Paezeriu dvaras

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (VTD) rengia verslo misiją, kurios metu vietinio turizmo verslo atstovai susipažins su restauruotais Vidurio Lietuvos dvarais, muziejų ekspozicijomis, dalyvaus edukacinėse programose, lietuviškų tradicijų demonstravimuose.

„Siekiant mažinti turizmo Lietuvoje sezoniškumą, turime kiekvienu metų laiku pasiūlyti turistams paslaugų, kurios juos trauktų čia atvykti ir ilsėtis. Verslo misijos, pristatančios skirtingas turizmo paslaugas skirtinguose šalies regionuose, leidžia verslininkams patiems pamatyti vietoves ir paslaugas, kurias jie vėliau galės pasiūlyti savo klientams. Kultūrinio-edukacinio turizmo verslo misija ne tik padėsime verslui bendradarbiauti, bet ir pritrauksime daugiau vietinių bei užsienio turistų“, – apie ne pirmą kartą rengiamas verslo misijas pasakoja VTD direktorė dr.Raimonda Balnienė.

Kultūrinio-edukacinio turizmo verslo misijos vasario 9 – 10 d. metu turizmo verslo atstovai aplankys Pakruojo, Bistrampolio bei Siesikų (Daugailių) dvarus. Kaune verslininkai susipažins su Maironio nežinomais gyvenimo faktais, Maironio lietuvių literatūros muziejaus naujovėmis, skirtomis turistams poeto 150 metų jubiliejaus proga. Bus lankomas 1863 m. sukilimo muziejus Kėdainių rajone, verslo misijos dalyviams pristatysiantis edukacinę programą.

Turistų jau pamėgtame Bistrampolio dvare lauks Kurtuvėnų kumpio degustacija, vakaronė, pasakojimai apie „Siauruką“ ir Karazijos vyną. Su verslo misijos dalyviais aktualiomis Vidurio Lietuvos regiono turizmo temomis bendraus ir ateities planus aptars Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Arūnas Svitojus, Panevėžio ir Anykščių Turizmo informacijos centrų atstovai.

Verslo misijos metu apie 30 renginių organizavimo bei turizmo paslaugų verslo įmonių atstovų ne tik turės galimybę asmeniškai pažinti patrauklius turizmo objektus, kultūrines-edukacines programas. VTD organizuojamoje kontaktų mugėje bus galima aptarti bendradarbiavimo galimybes su atnaujintas paslaugas ir jų paketus turistams parengusiais vietos verslininkais.

Kultūrinio edukacinio turizmo verslo misija yra antroji, rengiama įgyvendinant Europos Sąjungos remiamą projektą “Vietinio turizmo verslo misijų ir pažintinių turų organizavimas”. Pirmoji sėkminga verslo misija SPA – gamtinio turizmo tema vyko 2011 m. gruodžio 8-9 d. VTD taip pat planuoja 2012 m. gegužės 10-11 d. surengti verslo misiją aktyvaus turizmo tema.

Nuo 2012 metų sausio 1 d. Vilnius prisijungė prie tarptautinio EuropeanCityCards (ECC) tinklo, kuris vienija 22 šalis ir 33 miestus.

Šis projektas sukurtas tarptautinės organizacijos EuropeanCitiesMarketing ir didžiųjų Europos miestų iniciatyva, siekiant apsikeisti gerąja patirtimi, vieningai pristatyti turizmo paslaugas ir padidinti miesto kortelių pardavimus. Pagrindinė projekto jungiamoji grandis – miestų kortelės – sparčiai populiarėjantis turizmo produktas, kurios turistui padeda ne tik suplanuoti savo laisvalaikį, bet ir sutaupyti pinigų.

Dalyvavimas ECC tinkle Vilniui yra unikali galimybė prisistatyti greta didžiausių ir populiariausių Europos miestų, užmegzti bendradarbiavimą turizmo srityje, taip pat analizuoti turizmo statistiką, gauti žinių apie naujausius turizmo produktus ir tendencijas.

ECC tinkle skelbiama informacija apie oficialiąją Vilniaus miesto kortelę apjungiant keletą priemonių: interneto svetainę www.europeancitycards.com, specialią nemokamą turizmo aplikaciją bei skaitmeninį leidinį. ECC yra platforma, kurioje kiekvienas gali lengvai surasti, palyginti informaciją, o ši gali prisidėti kuriant patrauklaus miesto įvaizdį ir netgi lemti kelionės krypties pasirinkimą. Dalyvavimas ECC tinkle reiškia Vilniaus miesto kortelės, kaip kokybiško produkto pripažinimą, ir svarbų įvertinimą tarptautiniu mastu.

Vilniaus miesto kortelės turėtojui iš viso siūlomos 53 nuolaidos, formuojančios plačią turizmo paslaugų pasiūlą. Turistams patogu pasirinkti kortelės tipą pagal jų poreikius (24 ir 72 val. kortelė, 24 val. kortelė su integruotu transporto bilietu arba be jo), sukurtas platinimo taškų tinklas – kortelę galima įsigyti visuose Vilniaus turizmo informacijos centruose, kai kuriose turizmo agentūrose, viešbučiuose bei internetu.

Per 2011 metus kortele pasinaudojo 550 asmenų iš daugiau kaip 30 pasaulio šalių. Daugiausia kortelių įsigijo vokiečiai, rusai, lenkai. Atsiliepimai rodo, kad Vilnius turistams atrodo patrauklus miestas, turintis įdomią istoriją, kultūrą, architektūrą, tradicijas. Didelį įspūdį turistams paliko ir nuoširdūs bei draugiški vilniečiai.

Plačiau apie miesto kortelę skaitykite atnaujintoje Vilniaus turizmo informacijos svetainėje www.vilnius-tourism.lt, taip pat www.europeancitycards.com. Turizmo aplikaciją galite nemokamai atsisiųsti Android ir iPhone aplikacijų parduotuvėse.

2012-uosius metus pasitinka atnaujinta Vilniaus turizmo informacijos centro interneto svetainė www.vilnius-tourism.lt. Keletą mėnesių trukęs svetainės modernizavimas buvo vykdomas siekiant atitikti šių laikų interneto tendencijas ir patraukliau pristatyti miesto turizmo išteklius.

Sukurtos aiškios sąsajos, jungiančios Vilniaus turizmo, renginių ir konferencijų biuro svetaines, padės turistams ir turizmo srities profesionalams patogiai rasti ieškomą informaciją.

Atnaujintoje svetainėje siekta  pristatyti praktinę informaciją atvykusiam ar dar tik planuojančiam atvykti turistui, todėl vadovautasi aiškumo principu pateikiant būtiniausią informaciją – kaip atvykti, kaip rasti nakvynės vietą, ką aplankyti mieste, kaip praleisti laisvalaikį, kur pramogauti ar apsipirkti. Svetainėje taip pat galima užsisakyti įvairias turizmo paslaugas: nakvynę, ekskursiją, Vilniaus miesto kortelę, audiogidą, pasirinkti geriausią viešojo transporto maršrutą pagal ieškomą kelionės tikslą. Atsižvelgiant į šiais metais planuojamus tiesioginius skrydžius, sujungsiančius Vilnių ir Paryžių, bei prancūzakalbių turistų atsiliepimus, greta lietuvių, anglų, vokiečių, lenkų ir rusų kalbų, svetainėje įvesta ir šeštoji – prancūzų – kalba.

Tobulinant svetainės funkcionalumą atlikta ir daugiau papildymų. Žurnalistai, turizmo verslo atstovai nuo šiol galės patogiai naudotis atskira svetainės rubrika „Spaudai“. Šioje dalyje pristatoma video medžiaga, nuotraukos, leidiniai, statistiniai duomenys. Visus turizmo leidinius galima interaktyviai vartyti internete arba atsisiųsti į kompiuterį. Ypač džiugi naujiena, kad specialius tekstus apie miestą sutiko paruošti rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, įdėjusi dalelę savo miesto suvokimo, matymo ir meilės. Šie tekstai jungia visas grandis – istoriją, kultūrą, meną, daugiatautiškumą ir asmenybes, garsinusias miestą už Lietuvos ribų.

Svetainėje sukurtas naujas įrankis „Mano Vilnius“ padės susiplanuoti savo viešnagę mieste – dominančius lankytinus objektus su aprašymais galima pažymėti ir įsikelti į rubriką „Mano Vilnius“. Čia išsaugotą informaciją patogu atsispausdinti arba persiųsti į savo pašto dėžutę.

Kartu su atnaujinta svetaine pristatomas ir naujas turizmo produktas – audiogidas mp3 formatu – patogus būdas miestą pažinti savarankiškai. Internetu parsisiųstas audio įrašas, išsaugotas telefone ar mp3 grotuve, taps gidu po Vilniaus Senamiestį. Kartu su audio įrašu pateikiamas žemėlapis padės keliauti siūlomu maršrutu ar išsirinkti įdomiausias vietas.

2011-aisiais metais svetainė www.vilnius-tourism.lt buvo gausiai lankoma tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio šalių. Bendras apsilankymų skaičius siekė apie 350 tūkst., iš kurių 230 tūkst. sudaro unikalūs lankytojai. Sulaukta per 1 mln. 240 tūkst. puslapių peržiūrų. Svetainėje naršė turistai iš 90 pasaulio valstybių. Didžiausias lankomumas buvo pastebimas iš Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, D. Britanijos, Latvijos, Baltarusijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Ispanijos, Prancūzijos. Vis dažniau svetainė pasiekiama ir per išmaniuosius telefonus bei planšetinius kompiuterius, užfiksuota daugiau kaip 7, 4 tūkst.  lankytojų, iš jų – 6 tūkst. unikalių lankytojų,  20 tūkst. puslapių peržiūrų.

Ieškokite Vilniaus turizmo naujienų ne tik svetainėje www.vilnius-tourism.lt, bet ir Facebook puslapyje Vilnius Tourism!

2007–2013 m. Lietuvoje numatoma įgyvendinti apie 200 savivaldos transporto projektų.

Iš pirmo žvigsnio gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvoje už ES paramos lėšas vykdami daugiausia stambūs kelių rekonstrukcijos ir tiesimo projektai. Iš tikrųjų taip nėra: keliai tiesiami ir remontuojami tiek miesteliuose, tiek gyvenvietėse, tiek kai kuriuose kaimuose. Tai didžiulė paskata plėtoti turizmo ir verslo projektus.
Bakstelkime pirštu į Anykščių rajoną, kuris yra pripažintas kurortine teritorija. Kaip šiame krašte tvarkomi keliai, asfaltuojami žvyrkeliai? Vien šiais metais už 5,2 mln. Lt Anykščiuose rekonstruotos aštuonios miesto gatvės, keletas gatvių ir vietinių kelių išasfaltuota ir rajono seniūnijose. Savivaldybei šie darbai tekainavo mažiau nei 300 tūkst. Lt – didžioji dalis lėšų, beveik 5 mln. Lt, buvo skirta iš Europos regioninės plėtros fondo ir valstybės biudžeto.
„Pasinaudodami ES parama, šiemet Anykščiuose sutvarkėme Ukmergės, Eglėkalnio, J.Tumo-Vaižganto, Švyturio, Spartako, Šaltinio, Vilties, J.Basanavičiaus gatves“, – informavo Anykščių rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjas Albertas Miškinis.
Gatvės ir keliai taip pat pagražėjo Anykščių rajone esančiose Traupio, Troškūnų, Skiemonių seniūnijose. Išasfaltuoti kelių Anykščiai–Storiai, Kriokšlio kaimas–Rubikiai ruožai.
Atlikti rekonstrukcijos darbai iš esmės pakeitė minėtų gatvių ir kelių kokybę – dabar čia paklota asfaltbetonio danga, daugelyje gatvių įrengti šaligatviai ir apšvietimas, prie kelių sutvarkyti kelkraščiai, įrengtos nuovažos.

Kad kelias būtų patogus

„Turistui, keliautojui galimybė patogiai, geru keliu pasiekti lankytiną objektą – labai svarbi. Tai pridėtinė vertė turizmui, – teigia Anykščių rajono turizmo informacijos centro direktorius Rimantas Sereičikas. – Pažvelkime kad ir į tokį objektą Anykščių apylinkėse, kaip Karalienės liūnas, – nors aplinka ten puikiai sutvarkyta, tačiau privažiuoti iki jo sunku. Šį objektą pasiekia tik labai užsispyrę keliautojai.“
Pasak pašnekovo, visai kitokia padėtis prie Rubikių ežero: kai rajono savivaldybė išasfaltavo žvyrkelį, vedantį ežero link, vasarotojai džiaugiasi neatsidžiaugia patogiu privažiavimu. O juk išasfaltuoti tik keli kilometrai.
„Vietos gyventojams, kaimo turizmo sodybų šeimininkams iš karto atsirado paskata susitvarkyti aplinką. Į tokią sutvarkytą vietovę lengviau pritraukti ir investicijų“, – neabejoja R.Sereičikas.
Kolegai pritaria ir Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas: „Valstybinių, regioninių ir vietinių kelių kokybė, žvelgiant iš kaimo turizmo pozicijos, šio verslo plėtrai labai svarbi. Štai viešbučiams, kurie veikia miestuose, ši problema atkrinta, o mūsų asociacijos nariams, kurių sodybos yra kaimų glūdumoje, tai gyvybiškai svarbus aspektas.“

Geriausiai išmano pačios savivaldybės

Kaip panaudoti 2007–2013 m. ES paramą vietiniams keliams ir gatvėms – sprendžia pačios savivaldybės. Kas geriau, jei ne vietos valdžios atstovai, gali žinoti savo miesto ar rajono kelių ir gatvių būklę, gyventojų poreikius, susisiekimo problemas?
2007–2013 m. Lietuvoje numatoma įgyvendinti apie 200 savivaldos transporto projektų. Skiriamos lėšos padeda ir ateityje padės šiuolaikiškai įrengti gatves ir vietinius kelius, pagerinti eismo sąlygas, kurti gražesnį bei saugesnį miestą, kaimą ar gyvenvietę.
Nuo to, kaip bus panaudotos lėšos 2007–2013 m. laikotarpiu, priklausys, kokius regionus, o kartu ir visą šalį, matysime ateityje. Todėl Susisiekimo ministerija ir nusprendė trečdalį visų šio laikotarpio Europos regioninio plėtros fondo lėšų, skirtų transporto sektoriui, atiduoti būtent regionams. O tai beveik 1,2 mlrd. Lt.
„Gaivinant šalies ekonomiką, miestų, miestelių bei rajonų transporto infrastruktūros plėtros projektai strategiškai yra ne mažiau svarbūs nei valstybinės reikšmės“, – įsitikinęs ministerijos kancleris Tomas Karpavičius.
Pasak jo, ES lėšomis regionuose vykdomais projektais norima užtikrinti, kad čia ne tik nesustotų gyvenimas, bet ir atsirastų naujų galimybių plėtoti verslą, turizmą, pritraukti investicijų. „Kurtis verslininkus regionuose skatintų ne tik pigesnė darbo jėga – būtų įvertinami ir susisiekimo infrastruktūros privalumai: galimybė patogiai atsivežti žaliavų, išvežti pagamintą produkciją, patogus privažiavimas klientams. Mūsų užduotis dabar – šias sąlygas padaryti patrauklias“, – pabrėžia T.Karpavičius.

Susisiekimo ministerijos kancleris T.Karpavičius: „ES lėšomis regionuose vykdomais transporto projektais norima užtikrinti, kad ir čia atsirastų naujų galimybių plėtoti verslą, turizmą, pritraukti investicijų“

Į „Veido“ klausimus atsako Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas

„Veidas“: Ar Druskininkų kurorto verslas patiria problemų dėl Lietuvos taikomos Šengeno vizų išdavimo praktikos?
R.M.: Problemų dėl vizų išdavimo Rusijos piliečiams, norintiems atvykti į Druskininkus, visados buvo, nors pastaruoju metu padėtis lyg ir gerėjo.
Lietuvos vizą norintys gauti asmenys vis dar negali gauti jos siųsdami dokumentus paprastu ar elektroniniu paštu – iš jų reikalaujama atvykti į konsulatą asmeniškai, procesas užtrunka per ilgai, kur kas ilgiau nei kitų valstybių ambasadose. Dokumentų Lietuvos vizai gauti rinkinys taip pat yra didesnis, nei reikalaujamas kai kurių kitų Šengeno sutarties valstybių. Ir ne tik Skandinavijos, bet netgi Estijos.
„Veidas“: Jūsų vertinimu, kokios to priežastys?
R.M.: Lietuviai turi du išskirtinius bruožus – amžinai dejuoti, kad viskas blogai, ir amžinai ką nors darant perlenkti lazdą. Na, kodėl mes būtinai turime padaryti taip, kad asmuo, norintis gauti Lietuvos vizą, turėtų pateikti maksimalų galimų reikalauti dokumentų kiekį? Kodėl stengiamės išduoti vizą kuo trumpesniam laikotarpiui, nors matydami, kad vizos prašo normalus žmogus, galėtume iš karto duoti ilgalaikę? Negi vizas būtina dalyti kaip kokią šventą plotkelę, gabalėliais, stengiantis, kad žmogus kaip galima dažniau ateitų jos prašyti?
Ne paslaptis, kad Druskininkuose būstą yra įsigiję nemažai Sankt Peterburgo, Maskvos gyventojų. Bendraujant su jais tenka girdėti atsiliepimų apie įvairiausias Lietuvos vizų išdavimo sistemos keistenybes. Pavyzdžiui, ateina prašyti vizos tėvas ir sūnus. Tėvui duodama trumpalaikė viza, sūnui – ilgalaikė. Viskas vyksta vienu metu, tik prie skirtingų langelių. Kodėl, kokiais kriterijais vadovaujantis vienas šeimos narys gauna ilgalaikę, kitas – trumpalaikę vizą, suprasti neįmanoma.

Artėjant krepšinio čempionatui, turizmo specialistai sostinėje aktyviai ruošiasi svečių antplūdžiui. Kai kurie pasiūlymai novatoriški ir įdomūs, kiti – keistoki.

Vilniaus Turizmo informacijos centro direktorė Vilma Daubarienė pabrėžia, kad užsienio svečiams išleistas specialus rugpjūčio 25–rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksiančių renginių gidas, kad jiems būtų lengviau susigaudyti, ką Vilniuje verta aplankyti.
Įdomi dar viena naujovė – Vilniuje pradėti nuomoti elektriniai dviračiai, dar vadinami elektroroleriais – už 10 Lt valandai juos galima išsinuomoti dviejuose turizmo informacijos centruose ir dar poroje nuomos vietų.
Norintiesiems susipažinti su lankytinomis Vilniaus vietomis teks atidžiai pasirinkti norimą maršrutą. Vilniaus turizmo informacijos skyrius rugsėjo 7–12 d., kai krepšinio rungtynės vyks Vilniuje, turistams tris kartus per dieną rengs specialias ekskursijas anglų, vokiečių, rusų, lenkų kalbomis, – svečiams per dvi valandas bus aprodytas Vilniaus senamiestis, svarbiausi lankytini objektai, bažnyčios ir kt.
Tuo tarpu pasirinkusiesiems keliauti automobiliu siūloma 80 km trasa po vaizdingas Vilniaus vietas, besidriekianti ne tik pro išties lankytinus objektus, bet ir pro prekybos centrus “Europa” ir “Akropolis”.
Pasak Vilniaus savivaldybės atstovės Ingos Simanonytės, šis maršrutas buvo patvirtintas dar 2008 m., o į jį be pilių, piliaviečių, bažnyčių, muziejų įtraukti ne prekybos ir pramogų centrai, o prie “Akropolio” esanti apžvalgos vieta ir Europos aikštė. Belieka tikėtis, kad teisingai lankytinas vietas interpretuos ir užsienio svečiai, nes panašių paaiškinimų maršruto žemėlapyje nėra.

"Veido" archyvas

Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (VTD) direktorė Raimonda Balnienė  džiaugiasi, kad partnerystė su kinų turizmo verslo atstovais įgavo realų pavidalą/ sparčiai plėtojasi ir po susitikimo gegužės mėnesį jau rugpjūtį sulaukėme kinų turizmo atstovų delegacijos vizito.

Šių metų rugpjūčio 1-ąją dieną ūkio ministerijoje vykusioje Lietuvos ir kinų turizmo atstovų kontaktų mugėje verslo misijoje dalyvavo J. E Kinijos ambasadorius Tong Mingtao, užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė, ūkio viceministras Daumantas Lapinskas tardami sveikinimo žodį išsakė viltis užmegzti abipusiai naudingus bei ilgalaikius bendradarbiavimo ryšius.

Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (VTD) iniciatyva organizuotame 14 tolimosios šalies turizmo valdžios bei verslo atstovų vizito Lietuvoje metu buvo suorganizuota Lietuvos ir Kinijos turizmo atstovų kontaktų mugė bei pažintinė kelionė po Lietuvą 14-ai kinų turizmo atstovų. Pažintinės viešnagės metu, buvo siekiama artimiau susipažinti su mūsų šalies turizmo galimybėmis bei infrastruktūra, aplankyti gražiausias vietoves ir užmegzti tiesioginių kontaktų su vietos turizmo verslo atstovais.

Viešnagės metu delegacijos nariai lankėsi Vilniuje, Druskininkuose, Kaune, Palangoje, Nidoje, Rusnėje bei Šiauliuose. Kiekviename mieste savivaldybių, turizmo informacinių centrų bei verslo atstovai svetingai priėmė kinų turizmo atstovus. Vilniuje svečiai susipažino su viešbučių pasiūla, ekskursijos Kaune metu aplankė Kauno pilį ir bažnyčias, Palangoje elektromobiliais apsilankė Botanikos sode bei susipažino su gintaro kilmės istorija, Nidoje nusileidę nuo Parnidžio kopos lankėsi gintaro galerijoje, Druskininkuose išbandė SPA procedūras, su laivu nuplaukę link Rusnės ragavo šviežiai keptą žuvį, Šiauliuose aplankė unikalų Lietuvos UNESCO objektą – kryžių kalną.

„Turizmo delegacijos nariai domėjosi poilsiniu ir pažintiniu turizmu Lietuvoje. Svarstė, kad potencialiems kinų turistams vertėtų sudaryti maršrutus po Lietuvą, kurio metu turistai galėtų pasilepinti Lietuvos kurortuose, aktyviai dalyvauti interaktyviuose užsiėmimuose susipažindami su Lietuvos kultūra, kuri yra labai skirtinga, bei aplankyti butique parduotuvėles bei prekybos centrus. Kinų atstovai patraukliausiomis lauktuvėmis įvardijo Baltijos gintaro dirbinius, kuris jiems yra išskirtinis ir labai gražus bei natūralų medų, kuris vertinamas dėl gydomųjų savybių. Svečiai užmezgę kontaktus ir namo išvyko rimtai nusiteikę bendradarbiauti su mūsų turizmo verslo atstovais, viešbučiais, sanatorijomis, SPA centrais. Šiandien turizmo profesionalai tęsia pažintį su kitomis Baltijos šalimis, tačiau praleidę savaitę Lietuvoje įsitikino – Lietuva yra itin moderni ir turistams iš viso pasaulio atvira valstybė”, – sakė VTD direktorė dr. Raimonda Balnienė.

Turizmo profesionalus iš Kinijos sužavėjo paslaugų viešbučių bei maitinimo įstaigų kokybė, žmonių geranoriškumas, šalies potencialas bei modernumas. Ateities planuose buvo išsakytos mintys organizuoti čarterinius skrydžius Lietuvą.  Delegacijos atstovai susipažinę su Lietuvos turizmo objektais bei infrastruktūra ir vertindami perspektyvą organizuoti kinų grupes, situaciją įvertino itin palankiai. Pagrindinė kliūtis, siekiant ateityje glaudžiai bei intensyviai bendradarbiauti buvo įvardinta – patogesnių skrydžių arba čarterinių skrydžių atsiradimo būtinybė bei galinčių bendrauti kinų kalba Lietuvos turizmo specialistų paklausa.

BFL

Rugsėjo 1 d. turėtų įsigalioti trečiadienį Seimo priimtas naujos redakcijos Turizmo įstatymas.

Jis naujai reglamentuoja turizmo verslo organizavimo principus, reikalavimus turizmo paslaugų teikimui ir turistų teisių apsaugai, valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją turizmo srityje. Už šio įstatymo pataisas balsavo 70 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 27 parlamentarai.

Pagal priimtus įstatymo pakeitimus, kelionių organizavimo paslaugų teikėjais galės būti ne tik kelionių organizatoriai ir kelionių agentūros, bet ir kelionių agentai. Įstatyme kelionių agentas apibrėžiamas kaip turizmo paslaugų teikėjas fizinis asmuo, priimantis užsakymus ir sutartiniais pagrindais tarpininkaujantis parduodant organizuotas turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas vartotojams, teikiantis jiems su parduodamomis turizmo paslaugomis susijusią informaciją.

Kelionių agentūra įtvirtinta kaip turizmo paslaugų teikėjas juridinis asmuo, priimantis užsakymus ir sutartiniais pagrindais tarpininkaujantis parduodant organizuotas turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas vartotojams, teikiantis jiems su parduodamomis turizmo paslaugomis susijusią informaciją.

Taip pat patikslinta ir kelionių organizatoriaus sąvoka, nustatant, kad kelionių organizatorius yra turizmo paslaugų teikėjas, rengiantis organizuotas turistines keliones, teikiantis kitas turizmo paslaugas ir parduodantis jas turizmo paslaugų vartotojams tiesiogiai arba per kelionių agentūras ar kelionių agentus. Kelionių organizavimo paslaugas jie galės teikti tik turėdami Valstybinio turizmo departamento prie Vyriausybės įgaliotos ministerijos išduotą pažymėjimą, patvirtinantį teisę verstis šia veikla. Taip pat nuspręsta patikslinti ir apibrėžti kelionių organizatorių, kelionių agentūrų ir kelionių agentų teises ir pareigas. Pagal priimtus pakeitimus, tiek kelionių organizatoriai, tiek kelionių agentūros ir kelionių agentai privalės turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą arba finansų įstaigos laidavimą ar garantiją. Šis dokumentas kelionių organizavimo paslaugų teikėjus nemokumo ar bankroto atveju turės užtikrinti turisto sumokėtų pinigų grąžinimą už organizuotą ir neįvykusią turistinę kelionę arba dalies pinigų grąžinimą, kai kelionė jau prasidėjusi.

Pagal naujos reakcijos įstatymą, kai, nutraukus turizmo paslaugų teikimo sutartį, kelionių organizatoriui, kelionių agentūrai ar kelionių agentui atsiranda pareiga grąžinti turistui visus ar dalį už organizuotą turistinę kelionę sumokėtų pinigų, pinigai turi būti grąžinti į turisto nurodytą sąskaitą per 10 darbo dienų nuo turizmo paslaugų teikimo sutarties nutraukimo.

Taip pat įstatymu yra įtvirtinama, kad kelionės metu atsiradusias pretenzijas dėl turizmo paslaugų teikimo sutarties netinkamo vykdymo ar nevykdymo turistas turi nedelsdamas pareikšti žodžiu kelionės organizatoriaus vietiniam atstovui arba kelionės vadovui, o jei šių nėra, – kelionių organizatoriui.

Pretenzijos dėl nesprendžiamų ar netinkamai sprendžiamų problemų turi būti pareikštos raštu. Nepavykus pretenzijų išspręsti kelionės metu, turistas pretenzijas kelionės organizatoriui gali pareikšti raštu per 15 darbo dienų nuo kelionės pabaigos. Kelionės organizatorius privalo turistui raštu atsakyti į pareikštas pretenzijas per 15 darbo dienų nuo pretenzijų gavimo dienos. Ginčai dėl turizmo paslaugų teikimo sutarties netinkamo vykdymo ar nevykdymo sprendžiami derybomis, o jei nepavyksta susitarti, – įstatymų nustatyta tvarka.

Kelionių organizatoriai, kelionių agentūros ir kelionių agentai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą privalės įsigyti iki šių metų rugpjūčio 1 d.

"Veido" archyvas

Lietuva taps turizmo Meka – tokius planus audėme pirmaisiais nepriklausomybės metais. Tačiau šiandien net kaimynai Talinas ir Ryga sulaukia kur kas daugiau turistų nei Lietuvos sostinė, ir net patys lietuviai, prasidėjus atostogoms, sėda į lėktuvą ir lekia į paplūdimį ne Palangoje, o Antalijoje.

Kaip ne tik vietos gyventoją, bet ir užsienietį suvilioti keliauti po Lietuvą, jei gamta graži, bet pasaulyje yra ir unikalesnių gamtos stebuklų, architektūra įspūdinga, bet vis tiek ne Italijos, kainos didesnės nei Pietų kurortuose, maistas lietuviams geros šlovės nepelnęs, o lėktuvų maršrutai nespėja atsirasti, kai jau naikinami? To klausiame Vilniaus universitete turizmo vadybos disciplinas dėstančios doc. dr. Aidos Mačerinskienės, turinčios dešimties metų turizmo mokslinių tyrimų ir strategijų, taip pat ir Nacionalinės turizmo plėtros programos rengėjos bei ekspertės patirtį.

A.M.: Juokingai nuskambės, kad turizmo ekspertė nėra atostogavusi užsienyje, bet man vis nėra laiko, nes dar turiu ką veikti Lietuvoje. Esu daug keliavusi po užsienio šalis, bet dažniausiai nuvykusi skaityti pranešimų tarptautinėse konferencijose. O Lietuvoje tikrai yra priežasčių praleisti atostogas. Kad ir dvi savaites Aukštaitijos nacionaliniame parke: čia yra ir kur apsistoti kaimo turizmo sodybose, stovyklavietėse ar kempinguose, pakanka pramogų – ir vandens turizmo, ir dviračių, ir muziejų. Vilnių galėčiau rodyti mėnesį – jame tikrai yra ką žiūrėti ir ką veikti. O Kurtuvėnai, Kirkilai ar Rokiškis! Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūriniu palikimu galėtume sudominti baltarusius, rusus, lenkus. Bet mes važiuojame į Baltarusiją žiūrėti su LDK susijusių vietų, o baltarusiai pas mus atvažiuoja apsipirkti ir net nenakvoja, nes nesugebame jiems pasiūlyti nieko įdomaus. Vokiečiams gali būti įdomus visas pajūris.

VEIDAS: Bet kodėl tuomet ir patys ne itin daug keliaujame po Lietuvą, ir užsienio turistai čia neužsibūna?

A.M.: Jei ženklodaros pasaulinis autoritetas Wally Olinsas pasakė, kad “Lietuvoje galima rasti viską, ką geriausia gali pasiūlyti moderni Rytų Europa, – gyvybingą, ryžtingą, išradingą, lakios vaizduotės, energingą ir net šiek tiek pašėlusį (dažniausiai geriausia šio žodžio prasme) gyvenimą”, pradedi suprasti, kad patys nemokame savęs pristatyti, nemokame panaudoti padarytų darbų, o ieškome kažko naujo, kad gautume momentinį efektą. 2007–2013 m. turizmui – viešajai turizmo infrastruktūrai, rinkodarai, dvarams atgaivinti skirta 800 mln. Lt ES struktūrinių fondų lėšų paramos. Jei tuos milijonus pradėsime tinkamai “sukti”, turėsime rezultatą.

Bet pradėti reikia nuo vietinio turizmo. Kol patys nežinome, ką Lietuvoje galima pamatyti ir ką nuveikti, ir užsieniečiai čia nevažiuos. Štai švedai kiekvieną laisvą valandą skiria keliauti po savo šalį. O kai paklausiau studentų, kiek jų dviračiais keliauja po Vilnių, pakilo viena ranka. Užsienyje informacija pati susiranda klientą, o pas mus atskirų paslaugų ir informacijos apie jas yra, bet nėra struktūrizuotos informacijos vienoje vietoje, o paslaugos nesiūlomos kartu su apgyvendinimu ir maitinimu. Kol nebendradarbiaus visų turizmo paslaugų teikėjai, tol Lietuvoje turistai bus valgytojai ir gulėtojai.

VEIDAS: Jei Vilnių toli pralenkė net kaimynai Talinas ir Ryga, gal Lietuva nemotyvuotai pasirinko prioritetines kryptis – kultūros, aktyvaus poilsio, sveikatos ir konferencijų turizmo?

A.M.: Jos tikrai pagrįstos, bet nepakankamai panaudojamos. Lietuva turi per 500 kultūros paveldo objektų, tačiau problema, kad viską atkasam ir užkasam, o turistas teranda ženklą ant viršaus. Kultūrinis turizmas – tai veikla, kurioje gali pats dalyvauti, renginiai, kaip kad Trakų pilyje. O ką veikti Kernavėje pasivaikščiojus ant kalvų? Čia bent jau turėtų būti istorikų aprašai su vaizdais, kaip tai atrodė prieš 100, 200, 300 metų, kaip tai paveikė šiandienos istoriją.Lietuvoje siūloma per 50 įvairių rūšių paslaugų – nardymas, skraidymas parasparniais, oro balionais, slidinėjimas, ką jau kalbėti apie važinėjimąsi dviračiais, plaukimą baidarėmis. Tik reikia jas reklamuoti ir siūlyti.

Konferencinis turizmas plėtojamas viešbučių iniciatyva, tačiau neturime vienos įstaigos, kuri pardavinėtų visų viešbučių turimas konferencijų paslaugas. Yra bazė sveikatos – profesionalių medicinos paslaugų ir SPA turizmui, nes mūsų valstybėje veikia per 1,4 tūkst. medicinos paslaugų įstaigų.

Latvija ir Estija siūlo labai panašius produktus. Latviai dar vilioja ekoturizmu, o mes nedrįstame, nors turime puikias sąlygas. Tokios saugomos teritorijos, kaip Dzūkijos nacionalinis parkas su Čepkelių rezervatu, rudenį planuojančiu gauti PAN parko statusą, kurį kol kas turi tik dvylika tokių objektų Europoje, unikalios Baltijos šalyse. Turime per 500 kaimo turizmo sodybų, 107 pažintinius takus, 500 stovyklaviečių. Bet dauguma gamtinio turizmo entuziastų nėra linkę išleisti pinigų penkių žvaigždučių paslaugai. Čia ir yra mūsų klaida, kad bandom parduoti visiems viską, o reikia segmentuoti, nes žmogus, norintis pamatyti gervę, neapsistos penkių gandriukų sodyboje. Tokioje jis norėtų gauti kitokių pramogų – golfo ar nardymo.

Estijos privalumas – kad ji turi pagrindinius turizmo vartotojus suomius, bet nė viena kita Baltijos šalis nėra tokia artima Baltarusijai ir Lenkijai, kaip Lietuva, o tai didelis potencialas. Latviai turi pigias oro linijas, bet pigūs skrydžiai reiškia ir pigius turistus. Mes turime kitą nišą: niekada nebūsime masinio turizmo šalimi, todėl galime pasiūlyti išskirtinių turizmo produktų pasirinktose keturiose prioritetinėse srityse.

VEIDAS: Bet kodėl, pavyzdžiui, pasiturintis turistas turėtų skristi čia, o ne į kokią Šveicariją?

A.M.: Nes tai tarpinė stotelė tarp Rusijos ir Amerikos, Rusijos ir Skandinavijos sustoti ir pasidairyti, kur dar nesi buvęs. Tai valstybės lokalizacijos privalumas, bet nedrįstame to garsiai reklamuoti. Būti kaimyne tokios didelės valstybės, kaip Rusija, ir šonine ES valstybe yra privalumas.

VEIDAS: Tačiau Turizmo departamentas nurodo kitus naujus prioritetus – vilioti turistus iš Izraelio, Kinijos.

A.M.: Turistai iš Izraelio gal užplūs kokiais 2040-aisiais, kai būsime tokio klimato šalis kaip Ispanija. Kinai labai skaičiuoja laiką, nes turi dvi savaites atostogų, tad vargu ar čia važiuos masiškai. Bet tebesame įdomūs baltarusiams, rusams, lenkams, tiesa, šiems kol kas esame katalikiškų objektų lankymo, o ne vandens turizmo ar dviračių turizmo objektas. Galime prisikviesti latvių, jei turėsime informacijos latviškai, kaip kad jie seniai turi lietuviškai. Vokiečių kelionių trukmė Lietuvoje trumpėja: buvo pusketvirtos dienos, dabar – pustrečios, nors turime kuo juos sudominti. Manau, užuot ieškoję unikalių rinkų, turėtume koncentruotis į tradicines ir vietinį turizmą.

VEIDAS: Bet ar orientuojamasi į vietos turistą, jei pigiau atostogauti Turkijoje nei Palangoje, o baidarių savaitgaliams nelieka vasaros pradžioje?

A.M.: Problema, kad darbo dienomis turizmas Lietuvoje sustoja. Žolinė, Joninės, Mindauginės – devynios dienos per metus, o per atostogas vietinių turistų Lietuvoje lieka nedaug. Reikia ieškoti vadybinių sprendimų, kad vietinis turizmas nebūtų vien savaitgalinis ir vien vasarą, o tada, be abejonės, ir kaina kristų. Ir užsienio turistui turėtume prisistatyti kaip visų keturių sezonų turizmo šalis.

Mūsų verslui trūksta drąsos, turizmas nematomas kaip puiki ekonominės veiklos alternatyva. Viena, ką sugebame, – statytis viešbučius ir pavalgydinti, bet užimti – ne. Koks gražus Vilnius į jį žvelgiant nuo Neries, bet ji tuščia. Įrengta devyniolika prieplaukų prie Nemuno, tačiau ir jos tuščios. Iki šiol reikia įrodinėti, kam turizmui dviračių takai.

VEIDAS: Tad kokius tris keturis neatidėliotinus darbus turizmui plėtoti turėtų nuveikti Vyriausybė?

A.M.: Turi atsirasti dviračių maršrutai – ne atkarpėlės, kuriomis patogu  vietiniams nuvažiuoti karvių pamelžti, bet tokių takų tinklai, kad būtų galima keliauti savaitę ar bent tris dienas. Tada atsiras galimybė keliauti per Lietuvą truputį lėčiau, čia turistai praleis daugiau laiko, o Lietuva jiems taps šiek tiek didesnė nei vien tik Vilnius. Reikia išsamios informacijos vienoje vietoje apie vandens turizmą, ką senai turi latviai ir estai.

SPA, sveikatos turizmo srityje privalo būti įdiegtos prieš trejus metus parengtos metodinės rekomendacijos dėl paslaugų klasifikavimo, kad turistas būtų garantuotas, jog jų kokybė atitiks analogiškos klasifikacijos paslaugas bet kurioje kitoje Europos šalyje.

Pagaliau reikia įrengti konferencinio turizmo biurą. Savivaldybėse turizmui skirta vienas ar pusantro etato, o turizmo informacijos centruose sezono metu turėtų dirbti dešimt žmonių, iš kurių penki studentai praktikantai.

VEIDAS: Tad ar vis dėlto prieš 21 metus buvo klaida svajoti, kad tapsime turizmo Meka?

A.M.: Tai buvo drąsi idėja, bet nesugebėjome jos realizuoti. Deja, Lietuvoje turizmui nėra suteikiama pakankama svarba, nėra bendros valstybės politikos, dabartinei valdžiai turizmas nelabai terūpi.

Turime išmokti parduoti turizmo paslaugas, pasigirti tuo, ką turime. Bet jei nesugebėjome uždirbti turizmo dividendų iš Vilniaus – Europos kultūros sostinės, turbūt nesugebėsime ir iš Europos krepšinio čempionato. Atrodo, sugebėsime parodyti vien krepšinį, o viešbučiai išsikėlė kainas, ir vėl padarėme klaidą, nes gal būtų atvažiavę daugiau žmonių ir daugiau jų sužinoję, dėl ko čia verta grįžti. O nei antros kultūros sostinės, nei krepšinio čempionato greitai nebus.

"Veido" archyvas

Pastaruosius keletą metų snaudę Lietuvos turizmo politikos strategai turėjo puikų pasiteisinimą, kodėl tampame turizmo maršrutų užkampiu: pas mus neskrenda lėktuvai, nevažiuoja traukiniai, dėl to niekas ir neatvyksta. Tačiau gal dabar jau laikas nubusti ir pažvelgti tiesai į akis: Lietuvos problema yra ne jos nepasiekiamumas, o jos nežinomumas.

Per pastaruosius metus pigių skrydžių bendrovės suaudė visai neprastą susisiekimo tinklą iš Vilniaus ir Kauno į daugelį Europos miestų, tačiau turistų srautai padidėjo tikrai kur kas menkiau negu naujų maršrutų skaičius.

Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas po metų sėkmingo bendradarbiavimo su didžiausia Europoje pigių skrydžių bendrovė “Ryanair” jau gali analizuoti skirtingą įvairių krypčių patrauklumą. Deja, jo išvados nė kiek nedžiugina laukiančiųjų gerų žinių apie Lietuvon plūste plūstančius užsienio turistus: “Labiausiai, į abidvi puses, užpildyti tie skrydžiai, kurie jungia Lietuvą su populiariausiomis mūsų tautiečių emigracijos šalimis – Didžiąja Britanija ir Airija.”

Pagrindinis skrydžių į Ispanijos, Italijos, Prancūzijos miestus kontingentas – turistaujantys lietuviai. “O iš ten atvykstančių užsieniečių – vienas kitas”, – tvirtina atgijusio oro uosto vadovas.

Vilniaus oro uosto komunikacijos vadovė Gabrielė Vasiliauskaitė informuoja, kad nepopuliarios skrydžių kryptys aiškios jau ir sostinėje: buvo atšauktas maršrutas į Paryžių (tiesa, dėl jo atnaujinimo deramasi su keliomis oro bendrovėmis), menkai keleivių tesurenka skrydžiai tarp Vilniaus ir Stokholmo, Briuselio ir visų Vokietijos miestų.

Pasak A.Šliupo, dabartinė keleivių statistika liudija tai, kad pas mus atskrenda tik labai nereiklūs užsienio turistai: “Pavyzdžiui, suomiai – jiems užtenka gandų, kad pas mus viskas pigiau ir patogiau. O štai net ir tie patys skandinavai švedai, norvegai – jau daug išrankesni turistai, juos reikia įtikinti, kažkuo suvilioti.”

Būtent to ir nėra daroma: trūksta nuoseklių Lietuvos turizmo atstovų pastangų reklamuoti Lietuvą užsienyje. “Visame pasaulyje turizmas – didelis verslas, bet jis retai kada įsisuka savaime. Kiekviena šalis yra kuo nors patraukli ir išskirtinė, bet kaip apie tai sužinos užsieniečiai, jei Turizmo departamentas tik nuolat kartoja, kad jam stinga lėšų efektyviai rinkodarai”, – retoriškai klausia Kauno oro uosto vadovas.

BFL

Šią vasarą Lietuvos nacionaliniai parkai ir kurortai siūlo aplankyti keletą naujai įrengtų turizmui pritaikytų objektų, vandens bei pėsčiųjų trasų.

Štai Šakių rajone esančiame Plokščių miestelyje šiemet trinkelėmis išgrįstu taku jau galima pasivaikščioti šalia vienintelės šalyje upės-gatvės. Miestelio gyventojai, gyvenantys šalia Vaiguvos upelio, į savo namus ir vasarą, ir žiemą gali parvažiuoti tik jo vaga – iš čia ir upės-gatvės pavadinimas.

Nauji takai įrengti ir aplink Ignalinos rajone esantį 175 m aukščio Ladakalnio kalną, iškirsti krūmai, kad atsivertų platesnė panorama į šešis ežerus, sutvarkyta krantinė. “Atnaujintoje Palūšės valtinėje bus galima išsinuomoti valčių, kanojų, baidarių. Pažymėtos naujos vandens turizmo trasos, įrengtos dvi stovyklavietės”, – sako Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų informacijos centro vedėjas Linas Stanaitis.

Kauno marių regioniniame parke, Arlaviškių miške, įrengtas pažintinis pėsčiųjų takas, kuriuo keliaujant galima apžvelgti Kauno marių slėnius ir unikalų kadagyną. “Tai vienintelė vieta prie Kauno marių, kur vienoje vietoje auga tiek daug kadagių, be to, atsiveria nuostabi marių panorama”, – pabrėžia Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė.

O pasigrožėti Dusyno ir Rubikių ežerų panorama galima užlipus į neseniai Anykčių rajone Bijeikių kaime pastatytą 15 metrų aukščio apžvalgos bokštą.

Vilniečių ir sostinės svečių taip pat laukia naujas lankytinas objektas – Liubavo dvaro muziejus, įkurtas akmeniniame malūne netoli Europos parko. Čia galima pamatyti restauruotus malimo, sijojimo, kruopų gaminimo įrenginius, vandens turbiną, atkurtą maišų pakėlimo mechanizmą.

Aktyvių pramogų mėgėjai jau šios vasaros pabaigoje Druskininkuose galės išbandyti “Snoras snow” arenos slidinėjimo trasas. “Dabar baigiami vidaus įrengimo darbai, netrukus bus pradėtas gaminti sniegas ir rugpjūčio mėnesį planuojama atverti arenos duris lankytojams”, – žada “Snoras snow” arenos pardavimo vadovė Reda Sinkevičienė.

"Veido" archyvas

Lietuvių itin pamėgta Turkija ir šią vasarą bus populiariausia atostogų šalis, tačiau daugėja poilsiautojų, vykstančių į Bulgarijos ir Portugalijos kurortus.

Ekonominiai sunkumai ir politiniai neramumai gerokai atpigino šios vasaros keliones į Graikiją, Egiptą ir Tunisą. Tarkime, dešimties dienų poilsis keturių žvaigždučių viešbutyje populiariame Egipto kurorte vienam žmogui pernai kainavo apie 2 tūkst. Lt, o šiemet kelionę galima nusipirkti 10–15 proc. pigiau. Poilsis Graikijoje šią vasarą taip pat kainuoja 10–15 proc. pigiau nei pernai. Vis dėlto lietuviai, galintys atostogoms skirti 1,5–2 tūkst. Lt, mieliau renkasi Turkijos kurortus.

Beje, praėjusią savaitę tyrimų ir konsultacijų bendrovei “Prime consulting” atlikus Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų apklausą paaiškėjo, kad šiemet visai neatostogaus beveik ketvirtadalis apklaustųjų. Be to, daugelis tų, kurie atostogaus, vis tiek negalės sau leisti išlaidauti, todėl 19,2 proc. respondentų ilsėsis namie, o 15,8 proc. – savo sodybose arba kolektyviniuose soduose. Iš viso pinigų atostogoms neskirs, nes neturi iš ko, 18,6 proc. apklaustųjų (pernai tokių buvo 20,4 proc.). O 3 tūkst. Lt ir daugiau savo šeimos atostogoms yra numatę 10,8 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Užsienyje šiemet planuoja atostogauti per 18 proc. tautiečių.

Didžiųjų kelionių organizatorių duomenimis, šiemet lietuviai atranda naujas Ispanijos salas, Portugalijos kurortus, tačiau bene didžiausio susidomėjimo iš naujai pasiūlytų krypčių sulaukė Bulgarija. Šią vasarą į Bulgarijos kurortus planuoja skristi keturis kartus daugiau poilsiautojų iš Lietuvos nei pernai.

Kuo vilioja Bulgarija

Vilnietis Dmitrijus Lomonosovas su žmona ir dviem vaikais praėjusią vasarą savaitę ilsėjosi Bulgarijoje. Poilsis viešbutyje su “viskas įskaičiuota” kelialapiu ir lėktuvo bilietai jiems kainavo 4 tūkst. Lt. Prieš porą metų Lomonosovai atostogavo Turkijoje, tačiau labiau jiems patiko poilsis Bulgarijos Auksinių Kopų kurorte. “Ten ne taip karšta kaip Turkijoje, paplūdimys smėlėtas, be to, maistas buvo skanesnis, nes bulgarų virtuvė artima lietuviškai. O pramogos, ekskursijos pigesnės, nesvarbu, kad Turkijoje jų siūloma daugiau. Ypač vyresnio amžiaus žmonės geriau jaučiasi ilsėdamiesi Bulgarijoje, nes beveik visi bulgarai puikiai kalba rusiškai”, – šios šalies pranašumus dėsto D.Lomonosovas.

Jis sako, kad Bulgarijos kurortuose paslaugų kokybė ir aptarnavimas nenusileidžia turkų giriamam paslaugumui, tik bulgarai ne taip įkyriai siūlo savo paslaugas. O klubų, restoranų pas juos taip pat gana daug. Apie lankytinas vietas galima sužinoti iš kurortuose esančių stendų, o ekskursijas užsisakyti informacijos centruose ir viešbučiuose.

Kelionių organizatoriaus “Novaturas” pardavimo ir rinkodaros direktorius Tomas Mikalonis pastebi, kad vis daugiau lietuvių vasaros poilsiui renkasi Bulgariją, nes tai vienas artimiausių šiltųjų kraštų. Tad skrydis yra trumpiausias, o lėktuvo bilietas kainuoja pigiau negu į Viduržemio jūros regiono šalis. Be to, Bulgarijos, kaip ir Turkijos, viešbučiuose plačiai taikoma “viskas įskaičiuota” sistema. O tokių atostogų paketų, pasak T.Mikalonio, pageidauja du trečdaliai poilsiautojų.

Vis dėlto Turkija jau ne vienus metus tebėra populiariausia lietuvių vasaros atostogų kryptis. “Labiausiai į šią šalį poilsiautojus vilioja optimalus kainos ir kokybės santykis bei plati, skirtingų poreikių klientams pritaikyta viešbučių pasiūla”, – tvirtina kelionių organizatoriaus “Tez Tour” viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė.

Beje, Graikija, ypač Kretos sala, pagal populiarumą ir ankstesniais, ir šiais metais nedaug tenusileidžia Turkijai. Be to, šią vasarą pailsėti Graikijoje galima 10–15 proc. pigiau. Mat graikai skelbdami nuolaidas tikisi susigrąžinti turistų srautą, sumenkusį dėl ekonominių šalies sunkumų ir suprastėjusio įvaizdžio. Jau pernykštis vasaros sezonas Graikijoje buvo maždaug penktadaliu pigesnis, palyginti su ankstesniais metais.

“Remiantis naujausiais “Tez Tour” duomenimis, kelionių pardavimas aktyviai vyksta ne tik Graikijos, bet ir Ispanijos kryptimis”, – pabrėžia I.Aukštuolytė.

Stengiasi išgyvendinti paskutinės minutės praktiką

Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė sako, kad lietuviai, nors ir ištikimi Turkijai, Graikijai, Ispanijai, ieško naujų kurortų ar salų šiose šalyse. “Populiarėja Rodo sala Graikijoje, poilsiautojai atranda Menorkos salą Ispanijoje, Bario regioną Italioje”, – teigia D.Mažeikaitė ir priduria, kad jaučiamas aktyvesnis domėjimasis egzotiškais kraštais – Tailandu, Šri Lanka, Indija, Meksika. Norintiems keliauti šiomis kryptimis siūlomos individualios (vos dviejų ar dešimties žmonių grupės) kelionės.

“Daugėja poilsiautojų, norinčių vienos kelionės metu pažinti kelias šalis, pavyzdžiui, Vietnamą, Kambodžą, Laosą. Į šiuos kraštus turistus traukia egzotiška gamta, turtinga istorija, gurmaniška virtuvė ir itin draugiški vietiniai gyventojai. Taip pat didėja susidomėjimas Portugalija”, – sako kelionių agentūros “Estravel Vilnius” generalinė direktorė Žydrė Gavelienė.

I.Aukštuolytė antrina, kad “Tez Tour” klientai taip pat pageidauja per vieną kelionę aplankyti kuo daugiau kraštų, todėl šiemet šis kelionių organizatorius siūlo naują pažintinį turą “Viduržemio jūros legendos”, kurio metu aplankoma Ispanija, Prancūzija, Italija bei Monakas.

T.Mikalonis išskiria dar vieną pokytį turizmo rinkoje. Jo duomenimis, palyginti su praėjusiais metais, ilgėja atostogų trukmė: 58 proc. lietuvių vasaros mėnesiais renkasi 7–9 nakvynių kelionę, o pernai tokių buvo tik 44 proc. Taip pat vis daugiau keliautojų nelaukia paskutinės minutės pasiūlymų. “Dar prieš metus buvo įprasta, kad atostogos planuojamos ir kelionės dažniausiai įsigyjamos prieš mėnesį arba paskutinę minutę, o šiemet šis terminas pailgėjo dvigubai – iki dviejų mėnesių. Lietuviai suprato, kad renkantis paskutinės minutės pasiūlymus labai nukenčia atostogų kokybė. Juk tokiu atveju viešbučio nebegalima rinktis iš geriausių variantų, o reikia tenkintis tuo, kas dar yra likę”, – aiškina “Novaturo” pardavimo ir rinkodaros direktorius.

Liepa ir rugpjūtis visoje Europoje – populiariausi atostogų mėnesiai, todėl kai kurie viešbučiai šiam laikotarpiui jau pavasarį buvo visiškai užsakyti. “Turkijoje jaučiamas atsigavimas, todėl patys turkai liepos mėnesį pradėjo masiškai atostogauti. Vadinasi, nesuskubusiems lietuviams šiemet gali tekti tenkintis prastesniais viešbučiais”, – prognozuoja T.Mikalonis.

D.Mažeikaitės nuomone, verslininkai apskritai stengiasi išgyvendinti paskutinės minutės praktiką. Mat jiems nenaudinga užsakius viešbučius prieš mėnesį parduoti kelionę už savikainą, likus savaitei iki išvykimo, vien tam, kad neatvykus turistams nereikėtų mokėti baudų.

Pamėgo keliauti su užsienio šalių agentūromis

Pasak D.Mažeikaitės, pastaruosius kelerius metus keičiasi lietuvių keliavimo būdai. Tautiečiai lėktuvo bilietus į užsienio kurortus neretai užsisako savarankiškai, naudodamiesi pigių skrydžių bendrovių pasiūlymais. Taip sutaupoma apie 100–200 Lt. O kelionių agentūros siūlo apgyvendinimo paslaugas be skrydžio.

Taip pat lietuviai pamėgo keliauti su užsienio šalių kelionių agentūromis. “Iš Lenkijospopuliaru keliauti į Tunisą, Kroatiją, iš Vokietijos – į Kubą, Malaiziją, Viduržemio jūros regiono šalis, iš Olandijos – į Portugaliją. Taip irgi sutaupoma, nes aptarnaudamos didesnę rinką užsienio šalių kelionių agentūros iš viešbučių gauna pigesnių pasiūlymų”, – aiškina Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė.

Pasak jos, liepos mėnesį populiariausios yra savaitės arba dviejų poilsinės kelionės, o rugpjūtį padidėja dviejų dienų kelionių po Lietuvą ir savaitgalio išvykų į kaimynines šalis (Lenkiją bei Latviją) autobusu paklausa. Per ilguosius savaitgalius lietuviai vis dažniau planuoja keliones lėktuvu į Vakarų Europos miestus. “Vidutiniškai lietuviai užsienyje planuoja praleisti vienas ilgas atostogas ir vieną arba du ilguosius savaitgalius. Ryškėja tendencija, kad vaikai keliauja kartu su tėvais. Ir tai nepriklauso nei nuo amžiaus, nei nuo šalies”, – džiaugiasi “Estravel Vilnius” generalinė direktorė.

Beje, lietuviai labiau mėgsta pasyviai ilsėtis prie jūros ar viešbučių baseino, nei plėsti akiratį ir pažinti šalį keliaudami įvairiais maršrutais. T.Mikalonis skaičiuoja, kad poilsinių kelionių “Novaturas” parduoda dešimt kartų daugiau negu pažintinių. O ilsėtis, pavyzdžiui, Turkijos kurortuose apsimoka labiau negu Palangoje. Mat mūsų pajūryje už parą, praleistą dviviečiame kambaryje trijų žvaigždučių viešbutyje, teks suploti 200 Lt. Vadinasi, dviejų savaičių atostogos dviem asmenims kainuos beveik 3 tūkst. Lt be maitinimo. O vidutinė kelionės kaina į Turkijos, Graikijos, Bulgarijos, Ispanijos kurortus svyruoja apie 1950–2200 Lt. Turkijoje ir Bulgarijoje už tokią sumą galima apsistoti penkių žvaigždučių viešbutyje ir mėgautis “viskas įskaičiuota” paslaugomis.

Graikijoje ir Ispanijoje nėra populiaru į kainą įtraukti maitinimo, tad atostogoms šiose šalyse dažnai reikia skirti daugiau pinigų.