Penktadienį Kaune prasidėjo didžiausias Baltijos šalyse senturgis „Laiko ratu“. Ypač gausiai į paskutinį šiais metais renginį susirinkę sendaiktininkai lankytojams siūlo pačių įvairiausių senovinių daiktų, tačiau šį kartą čia galima aptikti ir nemažai su jūra susijusių senienų.

Sendaiktininkas iš pajūrio siūlo įsigyti patį tikriausią senovinio burinio laivo, plaukiojusio Baltijos jūroje, šturvalą. Čia pat ant žemės tįso ir didžiulis inkaras su dviejų rankų storio grandine. Greta – įvairūs laivų iliuminatoriai. Panorėję gali rasti ne tik laivų modelių, bet ir pačią tikriausią jūreivio uniformą.

Tačiau pagrindinė šio turgaus sensacija – didžiulė jūrinė mina, parista toliau nuo prekystalių, taip, kad niekam neprasprūstų pro akis. Dauguma praeivių su atsargiu smalsumu ją apžiūrinėja iš tolo.

„Nebijokite, nesprogs, ji tuščia, be sprogmenų“, – juokdamasis pakilnoja savo išskirtinį eksponatą jos savininkas.

Pasak jo, tai rusiška Antrojo pasaulinio karo laikų jūrinė mina, prieš keletą metų iškelta iš Baltijos jūros dugno. Beje, mina „patiuninguota“ ir pritaikyta praktiniam naudojimui – vietoj sprogdiklių įmontuoti specialūs saulės energiją naudojantys šviestuvai.

„Dabar tai – unikali sodybos kiemo puošmena. Tas, kas ją įsigis – bus tikrai išskirtinis ir galės nustebinti savo svečius“, – apie naująją sprogmens paskirtį pasakojo sendaiktininkas.

Iki sekmadienio truksiančiame sendaikčių turguje, kaip ir kaskart, dalyvauja sendaiktininkai, antikvaro kolekcininkai, bukinistai, numizmatai ir filatelistai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Čekijos.

Prekybos miestelyje „Urmas“ vyksiančiame senturgyje lankytojai gali pasigrožėti ne tik įvairiais sendaikčiais, bet ir senovine restauruota XIX a. pabaigos – XX a. vidurio technika.

Senturgis „Laiko ratu“ vyks visą šį savaitgalį, rugsėjo 20–22 dienomis.

Daugiau informacijos: Jonas Plenta, tel.: 8 620 47210, el. p. jonas.plenta@urmas.net

Rašytiniai šaltiniai liudija, jog Vilniaus mieste tarp kitų kalendorinių švenčių, proginių mugių, kermošių buvo populiarus ir Joninių kermošius, vietinių dažnai vadintas „Žolių turgumiˮ. Joninių kermošius turėjo gilias tradicijas nuo XX a. pr. Jų specializacija buvo vaistažolės ir gazoninės gėlės, turgus vykdavo 2 dienas prieš Rasų šventę.
Pirmasis atgimęs ŽOLYNŲ TURGUS vyko 2007 m., taigi šiemet Vilniaus Gedimino prospektas 7-ąjį kartą pakvips žolynų, gėlių, vaistažolių, žolelių arbatų aromatais.

Jūsų laukia: raganos-būrėjos, žolininkės, vaistažolių bei kitų sveikų produktų  ir tautodailės dirbinių turgus, teatralizuota pirtis, turgaus personažai, „Visai nepriklausomas vienuolių teatras“, „Svirplio radijo” meninės pramoginės laidos Jonams, gamtos mylėtojams, žvejams, medžiotojams, sveikuoliams, netekėjusioms merginoms, vaikams ir ne vaikams, tiesioginiai reportažai iš karščiausių turgaus taškų. Raganos, būrėjos, žiniuonės pasakys visą tiesą, kas Jūsų laukia nuo šio viduvasario iki ateinančių metų ŽOLYNŲ suvešėjimo. Kad viskas augtų ir kupėtų – nepamirškite pasisupti sūpuoklėse.
Turguje šalia tradicinio LITO kursuos ir ŽOLYNŲ TURGAUS pinigas JONPINIGIS, kurį galės įsigyti visi, dalyvaujantys pramogose arba nuoširdžiai perkantys turguje. Už JONPINIGIUS vyks prabangių daiktų aukcionas. Jei esate atviri saulės, vandens ir humoro vonioms, žolynų aromatams  – Žolynų turgus Jums pati tinkamiausia vieta!

PROGRAMOJE:

10.00 – Žolynų turgaus pradžia.
11.00 – SVIRPLIO RADIJO laidos
* apie burtus ir magiją,
* Jonams ir Janinoms,
* naujienos iš Žolynų turgaus,
* sveikinimų-pageidavimų koncertas,
* žaidimai.
„Vienuolių teatro“ betarpiški spektakliai.
12.00 – Teatralizuotos GYDPIRTĖS atidarymas.
20.00 – Aukcionas už JONPINIGIUS.

Koncertuos:
Instrumentinis ansamblis „Akordas“,
folkloro grupės „Laukis“ „Griežikai“,
dainuojamosios poezijos atlikėjas Vaidas Lengvinas,
romansus dainuos Liuba Nazarenko bei folkloro ansamblis „Vilniaus Gija“.

Kaune kas mėnesį vykstančio Bagažinių turgaus organizatoriai teigia, kad per pastaruosius kelerius metus stipriai pasikeitė daugelio lietuvių požiūris į nebereikalingus daiktus.

„Vis daugiau tautiečių supranta, kad nebenaudojamų daiktų laikymas sandėliukuose, balkonuose ar palėpėse atneša vien rūpesčius. Tai rodo kelis kartus išaugęs įvairių projektų, skirtų parduoti ar išsimainyti daiktus, populiarumas. Malonu, kad mūsų inicijuota idėja taip puikiai prigijo“, – sako seniausio ir didžiausio tokio pobūdžio renginio Lietuvoje vienas iš organizatorių Jonas Plenta.

Ketvirtus metus Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengiamas Bagažinių turgus per šį laikotarpį taip pat nuolat augo, todėl dabar pradeda naują veiklos etapą.

„Nuolat augant turgaus dalyvių skaičiui reikia didesnių išteklių renginio koordinavimui ir infrastruktūros gerinimui, patogesnėms prekybos vietoms įrengti. Be to, planuojame dar daugiau lėšų skirti renginio idėjos populiarinimui. Todėl jau nuo balandžio 28 d. vyksiančio turgaus iš prekiautojų imsime nedidelį mokestį“, – sako J. Plenta.

Bagažinių turgaus rengėjai pirmieji Lietuvoje įgyvendino Vakarų Europoje populiarią vadinamąją „car boot sale“ idėją, kai žmonės atvyksta į sutartą vietą savo automobiliais ir prekiauja iš bagažinių nereikalingais daiktais.

„Parduodami ar išsimainydami juos ne tik gauname naudos, bet ir tausojame planetos išteklius, reikalingus pagaminti kiekvienam naujam daiktui“, – primena renginio organizatoriai.

Bagažinių turguje dažniausiai parduodami rūbai, vaikų žaislai, įvairi buitinė technika, indai, interjero detalės. Čia galima sutikti ir menininkų, siūlančių įsigyti savo darbų.

Bagažinių turgus vyksta kiekvieno mėnesio paskutinįjį sekmadienį Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“.
Kaune kas mėnesį vykstančio Bagažinių turgaus organizatoriai teigia, kad per pastaruosius kelerius metus stipriai pasikeitė daugelio lietuvių požiūris į nebereikalingus daiktus.

„Vis daugiau tautiečių supranta, kad nebenaudojamų daiktų laikymas sandėliukuose, balkonuose ar palėpėse atneša vien rūpesčius. Tai rodo kelis kartus išaugęs įvairių projektų, skirtų parduoti ar išsimainyti daiktus, populiarumas. Malonu, kad mūsų inicijuota idėja taip puikiai prigijo“, – sako seniausio ir didžiausio tokio pobūdžio renginio Lietuvoje vienas iš organizatorių Jonas Plenta.

Ketvirtus metus Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengiamas Bagažinių turgus per šį laikotarpį taip pat nuolat augo, todėl dabar pradeda naują veiklos etapą.

„Nuolat augant turgaus dalyvių skaičiui reikia didesnių išteklių renginio koordinavimui ir infrastruktūros gerinimui, patogesnėms prekybos vietoms įrengti. Be to, planuojame dar daugiau lėšų skirti renginio idėjos populiarinimui. Todėl jau nuo balandžio 28 d. vyksiančio turgaus iš prekiautojų imsime nedidelį mokestį“, – sako J. Plenta.

Bagažinių turgaus rengėjai pirmieji Lietuvoje įgyvendino Vakarų Europoje populiarią vadinamąją „car boot sale“ idėją, kai žmonės atvyksta į sutartą vietą savo automobiliais ir prekiauja iš bagažinių nereikalingais daiktais.

„Parduodami ar išsimainydami juos ne tik gauname naudos, bet ir tausojame planetos išteklius, reikalingus pagaminti kiekvienam naujam daiktui“, – primena renginio organizatoriai.

Bagažinių turguje dažniausiai parduodami rūbai, vaikų žaislai, įvairi buitinė technika, indai, interjero detalės. Čia galima sutikti ir menininkų, siūlančių įsigyti savo darbų.

Bagažinių turgus vyksta kiekvieno mėnesio paskutinįjį sekmadienį Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“.

Lietuvoje vis labiau populiarėja visoje Europoje paplitę vadinamieji blusturgiai, tačiau prekių asortimentas juose gerokai skiriasi nuo vakarietiškojo.

Vilniaus Mokytojų namų kiemelyje kiekvieną vasaros sekmadienį veikiančiame blusturgyje populiariausia prekė – dėvėti moteriški drabužiai ir rankų darbo papuošalai, kurių kas savaitę čia nuperkama po kelis šimtus. Tiesa, drabužių kokybė čia palyginti gera, o kainos nedidelės – nuo poros iki keliasdešimties litų. “Norinčių pardavinėti savo prekes yra tiek daug, kad visi netelpa – užsirašo į eilę ir laukia”, – aiškina blusturgio organizatoriai, kaip priežastį nurodydami itin didelį pirkėjų srautą, nebrangią kabyklų ar stalų nuomą (po 10 Lt) ir smagią blusturgio atmosferą.
Tačiau į tokį blusturgį, kad ir labai gyvą, užklydę užsienio turistai nustemba neradę neatsiejamų užsienio blusturgių atributų – antikvarinių, kolekcinių dirbinių, baldų, knygų.
Panašus asortimentas aptinkamas ir daugelyje kitų po Lietuvą išsibarsčiusių blusturgių, kurių skaičius nuolat auga. Drabužiai ir aksesuarai vyrauja ir Vilniaus “Akropolyje” neseniai savaitgaliais veikti pradėjusiame blusturgyje, ir panašiuose turgeliuose Kaune, Klaipėdoje, Alytuje ar mažesniuose šalies miesteliuose.
Neseniai Varėnos rajone praūžusio kasmetinio Blusų festivalio, kuriame dalyvavo apie 100 pardavėjų ir per 3 tūkst. pirkėjų, organizatorės Rūtos Palšauskaitės nuomone, Lietuvoje toks blusturgių asortimentas vyrauja dėl kelių priežasčių – pirmiausia, nėra susiformavusių blusturgių tradicijų, kokias turi Paryžiaus, Berlyno ar Londono blusų turgūs. Be to, dėl istorinių priežasčių lietuviai nėra sukaupę itin daug vertingų antikvarinių dirbinių ar baldų.

Prieš keletą metų Lietuvos didžiuosiuose miestuose vienas po kito pradėję steigtis ūkininkų turgeliai dabar atrodo išsikvėpę: asortimentas susitraukė, produktų kokybė suprastėjo, o nemažą dalį lietuviškos produkcijos pardavėjų pakeitė lenkiškų prekių perpardavinėtojai.

Po Vilniaus ir Kauno rajonus 2008 m. pradėjus važinėti mobiliesiems turgeliams ir skelbiant, kad čia prekiaujama tik Lietuvos ūkiuose užauginta produkcija, prie prekeivių nusidriekdavo tikro kaimiško maisto išsiilgusių miestiečių eilės. Tačiau nemažai pirkėjų, kažkada entuziastingai puolusių šluoti daržoves, uogas, pieno ir mėsos produktus iš ūkininkų autobusiukų, dabar juos aplenkia. Mat ten parduodamos daržovės ar mėsos gaminiai atkeliauja ne tik iš lietuviškų, bet ir iš Lenkijos ūkių, o vaisiai – iš Ispanijos ar kitų kraštų.
Beje, turgelių įvaizdį ir reputaciją griauna ne tik apsukrūs perpardavinėtojai, įsitaisydami šalia prekiautojų lietuviškais produktais, bet ir ūkininkai, kurie nori daržoves ar uogas išparduoti per kelias savaites. Tokie pardavėjai dažniausiai nesirūpina išskirtine kokybe, jiems svarbiausia kuo greičiau ir daugiau uždirbti.
Pajutę didelę kaimiškų produktų paklausą ir kiti ūkininkai, stengdamiesi kuo daugiau pagaminti, nuleido kokybės kartelę. O tie, kuriems pritrūksta savo produkcijos, neretai dalį jos įsigyja didmeninės prekybos bazėse ir parduoda kaip savo. Tad pasitikėjimas ūkininkais smarkiai krito, Vilniuje ir Kaune uždaryta ne viena turgavietė, kitose liko tik prekiaujantieji pigesne lenkiška produkcija.
Turgeliai, kelis kartus per savaitę įsikuriantys didžiųjų miestų mikrorajonuose, taip pat neišsilaikytų be perpardavinėtojų, kurie produktus pardavinėja pigiau ir visus metus. O mūsų smulkieji ūkininkai, pavyzdžiui, žalumynų ar daržovių anksti pavasarį negali pasiūlyti. Be to, įskaičiavę gamybos bei transporto išlaidas negali savo produkcijos ir parduoti pigiau nei prekybos centrai ar perpardavinėtojai.

Piktnaudžiauja pirkėjų pasitikėjimu

Vilnietė Auksė Razonienė, pusmetį pirkdavusi mobiliajame turgelyje, kuris kiekvieną šeštadienį įsikuria Žirmūnuose, dabar ten nebeina. Moteris nusivylė ir Vilniaus Tymo turgumi, kuris vadinamas ekologiškų kultūrų turgumi. „Nesu įsitikinusi, ar ten tikrai lietuviška produkcija. Kartą Tymo turguje pirkau obuolių, bet jie man pasirodė tokie patys kaip parduotuvėje – padengti lyg vaško sluoksniu. O kai ūkininkas, prekiaujantis kiaušiniais, iš po prekystalio ištraukė žalią vištą, apstulbau. Jis paaiškino, kad vištas išgraibsto per pusvalandį, tad nėra prasmės jų laikyti šaldytuve. Kokia gali būti kokybė, už kurią moki kelis kartus daugiau negu parduotuvėje, kai nesilaikoma net elementarių higienos reikalavimų“, – stebisi A.Razonienė.
Mobiliaisiais ūkininkų turgeliais moteris nusivylė pastebėjusi, kad atvyksta vis mažiau pardavėjų iš smulkiųjų ūkių, o daugelis produktų paženklinti didžiųjų maisto kooperatyvų etiketėmis. „Ta pati produkcija ir turgeliuose, ir prekybos centrų kaimiškos produkcijos skyriuose. Tad neverta eiti į turgelį ir mokėti daugiau. Štai pyrago pynutė parduotuvėje kainuoja tris litus, o turguje už tokią pačią prašė penkių. Tikėjausi, kad turgelyje perku geresnės kokybės, šviežius pieno produktus, tačiau kai per pusdienį surūgo pienas, daugiau ten kojos nekeliu“, – pasakoja vilnietė.
Ir tokių, kurie vos prieš keletą metų džiūgavo, kad pagaliau didmiestyje atsirado galimybė įsigyti natūralesnio nei prekybos centre maisto, o dabar neslepia nusivylimo, – šimtai.
„Kad taip nutiks, buvo aišku vos turgeliams pradėjus veikti. Juk ūkininkas turguje pieną, likus vienai dienai iki galiojimo pabaigos, gali parduoti kaip šviežią, ir niekas jam nieko nepasakys. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nesukontroliuos kiekvieno“, – neabejoja vienos pirmųjų Lietuvoje ekologiškų produktų parduotuvės įkūrėjas Vytautas Vyskupaitis.
Jis pastebi, kad daugelis turgeliuose prekiaujančių ūkininkų piktnaudžiauja pirkėjų pasitikėjimu, nes jiems svarbu tik kuo daugiau parduoti ir uždirbti. „Poreikis didelis, todėl vyrauja požiūris – ai, vis tiek nupirks. Tačiau kokybę gali išlaikyti tik tas, kuris dirba iš širdies. Deja, tokių nedaug. Mažai turgeliuose išskirtinių, kokybiškų produktų, tad greitai jie visi taps tokie kaip Vilniaus Kalvarijų turgavietė arba užsidarys“, – prognozuoja V.Vyskupaitis.

Natūralių produktų nenusipirksi ir iš močiutės

Turgeliuose prekiaujantys ūkininkai taip pat pastebi, kad susivilioję greitu pelnu, ypač vasarą, prekiauti atvyksta nemažai tokių, kuriems nerūpi nei jų geras vardas, nei pirkėjų lūkesčiai. Tad pardavinėjami prastos kokybės ir pasenę produktai. „Ūkininkams, kurie neturi perdirbimo įrenginių, šaldiklių, labai svarbu greitai realizuoti sezoninę produkciją ir per trumpą laiką kuo daugiau uždirbti. Todėl, nepardavę uogų, kitą dieną vėl tas pačias atveža. Ant apgedusių užpila šviežių ir pristato kaip ką tik lysvėje nuskintas. Be to, pardavinėja šiek tiek pigiau nei nuolatiniai prekiautojai“, – pasakoja Mindaugas Šlapkauskas, trejus metus Vilniaus ir Kauno ūkininkų turgeliuose prekiaujantis paties užaugintomis uogomis, savo ūkyje gamintomis uogienėmis, sultimis.
Jis pastebi, kad tokie vienadieniai prekeiviai į turgelius atvyksta kelias savaites per metus, todėl jų pirkėjai neprisimena, tačiau nukenčia sąžiningai dirbantys ūkininkai.
Už kokybiškų produktų siūlančius ūkininkus apsukresni ir perpardavinėtojai. „Pigiau nusipirkę bazėse įvairių produktų, ir turguje prašo mažiau, o ūkininkas, pats auginantis daržoves ar uogas, negali nuleisti kainos. Daugeliui žmonių dabar svarbesnė kaina negu kokybė, todėl ir renkasi litu ar puse lito pigesnius produktus“, – atskleidžia M.Šlapkauskas.
Nedidelį šeimos ūkį turintis Mantas Baršys taip pat sako, kad ūkininkų turgeliai vis labiau panašėja į paprastas turgavietes ir net prekybos centrus, iš kurių didžiausios naudos gauna jų organizatoriai. „Ten daug apgaulės: atvežtinė produkcija dažnai pateikiama kaip ūkininko, vilnietis, turintis šiek tiek žemės kaime, į kurį nuvažiuoja kelis kartus per mėnesį, prisistato kaip pats auginantis daržoves“, – stebisi M.Baršys.
Jo nuomone, neverta tikėtis, kad ir iš kokios močiutės pavyks nusipirkti visiškai natūralių produktų, užaugintų be chemijos. Pabendravęs su kaimynystėje gyvenančiomis vyresnio amžiaus moterimis M.Baršys įsitikino, kad jos neįsivaizduoja, kaip galima auginti daržoves be salietros ar kitokių trąšų.

Jeigu nenori įsileisti į ūkį, vadinasi, kažkas ne taip

Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius, organizuojantis mobiliuosius turgelius, pripažįsta, kad atsiranda nesąžiningų ūkininkų, tačiau tikina, jog tai pavieniai atvejai. „Jeigu išgirstame kalbų, kad pardavinėjamos ne Lietuvoje užaugintos daržovės, važiuojame įsitikinti, ar pardavėjas turi ūkį. Tikrinami ir dokumentai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai kontroliuoja, kad produkcija atitiktų higienos reikalavimus“, – teigia M.Maciulevičius.
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, kuri taip pat penkerius metus organizuoja miestuose ūkininkų turgelius, vadovas Vidas Juodsnukis tikina, kad su perpardavinėtojais griežtai kovoja ir patys ūkininkai: „Jie nenori įsileisti konkurentų, todėl atidžiai stebi, kas prekiauja, ir perpardavinėtojus tikrai išvytų.“
Vis dėlto atvejų, kad prekiautojas nelietuviška produkcija būtų išvytas iš ūkininkų turgelio, dar nepasitaikė. Tad pats pirkėjas privalo būti itin atidus.
Norintiems įsigyti tikrų kaimiškų produktų M.Baršys pataria pardavėjo paklausti, ar galima atvykti į jo ūkį. „Jeigu pradeda išsisukinėti, vadinasi, pats neūkininkauja arba gamina nekokybiškus produktus. Lankydamasis turgeliuose pastebėjau, kad kas antras nenori įsileisti į ūkį. Tai pirmas ženklas, kad kažkas ne taip“, – pabrėžia nedidelį ūkelį turintis vyras.
Pasak jo, norint įsigyti kokybiško maisto reikia įdėti šiek tiek pastangų. „Vieną kartą nuvažiavęs į ūkį, daug laiko žmogus nesugaiš, tačiau pamatęs ūkio aplinką, pabendravęs su šeimininkais iškart supras, ar nori pirkti to ūkininko gaminamą produkciją“, – dėsto M.Baršys.
O neturintiems tokioms žvalgytuvėms laiko jis pataria turgelyje parduodamus produktus ragauti ir uostyti. „Visos daržovės turi kvepėti. Jeigu salotos ar agurkai be kvapo, vadinasi, jie nešvieži arba nekokybiškai užauginti“, – primena M.Baršys.

Daugiausiai ūkininkų atvyksta į Vilnių ir Kauną
• Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga vienija apie 500 ūkininkų, kelis kartus ar kartą per savaitę prekiaujančių ūkininkų turgeliuose Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Marijampolėje.
• Vilniuje ir Kaune mobiliuosiuose turgeliuose savo produkciją realizuoja 235 ūkininkai. Tiesa, ne visi jie prekiauja kiekvieną savaitę. Jų produkcija žymima žaliu obuoliu su trispalve.
• Mobilieji turgeliai skirtingomis savaitės dienomis dabar įsikuria dvidešimt trijose vietose Vilniuje ir trylikoje vietų Kaune.
• Didžiausias ūkininkų turgus šeštadieniais vyksta laikinojoje sostinėje prie Kauno pilies. Ten susirenka apie 60 ūkininkų.
• Kiekvieną penktadienį prie Žemės ūkio ministerijos atvyksta “Tatulos” programai priklausantys ekologiškos produkcijos augintojai.

Kasos aparatai maisto turguose, sprendimas juos nuo gegužės įvesti ir „gariūninėse“ turgavietėse, susemtos keturios gaujos Gariūnuose, praėjusią savaitę 60 kratų taksi firmose – pastaraisiais metais pastangų kovoti su šešėliu tikrai nemažai.

Artimiausiu metu Vyriausybė ketina svarstyti kasos aparatų įvedimą ir taksi automobiliuose. Tuomet taksi firmos nebegalės deklaruoti, kad per dieną vienas automobilis uždirba 25 Lt, nors kainos už važiavimą iš sostinės oro uosto iki centro prasideda nuo 60 Lt. Dėl mokesčių vengimo taksi firmų žala valstybei, prognozuojama, gali siekti dešimtis milijonų litų.
Dažnai keliaujantieji tikina, kad Taline, Rygoje, Romoje, Varšuvoje, Prahoje, kituose Europos miestuose kvitus taksi vairuotojai duoda net neprašomi, o Lietuvoje kvitą gausi, net jei mašinoje įrengtas kasos aparatas, tik jo paprašęs. Vien užsiminus apie kasos aparatus smulkiajam ir vidutiniam verslui puolama kaltinti verslo žlugdymu. Tačiau jie nenužudė nei maisto turgaviečių, nei maršrutinių taksi.
Po milžiniško pasipriešinimo kasos aparatai nuo 2000 m. įvesti maršrutiniuose taksi, bet štai jau dvylikti metai „mikriukų“ pilnos gatvės. Po didžiulių protestų nuo pernai gegužės 1 d. įvedus kasos aparatus dengtose maisto turgavietėse, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) apskaitomos prekeivių pajamos vidutiniškai išaugo trečdaliu, o kai kurių – net keletu kartų. Vidutinė mėsos sektoriaus įmonių mėnesio apyvarta po 2011 m. gegužės 1 d., palyginti su sausio–balandžio mėn., padidėjo 24 proc.
Kasos aparatai, tikimasi, didins ir oficialią apyvartą ne maisto turgavietėse. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyrius nuo pernai rugsėjo pabaigos vykdo itin plačios apimties ikiteisminį tyrimą dėl Gariūnuose sulaikytų 53 asmenų, susibūrusių į keturias organizuotas grupes. Išankstiniais skaičiavimais, vien per pastaruosius pusantrų metų jie nesumokėjo per 4,3 mln. Lt mokesčių.
Deja, ir su kasos aparatais galima sukčiauti. VMI pernai nuo kasos įvedimo iki metų pabaigos atliko beveik pusantro tūkstančio operatyvinių patikrinimų maisto turgavietėse ir nustatė 250 atvejų, kai prekeiviai neišdavė kvito. „Veido“ mini apklausos duomenimis, sostinės Halės turguje kasos aparatai daug kur tik dekoratyviniai, tačiau, pavyzdžiui, Kuršėnuose kasos kvitus muša praktiškai visi prekeiviai. O sostinės „mikriukų“ vairuotojai sąžiningesni už vilniečius turgininkus: mūsų apklausos duomenimis, bilietėlius keleiviams duoda bent jau apie 80 proc. vairuotojų.

Birželį ūkio ministras Rimantas Žylius „Veidui“ sakė: „Šiemet, be abejonės, pasiūlysim įvesti kasos aparatus ir ne maisto turgavietėse.“ Šią savaitę Vyriausybė planuoja svarstyti, kaip sugriežtinti turgininkų apskaitą, bet kasos aparatai neminimi.
„Dabar atsiskaitymo kvitą reikia išduoti pirkėjui paprašius, o siūlome, kad tai daryti būtų būtina visais atvejais. Reikia sugriežtinti apskaitą parduodantiems ne savo paęių pagamintus produktus. Verslo liudijimai turi būti taikomi tik smulkiausiai, namudinių prekių prekybai, svarstomas ir jų veiklos sąrašo siaurinimas“, – vardija Ministro Pirmininko patarėjas Mykolas Majauskas. Nors tiesioginio reikalavimo įvesti kasos aparatus nėra, tačiau, pasak jo, jei bus nutarta reikalauti išduoti kvitus visiems pirkėjams, tai juk paprasčiau daryti su kasos aparatu. Be to, Vyriausybės posėdyje bet kuris ministras gali pasiūlyti ir kitų variantų, tarp jų ir kasos aparatus.
Juo labiau kad šiemet kasos aparatus įvedus dengtuose maisto turguose rezultatas akivaizdus. Valstybinė mokesčių inspekcija stebėjo prekybos tendencijas 79-iose turgavietėse ir jose apskaitomų pajamų padaugėjo 23 proc., o kai kur oficiali prekyba tiesiog suklestėjo. Alytaus apskrities turgavietėse pardavimas išaugo net 62 proc., kai kurių prekiautojų oficialios pajamos – kone dvigubai, o vieno rekordininko – beveik triskart. Kauno apskrityje užfiksuotas 41 proc. prekiautojų pajamų šuolis. Laikinojoje sostinėje dirba turgaus prekeivis, kurio oficialios pajamos padidėjo net 5,5 karto. Vilniaus apskrityje turgininkų pajamos padidėjo apie 23 proc., Klaipėdos apskrityje – 13 proc.

Šeštadienį Varėnos rajone, Karpiškių kaime, rengiamas Blusų festivalis.

Iki senos sodybos, kurioje vyks didžiausias sendaikčių turgus po atviru dangumi, nuo Vilniaus – tik pusvalandis kelio. Atvykstantieji prašomi nepamiršti ir savo perskaitytų knygų ar nebenaudojamų rakandų. Pasak renginio organizatorės Rūtos Palšauskaitės, visai šeimai skirtas festivalis suburs sveiko gyvenimo mokovus iš visos Lietuvos. Renginyje nepamatysite plastikinių puodelių, šiukšlės bus rūšiuojamos, o specialiose dirbtuvėse galėsite pasigaminti naudingų daiktų ir meno kūrinių. Blusų festivalyje nuo ryto iki vakaro skambės gyva muzika, vegetariško troškinio ir naminio p
yrago taip pat pakaks visiems.

Vyriausybėje gimsta naujas pajamų turguje apskaitymo planas: gali būti, kad nebus įvedama prievolė kasos aparatais apskaityti visą turguje parduodamą produkciją. Pagal dabar Finansų ministerijos parengtą, bet dar nepatvirtintą teisės aktą, visi uždarose turgaus patalpose prekiaujantys žmonės turėtų privalomai kiekvienam pirkėjui išrašyti pirkimo ir pardavimo kvitą. Tie, kurie prekiauja lauke, kvitą turėtų išrašyti tik tuo atveju, jei to pageidauja pirkėjas – žodžiu, dirbantiesiems lauke ir toliau būtų paliekamos tos pačios buhalterinės apskaitos taisyklės.

Kartu siūloma nustatyti, kad prekiautojai uždarose patalpose galės rinktis, ar kvitą kiekvienam pirkėjui išrašinėti ranka, ar mušti kasos čekį – pardavėjas galės pasirinkti jam patogesnį būdą.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė yra atkreipusi dėmesį, kad viena didžiausių Gariūnų ir panašių turgaviečių problemų yra didmeninė prekyba, kuri dabar yra leidžiama su verslo liudijimais. Todėl taip pat yra siūloma panaikinti galimybę su verslo liudijimu užsiimti didmenine prekyba – teikti prekes kitiems su verslo liudijimais dirbantiems asmenims.

Turgaus prekeivius vienijančios Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos garbės pirmininkas Eduardas Šablinskas piktinasi, kad rengiant naujoves Vyriausybė savo veiksmų visiškai nederina su pačiais verslininkais, kurių veiklą keis nauja tvarka: “Nevyksta jokie darbo grupės susitikimai, mes net nežinome, kas ir kur iš tiesų yra daroma ir kas ką daro – ar Finansų, ar Ūkio ministerija. Net nebesusigaudome, ar tie kasos aparatai bus, ar nebus”.

Asociacijos “Kalvarijų turgus visiems atstovė” Nijolė Prišmontienė sako, kad kasos aparatų ar privalomų kvitų įvedimas prekiaujantiems lauke būtų visiška nesąmonė: “Juk dirbi lauke, kur ir vėjas, ir lietus, kasos aparatų juostelė drėgtų, jie gestų. Kvitą irgi ne taip paprasta išrašyti kiekvienam pirkėjui – juk dažnas prekeivis net neturi kėdės, ką jau kalbėti apie stalą”.

E. Šablinskas žada, kad, anot jo, arogantišku Vyriausybės elgesiu pasipiktinę turgaus prekeiviai rugsėjo pabaigoje surengs didžiulę protesto akciją, kurią žada palaikyti ir mokytojų, gydytojų bei kitos profsąjungos.

Nuo liepos 1-osios įsigaliojantys Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjungos importo tarifai automobilių iš Lietuvos eksporto upės į šias šalis visiškai neužtvenks – jau rudenį laukiama sugrįžtančių pirkėjų.

Tačiau iškart krisiančių automobilių kainų laukiantiems žmonėms automobilių pardavėjai pataria nedėti daug vilčių greitu lauku naują transporto priemonę įsigyti pigiau, penktadienį rašo dienraštis “Kauno diena”.

Esą kol vietinė rinka neprisipildys, nereiktų tikėtis ir mažesnių kainų.

5-10 metų senumo automobilių, kuriuos pirko baltarusiai, jau tiesiog nėra. Tiesa, tokio amžiaus automobiliai buvo pabrangę apie 15-20 proc. O visų kitų automobilių kaina nesikeitė, nes jų pirkėjas nepasikeitė.

Tačiau yra ir teigiančių, kad per tris mėnesius trukusį ažiotažą visi tarpininkai bandė uždirbti kuo daugiau, todėl išlieka prielaida, kad po liepos 1 -osios 5-10 metų senumo automobiliai šiek tiek gali atpigti.

Tvirtinama, kad dabar Lietuvos automobilių rinka praranda 50 proc. pirkėjų. Tačiau esą tai tik momentinis efektas. Po tam tikro laiko, kai Baltarusijoje pardavėjai parduos turimus automobilius, vėl grįš į Lietuvą, kaip grįžo rusai.

Per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje baltarusiai nupirko daugiau nei 56 tūkst. automobilių, už kuriuos sumokėjo per 743 mln. litų, beveik tiek pat, kiek per visus 2010-uosius. Nuo liepos 1-osios automobilių importo į Baltarusiją tarifai didėja beveik tris kartus.

Automobilių eksportas iš Lietuvos į Baltarusiją 2010 metais sudarė 31 proc. visų eksportuojamų prekių į šią šalį. Pernai automobilių eksporto į Baltarusiją vertė siekė 881 mln. litų.

Turgaviečių prekiautojams vasaros pradžia nepalanki – prekybai koją kiša tiek atslinkę karščiai, tiek iki šiol išsilaikęs atsargus gyventojų požiūris į daržoves dėl Europoje plintančios mirtinos  E. coli bakterijos.

“Pernai daugiau parduodavau, o šiemet prekyba vangi. Kai tokie karščiai, visi išvykę prie ežerų”, – apgailestavo Kalvarijų turguje daržovėmis prekiaujanti Tatjana.

“Visai blogai šiemet, neapsimoka prekiauti. Ateina tik pensininkai, o jaunų žmonių nebent savaitgalį matyti. Be to, atsiliepė ir panika dėl daržovių. Bijo žmonės. Sako – pomidorų šiek tiek nupirksiu, bet agurkų tikrai ne”, – pritaria prekeivė Zofija.

Prastai nusiteikę ir uogų prekybininkai, o liūdniausias vaizdas – dengtoje mėsos prekyvietėje. Kalvarijų turguje ir šiuo metu maždaug pusė prekybos vietų tuščių –  vieni paliko turgų dėl reikalavimo įsigyti kasos aparatus, kiti nusprendė nedirbti per karščius, kai pirkėjų srautas smarkiai sumažėjo. “Dirbame vos ne “ant nulio”, kad tik parduotume, nes per tokius karščius mėsa ilgai neišsilaikys – pirkome kiaulienos po 7 Lt už kilogramą, pardavėm po 5 Lt”, – skundžiasi mėsa prekiaujanti Sandra V.

Turgaviečių vadovai skaičiuoja, kad dėl reikalavimo įsigyti kasos aparatus nubyrėjo trečdalis prekeivių. “Sumažėjo apie 30 proc. prekeivių. Labiausiai rūkyta ir žalia mėsa”, – paaiškino Vilniaus Kalvarijų turgaus direktorius Gediminas Čaikauskas. Įmonės “Sostinės centras”, valdančios “Sostinės turgų”, laikinai direktoriaus pareigas einantis Eligijus Veniukevičius taip pat tvirtino, kad šiemet pasitraukė 30–40 proc. prekeivių. “Dalis prekiavusių daržovėmis dengtose patalpose dabar stovi lauke, kur nereikia kasos apartų. O mėsa prekiavę žmonės, praradę galimybę dirbti be kasos aparatų, liko be darbo”, – komentavo E.Veniukevičius.

Beje, nors aistros dėl kasos aparatų turguje jau nurimusios, ne visi kasos aparatus įsigiję prekeiviai muša čekį. Kol kalbėjosi su “Veidu”, Kalvarijų turguje mėsa prekiaujanti Sandra  aptarnavo du klientus, tačiau nė vienam nepasiūlė kasos kvito.

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius mano, kad milijardą iš šešėlio tebetraukianti konservatorių Vyriausybė supainiojo Lietuvos gyventojų kišenes ir savo ranką įkišo ne į kontrabandininkų, bet į sunkiai besiverčiančių žmonių piniginę.

Nuo gegužės 1-osios įsigaliojus Andriaus Kubiliaus Vyriausybės nutarimui maisto produktais prekiauti tik turint kasos aparatus, turgavietės pastebimai ištuštėjo.

“Tačiau to, akivaizdu, valdantiesiems negana. Panašu, kad tyliai grasinama ir kitai prekybininkų grupei. Remiantis nutarimu, kasos aparatus privalo naudoti asmenys, kurie prekiauja maisto produktais pastatuose ar patalpose, kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuosiuose nameliuose, autoparduotuvėse. Įsigaliojus nutarimui, Lietuvos turgavietėse tvyro laidotuvių nuotaikos, nes nemažai žmonių apsisprendė trauktis iš verslo. Ar Premjeras suskaičiavo, kiek žmonių dėl šio sprendimo liko be darbo?”, – klausia A. Butkevičius.

Pasak socialdemokratų frakcijos lyderio, prekybininkių ašaros A. Kubiliaus širdies nesuminkštino, atvirkščiai – jau užsimota tyliai, nekeliant panikos visuomenėje, įvesti kasos aparatus ir kitoms prekybininkų grupėms.

“Lankydamasis Vilkaviškyje turėjau progos pabendrauti su vietos prekybininkais. Šie neslėpė, jog pastaruoju metu juos dažniau aplanko Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai. Nors lauko sąlygomis be kasos aparatų prekiaujantys žmonės įstatymų nepažeidžia, tačiau konservatoriams lojalūs asmenys tyliai dirba savo darbą, grasindami prekybininkams – “geriau, kad kasos aparatus turėtumėt, jei ne, turėsit problemų su veterinarijos tarnyba”. Tokie bauginimai žmonėms kelia nerimą, juk tai ženklas, kad turgavietėms apskritai lemta išnykti”, – sako A. Butkevičius.

LSDP frakcijos seniūnas įsitikinęs, kad tokių atvejų, kai imamasi neteisėtų represijų, pasitaiko ir kituose miestuose.

“Dalis žmonių iš prekybos traukiasi, pildo Darbo biržos gretas ar emigruoja, nes reali situacija darbo rinkoje negerėja, todėl tokios neteisėtos represijos negali būti toleruojamos. Manau, kad konservatorių Vyriausybė lankstosi didiesiems prekybos centrams, kurie labiausiai suinteresuoti turgaviečių išnykimu. Ką gi – jiems puikiai sekasi,” – teigia A. Butkevičius.