Beveik pusė – 45 proc. – Lietuvos gyventojų mano, kad turgaus prekeiviai turėtų naudoti kasos aparatus. Tuo tarpu 38 proc. įsitikinę, kad kasos aparatų iš viso nereikia.

Tai parodė BNS užsakymu tyrimų bendrovės “Rait” atlikta apklausa.

19 proc. mano, kad kasos aparatus turėtų naudoti visi prekiaujantys uždarose turgavietėse, 17 proc. – visi prekiaujantys uždarose turgavietėse, išskyrus prekeivius savo pagaminta produkcija, ir kas dešimtas (9 proc.) – visi, prekiaujantys maisto produktais uždarose turgavietėse.

17 proc. respondentų neišreiškė savo nuomonės šiuo klausimu.

Kad kasos aparatus turėtų naudoti visi prekiaujantieji uždarose turgavietėse, dažniau mano respondentai su aukštuoju išsilavinimu (27,2 proc.).

Jaunimas (15-24 m.) ir asmenys, gyvenantys didmiesčiuose, dažniau laikosi nuomonės, kad kasos aparatus turėtų naudoti visi prekiaujantieji maisto produktais – atitinkamai 14,3 proc. ir 12,2 procento.

Vidutinio amžiaus žmonės (35-44 metai) bei kaimo gyventojai dažniau galvoja, kad kasos aparatus turėtų naudoti visi prekiaujantieji uždarose turgavietėse, išskyrus prekiaujančius savo pagaminta produkcija, – atitinkamai 23,9 proc. ir 22,4 procento.

Tuo tarpu kad kasos aparatų iš viso nereikia, dažniausiai mano žemiausias pajamas (iki 600 litų vienam šeimos nariui per mėnesį) gaunantys žmonės – 45,7 procento.

“Rait” kovo 4-13 dienomis apklausė 1020 šalies gyventojų nuo 15 iki 74 metų.

Vos dvi dešimtys turgaus prekeivių įsigijo kasos aparatus nuo to laiko, kai Vyriausybė įsipareigojo jiems grąžinti lėšas.

Tikimasi, kad klientai pasipils įpusėjus kovui, kai į pabaigą artės kompensavimo terminas, ketvirtadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

“Kasos aparatų pardavėjai pranešė Valstybinei mokesčių inspekcijai, kad vasarį pardavė 20 aparatų turgaus prekeiviams”, – pranešė inspekcijos atstovas Darius Buta.

Daugiausia aparatų – 9 – registruoti Panevėžyje. Vilniuje registruoti 5, Kaune – 3, Telšiuose – 2, Šiauliuose – 1 naujas kasos aparatas.

Tik 4 prekeiviai pateikė prašymus kompensuoti išlaidas kasos aparatui įsigyti. Nė viena kompensacija dar neišmokėta – valstybė įsipareigojusi tai padaryti per 30 dienų nuo paraiškos.

Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė mano, kad kasos aparatus pirkti delsiantys prekeiviai taip protestuoja prieš naują tvarką.

Beje, šios organizacijos iniciatyva surengtame mitinge kaip tyčia buvo priimta rezoliucija boikotuoti kasos aparatus turguje.

Kasos aparatus maisto produktų pardavėjams dengtose turgavietėse, kioskuose ir mobiliosiose parduotuvėse bus privaloma naudoti nuo gegužės pradžios. Vyriausybės skaičiavimu, tokiose vietose prekiauja apie 2,5 tūkst. žmonių.

Valstybė įsipareigojo turgaus prekeiviams kompensuoti visas išlaidas už vasarį ir kovą įsigytus kasos aparatus.

Už balandį įsigytą aparatą žadama sugrąžinti 60 proc., o už likusiais 2011-ųjų mėnesiais – pusę išlaidų.

Įvesti kasos aparatus apsispręsta įtarus, kad didžiulė maisto prekių turgavietėse apyvartos dalis nuslepiama ir nemokami mokesčiai. Finansų ministerijos apskaičiavimu, su kasos aparatu prekiaujantys žmonės valstybei sumoka vidutiniškai keturis kartus daugiau nei be jo.

Nuo pat žmonijos atsiradimo mus lydi kova tarp to, kas “teisinga” ir “neteisinga”. Ilgainiui teisingumo supratimas pradeda priklausyti nuo to, kas už jo slepiasi ir kiek mes ji toleruojame. Jei įstatyme nurodyta, kad galimi nedidelės vertės kyšiai gydytojams (įstatyme vartojama kitokia terminologija) – nesusimąstydami tą toleruojame, jei įstatymai leidžia atskiroms energetikos įmonėms gyventi daug geriau nei kitiems ūkio subjektams – gal mintyse pasipiktiname ar piktu žodžiu su kaimynu apie tai persimetame, bet ne daugiau. Ką jau kalbėti apie cigarečių, degalų ar alkoholinių gėrimų kontrabandą – žodis “toleruojam” čia nebetinka, juk beveik pusė mūsų, Lietuvos piliečių, yra aktyvesni ar pasyvesni šios paslaugos vartotojai. O paskui piktinamės, kad biudžeto nesurenkame, pensijos mažos, gatvės duobėtos…

Vyriausybė nusprendė, kad nuo šių metų gegužės pirmosios dengtose turgavietėse maisto produktais bus privaloma prekiauti su kasos aparatais. Dėl to planuojama papildomai į biudžetą surinkti iki 100 mln. Lt.

Puolami smulkieji! Bet jei nepaisyti teisės aktų leidžiama kitiems – kodėl aš turiu jų laikytis? Iš valstybės jokių pašalpų neprašau – ko jūs iš manęs norit? Galiausiai juk visi vagia daug didesnėmis sumomis – kodėl aš negaliu? Skamba kaip vagies argumentas: aš pats pasivagiu ir valstybei dėl mano išlaikymo galvos neskauda. Be to, kaip paaiškinti mėsos perdirbimo įmonės darbuotojai Janinai, kad ji turi būti atleista, nes žmonės lietuvišką produkciją iškeitė į neapskaitytą lenkišką? Kad pasirinkimas valstybės mastu tarp prekiautojo, vežančio neapskaitytus produktus, ir jos, mokančios visus mokesčius ir jais išlaikančios dar vieną pensininką, pasviro ne jos naudai?

Kaip visuomet tokiais atvejais nelegalių prekiautojų ir jų gynėjų lūpomis pradedami skleisti įvairūs mitai. Jų radau arti trisdešimties, todėl apžvelgsiu dažniausiai girdimus.

Reta lietuviška argumentacija apsieina be neatremiamo “bobutės” argumento. Taigi pirmasis mitas – močiutė negalės parduoti savo skilanduko. Tik močiutę su skilanduku atbaido ne mokesčiai valstybei, o mokesčiai turgavietei. Močiutė ir dabar neprekiauja, nes turgavietės mokestis – 30–40 Lt už dieną yra per didelis. Be to, kasos aparatų nereikės, jei bus prekiaujama pačių išaugintais maisto produktais ir pajamos iš šios veiklos neviršys 4 tūkst. Lt.

Bet palikime močiutes ir jų skilandukus ramybėje, nes antrasis mitas – sužlugdysime turgų – gerokai rimtesnis. Tačiau mėsos produktai visose aplinkinėse valstybėse parduodami su kasos aparatais ir kažkodėl turgūs ten dar gyvi…

Trečiasis mitas – dabar vykdoma nuolatinė turgaus kontrolė, turgaviečių administracijos detaliai fiksuoja prekių įvežimą ir išvežimą iš jų. Tik keistai atrodo toji kontrolė, jei mėsos suvartojimas 2010-aisiais, palyginti su 2009-aisiais, krito, įvairiais skaičiavimais, 1–3 proc., o PVM surinkimas iš mėsos ir jos produktų didmeninės prekybos – 25 proc. Be to, deklaruojamos turgaus prekeivio pajamos iš tokios veiklos vidutiniškai sudaro 25 tūkst. Lt per metus, t.y. apie 90 Lt per dieną. Jei pelningumą laikysime 10 proc., tai 9 litai už dieną darbo turgavietėje neskamba labai motyvuojamai, be to, būna, kad mėsa sugenda. Bet gal prekiaujama ne dėl pinigų?

Ketvirtasis mitas – prekiautojai vis tiek nemokės PVM, vyrą pakeis žmona. Lietuvoje PVM mokėtoju reikia registruotis pasiekus 100 tūkst. Lt apyvartą, todėl greičiausiai įvairiais būdais bus siekiama netapti PVM mokėtoju. Tačiau kasos aparatų tikslas – ne priversti turguje prekiaujančius asmenis padaryti PVM mokėtojais, o sumažinti neapskaitomą prekybą.

Ne mažiau orginalus penktasis mitas – prekiautojas nemuš čekių. Žinant esančias sankcijas bei aiškiai suvokiant skirtumus tarp turgavietės administracijos atstovo ir mokesčių inspekcijos atstovo – daug “drąsuolių” neturėtų atsirasti.

Šeštasis mitas – kasos aparatai padidins biurokratinę naštą. Pasak vienos kovotojos su kasos aparatais, “prekiautojai, užuot rūšiavę mandarinus, taps į apskaitos sąvadus įnikusiais kasininkais-buhalteriais”. Iš tikrųjų vietoj ilgo žurnalo pildymo tereikės išsaugoti kasos juostelę. Asmenys, pradėję naudoti kasos aparatus, kalba apie sumažėjusią biurokratinę naštą.

Septintasis mitas – kasos aparatas užkirs kelią pagrindiniam turgaus principui, galimybei derėtis. Kasos aparatas skirtas tik paimtiems gryniesiems pinigams fiksuoti – pardavėjas išmuš kasos čekį tokiai sumai, kokią iš tikrųjų gavo, o ne kiek parašyta kainos lapelyje prie prekės.

Pabaigoje originaliausias argumentas – turgavietės nėra pagrindinė šešėlinio verslo problema. Labai teisingas argumentas. Kaip ir vagystės, plėšimai bei korupcija nėra pagrindinė nusikalstamumo problema, palyginti su žmogžudystėmis.

Į prekybininkų mitingą prie Seimo pirmadienio vidurdienį susirinko apie 5 tūkst. žmonių, kurie protestuoja prieš reikalavimą turguose turėti kasos aparatus, pranešė įvykio vietoje dirbantys pareigūnai.

Vilniaus policija informavo, kad nuo protesto akcijos pradžios sulaikė 12 asmenų – jie bandė į mitingą atsinešti draudžiamus daiktus ar buvo neblaivūs.

Mitingo dalyviai nepatenkinti dėl Vyriausybė sprendimo nuo gegužės pradžios privalomai įvesti kasos aparatus turgaus prekeiviams, dengtuose paviljonuose pardavinėjantiems maisto produktus. Valdžia teigia, kad nauja tvarka užtikrins didesnį verslo skaidrumą, geresnę pajamų apskaitos kontrolę ir užkirs kelią šešėlinei veiklai.

Tačiau protestuotojai tvirtina, kad taip žlugdomas smulkusis verslas.

“Šalin rankas nuo smulkaus verslo”, “Kubiliau, nevyk žmonių iš Lietuvos”, “Kasos aparatus valdžios vagims”, “Kiekvienam seimūnui – po kasos aparatą” – tokiais šūkiais mitingo dalyviai protestuoja prie Seimo.

Viešąją tvarką palaiko per 600 policijos pareigūnų, įvykio vietoje matyti raitoji policija ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Mitinguotojai nuo parlamento atitverti specialiomis juostomis.

Į mitingą atėjo būrys opozicijos politikų – Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Valentinas Mazuronis, Kazimiera Prunskienė, Artūras Paulauskas, Vidmantas Žiemelis ir kiti.

Prieš mitingą premjeras Andrius Kubilius dar kartą pareiškė, kad ministrų kabinetas savo sprendimo dėl kasos aparatų įvedimo prekiautojams maisto produktais neatšauks.

Vyriausybė nutarė kompensacijoms už kasos aparatus turgavietėse skirti 3 mln. litų iš Privatizavimo fondo.

Lietuvoje šiuo metu yra 108 turgavietės, turinčios dengtus paviljonus.

VEIDAS: Jūsų iniciatyva prekiautojai, parduodantys maisto produktus dengtose turgavietėse, iki gegužės privalės įsigyti kasos aparatus. Ar sieksite, kad tokia pat tvarka būtų taikomai ir prekiaujantiems ne maisto produktais?

K.S.: Pasakyta A, tad turi būti pasakyta ir B. Žemės ūkio ministerija atsakinga už maisto sektorių. Įvedus kasos aparatus turguose matau realią galimybę ir kovoti su kontrabanda, ir užtikrinti didesnę maisto saugą, jos kokybę. Beje, pereiname prie tvarkos, kokia galioja visoje Europoje. Žinoma, šešėlis turguose yra ne tik maisto srityje – kitose jis gal net kokius tris kartus didesnis, todėl ir ten turi būti privalomi kasos aparatai, visiems prekiautojams turi būti taikomos vienodos sąlygos. Tada nebus ir tiek darbo pasieniečiams, mokesčių inspekcijai, policijai, kitoms struktūroms, kurios dabar bando sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą turguose.

Nors tvarka ne maisto prekių turguose – jau ūkio ministro sritis, tačiau kaip Ministrų kabineto narys sieksiu, kad visi turgaus prekiautojai privalėtų turėti kasos aparatus. Šią idėją palaiko ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Reikia kartą ryžtis ir tai padaryti.

VEIDAS: Kokiais konkrečiais duomenimis pagrįsti skaičiavimai, kad kasos aparatų įvedimas prekiaujantiems turguose maisto produktais biudžetą papildys 100 mln. Lt?

K.S.: Rėmėmės Agrarinės ekonomikos instituto tyrimu, kad šiuo metu turguose tik maždaug trečdalis maisto produktų parduodama legaliai. Be to, Halės turguje atlikome eksperimentą – skaičiavome, už kiek parduodama produktų naudojantis kasos aparatu ir kiek vidutiniškai deklaruoja pardavę turgaus prekiautojai. Taigi per dieną vidutiniškai vienoje darbo vietoje be kasos aparato deklaruojama prekiaujant už 300 Lt, o su aparatu – už tūkstantį litų.

VEIDAS: Turguose įdiegti kasos aparatus planuota ir anksčiau, tačiau išsigąsta protestų. Ar šįsyk galutinai apsispręsta laikytis priimto sprendimo, juolab kad artėja savivaldybių tarybų rinkimai?

K.S.: Vyriausybė nežiūri – rinkimai ar ne rinkimai. Anuomet situacija tikrai buvo sudėtinga – mokesčių sistema skubiai pervesta į krizės režimą, daugeliui mažinami atlyginimai. Tai sukėlė protestus, kuriuose buvo nemažai ir šešėlinio verslo atstovų iniciatyvos. Tačiau dabar ketinimai kovoti su šešėliu negali likti tik žodžiai. Esame užsibrėžę į biudžetą iš šešėlio atkovoti milijardą litų. Taip, pasienyje turi būti įdiegti skeneriai, kitos modernios techninės priemonės, – ir jas šiemet ketinama nupirkti. Tačiau su šešėliu turime kovoti visais frontais. Turgavietėse – irgi.

Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė kasos aparatų įvedimui turgaus prekeiviams maisto produktais, o trečiadienį ji ketina priimti galutinį sprendimą. Kasos aparatai bus privalomi nuo gegužės pradžios.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kurios smulkieji verslininkai prašė atidėti sprendimą dėl kasos aparatų, patvirtino, pirmadienį dar kartą patvirtino, kad į konstruktyvias pastabas bus atsižvelgiama.

“Trečiadienį Vyriausybė turėtų pritarti, kad nuo gegužės 1 dienos prekiaujant maistu, išskyrus prekybą lauko sąlygomis, būtų naudojami kasos aparatai. Ir tuomet Finansų ministerija, manau, per porą savaičių pateiks ir tą antrąjį nutarimą, kuris numatys kompensavimo tvarką”, – žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo sakė I.Šimonytė.

Anot jos, tebegalioja planai, kad tiems prekybininkams, kurie pirmiausiai įsigis kasos aparatus ir juos deklaruos, bus išmokamos didžiausios kompensacijos.

Reikalavimas turėti kasos aparatus maisto produktams įsigaliotų nuo gegužės 1 dienos.

Jei sprendimas bus priimtas, valdžia kompensuos kasos aparatų įsigijimą. Vyriausybė skaičiuoja, jog kompensuoti kasos aparatų įsigijimui prireiks maždaug 3 mln. litų, tačiau iš prekyviečių tikimasi papildomai į valstybės biudžetą surinkti apie 50-100 mln. litų, kurie, kaip manoma, šiuo metu neapskaitomi.

Kasos aparatai bus privalomi prekiaujantiems maisto produktais dengtose turgavietėse, skelbta, kad jiems įrengti bus suteiktas trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis.

Ankčiau skelbta, kad kasos aparatus siūloma įvesti nuo 2011 metų vasario 1 dienos, iš pradžių kompensuojant 100 proc., o vėliau – 80-50 proc. jų kainos.

Lietuvoje šiuo metu yra 108 turgavietės, turinčios dengtus paviljonus. Juose prekiaujantys žmonės privalėtų įsigyti kasos aparatus.

Kasos aparatams įvedimui dengtuose turguose prekeiviai žada priešintis mitinguodami. Jei gaus leidimą prie Vyriausybės ir Seimo žada susirinkti apie 10 tūkst. protestuotojų.

Smulkiųjų verslininkų asociacija mitingą norėtų rengti vasario 7-ąją, remdamasis LNK žinių laida, pranešė naujienų portalas vz.lt.

Vasarį ir kovą Vyriausybė planuoja kompensuoti visą kasos aparatų kainą, vėliau – mažiau. Kompensacijoms numatoma skirti iki 3 mln. litų.

Tarptautinės audito kompanijos “Scandinavian Accounting and Consulting” apskaitos padalinio vadovas Vidmantas Milius “Verslo žinioms” kalbėjo, kad kasos aparatai parodys, kiek prekių prekybininkas, dirbantis su verslo liudijimu, įsigijo, ir kiek jų realizavo. Tačiau jokių mokestinių pasekmių šis žingsnis nesukels. Anot jo, laužtos iš piršto baimės ir dėl būtinybės samdytis buhalterį.

Vyriausybė praėjusių metų pabaigoje nusprendė, kad prekiautojai, parduodantys maisto produktus dengtose turgavietėse, privalės įsigyti kasos aparatus. Valdžia tikisi, kad kasos aparatai padės biudžetą papildyti 100 mln. litų. Skaičiuojama, kad mėsos produktais turgavietėse prekiauja apie 2,5 tūkst. asmenų.

Vyriausybės ketinimai nuo kitų metų vasario pradžios įrengti kasos aparatus dengtose turgavietėse apsunkins smulkiojo verslo sąlygas ir gali sužlugdyti turgavietes, tvirtina Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.

“Mums nei premjeras, nei ministrai nepateikė jokių argumentų. Mes pateikėme argumentus, kodėl nereikėtų įvesti, jie yra pakankamai rimti, pakankamai parodantys, kad kasos aparatų įvedimas pastebimai apsunkins verslo sąlygas”, – pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė Z.Sorokienė.

Jos teigimu, tai yra smulkaus verslo sugriežtinimas, kuriuo siekiama, kad “turgavietės būtų sunaikintos”.

“Jeigu bus priimtas toks sprendimas (įrengti kasos aparatus – BNS), rengsime mitingą”, – tvirtino Z.Sorokienė.

Vyriausybė skaičiuoja, jog kompensuoti kasos aparatų įsigijimui prireiks maždaug 3 mln. litų, tačiau iš prekyviečių tikimasi papildomai į valstybės biudžetą surinkti apie 50-100 mln. litų, kurie, kaip manoma, šiuo metu neapskaitomi.

Kasos aparatai bus privalomi prekiaujantiems maisto produktais dengtose turgavietėse – jiems įrengti bus suteiktas trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis.

Galutinį nutarimą dėl kasos aparatų Vyriausybė ketina priimti sausį, o juos siūloma įvesti nuo 2011 metų vasario 1 dienos, iš pradžių kompensuojant 100 proc., o vėliau – 80-50 proc. jų kainos.

Lietuvoje šiuo metu yra 108 turgavietės, turinčios dengtus paviljonus.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius šįryt susitiko su smulkiųjų ir vidutinių ūkininkų atstovais, Žemės ūkio rūmų vadovais, asocijuotų žemdirbių organizacijų nariais.

Pokalbio metu buvo aptarti šių metų žemės ūkio pasiekimai ir rodikliai, išsakytos aktualios problemos, stabdančios žemės ūkio veiklos plėtojimą, pasikeista nuomonėmis dėl siūlymo nuo kitų metų pradžios turguose ir dengtuose paviljonuose, prekiaujančiuose maisto produktais, įdiegti kasos aparatus.

“Žemdirbių atstovai seniai kalba, kodėl tų kasos aparatų dar nėra ir kodėl atvežtiniams žymiai prastesnės kokybės maisto produktams sudaromos palankesnės prekybos sąlygos nei Lietuvos ūkininkų išaugintai produkcijai?” – Premjero klausė žemdirbių atstovai.

Panevėžio rajono ūkininkas Arūnas Čimnolonskas, antrus metus dviejuose ūkininkų turgeliuose prekiaujantis asmeniniame ūkyje išauginta mėsos produkcija, griežtai pasisakė už vienodas prekybos sąlygas visiems. “Aš du metus prekiauju su kasos aparatu ir tikrai žinau, kokią apyvartą per vieną darbo dieną suprekiauja viena darbo vieta. Todėl visų sąžiningų ūkininkų vardu drąsiai sakau, kad visiems prekiaujantiems turguose sąlygos turi būti vienodos ir kuo greičiau bus privalomi kasos aparatai, tuo ir eiliniams žmonėms, ir sąžiningiems Lietuvos ūkininkams, ir šalies biudžetui bus geriau”, – tvirtino Panevėžio rajono ūkininkas.

Žemės ūkio ministras K. Starkevičius informavo Premjerą, kad dvi savaites Halės turguje Baisogalos veislininkystės ūkio atstovai prekiavo su kasos aparatu. “Per vieną turgaus darbo dieną vienas ūkininkas parduoda produkcijos už 1 tūkstantį litų. Tie, kas prekiauja be aparatų, mušdamiesi į krūtinę aiškina, kad jie parduoda produkcijos vos už 300 litų. Štai jums ir 700 šimtai neapskaitytų pinigų”, – sakė ministras K. Starkevičius.

Finansų ministrė I. Šimonytė pažymėjo, kad planuojami kasos aparatai niekaip nepaveiks “močiučių su krapais, ar morkų ryšeliu” prekybos, melas yra ir skleidžiami gandai, kad bus reikalaujama kurti individualias įmones. “Niekas nesikeis namų valdoje, asmeniniame ūkyje išaugintais maisto produktais prekiaujantiems žmonėms”, – tvirtino I. Šimonytė.

Apibendrindamas Premjeras A. Kubilius sakė, kad Vyriausybė girdi ūkininkų, žemės ūkio rūmų, žemdirbių asociacijų nuomonę kuo greičiau turguose įvesti kasos aparatus. “Vyriausybė ryžtingai vykdo kasos aparatų įvedimo planą. Iki naujų metų pradžios bus priimti visi reikalingi sprendimai. Pradedant nuo vasario iki gegužės mėnesio vyks pereinamasis laikotarpis. Kaip žadėjome, pirmiesiems įsigijusiems kasos aparatus, kompensuosime išlaidas šimtu procentu”, – pažymėjo Premjeras A. Kubilius.

Žemdirbių atstovų prašymu nutarta iš karto po Naujųjų surengti diskusiją su aplinkos apsaugos ministru, kitais aplinkosaugos specialistais dėl “pernelyg griežtų aplinkosauginių reikalavimų, taikomų Lietuvos žemės ūkyje”.

Nors Vilniuje jau veikia 14 įvairaus dydžio turgaviečių, o savo produktus siūlo dar ir mobilieji ūkininkų turgeliai, nauji turgūs ir toliau dygsta kaip grybai po lietaus. Lapkričio viduryje duris atvėrė naujas Verkių turgus, o gruodį žadama atidaryti dar vieną turgavietę priešais didžiausią Vilniuje Kalvarijų turgų.

Tiesa, vargu ar žvelgdami į turgaviečių bumą galėtumėm teigti, kad Lietuvoje pagaliau gimsta daugelyje užsienio šalių įsišaknijusi turgaus, kaip tiesioginio kontakto tarp gamintojo ir pirkėjo, centras, kurio gyvybingumą ir patrauklumą sukuria galimybė ragauti ir derėtis. Veikiau naujųjų turgaviečių steigėjus labiau domina galimybė prekiauti, mokant mažesnius nei parduotuvėse mokesčius, o švieži Lietuvoje užauginti produktai čia tesudaro menką pasiūlos dalelę.
Vilniaus savivaldybės Verslo ir paslaugų skyriaus Licencijavimo poskyrio vedėja Vida Jankauskienė patvirtino, kad jau dvejus metus savivaldybės nekontroliuoja turgaviečių steigimo.

“Praktiškai niekas nebevertina, kas yra vertas turgaus statuso, o kas ne, ir kas net nemano diegti ten jokių tikrųjų turgaus taisyklių”, – apgailestauja ji. Todėl dabar bet kuris verslininkas gali sukurti ir atidaryti turgavietę, kurios prekybos taisyklės – kur kas laisvesnės nei prekybos tinklo parduotuvių.

Daug diskusijų kelia privačios bendrovės sprendimas naują turgavietę atidaryti prie Žalgirio gatvės, vos už kelių šimtų metrų nuo Kalvarijų turgaus. Tačiau kol kas neaišku, kokia bus naujosios prekybvietės koncepcija. Praėjusią vasarą naują turgų steigiančios bendrovės “Imortalis” akcininkas Linas Andrulis skelbė, kad tai būsiąs ūkininkų turgelis, prieš mėnesį sakė, kad gruodį bus atidarytas plačios paskirties – nuo maisto iki pramoninių prekių turgus. Dabar jis “Veidui” aiškino, kad turguje bus prekiaujama tik pramoninėmis prekėmis.

Beje, turgaus mados pamažu plinta ir į kitus Lietuvos didmiesčius. Kaune šiuo metu veikia 5, Klaipėdoje – 5, Šiauliuose – 3, Panevėžyje – 2 turgavietės. Tačiau ir čia jau pradeda steigtis uždaruose paviljonuose turgaus principu veikiančios privačios prekybos vietos.

Pirkėjų iš Rytų tiek, kad trūksta automobilių ir transporto jiems išvežti iš Lietuvos tokia dabartinė nenaujų automobilių verslo realybė, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”. “Prie automobilių plovyklų ir remonto dirbtuvių eilės, kaip senais gerais laikais. Automobilvežių įmonės atsisako naujų mašinų vežimo ir vėl gabena nenaujus automobilius, nes tai pelningiau”, – apie atsigavusią rinką patenkintas pasakoja bendrovės ” Autocentrum A5″, administruojančios automobilių pardavimo aikšteles prie Marijampolės, direktorius Virginijus Verbickas. Jis skaičiuoja, kad prieš metus atsigabenti transporto priemonę iš Vokietijos vidutiniškai kainavo 250 eurų, o šiandien – jau 300 eurų. Direktoriaus žiniomis, trūksta ir vagonų vežti mašinas į Kazachstaną. Į kokias šalis reeksportuojama daugiausias transporto priemonių, neaišku – valstybinė įmonė “Regitra” nefiksuoja eksporto krypties.

„Verslo žinios“ rašo:

Pirkėjų iš Rytų tiek, kad trūksta automobilių ir transporto jiems išvežti iš Lietuvos. Tokia dabartinė nenaujų automobilių verslo realybė.

„Prie automobilių plovyklų ir remonto dirbtuvių eilės, kaip senais gerais laikais. Automobilvežių įmonės atsisako naujų mašinų vežimo ir vėl gabena nenaujus automobilius, nes tai pelningiau“, – apie atsigavusią rinką patenkintas pasakoja Virginijus Verbickas, UAB „Autocentrum A5“, administruojančios automobilių pardavimo aikšteles prie Marijampolės, direktorius. Verslininkas skaičiuoja, kad prieš metus atsigabenti transporto priemonę iš Vokietijos vidutiniškai kainavo 250 EUR, o šiandien – jau 300. Direktoriaus žiniomis, trūksta ir vagonų vežti mašinas į Kazachstaną. Į kokias šalis reeksportuojama daugiausias transporto priemonių, neaišku – VĮ „Regitra“ nefiksuoja eksporto krypties.
„Iš mūsų turgaus 70% automobilių išgabenama į užsienį. Rinka atsigavo vasario mėnesį. Tada pardavimai, palyginti su 2009 m., paaugo ir nuo to laiko beveik nekito. Tik vasarą padaugėjo kazachų. Šiandien pirkėjų daugiau nei yra mašinų“, – dėlioja Valentinas Naujanis, UAB „Varanas“, administruojančios Kauno automobilių turgų, direktorius.
Nenaujų lengvųjų automobilių eksportas 2010 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 74% ir pasiekė 900 mln. Lt, suskaičiavo „autoplius.lt“.

„Vakaruose trūksta pardavimui nenaujų automobilių, nes mūsiškiams tenka konkuruoti su pirkėjais iš kitų Rytų Europos valstybių, už transporto priemones pasiryžusių mokėti brangiau. Prieš porą metų vienas lietuvis prekeivis, važiuodamas ieškoti mašinų, užsakydavo kelis automobilvežius, o šiandien tam, kad supirktų mašinas vienam automobilvežiui, Vakaruose jis praleidžia po mėnesį“, – apie gyvenimą ant ratų pasakoja „Varano“ direktorius.
Tačiau tokia padėtis prekeivius labiau džiugina nei buvusi prieš metus, kai vienam automobilvežiui mašinas supirkdavo keli susikooperavę pirkliai. Ponas Naujanis sako, kad jam nerimą kelia tai, ar pirkėjai iš Rytų, neradę jiems tinkančių transporto priemonių, nepradės ieškoti kitų rinkų. Šiek tiek daugiau automobilių pradėta vežti nuo rugsėjo, kai vakariečiai grįžo po atostogų ir ėmė „valyti garažus“. Antra vertus, tuputį pasikeitė ir pati rinka – kazachai pradėjo pirkti senas mašinas, jas ardyti ir į tėvynę gabenti tik dalis.
Analizuodamas III ketv. parduotų automobilių statistiką, „autoplius.lt“ pastebi tendenciją, kad dažniausiai parduodami iki 10.000 Lt kainuojantys automobiliai, tačiau pagal pajamas jie sudaro tik 17% visos rinkos apyvartos. Antra pagal populiarumą kainų grupė – automobiliai, kainuojantys 20.000–50.000 Lt, jie siekia beveik 40% apyvartos. Dažniausiai parduodamos 6–10 metų transporto priemonės. Joms tenka 45% apyvartos. 11–15 metų mašinos užima antrą vietą pagal populiarumą, bet jos sudaro tik 19% apyvartos. O automobilius iki 5 metų renkasi beveik 14% pirkėjų. Tai siekia apie 33% visos nenaujų automobilių rinkos apyvartos.

Sostinės valdžios sprendimu 25 metams išnuomoti Kalvarijų turgavietę nepatenkinti turgaus prekeiviai ketina kreiptis į teismą ir skųsti šį sprendimą.

Tai BNS pirmadienį sakė asociacijos “Kalvarijų turgus visiems” atstovė Nijolė Prišmontienė, dalyvavusi prie savivaldybės surengtoje protesto akcijoje.

“Kovoti teisminiu būdu. Dabar intensyviai renkami pinigai tam, kad kad samdytume gerus advokatus, jei reikės visą komandą advokatų”, – kalbėjo N.Prišmontienė.

Apie 50 į protesto akciją susirinkusių žmonių laikė plakatus su užrašais “Šalin antiliaudinį konservatorių režimą”, “Privatizacijai – ne!” “Turgus mūsų!” ir reiškė nuogąstavimus dėl savo darbo vietų.

N.Prišmontienės teigimu, labiausiai turgaus prekeivius piktina “valdžios uždarumas ir slapukavimas”.

“Pagreitintu būdu, skubos tvarka nori išnuomoti turgavietę, (…) pareikalaudami tik 25 milijonų, – teigė ji. – (…)Tokiomis sąlygomis, kaip dabar yra numatytos nuomininkui, tai ir mes sutiktume ir su mielu noru patys išsinuomotume, patys prekeiviai.”

Pasak N.Prišmontienės, turgavietėje prekiaujantys žmonės pageidauja, kad iš turgavietėje surenkamų lėšų Kalvarijų turgus būtų renovuotas ir liktų savivaldybės nuosavybe.

Turgavietės nuomai, N.Prišmontienės teigimu, esą nepritaria ir Kalvarijų turguje besilankantys vilniečiai.

Birželio pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė konkurso būdu pasirinktam privačiam investuotojui 25 metams išnuomoti Kalvarijų turgavietę.

Nuomos mokestis per visą sutarties laiką turės būti ne mažesnis kaip 1 mln. litų (be pridėtinės vertės mokesčio) per metus.

Nuomos konkurso laimėtojas privalėtų rekonstruoti 30,2 tūkst. kvadratinių metrų ploto turgavietę. Konkurso laimėtojas taip pat eksploatuotų bei administruotų turgavietę.

Konkurso laimėtojas būtų įpareigotas ne mažiau kaip trečdalį vietų skirti smulkiesiems prekeiviams, po rekonstrukcijos išlaikyti turgavietės prekybos vietų skaičių ne mažesnį nei iki šiol, nuomojant prekybos plotus pirmumo teisę suteikti prekybai žemės ūkio produkcija ir maisto produktais.