BFL

Valstybinis turizmo departamentas (VTD) skelbia, kad Lietuvos turizmas pirmąjį šių metų ketvirtį viršijo prognozes, o kai kuriose srityse net ir muša rekordus.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje apsilankė 39,4 proc. daugiau turistų nei pernai. Apibendrinus apgyvendinimo Lietuvos komercinėse įstaigose statistiką, praėjusiais metais čia apsistojo 107 tūkst., o per šių metų pirmąjį ketvirtį – net 150 tūkst. turistų.

Didėja turistų srautai iš Lietuvai itin svarbių turizmo rinkų. Turistų srautų iš Rusijos augimas per pirmąjį šių metų ketvirtį siekia 61 proc., Baltarusijos – 53, Lenkijos – 28, Vokietijos – 31, Estijos – 34, Didžiosios Britanijos – 21, Norvegijos – 57, Nyderlandų – 34, Belgijos – 31 proc., JAV – 68 proc.

Pasak VTD direktorės dr. Raimondos Balnienės, maloniai nustebino Suomijos rodiklis – 85 proc., taip pat Ispanijos – 71 proc. augimas. Neveltui Kaunas šioje šalyje sulaukė populiaraus leidinio “QTRAVEL” apdovanojimo, nes ispanai mūsų laikinąją sostinę paskelbė patraukliausia 2010 metų turistine kryptimi. Didžiausias turistų srautų augimo rekordas šių metų pirmąjį ketvirtį priklauso Ukrainai. Svečių iš šios šalies skaičiaus augimas siekia net 104 proc.

Vietinio turizmo augimas, pasiekęs 7,6 proc., taip pat džiugina turizmo sektorių. 2010 metais šis rodiklis siekė vos 1 procentą. Šie skaičiai patvirtina pastebimą tendenciją, kad lietuviai vis dažniau renkasi poilsį savo šalyje, atranda joje naujų turizmo objektų ir paslaugų. VTD viliasi, kad tautiečiai šią vasarą dar dažniau rinksis poilsį savo krašte, tad atostogų sezonui pasibaigus, tikimasi dar geresnių vietinio turizmo rodiklių.

BFL

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis gegužės 27 dieną Lietuvos ambasados Pekine surengtame seminare kvietė kinus pasinaudoti turizmo galimybėmis Lietuvoje.

Į šį renginį ambasada sukvietė už Kinijos turizmo sektorių atsakingus valstybės pareigūnus, turizmo operatorius, žurnalistus, tai pat dalyvavo ES Komercijos rūmų Kinijoje atstovai.

„Lietuvą ir Kiniją skiria didelis atstumas, atvykę pas mus nerasite jums įprastos kultūros, maisto, tačiau čia jūsų laukia unikali, civilizacijos, nepaliesta švari gamta, turtinga istorija, architektūra bei įvairios poilsio galimybės“, – seminaro atidaryme kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Seminare pranešimus skaitė ir plačiau Lietuvos turizmo sektorių pristatė Lietuvos ūkio viceministras Daumantas Lapinskas, Turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorė Raimonda Balnienė, Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo departamento Turizmo skyriaus vedėja Nijolė Beliukevičienė bei Lietuvos atvykstamojo turizmo operatorių atstovai.

Turistų pritraukimas iš Kinijos yra viena iš prioritetinių Lietuvos atvykstamojo turizmo skatinimo sričių. Pagal Kinijos turizmo akademijos prognozes, po pasaulį 2011 m. keliaus apie 65 mln. turistų iš Kinijos (2010 m. – 57,39 mln.). Jie išleis užsienyje 55 mlrd. JAV dolerių (2010 m. – 48 mlrd. JAV dolerių).

BFL

Trakai, Druskininkai ir Neringa išlieka patraukliausiomis turizmo vietovėmis Lietuvoje. Tai paaiškėjo iš patraukliausių turizmo vietovių Lietuvoje reitingų, kuriuos artėjant atostogų sezonui paskelbė VšĮ “Terra Publica”.

2011 m. sąrašo viršūnė, lyginant su ankstesniais dvejais metais, išlieka stabili, tačiau visame 30 vietovių sąraše nebelieka Smiltynės (dėl delfinariumo rekonstrukcijos), Ukmergės ir Kernavės. Naujai įtraukti objektai – Telšiai, Veliuona ir Vištyčio regioninis parkas.

Į pirmąjį reitingų dešimtuką patenka Trakai, Druskininkai, Neringa, Aukštaitijos nacionalinis parkas, Kėdainiai, Kretinga, Kryžių kalnas, Vilniaus universitetas, Anykščiai ir Arklio muziejus Niūronyse.

Pirmieji patraukliausi turizmo vietovių reitingai buvo paskelbti 2009 metų pavasarį, įvertinus apie 300 vietovių. Per trejus metus vertinamų vietovių sąrašas išsiplėtė iki beveik 500.

Pasak vieno idėjos iniciatorių, VšĮ “Terra Publica” projektų vadovo Vytauto Kandroto, mintis rinkti tokius reitingus kilo jau gana seniai, su fotoaparatu rankose lankant kiekvieną šių vietovių, vienus atrandant paprasto turisto žvilgsniu, kitus – fotografo, ieškančio medžiagos gražiausių Lietuvos vietovių albumams. Nuo 2007-ųjų metų informaciją apie miestelius ir kaimus, parkus ir muziejus bei kitas patrauklias vietas fotografas ir leidėjas pradėjo fiksuoti tikslingai.

“Šiuo savo darbu mes norime pasiūlyti tautiečiams atrasti gražiausiais Lietuvos vietas ir turint bent vieną dieną laiko, susiplanuoti kelionę joms aplankyti. Todėl tyrimas lengvai subjektyvus ir sąlygotas ne tik oficialios statistikos, bet ir asmeninių įspūdžių,” – neslepia V. Kandrotas.

Tyrimui buvo parengta metodika, pagal kurią visi objektų vertinimų kriterijai suskirstyti į tris grupes: paties objekto svoris, jo infrastruktūra bei patrauklumas turizmui. Šie savo ruožtu buvo vertinami pasitelkiant daugiau klausimų: objekto tematika, ekspozicijos gausa, aktualumas įvairioms visuomenės grupėms, sezoniškumas, sąveika su aplink esančiais objektais, geografinė padėtis, privažiavimo keliai, sanitarinės sąlygos, papildomos paslaugos, savireklama, bendradarbiavimas su žiniasklaidos priemonėmis, informacijos teikimas telefonu ir vietoje.

Į reitingo sąrašą įtrauktos tik pačių sudarinėtojų aplankytos vietovės. Kadangi reitingai skirti lietuvaičiams, planuojantiems vienos dienos išvyką, todėl netirtas darbuotojų gebėjimas kalbėti užsienio kalbomis bei nakvynės galimybės. Taip pat iš tyrimo išimti didieji Lietuvos miestai, kadangi Vilniaus senamiesčiui ar visiems Kauno muziejams aplankyti pusdienio nepakaktų. Vis dėlto atskiri miesto teritorijoje esantys kompleksai, tokie kaip Vilniaus universitetas ar Pažaislis Kaune, įtraukti ir reitinguoti.

"Veido" archyvas

2011-ieji Lietuvoje paskelbti Sveikatos turizmo metais. Planuojama parengti medicinos turizmo plėtros strategiją, kad kuo daugiau užsieniečių pasinaudotų mūsų plastinės chirurgijos, odontologijos, širdies chirurgijos ir kitų specialistų bei sanatorijų paslaugomis.

Tiesa, Lietuvos kurortų sanatorijos ir viešbučiai jau dabar perpildyti užsieniečių. Birštono “Tulpės” sanatorijos direktorė Liucija Patinskienė sako, kad iki spalio mėnesio visos vietos jau užsakytos, daugiausia turistų iš Maskvos, Kaliningrado ir Sankt Peterburgo. “Rusai atvyksta grupėmis, o vokiečių, žydų sulaukiame pavienių asmenų. Juos pas mus vilioja geras kainų ir kokybės santykis. Taip pat tai, kad ir grožio, ir gydomąsias procedūras gali užsisakyti vienoje vietoje”, – paaiškina L.Patinskienė.

Visgi ji mano, kad sveikatos turizmą reikia toliau plėtoti, nors jau dabar Birštone trūksta apgyvendinimo vietų, darbuotojų sanatorijose. Tačiau kokybės kartelės dėl to “Tulpės” sanatorija neplanuoja nuleisti. “Pas mus griežta darbuotojų kontrolė. Nenorime prisikviesti daug svečių, o paskui pasidaryti sau antireklamą. Aukštos kvalifikacijos specialistai atvažiuoja iš Kauno, Alytaus. Tiesa, trūksta psichologų, reabilitologų, plataus profilio masažuotojų”, – teigia L.Patinskienė ir priduria, kad netrukus bus pradėti dar vieno komplekso renovacijos darbai. Tad padaugės apgyvendinimo vietų.

Druskininkuose taip pat planuojama plėsti infrastruktūrą. Šio kurorto meras Ričardas Malinauskas tikisi, kad po kelerių metų miestas vienu metu galės priimti dešimt tūkstančių svečių. Šiuo metu apsistoti vienu metu gali daugiau kaip septyni tūkstančiai.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas mano, kad Lietuvos kurortai gali priimti dar daugiau svečių, nes yra didelės galimybės plėstis, vystyti infrastruktūrą, renovuoti šiuo metu nenaudojamus sanatorijų pastatus. “Aptarnavimo lygis tikrai nesuprastės, nes sveikatos turizmu domisi daug verslininkų”, – mano A.Matulas.

BFL

Lietuvos valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos bendradarbiaudamas su Latvijos turizmo plėtros agentūra (TAVA) ir Estijos turizmo plėtros agentūra Enterprise Estonia, penktą kartą organizuoja turistinį projektą „Didysis žygis po Balitijos šalis“. Tai nuostabi galimybė Baltijos valstybių gyventojams daugiau sužinoti apie 30 įvairių turizmo objektų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje ir laimėti vertingų prizų. Šiais metais trijų Baltijos šalių projektas vyks nuo gegužės 5-tos iki rugsėjo 15-tos dienos.

„Didysis žygis po Baltijos šalis“ vyksta jau penktą kartą. Juo siekiama populiarinti keliones į Baltijos šalis, daryti jas įdomesnėmis, padėti atrasti ir susipažinti su išskirtiniais turistiniais objektais tiek namuose, tiek kaimyninėse šalyse. „Projektas organizuojamas taip, kad susipažinimas su dar neatrastais ar pamirštais turistiniais objektais Baltijos šalių gyventojams būtų edukacinio ir pramoginio pobūdžio. Kelionių projektas kiekvienais metais sulaukia vis daugiau dėmesio. Baltijos šalys yra lengvai pasiekiamos. Jums nereikia tolimų skrydžių, kad patirtumėt pozityvių emocijų ir jaudinančių nuotykių tiek keliaudami individualiai, tiek su draugais ar su šeima. Didysis žygis po Baltijos šalis yra toks projektas, kuris įkvepia mus pažinti kaimynines šalis ir  skatina varžytis su kitais projekto dalyviais“, – sako Raimonda Balnienė.

Projekto dalyviams siūloma įvairiausių susipažinimo su kaimyninėmis šalims būdų ir formų – lankyti ir pamatyti istorines vietas, išgyventi nuotykių arba atsipalaiduoti su visa šeima grožintis puikiais natūraliais kraštovaizdžiais.

Dalyviai bus įtraukiami į foto medžioklę, kurios metu reikės aplankyti ir nufotografuoti objektus, kurie bus publikuojami kampanijos leidinyje. Medžioklės reikalavimas yra iki rugsėjo 15-tos dienos nukeliauti į kaip įmanoma daugiau vietų. Laimėti prizus galima įkeliant nuotraukas į interneto svetainę www.greatbaltics.eu. Dalyviai, aplankę ne mažiau kaip 3 objektus ir įkėlę 9 nuotraukas, jau turės galimybę laimėti vertingus prizus.

Šiais metais projektas turi savo globėją. Tai populiarus Latvijos dainininkas Lauris Reiniks. „Būdamas užsienyje, visuomet sakau, kad esu iš mažytės, bet gražios Latvijos. O Latvija nėra vienintelė Baltijos krantų gražuolė, nes turi dvi nuostabias seses – Lietuvą ir Estiją. Visos Baltijos šalys – unikalios ir išskirtinės. Tai verta pamatyti. Aš laimingas, kad mano muzika jungia jaunimą ir vyresnio amžiaus žmones visose trijose Baltijos šalyse, o tai puikiai susišaukia su projekto „Didysis žygis po Baltijos šalis“ idėja. Mano pirmoji baltiška daina buvo linksmoji Aš Bėgu / Es skrienu / Ma jooksen, kur veiksmas vyksta Latvijos kaime. Dabar žmones džiugina romantiška miesto daina Pasaka / Pasakā  / Linnamuinasjutt. Video klipas šiai dainai buvo filmuojamas Rygoje, Taline ir Vilniuje. Taigi, mano palinkėjimas skambėtų šitaip: „Džiaugsmingai skriekime per pasakiškas Baltijos šalis! Džiaugiuosi, kad mes – kaimynai. Burkimės draugėn ir susipažinkime dar artimiau!“ – kviečia Lauris Reiniks.

Latvijoje turistai kviečiami aplankyti Juodalksnių pelkės lieptą Kemerių nacionaliniam parke, Rygos automobilių muziejaus Bauskės filialą, Karostos karinio jūrų uosto kalėjimą, „Laumu“ gamtos parką, Gulbenės–Alūksnės siaurąjį geležinkelį, Mini zoologijos sodą „Dobuļi“, Gunaro Igaunio senovinių muzikos instrumentų dirbtuvę, Vijciemo kankorėžių džiovyklą, Cėsių pilies ir dvaro kompleksą ir Lėlių galeriją su miniatiūrine karalyste.

Estijoje turistams siūloma aplankyti šiuos turistinius objektus: Estijos kelių muziejų, Wittensteino istorijos centrą, Estijos jūrų muziejų, Maarja-Magdaleena gildiją, Ilonos stebūklų šalį, Läänemaa muziejų, Vaemlos vilnų fabriką “Hiiu Vill“, AHHAA mokslo centrą, Rakverės pilį, Servos švyturį ir Kohtla-Nõmme kasybos parką.

Lietuvoje turistai kviečiami į Arklio muziejų, Energetikos ir technikos muziejų, Grobšto įlanką, Laikrodžių muziejų, Memorialinį M. K. Čiurlionio muziejų, Pažaislio vienuolyną, Rokiškio dvaro rūmus, Sūrininkų namus, Veisiejų fontaną, Žaliūkių malūnininko sodybą.

Daugiau informacijos apie projekto taisykles nuo gegužės 5-os dienos bus galima rasti interneto svetainėje www.greatbaltic.eu ir žygio lankstinukuose, kuriuos greitai atsiras visuose Lietuvos turizmo informacijos centruose.

BFL

Penktą kartą rengiamas projektas “Didysis žygis po Baltijos šalis” trijų Baltijos šalių turistus šiltuoju metų laiku vėl kviečia aplankyti 30 vietovių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – po dešimt kiekvienoje iš šalių.

Gegužės 5 dieną startuojantį ir rugsėjo 15-ąją finišuojantį projektą, skatinantį vidaus turizmą ir keliones po kaimynines šalis, įgyvendina Valstybinis turizmo departamentas, Latvijos turizmo plėtros agentūra ir Estijos turizmo agentūra.

Šįmet Lietuva pristato dešimt turistams įdomių gamtos ir kultūros objektų – tai Grobšto įlanka Neringoje, M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus Druskininkuose, Energetikos ir technikos muziejus Vilniuje, Arklio muziejus Anykščiuose, Rokiškio dvaro rūmai, Laikrodžių muziejus Klaipėdoje, grojantis Veisiejų fontanas Lazdijų rajone, Pažaislio vienuolynas Kaune, Žaliūkių malūnininko sodyba Šiauliuose ir Sūrininkų namai Varėnos rajone.

Pasak projekto vadovės Ievos Lukšėnaitės, “Didysis žygis po Baltijos šalis” sumanytas tiems keliautojams, kuriems nepakanka kelionių vadovuose pristatomų pagrindinių lankytinų šalies ar miesto objektų. Šis projektas domina tuos, kurie nori kuo giliau pažinti kraštą, pajusti ypatingą, tik šioje vietovėje randamą kultūrą ir nepatirti didelių finansinių išlaidų.

Pasak I. Lukšėnaitės, kartu su Lietuvos turizmo centrais atrenkant lankytinus objektus į projekto maršrutą stengiamasi, kad objektai kasmet nesikartotų, būtų geografiškai tolygiai išsidėstę, apie juos būtų pateikta išsami informacija.

“Projektas skirtas jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms, turintiems galimybę keliauti su mašina, įvairaus spektro, pomėgių ir interesų, keliaujantiems šeimomis, su kolegomis, draugais. Antroji tikslinė grupė – vyresnio amžiaus žmonės, kurie keliauja šeimomis, pavyzdžiui, seneliai su anūkais”, – vardijo projekto vadovė.

Norintiems dalyvauti “Didžiajame žygyje po Baltijos šalis” reikia registruotis projekto svetainėje internete adresu: www.greatbaltic.eu. Susiradus žemėlapyje 30 lankytinų vietų trijose Baltijos šalyse, teliks susiplanuoti maršrutą ir leistis kelionėn.

Primenama, kad aplankyti galima visas ar tik kelias vietas, iš karto ar dalimis – tai nėra svarbu, tačiau turistai turėtų nepamiršti nusifotografuoti kiekviename iš aplankytų objektų ir būtent toje vietoje, kuri pavaizduota Žygio lankstinuke, o tuomet – įdėti nuotraukas į projekto svetainę.

I. Lukšėnaitė primena, kad aktyviausių žygio dalyvių laukia vertingos dovanos ir prizai. Pagrindinis projekto prizas – bilietai dviem asmenims į vieną iš naujų projektą remiančios skrydžių bendrovės pasiūlytų krypčių ir dvi naktys aukštos klasės viešbutyje.

Taip pat bus teikiamas Baltijos šalies prizas – aviabilietai dviem į pasirinktą Baltijos šalių sostinę ir dvi naktys viešbutyje. Bus galima laimėti ir papildomus prizus savaitgaliams Vilniuje, Rygoje ar Taline su aktyviomis pramogomis.

Valstybinio turizmo departamento duomenimis, pernai projekte “Didysis žygis po Baltijos šalis” dalyvavo rekordiškai daug keliautojų – apskaičiuota, kad po Baltijos šalis praėjusią vasarą keliavo apie 90 tūkstančių Lietuvos, Latvijos ir Estijos turistų, t.y. triskart daugiau negu 2009 metais.

Pernai projekto pagrindinį prizą – kelionę į pasirinktą Europos miestą – laimėjo lietuvių turistai – pirmą kartą žygyje dalyvavusi keliautoja Aigustė Poderienė, keliavusi kartu su vyru ir vaikais.

Seimas raginamas kelionių agentūroms įvesti prievolę apsidrausti laidavimo draudimu – taip siekiama keliauninkus apsaugoti nuo agentūrų bankrotų.

Turizmo verslo atstovai tikina, kad tokia naujovė agentūroms, ypač smulkioms, turės žiaurių pasekmių, ir ragina įstatymų leidėjus ieškoti kitų sprendimų, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Seimo Ekonomikos komitetas yra pritaręs parlamentarų Dainiaus Budrio ir Petro Auštrevičiaus pasiūlymui papildyti Turizmo įstatymą nuostata, kad kelionių agentūroms bei kelionių agentams būtų įvestas reikalavimas turėti galiojantį laidavimo draudimą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo, finansų įstaigos laidavimą arba garantiją.

Šios priemonės agentūrų nemokumo ar bankroto atveju užtikrintų, kad turistas bus sugrąžintas namo ir atgaus pinigus, sumokėtus už organizuotą turistinę kelionę, jei prasidėjus kelionei paaiškėja, kad kelionės organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties, nes kelionių agentūra ar kelionių agentas nesumokėjo visų ar dalies pinigų už kelionę kelionių organizatoriui.

Turizmo verslo atstovai piestu stoja prieš tokį siūlymą, nes mano kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma – ne mažiau kaip 7 proc. nuo kelionių agentūros ar agento metinių įplaukų dydžio – labai didelė. “Jei siūlymui bus pritarta, tai smogs turizmo verslui – mažos agentūros, turinčios 3-5 darbuotojus, nepajėgs įvykdyti naujų reikalavimų ir turės būti uždarytos”, – sako Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė.

Pasak jos, įvesti prievolę agentūroms draustis yra nelogiška, nes agentūros yra tik tarpininkės, kurios keliauninkams parduoda kelionių organizatoriaus produktą, o atsakomybė už prievolių turistui vykdymą tenka organizatoriams.

D.Mažeikaitės teigimu, kai klientas ateina į agentūrą įsigyti kelionės, sutartis sudaroma tarp kliento ir organizatoriaus – taigi ne agentūra turi vykdyti įsipareigojimus keliauninkui, o organizatorius. “Be to, kelionių organizatoriai jau yra apsidraudę, taigi įvedus prievolę draustis dar ir agentūroms, būtų dvigubas draudimas tam pačiam produktui”, – aiškina ji.

Didelę dalį agentūrų pajamų, anot asociacijos vadovės, sudaro lėktuvo bilietų pardavimas.

“Agentūra, norinti tarpininkauti parduodant lėktuvo bilietus, ir taip privalo pateikti draudimą Tarptautinei oro transporto asociacijai. Taigi šios veiklos draudimas jau yra, kodėl siūloma drausti dar kartą”, – sako D. Mažeikaitė.

Jau daugelį metų visose Europos Sąjungos šalyse įprastu dalyku tapusi turistų kortelė Lietuvoje gyvuoja tik porą metų ir vis dar niekaip neišpopuliarėja.

Turistams skirta Vilniaus miesto kortelė (“Vilnius City Card”) buvo pristatyta 2009 m. Dabar siūlomos trys jos rūšys: 24 val. trukmės su transporto bilietu (58 Lt) ir be transporto bilieto (45 Lt) bei 72 val. trukmės kortelė su transporto bilietu (86 Lt). Vaikams iki 14 m. taikomos nuolaidos.

Kortelės pirkėjas gali naudotis miesto viešuoju transportu, nemokamai lankytis muziejuose, dalyvauti ekskursijose pėsčiomis. Su kortele taip pat galima gauti nuolaidų užsakant apžvalgines ekskursijas autobusu, perkant bilietus į koncertus, atsiskaitant restoranuose ir kavinėse, užsisakant sveikatingumo paslaugas ir nakvynę. Iš viso tokių nemokamų ar su nuolaidomis prekių ir paslaugų šiais metais siūloma 44. Jos išvardytos lietuvių, anglų vokiečių, lenkų ir rusų kalbomis parengtuose kataloguose, kuriuos turistai gauna kartu su kortele.

Vilniaus turizmo informacijos centro projektų vadovės Darjos Finnikovos teigimu, turizmo kortelės Lietuvoje nėra populiarios, tiesa, šiemet susidomejimas jimis kiek padidėjo. “Praėjusiais metais pirmoji kortelė buvo įsigyta tik kovo mėnesį, o per pirmuosius du šių metų mėnesius jų pardavėme jau 30″, – sakė ji.

Nors dar tik sausis, jau dabar daugumoje didmiesčių viešbučių nebelikę vietų rugpjūčio 31–rugsėjo 18 dienoms, kai Lietuvoje vyks Europos krepšinio čempionatas. “Pas mus uostamiestyje tam laikotarpiui visi viešbučių kambariai jau rezervuoti”, – teigia Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.

Džiūgauja ir Kauno bei Vilniaus viešbučių vadovai ir savininkai. Todėl jau dabar sirgaliai dairosi ir užsisako lovas maždaug 60 km spinduliu nuo didžiųjų miestų. Dar didesnio sirgalių aktyvumo tikimasi po šį savaitgalį ištrauktų burtų, kai paaiškėjo, kur kokia komanda žais.

O Kauno viešbučiams šie metai bus apskritai išskirtiniai, nes gegužės 19–22 d. laikinojoje sostinėje vyks dar vienas reikšmingas renginys – “Tarptautinės Hanza dienos”. Į jį jau planuoja atvykti apie 3 tūkst. svečių iš užsienio – tiek žmonių jau užsisakė vietas viešbučiuose ir susimokėjo už savo gyvenimą Kaune, Kėdainiuose, Birštone, Prienuose ir kituose aplinkiniuose miestuose. Kauno regiono turizmo informacijos centro direktoriaus Sigito Sidaravičiaus teigimu, laisvos vietos viešbučiuose, jaunimo nakvynės namuose ir bendrabučiuose senka jau nebe dienomis, o valandomis, todėl kuo vėliau žmonės rūpinsis apgyvendinimu, tuo iš toliau turės važiuoti į renginius.

O į Klaipėdą dar gerokai prieš krepšinio čempionatą, birželio 9–12 dienomis, turėtų sugužėti apie 10 tūkst. “Harley Davidson” gerbėjų, kurie taip pat jau užsisako vietas viešbučiuose. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovės Romenos Savickienės teigimu, šie metai bus ypač sėkmingi apgyvendinimo, maitinimo paslaugų teikėjams, suvenyrų pardavėjams. “Anksčiau verslininkai vangiai įsitraukdavo į miesto renginių organizavimą, o dabar tai daro labai aktyviai, nes jau ne kartą įsitikino, kiek daug iš to galima uždirbti”, – teigia R.Savickienė.

Ji pasidžiaugė, kad verslininkai neplanuoja specialiai šiomis dienomis didinti kainų. O ramias atostogas pajūryje planuojantiems šalies gyventojams patariama  atsižvelgti į vyksiančių renginių datas.

Prieš trejus metus ekskursijos Lietuvos didmiesčiuose dažniausiai būdavo rengiamos užsieniečiams ir Lietuvos moksleiviams. Tačiau per pastaruosius metus situacija iš esmės pasikeitė.

Šiandien didžiuosiuose Lietuvos miestuose organizuojama keliasdešimt teminių ekskursijų, – jas renkasi ne tik užsieniečiai ir ne tik vaikai.

Tarkime, 2007 m. Vilniuje pradėjus organizuoti temines ekskursijas, jų buvo apie dešimt. Dabar galima rinktis net iš dvidešimt vienos, jas galima užsisakyti bet kada, svarbu, kad susidarytų grupė.

Kiekvieną šeštadienį organizuojamos tokios ekskursijos kaip “Vilniaus vienuolynai”, “Linksmai apie sunkmečius Vilniuje”, “Nuo pirties iki operacinės”, “Žymiausios Vilniaus moterys ir meilės istorijos” ir kt., į kurias kviečiami visi norintys. Vilniaus turizmo informacijos centro projektų vadovė Paulė Tamuliūnaitė sako, kad tokios ekskursijos populiaresnės tarp lietuvių, o užsieniečiai mieliau renkasi pažintines.

“Pavasarį ir vasarą kas mėnesį susidaro po dvidešimt grupelių. Sausį buvo septynios grupės”, – paaiškina P.Tamuliūnaitė. Anot Kauno turizmo informacijos centro vadybininkės Simonos Giržadaitės, laikinojoje sostinėje organizuojamomis ekskursijomis žmonės ypač domėjosi prieš Kalėdas. “Gruodį kasdien susirinkdavo dvi trys grupės.

Dabar į šeštadienines ekskursijas susirenka maždaug po penkiolika kauniečių. Kitos bangos laukiame prieš Valentino dieną. Šiai šventei ruošiame tris naujas ekskursijas. Farmacijos muziejuje kviesime ragauti meilės gėrimo, siūlysime pasimokyti šokti viduramžių šokių, pasikalbėti su vienuoliais”, – supažindina S.Giržadaitė.

Ketvirtadienį “Verslo žinios” rašo, jog dalyvavimas joje kainuoja brangiai – per 7 metus vien narystės mokesčiui išleista daugiau nei 1 mln. litų, o jų vertos naudos esą nematyti.

“Svarbiausia priežastis – didelis narystės mokestis. Tą mokestį galima būtų pateisinti, jei būtų reali apčiuopiama nauda, tačiau nuo to laiko, kai įstojome į organizaciją 2003 metais, konkrečių rezultatų nematyti”, – teigė Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento direktorė Živilė Kriščiūnienė.

Pasak jos, daugelis tyrimų, statistinės informacijos, leidinių yra prieinami ir ne Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) nariams, tad Lietuvos atstovai ir toliau turės galimybę dalyvauti PTO organizuojamose konferencijose, seminaruose, kituose renginiuose, už juos galės susimokėti be prievolės.

Lietuva nuo 2003 metų iki 2010 metų PTO organizacijai sumokėjo 1,16 mln. litų nario mokesčio. Į šią sumą neįskaičiuojamos papildomos išlaidos, kurias tenka išleisti kelionėms į įvairius užsienio valstybėse vykstančius PTO organizuojamus renginius.

Ūkio ministerija pabrėžia, kad didžioji dalis turizmo infrastruktūros plėtros, turizmo rinkodaros projektų yra įgyvendinami naudojant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas.

PTO nario mokesčiui sumokėti yra skiriama beveik pusė nacionalinio biudžeto gaunamų asignavimų turizmo programoms įgyvendinti.

Egipto Šarm aš Šeicho kurorte atostogaujančius keturis rusų turistus dviejose vietose užpuolė ryklys ir sužalojo juos, pranešė Egipto pareigūnai.

Pasak Sinajaus gamtos apsaugos direktoriaus Mohammedo Salemo (Mohamedo Salemo), trečiadienį Ras Nasranio vietovėje prie Šarm aš Šeicho Sinajaus pusiasalyje ryklys užpuolė du rusus ir sužalojo jiems rankas.

Antradienį ryklys, spėjama, jog tai buvo tas pats plėšrūnas, ryklys atakavo rusų turistų porą, kuri plaukiojo netoli Šarm aš Šeicho paplūdimio, kurį dėl koralų rifų pamėgo nardytojai. Ryklys bjauriai apdraskė moters kojas ir užpakalį. Išgelbėjus teko ją reanimuoti. Ryklys stipriai apkandžiojo ir vyriškio kojas.

Nardymo instruktorius Hassanas Salemas (Hasanas Salemas) sakė, kad tuo metu jis buvo paniręs ir matė, kaip aplink jį apsuko ratą ryklys, kuris paskui nuplaukė prie rusų poros.

“Leisdamas oro burbulus aš nubaidžiau ryklį, bet šis nuplaukė prie moters ir ėmė draskyti jos kojas”, – pasakojo jis agentūrai “Associated Press”.

Pasak H.Salemo, vanduo nusidažė krauju raudonai, o jis nuskubėjo padėti savo treniruojamam nardytojui išplaukti į krantą.

Visi keturi nukentėjusieji skubiai nugabenti į Kairo ligoninę, jų būklė sunki.

Pasak M.Salemo, pakrančių apsaugos pareigūnai medžioja ryklį; jie paskelbė pavojų ir paragino visus Šarm aš Šeicho paplūdimyje nelįsti į vandenį.

Kasmet Egipte būna po vieną ar dvi ryklių atakas, kurių vis daugėja, nes vis daugiau turistų apsilanko šiame kurorte, kad panardytų įspūdinguose Raudonosios jūros vandenyse.