Kelionės. Ne vieną kelionę apkartina subjuręs pavasario oras, kai lietus ir vėjas, rodos, tik tyčiojasi iš keliautojų. Kita vertus, kam kęsti darganą, jei galima pakeisti maršrutą ir džiaugtis saule.

Kartais net geriausiai suplanuotą kelionės maršrutą visiškai pakeičia nenumatytos aplinkybės. Šį pavasarį planavome pasižvalgyti aplink Ženevos ežerą ir pasivažinėti vyno keliais Prancūzijoje. Tačiau sėdus į automobilį ir išriedėjus į Prancūziją ilgai džiuginusios sinoptikų prognozės pasikeitė it burtų lazdele mostelėjus: šilumą ir giedrą dangų pakeitė vėsa, lietus ir vėjas.

Optimizmas neblėso iki pat Ženevos, kiekvieną dieną tikėjomės, kad reikalai pasitaisys, tačiau Provanse įsisiautėjo 46 kilometrų per valandą mistralis, Burgundijoje pliaupė rudeniškos liūtys, Bordo atgrasė vėsa, o galų gale pabodo apsiginklavus skėčiais lakstyti aplink Ženevos ežerą paskui properšą juodame debesyje. Orų prognozės ir likusiai atostogų daliai saulės nežadėjo.

Beje, kelionė tuneliu ne tokia jau ir pigi – už patogų ir greičiausią kelią į Italiją tenka pakloti 47 eurus.

Tad teko iš esmės keisti planus: atidėti prancūziškuosius vyno kelius geresniems orams ir kuo skubiau dumti kitapus Alpių – į Italiją. Nors ir čia po truputėlį ėmė vėsti, tačiau pakeitę maršrutą neapsirikome: visą laiką mėgavomės lietuvišką vasarą primenančiais orais, net prie Ligūrijos jūros oras buvo toks kaip prie Baltijos krantų dažną birželio ar net liepos dieną – temperatūra pakildavo iki 20 laipsnių šilumos ir pūtė stiprokas, tačiau nešaltas vėjas.

Iš Ženevos į Italiją galima keliauti dviem labai patogiais keliais: pirmas – šmurkštelėti Prancūzijoje Monblano tuneliu į Aostos slėnį, garsėjantį ne tik slidinėjimo kurortais, bet ir viduramžių pilimis bei vaizdingais kalnų peizažais. Na, o Aostos mieste pasižvalgyti po neblogai išlikusius romėnų griuvėsius.

Antrasis kelias veda per istorinę Savojos grafystę, kuri šiandien pasidalyta į dvi dalis: viena atiteko Prancūzijai, kita – Italijai. Savojos šeima yra ilgiausiai valdžiusi karališkoji šeima: iki 1416 m. ji valdė Savojos grafystę, o dar 300 metų – Savojos kunigaikštystę. Dalis Savojos kunigaikštystės prijungta prie Antrosios Prancūzijos imperijos dėl politinio susitarimo su Napoleonu III. Savojos šeima išlaikė tą dalį kunigaikštystės, kuri šiandien priklauso Italijai, o pats kunigaikštis tapo Italijos karaliumi. Šiuo metu prancūziškojoje Savojos dalyje vyksta judėjimas dėl didesnių regiono autonominių teisių.

Pervažiuojant iš prancūziškosios į itališkąją dalį tenka pralįsti 13 km ilgio Frėjaus tuneliu po Alpių kalnais. Beje, kelionė tuneliu ne tokia jau ir pigi – už patogų ir greičiausią kelią į Italiją tenka pakloti 47 eurus.

Ir Prancūzijoje prieš tunelį, ir Italijoje sunku atsigrožėti snieguotomis Alpių viršūnėmis bei kadaise aršiai perėjas gynusių vienas už kitą didesnių fortų griuvėsiais.

Frėjaus tuneliu išlindus į Suzos slėnį pirmas dėmesio vertas objektas – Italijos vartais vadinamas nedidelis miestelis Suza, turintis dviejų tūkstantmečių istoriją ir buvęs svarbus ne tik romėnų laikais: tai buvo svarbus pasienio miestas ir viduramžiais, ir gerokai vėliau, mat čia per Alpių perėjas vingiavo kelias, jungiantis Prancūziją ir Italiją.

Suza džiugina ir IX–XI a. bažnyčiomis su neblogai išlikusiu tų amžių dekoru, ir kokiais šešiais šimtais metų jaunesniais rūmais, tačiau šie objektai vis dėlto gerokai nublanksta prieš kelių tūkstančių metų romėnišką palikimą.

Suzai verta skirti bent dvi tris valandas. Maždaug tiek laiko užtenka norint apžiūrėti puikiai išsilaikiusias galingas romėniškas mūrines miesto sienas ir vartus, labai primenančius tuos, kurie stūkso Turine. Beje, prie iš plytų pastatytų Suzos vartų prilipinti iš vienos pusės gyvenamasis namas, iš kitos – XII a. bažnyčia vaizdą gerokai sudarko, tačiau visos jų galybės vis tiek nenustelbia.

Romėnų laikais šis miestas buvo vadinamas Segusio ir turėjo puošnią triumfo arką, pro kurią ir šiandien galima praeiti. Tiesa, bareljefai ir marmurinių vijoklių bei laurų vainikų pynės gerokai apsitrynę, tačiau ir tiek užtenka pro ją žengiančioms karių gretoms ir vedamiems belaisviams įsivaizduoti.

O štai  buvęs nedidukas amfiteatras, kuriame vykdavo gladiatorių kovos, šiandien atrodo labai varganai: vos viena kita eilė marmurinių suolų ir smėlėta aikštelė. Bet ir tiek pakanka, kad gladiatoriai savo mirtimi pralinksmintų miestelėnus.

Suza džiugina ir IX–XI a. bažnyčiomis su neblogai išlikusiu tų amžių dekoru, ir kokiais šešiais šimtais metų jaunesniais rūmais, tačiau šie objektai vis dėlto gerokai nublanksta prieš kelių tūkstančių metų romėnišką palikimą.

Na, o beveik išvažiuojant iš Suzos slėnio akį patraukia keistas objektas, stūksantis ant pačios smailios kalno viršūnės, – lyg keistos formos uola, lyg fortas, lyg pilis. Tai antrasis objektas, kurį privalu aplankyti visiems Uberto Eco gerbėjams, mat tai ~Sacra di San Michele~, vienuolynas, pagal kurį U.Eco parašė savo populiarųjį romaną „Rožės vardas“.

Išvažiavus iš Suzos slėnio prieš akis pagaliau atsiveria Pjemontas. Greitkelyje pradeda mirgėti nuorodos į Turiną, Pjemonto sostinę. Iš pirmo žvilgsnio Turinas, o ypač Viktoro Emanuelio II aikštė šalia Po upės, primena milžinišką geležinkelio stotį, kurioje zuja žmonės, vėjas plaiksto šiukšles ir dulkes, o skubantys automobiliai nepaliauja pypsėti vienas kitam. O kur dar įkyrūs lauko kavinių padavėjai, graibstantys praeivius už skvernų, kad tik tie susigundytų vienu kitu puodeliu espreso ar kapučino arba net taure vyno.

Ant žolės susėdę iškylautojai, jaunimas spardo futbolo kamuolį, o senukai ant suolų plepa ir kalbina vaikus.

Vis dėlto pasukus iš aikštės gatvelėmis prie karališkųjų rūmų tampa gerokai ramiau. Ir čia slapta pasidžiaugi, kad dar ankstyvas pavasaris, o ne atostogų įkarštis, nėra turistų, todėl nesistumdymas fotoaparatais spragsinčioje minioje gali apžiūrėti įdomiausius objektus. Kita vertus, tokiu metu mėgsta keliauti patys italai, tačiau ir jų dar nėra labai gausu.

Bene pats mūsų geidžiamiausias objektas buvo romėnų vartai, stūksantys netoli karališkųjų rūmų. Vartai stebina savo dydžiu – tegalima įsivaizduoti, kokios turėjo būti sienos, juosiančios miestą. Beje, erdvė aplinkui itin jauki: ant žolės susėdę iškylautojai, jaunimas spardo futbolo kamuolį, o senukai ant suolų plepa ir kalbina vaikus. Prie pat karališkųjų rūmų yra atkastas romėnų teatras, kuriame ir šiandien vyksta koncertai bei vaidinimai. Na, o Turino karališkųjų rūmų prancūziškas parkas aklinai aptvertas – į jį smalsuoliai kol kas neįleidžiami.

Beje, vienoje rūmų koplyčioje saugoma Turino drobulė, dėl kurios kyla ginčai tarp tikinčiųjų ir mokslininkų, o pastarieji jau tikriausiai ne vieną ietį tarpusavyje sulaužė besiginčydami, kokio amžiaus ši drobulė, originalas tai ar vis dėlto klastotė.

Prie karališkųjų rūmų į akis krinta kariškių automobiliai ir susiraukę, kas šiaip italams, net pareigūnams, nebūdinga, kareiviai, ginkluoti automatais ir atidžiai akimis nusekantys kiekvieną juos sudominusį praeivį. Tokia pati apsauga pastebima visose gausiau turistų lankomose miesto vietose. Terorizmo baimės raibuliai ir iki čia atsirito.

Turinas – vienas tų miestų, kuriuose gali dienų dienas leisti muziejuose, grožėdamasis renesanso ar baroko šedevrais, kino ar automobilizmo išradimais, o kur dar mirusių civilizacijų religiniai ar meno artefaktai. Tačiau šiltą pavasario dieną nėra nieko puikiau, nei klaidžioti miesto gatvėmis ir grožėtis įspūdinga architektūra.

Pastatas iš priekio atrodo kaip prašmatnūs balti baroko rūmai, o užpakalinė jų dalis primena rūstoką tamsiai raudonų plytų pilį.

Tas pats pastatas gali atrodyti vienaip iš priekio ir netikėtai kitaip – iš galo, būtent toks yra Palazzo Madama, rūmai, stūksantys istorinėje Castello aikštėje. Čia XIII a. buvo suręsta tvirtovė, vėliau XVII–XVIII a. rūmuose apsistodavo karalius. XVIII a. fasadas sugriuvo ir buvo atstatytas Italijos baroko stiliumi. Tad pastatas iš priekio atrodo kaip prašmatnūs balti baroko rūmai, o užpakalinė jų dalis primena rūstoką tamsiai raudonų plytų pilį.

Netrūksta ir kitų įdomių pastatų: tai Carpano rūmai, Carignano rūmai ir daugybė kitų mažesnių, tačiau ne mažiau prašmatnių. O patys turiniečiai nustebina geranoriškumu. Tarkim, įsmukus į privačių rūmų kiemą turinietis kantriai palaukia, kol baigi fotografuoti, ir pasidžiaugęs, kad atvykėliui įdomu, įspėja už kvartalo nepražiopsoti dar vienų rūmų, kurie taip pat turi įspūdingą vidinį kiemą. Net palydėti pasisiūlo.

Keliaujant į Turiną pakeliui verta aplankyti ir tokius palyginti mikroskopinius miestelius, kaip Astis ar Kjeris. Tai tipiniai italijos miesteliūkščiai, kuriuose bene pagrindinė įdomybė – senovinės tūkstantį metų skaičiuojančios bažnyčios. Beje, vaikštinėjant po Astį gali ištikti deja vu – jo gatvės primena kai kurias Vilniaus gatves, skirdamosi tik namų langinėmis.

Vaikštinėjant po Astį gali ištikti deja vu – jo gatvės primena kai kurias Vilniaus gatves, skirdamosi tik namų langinėmis.

Na, o pasižvalgius po Turiną verta patraukti į kitą Pjemonto įžymybę – Albą. Miestą, kuris visame pasaulyje garsėja baltaisiais trumais, o jo apylinkėse driekiasi Barolo ir Barbaresco vyno keliai. Neskubant čia smagu pasivaikščioti pėstute, pasivažinėti dviračiu ar pralėkti motociklu – peizažai, švelniai tariant, kvapą gniaužiantys. Kiek akis užmato driekiasi kalvelės, vainikuotos pilių ir jas apsupusių miestelių karūnomis, o šlaitai apsodinti tvarkingų vynuogynų gretomis. Keliauk, gėrėkis, o atokvėpiui užsuk padegustuoti vyno į pilis ar vyno ūkius.

Vyno keliams grožiu prilygsta ir kitas Pjemonto regionas – Monferatas. Tačiau čia jau matome visai kitokį – ne turistinį, o veikiau kasdienį Italijos veidą. Pilaitės ir miesteliai, pro kuriuose veda vyno keliai, išpuoselėti ir išlaižyti, o čia viskas kitaip.

Ant kiekvieno aukštesnio kalno iš toli matoma pilis ir jos dantytos sienos, šalimais kyla mažiausiai poros bažnyčių bokštai, o aplink it kregždžių lizdai aplipę mūriniai ar akmeniniai miestelio namukai. Privilioti tokių vaizdų patenkame tarsi į kitą pasaulį, kuriame laikas tikriausiai sustingo amžiams. Banalu, tačiau vieninteliai bėgančio laiko liudininkai – automobiliai, antenos ir šiukšles rūšiuoti raginantys plakatai.

Siaurutės jų gatvelės tikriausiai pritaikytos tik raiteliams, nes mūsų automobilio veidrodėliai, rodos, tuoj brauks sienas, kol galop viename tokių miestelių ilgam aklinai užtveriame sankryžą, bandydami pataikyti į gatvę, kuri veda aukštyn pilies link.

Šią vietą buvo aptikę jau romėnai ir įkūrę čia miestą, tačiau iki šių dienų liko vos kelios akveduko arkos ir kolonos, namo pamatai ir pirčių likučiai.

Šiaip ne taip nusigrūdęs prie pilies stovėjimo aikštelės nori nenori atkreipi dėmesį, kad visi čia stovintys automobiliai apibraižyti ir gerokai aplamdyti. Beje, neretai laukia ir staigmena: pasitinka užrašas, kad pilis privati ir net iki jos kiemo nueiti nėra galimybės. Nėra tai nėra – paklaidžiojęs po miestelį ir apžiūrėjęs bent senutes bažnyčias sėdi į automobilį ir brauniesi siaurutėliais labirintais lauk.

O čia jau matyti kita kalva ir ją karūnuojanti pilis. Istorija kartojasi, tik šį kartą galima apžiūrėti pilį, kuri visiškai apleista, apsilupinėjusiu fasadu ir užrakinta, kad koks žioplys nesusižalotų. Ir vėl kalvų serpantinais keliauji kito miesto link.

Vieną Monferato miestelį verta paminėti atskirai: Akvi Termės kurorte gera atsikvėpti bet kokiu oru ir pasimėgauti sieringų karštų versmių teikiamais malonumais. Šią vietą buvo aptikę jau romėnai ir įkūrę čia miestą, tačiau iki šių dienų liko vos kelios akveduko arkos ir kolonos, namo pamatai ir pirčių likučiai. Na, dar tai vienur, tai kitur pabirę prieš kelis tūkstantmečius čia viešpatavusios civilizacijos likučiai – kolonų detalės. Beje, nuorodos, kaip rasti romėnų civilizacijos likučius, labai klaidžios ir sukabintos atmestinai: veda veda ir galų gale paklaidina. Kita vertus, ne romėnų paminklų žmonės čia važiuoja žiūrėti, o pasigydyti versmėse.

Akvi Termės senamiestis labai jaukus. Čia yra mažiausiai trys dėmesio verti objektai. Šaltinio namas – fantastiško grožio klasicistinio stiliaus pavėsinės fontanas, kuriame kliokia karštas siera dvokiantis vanduo. Vietiniai ne tik mirko rankas beveik verdančiame vandenyje, bet ir prisipylę jo pilnas talpyklas gabenasi savo reikmėms. Šaltinio namą rasti labai paprasta, tereikia sekti nuorodas – gatvių grindinyje iš baltų akmenų išdėliotus šaltinio simbolius.

Antras objektas – daugiau kaip tūkstančio metų senumo Šv. Petro bazilika. Kai kurios jos interjero detalės, kaip manoma, dar senesnės, galinčios siekti iki pusantro tūkstančio metų. Įdomu ir gerokai jaunesnėje katedroje: čia prašmatnios freskos, pusbrangiais akmenimis ir krištolu švytintys sietynai ir daugybė degančių žvakių.

Keliauti Pjemonte rekomenduotina vadovaujantis vokiškais kelionių gidais „Baedeker“ apie Šiaurės Italiją arba Pjemontą. Nes, kad ir kaip keista, angliški arba tik pamini šį regioną, arba net neužsimena apie čia esančias įdomybes. Todėl visai nenuostabu, kad čia daugiausia keliauja vokiškai kalbantys turistai iš Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos. Net ir šiuo metu jų pilna visuose viešbučiuose. Tikriausiai todėl ir kainos net pavasarį čia šiek tiek didesnės nei kitose Italijos vietose.

Na, o nuo Monferato pilių jau ir Ligūrijos jūra vos už pusvalandžio kelio. Pačia pakrante keliauti susigundome romėnų keliu, kurio vienoje pusėje stūkso skardis, smengantis iš kelių šimtų metrų aukščio, o kitoje tyvuliuoja jūra ir stūkso milžiniškos uolos.

Net ir siauručiame kelyje išsitenka automobilių stovėjimo aikštelės, iš kurių perbėgęs per intensyvoko eismo kelią jau gali kojas ir rankas pamirkyti turkio ir malachito spalvos jūroje. Paplūdimys nemokamas tik dabar – ne sezono metu.

O miesteliai visi kaip vienas: palei jūrą nusidriekusios promenados su galingomis pavasarį suvešėjusiomis palmėmis, prisišvartavusios jachtos ir siaurutės, nes miestui daug vietos plėstis nėra, gatvės su mažutėmis aikštėmis ir jaukiais senamiesčiais. Noli ir kiti mažesni miesteliai prieš kelerius metus labai išpopuliarėjo tarp turtingesnių ir labiau ramybę mėgstančių rusų. Tačiau šiandien jų čia nėra.

Italija – ta šalis, kurioje maistu dera mėgautis kasdien. Ir mėgautis taip, kad grįžus į Lietuvą nesinorėtų nė pažiūrėti į tinklinių restoranų išmonę, kurią jie išdidžiai vadina picomis ir pasta. Tad šį kartą netikėtai atsidūrę Italijoje norėjome ir grįžti į kelias jau anksčiau išbandytas vietas, ir atrasti naujų, kuriose valgo tik vietiniai.

Jauna šeima rūpinasi turistais, vyro motina sukasi virtuvėje, tėvas užsiima ūkio reikalais, na, o šešiametis anūkėlis greitai atranda būdų užimti tik lietuviškai ir angliškai kalbančią bendraamžę turistę.

Tačiau šį kartą nakvynei ir vakarienei ne kartą rinkomės kaimo turizmo sodybas, kurias rekomendavo vietiniai italai, ir labai džiaugėmės neapsirikę. O atokiame kaime esanti sodyba „Cascina Lane“ išties verta dėmesio, ypač neturistiniu metu, kai kainos šiek tiek mažesnės ir nereikia grumtis dėl staliukų su atostogaujančiais italais ir šveicarais. Ši kaimo sodyba valdoma šeimos: jauna šeima rūpinasi turistais, vyro motina sukasi virtuvėje, tėvas užsiima ūkio reikalais, na, o šešiametis anūkėlis greitai atranda būdų užimti tik lietuviškai ir angliškai kalbančią bendraamžę turistę.

Pagrindinis dalykas, viliojantis keliautojus į šią sodybą, yra virtuvė. Valgiaraščio nėra. Kas pagaminta, tas ir patiekiama keliautojams. Dažniausiai gaminami tradiciniai sezoniniai Pjemonto valgiai. Rudenį jie gausiai paskaninami įvairiai paruoštais baravykais, pavasarį – žalumynais ir ką tik išgliaudytais lazdynų riešutais.

Bene skaniausios užkandėlės – ožkos sūrio ir lazdynų riešutų ritinėlis, vištienos, špinatų, paprikų ir morkų vyniotinis, paskanintas naminiu alyvuogių aliejumi. Vakarienei dar patiekiama dubenėlis ~pastos~ ir kepsnys su krūva žalumynų, o desertui – kavos ir riešutų ledų. Na, ir ąsotėlis naminio Barberos vyno, ir ne to lengvučio stalo vyno, o tiršto, kvepiančio mėlynėmis. Vakarienė vienam žmogui kainavo 15 eurų.

Esant turizmo sezonui gaminama kur kas daugiau patiekalų – šeši septyni, ir tada jau galima mėgautis ne ūkišku sočiu kaimo maistu, o gurmaniškomis jo variacijomis, tokiomis kaip baravykų karpačio. Tada ir kainos dvigubai didesnės.

Kambarių apsistoti nėra daug – vos šeši ar septyni įrengti vietoj svirno ir atskirame pastate. Labai pradžiugina interjeras – senoviniai baldai, kaimiškas stilius ir visiška švara, o ryte prižadina gaidžių choralai, kuriems pritaria balandžių ūbavimas ir arklių žvingavimas.

Panašią vietą pavalgyti aptikome ir jau už Milano. Patys jos nebūtume radę, tačiau nedirbo viešbučio restoranas, todėl darbuotojai rekomendavo pavalgyti vietinių itin mėgstamoje vietoje. Padavėja įteikė trumputį valgiaraštį, kuriame buvo vos keli picų, ~pastos~ ir pagrindinių patiekalų variantai ir, kas labiausiai nustebino, alaus meniu. Pasirodo, tai vietinis gaminys – saldokas su vos juntamu imbiero poskoniu,  kvepiantis medumi ir gvazdikėliais. Už trijų asmenų vakarienę sumokėjome vos 20 eurų.

Valgiaraštį su kainomis gavo tik, anot italų, šeimos galva, nes moterims čia reikia atsipalaiduoti ir mėgautis, nesukant galvos dėl žemiškų dalykų, tarp jų ir patiekalų kainų.

Na, o dar vienas šeimos valdomas perlas – „Ca’Vittoria“. Jaukus nedidelis viešbutis tokiame mažučiame vienos gatvės miesteliūkštyje ~Tigliole~, kad ir turinčiame XI a. bažnyčią, jog šios vietos net nesiverčia liežuvis vadinti miestu. Gatvė driekiasi palei siaurą kalno-kalvos keterą, o abipus sugrūsti namai. Viešbutis, įkurtas XIX a. ar dar  senesniame namie, teturi vos dvylika kambarių, pavadintų gėlių pavadinimais – „Persiko žiedas“, „Mimoza“ ir kt. Kiekvieno kambario spalvų gama atitinka gėlių žiedų spalvas. Viešbučio kiemas leidžiasi terasomis kalno šlaitu: viename aukšte – stovėjimo aikštelė, staliukai pusryčiams ir poilsiui, dar žemiau – jaukus sodas ir baseinas.

Vis dėlto šis viešbutis garsus ne tik dėl įdomių kambarių ir puikios aplinkos. Čia veikia restoranas, kuriame šeimininkauja jaunas šefas, jau gavęs vienos „Michelin“ žvaigždutės įvertinimą. Svečiams patiekiami tradiciniai Pjemonto patiekalai, kuriuos šefo išmonė ir vaizduotė paverčia kulinariniais šedevrais, – net ir įprastą totorišką kepsnį, jaučio žandą ar skrandžių troškinį.

Įdomu paminėti keletą momentų: valgiaraštį su kainomis gavo tik, anot italų, šeimos galva, nes moterims čia reikia atsipalaiduoti ir mėgautis, nesukant galvos dėl žemiškų dalykų, tarp jų ir patiekalų kainų.

Kadangi keliavome su šešiamete dukra, paklausėme, ką jie galėtų pasiūlyti vaikui. Labai greitai buvo pagaminta naminių kiaušininių makaronų su šviežių pomidorų padažu, o desertui pasiūlyta apelsininių bei kriaušinių ledų. Beje, vaiko valgyti patiekalai į sąskaitą nebuvo įskaičiuoti – šefas savo mažąją viešnią pavaišino.

Tai tik keli gurmaniški nuotykiai, skanūs atokvėpiai, lakstant nuo architektūrinių šedevrų prie romėnų artefaktų ir zujant po vynuogynų laukus. Tačiau apibendrinant reikėtų paminėti pagrindinę taisyklę, kuria verta vadovautis ieškant įdomesnių vietų pavalgyti Italijoje: gerų vietų čia reikia ieškoti kuo toliau nuo turistams skirtų „šėryklų“. Dėmesį geriau kreipti į tas vietas, kuriose valgo vietiniai (tokių gausu toliau nuo pagrindinių aikščių ir gatvių), arba susigundyti restoranais provincijoje – ten žiba ryškiausios kulinarinės žvaigždės.

Daiva Urbienė

Straipsnis pirmą kartą publikuotas savaitraštyje “Veidas” 2015 m. balandžio mėnesį

BFL / A.Ufarto nuotr.

2016 m. I-ojo pusmečio turizmo lūkesčių indeksas (TLI) yra aukščiausias per pastaruosius dvejus metus ir rodo Lietuvos turizmo sektoriaus gyvybingumą ir optimistinį nusiteikimą.

1. Viešbučiai nusiteikę kur kas optimistiškiau nei ankstesniu laikotarpiu.

Vietos keliautojai apsiprato su nauja valiuta, o naujos užsienio rinkos kompensuoja geopolitinės situacijos nulemtą neigiamą įtaką Lietuvos turizmo sektoriui, taip pat tikimasi ženklaus sveikatingumo tikslais atvykstančiųjų skaičiaus augimo. Didesnė dalis viešbučių tikisi sulaukti daugiau svečių tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos.

Sveikatinimo tikslais daugiau atvykstančių turistų tikisi sulaukti 25 proc. viešbučių, sveikatingumo tikslais keliaujančiųjų skaičiaus augimo tikisi 49 proc. respondentų. Daugiausiai jų laukiama iš Baltijos šalių, Skandinavijos, Izraelio, Vokietijos, Baltarusijos. Taip pat didesnio atvykstančių skaičiaus tikimasi iš Lenkijos bei Jungtinės Karalystės dėl naujų skrydžių krypčių iš Palangos oro uosto. Kai kurie viešbučių vadovai tikisi klientų iš Rusijos padidėjimo, kadangi mažiau jų vyksta į Turkiją ir Izraelį. Kai kurie respondentai pastebi konferencijoms atvykstančių klientų mažėjimą.

2. Ieško naujų darbuotojų ir žada kelti atlyginimus.

Naujų darbuotojų žada priimti kiek daugiau nei trečdalis viešbučių sektoriaus darbdavių, daugiau ir planuojančių darbuotojų darbo užmokesčio didinimą, kurį neišvengiamai diktuoja darbuotojų trūkumas.

Trečdalis respondentų ketina priimti daugiau darbuotojų, kai ankstesnį laikotarpį tokių planų turėjo tik 8 proc. respondentų. Dvigubai daugiau (88 proc.) šio subsektoriaus darbdavių planuoja didinti darbuotojų darbo užmokestį.

3. Investicijos augs.

Viešbučių sektoriuje investicijų lygis išliks panašus: 50 proc. respondentų planuoja didesnes investicijas nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus: bus investuojama į remontą, marketingo priemones klientams pritraukti. Tačiau skolinimosi poreikio didėjimą prognozuoja tik 8 proc. respondentų, todėl darytina prielaida, kad įmonės naudosis  savo sukauptais rezervais.

4. Kels kainas.

78 proc. viešbučių atstovų teigia, kad jų veiklos vidutinės santykinės sąnaudos didės dėl išaugusio MMA, infliacijos ir darbo užmokesčio fondo didėjimo, kurį lemia konkurencinis spaudimas. Dėl santykinio sąnaudų padidėjimo kainas didinti planuoja šiek tiek daugiau nei pusė viešbučių.

***

Lietuvos pramonininkų konfederacija vienintelė šalyje kas pusmetį atlieka 83 didžiausių Lietuvos turizmo sektoriui priskiriamų įmonių ir organizacijų vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – TLI, kuris prognozuoja Lietuvos turizmo sektoriaus tendencijas ateinančiam pusmečiui.

TLI yra atliekamas kas pusmetį. Tyrime orientuojamasi į atvykstamąjį turizmą bei vietos keliautojus, t.y. siekiama išsiaiškinti Lietuvoje turistus aptarnaujančių įmonių veiklos tendencijas, kadangi tai lemia nacionalinio biudžeto pajamas bei sudaro prielaidas plėtotis įvairioms kitoms ekonominės veiklos rūšims. Turizmo sektorius sudaro apie 5 proc. Lietuvos BVP.

Visą pranešimą rasite čia

BFL / K.Vanago nuotr.

Lietuviai vis dažniau renkasi keliauti ir atrasti iš naujo savo šalį.  Vietinių turistų skaičius auga jau kelintus metus iš eilės. Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos pateikia 10 įdomių faktų apie vietinį turizmą.

1. Lietuvos gyventojai – pusė visos turizmo rinkos
Pernai po Lietuvą keliavo ir šalies apgyvendinimo įstaigose nakvojo 1,14 mln. vietinių turistų, kurie šiuo metu sudaro beveik pusę, 45,6 proc., Lietuvos turizmo rinkos.

2. Vietinis turizmas – pakilime
Vietinis turizmas per 2015 m. augo net 10,3 proc. (šalies apgyvendinimo įstaigose nakvojo per 100 tūkst. daugiau lietuvių nei 2014 m.).
3. Daugiausia keliauja miestiečiai

Daugiausiai po Lietuvą keliauja didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių – gyventojai.

4. Druskininkai ir Palanga – favoritai

Druskininkai ir Palanga 2015 m. sulaukė daugiausiai vietinių turistų – Druskininkus aplankė 193 tūkst. vietinių turistų, Palangą – 189,6 tūkst.

5. Vienai kelionei – 3 nakvynės

Vidutinė vietinio turisto kelionės trukmė – apie 3 nakvynės. Ilgiausiai lietuviai lieka nakvoti Palangoje (4,2 nakvynės). Antroje vietoje pagal nakvynės trukmę – Birštonas (vidutiniškai 4 nakvynės).

6. Išlaidos auga

Turizmo departamento skaičiavimu, vietinių turistų vidutinės vienos kelionės išlaidos siekia apie 54 eurus (7,2 proc. daugiau nei 2014 m.).

7. Beveik pusė vietinių turistų rinkosi kurortus

Lietuvos kurortai (Druskininkai, Birštonas, Palanga ir Neringa) kartu su kurortinėmis teritorijomis (Anykščiai, Trakai, Zarasai ir Ignalina) sudaro beveik pusę (48,3 proc.) Lietuvos vietinio turizmo rinkos.

8. Augantis Kaunas

Iš didžiųjų šalies miestų pernai vietinių turistų srautai sparčiausiai augo Kaune, +11,6 proc. Antroje vietoje Vilnius, +9,2 proc.

9. Daugiausiai augo Prienai, Anykščiai ir Trakai

Vietinių turistų srautai pernai sparčiausiai augo Prienuose (+108,4 proc.), Anykščiuose (+54,4 proc.) ir Trakuose (+40,3 proc.).

10. Mylime kurortus

Visi šalies kurortai patenka į populiariausių lietuvių turistinių krypčių dešimtuką. Tarp jų didžiausiu augimu 2015 m. pasižymėjo Birštonas (+29,9 proc.). Druskininkai ir Palanga augo daugiau nei po 13 proc.

Roma

Pavasariniais žiedais pasipuošusios Europos sostinės savo gyventojus ir svečius džiugins ne tik atšilusiais orais, bet ir įvairių švenčių bei festivalių gausa. Penkis renginius, kuriuos verta pamatyti šį pavasarį, rekomenduoja tarptautinių maršrutų autobusu operatoriaus „Eurolines“ vadovas ir patyręs keliautojas Edmundas Pavlovas.

1. Talino muzikos savaitė

Kovo 28 – Balandžio 3 dienomis muzikos mylėtojų ausis ir akis Taline džiugins kasmetinis miesto festivalis „Tallinn Music Week“ (TMW). Vietos koncertų salėse, klubuose, baruose bei įvairiose netikėtose vietose bus galima išvysti apie 240 įvairiausių muzikinių pasirodymų.

Programoje atlikėjai ne tik iš Estijos, bet ir užsienio šalių. Ryškiausi vardai: Eric Copeland („Black Dice“), „The Membranes“, „Revolutionary Army of the Infant Jesus“, „Ewert and the Two Dragons“ ir daugelis kitų, tarp kurių ir lietuviai: grupės „Keymono“, „Garbanotas Bosistas“, „Sheep Got Waxed“, „Endie & Kameu“ bei elektroninės muzikos atlikėjai Fingalick ir Deep Shoq.

„Be gausybės muzikinių pasirodymų TMW lankytojams šiemet taip pat bus siūloma pasimėgauti Šiaurės šalių virtuvės bei įvairiais egzotiškais skoniais – šventę papildys restoranų programa „TMW Tastes“, – sakė E. Pavlovas. – O pasiekti šį festivalį labai patogu autobusu – išvengsite įvairių nepatogumų, kuriuos galėtumėte patirti vykdami nuosavu automobiliu ir sutaupysite jėgų festivalio linksmybėms!“

2. Berlyno kultūrų karnavalas

Berlynas

Gegužės 13 – 16 dienomis Berlyne, Kreutzbergo rajone, šurmuliuos keturias dienas truksiantis Kultūrų festivalis – Karneval der Kulturen. Mieste bus galima išgirsti daug gyvos muzikos, įsigyti įvairiausių rankdarbių, pasimėgauti įvairių pasaulio šalių virtuvių gėrybėmis, tačiau visų svarbiausias ir įspūdingiausias reginys – karnavalinė sekmadienio eisena, kurios žiūrovus pasirodymais džiugins šimtai akrobatų, šokėjų, aktorių bei muzikantų.

„Spalvingoje sekmadieninėje festivalio eisenoje įvairių tautų tradicijos susipina su moderniąja kultūra, per meninę prizmę atsiskleidžiama Berlyno kultūrinė įvairovė, – pasakojo E. Pavlovas. – Karnavalas kiekvienais metais suburia per 4700 neabejingų idėjai menininkų iš net 80 pasaulio šalių ir beveik pusę milijono žiūrovų.“

3. Bliuzo festivalis Vienoje

Viena

Gera žinia bliuzo mylėtojams – nuo kovo 20 iki balandžio 30 dienos Vienoje karaliaus itin turtingas savo programa bliuzo festivalis „Vienna Blues Spring 2016“. Misisipės Deltos ir Čikagos blues, rock, soul ir, žinoma, boogie muzikos interpretacijomis geriausiose Vienos koncertų salėse festivalio lankytojus apdovanos tarptautinio pripažinimo sulaukusios scenos žvaigždės.

Kovo 20 dieną festivalį atidarys bliuzo gerbėjams gerai pažįstama grupė „Mojo Blues Band“ su jausminga programa „A Soulful Journey from New Orleans to Chicago“. Vėliau festivalio scenas puoš tokie vardai kaip Larry Garner (Kovo 22), the Rob Togoni Trio (Kovo 25), Natascha Flamisch (Balandžio 1), Austrijos bliuzo gigantas Norman Schneider (Balandžio ir daugelis kitų.

4. Romos miesto gimtadienis

Kasmet balandžio 21-ąją yra minimas Italijos sostinės Romos gimtadienis – Natale di Roma. Daugiausiai renginių šią dieną vyksta ant Kapitolijaus kalvos – vietinių ir miesto svečių akį džiugina teatralizuotos gladiatorių kovos, įvairūs spektakliai, koncertai, itališko maisto mugės ir daugelis kitų pramogų.

„Anot legendos, Romulas įkūrė Romos miestą 753 m. pr. Kr., tad šiemet bus minimas jau 2769 gimtadienis! – žiniomis dalijosi keliautojas. – Tai puiki galimybė iš arčiau susipažinti su Italijos festivalių kultūra, sudalyvauti viename iš puikių renginių, o vakare pasigerėti įspūdingais fejerverkais, kurie atmintyje išliks tikrai ilgam. Beje, juos stebėti geriausia ant Kapitolijaus kalvos.”

5. Rygos alaus festivalis

Visus alaus gurmanus gegužės 25 – 29 dienomis vilios Rygoje vyksiantis alaus festivalis „Latviabeerfest 2016“ – čia bus galima išbandyti daugiau kaip 200 įvairių alaus rūšių iš vietinių ir kitų Europos šalių bravorų.

„Festivalis dar labai jaunas – jis bus organizuojamas tik ketvirtąjį kartą, tačiau ši tradicija jau susilaukė labai didelio populiarumo Latvijoje, – teigė „Eurolines“ atstovas. – Šiemet visas veiksmas vyks Vērmane soduose – 5 min. pėsčiomis nuo Rygos senamiesčio, tad tikimąsi sulaukti dar daugiau dėmesio ne tik iš vietinių, bet ir miesto svečių.”

Beje, šventės organizatoriai žada atrakcijų ne tik alaus mėgėjams, bet ir kitiems pramogautojams. Be įvairių degustacijų programoje numatomi muzikiniai pasirodymai ir kitos linksmybės.

VTD

Turizmas. Prieš pat Velykas paskelbta apie kelionių organizatoriaus „Voyage-Voyage“ nemokumą bei stabdomą jo veiklą ir dėl galbūt neteisėtai iššvaistytų lėšų kreiptasi į Generalinę prokuratūrą. Tai ne pirmas panašus atvejis – per kelerius metus būta daugiau nei dešimties kelionių organizatorių ar agentūrų bankrotų. Apie neišspręstas problemas ir geras sektoriaus žinias kalbamės su Valstybinio turizmo departamento (VTD) direktore Jurgita Kazlauskiene.

VEIDAS: Kas iš tikrųjų nutiko su „Voyage-Voyage“: ar stebime neskaidrumo apraiškas, ar ši rinka tiesiog labai rizikinga? Ką čia gali padaryti VTD?

J.K.: Šiandien dar niekas negali to tiksliai konstatuoti. Nebent pats „Voyage-Voyage“ savininkas Darius Tolušis galėtų į tai atsakyti. Gal čia ir neskaidrumo apraiškos, gal suveikė rinkos dalykai. VTD atlieka turizmo rinkos priežiūrą – stebimi turizmo sektoriaus įmonių duomenys. Jų yra nemažai, tad tai ne visada lengva ir tikriausiai šimtu procentų gerai to negalime atlikti. Kita pusė – rinkos situacija. Kyla klausimų, ar kelionių organizatorių ir agentūrų tokioje mažoje Lietuvoje paprasčiausiai nėra per daug ir ar nereikėtų jų sumažinti. Jei aš turėčiau tokius įgaliojimus, tai rimtai svarstydama tai dėčiau ant svarstyklių. Vis dėlto geriausiai sureguliuoja pati rinka. Mano akimis žiūrint, čia ir matome tuos procesus, kai pati rinka ima reguliuotis. Joje išliks stipriausi.

Dar vienas svarbus aspektas – keičiasi Lietuvos turistų galimybės. Gyvename globaliame pasaulyje: bet kokią kelionę galima įsigyti čia pat, kad ir išmaniuoju telefonu, susiplanuoti viską savarankiškai. Tokių dalykų perkėlimas į virtualią erdvę, informacijos gausa, palengvėjęs pasiekiamumas, elektroniniai atsiskaitymai ir kita – visa tai palengvina turistų padėtį. Keičiasi ir įpročiai: anksčiau žmonės turėdavo ilgas atostogas ir kur nors važiuodavo per jas, o dabar į užsienį stengiamasi ištrūkti net savaitgaliui. Nesunkiai galima rasti pigesnių lėktuvų skrydžių, internete netrūksta labai gerų pasiūlymų išsinuomoti viešbutį ir panašiai, tad žmonėms atsiveria daug daugiau galimybių. Visa tai, mano nuomone, pradeda skatinti tam tikrus pokyčius rinkoje. Štai toks būtų mano atsakymas dėl „Voyage-Voyage“.

Dėl to, ar ten buvo vykdoma nusikalstama veikla, nedrįsčiau spėlioti. Galų gale išsiaiškinti šį aspektą – ne mūsų kompetencija. Kai gavome informacijos, kad šis kelionių organizatorius turi problemų, ir pasitikrinome tam tikrus finansinius rodiklius, iš karto sustabdėme jo veiklą. Vis dėlto tai nereiškia, kad iš „Voyage-Voyage“ teisę ją vykdyti atėmėme visam laikui ar jam jau iškelta bankroto byla. VTD gali sustabdyti kelionių organizatoriaus veiklą dešimčiai dienų. Jei per šį laiką problemos bus išspręstos (juk maža kas gali atsitikti versle), grąžinsime kelionių organizatoriaus pažymėjimą ir jis galės toliau vykdyti savo įpareigojimus. Vis dėlto, jei per dešimt dienų įmonės savininkas nepateikia dokumentų, įrodančių, kad įmonėje viskas gerai, tada kelionių organizatoriaus pažymėjimą naikiname.

Asmeniškai man gaila, kad iš rinkos gali trauktis „Voyage-Voyage“. Tai buvo išskirtinių kelionių organizatorius, siūlantis tokias keliones, kurias net šiuolaikiniam išmaniam žmogui būtų gana sunku sklandžiai ir saugiai susiorganizuoti.

VEIDAS: „Voyage-Voyage“ pajamos didėjo, nebuvo jokių perspėjamųjų blogų ženklų, tad ar toks posūkis nėra keistas?

J.K.: Iš tiesų čia kažkas labai keista. Kadangi dėl galbūt iššvaistytų įmonės lėšų mums pranešė ne valytoja, ne eilinė vadybininkė, o įmonės finansininkė, tad ir kreipėmės į Generalinę prokuratūrą. Tikrai reikia aiškintis. Gal turime verslo konfliktą, gal kažkas nepasisekė savininkui ar nepavyko antrinėje įmonėje Balyje (atrodo, kad užsiimta ne tik kelionių organizavimu).

VEIDAS: Kiek keliautojų yra „pakibę“ su šiuo kelionių organizatoriumi?

J.K.: Mūsų duomenimis, 12 žmonių buvo Indijoje (jų kelionė tęsiama, jiems viskas gerai), 11 turistų balandžio 3 d. išvyko į Nepalą (turi skrydžių bilietus, bet ar ten jiems bus suteiktos paslaugos, garantuoti negalime, jie patys prisiėmė riziką), 6 d. 20 žmonių turėjo išvykti į Kiniją, du – į Balį ir dar aštuoni – į Indiją. Šiandien iš viso yra 170 turistų, nusipirkusių keliones iš „Voyage-Voyage“.

Noriu pabrėžti, kad šios kelionės yra šiek tiek kitokio pobūdžio. Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie įsigijo kelionių paketus, tai yra paslaugas, kurios suplanuotos, tarkime, Indijoje, o skrydžių bilietus pirko patys atskirai. Šiuo atveju žmogus turi pats apsispręsti, ką daryti, nes už bilietus vis vien jau būna nemažai sumokėjęs.

VEIDAS: Anksčiau Turizmo įstatymas nemažai kritikuotas. Itin daug kalbėta apie tai, jog nėra sukurta mechanizmų, kad panašiais atvejais klientai nenukentėtų. Kokia dabar padėtis?

J.K.: Kritikuotas senasis Turizmo įstatymo variantas, kuriame nebuvo numatyta pakankamai svertų, kad būtų vykdoma geresnė rinkos priežiūra ir turistai panašiais atvejais nenukentėtų. Po praėjusių metų įvykių, bankrotų Turizmo įstatymo pataisos, susijusios su šių klausimų reglamentavimu, parengtos žaibiškai. Tam, kad būtų skubiai išanalizuota padėtis ir galimybės, pasitelktas didelis būrys ekspertų. Turizmo įstatymo pataisos buvo pateiktos Seimui ir dabar, pavasario sesijoje, skubos tvarka svarstomos Seimo komitetuose.

Manome, kad Vyriausybės pateiktas variantas yra ganėtinai tinkamas, ir tikimės, jog jis bus priimtas. Jo esmė – kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimas. Siekiama sukurti mechanizmą, garantuojantį, jog kelionių organizatorių prisiimti įsipareigojimai neviršytų jų turimų garantijų, pavyzdžiui, draudimo sumos, kad turistams būtų galima padengti 100 proc. netektų pinigų.

Tai yra mūsų siekiamybė, nors dėl to 100 proc. dar kyla diskusijų. Beje, tą padaryti mus įpareigoja Europos Sąjungos direktyva. Privalėsime tą įgyvendinti, nesvarbu, norime to ar nenorime.

Matyt, ateityje teks pratęsti diskusijas dėl garantinio fondo kūrimo. Pasidomėję kitų ES valstybių patirtimi matome, kad šalys, apsisprendusios dėl garantinio fondo, gyvena daug ramiau. Bėdai ištikus iš garantinio fondo paimami pinigai, keliamas lėktuvas, grąžinami turistai ir tada jau iš turimos įmonės draudimo sumos kompensuojami patirti nuostoliai.

Garantinio fondo idėja buvo keliama ir anksčiau, bet ji sutikta prieštaringai. Verslas sako: kodėl mes, dirbdami sąžiningai, turėtume užsikelti dar didesnę mokesčių naštą? Iš tiesų jų logiką galima suprasti. Be to, kad ir taip yra draudžiamasi nemažomis sumomis, tokiu atveju dar reikėtų dėti nemažai pinigų į fondą, kurio jų klientams tikriausiai niekada neprireiks. Vis dėlto, kol situacija yra tokia, nematau kitos išeities. Tik garantinio fondo atsiradimas užtikrintų ir minėtos ES direktyvos įgyvendinimą (antraip valstybei būtų taikomos sankcijos), ir turistų apsaugą. Nors atrodo, kad verslui dėl to nėra labai smagu.

VEIDAS: Turime pavyzdžių, kai kelionių organizatoriai ar agentūros bankrutuoja, draudimas už juos sumoka, o jie netrukus atsikuria nauju vardu. Ar čia nematote problemos?

J.K.: Be abejo, tai yra tyčinis bankrotas, ir ankstesniais tokiais atvejais VTD kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad viskas būtų išsiaiškinta. Čia jau akivaizdu, kad gali būti nusikalstama veikla.

VEIDAS: Kaip apskritai vertinate šios rinkos rizikingumą?

J.K.: Jei būtumėte paklaususi penktadienio ryte, būčiau atsakiusi, kad viskas yra gerai. Po „Voyage-Voyage“ atvejo – sunku atsakyti. Taip, nuolatos vyksta svyravimų, dabar irgi yra klausimų dėl kitų kelionių organizatorių ir agentūrų. Tokiais atvejais kviečiamės jų atstovus, aiškinamės, tikriname dokumentus, ir dažnai viskas greitai išsisprendžia. Niekas nenori problemų, jos nedaro garbės turizmo verslui, kyla įtampa tarp verslo ir turistų.

VEIDAS: Kiek Lietuva kasmet gauna pajamų iš užsienio turistų?

J.K.: Naujausiais duomenimis, 2014 m. gauta 1,19 mlrd. eurų. Palyginti su 2013 m., yra 5,18 proc. augimas. Kaip pamename, 2008 m. prasidėjo ekonominė krizė, tad 2008–2009 m. matėme tam tikrą smukimą. 2008 m. Lietuvos pajamos iš turizmo siekė 0,89 mlrd. eurų, tačiau 2009 m. nukrito iki 0,76 mlrd. eurų. Nuo 2012 m. stebėjome augimą. Pozityvios tendencijos, jei nenutiks ko nors blogo (šiai sričiai įtaką daro ir geopolitinė situacija), turėtų išlikti.

Šiemet labai stebėsime situaciją. Tarkime, yra galimas turistų srautų iš Rusijos sumažėjimas, o tai atsilieptų ir gaunamoms pajamoms. Daug ką parodys gegužės šventės Rusijoje. Šiaip per stačiatikių Naujuosius metus, vieną iš progų, kada daugiausiai atvykstama, srauto sumažėjimas pastebimas, bet tikrai ne tragiškai.

Keičiasi ir patys turistai iš Rusijos – sumažėjo jų perkamoji galia. Tie, kurie atvažiuoja per šias atostogas, dažniausiai renkasi mūsų kurortus. Anksčiau buvo plačiai naudojamasi šalia esančiomis paslaugomis, o dabar įsigijus paslaugų paketą jo ribose ir gyvenama. Taip pat padaugėjo atvykstančiųjų savo automobiliais. Svarbesnė net ne geopolitinė, o ekonominė situacija – jie dabar tiesiog neturi daug pinigų. Mano nuomone, dėl to galime netgi išlošti, nes jiems tapo sudėtingiau nuvykti į tolimas šalis. Lietuva – čia pat ir mūsų kainos gana patrauklios.

VEIDAS: Ar daug turistų iš Rusijos atbaido pablogėję dvišaliai Lietuvos ir Rusijos santykiai?

J.K.: Diskutavome apie tai su Rusijos kelionių organizatoriais, žiniasklaidos atstovais. Bent jau mums buvo pasakyta, kad gal vienas iš dešimties atsisakytų keliauti į Lietuvą, nes esą ten galėtų būti blogai su juo pasielgta. Manau, paprasto turisto politinė situacija tiek nepaveikia, kad atbaidytų vykti į Lietuvą. Komunikuojame žinutę, kad turizmo srityje politikos nėra ir džiaugiamės kiekvienu svečiu, tikrai neskirstome jų nei pagal rasę, nei pagal religinius ar politinius įsitikinimus.

Antra vertus, galimą Rusijos turistų praradimą bandome atsverti kitomis rinkomis. Daug dirbama ir daug rinkodaros priemonių (nuo elektroninės rinkodaros iki lauko reklamų) numatyta Skandinavijos šalyse. Tokių turistų labai norime. Jie yra geri turistai: patikimi, turtingi ir smalsūs.

Be abejo, šiemet naudojamės praėjusių metų pabaigoje gautais įvertinimais. Didžiausias pasaulyje kelionių gidų leidėjas, turintis autoritetą kelionių srityje, „Lonely Planet“ Lietuvą įvardijo kaip vieną iš šalių, kurias privaloma aplankyti. Atsidūrėme trečioje atrinktų šalių dešimtuko vietoje. Tai vienareikšmiškai naudinga didinant žinomumą. Kaip sakome, gavome turizmo „Oskarą“.

VEIDAS: Iš kokių valstybių daugiausia atvykstama į Lietuvą?

J.K.: Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugiausia lankosi turistai iš kaimyninių valstybių. Arba dėl to, kad kaimynai vieni kitus gerai pažįsta, arba dėl to, kad arti ir pigu. Sprendžiant pagal apgyvendinimo įstaigų statistiką, 2014 m. 17 proc. užsienio turistų sudarė rusai, 14 proc. – baltarusiai, 12 proc. – vokiečiai, 9 proc. – lenkai, 8 proc. – latviai, 4 proc. – estai, po 3 proc. – Ukrainos, Jungtinės Karalystės, JAV, Italijos gyventojai. Pabrėžtina, kad tarp dešimties pagrindinių šiemet pateko dvi naujos šalys – Ukraina ir JAV. Jungtinėse Valstijose praėjusiais metais kartu su Latvija ir Estija padarėme įdirbį, pasitelkdami įvairių rinkodaros priemonių. Turistų iš JAV gausėjimą siečiau tik su tuo – kitų priežasčių, atrodo, nebuvo.

Bendradarbiavimas su Latvija ir Estija turizmo srityje sėkmingai vyksta jau daug metų. Turime Baltijos šalių jungtinį veiklos komitetą, susirenkantį tris keturis kartus per metus, kuriame bendrai sprendžiame dėl darbo su tolimosiomis rinkomis, pavyzdžiui, JAV, Japonija, Kinija. Tose šalyse, kur mums vieniems dirbti būtų per sunki finansinė našta, susivienijame. Bendradarbiavimas vyksta, tarkime, leidžiant bendrus leidinius, kartu dalyvaujant parodose bei verslo ir žiniasklaidos renginiuose. Turime bendrą prekės ženklą – „Baltics: Three in One Holiday“. Kartu su Latvija ir Estija sėkmingai prisistatome perspektyviose rinkose (Japonijoje, Kinijoje bei JAV), taip pat, žinodami Vokietijos turistų įprotį lankytis „Das Balticum“ šalyse, – ir Vokietijoje.

VEIDAS: Kaip keičiasi atvykstančių turistų skaičiai?

J.K.: Iš viso užsienio turistų kelionių į Lietuvą pernai buvo apie 2,4 mln. Palyginimui, lietuvių Lietuvoje keliavo 2,65 mln. Iš dabartinių populiariausių rinkų dėl ekonominių priežasčių mažėja turistų iš Lenkijos ir Suomijos, o dėl politinių ir ekonominių – iš Rusijos. Sprendžiant iš apgyvendinimo duomenų, Rusijos turistų 2014 m. atkeliavo 222,2 tūkst. (sumažėjo 8,8 proc.), o Lenkijos – 117,5 tūkst. (sumažėjo 7,7 proc). Antra vertus, ypač sparčiai daugėja turistų iš minėtų Ukrainos ir JAV, taip pat Izraelio, Vokietijos, Norvegijos, Latvijos, Baltarusijos, Italijos ir Estijos.

VEIDAS: Kaip apsisprendžiate, į kokių tolimųjų šalių rinkas koncentruotis?

J.K.: Žiūrime į bendras pasaulines tendencijas. Esame Pasaulio turizmo organizacijos nariai, gauname jų metinius pranešimus, sudaromas statistikas, analizuojame įvairius tyrimus, žiūrime, kur kokie pokyčiai vyksta. Reaguojame į tai. Pavyzdžiui, kodėl staiga imta kalbėti apie Kiniją? Pasaulio turizmo organizacija pradėjo stebėti Kinijos vidurinio sluoksnio formavimąsi, kitaip tariant, kinai tapo turtingesni ir ėmė aktyviai keliauti. Manau, kad mes, trys Baltijos šalys, laiku įšokome į šį traukinį. Tiesa, norėtųsi juos ilgiau užlaikyti.

Kai tik pradėjau dirbti VTD, teko diskutuoti su buvusiu Kinijos ambasadoriumi Lietuvoje Liu Zengwenu. Jis išties mato potencialą, kad Lietuva galėtų būti įdomi Kinijai. Vienas jo pagrindinių akcentų buvo tas, kad labai puiku, jog virš Vilniaus galima skristi oro balionu. Kinams jie asocijuojasi su jų popieriniais žibintais, tam tikru mistiniu, dievišku dalyku. Vis dėlto esame viena iš nedaugelio sostinių, virš kurių tai dar galima daryti.

VEIDAS: O kokie yra lietuvių keliavimo įpročiai ir čia matomos tendencijos?

J.K.: 2014 m. lietuvių kelionių į užsienį suskaičiuota apie 1,8 mln. Nuo 2013 m. jų padaugėjo 1,4 proc. Išvykusių turistų išlaidos pernai siekė 781,9 mln. eurų, tačiau jos sumažėjo 2,1 proc. Pastebėtina, kad auga verslo kelionių sektorius: pernai jis padidėjo 7 proc.

Žmonės stengiasi poilsiauti kelis kartus per metus, jei tik gali. Populiariausios išvykstamojo turizmo šalys yra Latvija, Jungtinė Karalystė, Baltarusija, Lenkija, Vokietija, o organizuotos kelionės vasarą populiariausios į Turkiją, Egiptą, Bulgariją, žiemą – į Austrijos, Italijos, Prancūzijos kalnų kurortus.

Iš pagrindinių lietuvių išvykstamojo turizmo krypčių labiausiai didėjo turistų srautai į Egiptą (net 75 proc.) ir Norvegiją (24,1 proc).

Labai populiarus ir vietinis turizmas. Pernai maždaug 2,65 mln. lietuvių keliavo po savo šalį. Jų buvo 2,3 proc. daugiau nei 2013 m., o išlaidos padidėjo 8 proc. Vietinis turizmas pastaruosius penkerius metus auga gana pastoviai: nuo 2010-ųjų išaugo 8 proc. Lietuvoje populiariausias kultūrinis, aktyvus, miestų, sveikatinimo ir verslo turizmas.

VEIDAS: Kaip vertinate vietinio turizmo infrastruktūrą Lietuvoje?

J.K.: Padėtis gerėja – labai svarbi ES parama. Dvarai renovuojami ir pritaikomi turizmo reikmėms, taip pat daug gero padarė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Jie yra daug padarę dėl įvairių pažintinių takų įrengimo, tvarkymo. Gana daug apleistų vietovių pritaikoma turizmui. Dirba ir kurortai: vis dar pasigirsta gerų naujienų iš Druskininkų, Birštono, Palangos ar Nidos.

Tiek tautiečiai, tiek užsienio turistai Lietuvoje mieliausiai lankosi didžiausiuose miestuose ir kurortuose. Vis patrauklesni tampa ir regionai. Pažiūrėkime, kiek visko nuveikė Anykščiai. Formuojasi naujas turistų traukos centras Rytų Aukštaitijoje. Apskritai patrauklių vietų daugėja.

VEIDAS: Ar Lietuva lengvai pasiekiama turistams?

J.K.: Konkurencija tarp šalių dėl turistų labai didelė, tad jei nėra gero susisiekimo, tai bus viena pagrindinių priežasčių, kodėl būtų sunku plėtoti turizmą. Matome, kad atsiranda naujų skrydžių krypčių, jų daugėja. Pigių oro vežėjų atsiradimas irgi yra geras dalykas. Tai mums gerai pasitarnauja.

Jeigu kalbėtume apie Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, tai reikia apgailestauti, kad pastatytas naujas puikus terminalas, galintis aptarnauti daug turistų, tačiau čia savo potencialo neišnaudojame. Ypač Skandinavijos rinkų atžvilgiu. Skandinavai yra tokie žmonės, kurie plaukia: jei jiems kur nors neįmanoma nuplaukti, vadinasi, ta šalis jiems ir neegzistuoja. Taigi čia didelė konkurencija su Ryga ir Talinu. Vis dėlto nereikia nuleisti rankų. Esame girdėję ir tokių pasakymų, kad Rygoje jau penkis kartus būta, reikia ko nors kito. Manau, Klaipėda galėtų tapti kitu geru pasiūlymu. Tai svarbu pačiai Klaipėdai, nes kruizinių laivų turistai atkeliauja ir praleidžia tik kokią pusę dienos arba apskritai į krantą neišlipa, o čia yra daug galimybių.

VEIDAS: Ar pigių oro vežėjų buvimas nesumažina galimybių ateiti brangesniems? Ar dėl to galiausiai negauname prastesnės kokybės turistų, negalinčių išleisti daugiau?

J.K.: Labai gerai, kad yra ir tokia, ir tokia pasiūla. Jei turistas atvyko, tai jau savaime gerai: jis kažkur nakvos, nueis kažkur pavalgyti, aplankys kokį nors teatrą ir pan. Galiausiai manau, kad kiekvienas iš Lietuvos išsiveža gerų įspūdžių ir grįžęs apie tai papasakos kitiems. Žinomumas didėja.

Tarp atvykstančiųjų gali būti ir tokių, kurie bus pakankamai turtingi ir jiems jau netiks pigios oro linijos, tad jie rinksis SAS ar „Lufthansa“. Kai pasieksime tokį lygį, kai Lietuvoje turistai nebetilps, galėsime rinktis vienokį ar kitokį vežėją, na, o kol kas turime džiaugtis, kad jų yra.

Vaiva Sapetkaitė

Sausio 23–25 d. Vilniuje, „Litexpo“ parodų ir kongresų centre, vyksta trečioji tarptautinė turizmo ir aktyvaus laisvalaikio paroda „Adventur 2015“. Šiųmečio renginio akcentas – atsakingas kelionių planavimas.

Parodos „Adventur“ vadovė Dovilė Vertelytė-Saldukienė aiškina, kad vis dažniau gyventojai, užuot kreipęsi į kelionių organizatorius, išvykas planuoja savarankiškai, todėl iš kelionių ekspertų lankytojai girdi, kaip profesionaliai suplanuoti kelionę, kad ji būtų sklandi. Ji pastebi, kad šių metų parodos tematikai įtakos turi ir praėjusių metų kelionių organizatorių „Go Planet Travel“ ir „Plius Travel“ veiklos nutraukimas.

„Didieji kelionių organizatoriai, rinkos lyderiai teigia, kad pasitikėjimas dėl įvykių, apkartinusių kai kurių keliautojų įspūdžius, nėra labai didelis, – tvirtina D.Vertelytė–Saldukienė. – Abi kompanijos, iki nutraukiant jų veiklą, ketino dalyvauti ir šiųmetėje parodoje, pristatyti lankytojams gerų pasiūlymų. Taigi tokios žinios buvo nemalonios ne tik nukentėjusiems nuo jų veiklos, bet ir mums, kaip organizatoriams, nes jie buvo vieni iš parodos dalyvių.“

„Litexpo“ atstovės teigimu, „Adventur 2015“ šūkis „Planuok keliones atsakingai“ įprasmina ir tėvams bei pedagogams aktualias edukacines vaikų keliones po Lietuvą ir užsienį, todėl pirmoji parodos diena skirta moksleiviams susipažinti su tokių kelionių po Lietuvą ir užsienio šalis galimybėmis, siūlomomis nuolaidomis.

Be mokymo įstaigų išvykų ir kelionių su vaikais, šeimų kelionių temų, lankytojai  gali susipažinti ir su proginių kelionių tema: romantiškų išvykų, vestuvinių ir povestuvinių kelionių galimybėmis.

Tarptautinėje parodoje prisistato daugiau kaip 200 dalyvių iš 18 pasaulio šalių – nuo Latvijos ir Baltarusijos iki Irano ir Seišelių salų.

Į parodos programą šiemet įtrauktos dvi naujos temos „Kelionių muzika“ (apie Lietuvoje vyksiančius muzikos festivalius) ir „Kelionių fotografija“ (kelionių technikos pristatymas), kurios, kaip tikimasi, sudomins naujus lankytojus. Planuojama, kad sausio 23–25 d. „Adventur 2015“ lankytojų skaičius bus didesnis nei pernai (16,5 tūkst.) ir pasieks 20 tūkst.

2012 m svečiose šalyse apsilankė daugiau kaip milijardas turistų, pernai metai buvo ypatingi atskiriems regionams, tokiems kaip Japonija ar Honkongas, skaičiavusiems rekordinius turistų srautus, šiais metais Amerika pagaliau atsigavo ir aplenkė Aziją. O kokie turizmo rinkos rekordai ir naujovės laukia 2015-aisiais?

Daiva Urbienė

Ekspertai, prognozavę, kad turizmo sektorius pastaraisiais metais augs sparčiau nei visa pasaulio ekonomika, turėtų iš džiaugsmo trinti rankomis, mat teisingai numatė ateitį. Pasaulio BVP nuo 2009 iki 2014 m. šoktelėjo 15,8 proc., o štai turizmo sektorius, pasak „MasterCard Global Destinacions Cities Index“, gali pasigirti kur kas įspūdingesniais skaičiais: 132 pasaulio miestuose pasiliekančių nakvoti keliautojų padaugėjo 51,7 proc., o pasilikusių nakvoti turistų išlaidos nuo 2009 iki 2014 m. šoktelėjo 40,9 proc.

Ko gero, jau niekam nekyla noro ginčytis ar neigti akivaizdaus fakto, kad tarptautinis turizmas verčia ekonomiką judėti pirmyn, mat atvykstančių turistų pinigai svariai prisideda prie BVP augimo, papildo šalies biudžetą, kas ypač svarbu skurdesnėms šalims, bei skatina kurti naujas darbo vietas.

Štai 2012 m. turizmo sektoriuje buvo 101 mln. darbo vietų, 2013 m. kelionių ir turizmo sektorius garantavo kas vienuoliktą darbo vietą pasaulyje, o iki 2024 m., kelionių ir turizmo verslo lyderius vienijančio forumo „Wold Trawel & Tourism Council“ (WTTC) tyrimo duomenimis, turizmo sektoriuje jau turėtų dirbti daugiau nei 126 mln. žmonių.

Atrodytų, reikia tik rankomis ploti ir vėl džiaugtis puikiais rezultatais bei prognozėmis, tačiau WTTC perdėtu optimizmu netrykšta: kiekybė dar negarantuoja kokybės ir netgi gali būti žalinga dėl kvalifikuotų specialistų trūkumo svarbiose kelionių bei turizmo šalyse. Mat daugelis Azijos šalių investuoja į turizmo infrastruktūrą, tačiau pamiršo investuoti į pačius žmones, be kurių kvalifikacijos turizmo pramonė nesugebės patenkinti didėjančios paklausos.

Amerika aplenkė Aziją. Ką darys Europa?

Šiais metais, kaip kelintus metus iš eilės, atvykstančių turistų skaičius pasaulyje stabiliai didėjo. Štai Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) parengtas Pasaulio turizmo barometras skelbia, kad tarptautinių turistų atvykimų skaičius pasaulyje per pirmus aštuonis 2014 m. mėnesius šoktelėjo 5 proc. ir pasiekė 781 milijoną, tai 36 milijonais daugiau nei per tokį patį laikotarpį pernai. Na, o per atostogų sezoną vasaros mėnesiais šiauriniame pusrutulyje keliautojų noro pamatyti svečius kraštus neatšaldo nei geopolitinės problemos, nei pernelyg lėtai atsigaunanti ekonomika – atvykstančių turistų srautas, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo net 4 proc. Taigi tarptautinis turizmas ir toliau auga, viršydamas optimistines ilgalaikes prognozes, kad esą 2010–2020 m. laikotarpiu turistų turėtų daugėti 3,8 proc.

2014 m. pateikė ir netikėtų rekordų: atvykstančių turistų skaičius Šiaurės ir Pietų Amerikoje per pirmus aštuonis mėnesius padidėjo 8 proc., taigi Amerika aplenkė praėjusiais metais dėl keliautojų srautų besivaržiusias Aziją, kurioje kartu su Ramiojo vandenyno regionu turistų padaugėjo 5 proc., ir Europą – 4 proc.

Pagrindinė priežastis, kodėl Europos turizmo sektoriaus plėtra atsilieka nuo Azijos ar Amerikos, yra ta, kad euro zonos ekonomika atsigauna lėtai, o didelis nedarbo lygis beveik nemažėja. Na, o „Danske“ banko analitikas Larsas Christensenas tikina, kad pagrindinė euro zonos ekonominės krizės priežastis yra itin defliacinė Europos centrinio banko politika. Todėl žmonės tradiciškai labiau linkę rinktis ne euro problemų ir krizės varginamas ir dar brangiai kainuojančias Europos šalis, o kur kas pigesnius Pietų Azijos kurortus.

Vis dėlto Europos nurašyti neverta, čia tradiciškai daugiausiai keliautojų sulaukia Pietų ir Viduržemio jūros šalys, kuriose turistų skaičiaus augimas didesnis nei visame žemyne – 7 proc.

Na, o Roma, Milanas, Paryžius, Barselona, Viena ar Londonas yra tradiciškai geidžiamiausi keliautojų miestai ir puikuojasi visuose įmanomuose dešimtukuose ar šimtukuose. Nepaisant to, kad jau kelerius metus iš eilės jiems į nugarą kvėpuoja Azijos megapoliai, tokie kaip Singapūras ar Bankokas.

Beje, pastarasis, „MasterCard Global Destinacions Cities Index“ duomenimis, iš daugiausiai uždirbančiųjų iš pasiliekančių nakvoti turistų lyderio pozicijos nukrito į penktą vietą. Viena priežasčių, lėmusių mažesnį keliautojų srautą, – neaiški politinė padėtis. Bankoką aplenkė Londonas, uždirbęs 19,27 mln. JAV dolerių, Niujorkas – 18,57 mln., Paryžius – 17, 2 mln. ir Singapūras – 14,34 mln. dolerių.

Turizmo ekspertai spėja, kad pagal atvykstančių turistų gausėjimą kitąmet į pirmąsias vietas gali išsiveržti Stambulas ir Dubajus, nes metamos milžiniškos investicijos stengiantis prisivilioti kuo daugiau turistų ir jų pinigų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-51-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuvos turizmo rinką drebina kelionių organizatoriaus „Go Planet Travel“ bankrotas: kapojamos galvos ir ieškoma kaltų, bet ne problemos sprendimo.

Aušra Pocienė

Po to, kai šių metų liepos mėnesį kelionių organizatorė bendrovė „Go Planet Travel“ Turkijoje ir Graikijos saloje Kretoje likimo valiai paliko turistus ir pasiskelbė esanti nemoki, pirmiausia buvo nuplėšti Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorės Raimondos Balnienės antpečiai. Ūkio ministras Evaldas Gustas pareiškė jai papeikimą ir pažemino pareigas, skirdamas vyriausiąja patarėja.
Esą Valstybinis turizmo departamentas (VTD) nesugebėjęs vykdyti jam pavestos turizmo verslo priežiūros, todėl laiku ir neįžvelgęs galimo „Go Planet Travel“ bankroto, nors dėl šios įmonės galimos nusikalstamos veikos ir tyčinio bankroto ikiteisminį tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras. O investuotojų interesams atstovaujantis advokatas Valdemaras Stančikas jau viešai pareiškė, kad Kipre registruotas turizmo holdingas „Grand Go Gruop“, kuriam priklauso „Go Planet Travel“, galėjo būti sukurtas kreditorių bei turistų pinigams pasisavinti ir padaryta žala gali siekti keliolika ar dar daugiau milijonų litų.
Taigi nuo nusikalstamos kelionių organizatorių veiklos VTD turistus vargu ar galėtų apsaugoti. Kaip negalėtų apsaugoti ir nuo įmonių bankroto. Svarbiausias klausimas yra kitoks: kaip užtikrinti, kad kelionių organizatoriui tapus nemokiam turistas atgautų visus už neįvykusias keliones sumokėtus pinigus?
To reikalauja Europos Sąjungos direktyva, tačiau šalys narės šią direktyvos nuostatą dėl garantijų yra įgyvendinusios skirtingai. Lietuvoje pasirinktas draudimo modelis, numatant tam tikrą sumą, kuri turėtų padengti nuostolius, tačiau neužkrautų didelės naštos nei verslui, nei turistams.
Turizmo įstatymas numato, kad kelionių organizatorius kaip garantiją privalo turėti draudimą, kurio suma (7 proc.) skaičiuojama nuo kelionių organizatorių gaunamų įplaukų, taip pat numatyta minimali garantijų suma. Ši suma buvo padidinta po to, kai 2010 m. bankrutavo bendrovė „Novus orbis“. Tuomet konstatavus, kad 150 tūkst. Lt minimalios draudimo sumos nepakanka, kai kelionių organizatorius veiklą vykdo užsakomaisiais skrydžiais, ji padidinta iki 350 tūkst. Lt.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-39-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Norisi pabėgti nuo kasdieninės darbų rutinos ir vis dar lietuviškai pilko pavasario? Tuomet atostogų kryptis aiški – verta traukti į Maroką, kuriame spalvingas ir nuolat kintantis peizažas, triukšmingi viduramžių miestai bei netikėti nuotykiai neleis nuobodžiauti nė vieną kelionės akimirką.

Kad viešėdamas Maroke patirs tikrų nuotykių viduramžiškuose arabų miestuose ir pasimėgaus neįtikėtinai romantiška kelione dykuma ar Atlaso kalnų kanjonais, kiekvienas keliautojas supranta vartydamas kelionių agentūrų lankstinukus. Tačiau tik klausydamasis keliautojų pasakojimų ar sklaidydamas Tahiro Shaho knygų “Kalifo rūmai: metai Kasablankoje” bei “Tūkstančio ir vienos nakties šalyje: kelionė pas Maroko pasakotojus” puslapius supranti, kad čia laukia gerokai daugiau įspūdžių, nei tik įprasti turistiniai malonumai.
Tačiau kad patirtumėte neapsimestinį dykumų klajoklių svetingumą, pasidžiaugtumėte azartiškomis nuolatinėmis derybomis viešbučiuose, turguose ir automobilių nuomos punktuose, pasimėgautumėte rytietiška chaotiško gyvenimo tvarka ir nuolat kintančiomis taisyklėmis, juokingais nesusipratimais bei epitetų pilnais ir taip pagražintais, kad neatskirsi pramano nuo tikrovės, vietinių pasakojimais, turite atsikratyti išankstinių stereotipų ir suvokti, jog atvykėlis ir vietinis gyventojas tą patį pasaulį mato visiškai skirtingai. Ir jei nors truputį pasistengsite įsijausti į kito kailį, pajausite neįtikėtiną kasdienybės magiją, kuria pasimėgauti norėsis dar ne kartą.
Taip nutiko Dianai Kliukoitytei, kuri tik prieš savaitę grįžo iš Maroko, bet jau svajoja ten sugrįžti.
Diana su trimis bendrakeleiviais į kelionę po Maroką išsiruošė savarankiškai. Susidarė tokį maršrutą, kad galėtų pamatyti visus šalies kontrastus – nuo chaotiško Marakešo iki idiliškų Atlanto pakrančių, nuo kanjonų Atlaso kalnuose iki Sacharos platybių. Keliautojai iš anksto pasirūpino lėktuvų bilietais, užsisakė viešbučius, automobilį. Dešimties dienų kelionė vienam žmogui kainavo apie 2 tūkst. Lt, o tai daugiau kaip trečdaliu pigiau, nei siūlo lietuviškos kelionių agentūros. Pasirodo, sutaupyti galima ir dar daugiau.
“Drąsesni keliautojai į Maroką gali keliauti tik nusipirkę bilietus ir dėl viešbučių, turų ar net automobilio nuomos kainų pagal situaciją derėtis vietoje. Apskritai reikia nebijoti derėtis, nes įvairių prekių kainas galima numušti du tris kartus”, – tikina keliautoja ir priduria, kad net automobilio nuoma tampa gera pamoka, leidžianti iš karto pažinti vietinius gyventojus ir jų įpročius.
Lietuviai automobilį užsisakė iš anksto tarptautinėje kompanijoje AVIS, tačiau nuvykę į Marakešo oro uostą pasiimti automobilio sužinojo, kad reikės nemenko užstato. Keliautojai nusprendė pasiieškoti kito varianto, tačiau darbuotojas pašoko iš savo vietos ir užrakinęs biurą ištempė juos į lauką, o ten pasiūlė tokį patį automobilį be užstato ir pigiau. Pasak Dianos, jie pabijojo pasirašyti prancūziškai priraitytus draudimo lapus ar į kelionę, kaip siūlė marokiečiai, leistis be jokio draudimo, tad patraukė į kitą nuomos punktą.
Čia merginai automobilis buvo pasiūlytas ypač palankiomis sąlygomis, tačiau išėjus pasitarti su bendrakeleiviais ir vos po kelių minučių grįžus darbuotojas skėsčiodamas rankomis aiškino, kad automobilį jau, deja, išnuomojo kitiems. Paprašytas kito, darbuotojas ramiai paaiškino, kad jų firma turi tą vienintelį, jau išnuomotą, automobilį.
“Pasirodo, čia vieni kitus pažįsta ir stengiasi vienas kitam padėti. Kadangi pirmojo nuomos punkto darbuotojai pareiškė, kad mes jų klientai, tai kitur mūsų bandė visaip nusikratyti”, – šypsodamasi prisimena pirmuosius kelionių nesklandumus Diana.

Pasakotojų Marakešas ir amatininkų Fesas
Keliautojų pažintis su Maroku prasideda nuo Marakešo, kuris atvykėlius pribloškia savo chaosu: visi zuja, lekia, skuba, maišosi žmonės, automobiliai, vežimai, motoroleriai, pypsėjimas, burzgimas ir riksmai. Keisčiausia, kad ir vakarui atėjus miestas nenurimsta, atvirkščiai, sukrunta dar karštligiškiau.
Vos tik gatvėmis nusidriekia vakaro šešėliai, į Džemaa el Fna aikštę, kurioje ne vieną šimtmetį vykdavo turgūs, o valdovai kaip savo pergalių ir galimų bausmių simbolius demonstruodavo ant iečių pamautas priešų, nusidėjėlių, valkatų ir krikščionių galvas, pasipila fakyrai, kerėtojai, žonglieriai, magai, muzikantai, vandens nešiotojai, skanėstų pardavėjai ir istorijų pasakotojai, apie kuriuos susigrūda vietiniai, trokšdami išgirsti ne tik paskalas ir naujienas, bet ir senąsias istorijas apie jau mirusius valdovus ir pergalingus jų žygius.
Verta paminėti, kad istorijų pasakotojai – tai sena ir įprasta profesija. Mat Rytų šalyse, priešingai nei Vakaruose, vis dar išsaugota žodinė tradicija – taip tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. “Vakaruose įprasta mokytis skaitant, o Rytuose žinios perduodamos pokalbiais, iš kartos į kartą”, – tikina ir T.Shahas, pasakotojams skyręs vieną savo knygą.
Taigi prie to pasakotojo, prie kurio grūdasi didžiausia minia, verta stabtelėti ir turistui, net nesuprantančiam vietinės kalbos, ir nors kelias minutes stebėti vieno žmogaus spektaklį – išraiškas, gestus, įsiklausyti į intonacijas.
Marakeše verta užmesti akį į XII a. sienas, Kutubijos mečetės minaretą, pasivaikščioti po XX a. pr. prancūzų dailininko Jacques’o Majorelle’io sukurtą pasakiško grožio sodą, pilną žydinčių augalų, atsigaivinti ramiuose El Bahijos rūmų kiemeliuose su fontanais. “Nuostabios mozaikos, spalvos, raštai”, – trumpai rūmus apibūdina Diana.
O štai kitą mūsų pašnekovę Daivą K. labiausiai pakerėjo kitas senovinis miestas – menų ir amatų centru vadinamas Fesas. Verta paminėti, kad Daiva su bendrakeleiviais kelionę pirko Maroko kelionių agentūroje. Vienam žmogui ji atsiėjo apie 2,4 tūkst. Lt. Į šią sumą buvo įskaičiuota dešimt nakvynių, automobilis su vairuotoju, Fesą aprodžiusio gido paslaugos, ekskursija po Sacharą ir istorinius miestus. Turistams tereikėjo pasirūpinti arbatpinigiais, kurie Maroke privalomi.
“Fesas – amatininkų miestas. Čia gausybė dirbtuvėlių, kuriose audžiami šalikai, kilimai, iš vario bei sidabro kalami indai, verdamas muilas, gaminami papuošalai, rauginamos odos ir iš jų gaminami drabužiai ar aksesuarai. Ir viskas gaminama kaip viduramžiais”, – pasakoja Daiva.
Žingsniuojant vingiuotomis siauromis metro ar pusantro pločio gatvelėmis galva sukasi nuo audinių spalvų, prieskonių, smilkalų ir kvepalų aromatų, sumišusių su šviežios mėsos bei kraujo kvapu ir rauginamos odos tvaiku, o kas žingsnis vis kita mažutė parduotuvėlė vilioja kašmyro audiniais, rytietiškais saldumynais, prieskoniais, šviežia mėsa ar daržovėmis.
Beje, prekeiviai nėra įkyrūs, už skvernų kaip Egipte praeivių netampo, o tiesiog laukia ir sveikina. Verta žinoti, kad užėjus į parduotuvę galima žvalgytis, tačiau kainos klausiama tik iš tikrųjų ketinant pirkti. Ir kaina pasakoma gerokai didesnė, pavyzdžiui, kašmyro šaliką galima nusiderėti nuo 50 iki 33 litų.
Nors itin stiprus ir nemalonus kvapas visai nevilioja užsukti į odadirbių rajoną, tačiau bent trumpam nosį kyštelėti įdomu. Odos čia apdorojamos senoviniu būdu – rankomis ir kojomis, rauginamos didžiuliuose atviruose kubiluose, dažomos natūraliais dažais, o išdžiovinamos saulėje.
“Įdomu, kad kiekviena savaitė skiriama kokiai nors spalvai. Pavyzdžiui, vieną savaitę visos odos šafranu dažomos geltonai, kitą savaitę – aguonų žiedlapių ekstraktu spalvinamos raudonai, dar kitą – kobaltu mėlynai”, – pasakoja Daiva.
Nors Fese stebina Al Karavijino mečetė, pastatyta IX a. viduryje, įdomu paklaidžioti ir senamiesčio gatvėmis, pasigrožėti arabų bei maurų statiniais, tokiais kaip karališkieji Marinidų rūmai, spalvingas XIII a. mečetės minaretas ar XVI a. pilis, pereiti buvusį žydų auksakalių, juvelyrų ir bankininkų Mellah rajoną.

Renginių organizatoriai, dirbantys su „Google“, „Nokia“, „Pfizer“ ir kitomis stambiomis įmonėmis, susirinko Vilniuje. Parodoje ir kontaktų mugėje „Convene“ jie ieško naujų vietų klientų renginiams bei patys tikrina Vilniaus svetingumą. Įvairių paslaugų teikėjai iš Lietuvos ir kitų Baltijos regiono šalių pristato jiems savo paslaugas bei susitikimų metu ne tik užmezga naujus kontaktus, bet ir siekia sudaryti pelningas sutartis.

Šių metų parodoje ir kontaktų mugėje „Convene“ vieši 150 tarptautinių renginių planuotojų iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir kitų šalių. Jiems savo paslaugas pristato 69 parodos dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos. Renginyje suplanuota 3 tūkst. dvišalių verslo susitikimų.  kurių metu parodos dalyviai turės galimybę pristatyti savo paslaugas renginių organizatoriams, dirbantiems su pasaulinio garso įmonėmis.

„Džiaugiamės, kad tokio masto ir svarbos renginys vyksta būtent Vilniuje. Siekiame, kad konferencijų turistų mieste kasmet vis daugėtų, nes jie išplečia turistinio sezono ribas ir palieka čia triskart daugiau pinigų nei pažintiniais ar pramogų tikslais atvykę užsieniečiai“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretorius Miroslavas Monkevičius.

Lietuvos verslininkai į gero Vilniaus vardo pristatymą šiemet investavo apie 360 tūkst. litų. Didelę dalį šios sumos sudaro sostinės viešbučių investicijos: septyni sostinės viešbučiai suteikė 400 nemokamų nakvynių svečiams iš užsienio.

„Parodos metu miestas ir verslas turi puikią galimybę parodyti viską, ką turi geriausia, taip pritraukti naujų renginių bei tapti konferencijų turizmo vartais į Baltijos jūros regioną“, – „Convene“ svarbą pabrėžė Vilniaus turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktorė Jolanta Beniulienė.

Paroda ir kontaktų mugė „Convene“ Vilniuje vyksta jau antrą kartą. Pernai renginys sulaukė didelio susidomėjimo. Skaičiuojama, kad jame užmegzta tūkstančiai naujų verslo kontaktų, po parodos dalyviai džiaugėsi gavę užsakymų keleriems metams į priekį.

„Convene“ organizuoja VšĮ Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras. Projekto partneriai: Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“, agentūros „ViaConventus“ ir „Baltic Travel Group“ bei Vilniaus viešbučiai: „Artis“, „Holiday Inn“, „Novotel“, „Comfort Hotel LT“, „Radisson Blu Lietuva“, „Radisson Blu Astorija“ ir „Kempinski Hotel Cathedral Square“. Projektą remia Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerija.

Į Lietuvą atvyksta didžiausio pasaulyje kelionių portalo TripAdvisor atstovas Europai Thomas Bangert. Daugiau nei 10 metų turizmo sektoriuje dirbantis ekspertas savo patirtimi ir patarimais dalysis su parodos-kontaktų mugės CONVENE svečiais.

Parodos-kontaktų mugės CONVENE, vyksiančios vasario 12-13 d., edukacinėje progamoje pranešimus skaitys ne tik turizmo sektoriaus, bet ir komunikacijos bei rinkodaros ekspertai.

TripAdvisor atstovas Thomas Bangert renginio dalyviams pasakos, kaip geriausiai pristatyti savo verslą pasinaudojant kelionių planavimo įrankiais internete, kaip šiuos įrankius išnaudoti efektyviausiam tikslinės grupės pasiekimui.

Kitas renginio pranešėjas – garsus rinkodaros specialistas Lucas Chénier, turintis beveik 20 m. darbo reklamos srityje patirtį. Praėjusiais metais reklamos festivalyje „ADrenalinas” teisėjavęs Lucas yra dirbęs su tokiais žinomais prekės ženklais kaip  MTV, „Mazda”, „Unilever”, „Nokia”, Porsche”,  „Sanofi-Aventis”, „L’Oreal“. Lucas skaitys pranešimus apie tai, kaip efektyviai perteikti žinutę audotorijai ir kaip marketingo tikslams panaudoti renginius.

„Šiais metais CONVENE šviečiamoji programa skirta plačiam ratui specialistų. TripAdvisor atstovo patarimai bus naudingi ne tik viešbučių ir restoranų, bet ir įvairių pramogų organizatorių atstovams. Lucas Chénier yra puikiai žinomas rinkodaros specialistams. Neabejojame, kad jo pranešimai sulauks dėmesio ne tik turizmo sektoriaus žmonių tarpe”, – sako CONVENE organizatorė, Vilniaus turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktorė Jolanta Beniulienė.

CONVENE  vyks vasario 12-13 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „LITEXPO“. Dalyvauti edukacinėje progamoje kviečiami visi užsiregistravę apsilankyti parodoje.

Pagrindinis konferencijų turizmo skatinimui skirtos parodos-verslo kontaktų mugės CONVENE  organizatorius yra VšĮ Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras. Projekto partneriai: Lietuvos parodų ir kongresų centras „LITEXPO“, agentūros  „ViaConventus“ ir „Baltic Travel Group“   bei Vilniaus viešbučiai: Artis, Holiday Inn,  Novotel, Comfort Hotel LT, Radisson Blu Lietuva, Radisson Blu Astorija ir  Kempinski Hotel Cathedral Square. Projektą remia Vilniaus miesto savivaldybė ir LR ūkio ministerija.

Lankytojai į parodą-kontaktų mugę „CONVENE 2014“ gali registruotis internetu www.convene.lt.

Pastarieji keleri metai turizmo rinkai buvo dosnūs rekordų. 2012 m. svečiose šalyse apsilankė daugiau kaip milijardas turistų, 2013-ieji buvo ypatingi atskiriems regionams, tokiems kaip Japonija ar Honkongas, skaičiuojantiems rekordinius turistų srautus. O kuo turizmo sektorius pradžiugins 2014-aisiais?

Turizmo ekspertai tvirtina, kad tarptautinis turizmas yra ekonomikos atsigavimo variklis, mat gausiai atvykstantys turistai solidžiai papildo šalių biudžetą, skatina kurti naujas darbo vietas ir gerokai prisideda prie BVP augimo. Pasaulio turizmo organizacija paskelbė, kad 2013 m. sausio–rugsėjo mėnesiais tarptautinis turizmas išaugo 5 proc. Atvykstančių turistų skaičius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 41 mln. ir pasiekė net 845 mln. Labiausiai per šių metų devynis mėnesius didėjo turizmas Europoje bei Azijoje – po 6 proc.
Taigi besivaduojanti iš euro krizės Europa pagaliau pasivijo Aziją pagal tarptautinio turizmo plėtrą, tačiau ar pavyks Senajam žemynui atlaikyti tolesnį tempą, neaišku. Nes tuo metu, kai dalis Azijos regionų džiaugiasi šių metų rekordais ir planuoja naujus, iš Europos pasigirsta kur kas pesimistiškesnių žinių. Čia daugelyje šalių, pavyzdžiui, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Graikijoje, vis dar neišspręsta gausybė ekonomikos problemų, vyrauja didžiulis nedarbas, todėl žmonės ieškosi pigesnių kelionių arba keliauja mažiau.
Atitinkamai keičiasi ir investuotojų elgesys. Štai tik vienas pavyzdys: dėl niūrių 2014 m. prognozių Ispanijos atžvilgiu kazino operatorius “Las Vegas Sands” atšaukė planuotą 30 mlrd. JAV dolerių investiciją prie Madrido, kur ketino statyti lošimo kurortą – šešis kazino ir dvylika viešbučių, ir galimybių investuoti pradėjo žvalgytis Azijoje. O juk tokių pavyzdžių ne vienas.
Net ir didžiausias Europos kelionių operatorius “TUI Travel PLC” prognozuoja, kad ateinančių metų pirmąjį pusmetį patirs didesnių nuostolių nei prieš metus. Mat turistų mažėja: Prancūzijoje klientų skaičius krito 19 proc, Vokietijoje – 7 proc. Tiesa, Jungtinėje Karalystėje ir Skandinavijos šalyse klientų daugėjo.
Atrodytų, galima pasidžiaugti, kad dažname įvairių organizacijų sudarytame labiausiai keliautojų lankomų miestų dešimtuke puikuojasi bent keli Europos didmiesčiai – Londonas, Paryžius ar Barselona. Kita vertus, juos iš aukštų pozicijų jau ėmė stumti Pietryčių Azijos megapoliai – Singapūras, Kvala Lumpūras ar Bankokas. Pastarasis, „MasterCard Global Destinacions Cities Index” duomenimis, šiemet iš nakvoti liekančių turistų uždirbo daugiausiai tarp visų pasaulio miestų.
Tokie rezultatai neatsitiktiniai, mat Pietryčių Azijos regiono turizmas per devynis šių metų mėnesius ūgtelėjo net 12 proc. Iš tiesų šią kelionių kryptį dažnokai renkasi įvairių valstybių gyventojai, norintys keliauti pigiau, mat kainos ten išties mažesnės nei Europoje. Palyginkime: Tailande nakvynė moderniame viešbutyje kainuoja apie 35–60 Lt, o Italijoje ar Austrijoje – apie 300–350 Lt.
Tiesą sakant, puikiais rezultatais sublizgėjo ne tik Pietryčių Azija, bet ir kiti Azijos regionai. Įspūdingais skaičiais džiaugiasi Honkongas, planuojama, kad iki metų galo atvykstančių turistų skaičius čia bus išaugęs 11 proc. ir pasieks rekordą – 54 mln. lankytojų. O statistikai apskaičiavo, kad kiekvienas atvykėlis čia išleidžia vidutiniškai po 2,6 tūkst. Lt. Panašaus augimo tempo Honkongas tikisi ir ateinančiais metais.
Japonija taip pat iš anksto skelbia rekordą: šiemet, susilpnėjus jenai, viliamasi, kad Japoniją aplankė 10 mln. turistų (ankstesnis rekordas buvo 2010 m., kai šalyje lankėsi 8,6 mln. keliautojų). Beje, japonai neketina užmigti ant laurų ir jau planuoja iki 2020 m. atvykstančių turistų skaičių padvigubinti.

Europiečiai nori keliauti pigiau, kinai – įdomiau
Nereikia būti aiškiaregiu, kad nustatytum, kur daugiausiai turistų planuoja atostogauti, – užtenka žvilgtelėti į “Amazon.com” šiuo metu perkamiausių kelionių gidų dešimtuką, kuriame puikuojasi po keturias knygas, skirtas Europos ir Azijos šalims, o pirmoje vietoje – Paryžius (Rick Steve’s), antroje – Tailandas („Lonely Planet”). Panaši situacija ir kitų leidyklų perkamiausių knygų sąrašuose.
Na, o „Lonely Planet” bene visuose 2014 m. krypčių sąrašuose siūloma aplankyti Prancūziją, pasidairyti po Naująją Zelandiją, užsukti į Kubą ar Braziliją, kurioje vyks XX pasaulio futbolo čempionatas. Įdomiausių miestų dešimtuke puikuojasi ir Ryga – 2014 m. Europos kultūros sostinė. Žurnalas „National Geographic Traveler” feisbuke ir tviteryje apklausė skaitytojus, kur jie rekomenduotų keliauti, ir pagal tai sudarė 2014 m. būtinų pamatyti vietų dvidešimtuką. Jame galima rasti ir mikroskopinį Lichtenšteiną, ir Ruandą, ir JAV nacionalinius parkus, ir gimtąjį popiežiaus Pranciškaus miestą Argentinoje. Įtrauktas ir Sočis, kuriame vyks 2014 m. žiemos olimpiada.
Iš tiesų krypčių pasirinkimas milžiniškas, tačiau turisto apsisprendimą rinktis vieną ar kitą šalį lemia ne tik gamtos grožis, miestų architektūra ar pasauliniai renginiai – daug svaresni asmeniniai poreikiai ir interesai. Todėl turizmo sektoriaus dalyviams svarbu įvertinti ne tik lėtėjančios pasaulio ekonomikos įtaką turizmui, bet ir besikeičiančius įvairių regionų bei socialinių grupių poreikius, moderniųjų technologijų ir socialinių tinklų įtaką.
Jau keletą metų vyrauja tendencija, kad vis daugiau su turizmu susijusių paslaugų parduodama internetu, viešbučiuose ima atsirasti virtualūs konsjeržai, be to, populiarėja ir vadinamieji mikroapsistojimai viešbučiuose – tarp susitikimų, skrydžių ir pan.
Pastebima ir dar viena tendencija: vis daugiau europiečių ieško būdų, kaip keliauti pigiau. Užuot apsistoję viešbučiuose, jie naudojasi “Airbnb.com”, “HouseTrip.com” ir “HomeAwey.com” paslaugomis, kai galima susirasti pigią nakvynę pas žmones ar net apsistoti nemokamai.
Panaši padėtis ir automobilių nuomos srityje: štai beveik 5 mln. vartotojų dešimtyje šalių turinčioje svetainėje “Blablacar.com” nesunku susirasti pakeleivingą automobilį, kuriuo galima pasiekti numatytą tikslą net ir už simbolinę kainą.
Azija kaip visada stebina kitoniškumu. Vos tik kinai išreiškė savo susidomėjimą kruizinėmis kelionėmis, Kinija nusprendė populiarinti šį kelionės būdą ir įtraukė jį į savo penkmečio planus. O Indijoje kelionių agentūros ir viešbučiai pagaliau atrado socialinius tinklus ir net 70 proc. didžiuosiuose miestuose esančių 4–5 žvaigždučių viešbučių turi savo paskyras. Afrikoje vis labiau populiarėja safariai, skirti visai šeimai, mat daugybė žmonių iš viso pasaulio, prisižiūrėję animacinių filmų, tokių kaip „Madagaskaras” ar „Liūtas karalius”, nori iš arčiau pažvelgti į laukinę gamtą.