Pasaulio sveikatos organizacija nuolatinį 55 decibelų triukšmą įvardija kaip kenksmingą sveikatai. Tai reiškia, kad beveik milijonas lietuvių gyvena sveikatai kenksmingo triukšmo zonoje.

“Ieškau naujo buto, nes dabartiniame ilgai netversiu. Jau pustrečių metų gyvenu Vilniaus Karoliniškių mikrorajone, šalia Laisvės prospekto, ir jaučiu, kad dėl nuolatinio triukšmo bei neišsimiegojimo šlyja sveikata. Jūs neįsivaizduojate, ką reiškia gyventi prie tokios triukšmingos transporto arterijos. Dabar buto ieškausi prie miško ir kuo toliau nuo didžiųjų gatvių”, – teigia vilnietė Brigita Čepulienė.
Jos pavyzdys tikrai nėra išskirtinis, mat daugiau nei pusė sostinės gyventojų gyvena pernelyg triukšmingoje aplinkoje. O kaip liudija Europos aplinkos agentūros duomenys, ir visoje Europos Sąjungoje maždaug pusė miestų gyventojų kenčia 55 dB viršijantį triukšmą, kuris anksčiau ar vėliau sutrikdo sveikatą. Pasirodo, kuo didesnis triukšmas, tuo greičiau ir tuo didesnė žala padaroma sveikatai. Mažesnio triukšmo neigiami padariniai gali pasireikšti tik po keleto metų ar dešimtmečio, o, pavyzdžiui, 100 dB garsas, girdimas bent 15 minučių per dieną, greitai gali padaryti neatitaisomą žalą klausai.
„Vis dėlto turėtume kalbėti apie du atskirus dalykus – apie specifinį triukšmo poveikį klausai ir apie netiesioginį poveikį visam organizmui“, – aiškina Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas otorinolaringologas-surdologas Dainius Guzevičius.
Taigi triukšmo poveikis gali būti tiesioginis specifinis ir netiesioginis nespecifinis. Pirmasis dažniausiai siejamas su klausos ir jos organų pažeidimais, kuriuos sukelia labai stiprūs garsai, o antrasis – su kitų žmogaus organizmo sistemų pakenkimu (centrinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių) ir gali sukelti tokius neigiamus padarinius, kaip galvos skausmas, nemiga, subjektyvus ūžesys ar spengimas ausyse, sumažėjęs protinis ir fizinis darbingumas, padidėjęs nervingumas, gali priartinti tokias ligas, kaip depresija. Pastarajai žalai sukelti užtenka ir kur kas silpnesnių garsų.
„Triukšmas ne tik dirgina ar trikdo žmogaus miegą, bet gali ir padidinti spaudimą, sukelti širdies priepuolius ar susilpninti gebėjimą mokytis. Pasaulio sveikatos organizacija yra apskaičiavusi, kad dėl transporto sukeliamo triukšmo Europos regiono gyventojai kasmet praranda ne mažiau kaip 1 mln. sveiko gyvenimo metų“, – teigia Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Kutanovas.

Triukšmo pavojus dažnai neįvertinamas

Pasaulyje daugiau nei 275 mln. žmonių skundžiasi vidutinio sunkumo ar visišku abiejų ausų kurtumu. Skaičiuojama, kad daugiau nei 30 mln. amerikiečių darbo vietose yra veikiami potencialiai žalingų garsų. O Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra perspėja, kad triukšmas darbe yra rimta, tačiau dažnai neįvertinama grėsmė. Teigiama, kad maždaug trečdalis Europos darbuotojų (daugiau nei 60 mln. žmonių) ilgiau nei ketvirtadalį darbo laiko yra veikiami per didelio triukšmo. Beveik 40 mln. jų, norėdami būti išgirsti, mažiausiai pusę darbo laiko turi kalbėti garsiau nei per įprastinį pokalbį. Todėl ir nestebina faktas, kad dėl triukšmo prarasta ar suprastėjusi klausa yra dažniausia profesinė liga.
„Nuo su triukšmu susijusių profesinių ligų labiausiai kenčia mechanizatoriai, vairuotojai, kurie, be triukšmo, patiria dar ir vibracijos poveikį, taip pat šaltkalviai, statybininkai, kelininkai, prie įvairių staklių dirbantys darbuotojai“, – pavyzdžius vardija D.Guzevičius.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius porą dešimtmečių mūsų aplinkos triukšmo lygis padidėjo net du kartus. O tai lemia, kad daugėja kenčiančiųjų nuo senatvinio kurtumo.
Klaidinga manyti, kad didelis triukšmas kenkia tik klausai. Kaip skelbia Vokietijoje leidžiamas žurnalas „Der Spiegel“, dieną girdimas nuolatinis 60 dB triukšmas vyresniems nei 40 metų vyrams riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidina 69 proc., moterims – net 93 proc., insulto rizika abiejų lyčių atstovams padidėja 172 proc., infarkto – atitinkamai 61 ir 80 proc. O naktį sklindantis nuolatinis 53 dB triukšmas, tyrėjų duomenimis, ypač kenkia vyresnėms nei 40 metų moterims: joms rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja 101 proc., insultu – 122 proc., išemine širdies liga ir infarktu – 96 proc.
Pasak A.Kutanovo, didžiausiu miestų triukšmo šaltiniu laikomas transportas. “Lietuvoje individualių lengvųjų automobilių kasmet daugėja, tad atitinkamai didėja ir triukšmo lygis”, – aiškina specialistas.
Tai patvirtina ir strateginiai triukšmo žemėlapiai: didžiausiai daliai gyventojų kenkia būtent automobilių keliamas triukšmas. Pavyzdžiui, Vilniuje vien 277 tūkst. gyventojų yra nuolat veikiami kelių transporto keliamo triukšmo, viršijančio 55 dB, nors naktį šis rodiklis neturėtų viršyti 40 dB.

Nekaltas pomėgis turi rimtų pasekmių

Ne tik JAV ar Vakarų Europos didmiesčiuose, bet jau ir Lietuvoje įprasta tapo matyti gatvėmis vaikštančius ar viešuoju transportu važiuojančius jaunuolius su MP3 grotuvo ausinėmis ausyse. Specialistai perspėja, kad visi jie stipriai rizikuoja ir ateityje gali turėti problemų dėl klausos. „Vis dažniau tenka susidurti su jaunais žmonėmis, turinčiais klausos pažeidimų. Kadangi jie tikrai nėra dirbę kokio nors triukšmingo darbo ir taip pakenkę klausai, tai reikėtų sieti su garsios muzikos klausymusi per ausines, mašinose ar naktiniuose klubuose“, – paaiškina gydytojas D.Guzevičiaus.
Jo žodžiais, žala priklauso nuo to, kokiu garsu, kaip dažnai ir per kokias ausines, tai yra įsikišamas į ausį ar didesnes (šios kenkia mažiau), klausomasi, bet jei asmuo muzikos garsiai pradėjo klausytis ankstyvoje paauglystėje, tai pokyčiai jau gali pasimatyti esant gana ankstyvo amžiaus – trisdešimties ar net dvidešimt penkerių metų.
Tai paaiškintina tuo, kad nuolatinė garsinė klausos ataka provokuoja spiralinio organo plaukuotųjų ląstelių apmirimą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-39-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Valstybės kontrolės auditas atskleidė, kad Lietuvoje nesudarytos pakankamos sąlygos apsaugoti gyventojų sveikatą ir aplinką nuo triukšmo neigiamo poveikio, o dėl su triukšmu susijusių ES direktyvų nepaisymo Lietuvai gali būti pradėta ES teisės pažeidimo procedūra ir taikomos sankcijos.
Paaiškėjo, kad nors Lietuva yra įpareigota iki birželio 30-osios sudaryti strateginius triukšmo žemėlapius, jų sudaryti kol kas neįmanoma, nes savo darbo neatliko nei Susisiekimo ministerija, nei atskiros savivaldybės.
Susisiekimo ministerija bei jai pavaldžios Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Valstybinė geležinkelio inspekcija vis dar neįgyvendinusios penkių triukšmo valdymo priemonių. Taip pat paaiškėjo, kad triukšmo valdymo duomenis Triukšmo prevencijos tarybai kasmet pateikia ne visos valstybės ir savivaldybių institucijos, privalančios tokius duomenis pateikti.
Keturių triukšmo valdymo priemonių neįgyvendino ir Sveikatos apsaugos ministerija, todėl nežinoma triukšmo prevencijos priemonių taikymo praktika savivaldybėse ir triukšmo lygis visoje šalyje prie mokyklų, ligoninių ir tose vietose, kur būtina mažinti triukšmą.
Net nuo 2008 m. iš aštuonių audituotų savivaldybių kompensuotų priemonių triukšmui mažinti prie mokyklų ir darželių iki šiol neįrengė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio miestų bei Radviliškio ir Ukmergės rajonų savivaldybės, o triukšmo prevencijos zonų nepatvirtino Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestų bei Jonavos, Radviliškio ir Ukmergės rajonų savivaldybės. Tyliųjų gamtos zonų nenustatė Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos miestų bei Ukmergės ir Radviliškio rajonų savivaldybės, o tyliųjų viešųjų zonų nenustatė Kauno ir Šiaulių miestų savivaldybės.
Be to, iki šiol nereglamentuoti ir daugiau nei pusės savivaldybių veiksmai vykdant triukšmo, kylančio atliekant statybos ir remonto darbus, kontrolę.

BFL

Seimas patikslino Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnį, kuriame nustatyta atsakomybė tik už tam tikrus triukšmą keliančius veiksmus, kuriais trikdoma viešoji rimtis.

Kodekse nutarta įtvirtinti, kad už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais, taip pat kitus triukšmą keliančius veiksmus (šiuo metu galiojančiame kodekse įtvirtinta “panašūs veiksmai”) gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą (šiuo metu – viešąją rimtį), numatyta atsakomybė – įspėjimas arba bauda piliečiams ar pareigūnams iki 300 litų.

Pasak projekto iniciatoriaus Mišrios Seimo narių grupės atstovo Roko Žilinsko, šiuo metu galiojančioje kodekso 183 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tik už tam tikrus triukšmą keliančius veiksmus, kuriais trikdoma viešoji rimtis.

Triukšmą gali kelti ne tik minėtoje dalyje nurodyti ar į juos panašūs veiksmai (šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ir panašiai). Triukšmo valdymo įstatyme nustatyta, kad triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Bet koks triukšmas gali būti kenksmingas žmogui, todėl, R. Žilinsko nuomone, įstatymai turi saugoti žmones nuo bet kokio triukšmo sukeliamos žalos.

Už projektą pasisakė visi 95 balsavime dalyvavę Seimo nariai.