Pastaruoju metu vis daugiau žmonių duonos ir pyrago gaminius, taip pat pieno ar mėsos produktus perka ūkininkų turgeliuose arba tiesiai iš ūkininkų. Kyla klausimas, ar dėl to nepradėjo mažėti tradicinių pieno ir mėsos perdirbimo įmonių bei kepyklų gaminių paklausa.

AB “Rokiškio sūris” valdybos pirmininkas Dalius Trumpa teigia, kad vartotojų srautai pagrindiniuose prekybos tinkluose yra nepalyginti didesni nei turguose, todėl jie dėl ūkininkų turgelių ženklesnio savo produktų paklausos mažėjimo nepajutę.

Kiti perdirbėjai teigia permainų jaučiantys, bet tik dėl kai kurių gaminių ir tik didmiesčiuose, kuriuose ir išpopuliarėjo ūkininkų turgeliai. O kitoje Lietuvos dalyje jų prekių paklausa nepakitusi.

Tiek duonos, tiek pieno, tiek mėsos produktų gamintojų atstovai mano, kad prekyba ūkininkų turguose ar duonos kepimas namie – dabar labiau mados dalykas, be to, vis dar ne masinis reiškinys, menkai veikiantis aptariamas rinkas ar juolab produktų kainas.

UAB “Vilniaus duona” prekybos direktorius Nauris Vaitkevičius sakė, kad labiausiai gaminių kainas koreguoja bendra konkurencinė kova su kitais pagrindiniais gamintojais ir žaliavų kainos, o turgaus kainos net neanalizuojamos.

Pastaraisiais mėnesiais skirtinguose prekybos tinkluose ėmė kurtis ūkininkų turgeliai – prieš pusmetį ūkininkų tiekiamų maisto produktų skyrius savo parduotuvėse įkūrė “Rimi” prekybos tinklas, o prieš keletą savaičių – “Maxima Lt”. Ūkininkų skyrius atidarytas “Akropolyje” esančioje parduotuvėje.

Prekybos tinklui “Maxima” kaimišką produkciją tiekiančio žemės ūkio kooperatyvo “Lietuviško ūkio kokybė” direktorius Mindaugas Maciulevičius tvirtina, kad ūkininkų skyrių tikslas prekybos centruose – pasiekti kitą pirkėjų grupę, kuri ne visada turi galimybę apsilankyti tik tam tikromis valandomis veikiančiuose tradiciniuose ūkininkų turgeliuose. “Tai nereiškia, kad visi turgeliai susikraustys į prekybos tinklus – jie dirbs, kaip dirbę. Prekybos tinkluose siūloma papildoma galimybė įsigyti kaimiškų produktų”, – sako M.Maciulevičius.

“Rimi Lietuva” liepą pirmoji iš Lietuvos prekybos tinklų savo prekybos centre atidarė ūkininkų krautuvėlę “Vikis”. Šiuo metu ūkininkų skyriai jau veikia trijuose “Rimi” prekybos centruose Vilniuje ir viename Kaune.

“Rimi Lietuva” atstovė Jovita Bagdonaitė teigia, kad dažniausiai pirkėjai ūkininkų krautuvėlėje ieško išskirtinės receptūros rūkytos mėsos – didžiausią paklausą turi kaimiški lašiniai, naminis paštetas, vytinta, kapsų, kaimiška ir kadaginė dešros. Tarp perkamiausių yra ir pieno produktai – išskirtinės receptūros pieno gėrimas, desertiniai sūriai ir kaimiškas sviestas.

Aptariamų prekybos tinklų parduotuvėse ūkininkų skyriai jau gana nemenki – juose 300–350 rūšių produktų.
M.Maciulevičius tvirtino, kad kainos ūkininkų skyriuose prekybos tinkluose šiek tiek didesnės negu tradiciniuose ūkininkų turgeliuose. Beje, jei ūkininkų skyrius sugalvotų atidaryti ir kiti prekybos tinklai, jie jau greičiausiai susidurtų su problemomis, kur rasti tiekėjų. Nors M.Maciulevičius džiaugiasi didėjančiomis ūkininkų produktų platinimo galimybės, vis dėlto pripažino, kad kooperatyvas nebūtų pajėgus tiekti produkciją į daugiau prekybos tinklų.

“Reikia skatinti, kad atsirastų daugiau gaminančių ūkininkų, nes dabar jų labai mažai. Kad ir kaip norėtųsi, kad ūkininkų skyriai įsikurtų daugelyje prekybos centrų, tai būtų techniškai neįmanoma, nes Lietuvoje nėra tiek gaminančių ūkininkų. Dabar sukame galvą, kaip užpildyti potencialų poreikį “Maximos” parduotuvėje”, – apibendrino M.Maciulevičius.

Per metus žemės ūkio kooperatyvų judėjimas Lietuvoje įgavo tokį pagreitį, kad sustabdyti jo jau neįmanoma. Tai – viena didesnių žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus pergalių. Ne ką mažesnis ir dar vienas laimėjimas – išpopuliarėję ūkininkų turgeliai.

K.Starkevičius laikomas pirmuoju ministru, atstovaujančiu ne didiesiems žemės ūkio produkcijos perdirbėjams, bet ūkininkams. Pats valdęs didelį šeimos ūkį, ministras gerai supranta kaimo žmonių gyvenimą ir žino, kaip svarbu sudaryti tokias sąlygas, kad tas gyvenimas būtų lengvesnis.

Turgeliai ir šiuolaikiška įmonė

Kai baigiantis 2008-iesiems ūkininkams kilo mobiliųjų turgelių idėja, ministras ją palaikė neabejodamas. Žemės ūkio kooperatyvo “Lietuviško ūkio kokybė” direktorius Mindaugas Maciulevičius, Lietuvos radijo išrinktas Metų žmogumi, sakė, kad apie turgelius buvo kalbėta jau daug metų, tik reikėjo pradėti šį sumanymą įgyvendinti. Buvo matyti, kad pirkėjai išsiilgę natūralios lietuviškos produkcijos, bet tik 2009-aisiais ši gera idėja tapo tikrove.

Šiuo metu Vilniuje veikia jau devyniolika turgelių, Kaune šeši, Kėdainiuose – du, netrukus pirmieji turėtų atsirasti Šiauliuose ir kituose miestuose. Nemažai padėjo ir tai, kad ministro K.Starkevičiaus iniciatyva Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba supaprastino reikalavimus ūkininkams prekiauti savo išauginta ir pagaminta produkcija.

“Tai, kas kitose šalyse formavosi dešimtmečius, mes padarėme per metus. Tiesa, dar nesibaigė inkubacinis periodas: turgeliai stengiasi civilizuotis, patys ūkininkai kelia kokybės reikalavimus”, – dėstė M.Maciulevičius. Taigi jei turgelyje pamatote Žemės ūkio rūmų patentuotą ženklą – obuoliuką su trispalve, galite būti ramūs dėl pirkinio kokybės.

Beje, ūkininkų turgeliai – ne tik K.Starkevičiaus, bet ir ūkininkų, pirkėjų bei apskritai visos Lietuvos laimėjimas. Taip pat prie K.Starkevičiaus ir visos šalies sėkmės galima priskirti žemės ūkio kooperatyvo “Pienas LT” užgimimą ir būsimą žemdirbių valdomą pieno perdirbimo įmonę bei apskritai aktyvesnę žemdirbių kooperaciją.

“Tiesa, tai tik kooperavimosi pradžia, – pastebi Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas. – Tačiau džiugu, kad šis užkratas labai greitai plinta ir jo nebesustabdys jokie priešininkai”.

Taigi Žemės ūkio rūmams pasiūlius ir ministerijai palaikius, Europos Komisijos lėšas numatyta skirti pienininkystės problemoms spręsti. Jau beveik nebeliko abejonių, kad daug ginčų sukėlusi modernios, žemdirbių valdomos pieno perdirbimo įmonės idėja taps tikrove. Ministras pirmininkas Andrius Kubilius viliasi, kad ji padėtų išspręsti gamintojų ir perdirbėjų konfliktus, o ministras K.Starkevičius pažadėjo, kad tai bus naujoviška naujų produktų įmonė.

Neseniai įregistruoto žemės ūkio kooperatyvo “Pienas LT” valdybos pirmininkas Naglis Narauskas paaiškino, kad šiuo metu rengiamas būsimos įmonės projektas. Ji turėtų kainuoti apie 100 mln. Lt.

Kaip “Veidui” sakė pats K.Starkevičius, lietuviška pienininkystės idėja jau susidomėjo ir estai, ir latviai. “O Briuselis ne veltui pritarė mūsų projektui, nes Europos Sąjungoje 70 proc. pieno perdirbama kooperacijos pagrindu”, – priminė ministras.

B.Markauskas viliasi, kad paskui pienininkus žengs ir mėsos gamintojai, tik vienu metu dviejų didelių projektų įvykdyti neįmanoma. Bet žingsnis ta kryptimi irgi jau žengtas: praėjusiais metais atsirado kooperatyvas “Lietuviška mėsa”, kuris įrengė skerdyklą ir pradėjo skersti kooperuotai užaugintus mėsinius gyvulius. Iš šio kooperatyvo į vakuumines pakuotes supakuota mėsa keliauja į ūkininkų turgelius.

Žemės ūkis atsilaikė

K.Starkevičiaus nuomone, sunkmetis parodė, kad ūkininkai moka lanksčiai ieškoti išeičių, o žemės ūkio sektorius nuo krizės nukentėjo bene mažiausiai: smunkant bendrajam BVP, žemės ūkio dalis jame kilo, eksporto apyvarta didėjo. Bet ne tik dėl to, kad valgyti vis tiek reikia. Nuo praėjusių metų kovo supaprastinus ES paramos sistemą, ūkininkams nebereikia rengti sudėtingų verslo projektų, tad jie jau panaudojo apie 300 mln. Lt šios paramos. ES sutiko, kad būtų steigiamas paskolų fondas, taigi ūkininkai gali gauti ne tik paramos, bet ir paskolų projektams įgyvendinti.
Ministrui pavyko pasiekti, kad ūkininkams nereikėtų kasmet pereiti traktorių ir kitos ūkio technikos techninės apžiūros.

Tarp naujovių, kurios palengvins ir žemdirbių gyvenimą, galima priskirti mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, priimtą besibaigiant 2009-iesiems. Jis tramdys didžiuosius prekybos centrus, kurie leisdavo sau tiekėjams, taigi ir ūkininkams, prigalvoti nepagrįstų reikalavimų.