BFL

NATO karo lėktuvai vėl bombardavo Tripolį prieš pirmadienį vyksiantį Rusijos pasiuntinio vizitą Libijoje, Maskvai išsakius susirūpinimą dėl Aljanso karinės misijos šioje šalyje.

Sekmadienio vakarą Libijos sostinėje driokstelėjo penki galingi sprogimai, o anksčiau tą pačią dieną miestas buvo bombarduojamas tris kartus.

NATO pastarąsias dvi savaites pastebimai suintensyvino atakas Tripolyje prieš Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) pajėgas.

Aljanso pranešime nurodoma, jog buvo suduoti “intensyvūs ir nepertraukiami smūgiai Kadhafi (pajėgų) objektams dieną ir naktį”. Kaip pranešama, tarp šių smūgių taikinių buvo Libijos režimo pajėgų vadavietės.

“Toliau ardysime (Kadhafi režimo) pamatus, kol liausis smurtas prieš Libijos gyventojus”, – sakė NATO misijos Libijoje vyriausiasis vadas generolas leitenantas Charles’is Bouchard’as (Šarlis Bušaras).

Naujausi antskrydžiai vyko Rusijos tarpininkui Michailui Margelovui ruošiantis pirmadienį vykti į Libijos sukilėlių tvirtovę Bengazį. Tuo tarpu Maskva praeitą savaitgalį pareiškė esantis susirūpinusi, jog NATO misija veikiausiai krypsta sausumos pajėgų operacijos link.

M. Margelovas, kuris yra Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo specialusis pasiuntinys Afrikai, sakė planuojantis “susitikti su Libijos Laikinosios Nacionalinės Tarybos (LNT) lyderiais”, pranešė naujienų agentūra “Interfax”.

BFL

Kai kurie oro antskrydžiai buvo nukreipti į Libijos lyderio Muamaro Kadafio (Muammar Gaddafi) Bab al Azizijos karinių pajėgų kompleksą.

NATO atakos prasidėjo po to, kai Prancūzija dislokavo sraigtasparnius Libijoje. Jie skirti atakoms prieš M. Kadafiui (Muammar Gaddafi) ištikimas pajėgas. Jungtinė Karalystė taip pat paseks Prancūzijos pavyzdžiu, siekiama suintensyvinti puolimus prieš M. Kadafį.

NATO reikalauja laikytis Jungtinių Tautų rezoliucijos, kuria siekiama apsaugoti civilius, besistengiančius nuversti M. Kadafio valdžią.

Antradienį ryte buvo pranešta, kad sostinėje įvyko nuo 12 iki 20 sprogimų.

BBC korespondentas Tripolyje sakė, kad pirmieji išpuoliai įvyko Bab al Azizijos komplekso teritorijoje, po to buvo atakuojamos ir kitos miesto dalys.

Dūmų kamuoliai kilo iš Bab al Azizijos komplekso, buvo šaudoma į NATO lėktuvus.

Libijos vyriausybės atstovas pranešė, kad per NATO antskrydžius trys žmonės žuvo ir 150 buvo sužeista.

Viena JAV įsikūrusi tarptautinė teisių gynimo organizacija apkaltino Libijos lyderiui Muamarui Kadhafi (Muamarui Kadafiui) lojalias pajėgas sukilėlių kontroliuojamame Misratos mieste naudojant kasetinę amuniciją, kuri kelia pavojų civiliams gyventojams.

Kasetiniai sprogmenys – artilerijos sviediniai ar raketos – gali paskleisti sprogstamuosius elementus didelėje teritorijoje. Jie dažnai iš karto nesprogsta ir gali sprogti po konflikto praėjus ne vieniems metams, žudydami ar luošindami žmones, pažymi humanitarinės organizacijos.

“Human Rights Watch” savo pareiškime teigia, kad Libijos vyriausybinės pajėgos šalies vakaruose esančioje Misratoje šaudė kasetinius šaudmenis į gyvenamuosius rajonus, taip sukeldamos “rimtą grėsmę civiliams gyventojams”.

Organizacija nurodo esanti liudininkė, kad balandžio 14-osios vakarą mažiausiai trys tokie sprogmenys sprogo virš Misratos Šavahdos rajono.

Misratos – paskutinio didelio sukilėlių anklavo Vakarų Libijoje – kovotojų atstovas taip pat sakė, kad vyriausybinės pajėgos čia naudojo kasetinę amuniciją.

Tuo tarpu Libijos vyriausybės atstovas Mussa Ibrahimas (Musa Ibrahimas) šiuos kaltinimus atmetė. “Reikalauju jų tai įrodyti”, – sakė jis.

“Panaudojus šias bombas, įrodymai liktų ne vieną dieną ir savaitę. Mes žinome, kad į mūsų šalį masiškai atvyksta tarptautinės bendrijos (atstovai), tad negalime to daryti”, – tvirtino M.Ibrahimas.

Libija pakvietė UNICEF apsilankyti Misratoje, o šeštadienį ten vyks Raudonojo Pusmėnulio ir Raudonojo Kryžiaus komanda, sakė jis.

Vyriausybinės pajėgos Misratą yra apsupusios jau daugiau kaip šešias savaites. Manoma, kad čia žuvo šimtai civilių gyventojų, o sukilėliai perspėjo dėl netrukus galimų žudynių, jei NATO nesuintensyvins savo antskrydžių.

Nelinkęs pasiduoti ir kumščiais grūmojantis Libijos lyderis Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis) važinėjo sostinės Tripolio gatvėmis tuo metu, kai galingosios Vakarų valstybės mėgino išsaugoti savo vienybę dėl NATO vadovaujamos karinės kampanijos, kuri iki šiol nepajėgė išversti iš valdžios autoritarinio Šiaurės Afrikos šalies lyderio.

Akinius nuo saulės ir medžiotojo skrybėlę dėvintis M.Kadhafi ketvirtadienį važiavo sostinės gatvėmis atviru visureigiu ir sveikino praeivius, iškėlęs sugniaužtą kumštį.

“Dievas, Libija, Muamaras ir niekas kitas”, – jo šalininkai skandavo po ro, kai galingi sprogimai sudrebino Tripolio rajoną Bab al Aziziją, kuriame įsikūrusi M.Kadhafi rezidencija, taip pat apsistoję dauguma sostinėje dirbančių užsienio žurnalistų.

NATO iš pradžių neigė vėl bombardavusi Tripolį, tačiau Aljanso atstovas vėliau pripažino, kad buvo smogta Libijos sostinės priemiesčiams.

“Iš Libijos grįžtančių pilotų naujausi pranešimai rodo, kad buvo du papildomi smūgiai taikiniams arčiau Tripolio miesto”, – vienas anonimu pageidavęs likti NATO pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP.

Vakarų šalių Aljanso viduje padidėjo įtampą, kai Vašingtonas atmetė Prancūzijos raginimus labiau prisidėti įgyvendinant Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliuciją, leidžiančią naudoti visas būtinas priemones Libijos civiliams gyventojams ginti.

Tačiau mėgindami išsaugoti vieningą frontą Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir JAV vadovas Barackas Obama (Barakas Obama) paskelbė bendrą straipsnį, kuriame pareiškė, jog Libijos ateitis su M.Kadhafi “neįsivaizduojama” ir kad toks scenarijus prilygtų likusios pasaulio dalies “nesąžiningai išdavystei”.

“Neįsivaizduojama, kad žmogus, bandęs žudyti savo žmones, gali atlikti vaidmenį jų būsimoje vyriausybėje, – rašoma straipsnyje, kuris buvo paskelbtas dienraščiuose “The Times”, “The Washington Post” ir “Le Figaro”.

Tuo tarpu M.Kadhafi dukra Aisha (Aiša) atsakydama pareiškė, kad raginimai jos tėvui trauktis iš valdžios yra įžeidimas visiems libiams.

“Kalbos apie Kadhafi pasitraukimą yra įžeidimas visiems libiams”, – A.Kadhafi sakė kreipdamasi į Tripolio vyriausybiniame komplekse susirinkusius šimtus jaunų jos tėvo šalininkų.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe (Alenas Župė) asmeniškai kreipėsi į JAV valstybės sekretorę Hillary Clinton (Hilari Klinton), prašydamas, kad Vašingtonas atnaujintų reguliarų aviacijos patruliavimą Libijoje, tačiau sakė, kad jo pageidavimas buvo atmestas.

“Pasakiau jai, jog mums reikia, kad jie sugrįžtų; kad mes norėtume, jog jie sugrįžtų”, – sakė A.Juppe, taip pat pacitavęs H.Clinton atsakymą, jog JAV lėktuvai galės būti siunčiami į konkrečius reidus.

Šiuo metu beveik 100 tūkst. karių dalyvauja sekinančiame Afganistano kare, o Vašingtonas praeitą savaitę atšaukė apie 50 karo lėktuvų iš operacijų Libijoje, kai vadovavimas šiais misijai buvo perduotas NATO. Tačiau vėliau JAV aviacija dalyvavo kai kuriuose reiduose prieš M.Kadhafi priešlėktuvinės gynybos objektus.

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas sakė, kad Pentagono pajėgos Libijoje vykdo ketvirtadalį visų misijų, o būtinybės didinti šias pastangas nėra.

“Mes visada sakėme, jog norėtume, kad sąjungininkai suintensyvintų (pastangas), o mūsų indėlis mažų mažiausiai sąžiningas”, – pridūrė pareigūnas.

Tuo tarpu Tripolio režimo pajėgų apsiaustame trečiajame didžiausiame mieste Misratoje uosto rajonas buvo apšaudytas dešimtimis reaktyvinės artilerijos sistemos “Grad” raketų ir tankų sviediniais. Per šias atakas žuvo mažiausiai 13 žmonių, o 50 buvo sužeisti, pranešė vienas sukilėlių atstovas.

Kaire vykusioje tarptautinėje konferencijoje, kuriai pirmininkavo Arabų Lyga, JT vadovas Ban Ki-moonas (Ban Kimumas) paragino ieškoti “politinio” Libijos krizės sprendinio ir nedelsiant skelbti paliaubas, o Europos Sąjungos (AS) išorės politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) paragino M.Kadhafi nedelsiant trauktis iš valdžios.

Tuo tarpu NATO deklaracijoje sakoma, kad sąjungininkai “tvirtai palaiko” raginimus M.Kadhafi atsisakyti lyderio posto.

Šis susitikimas vyko tuo metu, kai NATO lėktuvai demonstravo savo galią – sukilėliai pranešė, jog aviacija bombardavo taikinius palei kelią, vedantį į vakarus link strategiškai svarbaus Marsa al Buraikos uostamiesčio.

Tačiau Aljanso viduje vis dar nesutariama dėl aviacijos reidų prieš pajėgas, kurios kelia pavojų gyventojams. Šiame patruliavime dalyvauja tik šešios iš 28 NATO šalių.

Sukilėliai paragino NATO suintensyvinti aviacijos smūgius, kurie iki šiol nepadėjo pasiekti persilaužimo šiame konflikte.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) pareiškė, kad trečiadienį Kataro sostinėje vykęs Libijos kontaktinės grupės susitikimas “paklojo gerą pamatą”. Šio susitikimo dalyviai pažadėjo sukilėliams suteikti finansinę paramą ir aprūpinti gynybos priemonėmis.

“Dabar tarsimės, kaip galime tęsti karinę operaciją, kuri atvestų prie sėkmingų rezultatų”, – pridūrė jis.

Pirmuosius antskrydžius Libijoje kovo 19 dieną pradėjo Didžioji Britaniją, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos, tačiau po dviejų savaičių šios misijos vairą NATO, kai buvo sumažintos Prancūzijos abejonės dėl Vakarų šalių aljanso vadovavimo kariniams veiksmams šioje Šiaurės Afrikos šalyje.

Libijos sukilėliai sekmadienį artėja prie šalies sostinės Tripolio, JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paragino Muamarą Kadhafi (Muamarą Kadafį) nedelsiant atsistatydinti, o visame pasaulyje didėja nuogąstavimai, kad keturis dešimtmečius trukęs Libijos lyderio valdymas gali išprovokuoti pilietinį karą.

Sukilėliai artėja prie sostinės, kur M.Kadhafi šalininkai vykdė įsakymus šaudyti iš karto, sakė liudininkai.

Vienas gyventojas AFP pasakojo, kad režimo šalininkų tankai ir visureigiai patruliuoja beveik visiškai ištuštėjusiose gatvėse.

“Dėl šio savo pabėgimo jaučiuosi kaip danguje”, – sakė 63 metų inžinierius Mohammedas Sali (Mohamedas Salis), drauge su pirmąja evakuotų indų grupe grįžęs namo.

“Vienas vyras atėjo ir įrėmė peilį man į kaklą. Jis pasiėmė visus mano daiktus – nešiojamąjį kompiuterį, grandinėlę, net mano automobilį, – pasakojo jis. – Kasdien girdėdavome šūvius … Žmonės turėdavo išsiversti be maisto ir vandens tris ar keturias dienas, nes situacija ten bloga. Žmonės yra gatvėse … Policijos nuovados buvo sudegintos. Nėra jokio saugumo, jokios policijos”