Spalio 15 d. pragręžus paskutinius pusantro metro uolienos vieni kitiems rankas paspaudė kalnakasiai iš Faido ir Sedruno – tai buvo ne tik aštuonerius metus trukusios statybos pabaigtuvės, bet ir naujas pasaulio rekordas. Iškastas ilgiausias pasaulyje 57 km geležinkelio tunelis.

Kol kas tunelis tik baigtas kasti. Traukiniai per jį važiuoti pradės tik 2017 m.

Iki tol ilgiausias buvo 1988 m. baigtas 53,9 km Seikano geležinkelio tunelis tarp Hokaido ir Honsiu salų Japonijoje. O 2007-aisiais per Alpes nutiestas 34,5 km Liotšbergo tunelis pasaulio rekordų sąraše nusileido į trečią vietą.

Netrukus 450 metrų ilgio 4700 AG ir 30 mln. Šveicarijos frankų kainavusi uolų gręžimo mašina, tunelio statytojų švelniai vadinama Sisi, bus išleista “į pensiją”. Šešios apsukos per minutę jai leisdavo kasdien pragraužti apie 20 metrų Alpių uolienų. Šias, suprantama, reikėjo išgabenti, o tunelio vidų sutvirtinti, įrengti abiejų tunelio vamzdžių ventiliaciją, atsarginius išėjimus, pagalbines šachtas ir kt. Juk traukinių eismo saugumą lemia ne bėgiai, o tunelio įrengimas.

Lankytojai, kad ir aprengti apsauginiais kombinezonais su deguonies balionais, leidžiami tik į užbaigtas atkarpas – jose buvusieji teigia pajutę akmens stichijos galią. Tačiau išgirsti galiūnės Sisi keliamą triukšmą ir pamatyti jos sukeliamą dulkių debesį pavyko nedaug kam.

Didysis stimulas – gamtosauginis

Užbaigus šį milžinišką projektą, pačiame tunelyje didelių iškilmių nebuvo (saugumo sumetimais). Tačiau pats įvykis ir jam skirta meninė uolienų instaliacija dideliuose ekranuose tiesiogiai transliuota informaciniuose “AlpTransit” centruose – čia surengta šventė tunelio tiesėjams ir vietiniams gyventojams. Į iškilmes Liucernos meno ir kultūros centre sukviesta 3,5 tūkst. tiesėjų, inžinierių, projektuotojų. O visa Šveicarija rimtas iškilmes surengs tik 2017 m., kai Gotardo tuneliu bus paleisti traukiniai. Nutiesus bėgius per šį tunelį kelionė iš Ciuricho į Milaną teužtruks 2 val. 40 min., tai yra sutrumpės visa valanda. Traukiniai tuomet galės važiuoti 200–250 km/h greičiu. Vietoj dabar kasdien Alpes kertančių 150 krovininių traukinių atidarius tunelį jų galės važiuoti du šimtai, be to – ilgesnių.

Didysis stimulas tiesti naująjį Gotardo tunelį, kurio biudžetas – 13 mlrd. Šveicarijos frankų, buvo gamtosauginis. Mat kas aštuoneri metai padvigubėjantis kelių eismo intensyvumas per Alpes blogino gyvenimo kokybę, o geležinkelių eismo intensyvumas nekito. Beje, pirmoji greitojo geležinkelio tunelio vizija pateikta dar 1947 m., o 1992 m. rugsėjo 27 d. surengus referendumą nubalsuota tokį tunelį tiesti.

Priminsime, kad Gotardo perėja nuo amžių buvo svarbi prekybos arterija, tad vos pradėjus tiesti geležinkelius Europos lygumose kilo mintis sujungti Šveicarijos pietus ir šiaurę Alpių geležinkeliu. Apie Gotardo masyvo geologiją žinota mažai, tačiau tunelį planuota pastatyti per aštuonerius metus. 1872 m. rugsėjį prasidėjusius statybos darbus lydėjo dideli techniniai sunkumai. Trys kalnakasių pamainos dirbo kiaurą parą. Temperatūra tunelyje pakildavo iki 33 laipsnių, dėl dujų buvo sunku kvėpuoti, kildavo darbininkų neramumai ir maištai. Vis dėlto 1880 m. vasario 29 d, buvo atidarytas tuomet ilgiausias 15 km ilgio dviejų vėžių tunelis Europoje.

Po 130 metų visai netoli nutiesto pasaulinio geležinkelio tunelio rekordo pranokti greit nepavyks.

Ilgiausias pasaulyje tunelis buvo statomas aštuonerius metus