Automobilių nuomos punktai ir visą parą veikiantys banko savitarnos taškai yra pagrindinės naujovės, kurias greta Turizmo informacijos centrų rekomenduotų pagrindinių turistinių objektų, oro uostų, geležinkelio ir autobusų stočių, ligoninių, pašto skyrių, restoranų, viešbučių, prekybos centrų ir pan. galės rasti ES pirmininkavimo svečiai ir kiti turistai nemokamuose kišeniniuose didžiųjų miestų žemėlapiuose.

Vilniaus, Kauno ir bendrą Klaipėdos bei Palangos žemėlapius išleido Valstybinis turizmo departamentas kartu su UAB „Azet Media“.

„Pernai tokio tipo žemėlapiai buvo išleisti 200 tūkst. tiražu. Šiemet liko toks pat tiražas, tačiau orientuojantis į ES pirmininkavimo svečius atsisakyta kurortų žemėlapių ir susikoncentruota tik į didžiųjų miestų. Jie bus platinami viešbučiuose, turizmo informacijos centruose, kitose turistų lankomose vietose“, – pasakoja Valstybinio turizmo departamento direktorė dr. R. Balnienė.

Nauji kišeniniai žemėlapiai yra dar patogesnio formato, didesnės raiškos, juose atnaujinti vietovardžiai, modernesnė kartografija. Žemėlapiai atspausti ant storesnio popieriaus.

Informacija žemėlapiuose pateikiama anglų kalba.

Rudenį planuojama pristatyti specializuotą turistinį leidinį turistams iš Baltarusijos.

ES struktūrinių fondų lėšomis per pastaruosius šešerius metus Lietuvoje atnaujinta arba naujai įrengta maždaug 80 lankytinų objektų ir rekreacinių zonų. Tad kurias vietas verta atrasti iš naujo?

„Prieš penkiolika metų lankiausi Dubingiuose. Tuomet piliavietė tebuvo žolėmis apaugęs kalnas, o neseniai ten nuvykusi sunkiai pažinau tą pačią vietą – archeologų atkastos Radvilų rūmų pamatų liekanos pritaikytos lankymui, nutiestas 1,6 km pažintinis takas, kuriuo galima apeiti visą pusiasalį, galima išsinuomoti audiogidą arba nemažai informacijos sužinoti iš informacinių stendų. Nuo per Asvejos ežerą nutiesto tilto taip pat atsiveria nuostabi panorama“, – pasakoja vilnietė Auksė Krištopaitienė neseniai su šeima keliavusi po Molėtų rajoną.
Beje, tai ne vienintelis pastaraisiais metais kardinaliai pasikeitęs Lietuvos lankytinas objektas. Kone kiekviename rajone yra po keletą naujam gyvenimui prikeltų dvarų, lankytojam pritaikytų gamtinių kompleksų, vienuolynų, bažnyčių.

Vienintelis Europoje Šaltojo karo muziejus

Prieš keletą metų po remonto Plokščių kaime (Plungės r.) duris atvėrė turistams pritaikytas Šaltojo karo muziejus. Tai vienintelė Europoje ekspozicija, įrengta viename pirmųjų Sovietų sąjungos buvusiame požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse. Nuo 1963 m. iki 1978 m. čia buvo dislokuotos keturios vidutinio nuotolio balistinės raketos, kurios buvo nutaikytos į Vakarų Europos šalis. Šiandien muziejaus ekspozicija pasakoja apie penkiasdešimt metų trukusią Šaltojo karo keliamą grėsmę žmonijai ir tai, kaip ji paveikė Europos bei Lietuvos technikos, ekonomikos ir visuomenės raidą. Čia pateikiama medžiaga apie slaptos sovietinės branduolinės ginkluotės organizavimo ir veikimo principus. Galima pamatyti kovinių raketų bei kitų Šaltojo karo ginkluotės rūšių pavyzdžių bei maketų.
Dar vienas pastaraisiais metais neatpažįstamai pasikeitęs lankytinas objektas, kurį verta pamatyti svečiuojantis Žemaitijoje ar poilsiaujant prie jūros, – Plungės Mykolo Oginskio dvaras. Dvaro ansamblyje susipynę antikos, renesanso ir baroko elementai. Tai vienas geriausiai išsilaikiusių XIX a. pab. dvarų ansamblių Lietuvoje, dėl savo puošnumo ir prabangos net vadinamas Žemaitijos Versaliu. Neseniai buvo restauruotas rūmų fasadas, vartai ir tvora, sutvarkytas vienas didžiausių Lietuvos parkų, užimantis 58,3 ha teritoriją. Jis tarsi prigludęs prie Babrungo upės, o tarp smulkių kalvelių telkšo tvenkiniai, yra įrengta suoliukų, apžvalgos aikštelė.
Pasak Turizmo plėtros instituto direktorės Rasuolės Andrulienės, norint susipažinti su senąją lietuvių buitimi ir papročiais įprasta vykti į Rumšiškes, tačiau ne ką prastesnė Žemaitijos kaimo ekspozicija, įkurta Telšiuose. Tai tarsi sumažintas Rumšiškių muziejaus variantas, pristatantis senąsias žemaičių trobas, naudotus rakandus, tuometinius verslus. Iki 2011 m. čia veikė tik viena stambaus ūkininko ekspozicija, o dabar vaikštinėjant po 15 ha ploto teritoriją galima apžiūrėti 16 pastatų, vėjo malūną, pasigrožėti pievoje besiganančiais žemaitukų veislės arkliais.

Vienuolynuose svečių namai, apžvalgos aikštelės

R.Andrulienė pastebi, kad mūsų šalyje, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, kultūros paveldas jau derinamas su moderniomis technologijomis ir kur kas plačiau pritaikomas, pavyzdžiui, teikiamos apgyvendinimo paslaugos. Vieną iš tokių neseniai pertvarkytų objektų turizmo ekspertė išskiria Pažaislio kamuldulių vienuolyno ansamblį, kuris ne tik išsiskiria architektūra, sakraliniu paveldu, bet nuo šiol, restauravus vienuolyno svečių pastatą, čia galima ir apsistoti.
Šalia Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios, įsikūrusiame bernardinų vienuolyne taip pat įkurti svečių namai „Domus Pacis“ su jaukiais kambariais, pusryčių ir konferencijų salėmis.
Dar viena nauja turistų traukos vieta Kaune, šalia daugeliui gerai žinomo Perkūno namo, – jėzuitų vienuolyno apžvalgos aikštelė. Tai terasa, esanti už 100 m nuo Perkūno namo, ant jėzuitų vienuolyno stogo. Dabar miestiečiai ir Laikinosios sostinės svečiai gali apžvelgti senamiestį kone iš paukščio skrydžio aukščio.
Praėjusiais metais buvo rekonstruotas ir Perkūno namas, kuriame iki XVI a. vidurio gyveno prekybininkas Steponas Dulkė. Iš kitų Kauno senamiesčio pastatų jis išsiskiria unikalia gotikine architektūra. O sutvarkius pastato rūsį, lankytojai čia mokomi įvairių amatų: vyti juostas, lieti žvakes, keramikos, drožybos, karpinių meno ir net gotikinio rašto. Perkūno name galima pamatyti ir poeto Adomo Mickevičiaus gyvenimo bei kūrybos ekspoziciją. Čia rengiamos teatralizuotos ekskursijos, kurias veda viduramžių drabužiais persirengę gidai. Ekskursijų dalyviai gali pasijusti Hanzos sąjungos pirkliais ir pasinerti į to laiko miestiečių kasdienybę.
Beje, pastaraisiais metais visiškai atnaujintas Liškiavos bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, Medininkų pilis, Panemunės pilis, Raudondvario dvaras, Pakruojo dvaras, Birštono miesto centrinis parkas.
Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Danutė Mažeikaitė rekomenduoja nepravažiuoti ir pro Pašilių stumbryną, įsikūrusį Panevėžio rajone, Petriškių kaime. Tai vienintelė Lietuvoje vieta, kur galima pamatyti apie dvidešimt stumbrų. „Virš dalies stumbrų aptvaro, kuris iš viso užima 40 ha plotą, įrengta pavėsinė, tad iš gana arti galima stebėti didžiausius Europos gyvūnus. Šiuo metu yra ne tik devyniolika suaugusių stumbrų, bet ir trys jaunikliai“, – sako Krekenavos girininkijos girininkas Jonas Leika.

Artėjant vasarai kiekvienam iškyla maloni dilema – tenka apsispręsti kur ir kaip geriausia praleisti atostogas. Vis dėlto tinkamiausią variantą pasirinkti nėra taip lengva.

Pasauliniai turizmo srautai, trumpam kritę per ekonominę krizę, vėl auga. Keliautojai gali mėgautis neaprėpiamomis galimybėmis – patekti galima beveik visur, be to, galima pasirinkti daugybę skirtingų keliavimo būdų. Tai leidžia stipriai varijuoti kaina ir santykinai už nedidelę pinigų sumą aplankyti galima daugiau ir tolimesnių šalių.
Kyla klausimas, kada geriausia keliauti? 2012 m. pab. duomenimis, populiariausi kelionių į užsienį mėnesiai buvo gegužė, birželis bei spalis. Tam įtakos turėjo logiškos priežastys – dalies žmonių noras išvengti didelių karščių, ypač keliaujant į šiltus kraštus, bei tai, kad vasarą ir ankstyvą rudenį kelionių kainos yra didžiausios. Pasirodo, renkantis kelionių agentūrą, daugiausia kaip tik ir nulemia kainos (36 proc.), taip pat siūlomų nuolaidų kelionėms dydis (24 proc.).

Kas populiaru pasaulyje?

Kiekvienais metais analizuojama, kokios kryptys ir kelionių maršrutai yra geriausi, vertingiausi, sudaromi jų reitingai. Vienas iš įtakingiausių patarėjų, į kurį žvalgosi daugelis keliautojų, yra žurnalo „National Geographic Traveller“ sudaromi geidžiamiausių kelionių tikslų sąrašai. Šių metų sąrašo viršuje puikuojasi ir lietuviams lengvai pasiekiama vietovė – Ukrainoje esantis autonominis Krymo regionas. Mūsų kelionių agentūros už maždaug savaitės kelionę į šį regioną prašo apie 3 tūkst. Lt, tačiau keliaujant savarankiškai galima stipriai sutaupyti. Nors pats skrydis į abi puses preliminariai atsieitų apie 800-900 Lt, tačiau ten nuvykus kainos nesikandžioja. Priminsime, kad lietuviams vizos į Ukrainą nereikia. Paminėsime ir dar vieną aspektą: tai ne tik nebrangi, bet ir įstabi vietovė. „Ir Rusijai reika savo rojaus“, – taip XVIII a. laiške carienei rašė  generolas feldmaršalas Grigorijus Potiomkinas Tavričeskis, skatindamas Krymo aneksiją.
Toliau „National Geographic Traveller“ sąraše seka viena iš dviejų 2013 m. Europos kultūros sostinių – Marselis. Jis patiks tiek uostamiesčių gerbėjams, tiek kultūrinių renginių mėgėjams.
Iš „National Geographic Traveller“sąrašo taip pat galima išskirti ir sąlyginai netolimą bei per mažai keliautojų dėmesio susilaukiantį Ravenos miestą Italijoje. Kažkada jis buvo Vakarų Romos imperijos sostinė, todėl pasižymi itin turtinga istorija ir paveldu. Dvigubos naudos būtų galima patirti į šį miestą nuvykus vykstant unikaliam renginiui – tarptautiniam šiuolaikinės mozaikos festivaliui „Ravenna Mosaico“ (spalio ir lapkričio mėnesiais).
O turistai, mėgstantys Graikija, raginami vykti į Tesalonikus, ramų, palyginus nedaug krizės paliestą ir kol kas turistų neapgultą Graikijos uostamiestį.
O štai kitos siūlomos kryptys lietuviams jau sunkiau pasiekiamos. Tarkime, Raja Ampat sala Indonezijoje, pasižyminti viena didžiausių gyvybės įvairovių; arba didžiausias nepaliestas vidutinio jūrinio klimato Didžiųjų lokių atogrąžų miškas Britų Kolumbijoje (Kanadoje); arba tarp Malavio, Zambijos, Mozambiko ir Tanzanijos esantis Malavio ežeras, arba vienas iš dvasinių Mianmaro budizmo centrų Baganas.
Tuo tarpu Vokietijos verslo žurnalas „Der Standart“ dėmesį šiemet siūlo atkreipti į kitas šalis ir regionus. Jis ragina aplankyti Aliaską (dėl gyvūnų įvairovės ir Šiaurės pašvaistės), Butaną (ilgą laiką buvusį viena labiausiai izoliuotų pasaulio valstybių), netoli Naujosios Zelandijos esantį „nardytojų rojų“ – Kuko salas, taip pat Islandiją (atšiaurų gamtos stebuklą su vulkanais, geizeriais ir amžinas ledu), Kirgiztaną (mažai žinomą, pigią, tačiau aktyviam poilsiui labai tinkančią valstybę) ir „National Geographic Traveller“ jau minėtą Malavį (dėl jo gamtinės ir kultūrinės įvairovės).
Rusijos Turist.ru vėlgi įtraukia Marselį ir taip pat mini Mianmarą kaip didelį keliautojų atradimą. Kitos siūlomos vietovės gana netikėtos, tačiau nebūtinai tai blogai. Pavyzdžiui, atkreipiamas dėmesys į „naują“ traukos centrą, iki šiol turistų mažai lankytą Bazilikatos teritoriją Italijos pietuose ir jos pajūrio kurortus, kurie tik neseniai pateko į turistinius vadovus. Šia proga turėtų suskubti pasinaudoti tie, kurie nemėgsta būti apsupti būrio kitų turistų, nes veikiausiai greitu metu jau nebebus tokios galimybės.
Taip pat siūloma Kosta Rika ir prabangus poilsis joje. Tai esą tinka Egipto ir Turkijos gerbėjams, užsimaniusiems kažko panašaus, bet naujo. Nors šita šalis tolima ir į ją nukeliauti sudėtingiau nei į pastarąsias šalis, visgi tai bent dalinai gali atsverti tai, kad prabanga joje kainuoja mažiau.
Norintiems daugiau adrenalino siūlo trekingą Nepale po Himalajų kalnus arba safarį Zambijoje. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad pastaroji iš regiono šalių išskirta dėl didesnio saugumo. Nuotykių ieškotojams taip pat turėtų patikti Prancūzijos užjūrio regionas – Reunjono sala Indijos avndenyne (800 km nuo Madagaskaro). Čia daug ugnikalnių, galima keliauti po kalnus, džiungles ar pasigrožėti banginiais.
Panašių sąrašų gana daug ir dažnai skirtumus lemia tiek valstybių geografinė padėtis, tiek susisiekimo infrastruktūra ar kultūriniai aspektai. Vis dėlto galima pstebėti keletą juose pasikartojančių 2013 m.geidžiamiausių krypčių. Europoje – Prancūzija (ypač dažnai paminimas marselis), Italija ir Ispanija, Afrikoje – Malavis, Azijoje – Šri Lanka ir neseniai turistams atsivėręs Mianmaras, Šiaurės Amerikoje – įvairios JAV ir Kanados vietovės, Pietų Amerikoje – Peru ar Kolumbija.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-20-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Praėjusių metų turizmo sektoriaus rezultatai džiugina, tačiau bendras Lietuvos konkurencingumas, stengiantis pritraukti turistų, žemas. Ar realu tikėtis, kad padėtis per penkerius metus pasikeis?

Praėjusiais metais Lietuvą aplankė rekordinis skaičius užsienio turistų – 2 mln., ir pagal jų gausėjimą (12,4 proc.) Lietuva užima antrą vietą Europoje. Rodiklis išties įspūdingas, atsižvelgiant, kad ES vidurkis – apie 4 proc. Valstybinio turizmo departamento (VTD) duomenimis, tai valstybei davė 3,9 mlrd. Lt pajamų – 11 proc. daugiau nei 2011 m.
Vis dėlto ant laurų užmigti nederėtų, nes problemų šiame sektoriuje apstu: mūsų padėtis daugeliu atžvilgiu prastesnė nei kitų valstybių, tad labai sudėtinga plėtoti daugiausiai naudos galinčias duoti sritis, pirmiausia – konferencinį turizmą.

Daugiausia atkeliauja kaimynai

Turistų, atvykstančių į Lietuvą, per ketverius metus padaugėjo maždaug 700 tūkst. – nuo 1,3 mln. 2009 m. iki 2 mln. 2012-aisiais. Daugiausiai užsienio svečių atkeliauja iš kaimyninių šalių – Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos bei tolėliau esančios Vokietijos. Tarkime, iš Baltarusijos pernai atkeliavo apie 380 tūkst. turistų (+12 proc.), Rusijos – 310 tūkst. (+21 proc.), Lenkijos – 190 tūkst. (–12 proc.), Latvijos – 188 tūkst. (+5 proc.), o Vokietijos – 170 tūkst. (+12 proc.).
Įdomu, kad vien rusų ir baltarusių turistai sudaro daugiau nei trečdalį visų atvykstančiųjų į Lietuvą. Lietuvos turizmo asociacijos (LTA) tarybos pirmininkas Romualdas Barzda teigia, kad tam įtaką daro geras dažno lietuvio rusų kalbos mokėjimas, gana patrauklios kainos ir tam tikra nostalgija „tarybiniais laikais“ pamėgtoms vietoms, kurios dabar atrandamos iš naujo. „Yra dvi mados: turtingesnieji 3–7 dienoms važiuoja į gerus pajūrio ar kurortų viešbučius, o mažiau turtingi, vadinamieji „šopingo“ turistai, traukia apsipirkti į didžiuosius prekybos centrus“, – apibendrina R.Barzda.
Beje, be atvykstamojo, pamažu didėja ir vidaus turizmo srautai: nuo 2,4 mln. 2009 m. jis ūgtelėjo iki 2,5 mln., tačiau prieškrizinio lygio (2,8 mln.) vis dar nepasiekė.
Tokios tendencijos Lietuvai neabejotinai palankios, nes turizmo sektorius pasaulyje vertinamas kaip palyginti atsparus ekonominiams nuosmukiams, o Jungtinių Tautų pasaulio turizmo organizacijos vertinimu, šiame sektoriuje sukuriama 6–7 proc. darbo vietų ir apie 5 proc. pasaulio BVP. Lietuva – ne išimtis, 2011 m. turizmo sektoriaus dalis bendroje BVP suvestinėje sudarė 4,6 proc.

Keturi Lietuvos turizmo ramsčiai nevienodai stiprūs

Lietuva yra nusistačiusi keturias prioritetines turizmo kryptis: kultūrinį, aktyvų, dalykinį (konferencijų) ir sveikatinimo turizmą, tačiau tai tik geri norai, o praktinė šių sričių plėtra labai nevienoda.
Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Raimundas Balza sako, kad bent jau kultūriniam turizmui valstybės dėmesys akivaizdžiai per menkas, į kultūros įstaigų iniciatyvas dažnai neatsižvelgiama. “Proveržio tikimės 2014–2020 m., nes tada kultūros sektorius pirmą kartą galės tiesiogiai pretenduoti į struktūrinę ES paramą, ko anksčiau niekada nebuvo. Po Lietuvą turėtų pasklisti apie pustrečio milijardo litų, kuriuos bus galima skirti muziejams, paveldo sutvarkymui, bažnyčioms, vienuolynams, sodyboms. O tai tiesiogiai siejasi su kultūrinio turizmo srautų didėjimu“, – pabrėžia R.Balza.
Antroje prioritetine vadinamoje aktyvaus poilsio turizmo srityje taip pat daug nesklandumų ir trūkumų. Ypač daug nusiskundimų turi dviračiais keliauti norintys turistai. Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Saulius Ružinskas informuoja, kad Lietuvoje tinkamai sutvarkyta ir paženklinta tėra vienintelė pajūrio dviračių trasa, o visa kita – tik fragmentiški, nedidelėmis atkarpomis tiesti dviračių takai, iš tiesų neduodantys didelės naudos dviračių turizmui. „Jie nepaženklinti net dviračių trasų ženklais, kas būtina, kad po Lietuvą keliaujantys dviratininkai nepasiklystų ir būtų užtikrintas jų saugumas, – teigia S.Ružinskas. – Šioje srityje mes stipriai atsiliekame tiek nuo Estijos, tiek ir nuo Latvijos.”
Vandens turizmo srityje taip pat apstu kuriozinių situacijų. „Kadangi draustiniuose daug kur nėra informacinių ženklų, kad plaukiantiesiems upe draudžiama išlipti į krantą, to nežinantys baidarininkai gali būti nubausti už tai, kad nenujautė, jog vienur ar kitur draudžiama išlipti“, – įspėja Baidarių centro atstovė Ieva Monsavičiūtė.
Lietuvos turizmo rūmų prezidentės Evaldos Šiškauskienės manymu, būtent kitos dvi sritys – sveikatinimo (medicininis) ir dalykinis (konferencinis) turizmas – turėtų būti tie du ramsčiai, į kuriuos reikėtų koncentruotis ateityje. „Sveikatinimo turizmas duoda ilgalaikį, o konferencinis – daugiausiai pinigų išleidžiantį turistą“, – paaiškina E.Šiškauskienė.
Sveikatinimo turizmas, nors ir nišinis, turi didžiulį potencialą, be to, jo skatinimas naudingas ir dėl to, kad padeda įveikti itin Lietuvos turizmui opią sezoniškumo problemą. Deja, kai kalbama apie dalykinį (konferencinį) turizmą, apima daug prastesnės nuotaikos. Nors turime daug tam tinkamų tiek tradicinių, tiek netradicinių erdvių, aktyviai dalyvaujame vadinamosiose kontaktų mugėse, mūsų padėtis kur kas blogesnė nei konkurentų. Pelningiausiu laikomą konferencinį turizmą Lietuvoje sunku plėtoti, nes esame sunkiai pasiekiami potencialiems turistams. Pavyzdžiui, pagal Turizmo ir kelionių konkurencingumo indeksą (2011 m.) dėl oro transporto infrastruktūros Lietuva užima tik 107 vietą iš 139-ių.
„Į Vilnių iš Kauno perkėlus pigias oro linijos, verslui suduotas smūgis į paširdžius. Pirmiausia numirė atsigavęs Kaunas, o pasirašius ilgalaikes sutartis su pigiomis oro linijomis į Vilnių nebeateina ir tradicinės aviakompanijos, kuriomis ir naudojasi verslas“, – padėtį detalizuoja E.Šiškauskienė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-18-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuvos įvaizdžio formavimas vyksta gana chaotiškai, užsienio svečiams esame sunkiau pasiekiami nei kaimynai, turizmo infrastruktūra šalies regionuose vis dar skurdoka, tačiau, nepaisant šių trukdžių, užsienio turistų Lietuva kasmet sulaukia vis daugiau. Mūsų turizmo strategai viliasi, kad šiemet jų bus dar daugiau nei rekordiniais praėjusiais metais. Apie tai, kaip to bus siekiama, kaip bus gundomi į Lietuvą atvykti užsieniečiai, kalbamės su Valstybinio turizmo departamento (VTD) direktore dr. Raimonda Balniene.

VEIDAS: Lietuvos turizmo sektorius vis stiprėja ir duoda vis daugiau pajamų. Bet įvairių šalių turistai tikriausiai stipriai skiriasi. Tad kokių turistų pritraukimu mūsų valstybė turėtų būti labiausiai suinteresuota?
R.B.: Manome, kad ypač svarbu intensyviai dirbti su Rusija: labai didelę perspektyvą turi Sankt Peterburgas, Maskva ir Kaliningrado sritis. Paminėsiu, jog porą pastarųjų metų ryškėja ir Ukrainos potencialas – turistų iš ten daugėjo apie 30 proc., neabejojame, kad ir toliau daugės. Taip pat vis aktyviau dirbame su kaimynine Lenkija, didelių galimybių matome ir šiek tiek tolėliau esančioje Vokietijoje, taip pat Skandinavijos šalyse.
Iš tiesų patys geriausi turistai yra iš Rusijos ir JAV, nes jie palieka daugiausiai pinigų. Pavyzdžiui, svečias iš Rusijos per kelionę pas mus palieka maždaug 450 dolerių.
Bet vien tuo apsiriboti nereikėtų. Kaip tik todėl iškėlėme idėją, kurią palaikė latviai ir estai, kad dėl tolimųjų rinkų mums nereikėtų konkuruoti, kaip tik geriau būtų vienytis. Taigi ir sukūrėme bendrą Baltijos šalių turizmo prekės ženklą “Three-in-one-Vacation”, taip bandydami sudominti JAV, Japonijos, Kinijos, Kanados turistus. Kitaip tariant, turistams iš šių tolimų šalių per vieną kelionę siūlysime aplankyti visas tris Baltijos šalis.
Iš tiesų idėjų ir iniciatyvų mes turime daug: tarkime, ten, kur galima nukeliauti greitai, tiesiogiai, pigiosiomis oro linijomis, išmintinga siūlyti miestų, kitaip dar vadinamą “city break” turizmą, tai yra aplankyti konkretų miestą, ir omenyje turiu ne vien Vilnių, Kauną ar Trakus, bet ir kitus Lietuvos regionus, tačiau tam reikia sukurti patogią infrastruktūrą, daugiau vidutinės klasės viešbučių.
VEIDAS: Kaip manote, kas labiausiai trukdo Lietuvos turizmo sektoriaus proveržiui?
R.B.: Svarbiausia išspręsti sezoniškumo problemą. SPA, sveikatinimo turizmas, o šalia dar ir medicininis turizmas leidžia tai įveikti. Druskininkai, Birštonas šią problemą išsprendė ir pastaraisiais metais pakankamai daug svečių sulaukia ištisus metus. Čia turizmui reikalinga infrastruktūra išplėtota, pramogų – išties nemažai. Deja, to nepasakysi apie pajūrį, kur daug žmonių būna tik vasarą. Neringoje apskritai sudėtinga padėtis, nes dėl saugomų teritorijų mažai ką tegalima pakeisti, na, o Palanga šiuo metu daug dirba stengdamasi išspręsti sezoniškumo problemą.
Beje, gal bus nemalonu išgirsti, bet nemažai užsieniečių nesusidaro įspūdžio, kad mes labai svetingi. Pagrindinė bėda susijusi su lietuvišku charakteriu: esame drovūs, tad kai užsienietis išsiskleidžia žemėlapį ir ko nors jame ieško, retas lietuvis pasiūlys pagalbą. Kita vertus, reikia pripažinti, kad žmonės, ypač kaimo vietovėse, dar nėra pripratę prie kitos odos spalvos, kitos rasės žmonių, ne paslaptis, kad trūksta tolerancijos. Nėra ko stebėtis – buvome uždara visuomenė, bet laikui bėgant tai natūraliai pasikeis.
VEIDAS: O ar Lietuva planuoja kaip nors aktyviau skatinti ypač daug pajamų duodantį dalykinį (konferencinį) turizmą?
R.B.: Mes aktyviai dalyvaujame konferencinio turizmo mugėse ir stengiamės didinti žinomumą apie Lietuvos turimas galimybes, bandome pritraukti regioninių renginių. Ir matome, kad pastaraisiais metais Vilniaus rezultatai pagerėjo.
Kadangi šiemet antrąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus ES Tarybai ir bus daug renginių, toks turizmas nori nenori suintensyvės. Ir ne tik sostinėje – Kaunas, Druskininkai, matyt, kažkokį pyrago gabalą irgi atsirieks, nes dalis renginių vyks ten.
VEIDAS: Regis, konferencinio turizmo plėtrai trukdo ir specifinė mūsų oro uostų padėtis.
R.B.: Taip. Dalykiniam, konferenciniam turizmui reikalingos tradicinės oro linijos ir patogus susisiekimas be tarpinių stočių, tad esame apriboti, iš kokių valstybių galime tikėtis tokių turistų. Pigios oro linijos tam netinka. Deja, nacionalinio vežėjo neturime, o užsienio vežėjai ateina ten, kur mato, kad bus nemaži keleivių srautai.
VEIDAS: Tenka stebėti, kad kitos valstybės, tarkime, Turkija, Egiptas ar Latvija, labai reklamuoja savo pranašumus, kviečia atvykti. O kaip Lietuva bando privilioti dar daugiau užsienio turistų?
R.B.: Skaičiuojame, kad 2010–2016 m. laikotarpiu turizmo rinkodarai gausime apie 43 mln. Lt ES lėšų, tai yra 7,2 mln. Lt per metus. Liūdna konstatuoti, bet tai perpus mažiau, nei skiria estai (16 mln. Lt). Tiesa, pagal rezultatus mes juos vis tiek lenkiame.
Šiemet Lietuva bus pristatoma vienuolikoje tarptautinių turizmo parodų, kartu su Lietuvos ambasadomis bus organizuojama 17 B2B (angl. business to business) Lietuvos turizmo galimybių pristatymo renginių užsienio turizmo verslui ir žiniasklaidai atvykstamojo turizmo rinkose.
Pirmąkart bus vykdomos specialios viešinimo kampanijos Vokietijoje, Lenkijoje ir Rusijoje, tai yra užsakomi Lietuvą reklamuojantys lauko plakatai, dienraščių priedai.
Neabejotinai prie Lietuvos vardo žinomumo didinimo bei įvaizdžio gerinimo prisidės ir šiemet įsteigtos turizmo atstovybės. Dešimtyje rinkų (Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Švedijoje, apimant Suomiją bei Norvegiją, Vokietijoje, Italijoje) Lietuvos turizmą reprezentuos tarptautinę patirtį turinčios užsienio destinacijų rinkodaros kompanijos.
Be to, šiemet pradeda veikti nauja svetainė www.Lithuania.travel, bus pradėta ir komunikacija penkiuose socialiniuose tinkluose rusų, vokiečių, anglų bei lietuvių kalbomis.
Taip pat nuolat didėja ir Lietuvos, kaip turizmo šalies, autoritetas. Šiuo metu Lietuva kandidatuoja į Pasaulio turizmo organizacijos vykdomąją tarybą, ir jei pasisektų, padidėtų Lietuvos svoris pasaulinę turizmo politiką bei madas formuojančioje organizacijoje.

Turkijos pigių skrydžių oro linijų bendrovės „Turkish Airlines“ atėjimas į Vilnių turėtų paskatinti Lietuvos kelionių organizatorius sumažinti poilsinių kelionių į lietuvių pamėgtus Turkijos kurortus kainas.
Vos paskelbus apie nuo birželio pradedamus skrydžius iš tarptautinio Vilniaus oro uosto į Stambulą, pasigirdo gandų, kad dėl to ims mažėti ir po krizės vėl išsipūtusios poilsinių kelionių į Turkijos kurortus kainos, nors kelionių organizatoriaus „Novaturo“ atstovai to kol kas nepatvirtina.
Turkija jau pradėjo reklaminę kampaniją, informuojančią apie galimybę pigiai pailsėti Turkijoje nuskridus su „Turkish Airlines“. Šios oro bendrovės tinklalapyje jau galima įsigyti skrydžių iš Vilniaus į Stambulą ir atgal birželio ir liepos mėnesiais už maždaug 620 Lt asmeniui (pirmyn ir atgal įskaitant mokesčius). Turkija tikisi taip pritraukti daugiau ne per agentūras, o savarankiškai keliaujančių lietuvių poilsiautojų.
Pigūs tiesioginiai skrydžiai atvers galimybes lietuviams patiems du tris kartus pigiau susiorganizuoti norimas atostogas Turkijoje, dėl to Lietuvos kelionių organizatoriai gali netekti dalies klientų.
„Novaturo“ generalinis direktorius Linas Aldonis tokios grėsmės tikina neįžvelgiantis: „Manau, mes labiau papildysime vieni kitus, nei kovosime dėl tos pačios rinkos. Mes toliau plėsime savo poilsinių kelionių rinką į jau pamėgtus Turkijos kurortus, o „Turkish Airlines“ ieškos savo klientų.“

Šį savaitgalį Niujorke vykusioje 10-oje tarptautinėje turizmo parodoje „The New York Times Travel Show“ Lietuvos stendas ir Valstybinio turizmo departamento kartu su Generaliniu konsulatu Niujorke surengtas specialus Lietuvos turizmo galimybių pristatymo renginys nustebino viršijusiu planus lankytojų skaičiumi, dideliu žiniasklaidos ir JAV turoperatorių dėmesiu bei bestselerio „1000 vietų, kurias turi aplankyti prieš mirdamas“ autorės siurprizu.

„Daugiausia klausimų teko atsakyti apie tradicinę Lietuvos virtuvę, kulinariją. Pavyzdžiui, per kulinarinę degustaciją po Lietuvos turizmo prezentacijos ypač daug komplimentų sulaukė obuolių sūris su gintaro rūgštimi, juoda duona su riešutais ir džiovintais vaisiais, šakotis. Be to, kaip ir tikėjomės, amerikiečius domino tematiniai žydų paveldo maršrutai Lietuvoje. Pasitvirtino ir šiuo metu rengiama bendra Baltijos šalių turizmo koncepcija – tolimosiose rinkose, tokiose kaip JAV, Japonija, Kinija, pozicionuoti Lietuvos, Latvijos, Estijos prekės ženklą „Atostogos trys viename“. Nes amerikiečiai keliaudami į Lietuvą dažniausiai domisi galimybe tos pačios viešnagės metu aplankyti ir kaimynines šalis“, – tvirtina Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė.

Pasak jos, dideliu siurprizu Lietuvos delegacijai Niujorko turizmo parodoje tapo bestselerio „1000 vietų, kurias turi aplankyti prieš mirdamas“ autorės Patricijos Schultz vestas seminaras ir knygos, į kurią įtrauktos ir dvi Lietuvos vietovės, pristatymas parodos lankytojams. Lietuvą žinoma kelionių žurnalistė bei „Travel Channel“ laidos prodiuserė pavadino vienu iš stebuklingiausių Europos kampelių bei savo naująja meile.

2012 m. pasirodžiusiame antrajame knygos leidime išskirtas Vilniaus senamiestis bei Kuršių nerija. „Banguoti, laukinės gyvybės pilni pušynai, viliojantys paplūdimiai, didžiulės smėlio kopos, besileidžiančios link jūros, formuoja vieną įspūdingiausių kraštovaizdžių Baltijos šalyse. Kuršių nerijos, vadinamos „Baltijos Sachara“, miškuose klajoja elniai, briedžiai, šernai, o tradiciniuose pajūrio kaimeliuose žvejai teberūko žuvis pagal senovinius receptus“, – taip P.Schultz knygoje pristato Kuršių neriją. Ji pataria čia atvykti stebėti migruojančių paukščių, aplankyti Tomo Mano namelį Nidoje, paplaukioti Kuršių įlankoje, užkopti į Parnidžio kopą bei nuvažiuoti dviračiu iki Juodkrantės.

Lietuvos sostinėje autorei didžiausią įspūdį paliko senamiesčio architektūra, Katedra, saulėlydžio stebėjimas nuo Gedimino pilies kalno, Pilies gatvė, fotogeniškoji šv.Onos bažnyčia ir Genocido aukų muziejus.

Šie Lietuvos objektai yra ir naujoje mobilioje aplikacijoje, kurioje „1000 vietų, kurias turi aplankyti prieš mirdamas“ bendruomenė gali dalintis įspūdžiais bei foto akimirkomis apie knygoje, parduotoje net 3 mln. tiražu visame pasaulyje, aprašytas šalis, turistinius objektus.

2011 m. Lietuvoje apsilankė 26,2 tūkst. turistų iš JAV, t.y. beveik trečdaliu daugiau nei 2010 m. Jų išlaidos siekė 50,9 mln. Lt. Pagal šį rodiklį JAV – 11 vietoje. Vidutinė amerikiečių turisto viešnagės Lietuvoje trukmė yra 7,1 nakvynės.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. turizmo sektoriuje sukurta bendroji pridėtinė vertė sudarė 2,7 mlrd. litų, kai tuo pačiu laikotarpiu žemės ūkyje – 2,6 mlrd. litų.

„Turizmo srities proveržis nepaliaujamai džiugina. Šiemet minėdami Lietuvos turizmo plėtros dvidešimtmetį apibendrinome pasiektus rezultatus: 1993-2011 m. Lietuvos pajamos iš atvykstamojo turizmo užaugo net 36 kartus ir 2011 m. siekė 3,5 mlrd. Lt. Per šį laikotarpį net 16 metų Lietuvos kelionių balansas buvo teigiamas – pajamos iš atvykstamojo turizmo viršijo išvykstamojo turizmo išlaidas, o 2011 m. kelionių balansas buvo didžiausias ir siekė 1,3 mlrd. Lt. Pajamų iš atvykstamojo turizmo dalis paslaugų eksporte išaugo nuo 11,2 proc. iki 26,9 proc.“, – teigia Valstybinio turizmo departamento direktorė dr. R. Balnienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad turizmo srityje tiesiogiai dirba beveik 42 tūkst. asmenų, t.y. tik 4,7 proc. visų privataus sektoriaus Lietuvoje darbuotojų.

2011 m. Lietuvoje apsilankė 1,8 mln. užsienio turistų (18 proc. daugiau nei 2010 m.). t.y. tiek, kiek žmonių gyvena Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse kartu sudėjus. Užsienio turistas Lietuvoje vienos kelionės metu vidutiniškai išleido 1244 Lt.

Po Lietuvą pernai keliavo 2,5 mln. vietinių turistų. Vienas vietinis turistas vidutiniškai išleido 158 Lt.

2011 m. Lietuvoje veikė 330 kelionių agentūrų ir kelionių organizatorių, arba 51 įmone daugiau nei 1995 metais. 1995-2011 m. Lietuvoje atsirado 211 naujų viešbučių ir svečių namų. Per tą patį laikotarpį Lietuvos apgyvendinimo įstaigose turistų skaičius užaugo 2,9 karto (vietinių turistų – 1,9 karto, užsieniečių – net 4,8 karto).

Turizmo sektoriaus bendrąją pridėtinę vertę didžiąja dalimi sukuria apgyvendinimo įstaigos, restoranai, barai ir kitos maitinimo įstaigos, visų rūšių transportas, kelionių agentūros ir kelionių organizatoriai, pramogų ir poilsio organizavimo įmonės, kt.

Šiais metais tarp Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų daugelis šalies gyventojų turės laisvą savaitgalį, o kai kurie net gi mėgausis trumpomis atostogomis visą laikotarpį tarp didžiųjų metų švenčių.

Tad kodėl laisvu metu neaplankius kaimyninių šalių ir nenuvykus, pavyzdžiui, į Latvijos sostinę? Vos per vienos ar dviejų dienų išvyką į Rygą su šeima ar draugais galite nuveikti iš tiesų nemažai, tad pateikiame Jums keletą patarimų,  ką aplankyti, išmėginti, paragauti ir kur sudalyvauti apsilankius šiame mieste.

Senamiesčio Kalėdų mugė

Pačioje Rygos senamiesčio širdyje – Katedros aikštėje – jau nuo gruodžio pradžios kvepia Kalėdiniu vynu, skrudintais migdolais, imbieriniais meduoliais ir Kalėdine arbata, o kiekvienas lankytojas kasdien gali atrasti savo Kalėdinį stebuklą. Mugės metu kasdien vyksta įvairiausi koncertai ir dirbtuvės, vaikai ir, žinoma, suaugusieji, gali pabendrauti su Kalėdų Seneliu. Čia taip pat galite įsigyti Latvijos menininkų ir amatininkų kurtų Kalėdinių dovanų – raštuotų kumštinių pirštinių, kruopščiai gamintų medinių žvakidžių, į stiklainius supilstyto latviško medaus, aromatingų žvakių, rankų darbo kojinių, kepurių ir šalikų, ekologiškų medinių žaislų ir įvairių kitų dovanų. Kalėdų mugės metu galite ir patys sudalyvauti dovanėlių gamyboje, išsiųsti Kalėdines atvirutes artimiesiems, susipažinti su Latvijos tradicijomis, šventinių patiekalų gamybos ypatumais. Kalėdų mugė Rygos Katedros aikštėje vyks iki sausio 13 dienos.

Kalėdinių eglučių takas

Festivalis „Kalėdinių eglučių takas“ – tai originalus ir artistiškas renginys pačiame miesto centre, kur demonstruojamos išskirtinės, avangardinės Kalėdų eglutės.  Šiam festivaliui savo eglučių instaliacijas pateikia Latvijos menų akademijos studentai bei jaunieji menininkai, kurių darbai iš anksto būna atrenkami specialiame festivalio konkurse. Pirmą kartą festivalis „Kalėdinių eglučių takas“ įvyko dar 2010 metais, o jo metu buvo eksponuojamos 25 instaliacijos – klasikinės Kalėdų eglutės bei avangardinės eglutės versijos. Praėjusiais metais festivalio metu buvo galima išvysti 42 tradicines bei naujas, inovatyvias Kalėdų eglutes, o šiais metais tikimąsi miesto gyventojams ir svečiams parodyti ir daugiau Kalėdų eglučių meninių instaliacijų. Beje, Kalėdų eglutės Rygoje eksponuojamos ne be reikalo – juk vis dar gyva legenda, jog Ryga yra pirmosios dekoruotos Kalėdų eglutės sostinė.

Žiemos sporto pramogos

Ryga kviečia išbandyti žiemos slidinėjimo pramogas pačiame mieste ir šalia jo: po atviru dangumi įsikūręs etnografijos muziejus atvėrė slidinėjimo kelius vaizdu mišku, kur slidinėdami galėsite išvysti ir etnografines ekspozicijas, Lido čiuožykla kviečia pačiūžų mėgėjus, Bikernieku laisvalaikio centre galite čiuožti slidėmis ilgiausia mieste esančia trasa – 4,7 km ilgio. Pavažiavę kiek už miesto galite išbandyti ir kalnų slidinėjimą – vos 37 km nuo Rygos  įsikūręs Mežkalni siūlo 7 slidinėjimo trasas ir snieglenčių parką, o Siguldoje, 55 km nuo Rygos esančiame mieste, galėsite pramogauti viename didžiausių Baltijos šalyse kalnų slidinėjimo kompleksų – Siguldos „Pilsetas Trase“.

Visas Rygos  miestas šiais metais kupinas įvairiausių Kalėdinių renginių, tad apsilankę su šeima ar draugais tikrai rasite kiekvienam artimą ir įdomią veiklą: Kalėdinių eglučių parodos, dirbtuvės, Kalėdiniai turgeliai, šventinių patiekalų degustacijos ir specialūs šventiniai meniu restoranuose ir baruose, gausybė Kalėdinių koncertų, įvairios žiemos pramogos laukia Jūsų Rygoje. Plačiau apie tai, ką nuveikti šiame mieste, kaip pasiekti miestą ar kur apsistoti su šeima ar draugais, galite sužinoti LIVE RĪGA portale www.liveriga.com.

Išsamiau apie Rygos siūlomas veiklas taip pat galite sužinoti ir LIVE RĪGA socialiniuose tinkluose:

Klausk apie Rygą – http://twitter.com/#!/liveriga
Ryga nuotraukose – http://www.flickr.com/photos/liveriga
Pamėk Rygą – http://www.facebook.com/LIVERIGAcom
Atrask Rygą – https://foursquare.com/liveriga

Statistikai suskaičiavo, kad iki šių metų galo svečiose šalyse apsilankys milijardas turistų, be to, nors nemažos dalies valstybių ekonomika šiemet stagnavo, jų turizmo rinka, priešingai, augo.

Daugelis pasaulio šalių išgyvena neramų laikotarpį – ne vienos jų ekonomikos augimas sustojo ar sulėtėjo, o kai kurių net susitraukė. Todėl valstybės, kurių biudžetą papildo solidžios pajamos, gaunamos iš turizmo, atidžiai stebi turizmo tendencijas ir keliautojų srautus ne tik savo miestuose ar kurortuose, bet ir visame pasaulyje. Juk šalių, kurių ekonomikos pagrindą sudaro turizmas, gyventojų gerovė ir ekonominė padėtis tiesiogiai priklauso nuo keliautojų skaičiaus.
Nuo turistų priklauso ne tik tokios mikroskopinės valstybės, kaip Andora, kurios daugiau nei 80 proc. viso šalies biudžeto sudaro pajamos, gaunamos iš turizmo, bet ir atokiuose planetos taškuose esančios salos, pavyzdžiui, Jamaika, pusę užsienio valiutos įplaukų gaunanti iš turizmo, be to, ši ūkio šaka užtikrina saloje ir apie ketvirtadalį darbo vietų, taip pat Maldyvai, kurių penktadalį biudžeto sudaro turizmas, Mauricijus ar Prancūzijos Polinezija, kurios be turistų gyventų gerokai skurdžiau.
Sumažėję turistų srautai skaudžiai atsilieptų ir tokioms sunkiai besiverčiančioms valstybėms, kaip Kambodža, Tailandas, Malaizija ar Libanas, kuris jau dabar skaičiuoja nuostolius turizmo sektoriuje dėl kaimyninėje Sirijoje besitęsiančio pilietinio karo. Turistų mažėjimas skaudžiai atsilieptų ir kitų valstybių ekonomikai, tarkim, Ispanijos, Graikijos, Italijos, Pietų Korėjos ar Singapūro, kurį kasmet aplanko daugiau turistų, nei yra vietinių gyventojų.
Vis dėlto tokių valstybių vadovai ir valdininkai, atsakingi už turizmo sektorių, kol kas gali miegoti ramiai – žmonių aistros keliauti neatvėsina nestabili pasaulio ar gimtosios šalies ekonomikos padėtis. Kelionių ir turizmo verslo lyderius vienijančio forumo “World Travel & Tourism Council” (WTTC) tyrimo duomenys rodo, kad pasaulio kelionių industrija auga nepaisydama besitęsiančių ekonominių sunkumų. Prognozuojama, kad kelionių ir turizmo indėlis į pasaulio BVP 2012 m. didės 2,7 proc., palyginti su praėjusiais metais.
Tiesa, metų pradžioje prognozės buvo šiek tiek didesnės, o sumažintos jos buvo dėl euro zonos problemų. Kaip paaiškėjo, pasaulinį kelionių ir turizmo sektoriaus augimą labiausiai lemia pozityvios tendencijos Azijos šalyse.
Itin optimistiškus duomenis pateikia Pasaulio turizmo organizacija (PTO), kuri paskelbė, kad šių metų pirmąjį pusmetį po pasaulį keliavo rekordinis skaičius – net 467 mln. turistų. Prognozuojama, kad iki metų galo turistų, kurie bus lankęsi svečiose šalyse, skaičius pasieks milijardą. Palyginti su tuo pačiu pernai metų laikotarpiu (sausio–birželio mėn.), šiemet keliaujančiųjų buvo 5 proc., arba net 22 mln., daugiau.

Pigesnės Azijos šalys sudomino daugiau turistų
PTO duomenimis, turizmo sektorius šių metų pirmąjį pusmetį labiausiai augo Azijos ir Ramiojo vandenyno regionuose – po 8 proc. WTTC skaičiavimais, absoliuti regiono ir net G-20 lyderė yra Pietų Korėja, kurios metiniai kelionių ir turizmo sektoriaus augimo tempai buvo didžiausi – net 13,2 proc. Negalima nepaminėti, jog šis bumas sutampa su tuo, kad Pietų Korėja 2010–2012 m. laikotarpį paskelbė “Aplankykite Korėją“ metais ir daugybe įvairių renginių priviliojo neįprastai daug turistų iš Japonijos bei Kinijos.
Itin geri turizmo sektoriaus rezultatai ne tik Azijos, bet ir viso pasaulio mastu Pietų bei Pietryčių Azijoje. Čia turizmas pirmąjį šių metų pusmetį augo po 9 proc. Verta paminėti, kad šią kelionių kryptį dažnai renkasi turistai, norintys keliauti pigiau. Mat pragyvenimui Pietryčių Azijoje reikia kur kas mažesnės sumos nei, tarkim, Europos šalyse. Pavyzdžiui, viena nakvynė naujame moderniame viešbutyje su baseinu Tailande ar Kambodžoje kainuoja apie 10–15 eurų, o Italijoje tektų pakloti dešimt kartų daugiau.
Beje, nereikia ir sudėtingiausių ekonominių formulių, norint apskaičiuoti, kur daugiausiai turistų praleidžia atostogas. Štai „Lonely Planet“ labiausiai perkamų knygų dešimtuke puikuojasi net septynios Azijos šalys, o pirmoje vietoje – kelionių gidas po Tailandą.
Kelionių gidas „Lonely Planet“ skelbia ir lankomiausią tašką Pietryčių Azijoje – tai Tailando Puketo sala. Poilsio rojumi tituluojamoje saloje kasmet apsilanko net 3 mln. žmonių. Poilsiautojus čia vilioja puikiai išplėtota turizmo infrastruktūra, įvairaus kainų lygio viešbučiai, jaukūs paplūdimiai. Tiesa, keliautojai turėtų žinoti, kad kainos šioje saloje gerokai didesnės nei kituose, mažiau populiariuose Tailando kurortuose.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Valstybinis turizmo departamentas (toliau – VTD) vykdo pažintinių turų į penkis Lietuvos regionus projektą „Vietinio turizmo verslo misijų ir pažintinių turų organizavimas”. Pirmoji iš penkių vietinio turizmo verslo misijų sėkmingai įvyko š.m. spalio 11-12 d. – jos dalyviai artimiau susipažino su Mažosios Lietuvos turizmo galimybėmis. Š.m. gruodžio 6-7 d. antrosios pažintinės kelionės ir verslo misijos dalyviai keliaus po Dzūkiją.

„Kiekvienas Lietuvos regionas yra unikalus ir gali pasigirti tik jam būdingais lankytinais objektais, daugelis kurių – nauji ir dar nepažinti net mūsų šalies gyventojams. Šį kartą misijos dalyviai iš naujo pažins Dzūkiją – užmegs profesinių kontaktų, atras šiame regione etnografinio, kulinarinio bei rekreacinio turizmo galimybių,” – pažymėjo VTD direktorė dr. R. Balnienė.

Pažintinis turas Dzūkijoje suburs vietinio ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius, konferencijų ir renginių organizatorius, vietos turizmo informacijos centrų, žiniasklaidos atstovus. Jie ne tik aplankys daugybę patraukliausių turistinių objektų šiame Lietuvos etniniame regione, bet taip pat dalyvaus ir Kontaktų mugėje.

Pirmąją programos dieną pažintinio turo dalyviai aplankys Daugus – pagrindinę ir gražiausią Alytaus krašto rekreacinę zoną. Čia neseniai įrengtos dvi naujos poilsio zonos, nuo senų laikų populiarus irklavimo sportas, galima išsinuomoti baidarę ar net vikingų laivą. Kitas ypač vertas dėmesio objektas šiame regione – tai seniausias Lietuvoje Žuvinto biosferos rezervatas. 2011 m. šis rezervatas vienintelis Lietuvoje buvo įtrauktas į UNESCO programos „Žmogus ir biosfera” biosferos rezervatų tinklą ir tapo pasauliniu mastu saugomu objektu. Stebėti paukščių čia atvyksta ne tik mūsų šalies gyventojai, bet ir svečiai iš užsienio.

Pažintinio turo dalyviai aplankys ir Dzūkijos sostinę Alytų. 2011 m. miestas buvo pripažintas sportiškiausiu Lietuvoje – miestas puikuojasi geriausiu 50 metrų plaukimo baseinu. Šiame mieste verslo misijos nariai lankysis Alytaus dailiųjų amatų mokykloje, kur susipažins su įvairiomis čia siūlomomis edukacinėmis programomis ir galės patys išbandyti savo jėgas molio lipdinių, vijimo iš vytelių, vilnos vėlimo ar paišybos ant lėkščių užsiėmimuose.

Dar viena ypatinga vieta Dzūkijoje – Raižiai, tituluojami totorių sostine Lietuvoje, kur nuo Vytauto Didžiojo laikų iki šiol gyvena totorių bendruomenė. Čia laiką skaičiuoja unikalūs saulės laikrodžiai, greta kurių stūkso dar 1899 m. pastatyta mečetė. Turo dalyviai Raižiuose susipažins su unikalia totorių kulinarinio paveldo „pažiba“ – šimtalapio pyragu ir jo istorija.

Antrąją verslo misijos dieną visus jos dalyvius suburs Kontaktų mugė kaimo turizmo sodyboje „Dvarčėnų dvaras“.

Trečioji iš penkių vietinio turizmo verslo misijų vykdant projektą „Vietinio turizmo verslo misijų ir pažintinių turų organizavimas”, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, planuojama 2013 m. vasario mėn. – verslo misijos dalyviai bus kviečiami į pažintinį turą po Aukštaitiją. Vėliau verslo misijų dalyviai artimiau pažins naujus ir atsinaujinusius patraukliausius lankytinus objektus Žemaitijoje ir Suvalkijoje.

Lietuva turistus vis dar žavi savo jaunyste, o mūsų turima infrastruktūra tebėra patraukli naujumu. O kol “tebekvepiame dažais”, galime gerokai išplėtoti turizmą ne kaip pavienę ūkio šaką, o kaip visas ūkio sritis apimančią rinką.

Turizmo nauda yra be galo didelė ir apima labai daug sričių, bet Lietuvoje ji dažnokai suvokiama labai siaurai, tad turizmu suinteresuoti rinkos dalyviai nesugeba bendradarbiauti ir dažnai siekia tik asmeninės naudos. Turizmo ekspertas, VšĮ “KULTUR” generalinis direktorius Martynas Užpelkis įsitikinęs, kad tai pasikeistų suvokus, jog turizmas nėra atskira ūkio šaka.
Apie tai, ką darytų turizmo srityje, jei būtų premjeras, kokių priemonių imtųsi, kad gausėtų į mūsų šalį atvykstančių turistų, o Lietuvos įvaizdis gerėtų, kalbamės su turizmo ekspertu M.Užpelkiu.

M.U.: Noriu pabrėžti, kad Lietuva – jauna, maža, nedaug kam žinoma šalis, ir kol kas tebeauganti. Tik klausimas, kaip mes sugebėsime išnaudoti šį labai svarbų augimo laikotarpį ir kiek tas augimas bus stiprus ir didelis. Čia kaip ir sportinėje karjeroje: svarbiausia tai, ką sportininkas sugeba pasiekti iki tam tikro amžiaus, kol dar yra įdomus sporto pasauliui.
Lietuvai netrukus taip pat prasidės branda, apims tam tikra stagnacija. Kiek ši jaunystė truks, sunku pasakyti, bet tai gali būti susiję su infrastruktūros gyvavimo ciklu: kol kas turime naujų, tviskančių viešbučių, SPA centrų, naujų kelių. Netrukus jie nebebus tokie nauji, jiems bus reikalingas kapitalinis remontas.
O gal toji šalies jaunystė baigsis tada, kai atsiras dar naujesnių turizmo atžvilgiu šalių. Juk gali būti, kad turizmo rinkai atsivers, pavyzdžiui, Baltarusija ar dar kokia kita valstybė. Pagaliau augimo laikotarpis susijęs ir su tuo, kiek verslas pajėgs laukti didesnių finansinių srautų iš turizmo, kiek turės kantrybės tikėtis didesnės sėkmės.
VEIDAS: Kas tokią sėkmę gali lemti ir kodėl užsienio turistui Lietuva apskritai gali būti įdomi?
M.U.: Mūsų šalis – ne Egiptas, ne Turkija ar kokios Pietų Europos šalys, ir mūsų šalies turizmo laimėjimai labai susiję su mūsų reputacija. Juk į Egiptą žmonės skrenda net tada, kai už kelių šimtų kilometrų sproginėja bombos, o Kaire vyksta revoliucijos. Jie vis tiek važiuoja į vadinamuosius turistų getus, nes jiems visai ne Egipto reikia, o saulės ir šilto vandens.
Lietuvos padėtis visai kitokia. Svarbu, ar mus apskritai žino, o jei žino, tai kokius epitetus vartoja mums apibūdinti.
VEIDAS: Kiek šalies reputaciją gali lemti, pavyzdžiui, premjeras? Koks turizmo srityje apskritai turėtų būti valstybės ir Vyriausybės vaidmuo?
M.U.: Kokio nors turizmo ministro ar premjero, besirūpinančio turizmu, galimybės šiuo atveju labai ribotos, nes reputacija priklauso nuo daugelio veikėjų.
Valstybės vaidmuo šiame kontekste turi būti lyderystė, bendros siekiamybės, bendro gėrio suformulavimas. Juk verslas iš esmės tarnauja ne bendram gėriui, nors tai pamažu ateina į madą, bet savo akcininkui. Valstybė kaip tik ir turėtų daryti tai, kas nėra verslo kompetencija. Tačiau svarbu, kad ir valstybė būtų kompetentinga.
Bėda ta, kad Lietuvoje labai trūksta noro mokytis. Tai galima pasakyti apie daugelį sričių, pradedant kad ir turizmo statistika: ji renkama, bet menkai arba visai neanalizuojama. Konstatuojama, kad kažkas auga arba mažėja, – štai ir visa analizė.
Galimybių studijose irgi paprastai tik suskaičiuojama, kiek turime gamtos, kiek kultūros, kiek infrastruktūros. Tačiau mes labai mažai žinome apie rinkas, mažai žinome, kodėl konkretus turistas atvažiuoja į Lietuvą, kaip jis atrado šalį. Juk esame nišinė šalis, todėl mums reikėtų gerai išanalizuoti, kaip tokia šalis gali sudominti turistus.
O juk turizmo nauda neabejotina ir labai plati, apimanti labai daug sričių, ir ją suprasti reikia taip pat labai plačiai. Kol kas toji nauda pas mus suprantama labai siaurai: užsienietis atskrido, apsistojo viešbutyje, nuėjo į barą ir išskrido atgal. Iš to užsidirbo oro linijos, viešbutis, baro savininkas. Štai jums ir visas turizmas.
Bet iš tiesų turizmo aš nelinkęs laikyti atskira ūkio šaka. Turizmas yra rinka. Visos kitos ūkio šakos gali būti parduodamos arba vietos rinkoje, arba kaip eksportas. O turizmo specifika tokia, kad turistas pats atvažiuoja to eksporto pasiimti. Todėl viskas, ką jis perka, irgi yra turizmas. Taigi turizmo prilyginimas atskirai ūkio šakai susiaurina naudos supratimą, o dėl to turizmu suinteresuotos lieka tik turizmo agentūros ar viešbučiai.
Lietuva yra labai daug investavusi į vadinamąjį “hardą”, geležį: pastatyta daug viešbučių, pastatų, nutiesta daug kelių. Viso to labai reikėjo, bet dabar jau ir patys viešbučiai supranta, kad nepakanka vien naujo interjero. Juk turistas atvažiuoja ne į viešbutį – pasaulyje esama labai mažai viešbučių, kurie patys savaime būtų traukos objektai.
Žmonės važiuoja dėl kitų dalykų – dėl tam tikro pažado, dėl emocijų, dėl noro patikrinti reputaciją. Taigi viešbučiui nepakanka rūpintis vien savo kiemu – jam turi rūpėti ir tai, kaip turistą priima kiti. Tad ir vėl grįžtame prie to paties – bendrojo gėrio.
VEIDAS: O kaip paskatinti verslą veikti išvien ir siekti tos visiems bendros naudos?
M.U.: Mano galva, bendradarbiavimo labai trūksta visais lygmenimis – tiek miestų, tiek regionų. Valstybė, suinteresuotoms pusėms neprimesdama centralizuoto nurodymo bendradarbiauti, galėtų rasti būdų, kaip tą bendradarbiavimą “įsukti”.
Pavyzdžiui, turizmas juk plėtojamas turistinėse vietose. O nuo to, kaip ši vieta suvokiama, labai priklauso ir turizmo sėkmė. Vietovė – tam tikras organizmas, tam tikras socialinis tinklas. Jis ir gyvuoti turi kaip tinklas, o to Lietuvoje labai trūksta. Didelis stabdys regionuose šiuo požiūriu yra tai, kad savivaldybės turizmą neretai supranta labai žinybiškai: jų įsivaizdavimu, turistų atvykimo vieta baigiasi ten, kur baigiasi savivaldybės ribos. Bet juk keliaudamas po Italiją ar kurią kitą šalį tikrai nepajusi, kur baigiasi viena savivaldybė ir prasideda kita. O pas mus net turistams skirtuose žemėlapiuose viena ar kita savivaldybė vaizduojama lyg sala – turistui neaišku, kaip į ją atvykti, kaip išvykti, kur toliau apsilankyti. Juk žmonės nesirenka galvodami, kad štai šį savaitgalį labai noriu į, tarkime, Elektrėnų savivaldybę – išmaišysiu ją skersai išilgai, viską apžiūrėsiu, visus kampelius ištyrinėsiu ir visiems galėsiu sakyti, kad esu šitos savivaldybės žinovas. Sutikite – žmonės ne taip planuoja savo laisvalaikį.
Kartais ir viena ar kita žinyba, prižiūrinti skirtingus lankytinus objektus, reklamuoja tik “savus”, o apie kitus sąmoningai nutyli. Tai tarnavimas institucijai, bet ne rūpinimasis sistema.
Jie būčiau premjeras, pirmiausia susodinčiau visus ministrus prie vieno stalo ir jie neišeitų tol, kol nesutartų dėl bendro darbo.
Ir dar: Lietuvoje turizmo valdymo srityje trūksta vienos grandies – viešojo ir privataus kapitalo partnerystės pagrindu kuriamų organizacijų, kurios kitose šalyse egzistuoja jau seniai. Jos vadinamos turizmo valdybomis arba turizmo biurais. Tokios organizacijos perpus finansuojamos iš viešojo biudžeto ir iš verslo – visi įtraukti, visi sprendžia, visi suinteresuoti turizmo plėtojimu. Taip išsiplečia sprendimų priėmėjų ratas.
Kitaip tariant, Lietuvoje reikia paprasčiausios vadybos. Turistas atvažiuoja ne į savivaldybę, ne į politinį administracinį vienetą, o kažko patirti. Jis nori geros patirties, o į tai įeina viskas. Jis neturėtų dėl nieko sukti galvos, viskas turėtų klostytis sklandžiai. O sklandumo neįmanoma pasiekti nebendradarbiaujant. Reikalingas vadinamasis institucinis darnumas.
VEIDAS: O kiek, jūsų nuomone, reikšmingas bendradarbiavimas su kitomis regiono šalimis? Juk turistas, kuris įveikė tolimą kelią į Lietuvą, galbūt norės aplankyti ir Latviją, Estiją?
M.U.: Aš per daug nesureikšminu platesnio regiono bendradarbiavimo. Žinoma, yra tam tikras segmentas turistų, kurie nori aplankyti visas tris ar daugiau šalių. Ir kad tas segmentas didėtų, tam tikro bendradarbiavimo neabejotinai reikia. Tačiau didžiausia dalis turistų vis dėlto atvyksta į vieną šalį.
VEIDAS: Taigi kodėl šis turistas turi pasirinkti būtent Lietuvą? Kuo įdomūs mes galime būti japonui, argentiniečiui, švedui?
M.U.: Tai tikrai sunkus klausimas. Viena vertus, esame pakankamai nauja šalis, o žmones tas naujumas, nepažintumas traukia. Dalį žmonių kuo toliau, tuo labiau vilioja ir šalies atšiaurumas – turiu omenyje klimato sąlygas, kurias mes patys dažnai peikiame, bet kurios daug kam yra išsigelbėjimas. Tai rodo ir didėjantis skaičius turistų iš Italijos ar kitų Pietų Europos šalių – žmonės pas mus važiuoja pailsėti nuo karščio.
Galiausiai esame saugi šalis – priklausome ES, NATO. Čia yra ir gera infrastruktūra, žmonės moka užsienio kalbų, bendrauja, yra pakankamai svetingi. Kai kas pranašumu laiko ir tai, kad kol kas pas mus dar mažai turistų. Tačiau tai ne tas pranašumas, kurį turėtume saugoti. Mums tiesiog per brangu būti mažai turistų pritraukiančia šalimi.