Šiais mokslo metais Vilniuje į vaikų darželius nepateko beveik du tūkstančiai, Kaune – pusantro tūkstančio mažylių. O lopšelių grupių trūksta net ir mažesniuose miestuose. Kaip savivaldybės bando spręsti šią problemą?

Stingant vietų valstybiniuose darželiuose, pastaruosius dvejus metus buvo bandoma skatinti privačių ikimokyklinių įstaigų plėtrą. Nuo 2010 m. įsigaliojo supaprastintos higienos normos, o pernai įvestas ikimokyklinuko krepšelis, kurį gali gauti ir valstybinės, ir nevalstybinės įstaigos.
Per metus Vilniuje privačių darželių padaugėjo keturis kartus ir privačiuose darželiuose 2011-aisiais vaikų buvo jau 550 daugiau nei 2010 m. Be to, valstybinėse įstaigose buvo suformuota 19 papildomų ikimokyklinių grupių, tačiau 1,8 tūkst. vaikų vis tiek neužteko vietos.
Kaune taip pat kasmet atidaroma po kelias naujas grupes valstybiniuose darželiuose, bet tai mažai gelbsti – norint patekti į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ypač Šilainių, Aleksoto rajonuose ir centre, tenka laukti dvejus trejus metus.
Sostinėje šiuo metu sudėtingiausia padėtis greitai išsiplėtusiuose mikrorajonuose – Pilaitėje, Perkūnkiemyje, Santariškėse, Šiaurės miestelyje. Kai kuriuose iš jų nepastatyta nė vieno valstybinio darželio, nors čia gyvena daugiausia jaunos šeimos su mažais vaikais.
Savivaldybių atstovų tikinimu, padėtis vis dėlto nėra katastrofiška, nes laisvų vietų esama ir Kauno, ir Vilniaus darželiuose. Pavyzdžiui, sostinėje šiuo metu maždaug trisdešimt keturmečių galėtų pradėti lankyti valstybinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Štai Grigiškių darželyje “Rugelis” yra septynios laisvos vietos šio amžiaus vaikų grupėse, Fabijoniškių rajone įsikūrusiame darželyje “Vėrinėlis” – penkios, Naujininkų darželyje “Gervelė” – trys. Kaune iš viso yra beveik 300 laisvų vietų. Tačiau dažniausiai iki tokių darželių tėvams savo atžalas reikėtų vežioti po keliasdešimt kilometrų. Be to, net jeigu tėvai nesirinktų ikimokyklinės ugdymo įstaigos pagal ugdymo kokybę arba atstumą iki namų, eilės sutrumpėtų nedaug.
Kodėl darželių trūkumas didmiesčiuose – jau dvidešimt metų neišsprendžiama problema?

Užkertamas kelias šeimai ir darbui derinti

Vilnietė Regina Rusinienė prašymą priimti dukrą į darželį parašė, kai šiai tebuvo vos trys savaitės, po mėnesio užsirašė ir kitame darželyje, tačiau kai mergaitei suėjo dveji, sužinojo, kad abiejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose reikės laukti dar mažiausiai pusantrų metų. “Kai kreipiausi į savivaldybę, pasakė, kad laisva vieta yra Savanorių prospekte įsikūrusiame darželyje. Nuo mūsų namų jis nutolęs daugiau kaip dešimt kilometrų, toli ir nuo darbo vietos, tačiau kito pasirinkimo neturėjome. Tad dabar kasdien sugaištu dvi valandas, kol nuvežu ir pasiimu dukrą iš darželio”, – skundžiasi R.Rusinienė.
Ji priduria, kad tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl šeima neplanuoja antro vaikelio. “Važinėjimas kasdien po visą miestą atima daug laiko ir jėgų. Neįsivaizduoju, kaip reikėtų tampyti du vaikus. Be to, ir darželio paieškos kainavo daug nervų. Buvau aštuoniuose darželiuose, tačiau vietos niekur neatsirado. Svarsčiau, gal dukrą vesti į privatų darželį, bet tam išleisčiau beveik pusę savo atlyginimo, kaip ir samdydama auklę”, – pasakoja moteris.
Beje, nemažai tėvų, kurių vaikai nepateko į valstybinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą, o ploti kas mėnesį po 1–1,5 tūkst. Lt auklei ar už privatų darželį neišgali, prašo senelių pagalbos, kai kurie patys lieka namie. Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlikto tyrimo “Švietimo pagalba šeimoms, turinčioms 1–6 metų vaikus” duomenimis, net 35 proc. vaikų, nelankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigos, prižiūri mamos. Po apklausos paaiškėjo, kad daugiau nei pusė jų priverstos likti namie, nes nėra lengvai pasiekiamo darželio.
Sociologės Giedrės Purvaneckienės nuomone, taip užkertamas kelias abiem tėvams dirbti, o sudėtingas šeimos ir darbo derinimas trukdo didėti gimstamumui. “Kalbėdama apie darželių problemas, Švietimo ir mokslo ministerija pabrėžia ugdymo bei edukacines funkcijas, o socialinis aspektas pamirštamas. Savivaldybėse, kurios atsakingos už darželių plėtrą, šis klausimas taip pat nėra prioritetinis”, – teigia Vilniaus universiteto docentė.
Jai antrina asociacijos “Nacionalinis aktyvių mamų sambūris” atstovė Rasa Paulavičienė: “Sprendžiant darželio stygiaus problemą trūksta politinės valios. Tai nei valstybei, nei savivaldybėms nėra svarbiausia, nes vaikai nedalyvauja rinkimuose, o jauni tėvai – ne pagrindinė rinkėjų dalis. Tad jau daug metų šita sritis yra apleista.”

Darželių plėtrai skirtas finansavimas

Vilniaus miesto savivaldybė turėtų prisiimti atsakomybę, kad norint patekti į darželį sostinėje šiandien reikia laukti trejus ketverius metus. “Įstatymais numatyta, kad savivaldybė privalo skirti lėšų darželiui įkurti naujai statomuose rajonuose. Vilnius stipriai išsiplėtė, tačiau per dvidešimt metų sostinėje duris atvėrė vos du darželiai”, – piktinasi R.Paulavičienė.
Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės atstovai savo kaltės neįžvelgia. Švietimo departamento direktorius Gintaras Petronis teigia, kad lėšas, tarp jų ir finansavimą darželiams statyti, skirsto miesto taryba, o prieš tai buvusios kadencijos taryba nekėlė tokių klausimų. Naujų darželių statyti neplanuojama ir artimiausiu metu, nes tam nėra pinigų.
Vis dėlto švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys žada, kad po trejų metų didmiesčiuose turėtų atsirasti daugiau privačių darželių, be to, bus pradėta spręsti ikimokyklinio ugdymo prieinamumo problema kaimiškose vietovėse. Mat šiemet pradėtas projekto “Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra” antrasis etapas, kuriam iš valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų skirta daugiau kaip 18 mln. Lt. Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, kad už tas lėšas privatūs asmenys bus konsultuojami, kaip parengti verslo ir ugdymo planus, reikalingus dokumentus ikimokyklinio ugdymo įstaigai įkurti. Taip pat bus finansiškai remiami nauji ikimokyklinio ugdymo organizavimo modeliai, atitinkantys vaikų ir jų tėvų poreikius. Pavyzdžiui, darželiai galės nustatyti lankstesnį ir tėvams patogesnį darbo laiką, organizuoti keturių valandų, savaitgalio, popietines grupes.
R.Paulavičienė abejoja, ar tokios priemonės padės. Juk sušvelninus higienos reikalavimus ir įvedus darželinuko krepšelį buvo žengti pirmieji žingsniai skatinant privačių darželių plėtrą, tačiau ne itin daug jų atsirado. Pasak Aktyvių mamų sambūrio atstovės, pelno siekiantys žmonės nekuria privačių darželių, nes reikia daug investicijų, o jos atsiperka tik maždaug po 15 metų. “Matome vienintelę išeitį – skatinti kurti namų darželius, kuriuose iki dešimties vaikų grupę ugdytų vienas pedagogas, atleidžiant juos nuo mokesčių bent penkerius metus. Taip būtų nuimta dalis funkcijų nuo savivaldybių, kurtųsi daugiau privačių darželių, todėl didėtų konkurencija ir perpus sumažėtų kaina”, – neabejoja R.Paulavičienė.
Kelių privačių darželių Vilniuje ir Kaune įkūrėja Austėja Landsbergienė apgailestauja, kad šiuo metu tik garsiai kalbama apie norus, jog atsidarytų daugiau naujų darželių, tačiau elgiamasi priešingai. “Higienos reikalavimai buvo sušvelninti, tačiau labai daug absurdiškų dar liko. Pavyzdžiui, daugelyje ES šalių jau seniai atsisakyta tradicinių lovelių ir naudojami specialūs gulteliai, atsisakoma pertvarų tualetuose dėl vaikų saugumo. O pas mus neturėdamas visų šių dalykų darželis negauna higienos paso. Be to, pusė krepšelių mus pasiekė tik po pusmečio, o kitų dar laukiame. Taip privatūs darželiai priversti balansuoti ties išlikimo riba”, – atskleidžia A.Landsbergienė.

Kasmet – po kelias naujas grupes

R.Paulavičienės nuomone, problemų sprendimas, net ir palaikomas Švietimo ir mokslo ministerijos, stringa savivaldybėse, nes tik jos sprendžia, skirti lėšų darželių plėtrai ar ne.
“Vilniaus miesto savivaldybė imasi priemonių, kad eilės darželiuose sutrumpėtų. Iki rugsėjo bus įsteigta 15 naujų ikimokyklinio ugdymo grupių, kad sostinės darželiai galėtų priimti 300 daugiau vaikų. Be to, pernai buvo įsteigta 380 naujų vietų”, – teigia G.Petronis.
Pasak jo, rengiama nauja priėmimo į darželius tvarka. Nuo šiuo metu esančios sistemos, kai tėvai į kiekvieną darželį nešdavo atskirą prašymą, artimiausiu metu ketinama pereiti prie centralizuotos elektroninės sistemos. Taip tėvai savo vaiką galės užregistruoti tiek internetu, tiek atvykę į savivaldybę, prašyme pirmiausia nurodydami kelis darželius, į kuriuos norėtų leisti vaiką.
Beje, tokia sistema jau keletą metų veikia Kaune, tačiau, pasak Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo Antano Bagdono, tai nesutrumpino eilių. “Matyti, kaip juda eilė, tai skaidresnė sistema, tačiau daugiau vaikų dėl to į darželį nepatenka. Kaune kiekvienais metais atidarome po keletą naujų grupių. Be to, planuojame į tuštėjančias vidurines mokyklas perkelti pradines, o jų patalpose steigti darželius”, – sako G.Petronis.
Tokių priemonių planuoja imtis ir Klaipėdos miesto savivaldybė, tačiau kada naujose patalpose įsikurs bent vienas darželis, dar neaišku, nes kol kas nežinoma, ar tam bus skiriama lėšų.
Vis dėlto švietimo ir mokslo viceministras V.Bacys mano, kad sprendžiant darželio stygiaus problemą rezultatų jau yra, mat prieš dešimt metų eilės buvo du kartus didesnės.
“Šiek tiek daugiau vietų darželiuose atsirado, tačiau vaikai suspausti kaip silkės. Trūkstant lėšų efektyviausia jas būtų skirti ne grupėms senuose darželiuose pertvarkyti, o žmonėms, kuriantiems ikimokyklinio ugdymo paslaugas”, – apibendrina R.Paulavičienė.

Eilės Kauno ir Vilniaus darželiuose
Darželis    Eilėje 2012–2014 m. laukia vaikų
“Gintarėlis” (Vilnius)    656
“Lakštingala” (Vilnius)    376
“Aitvaras” (Vilnius)    369
“Pušaitė” (Vilnius)    293
“Aušrinė” (Kaunas)    bus
“Boružėlė” (Kaunas)    bus
“Vėrinėlis” (Kaunas)    bus
Šaltinis: savivaldybių informacija

Gimė vaikų (tūkst.)
2000 m. 34,1
2005 m. 30,5
2008 m. 35,3
2009 m. 36,7
2010 m. 35,9
2011 m. 34,4
Šaltinis: Statistikos departamentas

Lietuvos vežėjus vis labiau persmelkia naujos krizės baimė: šį rudenį nejaučiama jokio prieššventinio krovinių pagausėjimo, lyg Europa būtų nusprendusi nebešvęsti Kalėdų.

„Šiuo metu rinkoje nuotaikos panašios kaip per pirmąją krizę“, – tvirtina bendrovės „MDI Transport“ vadovas Darius Eidukonis. Jis, kaip ir dauguma Lietuvos vežėjų, su nerimu stebi transporto rinką, vildamasis, kad liūdniausias scenarijus nebepasikartos.
Dauguma Lietuvos vežėjų šiandien dar turi užtektinai krovinių – jų vilkikai be darbo nestovi, tačiau vežėjai vis labiau jaučia, kad įspėjimai apie galimą antrąją krizės bangą nėra iš piršto laužti. Jie vieni pirmųjų pajuto ateinančią ekonominę krizę 2008-aisiais. Todėl dabar, kai jau mato pirmuosius nerimą keliančius signalus, vežėjai pagrįstai nuogąstauja, ar jų neužgrius naujas nuosmukis.
Tad kokia šiandien padėtis transporto sektoriuje ir ko galima tikėtis ateityje?

Nerimą kelia kritę pervežimo įkainiai

Transporto biržos „TimoCom“ barometro (jis sudaromas pagal iš 85 tūkst. vartotojų 44-iose Europos šalyse, kurie kasdien pateikia iki 300 tūkst. transporto ir krovinių pasiūlymų, gautą informaciją) duomenimis, tokiu nuosmukiu kaip 2008–2009 m. rinkoje kol kas nekvepia.
Tarkime, 2008-ųjų spalį laisvo transporto ir krovinių santykis siekė atitinkamai 62 ir 38 proc., taigi krovinių buvo gerokai mažiau nei norinčiųjų vežti. O 2009-ųjų pradžioje, pavyzdžiui, vasario mėnesį, kaip „Veidui“ iš Vokietijos komentavo „TimoCom“ rinkodaros skyriaus vadovas Baltijoms šalims Denis Pašala, padėtis buvo dar sudėtingesnė: laisvų krovinių pasiūlymų buvo jau tik 16 proc., o laisvo transporto – atitinkamai 84 proc. Vėliau krovinių ir transporto santykis daugmaž susilygino, tiesa, prie to prisidėjo ir pasipylę vežėjų bankrotai. Na, o pernai rudenį laisvų krovinių Europoje jau buvo gerokai daugiau nei vežėjų (atitinkamai 69 ir 31 proc.).
Šį spalį laisvų krovinių irgi buvo daugiau nei vežėjų – 60 ir 40 proc. Taigi D.Pašala teigia, kad dideliam pesimizmui pagrindo lyg ir nėra. Kita vertus, per pastaruosius metus laisvų krovinių sumažėjo beveik 10 proc., o vežėjai tikėjosi, kad rinka toliau augs. Tuo labiau kad 2010-ųjų pabaiga nuteikė labai optimistiškai.
„Šiuo metu tikrai nėra 2009-ųjų pradžios situacijos, bet vežėjai, žinoma, galėjo tikėtis iš šių metų daugiau“, – komentuoja D.Pašala.
Lietuvos vežėjai iš 2011-ųjų tikėjosi iš tikrųjų daugiau. Tai patvirtina faktas, kad vos spėjusios atsitiesti transporto įmonės šiemet vėl suskubo pirkti naujus vilkikus. Valstybinės kelių transporto inspekcijos duomenimis, vien 2011 m. sausio 1–spalio 31 d. tarptautinių krovinių vežėjų valdomi transporto parkai padidėjo trimis tūkstančiais vilkikų. Ir šiandien Lietuvos vežėjai jau vėl turi beveik tiek pat transporto priemonių, kiek ir savo geriausiais laikais. Tarptautinių krovinių vežimo įmonių taip pat daugėja – šimtai jų bankrutavo, bet dabar vėl kuriasi naujos. Kaip skelbia inspekcija, 2007 m. tokią veiklą vykdė 2727, šiuo metu – apie 3240 įmonių.
O gal nerimauti ir nėra ko – gal vėl imamas fiksuoti krovinių mažėjimas yra visiškai natūrali reakcija, sukelta panikos dėl neramumų euro zonoje ir galimos antrosios krizės bangos?
„MDI Transport“ direktorius D.Eidukonis sako, kad išvadas daryti dar anksti, bet jis linkęs manyti, jog padėtis kur kas rimtesnė: esą jau nuo šių metų gegužės mėnesio pradėjo mažėti pervežimo įkainiai Vakarų Europos–Rytų Europos kryptimi. Rudenį, pasak pašnekovo, praktiškai liko galioti vasaros įkainiai, nors vasarą jie visada krisdavo, o rudenį vėl pakildavo.
„Iki šiol pervežimo kainos yra mažesnės ir neatrodo, kad pasiektų praėjusių metų rudens lygį. Kainoms itin didelę įtaką turėjo tai, kad labai sumažėjo krovinių į Rusiją, – teigia D.Eidukonis. – Kai kurie vežėjai įdarbino dalį savo transporto Vakarų Europoje, kur pervežimo įkainiai išlieka stabilūs, tačiau nuogąstavimai dėl žadamos antrosios krizės, įvykiai Graikijoje ir kitose ES šalyse gali netrukus pakoreguoti situaciją ir Vakarų Europos rinkoje.“
„MDI Transport“ vadovui pritaria ir kiti vežėjai: spalio–gruodžio mėnesiais krovinių pervežimo įkainiai paprastai šoktelėdavo 20–30 proc., penktadaliu ir daugiau padidėdavo ir pats krovinių srautas. Pernai panašus pagyvėjimas, tik mažesnis nei iki krizės, jau buvo juntamas, o 2011-iesiems baigiantis vežėjai ir vėl jaučiasi sutrikę: vilkikų parkai padidinti, krovinių lyg ir turėjo būti daugiau, tačiau rinkoje, deja, vėl matomas sąstingis.

Kalėdinės prekybos bumo šiemet nebus

„Mes kol kas nejaučiame, kad artėja Kalėdos“, – tvirtina transporto įmonės „Mečys“ savininkas ir direktorius Mečislavas Atroškevičius, pridurdamas, kad šiemet visus metus krovinių srautai buvo gana tolygūs. Taigi net ir artinantis kalėdinei prekybai krovinių nedaugėja.
Kad kalėdinės prekybos bumo šiemet veikiausiai nebus, mano ir „Transvelo“ direktorius Zenonas Čepulis: jis taip pat pastebi, jog krovinių sumažėjo. „Gal įmonėms ir nėra dar taip blogai, bet visi įsigąsdinę, taupo, mažiau užsakinėja. Ši baimė visus labai paveikė. Transporto versle ramybės ir taip niekada nėra, o šiemet prognozuoti, kokia bus ateinanti žiema, ypač sunku. Mūsų įmonė darbo kol kas turi, vilkikai nestovi, bet kad jo būtų, reikia įdėti labai daug pastangų“, – neslepia Z.Čepulis.
Bendrovės „DPD Lietuva“, priklausančios Europoje pirmaujančiam tarptautiniam pervežimų tinklui, generalinis direktorius, Lietuvos logistikos asociacijos prezidentas Vytautas Kudzys, daug bendraudamas su kolegomis įvairiose užsienio šalyse, pastebi, kad Europa šiandien labai sutrikusi: „Vyrauja pesimistinės nuotaikos, nes laukiama ekonomikos lėtėjimo. Tarkime, Vokietija visada puošdavosi Kalėdoms jau lapkričio pradžioje, tuo metu pagyvėdavo ir prekyba, o šiemet to sujudimo nėra, todėl vokiečiai nusiteikę gana niūriai.“
V.Kudzys nelinkęs pernelyg džiūgauti ir dėl 2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje fiksuoto vartojimo pagyvėjimo, kurį rodė ir padidėję „DPD Lietuva“ siuntų srautai (2011 m. sausį–rugsėjį siuntų eksportas didėjo 49,5 proc., o siuntų importas – 42,5 proc.). Šis pagyvėjimas, pašnekovo nuomone, buvo gana inertiškas.
„2009 m. ypač krito biuro prekių rinka, nes įmonės kaip įstengdamos taupė pieštukus, parkerius, popierių – buvo rašoma ant abiejų lapo pusių ir panašiai, bet turėtos atsargos anksčiau ar vėliau turėjo išsekti, tad ir biurio prekių vartojimas šiek tiek atsigavo. Tą patį galima pasakyti apie kompiuterius: sunkmečiu įmonės neinvestavo į kompiuterinę techniką, bandydamos ištempti su turimais ištekliais, bet viskam yra ribos – ateina laikas, kai privalai atsinaujinti, priešingu atveju visai sustosi“, – svarsto V.Kudzys. Jo manymu, vartojimas Lietuvoje toliau mažės, o kalėdinės prekybos bumo šiemet nebus, tačiau jei ir sulauksime antrosios krizės bangos, tai itin žemai kristi jau neturėtume – mat dar nesame pakilę iš dugno.
Vis dėlto jei krovinių srautai Europoje vėl ims sparčiai mažėti, pasak Lietuvos logistikos asociacijos prezidento V.Kudzio, pirmiausia nukentės būtent lietuvių, lenkų ir latvių vežėjai: prieš tai buvusi krizė jau parodė, kad joks vokietis nesamdys lietuvio vežėjo, jei tokiomis pat sąlygomis gali pasamdyti savo tautietį.
Kita vertus, „Eveko“ generalinis direktorius Valdas Miliukas įsitikinęs, kad ši krizė vežėjus labai sustiprino ir išmokė atsargumo. Tad jei prognozės dėl antrojo ekonomikos nuosmukio ir pasitvirtins, jį Lietuvos vežėjai esą atlaikys kur kas lengviau.

Vežėjų uždarbiai nedidėjo ir dėl konkurencijos
Gyčio Vincevičiaus, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovo, komentaras
Šis metų laikotarpis vežėjams paprastai būna intensyvus, nes artinantis kalėdinei prekybai padidėja krovinių srautai, ima kilti ir vežėjų uždarbis. Tačiau šiemet tokio augimo nematome, ir tai sėja pesimizmą vežėjų gretose. Tokia padėtis, kad nėra šiuo metų laiku būdingo pakilimo, kelia susirūpinimą ir mūsų asociacijai. Kita vertus, manome, kad tai gali būti susiję ir su didesne konkurencija pačioje Europoje. Nepamirškime, kad Europos, taip pat ir Lietuvos, vežėjai įsigijo nemažai naujų vilkikų, o vartojimas taip sparčiai, kaip tikėtasi, nedidėjo.

„DPD Lietuva“ gen. direktorius V.Kudzys: „Vokietija visada puošdavosi Kalėdoms jau lapkričio pradžioje, tuo metu pagyvėdavo ir prekyba, o šiemet to sujudimo nėra.“

Vežėjai naujo nuosmukio nelaukė – suskubo pirkti naujus vilkikus
Tarptautinių krovinių vežėjų, turinčių Europos Bendrijos leidimų kopijas, transporto priemonių skaičiaus kitimas (atitinkamų metų sausio 1 d. duomenimis)

2007    2008    2009    2010    2011    2011 spalio 31 d.

20 460    25 163    25 750    20 246    21 713    24 676

Šaltinis: Valstybinė kelių transporto inspekcija

Krovinių per pastaruosius metus sumažėjo beveik 10 proc.

Laisvų krovinių ir transporto pasiūlymų santykis Europoje (atitinkamų metų spalio mėn., proc.)

Laisvų krovinių    Laisvo transporto
2008    2009    2010    2011
38    62    44    56    69    31    60    40

Šaltinis: transporto biržos „TimoCom“ barometras

BFL

Lietuvai nuolat trūksta pinigų. Tai aksioma, kurią žino net labiausiai neišprusęs šalies gyventojas. Beveik du dešimtmečius, kone nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, kai tik Lietuva tapo tarptautiniu mastu pripažinta ir atsirado galimybė skolintis, mes taip ir gyvename – skolon. Pirma skolinomės iš Tarptautinio valiutos fondo (kas gi daugiau gali skolinti jaunai valstybei), vėliau – tarptautinėse rinkose. Taip pat visą tą laiką turime neigiamą prakybos balansą, o tai reiškia, kad skolintus pinigus leidžiame ne savo, o užsienio valstybių, pirmiausia Kinijos, ekonomikai remti.
Matant pastaruoju metu Europą apėmusią valstybės skolų krizę akivaizdu, kad ne viena Lietuva gyvena skolon. Tiesa, palyginti su kokiomis Graikija ar Italija, kurių skolos siekia 120–150 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Lietuvos skola, pernai metų gale pasiekusi 39 proc. BVP, atrodo gana nedidelė. Panašaus dydžio ir Latvijos valstybės skola. Tačiau šalia mūsų yra Estija, su kuria kartu išsivadavome iš Sovietų Sąjungos ir vienu metu pradėjome kurti rinkos ekonomiką, bet kurios valstybės skola šiandien juokinga – vos 9,6 proc. BVP (mažiausia visoje ES); kurios biudžetas šiemet vėl yra perteklinis; kuri sugeba mokėti didesnes pensijas nei Lietuva; kurioje darbo užmokesčio vidurkis didesnis nei Lietuvoje; kuri įstengia skirti dvigubai daugiau lėšų valstybės gynybai nei Lietuva, tuo pat metu skirdama daugiau pinigų švietimui, socialinei saugai, teisėsaugai nei Lietuva.
Kaip estams tai pavyksta? Kai išnagrinėji šių metų Lietuvos valstybės biudžeto išlaidas (36 mlrd. Lt), tai matai, kad didžiąją dalį suryja socialinė sauga (40,1 proc.), švietimas (15,4 proc.) ir sveikatos apsauga (12,7 proc.). Tai reiškia, kad daugiau nei du trečdaliai valstybės pinigų tenka toms sritimis, kurios nuo sovietmečio iš esmės nereformuotos. Vis dėlto svarbiausia priežastis, kodėl estai sugeba gyventi be skolų, matyti iš pirmos lentelės – Estija surenka ir perskirsto per biudžetą kone ketvirtadaliu daugiau pinigų nei Lietuva. Tai, kad tik trečdalis Lietuvos visuomenės moka mokesčius ir veža ant savo pečių visą valstybę, jau antri metai nebe paslaptis. Paslaptis – kada ryšimės pradėti gyventi kitaip.

Ukrainai trūksta 740 mln. eurų naujam saugiam objekto “Priedanga” sugriautame Černobylio atominės elektrinės bloke kiautui ir panaudoto branduolinio kuro saugyklai pastatyti, pranešė šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius.

“Būtina pastatyti naują saugų kiautą virš sugriauto 4-ojo energetinio bloko ir patikimą panaudoto branduolinio kuro saugyklą. Dabar vis dar trūksta maždaug 740 mln. eurų šiems projektams užbaigti”, – sakė V.Janukovyčius antradienį per Kijeve vykstančią donorų konferenciją, skirtą surinkti papildomų lėšų Černobylio projektams.

“Išlaidų, susijusių su Černobylio katastrofos likvidavimu, našta … dar daug metų darys neigiamą įtaką šalies ekonomikai”, – pabrėžė prezidentas.

Pasak V.Janukovyčiaus, tiesioginiai nuostoliai nuo tada, kai įvyko avarija Černobylio AE, sudarė keliasdešimt milijardų dolerių, o kai kuriais metais siekė 8-10 proc. viso valstybės biudžeto.

Pastatyti naują kiautą virš sugriauto Černobylio AE bloko kainuos 990 mln. eurų.

Visiems darbams, susijusiems su Černobylio AE, atlikti buvo įsteigti du fondai: 1,54 mlrd. eurų Černobylio fondas “Priedanga” ir Branduolinio saugumo fondas, iš kurio taip pat turi būti finansuojama panaudoto branduolinio kuro saugyklos, kainuosiančios 255 mln. eurų, statyba.

Šiuo metų pirmajam fondui trūksta 600 mln. eurų, antrajam – 140 mln. eurų. Iš abiejų fondų jau panaudoti 500 mln. eurų uždaviniams, susijusiems su Černobylio projektais, spręsti.

Politinės partijos dėl lėšų stygiaus neketina išlaidauti per kitų metų vasario pabaigoje vyksiančius savivaldos rinkimus, teigia partijų atstovai.

Pasak pašnekovų, rinkimams skiriami biudžetai nebus dideli. Kai kurios partijos esą dar nėra suplanavusios savo biudžetų, daugiausia jos ketina leisti valstybės ir partijos narių lėšas.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų štabo vadovas Valentinas Stundys BNS tvirtino, kad rinkimų finansavimu turės pasirūpinti partijos skyriai.

“Kadangi mūsų sprendimas grindžiamas ne centralizuotu veikimu, o pasitikėjimu skyriais, tai finansiniai klausimai yra tiesiog skyrių galimybių reikalas. Patys skyriai spręs, kiek jie galės sukaupti lėšų iš savo narių mokesčių ar kitų šaltinių rinkimams, o centriniu lygu mes tik dengiame būtinas išlaidas registracijos rinkimams”, – sakė V.Stundys.

Anot jo, iš centrinio rinkimų štabo planuojama skirti “kukli suma” – pirminiais duomenimis, ji neturėtų viršyti 300 tūkst. litų. Didžiąją jos dalį sudarys valstybės parama.

Konservatoriai per rinkimus norėtų iškovoti apie 350 mandatų.

Per rinkimus gauti 145 mandatus besitikinčio gauti Liberalų sąjūdžio Centrinio rinkimų štabo vadovas Šarūnas Gustainis BNS sakė, kad šiuo metu vyksta biudžeto planavimas, jo sąmata turėtų būti patvirtinta sausio viduryje.

Artėjančių rinkimų biudžetą liberalas apibūdino kaip krizinį ir mažiausią per tą laiką, kai partija dalyvauja rinkimuose.

“Biudžetų patvirtintų nėra dėl to, kad bandome daryti kampaniją pagal kišenę. Pirmiausia norime numatyti, pasižiūrėti, kiek mes iš viso surinkti pinigų būsime pajėgūs, ir tik tada planuoti išlaidas – kad nebūtų, kaip daugumai partijų Lietuvoje, kai paskui velkasi įvairios skolų uodegos”, – teigė Š.Gustaitis.

Pasak liberalo, pajamas daugiausia sudarys valstybės skirtos ir partijos viduje surinktos lėšos. Labiausiai reklamuotis Liberalų sąjūdis ketina per internetą.

Darbo partijos, kuri planuoja gauti 230 mandatų, rinkimų štabo vadovė Virginija Baltraitienė tvirtino, kad daugiausia lėšomis turės rūpintis patys skyriai, nors iš partijos kasos ketinama skirti apie 440 tūkst. litų.

“Pati partija planuoja išleisti labai nedaug. Mes užsakome straipsnius spaudoje, o kiek skyriai planuoja, kol kas nežinau, nes bendrai, kaip partijos, nebus daroma nei lankstinukų, nei plakatų”, – pasakojo “darbietė”.

Anot jos, “darbiečiai” turi valstybės pervestus 290 tūkst. litų. “Apie 150 tūkst. litų mes turime susirinkti, dalis yra, bet tuo rūpinasi daugiau pats partijos pirmininkas”, – tvirtino V.Baltraitienė.

Lietuvos socialdemokratų partija norėtų turėti per 400 savivaldybių tarybų narių. Jos rinkimų štabo vadovas Juozas Olekas BNS tvirtino, kad ir partija, ir atskiri rinkimuose dalyvaujantys skyriai skirs pinigų rinkimams.

“Dabar mes apie 300 tūkst. litų esame suplanavę (skirti – BNS) (…) Kiekvienas skyrius savivaldybėje atsidarė savo sąskaitą. Mes dalį skyrių parėmėme ir iš partijos turimų lėšų, ir skyriai, kiekviena savivaldybė toliau renkasi pagal savo pajėgumą, turėdama tam tikrą biudžetą”, – sakė J.Olekas.

Anot jo, partija neplanuoja didelės vieningos reklamos kampanijos, didžiausią dėmesį ketinama skirti susitikimams su rinkėjais.

“Daugiausia mes eisime per žmones (…) Mes centrine reklama neužsiimame, nes kiekvienas skyrius dirba savarankiškai ir todėl kokių nors masyvių klipų ar plakatų, ar straipsnių nėra”, – kalbėjo J.Olekas.

Liberalų ir centro sąjungos rinkimų štabo vadovas Artūras Melianas neatskleidė, kiek mandatų tikimasi laimėti, tačiau tvirtino, jog iškovoti jų siekia 35 savivaldybėse. Jis pasakojo, kad rinkimų biudžetas dar nėra sudarytas.

“Dar nėra aiškumo, tikrai negalėčiau pasakyti konkrečios sumos”, – BNS sakė politikas.

Liberalcentristo teigimu, partijos finansinė situacija nėra pati geriausia, stengiamasi taupyti.

“Kiekvienas skyrius finansuos savo lokalią rinkimų kampaniją (…) Centrinis štabas kažkiek išleis, bet tikriausiai didesnė dalis turbūt bus per lokalius štabus, todėl ir sunku atsakyti, kiek lėšų bus galutiniame variante”, – kalbėjo liberalcentristas.

Daugiausia pinigų ketina surinkti iš partijos narių, planuojama panaudoti ir dalį valstybės lėšų.

Rinkimų debiutantės Krikščionių partijos atstovas Albinas Pilipauskas teigė, kad partija dar nėra pateikusi Vyriausiajai rinkimų komisijai kandidatų savivaldybėse sąrašų, todėl daugiausia laiko skiriama dokumentams tvarkyti, o ne finansiniams reikalams.

“Rinkimų kampanijai esame atsidarę specialiąją sąskaitą, tačiau šiandien ji yra tuščia, galima taip sakyti. Mes nesame visiškai įsiregistravę ir startavę rinkimuose”, – sakė Krikščionių partijos atstovas.

Jis svarstė, kad partija remsis privačių remėjų lėšomis.

“Mes nerenkame partijos nario mokesčio ir iš valstybės negauname finansavimo, tad esame priversti orientuotis į tai, kokią paramą suteiks vienas ar kitas remėjas”, – tvirtino A.Pilipauskas.

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) lyderis Ramūnas Karbauskis, kurio vadovaujama partija norėtų laimėti apie 200 mandatų, tvirtino, kad iš privačių remėjų lėšų beveik nerinks. Anot jo, be užstato, rinkimams bus skiriama apie 300 tūkst. litų, kuriuos sudarys valstybės dotacija bei nario mokesčiai.

“Mūsų rinkimų kampanija bus kontaktinė, bendravimo su žmonėmis, ir tam daug pinigų nereikia. Televizijoje nebus nieko praktiškai, radijuje irgi praktiškai nieko nebus, centrinėje spaudoje praktiškai nieko nebus ir vietinėse (žiniasklaidos priemonėse – BNS) bus labai mažai”, – sakė R.Karbauskis.

Anot jo, rinkimų finansavimu rūpinsis centrinis rinkimų štabas, o ne skyriai.

“Mes iš principo viską darome per vieną sąskaitą. Visos lėšos surenkamos į centrinį rinkimų štabą, į vieną sąskaitą ir paskui finansuojamos visos veiklos visuose rajonuose”, – tvirtino valstiečių liaudininkų vadovas.

300 mandatų savivaldybėse siekiančios partijos “Tvarka ir teisingumas” pirmininko padėjėjas Vytautas Kamblevičius sakė, kad finansiniais klausimais per rinkimus turės rūpintis patys skyriai. Anot jo, partija iš savo lėšų remti skyrių dėl pinigų stygiaus negali.

“Kiekvienas skyrius save finansuoja, kiekvienas skyrius kiek ras lėšų, tiek ir panaudos (…) Kiekvienas skyrius verčiasi savo pinigais”, – tvirtino V.Kamblevičius.

Kitų metų vasario 27 dieną iš viso bus renkami 1526 savivaldybių tarybų nariai. Tai yra 14 tarybos narių mažiau nei per praėjusius rinkimus.

Pirmą kartą rinkimuose galės dalyvauti ir savarankiškai išsikėlę kandidatai.