “Talgo” sistema, kuri automatiškai susiaurina ir praplatina tarpą tarp ratų.

Sovietmečiu per Lenkiją kursavo traukinys Leningradas- Berlynas. Ratai buvo keičiami Balstogės Kuznicoje, tai trukdavo kelias valandas.

Rusijos geležinkelių vicepirmininkas Michailas Akulovas tvirtina, kad ispaniškos geležinkelių susisiekimo sistemos galėtų būti taikomos maršrutuose Maskva-Berlynas ir Maskva-Kijevas, taip pat Maskva-Praha.

Greitojo susisiekimo traukinių paleidimui ruošiasi ir Baltarusija. 2010 metais ji gavo iš Kinijos 3,5 mlrd. JAV dolerių paskolą geležinkelių transporto tinklo modernizavimui.

Ketinimai prieš keletą metų paleisti konteinerinį traukinį “Merkurijus”, kuris kursuotų iš Kaliningrado ir Klaipėdos uostų per Vilnių į Maskvą, dar nėra numarinti – tikimasi, kad tai padėtų pritraukti naujų krovinių ir naujų konteinerinių linijų.

Pasak bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” Logistikos centro viršininko Rimo Kudzmano, Lietuvos ir Rusijos geležinkelių atstovai sutaria, kad toks traukinys reikalingas, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Skaičiuojama, kad toks traukinys vienu metu galėtų gabenti apie 106 TEU (sąlyginius konteinerių vienetus). Konkretūs transportavimo tarifai dar nenurodomi, jie dar turės būti derinami, tačiau teigiama, kad būtų žemesni nei įprasta.

Traukinys “Merkurijus” pirmą kartą buvo paleistas prieš šešerius metus. Tuomet teigta, kad tokio traukinio tikslas – pritraukti daugiau konteineriais gabenamų krovinių į Klaipėdos ir Kaliningrado uostus, tačiau šis projektas truko neilgai, kaip tuomet svarstyta, dėl to, kad Rusija ir Baltarusija vežimo tarifui netaikė nuolaidų.

“Tokios jungties atnaujinimas turėtų pritraukti naujų krovinių ir, tikėkimės, naujų konteinerinių linijų. Aišku, viskas priklausys nuo tarifų, muitinės ir kitų patikros procedūrų įforminimo pasieniuose bei galutinėse stotyse, taip pat nuo pristatymo kainos iki galutinio vartotojo”, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

Šiuo metu Klaipėdos uoste rusiški kroviniai sudaro apie 11 proc. visos krovinių apyvartos.

Vokiečių policija sekmadienį susirėmė su aktyvistais, bandžiusiais sustabdyti traukinį, kuris iš Prancūzijos į Vokietiją veža branduolines atliekas.

Protestams prieš šį atliekų gabenimą virstant vis labiau smurtiniais, policijai aktyvistams vaikyti panaudojo lazdas ir paprikines dujas. Maždaug 250 protestuotojų bandė blokuoti geležinkelio bėgius ir svaidė į policininkus pirotechnikos priemones, sakė policijos atstovas Markusas Scharfas (Markusas Šarfas).

Aktyvistų grupės “Aktion Castor” atstovas sakė, kad policija atsakė ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis. Miškai aplink bėgius toje vietoje yra “visiškai padengti ašarinėmis dujomis”, sakė Christophas Kleine (Kristofas Kleinė).

Aktyvistai bando sustabdyti traukinį, kuris važiuoja į saugyklą Gorlėbene Vokietijos centriniame regione, kuri, pasak protestuotojų, yra nepakankamai saugi šiam kroviniui saugoti.

14 vagonų sąstatu, kurį aktyvistai vadina “labiausiai radioaktyviu iš visų buvusių”, grąžinama 123 t Vokietijos branduolinių atliekų, apdirbtų Prancūzijoje.

Šeštadienį šis traukinys, vežantis didelį kiekį itin radioaktyvių branduolinių jėgainių atliekų, pravažiavo netoli Prancūzijos miesto Strasbūro ir tiltu per Reino upę įvažiavo į Vokietijos miestą Kėlį, išvengdamas žaliųjų protestuotojų.

Prieš branduolinę energetiką protestuojantys aktyvistai tikėjosi, kad šis traukinys važiuos į šiaurinį Prancūzijos pasienio miestą Loterbūrą, tačiau pareigūnai akivaizdžiai pakeitė maršrutą, kad išvengtų geležinkelį ketinusių blokuoti protestuotojų.

Tai jau vienuoliktas toks konvojus. Ankstesnį, 2008 metais vežtą branduolinių atliekų krovinį protestuotojai blokavo 14 valandų; tada įvyko smurtinis konfliktas su policija.