Nuo antradienio Vilniaus gatvėmis pradeda kursuoti pirmieji Lietuvoje surinkti troleibusai. Troleibusai kursuos dviem maršrutais: 3-iuoju „Karoliniškės–Žvėrynas–Žygimantų g.–Antakalnis“ ir 21-uoju „Saulėtekis–Šilo tiltas–Žirmūnai“.

„Amber Vilnis 12 AC“ žemagrindžiuose troleibusuose sumontuotos elektroninio bilieto sistema, vaizdo stebėjimo įranga, įlipančių ir išlipančių keleivių skaičiavimo sistema. Naujos kartos Vilniuje surinkti troleibusai gali nuvažiuoti net 1000 metrų be elektros srovės, dėl to jie yra labiau manevringi,“- sakė vicemeras Romas Adomavičius.

Troleibusai buvo renkami beveik du mėnesius.  Ateityje vieno troleibuso surinkimui parko specialistai planuoja skirti 15 dienų. Abiems nuo antradienio į Vilniaus gatves išriedėsiantiems troleibusams buvo atliktos sertifikavimo procedūros, jos metu specialistai įvertino troleibuso atitikimą galiojantiems Europos Sąjungos reikalavimams.

„Vadovybei praėjusių metų pradžioje reikėjo apsispręsti – ar pirkti naujas transporto priemones, ar ieškoti kitų būdų atnaujinti eksploatuojamus troleibusus, kurių amžius viršijo 15 – 18 metų. Išnagrinėję visus pasiūlymus, nusprendėme patys surinkinėti troleibusus“, – sakė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Striška.

Dalys troleibusams buvo gabenamos iš keturių šalių – Baltarusijos, Čekijos, Lenkijos ir Vokietijos. Vieno sostinėje surinkto troleibuso kaina – apie 720 tūkst. litų, tai yra 1,6-2,6 karto pigiau negu įsigyti jau paruoštą troleibusą.

Autobusų ir troleibusų vairuotojams, dirbantiems ilgiau nei 35 metus, švenčiant troleibusų parko 55 metų ir autobusų parkui 66 metų jubiliejus, įteiktos specialios kortelės, kurios artimiausiu metu papuoš ir transporto priemonių kabinas. Jose nurodyta, kad konkretus vairuotojas Jus veža jau 35 metus arba daugiau.

„Taip ne tik norime pagerbti ilgamečius vairuotojus, bet ir atkreipti vilniečių dėmesį, kad mus vežioja tokie patyrę specialistai,“-sakė A. Zuokas.

Švenčiant Autobusų parko parko 66-ąjį gimtadienį šiandien kortelės bus įteiktos 12 autobusų vairuotojų, praėjusią savaitę  jos įteiktos ir 11 troleibusų vairuotojų

Gailės Paštukaitės nuotr.

Jau visai netrukus pirmą kartą sostinės troleibusų istorijoje bus pradėti naujų troleibusų surinkimo darbai – šiandien į Vilniaus troleibusų parką buvo atvežtas pirmasis kėbulas.

Tai – šių metų kovo mėnesio pabaigoje UAB „Vilniaus troleibusai” skelbto tarptautinio konkurso detalių tiekėjams rezultatas. Likusios detalės Vilnių turėtų pasiekti per lapkričio mėnesį.

Iki šių metų pabaigos Vilniuje planuojama surinkti du naujus troleibusus, kurie simboliškai bus pavadinti „Amber”, reiškiančiu gintarą, pavadinimu. Po surinkimo bus atliekami bandomieji troleibusų važiavimai, tikrinamas saugumas. Prognozuojama, kad pirmieji du žemagrindžiai Vilniuje surinkti troleibusai į sostinės gatves išriedės jau kitų metų sausio mėnesį.

Vidmantas Romualdas Striška, UAB „Vilniaus troleibusai” generalinis direktorius, teigia, kad projektas įgyvendinamas siekiant optimaliausios troleibusų parko atnaujinimo galimybės.

„Projektą įgyvendiname iš įmonės bei banko lėšų, kurios buvo numatytos kapitaliniam troleibusų remontui. Brangstant kurui elektrinės transporto priemonės tampa vis perspektyvesniu, ekologišku transportu, tad dabartinį sostinės troleibusų parką būtina atnaujinti“, – teigia bendrovės vadovas.

Elektroninėje erdvėje skelbtą konkursą laimėjo tarptautinis konsorciumas „Eton-Eltrans”. Detalės, iš kurių bus surenkami troleibusai Vilniuje, gaminamos visoje Europoje. Tiltai, padangos, apšvietimo sistemos atkeliaus iš Vokietijos, kėdės – iš Lenkijos, visi elektros įrangos komponentai – iš Lenkijos, Ukrainos.

Pasak V. R. Striškos, senuosius troleibusus kapitaliai remontuoti jau nebetikslinga, tad atlikus kruopščius skaičiavimus tapo aišku, jog savo jėgomis rinkti naujus troleibusus yra pigiau ir tai leis išsaugoti įmonės specialistus, kurių patirtį galima bus panaudoti diegiant naujas elektrines transporto priemones.

„Pigiau kainuos ir techninis tokių troleibusų aptarnavimas. Be to, mūsų darbuotojai, įvertinant jų patirtį ir žinias, sukauptas kapitaliai remontuojant troleibusus, turi labai didelį gamybinį potencialą – jį reikia išnaudoti,” – sako V. R. Striška.

Vilniuje surinkti troleibusai bus modernesni nei šiuo metu sostinės gatvėmis riedantys: vienu metu troleibusu galės važiuoti iki 100 žmonių, troleibusai bus ypač patogūs neįgaliesiems ir senjorams; komfortiškai įrengtos bus ir vairuotojų darbo vietos.

Įdomu tai, kad naujieji sostinėje surinkti troleibusai turės autonominę eigą – t.y. galės aplenkti kliūtis net nesant energijos šaltinio. Troleibusuose bus įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, įdiegta keleivių skaičiavimo sistema.

Surinkti vieną troleibusą „Amber” užtruks vidutiniškai 15 dienų. Vieno troleibusą surinkinės keturi UAB „Vilniaus troleibusai” inžinieriai, iki šiol atlikę kapitalinį troleibusų remontą.

V. R. Striškos teigimu, UAB „Vilniaus troleibusai” specialistai – vieni stipriausių Baltijos šalyse. „Nors mūsų darbuotojų kompetencija naujų troleibusų surinkimui tikrai pakankama, tačiau, kad būtume visiškai tikri dėl darbų eigos ir kokybiško troleibusų surinkimo, laukiame į Vilnių atvykstant užsienio šalių inžinierių, turinčių ne vienerių metų naujų troleibusų surinkimo patirtį. Šie inžinieriai turima kompetencija ir žiniomis dalinsis su mūsų darbuotojais,” – pasakoja V. Striška.

Šiuo metu Vilniaus troleibusų parke yra 312 troleibusų. Tik 45 troleibusai yra naujesni nei 5 metai, didžioji dalis troleibusų gatvėmis rieda jau daugiau nei 15 metų. Skaičiuojama, kad jei UAB “Vilniaus troleibusai” kasmet surinktų vidutiniškai 20 naujų troleibusų, visas troleibusų parkas būtų atnaujintas per 10-12 metų.

BFL

Vilniuje ketinama sujungti autobusų ir troleibusų parkus, kad būtų lengviau spręsti jų finansines problemas.

“Per Ūkio departamento valandėlę buvo priimtas sprendimas ir duotas pavedimas parengti reikalingus sprendimus, kurie būtų patvirtinti Vilniaus miesto taryboje dėl šių dviejų parko sujungimo.Tai nėra nauja mintis, apie ją buvo kalbama labai daug ir labai seniai, tiesiog koalicija nusprendė, kad įvertinus sudėtingą autobusų ir troleibusų parko situaciją ir tam tikras planavimo problemas, kurios atsiranda, kada įmonės yra atskirtos, būtų daug prasmingiau turėti vieną didelį visuomeninį transporto vežėją”, – sakė Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas žurnalistams antradienį.

Meras teigia, kad tokio sujungimo pirminis tikslas – ne taupymas, o esamų problemų sprendimas, darbuotojų atleisti neketinama, kaip tik planuojama didinti parko pajėgumus.

“Mes turime mažiau visuomeninio transporto, kuris kiekvieną dieną išvažiuoja į gatves, vilniečiai nepatenkinti, kad nėra vakarinių reisų, kad kartais trūksta reisų ir ryte. Manau, kad neišvengiamai reikės autobusų troleibusų parko pajėgumus didinti”, – sakė A. Zuokas.

Vilniaus savivaldybė ketina įsigyti po keliolika naujų troleibusų ir autobusų.

Į Vilniaus gatves turėtų išriedėti 13 naujų troleibusų ir 18 dujomis varomų autobusų, kurie atsieis apie 33,64 mln. litų, pirmadienį rašo dienraštis “Vilniaus diena”.

Naujų autobusų įsigyti numatyta skirti 16,335 mln. litų. 11,475 mln. litų planuojama gauti iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, 2,025 mln. litų iš miesto biudžeto turėtų atseikėti savivaldybė, 2,835 mln. skirtų bendrovė “Vilniaus autobusai”.

Savivaldybei nauji troleibusai kainuotų 2,145 mln. litų, bendrovei “Vilniaus troleibusai”- 3 mln. litų. Likusią sumą planuojama gauti iš struktūrinių fondų.

Viešojo transporto bendrovių vadovai sako, kad naujų transporto priemonių reikėtų kur kas daugiau.

“Jei norime parką atnaujinti iš esmės, reikia ne 13, o kokių 200 naujų troleibusų. Atvirai kalbant, miesto troleibusų parkas yra labai apleistas. 258 mūsų turimi troleibusai yra senesni nei 15 metų”, – sakė “Vilniaus troleibusai” generalinis direktorius Vidmantas Striška.

Iš viso Vilniuje važinėja kiek daugiau nei 300 troleibusų.

Bendrovės “Vilniaus autobusai”, šiuo metu valdančios 370 autobusų parką, technikos direktorius Juozas Grabys negalėjo užtikrinti, kad nauji autobusai ir troleibusai Vilniuje važinės jau šiemet.

Pasak jo, naujų autobusų pirkimo konkurso sąlygos turėtų būtu paruoštos iki balandžio, tuomet būtų skelbiamas ir pats konkursas. Juo jau dabar domisi bent 10 gamintojų iš visos Europos.

Išrinkus konkurso nugalėtoją, iki naujų autobusų išriedėjimo į sostinės gatves dienos praeitų dar pusmetis, nes numatyta, kad konkurso laimėtojas turėtų šešis mėnesius autobusams pagaminti ir jiems į Vilnių pristatyti.

Nepriteklių prispaustos Vilniaus miesto savivaldybės įmonės viena po kitos rengia aukcionus, kuriuose siūlo pirkti milijonines savivaldybės skolas joms.

Kiek įmonės ir mokesčių mokėtojai dėl to patiria nuostolių – komercinė paslaptis, penktadienį tvirtina dienraštis “Vilniaus diena”.

“Vilniaus autobusai” kitą savaitę bandys parduoti 55,3 mln. litų Vilniaus savivaldybės skolą, o apie 56 mln. litų – “Vilniaus troleibusai”.

Sostinės vicemeras Romas Adomavičius įsitikinęs, kad būtų labai gerai, jei savivaldybė galėtų pasiskolinti pati, tačiau neturi galimybių – yra nustatytas skolinimosi limitas, kuris jau išnaudotas, todėl įmonėms tenka suktis pačioms.

Spalį apie 3,5 mln. litų siekiančias skolas varžytinėse sėkmingai pardavė bendrovė Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai. Savivaldybės skolą šiai įmonei nupirko bankas “Snoras”.

Už kiek ši skola buvo nupirkta ir kokiomis sąlygomis, neskelbiama – tai esą konfidenciali informacija, žinoma tik tiek, kad pirkėjai moka mažiau nei savivaldybė yra skolinga savo įmonėms, o kainų skirtumas turės būti apmokamas iš miesto biudžeto, t. y. iš mokėsčių mokėtojų pinigų.

Šią savaitę dalyje Vilniaus troleibusų turėtų pradėti veikti filmavimo kameros.

Anot bendrovės “Vilniaus troleibusai”, eksperimento metu dešimtyje 19-ojo maršruto troleibusų veiks po vieną kamerą, kuri gali matyti visą vaizdą 360 laipsnių kampu. Išanalizavus šių kamerų duomenis, Vilniaus savivaldybė planuoja priimti sprendimą dėl stebėjimo kamerų įrengimo ir kitose viešojo transporto priemonėse.

Vilniaus valdžia sako, kameros padėtų išspręsti problemas dėl bilieto neturinčių “zuikių”, drausmintų keleivius ir leistų kovoti su kišenvagiais.

Žmogaus teisių gynėjai savo ruožtu perspėja, kad filmavimo kameros riboja žmogaus privatų gyvenimą, todėl reikia įrodyti, kad tai yra būtina ir kitų