D.Šlekys

3 klausimai apie oro gynybą Deividui Šlekiui, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojui

Arūnas BRAZAUSKAS

– Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių pasirengusi išleisti 100 mln. dolerių vidutinio nuotolio oro gynybos sistemai – norvegiškiems NASAMS raketų kompleksams. Kokia šio pirkinio būtinybė?

– Būtinybė nekelia abejonių. Kariniu ir politiniu atžvilgiu tai vienareikšmiškai labai svarbus dalykas. Oro kontrolė – pirminis dalykas, kuris turi būti efektyvus, jeigu šalis patirtų agresiją. Lietuvoje NATO sąjungininkai vykdo oro policijos misiją, o ką mes galime padaryti iš savo kišenės? Mes turime mažo atstumo oro gynybą – tokių ginklų kaip „Stinger“, kitokių sistemų. Dabar būtina stiprinti ir plėsti vidutinio nuotolio gynybą. Mes turime radarų, turime tam tikrų sąjungininkų įsipareigojimų dėl gynybos, turime bazinio lygmens ginkluotės, todėl reikia žengti žingsnį plečiant vidutinio nuotolio pajėgumus. Taigi klausimas ne dėl to, ar reikia. Klausimas, kokią ginkluotę pirkti – tai kainos ir sistemos klausimas.

– Kokia NASAMS reputacija?

– Tai patikima, gerai išbandyta sistema – vienas patikimiausių šios srities produktų. Yra konkuruojančių gaminių, tačiau NASAMS nėra kas nors negirdėta. Ginklų rinkoje NASAMS reiškia kokybės ženklą. Amerikiečiai ją pastatė saugoti JAV Kongreso rūmų – Kapitolijaus oro erdvės. Nekyla abejonių dėl to, kad technika pasirinkta teisingai. Kitas klausimas – kiekis, kaina, techniniai parametrai. Tai derybų reikalas, ir nespecialistai tų dalykų nelabai išmano. Techninį užsakymą pateikia kariškiai – kiek ir kokių ginklų reikia. Reikia turėti omeny – kiek išgalime, tiek perkame. Dabar deramasi dėl dviejų kompleksų. Kitas klausimas – ką ginsime. Jei viena baterija dislokuojama, pavyzdžiui, Zokniuose, o kita pietinėje Lietuvoje, tarkime, prie Alytaus, tada gynybos zona padengia nemažą Lietuvos teritoriją dalį. Kadangi baterijos mobilios, jos gali būti labai efektyvios.

– Nors buvo kalbama apie bendrus Baltijos šalių veiksmus plėtojant vidutinio nuotolio oro gynybą, kol kas Lietuva veikia viena. Dar anksčiau būta kalbų dėl bendrų oro pajėgų. Vis dėlto kokios bendrų veiksmų perspektyvos?

– Jeigu Baltijos šalims pavyktų kartu organizuoti ginklų pirkimą, tai būtų puiku. Valstybėms susitarti perkant ginkluotę – sudėtingas dalykas. Kartais lemia pinigai, kartais asmenybės, kurios derasi. Netgi bijodamos Rusijos, trys Baltijos šalys skirtingai dėlioja savo gynybos prioritetus. Pavyzdžiui, mes grįžome prie šauktinių kariuomenės, latviai ne. Jeigu esant tokiai darbotvarkių įvairovei pavyksta susitarti dėl kokio nors konkretaus įsigijimo, kuris susijęs su išlaidų pasidalijimu, planų koregavimu, kariuomenių veiklos vienodinimu, – tai fantastika. Tuo galima tiktai džiaugtis. Nors dabar oro gynybos ginklų Lietuva įsigyja savarankiškai, tačiau sistema bus plėtojama, todėl yra erdvės bendriems Baltijos šalių pirkimams.

O bendrų oro pajėgų galimybę vertinu skeptiškai. Oro pajėgos – labai brangus dalykas. Reikia įsigyti nemažai lėktuvų, kad tos pajėgos būtų funkcionalios. Ne toks variantas, kad du lėktuvai skraido, o kiti du remontuojami. Oro pajėgos veikia tada, kai yra lėktuvų masė.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

"Scanpix" nuotr.

Besibaigiant metams Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologai įvardino 10 svarbiausių 2015-ųjų įvykių, paveikusių Lietuvą ir pasaulį.

Pasaulio įvykiai

1. Krizės Artimuosiuose Rytuose paaštrėjimas ir Rusijos įsitraukimas į konfliktą Sirijoje

Sirija / "Scanpix" nuotr.

Tai reikšmingas lūžis Sirijos konflikte – iki tol Vakarų šalys bandė tik “kontroliuoti” Islamo valstybės (ISIS arba “Daesh”) plėtrą, vykdydamos oro antskrydžius, tačiau tai darė itin menką poveikį. Rusijos aktyvus įsitraukimas į konfliktą Sirijoje ir parama Basharo al-Assadui pakeitė jėgų balansą šiame konflikte ir net potencialiai – visame Artimųjų ir Vidurio Rytų regione.

Tai gali keisti ilgą laiką vyravusias geopolitinio žaidimo taisykles ir Rusijai suteikti daugiau svertų.

Iš regiono besitraukiančios JAV sukūrė tam tikrą vakuumą, kurį bando užpildyti Rusija. Tai gali keisti ilgą laiką vyravusias geopolitinio žaidimo taisykles ir Rusijai suteikti daugiau svertų siekti susigrąžinti “didžiosios valstybės” statusą.

2. Migracijos krizė ES

Migracijos krizė – tai ES vienybės ir solidarumo išbandymas. Ji išryškėjo 2015 m. viduryje, tačiau neabejotinai truks ir per 2016 m. Būtent požiūris į migracijos krizę išryškino esminius ES šalių skirtumus ir dar kartą patvirtino, kad ES nuolat susiduria su iššūkiu palaikyti vienybę ir bendrą poziciją tiek užsienio politikos ir saugumo klausimais, tiek ir vidaus politikos derinimo atvejais. Krizė tapo ir Vokietijos lyderystės ES išbandymu.

3. Jungtinės Karalystės parlamento rinkimai

"Scanpix" nuotr.

Konservatorių partijos pergalė ir Davido Camerono netiesioginis “perrinkimas”, suteikiant jam pasitikėjimą toliau vadovauti vyriausybei yra svarbus ne tik dėl politikos tęstinumo, bet ir dėl būsimų sprendimų.

Kartu su šia pergale D.Cameronas įsipareigojo surengti ir referendumą dėl Jungtinės Karalystės ateities Europos Sąjungoje. Manoma, kad referendumas gali įvykti jau 2016 m. Tai bus itin svarbus įvykis visai ES, nes referendumo rezultatas jau dabar tampa itin reikšmingu kintamuoju tiek Jungtinės Karalystės, tiek ES ateičiai.

4. Graikijos finansinė ir politinė krizė

"Scanpix" nuotr.

Graikijos rinkimai 2015 m. sausio mėn., SYRIZA partijos pergalė ir dar viena, pakartotinė pergalė rugsėjo mėnesį iliustruoja Graikijos visuomenės desperaciją ir požiūrį į pastarųjų metų Graikijos finansinę krizę.

Viena vertus, norima nusimesti taupymo ir suvaržymo politiką, tačiau iš kitos pusės suprantama, kad bet kuri politinė valdžia privalės laikytis ES ir Tarptautinio valiutos fondo reikalavimų taupyti bei reformuoti Graikijos ekonomiką.

Graikijos išėjimo iš eurozonos scenarijai vis dar yra realūs.

Vis dėlto ilgalaikis Graikijos polinkis į populizmą, negatyvus požiūris į ES, SYRIZA partijos flirtavimas su Rusija leidžia manyti, kad Graikija išliks “silpniausia grandimi” ES. Graikijos išėjimo iš eurozonos scenarijai vis dar yra realūs ir ES gali būti priversta grįžti prie šios krizės sprendimų.

5. Naftos kainų kritimas

"Scanpix" nuotr.

Tai net ne įvykis, o procesas, kuris apima labai daug politinių sprendimų ir tendencijų. Pradedant nuo susitarimo dėl Irano branduolinės programos, Kinijos ekonomikos lėtėjimo, JAV skalūninių dujų eksporto ir baigiant spaudimu Rusijos ekonomikai – visi šie ir dar daug kitų veiksnių rodo, kad naftos kaina išlieka itin reikšmingas geopolitinių procesų atspindys.

Lietuvos įvykiai

6. Pirmi tiesioginiai mero rinkimai Lietuvoje

BFL nuotr.

Dar anksti daryti išvadas, tačiau preliminarūs ženklai (ypač didelis pasitikėjimas merais Kaune, Vilniuje) yra pozityvūs. Klausimas išlieka, ar ilgesniame laikotarpyje akivaizdūs rinkėjų signalai partijoms (visuomeninių komitetų ir jų kandidatų sėkmė) pavirs į atitinkamas išvadas ir partinių organizacijų artinimą prie visuomenės, ar lems partinės sistemos tolesnį silpnumą.

7. Savivaldybių tarybų rinkimai

Rinkimai šiek tiek supurtė šalies politinį landšaftą, tačiau ne per smarkiai. Liberalų sąjūdis įtvirtino savo pretenzijas patekti į stipriausiųjų partijų trejetuką. Visuomeninių komitetų sėkmė paliudijo, kad Lietuvos rinkėjus nesunku suvilioti naujumu ir kartu atskleisti šalies partinės sistemos trapumą.

8. Euro įvedimas

BFL nuotr.

Atrodo, kad bent iš pradžių visuomenė priėmė šį žingsnį gana palankiai, tačiau vis dar neaišku, ar tai netaps vienu iš esminių klausimų 2016 m. rinkimuose, diskutuojant apie kainų augimą (nebūtinai objektyviai).

9. Dar vienas biudžeto deficito mažinimo planų nukėlimas

BFL nuotr.

Šį sprendimą lėmė artėjantys Seimo rinkimai. Tai ženklas, kad tęsiama prieš krizę vykdyta politika, kai rinkimai tampa svarbesniais už viešųjų finansų sutvarkymą. Be to, kartu tai ir įspėjimas apie galimas populistines iniciatyvas 2016 m.

10. Simbolinis elektros jungčių su Lenkija ir Švedija užbaigimas

Elektros jungčių projektų įgyvendinimas gali būti laikomas reikšmingiausiu Lietuvos energetikos politikos pasiekimu nuo nepriklausomybės atkūrimo.

Tai rodo ir tai, kad tik skirtingoms politinėms partijoms sutarus dėl ilgalaikių strateginių projektų galima pasiekti rezultatų.

Nors projektas realizuosis tik 2016 m., šio žingsnio naudą pajus ne tik stambieji elektros energijos vartotojai, bet ir kiekvienas Lietuvos gyventojas. Tai rodo ir tai, kad tik skirtingoms politinėms partijoms sutarus dėl ilgalaikių strateginių projektų ir tęsiant ankstesnių vyriausybių pradėtus darbus galima pasiekti sėkmingų rezultatų.