"Scanpix" nuotr.

Inga NECELIENĖ

Neseniai į vieną dažnai linksniuojamą Graikijos salą buvo nuvykęs popiežius Pranciškus. Ne pailsėti ir nuo sielovados rūpesčių atsikvėpti, o palaikyti tų, kuriems ši žemė tampa pirmu kietu pagrindu po kojomis pakeliui į saugesnį pasaulį. Čia pat pajūry nusimetę gelbėjimosi liemenes jie skuba į naujųjų salos lankytojų – policininkų, savanorių, žurnalistų glėbį. Ar į Lesbo salą dar atvyksta tikrųjų turistų?

Manoma, kad dėl pablogėjusių Ru­sijos ir Turkijos santykių daugiau turistų iš Ru­sijos rinksis keliones į Graikiją.

Viena populiariausių viešbučių ir apartamentų paieškos sistemų rodo, kad šią gegužę Graikijos Lesbo saloje viešbučių ir apartamentų sparčiai mažėja. Nežinia kiek mėnesių visai žiniasklaidai skalambijant apie dar neregėtus ją užplūdusių pabėgėlių srautus, poilsio kambarių nuomotojams neliko nieko kita, kaip vasaros sezoną bent iš dalies bandyti gelbėti mažinant kainas. Savaitės trukmės dviviečio kambario privačiuose apartamentuose ant jūros kranto kaina prasideda nuo 126 eurų. Ar kur nors matėte tokią? Prie daugumos pasiūlymų – perspėjimas, kad per artimiausias kelias valandas likęs vienas ar du numeriai greičiausiai bus užsakyti. Trijų žvaigždučių viešbučio su pusryčiais savaitės dviem kaina vos persirita per 200 eurų. Bet vėlgi nepatariama delsti.

Graikija: ne viskas blogai, kas juodai piešiama

Lietuvos Respublikos ambasados Graikijoje atstovų tvirtinimu, migracijos krizė ir nestabili finansinė padėtis pakenkė Graikijos įvaizdžiui, bet šios šalies Turizmo konfederacija tikisi, kad 2016-aisiais šalis sulauks rekordinio 25 mln. turistų srauto ir gaus 800 mln. eurų papildomų pajamų. Manoma, kad dėl pablogėjusių Ru­sijos ir Turkijos santykių daugiau turistų iš Ru­sijos rinksis keliones į Graikiją.

Graikijoje turizmo sektorius – vienintelis, kuris nuolat augo ekonominės krizės laikotarpiu (praėjusiais metais sulaukta taip pat rekordinio 23,6 mln. turistų srauto) ir sudarė 18,5 proc. šalies BVP (kaip skelbia Pasaulio kelionių ir turizmo taryba, tai beveik dvigubai daugiau nei Europos vidurkis). Šiais metais iš tu­rizmo planuojama gauti 15 mlrd. eurų pajamų (2015 m. gauta 14,2 mlrd. eurų).

Šiemet Graikija pagal populiarumą pakilo į antrą vietą po Ispanijos ir jo paslaugomis 2016 m. pasinaudos 2,3 mln. turistų, no­rinčių vykti į Graikiją.

Po šiemet kovą pasirašyto ES susitarimo su Turkija uždarius vadinamąjį migrantų kelią per Balkanus, pastebimai mažėja ir migrantų srautas į Graikijos salas. Didėjantį turistų susidomėjimą Graikija rodo ir tai, kad britų oro bendrovė „British Airways“ šią vasarą didina reisų skai­čių iš Londono į Koso, Rodo, Mikono, Kretos, Korfu ir Santorino salas. Vienas di­džiausių Europoje kelionių organizatorius TUI praneša, kad šiemet Graikija pagal populiarumą pakilo į antrą vietą po Ispanijos ir jo paslaugomis 2016 m. pasinaudos 2,3 mln. turistų, no­rinčių vykti į Graikiją.

Graikijos vyriausybė paskelbė apie naujas turistų pritraukimo į šalį priemones – šią vasarą turistams iš JAV, Rusijos, Izraelio ir Turkijos prie tradiciškai galiojančios mokesčių grąžinimo sistemos papildomai bus taikomos 20 proc. nuolaidos visiems pirkiniams.

Pačių populiariausių Rodo ir Kretos salų turistai nesibaimina. Šiek tiek kitokia padėtis tose Egėjo jūros salose, į kurias pirmiausia patenka pabėgėliai. Chijo salos viešbučių asociacijos prezidento Petroso Fengoudakio teigimu, palyginti su 2015-aisiais, viešbučių užsakymų šiai vasarai sumažėjo 90 proc., bet dar ge­gužę padėtį gelbsti šios salos viešbučiuose apsistoję ES agentūros „Frontex“ ir tvarką prižiūrintys policijos pareigūnai.

Labiausiai nuo pabėgėlių antplūdžio kenčiančioms saloms Graikijos vyriausybė padarys išimtį ir nuo liepos už apgyvendinimą ir maitinimo paslaugas nedidins PVM mokesčio iki 24 proc.

Samo saloje viešbučių užsakymų sumažėjo 40 proc., bet tikimasi, kad padėtis pagerės, kai turistinio sezono laikotarpiu į salą bus pradėta skraidyti užsakomaisiais reisais. Lesbe padėtis taip pat nėra gera, todėl šios salos valdžios ir vietos verslo atstovų iniciatyva buvo priimta turizmo plėtros ir gerojo salos įvaizdžio atkūrimo strategija, numatanti galimybę pasinaudoti šiuo metu saloje įsikūrusiais žiniasklaidos atstovais iš įvairių užsienio šalių.

Visoms labiausiai nuo pabėgėlių antplūdžio kenčiančioms saloms Graikijos vyriausybė padarys išimtį ir nuo liepos už apgyvendinimą ir maitinimo paslaugas nedidins PVM mokesčio iki 24 proc.

Alternatyvų paieškos

Lietuvos kelionių agentūros organizuotų išvykų į Lesbo salą nesiūlė ir nesiūlo – nėra tiesioginių skrydžių. Bet Kosas – ne taip seniai pateikta ir tautiečių gana greitai pamėgta nauja kryptis. „Makalius.lt“ konsultantas prasitaria, kad dabar apie Kosą sulaukiama bene daugiausiai klausimų, bet tie, kurie pasiryžta vykti, grįžę sako, kad kalbos perdėtos – pabėgėlių nei matė, nei girdėjo.

Natūralu, kad rinka reaguoja į žiniasklaidos pranešimus: jei nuolat pranešama apie negeroves, ir turistų srautas ta kryptimi sumažėja. Bet sulaukus atgalinės poilsio paslaugų siūlytojų reakcijos – mažesnės kainos, tenka spręsti dilemą, ar šiek tiek rizikuoti ir pigiau pailsėti, ar vykti ten, kur brangiau, bet saugiau.

Atsargesni, nemalonių netikėtumų per atostogas nemėgstantys keliautojai renkasi toliau nuo pabėgėlių maršrutų esančias šalis. Iš Va­karų Europos šalių kurortų dabar tikrą auk­so amžių išgyvena Ispanija, Bulgarija, Portugalija, Italija. Pastarąją šalį ypač pamėgę savarankiškiau keliauti mėgstantys turistai.

Tiems, kurie gali sau leisti, pakitus politinėms realijoms ar saugumo tendencijoms atsiranda proga nuvykti pakeliauti kitur.

Pasak „Novaturo“ rinkodaros projektų vadovės Dovilės Zapkutės, minėtos šalys vasaros sezoną pasitinka užsitikrinusios didesnį viešbučių užimtumą nei įprastai tokiu metu. „Todėl apibendrinant galima sakyti, kad vasaros sezono laikotarpiu šių šalių viešbučių kainoms turės įtakos didesnis viešbučių užimtumas. Populiariausi viešbučiai graibstomi greičiausiai, todėl ir kainų pokytis juose bus labiausiai juntamas“, – sako D.Zapkutė.

Iš tų Europos šalių, kuriose brangiau, bet saugiau, „Kelionių akademijos“ atstovas Ka­zimieras Jarmalis mini Ispaniją – būtent į ją dažniausiai krypsta dėl pakitusios saugumo aplinkos vasarą Graikijos ir Turkijos nusprendę atsisakyti keliautojai.

Panašią dilemą jau teko spręsti šią žiemą. Dėl teroro atakų ir sumenkusio saugumo ištuštėjus Egiptui, ypač Sinajaus pusiasalio kurortams, poilsiautojai kaip alternatyvą rinkosi Kanarų salas arba dar tolimesnius kraštus – Izraelį, Jungtinius Arabų Emyratus, Pietryčių Aziją. Arba nuo ankstyvo pavasario ėmė traukti į Kiprą.

„Tiems, kurie gali sau leisti, pakitus politinėms realijoms ar saugumo tendencijoms atsiranda proga nuvykti pakeliauti kitur. Po­ilsiautojų srautas į Egiptą jau keleri metai sumažėjęs – žmonės nelinkę rizikuoti ir verčiau renkasi saugesnes kryptis“, – sako K.Jarmalis.

Turkijos fenomenas

Turkijos kurortuose būrius pabėgėlių kažin ar sutiksi, bet dėl pykčių su Rusija praradę nemažai šios šalies turistų kainas pareguliuoti buvo priversti ir turkai. Dar sausį, vasarį į būsimąjį sezoną žvelgę optimistiškiau, maždaug nuo kovo pustuščiai šios šalies viešbučiai ėmė siūlyti apie 20–30 proc. pigesnį poilsį. Jau ne vienus metus pagal mūsų šalies vasaros sezono turistų srautą Turkija neužleidžia lyderio pozicijų. Vargu ar atpigus poilsiui užleis ir šiemet. Antalija, Kemeras – tradiciškai populiarios lietuvių vasarotojų kryptys, čia ramu ir apie nesaugumą bent kol kas negirdėti.

„Praėjusiais metais į Turkiją kylantys lėktuvai būdavo pilni dar gerokai iki skrydžio, o dabar juose atsiranda laisvų vietų, todėl vėl imti skelbti paskutinės minutės pasiūlymai. Šis pavasaris Turkijoje ypač gražus ir šiltas, o balandžio pabaigoje vietą dviviečiame numeryje labai padoriame Kemero viešbutyje savaitei su „viskas įskaičiuota“ kompleksu buvo galima gauti už 200 eurų“, – pateikia pavyzdį K.Jar­malis.

Kodėl Turkija tokia populiari? Tiesiog jai lygiaverčių alternatyvų nėra, ypač kai kalbama apie šeimų poilsį. Variantas „du suaugę ir trys vaikai“ retai kur siūlomas, nebent dar Kretoje, o Turkijoje – labai prašom. Ši šalis dar unikali tuo, kad čia viskuo pasirūpinta: geru maistu, oru, viešbučiais, dažnai turinčiais gana dideles teritorijas ir siūlančiais įvairių pramogų bei renginių, tai yra visko, ko reikia pasyviam ge­ram poilsiui.

Gerą Turkijos siūlomą kainos ir kokybės santykį mini ir „Novaturo“ atstovė. „Pagal šį san­tykį Turkija šiais metais yra lyderė. Ir tai pa­grindinė priežastis, kodėl lietuvių susidomėjimas šia kryptimi nemenksta. O dabartinė Tur­kijos politinė padėtis leidžia mums susitarti dėl geriausių kainų ir tą naudą atiduoti klientams. Tą keliautojai gali pajusti jau dabar, bet ši situacija Turkijoje normalizuosis ir viskas grįš į įprastas vėžes, tai tik laiko klausimas“, – ragina nedelsti D.Zapkutė.

Lietuviai dėl tam tikrų politinių ar ekonominių įvykių atpigusios šalies nelinkę aplenkti. Tokią tendenciją patvirtina prieš porą sezonų į lyderių gretas šovusios Graikijos, tąkart kovojusios su ekonominės krizės padariniais, pavyzdys arba dar ankstesnis Ispanijos populiarumas. Ar šiemet neaplenksime ir Lesbo salos?

20 km Egėjo jūra iš Turkijos iki Lesbo pripučiamu plaustu įveikti prireikia maždaug trijų valandų. Už šį mirties keliu pramintą maršrutą su bilietu į vieną pusę nelegalūs migrantai bran­­giai susimoka. Vieni atiduoda visas turimas santaupas, o kiti – ir visą gyvenimą.

Šiųmetės graikų prognozės – atsargios

„Sete Intelligence“ duomenimis, palyginti su praėjusiais metais, 2016 m. kovą į Graikiją atvykstančių turistų buvo daugiau, bet į tolesnį jų gausėjimą žvelgti atsargiai graikus verčia kelios priežastys: nestabilumas šalyje ir visoje ES, neaiški Graikijos ateitis dėl iki šiol nepasibaigusių derybų su tarptautiniais kreditoriais, migrantų antplūdis, mažinantis šalies patrauklumą ir bloginantis turistų nuomonę apie saugumą šalyje, Vidurio Rytų konfliktai, įtempti Rusijos ir Turkijos santykiai, Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES tikimybė ir svarų sterlingų smukimas, galbūt sumažinsiantis iki šiol didėjusį turistų iš šios šalies srautą, naujų biometrinių Šengeno vizų Rusijos ir Kinijos piliečiams įvedimas, Graikijos žemdirbių rengiamos kelių blokados, apribojančios galimybes turistams keliauti automobiliais, ir panašios turizmui nepalankios priežastys.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ambasados Graikijoje pateikta informacija

Laisvo žmonių judėjimo rykštė – teroro baimė

Turistų srautą stipriai veikia ne tik pabėgėliai, įvairios krizės, bet ir teroro aktai. Kokį smūgį šaliai suduoda tokie teroristiniai išpuoliai kaip pernykštis Paryžiuje ir kiek laiko prireikia įvairioms valstybės ūkio sritims, tarp jų ir turizmo, atsigauti?

Nepaisant 2015 m. sausį ir lapkritį Paryžiuje surengtų teroristinių išpuolių, Prancūzija praėjusiais metais tebebuvo labiausiai turistų lankoma šalis pasaulyje. Prancūzijos žemyninėje dalyje (be užjūrio teritorijų) apsilankė 84,5 mln. užsienio turistų, iš jų 68 mln. – europiečių (planuota sulaukti apie 87,7 mln. – tokį skaičių rugpjūtį buvo paskelbęs tuometis Prancūzijos užsienio reikalų ministras, taip pat atsakingas ir už šalies turizmo plėtrą, Laurent’as Fabiusas). Užsienio turistų skaičiaus pokytis, palyginti su 2014 m., – plius 0,9 proc. Nakvynių per praėjusius metus padaugėjo 0,8 proc.

Turistų itin lankomoje Prancūzijos sostinėje surengti teroristiniai išpuoliai, ypač įvykdytas lapkričio 13 d. ir pareikalavęs 130 žmonių, tarp jų ir nemažai užsieniečių, gyvybių, sudavė rimtą smūgį Paryžiaus regiono turizmo sektoriui. Po šio išpuolio stipriai sumažėjo apgyvendinimo įstaigų užimtumas: per pirmas dvi savaites po lapkričio 13 d. išpuolių apgyvendinimo įstaigų Paryžiuje ir jo regione svečių iš užsienio sumažėjo 25 proc. (visos šalies mastu – 6 proc.).

Dėl išpuolių daugiausiai kelionių į Prancūziją atšaukė arba atidėjo amerikiečiai ir Azijos šalių turistai. Bet spalio–gruodžio mėnesiais nakvynių skaičius Prancūzijos pajūryje įsikūrusiose apgyvendinimo įstaigose padidėjo 2 proc., kaimo sodybose – 3 proc. (palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu).

Per paskutinį 2015 m. ketvirtį Prancūzijos apgyvendinimo įstaigų svečių iš užsienio sumažėjo 3,1 proc., nors per pirmuosius tris ketvirčius šis skaičius buvo šoktelėjęs 1,8 proc. Paryžiuje ir jo regione besilankančių užsienio turistų lapkritį ir gruodį sumažėjo apie 15 proc.

2016 m. kovo 1 d. paskelbta apie sprendimą skirti 2,5 mln. eurų Prancūzijos, kaip saugios ir patrauklios turistinės krypties, reklaminei kampanijai (1 mln. eurų – iš valstybės biudžeto, kitus 1,5 mln. eurų suteiks privatūs šalies turizmo sektoriaus atstovai ir įvairios organizacijos). Pagrindinis dėmesys bus skiriamas šalies reklamai socialiniuose tinkluose, siekiant susigrąžinti užsienio šalių turistų pasitikėjimą šalies saugumu.

Paryžiaus merija ir regionas, nacionalinė geležinkelių kompanija SNCF kartu su prabangių parduotuvių tinklu „Galeries Lafayette“, „Facebook“, Paryžiaus monetų kalykla ir kitais turizmo sektoriaus dalyviais ketina organizuoti reklamos kampaniją, kurios pagrindinis tikslas – susigrąžinti užsienio turistus į Paryžiaus regioną.

Prancūzija tikisi 2020 m. sulaukti 100 mln. užsienio turistų. Šalies vyriausybė planuoja pratęsti iki gegužės 26 d. šalyje galiosiančią nepaprastąją padėtį dar dviem mėnesiams. Šitaip siekiama maksimaliai užtikrinti birželio 10–liepos 10 d. Prancūzijoje vyksiančio Europos futbolo čempionato dalyvių ir sirgalių saugumą.

Aukščiausieji Prancūzijos pareigūnai nuolat primena, kad Prancūzijai gresiantis teroristinių išpuolių pavojus yra didžiausias per visą šalies istoriją, kartu pabrėždami, jog imtasi visų reikiamų veiksmų, kad šalyje būtų užkirstas kelias teroro aktams.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ambasados Prancūzijos Respublikoje pateikta informacija

BFL

Arūnas MILAŠIUS

Artėjant turistinio sezono pradžiai verslas jį pasitinka dviem naujienomis: viena ta, kad į Vilnių plūstelėjo tiek turistų, jog jiems jau sudėtinga rasti nakvynę, nes trūksta apgyvendinimo įstaigų. Antra žinia – viešbučiai pakilo į kovą su privačius būstus nuomojančiais piliečiais, nes mano, kad konkurencijos sąlygos nevienodos.

Apie atsigavimą ir turistų srauto augimą kol kas galime kalbėti tik Vilniuje. Kurortai dar nerado kuo pakeisti pajamų, kurias sunešdavo rusų turistai, dingę, kai prasidėjo karas Ukrainoje. Keliautojus iš Rytų keičia lietuviai, tačiau mūsiškiai išleidžia kur kas mažiau ir būstą nuomojasi trumpiau nei rusai.

„Dar nebuvo tokio sezono, kad nuo metų pradžios neturėtume kur apgyvendinti turistų. Vilniuje tiek daug renginių, kad atvažiuojančiųjų daugiau, nei yra viešbučių numerių“, – pasakoja Kęstutis Ambrozaitis, įvažiuojamuoju turizmu užsiimančios UAB „Lithuanian Tour“ generalinis direktorius ir Nacionalinės turizmo verslo asociacijos valdybos pirmininkas.

Palangoje butus nuomojančių žmonių daugėja. Rinka perpildyta.

Keliautojų šuolį lėmė tai, kad sostinėje pradėta rengti ypač daug verslo ir pramoginių renginių. Turizmo asociacijos vadovo žiniomis, panaši padėtis ir Taline, kur viešbučių numerių kur kas daugiau nei mūsų sostinėje.

Kurortuose tokių džiaugsmo šūksnių kol kas negirdėti. „Palangoje butus nuomojančių žmonių daugėja. Rinka perpildyta. Be to, mums neramu, kad mažėja rusų. Iš kitos pusės, tikimės, kad dėl teroro grėsmės mažiau lietuvių keliaus į Turkiją bei Egiptą ir užsuks pas mus“, – lūkesčiais dalijasi Irena Švanienė, visuomeninės organizacijos „Svetingas šeimininkas“, vienijančios apartamentų nuomotojus, vadovė.

Turistai kainų nepakėlė

Nors Vilniuje turistų daugėja, sostinėje dirbantys verslininkai sako, kad kainų didinti negali. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai kuriuose segmentuose jos netgi krito.

Vidutinės kainos, palyginti su pernai metais, krito nuo 10 iki 20 proc.

„Turistai renkasi pigiausią sektorių. Savo svečių namuose matome, kad klientų priviliojame tik tada, kai taikome dideles nuolaidas. Vidutinės kainos, palyginti su pernai metais, krito nuo 10 iki 20 proc.“, – įspūdžiais apie naują sezoną dalijasi Rolandas Kasparaitis, UAB „Rolvinkas“, valdančios trejus svečių namus su 150 vietų ir septynis trumpalaikei nuomai skirtus butus, direktorius. Įmonėje dirba, atsižvelgiant į sezoną, nuo 20 iki 40 žmonių.

Verslininkas nurodo ir kitą priežastį, kodėl kainos krinta, – tai milžiniška konkurencija. Prieš keletą metų sostinėje veikė 4–5 svečių namai, šiandien – 22-eji. Kiek padaugėjo nuomojamų butų, niekas nežino. Toks augimas atsirado dėl santykinai lengvo įėjimo į rinką – užtenka įrengti patalpas ir apie paslaugas paskelbti „Booking.com“ arba „Airbnb.com“. Jei kaina bus tinkama, klientai važiuos.

Vienas pagrindinių sostinės trūkumų – nėra pramogų ir veiklos, dėl kurios žmonės čia praleistų ne dvi tris dienas kaip dabar, o bent savaitę.

„Vilniuje pagrindiniai turistai – rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, lenkai. Vakarų europiečių mažiau. Vasarą gana daug italų ir ispanų, kurie ieško vėsesnio klimato“, – pasakoja R.Kas­paraitis ir pastebi, kad vienas pagrindinių sostinės trūkumų – nėra pramogų ir veiklos, dėl kurios žmonės čia praleistų ne dvi tris dienas kaip dabar, o bent savaitę.

Verslininkas sako, kad viešbučiai be reikalo mėgina kovoti su privačių būstų nuomotojais, nes į tokius būstus važiuoja kitokie keliautojai nei į viešbučius. Apartamentus renkasi tie, kurie nori atskiros virtuvės ir didesnio privatumo, nei gali pasiūlyti viešbučiai. „Klientai, kurie nuolat gyvena butuose, atsisako gyventi viešbučiuose, nes yra įpratę gyventi apartamentuose, patys gamintis valgį, vertina privatumą“, – niuansus dėsto R.Kasparaitis.

Verslininkas pastebi ir kitą šio sezono niuansą: negalima prognozuoti, iš kurios valstybės bus didžiausias turistų srautas, kam skirti daugiausiai dėmesio ir kaip investuoti į reklamą.

Ne laikas kariauti

„Nors privatūs nuomotojai konkuruoja su viešbučiais, dabar galbūt ne pats geriausias laikas kovoti su pavieniais verslininkais. Šiandien, bent jau Vilniuje, turistams tiesiog trūksta vietų“, – sako K.Ambrozaitis.

Verslininkas sako, kad privačios nuomos segmentas auga, nes keliautojai ieško, kur pigiau. Naktis viešbutyje kainuoja 60–80, privačiuose apartamentuose – 30–40 eurų. Skirtumas gana didelis, tačiau kai paklausa taip pat didelė, sostinėje klientų užteks visiems.

I.Švanienė teigia, kad Viešbučių ir restoranų asociacijos iniciatyva griežtinti sąlygas pavieniams apartamentų nuomotojams nebus sėkminga. Tiesiog pastaroji veikla per daug išskaidyta, kad ją būtų galima nubrėžti keliais teisės aktais ir taip sugriežtinti sąlygas.

Pas mus daugiausiai lietuvių. Prieš porą metų antri pagal skaičių buvo rusai, dabar jie ketvirti. Rusų atvažiuoja tiek pat, kiek ir latvių.

„Kurortai, kurie gyveno priimdami rusų turistus, sėkmingai persiorientavo į lietuvius. Daugėja vakariečių, baltarusių. Tačiau rusai gyvendavo kelias savaites ar mėnesį, o lietuviai – tik savaitgalį arba, geriausiu atveju, savaitę“, – skirtumus aiškina K.Ambrozaitis ir su šypsena priduria, kad verslas kurortuose vis dėlto nebadauja.

Asociacijos vadovui pritaria ir verslininkai. „Pas mus daugiausiai lietuvių. Prieš porą metų antri pagal skaičių buvo rusai, dabar jie ketvirti. Rusų atvažiuoja tiek pat, kiek ir latvių“, – apie savo verslą pasakoja Alenas Antanaitis, Druskininkuose veikiančių svečių namų „Draugų namai“ bendraturtis.

Po kelerių metų, kai supras, kad mūsų sostinė – tvarkingas europietiškas miestas, nuvažiuos ir į kaimą.

K.Ambrozaitis sako, kad klientų yra, ir skundai, jog kuo toliau, tuo sunkiau, ne visai pagrįsti. Galbūt laikai ne patys geriausi, tačiau pragyventi įmanoma. Kaimo turizmo sodybos taip pat išsilaiko, tačiau jų pagrindiniai klientai – lietuviai. Tik atskirose sodybose daugiau vakariečių, bet tai lemia sodybų savininko ryšiai ir gebėjimai, o ne tendencija.

„Kol kas žmones dar reikia įtikinti važiuoti į Vilnių, nes jie prisibijo. Srautai pradėjo didėti tik dabar, o važiuoti į kaimą žmonės paprasčiausiai bijo. Po kelerių metų, kai supras, kad mūsų sostinė – tvarkingas europietiškas miestas, nuvažiuos ir į kaimą. Tam tiesiog reikia laiko“, – į ateitį žvelgia K.Ambrozaitis.

Sezono pradžia

„Gegužės pradžioje būna daugiau žmonių, po to lankytojų šiek tiek sumažėja. Tikrasis vasaros sezonas prasidės mėnesio pabaigoje, sulig miesto švente“, – apie pagrindinių darbų pradžią pasakoja A.Antanaitis.

Verslininkas pabrėžia, kad šis kurortas skiriasi nuo tokių kaip Palanga ar Šventoji. Sudėjus savaitgalius ir laisvadienius Lietuvoje bei aplinkinėse valstybėse, kai net ne sezono metu atvažiuoja daugiau turistų, nei įprasta, sezonas čia tęsiasi daugiau kaip penkis mėnesius. Vasaros pikas, kai užimtumas siekia 80–90 proc., prasideda nuo Joninių.

„Kartu su turistų srautu didėja ir konkurencija. Prieš trejus metus „Booking.com“ mes buvome 29-a ten registruota apgyvendinimo įstaiga Druskininkuose. Šiandien mes vieni iš 165-ių. Dauguma jų – tokie svečių namai kaip mūsų ir butai“, – apie tai, kad ten, kur pinigai, ten ir verslas, aiškina A.Antanaitis.

Verslininkas pasakoja ir kodėl taip nutiko: naujokams itin paprasta įeiti į rinką. Užtenka registruotis tokiose svetainėse, kaip „Booking.com“, ir jei kaina bus priimtina, keliautojai pradės važiuoti.

A.Antanaitis sako, kad dabar pagrindiniai jų pačių klientai – lietuviai, kuriuos galima vilioti ne tik per rezervavimo platformas.

Šeimos verslas

„Draugų namus“ prižiūri du broliai ir vienas samdomas žmogus. Kadaise čia veikė siuvykla, kurią šeima nusprendė pertvarkyti į viešbutį. Patirties jau turėjo, nes jie buvo vienos sanatorijos savininkai. „Grįžau iš kelionių po pasaulį namo ir kartu su broliu nusprendėme atidaryti viešbutį“, – kelio pradžią prisimena A.Antanaitis.

Šiandien čia 16 numerių, įrengiama dar 12, kurie lankytojams bus pasiūlyti vasarą. Iki šiol teko dirbti patiems, nes, norint samdyti žmones ir viešbutį paversti ne tik savo darbu, bet ir verslu, reikia daugiau kaip 20 numerių. Tai nedidelio ekonominio viešbučio, galinčio leisti samdyti personalą ir siūlyti daugiau paslaugų, dydis.

„Daugiau kaip 20 kambarių reikia todėl, kad numeriai būna užimti ir pajamų duoda tik savaitgaliais. Samdant administratorius jų išlaikyti nepavyks. Dabar mes tiesiog užsidirbame sau atlyginimą“, – dėlioja A.Antanaitis.

Šalia viešbučio žmonės plečia ir kitą verslą: neseniai atidarė sulčių barą, pagal franšizę – kavos išsinešti kavinę. Šie papildomi objektai skirti turistams. Vietinėje rinkoje tokios santykinai brangios paslaugos neprigyja.

Mažas arba didelis

Kitas būdas išgyventi kurorte – steigti viešbutį, turintį iki 10 kambarių. Tada galima dirbti įsigijus verslo liudijimą be viešbučių administravimo programos ir be samdomų žmonių. „Draugų namai“ – tarpinis variantas tarp verslo su verslo liudijimu ir tradicinio viešbučio.

A.Antanaitis sako, kad Druskininkuose smulkusis apgyvendinimo segmentas auga. Žmonės investuoja į butus ir mėgina juos nuomoti poilsiautojams, stato mažus viešbučius. Mieste investuoja ir rusai – jie perka po keletą butų ir patiki juos nuomoti patikimiems tarpininkams. Kartais taip elgiasi ir lietuviai, mieste įsigydami antrą būstą. Panašus modelis plinta Vilniuje, tačiau jis veikia šiek tiek kitaip: žmonės išsinuomoja keletą butų ir mėgina juos pernuomoti turistams.

„Kol kas rinka Druskininkuose nėra perkaitinta. Savaitgaliais trūksta nakvynės vietų“, – dėsto A.Antanaitis.

Verslininkas pastebi ir tai, jog sanatorijos stengiasi žmones išlaikyti pas save, kad klientai pinigus išleistų neišeidami iš teritorijos. Tačiau bendras žmonių gausėjimas vis tiek kelia visą Druskininkų verslą.

Palanga – išimtis

Turistinis sezonas ne apgyvendinimo verslui, iš vienos pusės, yra galimybė užsidirbti visiems metams, iš kitos – galvos skausmas, kaip prisitaikyti prie sparčiai kintančių sąlygų.

„Iki euro įvedimo darbuotojui lovos nuoma parai kainavo 5 Lt. Dabar ta pati lova – 5 eurai. Sezoniniams darbuotojams, atvažiavusiems į Palangą užsidirbti, paprastai atitenka patalpos, netinkamos poilsiautojams. Pavyz­džiui, turistai nebenori kambarių, kuriuose nėra tualeto ir dušo“, – dėsto Artūras Timukas, valdantis restoraną miesto centre ir sezono metu prekiaujantis suvenyrais.

Žiemą pas jį dirba 10 žmonių, vasarą – šimtas. Dauguma atvažiuoja iš kitų miestų ir juos reikia apnakvindinti.

Palangoje vietų, kur dirbantis žmogus gali priglausti galvą, pakanka. Kas kita Šventoji. Ten tradiciškai poilsiautojams nuomojamos patalpos be dušų ir tualetų, todėl darbuotojams lieka tik pačios blogiausios vietos. Kainos tos pačios kaip ir Palangoje – 5 eurai per parą.

„Jeigu kalbame apie restoranų verslą, įvedus eurą buvo pakilimas, nes žmonės nesuvokė pinigų vertės. Dabar taupo“, – apie vartotojų įpročius pasakoja A.Timukas.

Kartu su euru per trejus metus ketvirtadaliu padidėjo kainos, bet sezoninių darbuotojų algos šoktelėjo pusantro karto. A.Timukas sako, kad surinkti žmones sezonui kiekvienais metais vis sunkiau. Dauguma – jaunimas iki 20 metų, bet jie kitais metais nebegrįžta. Kiekvienam sezonui reikalingas naujas kolektyvas.

Druskininkuose lengviau

Kitaip nei Druskininkuose, pajūryje sezonas tęsiasi iki dviejų mėnesių.

„Palangoje poilsiautojams skirtų būstų nuomos kainos nekinta jau keletą metų. Pasiūla tiesiog per didelė. Be to, mūsų klientai nemokūs, nes Lietuvoje nėra vidurinio sluoksnio. Turtin­gieji gyvena viešbučiuose“, – aiškina I.Švanienė, pati nuomojanti septynis kambarius.

Klientai nebenori gyventi bendrabučio tipo butuose, kuriuose keliems kambariams tenka vienas dušas ir tualetas. Be to, baigia nunykti ir vadinamoji močiučių Palanga – klientai nakvynės ir poilsio vietų ieško nebe pakelėse, bet internete. Kur priglausti galvą, galima rasti netgi labiausiai užimtais savaitgaliais.

Verslininkė pripažįsta, kad vienas didžiausių kurorto trūkumų yra tas, kad jei blogas oras – nėra pramogų. „Palangoje nesustoja naujų gyvenamųjų namų statyba. Praktiškai visi šie būstai nuomojami. Net negalime lyginti pasiūlos, kuri buvo prieš nepriklausomybę, ir dabar“, – sako I.Švanienė.

Tokia konkurencija verčia gerinti sąlygas ir nekelti kainos, tačiau žmonės, kurie sugeba prisitaikyti, nuomodami savo būstą uždirba pragyvenimui ar bent jau prisiduria gana dideles papildomas pajamas.

„Mes nepanikuojam. Palanga – kurortas ir sezono metu čia būdų užsidirbti randa visi norintys ir netingintys. Tai milžiniškas krašto privalumas“, – neabejoja I.Švanienė.

Dirbti galima ir be verslo liudijimo

Alina Gaudutytė, Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja

Gyventojas, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikui nori nuomoti nekilnojamąjį turtą fiziniams asmenims, tai gali padaryti įsigijęs verslo liudijimus: „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“ ir „Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas“, „Apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas“. Verslo liudijimą žmogus gali įsigyti nebūtinai metams ar mėnesiui, o ir pageidaujamam dienų skaičiui (bet ne mažiau kaip penkioms dienoms, kurios gali eiti ir ne iš eilės).

Pažymėtina, kad paslaugą galima teikti ir neregistravus individualios veiklos pagal pažymą, t.y. neįsigijus verslo liudijimo, tokiu atveju metams pasibaigus gyventojui privalu deklaruoti pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.

Atkreipiame dėmesį, kad gyventojų vykdoma nekilnojamojo turto nuomos veikla pagal teisės aktų nuostatas nebėra priskiriama individualiai veiklai. Todėl tais atvejais, kai nekilnojamąjį turtą (patalpas) gyventojas nuomoja kitiems gyventojams, pakanka su nuomininku sudaryti nuomos sutartį ir gautas pajamas už turto nuomą, kaip tai numato Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, deklaruoti iki kitų metų gegužės 1 d., iki to paties termino sumokant gyventojų pajamų mokestį.

Pastaraisiais metais gyventojų, deklaravusių pajamas, gautas iš nekilnojamojo turto, skaičius didėja.

Šiemet pajamas iš minėtos veiklos už 2015 m. jau deklaravo (nors deklaravimo ir sumokėjimo terminas dar nėra pasibaigęs) beveik 12 tūkst. gyventojų, už 2014 m. – 46,2 tūkst., 2013 m. – 42,6 tūkst., 2012 m. – 39 tūkst.

„Airbnb.com“ ir „Booking.com“ – tik su PVM

„Airbnb.com“ ir „Booking.com“ platformos – tai interneto svetainės, kuriose lankytojai gali susirasti nakvynę, o asmenys, turintys laisvus namus, butus ar kambarius, gali informuoti apie nuomojamą būstą ir gauti papildomų pajamų. Nuomininkai už suteiktas būsto nuomos paslaugas su per šias platformas nuomojančiais būstą asmenimis atsiskaito per šiuos puslapius administruojančias įmones, kurios veikia kaip tarpininkai tarp nuomininko ir nuomotojo.

Gyventojui, Lietuvoje taip nuomojančiam būstą, visada yra prievolė apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti PVM (21 proc.) nuo sumos, kurias gyventojas sumoka už suteiktas tarpininkavimo paslaugas (nepaisant to, kad jo gautas atlygis per pastaruosius 12 mėnesių už PVM apmokestinamas paslaugas neviršijo 45 tūkst. eurų).

Pažymime, kad VMI, siekdama užtikrinti pajamų apskaitymo už būsto nuomą ir mokesčių sumokėjimo kontrolę, atlieka asmenų, savo vardu įregistravusių daug gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto, analizę. Tai leidžia identifikuoti tuos žmones, kurie galimai nuomoja turtą ir nedeklaruoja gautų pajamų, o jų atžvilgiu atliekami stebėsenos ir taikomi kontrolės veiksmai. Remiantis kitais informacijos šaltiniais, yra nustatomi galimai gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto nuomos pajamų nedeklaruojantys asmenys. Jiems taip pat taikomos poveikio priemonės, siekiant užtikrinti gautų pajamų deklaravimą.

Iš Lietuvoje sutiktų 10 užsienio turistų pernai 2 būtų baltarusiai, 2 rusai, vienas lenkas, latvis ir vokietis. Likusią trijulę, tikėtina, sudarytų suomis su britu ir švedu arba su estu ir norvegu. 7 iš jų būtų vyrai, 3 – moterys. Taip būtų galima interpretuoti apibendrintus Statistikos departamento 2011 m. atvykstamojo turizmo duomenis.

Pagal juos pernai Lietuvą aplankė 1,775  mln. užsienio turistų (18 proc. daugiau nei 2010 m.) – t.y. beveik tiek, kiek žmonių gyvena Estijoje ir Liuksemburge kartu sudėjus.

7 iš 10 keliautojų į Lietuvą atvyko asmeniniais tikslais: atostogauti, praleisti laisvalaikio, aplankyti draugus ar gimines, apsipirkti ar pasinaudoti sveikatinimo paslaugomis. Verslo reikalai čia atginė apie trečdalį visų turistų.

Dauguma – 44 proc. – atvyko lengvuoju automobiliu, 34 proc. – lėktuvu.

Užsieniečiai Lietuvoje vidutiniškai viešėjo 4 dienas. Kas antras jų nakvojo viešbučiuose, kiek daugiau nei trečdalis – pas giminaičius ar pažįstamus. Daugiau nei pusė jų aplankė Vilnių, kas ketvirtas – Kauną, beveik kas penktas – Klaipėdą. Apie 12 turistų iš 100 pernai grožėjosi ir Trakais, Palanga.

Taip keliaudamas turistas Lietuvoje vidutiniškai išleido apie 1244,4 Lt, t.y. 198,1 Lt daugiau nei 2010 m. Be išlaidų apgyvendinimui ir transportui piniginę plačiausiai jis atvėrė pirkiniams bei pasistiprinimui maitinimosi įstaigose.

Informaciją apie Lietuvą užsieniečiai prieš atvažiuodami rinko vienodai tiek klausinėdami giminių ir draugų, tiek naršydami internetą, tiek pasikliaudami savo žiniomis iš ankstesnės kelionės. Mat 70 proc. visų atvykusiųjų Lietuvoje viešėjo nebe pirmą kartą. Reklama, kelionės vadovas ar kelionių agentūra padėjo tik daugmaž 7-8 turistų iš 100.

„Mūsų turistas – inteligentiškas, žingeidus, tvarkingas. Džiugu, kad neprigijo Lietuvos, kaip šalies, gausiai lankomos mergvakarių ar bernvakarių dalyvių, įvaizdis. Smagiausias statistinis rodiklis – kad beveik kiekvienas svečias išsivežė tik labai gerus ar gerus įspūdžius iš Lietuvos, tad, tikėkimės, jis sugrįš čia dar ir dar kartą,“  – apibendrina Valstybinio turizmo departamento direktorė dr. R. Balnienė.

Lietuva džiūgauja 2011 m. išsiveržusi į ES lyderes pagal didėjantį turistų srautą, kuris 2011 m. išties buvo 19,8 proc. didesnis nei 2010 m. Džiaugiamasi ir tuo, kad mūsų šalis pateko tarp kelių valstybių, kuriose labiausiai didėjo viešbučių apgyvendinimas – šis rodiklis per metus pagerėjo 13,9 proc.
Tačiau šie skaičiai atrodo įspūdingi tik dėl to, kad plėtra buvo skaičiuojama nuo itin prastų Europos mastu ankstesnių metų rezultatų. “Dvejus metus iš eilės buvo didžiulis nuopuolis, o viešbučių užimtumas Lietuvoje krito turbūt labiausiai Europoje. Dabar skaičiai grįžo į vidutinį lygį, todėl atrodo įspūdingi. Bet iki Europos vidurkių mums dar labai toli”, – aiškina Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Artūras Vainora.
Iš tiesų Lietuva yra paskutinė Europoje ir pagal užsieniečių nakvynių viešbučiuose skaičių, ir pagal turistų, pernai bent vieną naktį nusprendusių praleisti šalies viešbutyje ar kitoje apgyvendinimo įstaigoje, dalį nuo visų turistų. Pavyzdžiui, iš viso mūsų šalyje pernai apsilankė apie 1,8 mln. užsieniečių, kurie Lietuvoje praleido tiek pat – 1,8 mln. naktų. Tai stulbinamai mažas rodiklis, rodantis, kad šalyje nakvoti pasilieka nedidelė dalis turistų, nes dauguma nakvojančiųjų apsistoja daugiau nei vienai nakčiai, kiti – tik pasisvečiuoja ir keliauja toliau be nakvynės.
Pavyzdžiui, Ispanijoje pernai apsilankė 56,9 mln. užsieniečių, praleidusių šioje šalyje net 288 mln. naktų. Italijoje apsilankę 43,6 mln. turistų čia nakvojo iš viso 249 mln. naktų.
Trečia nuo galo ES Lietuva yra ir pagal viešbučių apgyvendinimo rodiklį, kuris Lietuvoje pernai nors ir gerėjo, bet neviršijo 60 proc., o štai, tarkime, pagal šį rodiklį pirmaujančioje Didžiojoje Britanijoje viešbučių užimtumas siekė 75 proc.

Valstybinis turizmo departamentas informuoja, kad 2011 metai turizmo sektoriui bus rekordiniai. Prognozuojama, kad šalį aplankys 1,75 mln. užsienio turistų (2011 m. – 1,5 mln.).

Geriausia žinia, kad pajamos iš atvykstamojo turizmo labai sparčiai augs. Per visus 2010 m. užsienio turistai atvežė į Lietuvą 2,9 mlrd. Lt , o šiais metais, dar tik per devynis mėnesius jie Lietuvoje išleido 2,7 mlrd. Lt (+20 proc.).

Dar džiugesnė žinia, kad per devynis šių metų mėnesius užsienio turistai į Lietuvą atvežė 1,1 mlrd. litų daugiau nei lietuvių turistai išvežė iš Lietuvos (išleido užsienyje). Palyginimui, 2010 m. balansas buvo taipogi teigiamas, bet sudarė tik 0,4 mlrd. Lt.

„Šie rodikliai tikrai pranoko mūsų lūkesčius ir pradžiugino dar metams net nepasibaigus. Tikimės, kad apie šiuos metus galėsime kalbėti kaip apie rekordinius, kurie visam turizmo sektoriui reikš geriausius laikus, kurie tikimės kasmet dar gerės. Tai dovana ne tik šioje srityje dirbantiems, bet ir visos Lietuvos žmonėms. Juk pajamos iš turizmo vis svariau prisideda prie visos šalies ūkio gerovės. Per devynis šių metų mėnesius vienas užsienio turistas vidutiniškai Lietuvoje išleido 1899 litus,“ – apie puikius turizmo rodiklius kalbėjo VTD direktorė dr. Raimonda Balnienė.

Per tris šių metų ketvirčius į Lietuvą atvyko apie 200 tūkst. daugiau užsienio turistų nei išvyko lietuvių turistų į užsienį. VTD skaičiavimais, per devynis šių metų mėnesius Lietuvą aplankė 1,4 mln. (+20 proc.) užsienio turistų, kai tuo tarpu Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis į užsienį iš Lietuvos išvyko 1,2 mln. (+7,7 proc.) lietuvių turistų. Vidutinė vieno lietuvių turisto viešnagė užsienyje truko 7,1 nakvynės. Dauguma lietuvių turistų – net 83 proc. vyko asmeniniais tikslais, 13 proc. – verslo reikalais.

Populiariausios šalys, į kurias vyko lietuviai:
- kaimynės: Latvija (12,7 proc.), Baltarusija (10,3 proc.) ir Lenkija (10 proc.),
- bei kiek tolimesnės: Jungtinė Karalystė (9,1 proc.) ir Vokietija (8 proc.).

15,4 proc. lietuvių, vykusių į užsienį šių metų I-III ketv. įsigijo suorganizuotą turistinę kelionę iš įmonių, teikiančių turizmo paslaugas ir už kelionių paketą sumokėjo vidutiniškai 1714 Lt arba 8,5 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Geresni ir vietinio turizmo rodikliai, nes lietuvių turistai buvo išlaidesni. Per 2011 m. sausio-rugsėjo mėnesius palyginus su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, vietinių turistų išlaidos padidėjo 5,4 proc. ir sudarė 0,3 mlrd. Lt, nors vietinių turistų kelionių skaičius beveik nepakito (+0,5 proc.) ir sudarė 1,9 mln. Didžioji dauguma – net 89 proc. lietuvių turistų keliavo po šalį asmeniniais tikslais – pagrinde aplankyti draugų ir giminių (41 proc.) bei poilsio ar atostogų tikslais (34 proc.). 12 proc. vietinių turistų vyko tvarkyti verslo reikalų. Vidutinė lietuvių turisto kelionė po Lietuvą truko 2,7 nakvynės (+5,1 proc.).

BFL

Šiais metais į užsienį keliavo daugiau lietuvių, tačiau jie išleido per keliones mažiau pinigų, rodo išankstiniai Lietuvos statistikos departamento išvykstamojo turizmo tyrimo 2011 metų pirmojo ketvirčio duomenys.

Statistikos departamento duomenimis, per šių metų pirmąjį ketvirtį į užsienį išvyko 185,9 tūkst. turistų, arba 0,9 procento daugiau nei 2010 metų atitinkamu laikotarpiu. 56 procentus į užsienio keliones išvykusių turistų sudarė vyrai, 44 procentus – moterys. 54 procentai išvykusių turistų nurodė, kad buvo apsistoję pas gimines, draugus ar privačiajame sektoriuje, 42 procentai – viešbučiuose ir moteliuose.

Kelionių skaičius šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 13,9 procento. Per 2011 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos turistai buvo išvykę į 253,4 tūkst. kelionių, iš jų 23,3 tūkst. sudarė kelionės su turizmo paslaugų paketu, įsigytu įmonėse, teikiančiose turizmo paslaugas.

2011 metų pirmąjį ketvirtį poilsį ar atostogas kaip pagrindinį kelionės tikslą nurodė 77,2 procento išvykusių Lietuvos turistų, kiti vyko verslo ar profesiniais interesais. Į užsienio keliones atostogauti ir ilsėtis vyko 15,5 procento daugiau Lietuvos gyventojų negu 2010 metų atitinkamu laikotarpiu, o kelionių verslo reikalais skaičius padidėjo 8,9 procento.

Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos šiemet pirmąjį ketvirtį išleido 342,1 mln. litų – 4,7 procento mažiau nei 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu.

2011 metų pirmąjį ketvirtį kelionėje vienas Lietuvos turistas vidutiniškai išleido 1,4 tūkst. litų, vidutinė kelionės trukmė buvo 6,5 nakvynės. Pernai per tą patį laikotarpį kelionės išlaidos sudarė 1,6 tūkst. litų, o kelionė vidutiniškai truko 6,8 nakvynės.

Šių metų pirmąjį ketvirtį daugiausia keliautojų vyko į Baltarusiją – 36,4 tūkst., arba 14,4 proc., Jungtinę Karalystę – 25,6 tūkst., arba 10,1 proc., Lenkiją – 24,7 tūkst. arba 9,7 proc., Latviją – 22,5 tūkst., arba 8,9 proc., Vokietiją – 20,8 tūkst., arba 8,2 proc. ir Rusiją – 19,2 tūkst., arba 7,6 proc.

Libano rytuose Bekaa slėnyje trečiadienį gali būti pagrobti septyni dviračiais keliavę europiečiai, kurie, kaip spėjama, yra estai, gali būti ir ukrainiečiai.

Ukrainos ambasada Libane sakė neturinti jokių žinių apie šį įvykį.

Tuo tarpu Estijos konsulas Libane patvirtino, jog pagrobtieji septyni dviratininkai yra estai.

“Generalinis saugumas Zalėje paskambino man ir sakė, jog rasti dokumentai yra estų”, – sakė agentūrai “Reuters” Estijos konsulas Sami Kamouhas (Samis Kamuhas).

Pasak mačiusiųjų, juos kažkokie kaukėti vyrai jėga sugrūdo į du baltus furgonus ir vieną juodą mersedesą, sakė agentūrai AFP Libano saugumo ir kariškių pareigūnai.

“Jie matyt buvo pagrobti”, – sakė kariškių atstovas agentūrai AFP ir pridūrė, kad rasti jų dviračiai, palikti prie kryžkelės netoli Zalės miesto.

Saugumo pareigūnas nurodė, jog minimi turistai visi yra iš Estijos, bet vienas pareigūnas Zalėje anksčiau sakė, jog tarp jų buvo ir ukrainiečių, nes pagrobimo vietoje neva rastas vienas ukrainiečio asmens dokumentas.

Tikriausiai dviratininkai į Libaną įvažiavo iš Sirijos apie 16 val. ir buvo užpulti kelyje tarp daugiausia krikščionių apgyvento Zalės miesto ir Kfar Zabedo, kuriame gyvena ir krikščionys, ir arabai sunitai.

Agentūros “Reuters” fotografas įvykio vietoje matė paliktus turistų dviračius ir mantą. Saugumo pareigūnai apklausinėjo liudininkus.

Pernai Bekaa slėnyje buvo pagrobti du lenkai, bet greitai buvo paleisti, kai saugumo pajėgos kontrolės poste apšaudė pagrobėjus ir vieną nukovė.

Valstybinis turizmo departamentas (VTD) nutarė turistus į Lietuvą vilioti per “Facebook” ir kitus socialinius tinklus.

Paskelbtas viešojo pirkimo konkursas, šios paslaugos valstybei gali kainuoti iki 580 tūkst. litų, rašo “Vilniaus diena”. Anot rinkos dalyvių, ši suma gali būti keturissyk didesnė už rinkos kainą.

“Už tokią sumą galėtume padaryti tris ar keturis stambius metinius projektus”, -sakė interneto rinkodaros paslaugas teikiančios bendrovės “Prieskoniai verslui” rinkodaros vadovas Laurynas Pocius.

VTD reikalauja, kad konkurse dalyvauti norinčios įmonės per pastaruosius trejus metus būtų atlikusios bent vieną informacijos technologijų (IT) projektą už ne mažiau kaip 240 tūkst. litų. Projekto vadovas turi turėti bent trejų metų patirtį IT srityje. Tokia pat reikalavimų kartelė nustatyta ir veiklos procesų analizės ekspertui. Be to, reikalaujama, kad įmonės turėtų bent du programuotojus.

Vasario pabaigoje pirkimo procedūros buvo sustabdytos, kai konkurso sąlygomis nepatenkintų verslininkų skundas nukeliavo į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT).

“Buvo pora pretenzijų, viena buvo nusiųsta į VPT. VPT irgi paprašė tam tikros informacijos, mes ją esame pateikę ir manome, kad vis -kas čia yra gerai, kad pretenzijos iš esmės nepagrįstos. Tam tikri patikslinimai, susiję su kvalifikaciniais reikalavimais, bus padaryti. Ir tiek”, – sakė Valstybinio turizmo departamento vadovo pavaduotojas Juozas Raguckas.

VPT atstovė spaudai Aušra Pocienė teigė, kad Turizmo departamentas jau gali atnaujinti viešojo pirkimo procedūrą. Esą VTD atsižvelgė į verslininkų skundus, pakoregavo pirkimo sąlygas ir terminus, tad VPT nemano, kad šis konkursas gali būti rizikingas.

Šaltuoju sezonu turistai pažintimi ir su Lietuva, ir su Vilniumi turi rūpintis patys – arba už porą šimtinių gali užsisakyti individualias ekskursijas, arba turi laukti vasaros, nuo kada imamos rengti reguliarios ekskursijos.

Šalies miestų turizmo informacijos centrų specialistai tvirtina, kad nesusirenka turistų tiek, kad apsimokėtų rengti kasdienes reguliarias ekskursijas, pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Tačiau ir renginių, kurie supažindintų su Lietuva, vargiai aptiksi.

Šaltuoju metu – turizmo informacijos centre atvykėliams į rankas įduodami lankstukai su dešimčia maršrutų arba pasiūloma ekskursija už 200 litų.

Greičiausiai tokia suma vargu ar sudomintų net ir Europos Sąjungos senbuvių gyventojus, kurių atostogų biudžetas didesnis nei dažno mūsiškio.

“Mes visada siūlome britams žiemos pramogų Lietuvoje, tačiau tai nėra paprasta, nes nėra pasiūlos”, – apgailestavo Lietuvos turizmo biuro Londone vadovė Augusta Jaudegytė.

Lietuvos turizmo biuro Londone britams siūlė trumpas, keliadienes išvykas į mūsų šalį.

“Didžiausia problema buvo surasti tuos, kurie pasiūlytų turizmo paslaugų. Norėjome reklamuoti Kalitos kalną, bet jie neturėjo informacijos tinklalapyje anglų kalba, Sartų lenktynes – visai neradome tinklalapio. Nesinori šiaip pasakoti, kokia Lietuva graži žiemą”, – kalbėjo A.Jaudegytė.

Anot jos, informacijos apie žiemos renginius, muges, kitokias pramogas reikia turėti jau rugpjūtį. Būtent tada Lietuvos turizmo biuro Londone sulaukia daugiausia klausimų.

Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis šeštadienį Sankt Peterburge, Floridos valstijoje, su Lietuvos generaliniais ir garbės konsulais JAV tarsis, kaip geriau pristatyti Lietuvą JAV turizmo rinkai.

“Garbės konsulų patirtis ir žinios apie savo gimtąją šalį bei amerikiečių pomėgius gali mums geriau išryškinti stipriąsias Lietuvos kaip turistinės šalies savybes ir geriau padėti suformuluoti pasiūlymus dėl Lietuvos turizmo strategijos JAV rinkoje”, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas ambasadorius.

Anot pranešimo, su diplomatais taip pat bus kalbama apie bendrus veiksmus siekiant geriau atstovauti Lietuvos ekonominiams interesams JAV.

Ž.Pavilionio teigimu, Lietuvos ir JAV ekonominiai ryšiai nėra tokie intensyvūs, kokie galėtų būti, todėl didesnis garbės konsulų vaidmuo stiprinant šiuos ryšius yra itin pageidaujamas.

Kartu su diplomatais renginyje dalyvaus ekspertai iš Lietuvos.

Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento direktorė Živilė Kriščiūnienė supažindins su Vyriausybės įgyvendinamomis priemonėmis investicijų ir eksporto srityse, aptars turizmo reikalus. “Investuok Lietuvoje” generalinio direktoriaus pavaduotoja Laura Guobužaitė dalysis investicijų vilionių patirtimi.

Šiuo metu Sietle besistažuojantis viešosios įstaigos “Saulėtekio slėnis” direktorius Andrius Bagdonas pristatys Lietuvoje įgyvendinamų integruotų mokslo studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtrą.

Viešosios įstaigos “Eksportuojančioji Lietuva” partnerė JAV Lietuvos garbės konsulė Ohajo valstijoje Ingrida Bublys informuos, kaip ketina padėti Lietuvos eksportuotojams patekti į JAV rinką.

Tradiciniame susitikime dalyvaus 13 Lietuvos garbės konsulų, iš viso jų JAV akredituota 17.

Žiemą Lietuvos keliautojai nevengdavo Egipto ir Tuniso kurortų, tačiau šiose valstybėse kilę neramumai turistus atbaidė, o Turkijoje poilsio sezonas šiais metais prasidės kaip reta anksti.

Sukdamiesi iš susiklosčiusios padėties poilsio kelionių rengėjai viliasi, kad Egiptą lietuviams pakeis Tenerifės sala, nors atostogos Ispanijoje atsieina dvigubai brangiau nei Egipte, penktadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Tai suprasdami didieji kelionių rengėjai nusprendė paankstinti keliones į Bulgariją ir populiariąją Turkiją.

Dėl atšauktų kelionių į Egiptą atostogų planus turėjo koreguoti daugiau nei 600 kelionių rengėjo “Tez Tour” turistų lietuvių.

“Tez Tour” apskaičiavo, kad vien turistų grąžinimas iš Hurgados ir Šarm aš Šeicho kurortų bendrovei pridarė apie 0,5 mln. litų nuostolių.

“Praėjusiais metais dėl ugnikalnio išsiveržimo patirtus nuostolius pavyko padengti iki metų pabaigos. Labai tikimės, kad ir Egipto krizės padarytą žalą pavyks kompensuoti vasaros sezonu”, – vylėsi “Tez Tour” rinkodaros vadovė Inga Aukštuolytė.

Pirminiais duomenimis, kelionės į Egiptą su kelionių rengėju “Novaturas” atsisakė 60 žmonių.

“Per šią savaitę jų nupirkta 4 kartus mažiau nei pernai tokiu pat metu”, – sakė “Novaturo” atstovas Tomas Mikalonis.

Pasak jo, į Tenerifę iš Lietuvos skrendančiuose lėktuvuose iki kovo vidurio jau užpildytos visos vietos.

Abu didieji Lietuvoje veikiantys kelionių organizatoriai “Novaturas” ir “Tez Tour”, ieškodami būdų pritraukti poilsiautojų, kone mėnesiu ankstina ir vasaros sezoną – į Turkiją pradės skraidinti balandžio pradžioje.

“Tez Tour” atstovė I.Aukštuolytė tvirtino, kad, palyginti su 2010-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, kelionių į Turkiją paklausa išaugo daugiau nei 4 kartus.

“Novaturas” šiemet per išankstinio pardavimo mėnesį pardavė dvigubai daugiau kelialapių į šią šalį nei prieš metus, 6 kartus daugiau – į Bulgariją ir 4 kartus daugiau – į Graikiją.

Artėjantį pavasarį į konkurencinę kovą dėl kelionių rengėjų klientų stos ir airių oro bendrovė “Ryanair”. Ji iš Kauno pradės skraidyti į Graikijos Koso ir Rodo salas. Pastaroji – ir lietuvių kelionių rengėjų žemėlapiuose.

Į Egiptą turistus iš Lietuvos skraidinančios bendrovės “Novaturas” ir “Tez Tur” šią savaitę suplanuotas naujas keliones atšaukia. Lėktuvai antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį ir sekmadienį į šią neramumų apimtą šalį skris tušti, kad parskraidintų ten jau esančius turistus.

Valstybinio turizmo departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Raguckas pirmadienį žurnalistams teigė, kad šios dvi bendrovės Egipte esančius turistus į Lietuvą pargabens iki savaitės pabaigos, nekeičiant jų atostogų trukmės. Pasikeitus aplinkybėms jie bus parskraidinti greičiau.

“Tai yra bendra Lietuvos turizmo sektoriaus pozicija. Jūs turbūt suprantate, kad užsakomuosius skrydžius į Egiptą turi “Tez Tur” ir “Novaturas”, kad yra skraidoma vienu lėktuvu”, – po pasitarimo Užsienio reikalų ministerijoje žurnalistams sakė J.Raguckas.

“Šiandien buvo priimti sprendimai, juos priėmė mūsų kelionių organizatoriai, kad šitą savaitę skrydžiai į tą pusę vykdomi tuščiais lėktuvais, kad būtų parvežti žmonės”, – aiškino J.Raguckas.

Jo teigimu, Lietuvos turistai šioje šalyje jaučiasi “pakankamai saugiai”.

Egipte šiuo metu yra 671 šių bendrovių nuskraidintas turistas iš Lietuvos: 517 poilsiauja Hurgadoje, 154 – Šarm El Šeiche.

Keliones į Egiptą vasario mėnesiui jau įsigijusiems žmonėms bus siūlomos alternatyvios kelionės, jie taip pat galės susigrąžinti jau sumokėtus pinigus.

J.Ragucko teigimu, atsisakant kelionių šiuo atveju “nereikia kalbėti apie tai, kad turistui galėtų būti taikomos kokios nors piniginės sankcijos”. Paprastai piniginės sankcijos atsisakant kelionės turizmo teisėje yra numatytos.

“Novaturo” generalinis direktorius Linas Aldonis po susitikimo URM žurnalistams sakė, kad vasario mėnesį bendrovė yra pardavusi beveik visas vietas skrydžiams į Egiptą.

“Šiuo metu situacija kurortuose yra stabili. Jei situacija pasikeistų, yra planas “B”. Numatyti papildomi skrydžiai, kuriais žmonės būtų parskraidinti per parą”, – BNS pirmadienį sakė bendrovės pardavimų ir rinkodaros direktorius Tomas Mikalonis.

Egipte nesiliauja virš 100 aukų pareikalavę protestai prieš šalies valdžią. Didžiausiuose Egipto miestuose nuo praėjusios savaitės siaučia protestuotojai, reikalaujantys prezidento Hosnio Mubarako atsistatydinimo. Šalyje yra paskelbta komendanto valanda.