"Veido" archyvas

Sunkią vasarą išgyvenę kelionių organizatoriai džiaugiasi suaktyvėjusiu žiemos sezono kelionių pardavimu. Kita vertus, kalėdiniam ir naujametiniam laikotarpiui kelionių pasirinkimas sumažėjo, o kainos – padidėjo.

Karštais orais lietuvius šiemet lepinusi vasara kelionių organizatoriams buvo tikras galvos skausmas, tačiau ruduo jau leido atsikvėpti lengviau – nuo rugsėjo kelionių pardavimas atsigavo. “Birželis, liepa, ir rugpjūtis visuomet būdavo patys pelningiausi mėnesiai, bet šiemet užklupę karščiai viską sujaukė – keliautojų skaičius sumenko, liepos mėnuo buvo visai kritinis. Tačiau dabartinės pirkimo tendencijos viršijo lūkesčius”, – teigiamomis tendencijomis džiaugėsi kelionių organizatoriaus “Novaturas” pardavimo ir rinkodaros direktorius Tomas Mikalonis.

Šiemet iki rugsėjo pabaigos vykusio išankstinio kelionių pardavimo metu “Novaturas” žiemos sezonui kelionių pardavė 63 proc. daugiau nei 2009 m., o “TEZ tour” – 56 proc. daugiau. Organizatorius tokia permaina tikrai džiugina, nes praėjusiais metais klientai dažniausiai laukdavo paskutinės minutės pasiūlymų. “Novaturo” skaičiavimais, pernai lietuviai kelionę įsigydavo vidutiniškai likus maždaug 20 dienų, o dabar – prieš 45 dienas.

T.Mikalonis linkęs manyti, kad permainas lėmė besikeičiantis žmonių požiūris – pajutę ekonominės padėties stabilizavimosi ženklus, gyventojai nebe taip baiminasi dėl ateities. “Kita priežastis, kad vasarą žmonės ilsėjosi Lietuvoje per ilguosius savaitgalius ir nėjo atostogauti. Tie, kurie dažniausia atostogaudavo vasarą, šiemet keliones perkėlė į rudens ir žiemos mėnesius, tad kelionių organizatoriams sėkmingesnis laikotarpis yra dabar. Pačioje spalio pradžioje prasidėjo žiemos sezonas ir šiuo metu kyla pilni lėktuvai. Tai vienas iš pagrindinių rodiklių, kad rinka atsigauna”, – komentavo “Novaturo” atstovas.

Tačiau nors spalį ilsėtis į užsienį su kelionių organizatoriais išvyko tiek pat turistų kiek ir pernai, visų metų statistika atrodo niūrokai. Palyginus šių metų 10 mėn. su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, vis dar fiksuojamas kritimas. “Novaturo” duomenimis, keliautojų lėktuvu sumažėjo apie 20 proc. Tiesa, autobusinių kelionių per 10 mėn. nupirkta panašiai kiek ir 2009 m.

“Vis dėlto šiuo metu stebimi būsimų kelionių pardavimo rezultatai leidžia tikėtis kur kas sėkmingesnių turizmo tendencijų 2011-aisiais”, – prognozuoja T.Mikalonis. Anot jo, “Novaturas” kitąmet netgi ketina didinti krypčių skaičių – vasarį pradės skraidinti į dar vieną Egipto kurortą Tabą. Tuo tarpu “TEZ tour” kitąmet vežamų turistų skaičių planuoja padidinti apie 20 proc.

Šiemet gyventojai kur kas anksčiau suskubo pasirūpinti ir kelionėmis kalėdiniam ir naujametiniam laikotarpiui. “2009 m. švenčių laikotarpiui kelionių pirkimo bumas prasidėjo likus dviem savaitėms iki švenčių, šiemet – likus dviem mėnesiams”, – lygina kelionių agentūros “Top Travel” direktorė Inesa Jančiauskienė.

“TEZ tour” Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Irma Korsakaitė informavo, kad praėjusią savaitę buvo parduota jau 55 proc. visų šventinio laikotarpio kelionių. “Iki šios dienos esame pardavę net 180 proc. daugiau šventinio laikotarpio kelionių nei tuo pat metu pernai”, –  iškalbingą pavyzdį pateikia “TEZ tour” atstovė.

O T.Mikalonis skaičiuoja, kad “Novaturas” pernai naujametines keliones pardavinėjo iki gruodžio vidurio, o štai šiemet visos vietos į naujametinį reisą į Tenerifę jau parduotos, į Egipto kurortus šventiniam laikotarpiui dar liko kelios dešimtys vietų.

Kelionės pabrango

Kelionių paketus pardavinėjančios kelionių agentūros mato ir kitą išankstinio pirkimo suaktyvėjimo priežastį – patrauklių paskutinių minučių pasiūlymų beveik neliko.

Kelionių agentūros “West Express” produktų vystymo direktorius Andrius Sidaravičius skaičiuoja, kad dėl to vidutinė poilsinių kelionių kaina šiemet išaugo keliais šimtais litų. “Top Travel” vadovė I.Jančiauskienė priduria, kad labiausiai pabrango kelionės į Egiptą – apie 700 Lt pasirinkus 3 žvaigždučių viešbutį ir daugiau nei tūkstančiu apsigyventi 4 ar 5 žvaigždučių viešbučiuose.

“Žiemos sezono poilsinėms kelionėms operatoriai jokių nuolaidų netaiko, nes kelionių pasiūla gana menka”, – aiškina A.Sidaravičius ir pridria, kad, pavyzdžiui, po Naujųjų metų organizatoriai kelionių į Tenerifę nusprendė nesiūlyti pusantro mėnesio, nes sausį surenkama mažai keleivių.

Iš tiesų per krizę ir taip smarkiai susitraukusi kelionių pasiūla po kelionių organizatoriaus “Star Holiday” bankroto dar labiau sumažėjo – šiemet pasirinkimas skurdesnis negu pernai ir krypčių, ir skrydžių prasme. Per Kalėdas ar Naujuosius metus lietuviams siūlomos tik trys poilsinės kelionės lėktuvu – į Egiptą, Tenerifę ir Tailandą. Šiemet nebeliko ir pernai siūlytos naujametinės kelionės į Turkiją.

Lietuvius traukia kalėdinės mugės

Savarankiškai keliauti mėgstantys lietuviai šiemet taip pat aktyviau perka keliones Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiui. Bendrovės “Interneto partneris”, valdančios bilietų rezervavimo sistemą “Greitai.lt”, duomenimis, iki lapkričio vidurio bilietus į užsienį įsigijo 34 proc. daugiau keleivių negu pernai tuo pat metu – nupirkti 469 bilietai.

Didžioji dalis savarankiškai keliaujančių lietuvių per šventes vyks aplankyti artimųjų į Londoną ir Dubliną, kitos populiariausios kryptys – Amsterdamas ir Paryžius.

Lietuviai Kalėdoms ir Naujųjų metų nakčiai taip pat mėgsta važiuoti į Europos sostines autobusu. Bendrovės “Guliverio kelionės” direktoriaus Algio Brazionio teigimu, šiemet likus pusantro mėnesio iki švenčių lietuviai tokias keliones perka kur kas aktyviau nei pernai.

Populiariausi Kalėdų laikotarpiui tie Europos miestai, kuriuose jau nuo lapkričio vyksta smagios kalėdinės mugės. Prahoje, Vienoje, Paryžiuje, Budapešte, Kopenhagoje pagrindinėse miestų aikštėse išdygsta tarsi iš pasakų atkelti nykštukų nameliai, spindintys šviesų girliandomis. Juose galima paskanauti karšto vyno, įsigyti raguolių, keptų kaštonų, mezginių, medinių žaisliukų, žvakių, o kalėdinę nuotaiką palaiko koncertuojantys chorai, vaikų šokių kolektyvai.

Sutikti Naujuosius metus įdomu ir Londone, kuris garsėja fejerverkų pliūpsniais, ar renginiais išsiskiriančioje Vienoje. A.Brazionis pasakoja, kad per Naujuosius metus Vienoje būna įrengta daugybė scenų, kuriose rengiami klasikinės, šiuolaikinės ir kitokios muzikos koncertai, diskotekos. “Labai daug lietuvių savaitgaliams, taip pat ir naujametiniam, renkasi Jūrmalą”, – priduria A.Sidaravičius.

Netradiciškai šventes pasitikti siūloma Laplandijoje. Išsiruošusieji į šią kelionę autobusu gali pasivažinėti elnių traukiamomis rogėmis, sniegomobiliais ar šunų kinkiniu, ir žinoma, užsukti pas Kalėdų Senelį.

Tiesa, A.Brazionio tvirtinimu, šventinės kelionės autobusu dėl pakilusių degalų kainų šiais metais taip pat pabrango apie 10 proc. “Top Travel” vadovė I.Jančiauskienė papildo, kad į Vidurio Europą autobusinės kelionės pabrangę 30–50 Lt, o tolesnės, kaip į Paryžių – apie 100 Lt.

Daugėja keliaujančiųjų į egzotiškus kraštus

“Guliverio kelionės” direktorius A.Brazionis pastebi, kad šiemet padaugėjo lietuvių, Naujųjų metų pasitikti keliaujančių į tolimus kraštus. “Pastaruoju metu standartinių poilsinių kelionių į Egiptą ar Kanarus kainos pakilusios, todėl stebime, kad nuperkama daugiau kelionių į atokesius kraštus – Tailandą, Šri Lanką, Indiją”, – teigia vadovas.

Rinktis tolimuosius kraštus lietuvius skatina ne tik pakilusios poilsinių kelionių kainos, bet ir naujovių paieška, mat žmonėms pabodo nežinia kelintą kartą važiuoti į tuos pačius poilsinius kurortus.

“West Express” produktų vystymo direktorius A.Sideravičius patvirtina, kad kalėdiniam ir šventiniam laikotarpiui tolimosios kryptys lietuviams atrodo vis patrauklesnės – be Tailando ir Šri Lankos, šios agentūros klientai dar renkasi Vietnamą, Mauricijų, nemažai savarankiškai keliauja į Keniją ar PAR.

Tuo tarpu “Greitai.lt” duomenimis, savarankiškai keliaujantys lietuviai šventiniam laikotarpiui iš tolimųjų kraštų dažniausia renkasi JAV miestus Niujorką ir Čikagą, taip pat Tailandą, Indiją ir Malaiziją.

O slidinėjimo aistruoliai Naujuosius metus sutiks ant slidžių, nes organizatoriai pirmąsias slidinėjimo keliones pasiūlo būtent šventiniam laikotarpiui. Savo klientų būrį turi ir kruizai po Baltijos jūrą, aplankant Rygą, Stokholmą ar Taliną.

Rusai aktyviai domisi galimybe artėjančius Naujuosius sutikti Lietuvoje. Tačiau Lietuvos kelionių agentūros skundžiasi šiemet negalėsiančios atsivežti visų norinčių, mat Lietuvos geležinkeliai šventiniam laikotarpiui jau nebeturi bilietų, rašo “Verslo žinios”.

“Ta problema kartojasi kasmet. “Lietuvos geležinkeliai” tradiciškai aiškina, kad jiems trūksta vagonų, tačiau nesuprantama, kodėl neieško sprendimų, kad poreikis būtų patenkintas”, – teigė Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė.

“Verslo žinios“ rašo:

„Ta problema kartojasi kasmet. „Lietuvos geležinkeliai“ tradiciškai aiškina, kad jiems trūksta vagonų, tačiau nesuprantama, kodėl neieško sprendimų, kad poreikis būtų patenkintas“, – piktinasi Danutė Mažeikaitė,Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė.
Naujametis laikotarpis, kuriam paprastai atvyksta svečių iš Rusijos, trunka nuo gruodžio 26 d. iki sausio 10 d. Dabar, lapkritį, aktyviai vyksta tokių kelionių prekyba.
Anot p. Mažeikaitės, rusų, norinčių praleisti žiemos atostogas Lietuvoje, šiemet netrūksta, tačiau jų nėrakaip atsivežti.
„Pavyzdžiui, bilietų Maskva–Vilnius gruodžio 28 d. ir 29 d. „Lietuvos geležinkelių“ kasose jau nėra. Be to, bilietų negali pasiūlyti ir kelionių agentūros, nes joms skiriamas vietų skaičius yra kur kas mažesnis nei planuota: vietoj 200–300 vietų geležinkeliai skyrė tik iki 100 bilietų“, – pasakoja ji.
Pasak“Verslo žinių“, ponia Mažeikaitė nurodo ir dar vieną blogybę.
„Pagal „Lietuvos geležinkelių“ teikiamą informaciją 60% bilietų ši įmonė skiria parduoti per agentūras. Iš jų 40% išsidalina vos dvi agentūros, o dėl likusių 20% tenka grumtis visoms likusioms Lietuvos kelionių agentūroms ir organizatoriams. Mūsų nuomone, tokia tvarka, kai dviem agentūroms atiduodama lūto dalis, yra neteisinga“, – sako ji.
Dalijus Žebrauskas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas, VŽ informavo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) jau nebeturi bilietų gruodžio 29, 30 d. ir sausio 1, 3 d. atvykti iš Maskvos, o sausio 7–10 dienomis – grįžti atgal. Taip pat nebėra bilietų gruodžio 30 d., sausio 2 d. atvykti iš Sankt Peterburgo ir sausio 8, 9 dienomis – priešinga kryptimi.
„Tačiau kalbant apie visą naujamečių kelionių laikotarpį, trunkantį nuo 2010 m. gruodžio 28 d. iki 2011 m. sausio 10 d., turizmo agentūrų užsakytas vietų skaičius nesiekia 60% viso vietų traukiniuose skaičiaus“, – sako jis.
„Verslo žinių“ pašnekovas aiškina, kad vagonų problema prieš Naujuosius iškyla kasmet.
„Mums būtų neracionalu ištisus metus laikyti nedirbančius traukinių vagonus tik tam, kad šventiniu
laikotarpiu, kai padidėja paklausa, jie keletą kartų važiuotų su keleiviais. Kitu metų laiku jie nebūtų
naudojami, taigi beveik nedirbančių vagonų išlaikymo sąnaudas reikėtų perkelti ant keleivių pečių ir branginti bilietus“, – aiškina jis.
Anot jo, iš dalies dėl problemos kaltas ir prastas agentūrų planavimas – jos iš anksto rezervuoja kuo
daugiau bilietų, o vėliau tokio kiekio nesugeba parduoti. LG yra sutarę su agentūromis, kad bilietai joms skiriami proporcingai kiekvienos iš jų per metus mūsų geležinkeliais vežamam keleivių kiekiui – kuo daugiau veži, tuo daugiau vietų gali rezervuoti.
Pasak p. Žebrausko, keliamas ažiotažas dėl vietų stygiaus dažniausiai būna perdėtas.
„Ankstesnių metų patirtis rodo, kad vietos, kurioms išpirkti sudaromos sutartys su turizmo agentūromis, ne visos išnaudojamos. Pernykštė statistika yra tokia: iš pagal sutartis Naujųjų laikotarpio užsakytų 2.952 vietų parduotos 2.391, t. y. apie 20% vietų turizmo agentūroms realizuoti nepavyko.”

“Pagal “Lietuvos geležinkelių” teikiamą informaciją, 60 proc. bilietų ši įmonė skiria parduoti per agentūras. Iš jų 40 proc. išsidalina vos dvi agentūros, o dėl likusių 20 proc. tenka grumtis visoms likusioms Lietuvos kelionių agentūroms ir organizatoriams. Mūsų nuomone, tokia tvarka, kai dviem agentūroms atiduodama liūto dalis, yra neteisinga”, – sakė D.Mažeikaitė.

“Lietuvos geležinkelių” Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas Dalijus Žebrauskas tikino, jog ieškoma būdų, kaip patenkinti šiemet naujametę paklausą. Pasak D.Žebrausko, su Rusijos geležinkelių įmone jau susitarta, kad “Lietuvos geležinkelių” traukinių sąstatus tomis dienomis, kai “Lietuvos geležinkeliai” jau nebeturi laisvų vietų iš Maskvos ir atgal, rusai papildys trimis savo vagonais – daugiau nei 100 vietų kiekvienam reisui.

“Taip pat derinamas specialiųjų nereguliariųjų turistinių traukinių formavimas iš Maskvos į Vilnių ir atgal”, – sakė D.Žebrauskas.

Anot jo, preliminariai planuojami trys tokie reisai – iki 16-os vagonų kiekvienam reisui. Apytiksliai galimų vietų skaičius siektų daugiau kaip 500 kiekviename.

“Ar šie traukiniai važiuos, kiek jų bus ir kokio sąstatų dydžio, priklausys nuo pačių turizmo agentūrų, tai yra kiek vietų jos užsakys ir apmokės”, – sakė jis.

Šiuo metu Vilniaus centre veikia net 4 turizmo informacijos centro filialai, tačiau turistai, atvykę į miestą darbo dienos pavakarę ar savaitgalio popietę, visada randa tik užrakintas jų duris.

Pasirodo, turistams iš užsienio ir Lietuvos skirti informacijos centrai dirba ir užsidaro kaip biurokratų kontoros: darbo dienomis 18 val., o savaitgaliais ir švenčių dienomis – 16 val., t. y., dar anksčiau – nors turėtų būti priešingai. Juk daugiausia turistų atvyksta savaitgaliais, o į informacinius centrus užsuka kaip tik tie, kurie dažniausiai nebūna detaliai susiplanavę maršruto.

Jei dar pridursime, kad užsidarius informaciniams centrams, Vilniaus gatvių schemų ir žemėlapių nė su žiburiu nerasi nei spaudos kioskuose, nei Senamiesčio knygynuose. Galime įsivaizduoti, kokių nepatogumų patiria didžioji dalis į Vilnių atvykusių užsienio turistų.

Jiems negelbsti ir prie Katedros pastatytas, bet vis dar neveikiantis liesti jautrus informacinis terminalas. Turizmo informacijos centro direktoriaus pavaduotoja Jurgita Stasaitytė žada, kad jis bus sutaisytas per 2–3 savaites.

Lietuvos vartotojų institutas mano, kad turizmo paslaugų vartotojai šalyje yra neapginti dėl turizmo rinkos priežiūros stokos, netobulo jų teisių, kai įmonės bankrutuoja ar tampa nemokiomis, reglamentavimo bei besiklostančių liberalių politinių nuostatų vartotojų atžvilgiu.

Turizmo paslaugos yra ypatingos – už jas sumokama iš anksto dar šių paslaugų nesuteikus, vartotojas joms paprastai skiria savo sunkiai uždirbtus pinigus. Europos Sąjungos teisė bei Europos teisingumo teismo sprendimai įtvirtina nuostatas, kad šalys narės privalo sukurti tokią teisinę sistemą, kuri garantuotų, jog įmonių bankroto, nemokumo atvejais vartotojams būtų sugrąžinti visi už turizmo paslaugą sumokėti pinigai. Lietuva vartotojams tokių teisinių galimybių nėra sudariusi. Novus Orbis bankroto atveju, vartotojai atgavo tik 30-40 proc. sumokėtų už paslaugą pinigų.

Siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, didesnė dalis ES valstybių yra įkūrusios specialius kelionių garantijų fondus, kuriuose turizmo paslaugų teikėjų sukauptos lėšos yra naudojamos bankroto, nemokumo ar neįvykusios kelionės atvejais. Lietuvoje šiuo metu galiojantis Turizmo įstatymo 7 str. numato, kad kelionių garantijų fondą savo kasmetiniais įnašais kaupia kelionių organizatoriai savanoriškumo pagrindu. Vyriausybė Valstybiniam turizmo departamentui buvo pavedusi inicijuoti Kelionių garantijų fondo įsteigimą. Pažymėtina, kad iki šiol toks fondas nėra įsteigtas. Turizmo įstatymo projekto nauja redakcija, kuri yra pateikta Seimui, jau net ir tokio fondo nebenumato.

Dabartiniame Turizmo įstatyme įtvirtinta laidavimo draudimo sistema nėra efektyvi, kas reiškia, kad įmonei bankrutavus ar tapus nemokia, vartotojai neatgauna visų už turizmo paslaugą sumokėtų pinigų. Seimo nariai D. Barakauskas ir V.Bacevičius yra net pateikę pasiūlymą pakeisti Turizmo įstatymą taip, kad kai kurios įmonės būtų apskritai atleistos nuo laidavimo draudimo. Ekonomikos komitetas, Lietuvos turizmo asociacijos pasiūlymu, svarstydamas naują Turizmo įstatymo projektą, pritarė, kad laidavimo draudimo suma būtų skaičiuojama ne nuo įmonės įplaukų, o tik nuo iš organizuotos kelionės gautų pajamų, t.y. būtų kaip galima mažesnė. Tokių pasiūlymų įgyvendinimas ne tik susilpnins turizmo paslaugų vartotojų teises, tačiau padarys juos bejėgiais veikėjais turizmo paslaugų rinkoje, įmonėms bankrutavus ar tapus nemokiomis.

Lietuvos vartotojų instituto nuomone, turizmo rinka stokoja atsakingos priežiūros. Štai šiuo metu dalis Star Holidays laidavimo draudimo jau panaudota parvežant turistus į Lietuvą. Kaip žinia, laidavimo draudimą galima panaudoti tik įmonei bankrutavus, tapus nemokia ar negalint suteikti vartotojui jo nupirktų turizmo paslaugų. Tuo tarpu Valstybinis turizmo departamentas vietoj to, kad, kaip numatyta teisės aktuose, imtųsi pats surinkti turizmo paslaugų vartotojų pretenzijas ir panaudojęs laidavimo draudimą grąžintų pinigus, kažkodėl nukreipia juos į tarpininkus – agentūras, kurios pardavė Star Holidays turizmo produktus.

Nesuprantama, kodėl politikai nori sudaryti aukščiau minėtai įmonei galimybes ir toliau vykdyti veiklą, kai vartotojų pasitikėjimas yra pakirstas, jie apgauti, kai nėra tikrumo, kad bendrovė ateityje nepažeidinės vartotojų teisių ir teisėtų interesų.

Lietuvos vartotojų institutas svarstant Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo projektą ne kartą siūlė LR Seimui, kitoms valstybės institucijoms minėtame įstatyme numatyti specialaus Kelionių garantinio fondo sukūrimo galimybę. Analogiškas pasiūlymas buvo pateiktas ir Lietuvos vartotojų instituto parengtoje monografijoje Jungtinėms tautoms “Vartotojų teisių padėtis Lietuvoje ” kaip priemonė užtikrinanti aukštą vartotojų apsaugos lygį Lietuvoje.

Lietuvos vartotojų institutas mano, kad siekiant apsaugoti turizmo paslaugų vartotojų teises, būtina dar kartą apsvarstyti būtinybę įsteigti Kelionių garantijų fondą.

Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos pirmąjį šių metų pusmetį ten išleido 986,4 mln. litų – 19,6 proc. daugiau nei 2009-ųjų sausio-birželio mėnesiais.

Po Lietuvą su viena ir daugiau nakvynių keliavę vietiniai turistai ir vienadieniai turistai per šešis šių metų mėnesius išleido 140,8 mln. litų, arba 2,5 proc. daugiau nei atitinkamu metu 2009-aisiais, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Į užsienį palyginamuoju laikotarpiu išvykusiųjų padaugėjo 7,6 proc. iki 541,5 tūkst. žmonių, kelionių skaičius padidėjo 11,3 proc. iki 632,4 tūkst., iš jų 103,8 tūkst. (1,7 proc. mažiau) sudarė iš turizmo paslaugų įmonių įsigytos kelionės.

Pirmąjį šių metų pusmetį poilsį ar atostogas, kaip pagrindinį kelionės tikslą, nurodė 76,2 proc. išvykusių Lietuvos turistų, kiti vyko verslo ar profesiniais interesais. Į užsienio keliones atostogauti ir ilsėtis šiemet vyko 7,2 proc. daugiau Lietuvos gyventojų, o kelionių verslo reikalais skaičius padidėjo 27 procentais.

Lietuvos gyventojai, išvykę į užsienį poilsiauti ir atostogauti, per šešis šių metų mėnesius išleido 735 mln. litų, o į užsienį vykę verslo reikalais – 251,4 mln. litų, arba atitinkamai 15,2 proc. ir 34,3 proc. daugiau nei sausį-birželį pernai.

Per pirmąjį pusmetį kelionėje į užsienį Lietuvos turistas vidutiniškai išleido 1,6 tūkst. litų, vidutinė kelionės trukmė buvo 6,7 nakvynės (pernai per tą patį laikotarpį kelionės išlaidos sudarė 1,5 tūkst. litų, o vidutinė kelionės trukmė – 6,5 nakvynės).

49 proc. šiemet į užsienį išvykusių turistų per kelionę buvo apsistoję pas gimines, draugus ar privačiame sektoriuje, o 44 proc. – viešbučiuose ir moteliuose. 54 proc. į užsienio keliones išvykusių turistų sudarė vyrai, 46 proc. – moterys.

Pirmąjį šių metų pusmetį daugiausia vykta į Baltarusiją (83,4 tūkst., arba 13,2 proc. visų Lietuvos turistų kelionių), Lenkiją (64,7 tūkst., arba 10,2 proc.), Latviją (62,5 tūkst., arba 9,9 proc.), Vokietiją (58,6 tūkst., arba 9,3 proc.), Rusiją (51,6 tūkst., arba 8,2 proc.) ir Jungtinę Karalystę (43,8 tūkst., arba 6,9 proc.).

Vietinių turistų kelionių su viena ir daugiau nakvynių pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2009-ųjų laikotarpiu, sumažėjo 2,4 proc. iki 1,04 mln., o vienadienių kelionių – 18,4 proc. iki 5,226 milijono.

Pirmąjį šių metų pusmetį vieno turisto kelionė Lietuvoje vidutiniškai truko 2,2 nakvynės, vienos kelionės metu turistas išleido vidutiniškai 135 litus (Pirmąjį 2009-ųjų pusmetį – 129 litus).

Mažiausiai pinigų turistai išleido vykdami į savo sodą ar sodybą bei lankyti draugų ir giminių – atitinkamai 85 ir 95 litus, o daugiausia – vykdami sveikatingumo tikslais ir apsipirkti – atitinkamai 281 ir 278 litus.

50 proc. vietinių turistų kaip pagrindinį kelionės tikslą nurodė draugų ir giminių lankymą, mažiausia – keliavo apsipirkti (1 proc.) ir sveikatingumo tikslais (3 proc.). Atostogas ir poilsį, kaip pagrindinį kelionės tikslą, nurodė 22 proc., verslo ir profesinius interesus – 12 proc., savo sodo ar sodybos lankymą – 7 proc., kitus tikslus – 5 proc. vietinių turistų.

Kelionės metu 54 proc. vietinių turistų apsistojo pas gimines ir draugus, 21 proc. – viešbučiuose ar poilsio namuose, 7 proc. – savo sodo namelyje ar sodyboje, 3 proc. – sveikatinimo įstaigose, 15 proc. – kitur.

Populiariausias kelionės transportas buvo lengvasis automobilis – juo keliavo 84 proc. turistų. Autobusu keliavo 13 proc., traukiniu – 3 proc. vietinių turistų.

Dažniau vietiniai turistai lankėsi Vilniaus (18 proc.), Kauno ir Klaipėdos (po 16 proc.), Alytaus (13 proc.), Utenos ir Šiaulių (po 10 proc.) apskrityse, o rečiau – Panevėžio (6 proc.), Marijampolės ir Telšių (po 4 proc.), Tauragės (3 proc.) apskrityse.

Turkišku klimatu pasižymėjusi praėjusi vasara Lietuvoje sumažino išvykstamojo turizmo srautą, bet dabar, orams atvėsus, kelionių organizatoriai vidurvasario įkarščio kainų jau nebesiūlo. Pabrango ir paskutinės minutės kelionės, o jų pasirinkimas išrankesniam klientui tapo minimalus.

Atostogas šiltuose kraštuose nuo birželio planavę, bet dėl karštos vasaros poilsį svetur atidėję rudeniui žmonės šiuo metu sako, kad analogiškos kelionės pabrango 10–15 proc., o rinktis iš paskutinės minutės pasiūlymų nėra ką.

Kelionių organizatoriai ginasi, esą rudenį visuomet padidėja paklausa, todėl daugiau moka tie, kurie kelionėmis nepasirūpino iš anksto, prieš kelis mėnesius. Pasak kelionių organizatoriaus “Novaturas” pardavimo ir rinkodaros direktoriaus Tomo Mikalonio, rudens kelionės brangsta dėl to, kad šiuo metu, sumažėjus turistų srautui, savo paslaugas brangina viešbučiai, dėl to esą kyla kelionių savikaina.

Teigiama, kad šį vasaros sezoną kelionės nebuvo pigesnės nei pernai, nes kelionių organizatoriai išlaikė tokį skrydžių kiekį, kuris neleistų atsirasti neišpirktų kelionių pertekliui. Kelionių agentūrų tinklo “Baltic Clipper” rinkodaros vadybininkė Dana Miškinytė pabrėžia, kad dėl retesnių skrydžių kelionės išperkamos greičiau, todėl šį vėsų rudenį pasimėgauti Viduržemio jūros klimatu už itin mažą kainą veikiausiai nepavyks. Pasak jos, rugpjūčio pabaiga–rugsėjo pradžia buvo pats sezono pikas, šiuo laikotarpiu beveik visai neliko neišpirktų kelionių.

Užsakomųjų skrydžių iš Vilniaus oro uosto į užsienio kurortus šį rugpjūtį buvo perpus mažiau nei praėjusių metų paskutinį mėnesį. Pasak Turizmo departamento direktoriaus pavaduotojo Juozo Ragucko, sumažėjus skrydžių, kelionių organizatoriai greičiau parduoda keliones už didesnę kainą, nei būtų priversti tą daryti, jei reikėtų pririnkti daugiau pilnų lėktuvų.

“Per pirmąjį šių metų pusmetį kelionių organizatoriai gavo 159 mln. Lt pajamų, o tai 4,4 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai”, – sako jis. Matyti, kad karšta vasara turėjo įtakos tiek kelionių paklausai, tiek kainai, o atvėsus orams, be abejonės, bandoma atsigriebti.

Bevizio režimo sutartys – lyg ekonominis rodiklis: iš jų kiekio galima spręsti apie valstybės ekonominį išsivystymą, tarptautinės bendruomenės pripažinimą, patikimumą ir prestižą.

Pasaulis kasmet tampa vis atviresnis. Sienos nyksta. Turistams vis paprasčiau nuvykti kad ir į tolimiausią kampelį. Dabar dėl bevizio režimo tariasi ir anksčiau nedraugiškos ar net priešiškos šalys. Galiausiai bevizio režimo sutartis sudaro ištisi regionai.

Visi supranta, kad tokios sutartys – tai papildomos pajamos iš atvykstamojo turizmo, glaudesnis šalių bendradarbiavimas ir pagaliau tarptautinis pripažinimas.

Rugpjūčio pabaigoje atviriausių (vizų požiūriu) pasaulio šalių reitingą sudariusios kompanijos “Henley & Partners” analitikai tikina, kad bevizis režimas reiškia ne tik paprastesnį ir pigesnį būdą turistams keliauti. “Uždara šalis praranda turistus, o jos piliečių irgi niekas nenori įsileisti. Be to, tai reiškia, kad valstybė neatitinka kažkokių reikalavimų – pradedant techniniais klausimais ir baigiant saugumu ar patikimumu”, – pabrėžia kompanijos atstovai.

Štai ne taip seniai dėl paprastesnės turistinių vizų išdavimo tvarkos po labai ilgų derybų sutarė JAV ir Europos Sąjunga, o analitikai tai įvardijo kaip svarbų žingsnį siekiant didesnio Europos ir JAV pasitikėjimo visomis prasmėmis.

Gegužę ES savo vartus atvėrė Balkanų šalių turistams: vizų nebereikia į ES šalis vykstantiems Albanijos bei Bosnijos ir Hercegovinos turistams. Taip siekta padidinti stabilumą Balkanuose ir palengvinti šalių kelią narystės Bendrijoje link.
Susitarti dėl bevizio režimo šiemet pavyko net Artimųjų Rytų regiono šalims. Pirmiausia dėl to vasarį sutarė Turkija ir Libanas. Vėliau panašūs susitarimai pasirašyti tarp Turkijos ir Sirijos bei Turkijos ir Jordanijos.

Tikimasi, kad tai padidins ne tik šio regiono turistų srautą, bet ir sustiprins visų šalių ekonomiką, mat bevizį režimą paprastai lydi ir didesnės eksporto bei importo apimtys.

Ne veltui dabar viso pasaulio žvilgsniai krypsta į Rusiją ir ES – dvi prekybos partneres, kurių santykius vis temdo tai vienokie, tai kitokie politiniai nesutarimai. Tad dabar visiems įdomu, kada tarp jų bus sutarta dėl bevizio režimo. Tam koją vis pakiša ES veikianti vienos valstybės veto teisė, kuria naudojasi (ir už tai sulaukia nemažai kritikos) Baltijos šalys, įskaitant ir Lietuvą.

Tačiau galima neabejoti: anksčiau ar vėliau kompromisas vis tiek bus rastas. Juk beveik kiekviename Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo, premjero Vladimiro Putino, užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ar kitų aukštų Rusijos pareigūnų susitikime su ES ar šiai Bendrijai priklausančių valstybių atstovais keliamas būtent vizų klausimas.

Mažiausiai suvaržyti – britai

Jau minėto “Henley & Partners” sudaryto sąrašo duomenimis, britų turistai be jokių apribojimų gali nuvykti į 166 pasaulio valstybes. “Apskritai pastebime, kad turtingos ir intensyvius prekybinius santykius palaikančios šalys, ypač jeigu jos demokratiškos, o nusikalstamumas jose menkas, turi kur kas daugiau laisvės”, – pastebi tyrėjai.

Juk ne veltui žodis “turistas” dažnam asocijuojasi, tarkime, jei ne su britu, tai su pagyvenusiu japonu. Ši turtinga ir ekonomiškai išsivysčiusi šalis ne veltui gali didžiuotis, kad jos gyventojai bene aktyviausiai keliauja po pasaulį, mat yra viena mažiausiai vizų apribotų valstybių pasaulyje.

Lietuva šiuo požiūriu negali per daug puikuotis: mūsų šalies piliečiai be vizų gali keliauti į 92 pasaulio valstybes. Nors tai gerokai daugiau bevizio režimo sutarčių, nei jų yra sudariusi, tarkime, Rusija ar Pietų Afrikos Respublika, vis dėlto jų mes turime mažiau nei kitos ES šalys – Vokietija, Italija, Prancūzija, kurių gyventojai turistiniais tikslais be vizų gali vykti į daugiau nei 160 šalių.

Analitikai tai aiškina ne tik diplomatų nelankstumu ar šalies jaunumu, bet ir tuo, kad mūsų valstybė ne visur laikoma patikima. “Labiausiai suvaržyti tų šalių piliečiai, kuriose vykdomos represijos ar vyksta karas. Tarkime, Pietų Korėja suvaržyta gerokai mažiau nei Šiaurės Korėja, Honkongas toli lenkia ekonomiškai išsivysčiusią, bet griežto režimo Kiniją ir panašiai”, – apibendrina analitikai.

Grūto parkas ir Kuršių nerija įtraukti į pasaulio patraukliausių vietovių dešimtukų viršūnes.

Pirmojo šeimininkas dėl to raukia nosį, o Neringos turizmo specialistai didžiuodamiesi šypsosi, rašo “Lietuvos rytas”.

Pasaulyje garsus kelionių gidas “Lonely Planet” Kuršių neriją įtraukė į geriausių paplūdimių dešimtuką, o greta Druskininkų įsikūręs Grūto parkas ketvirtu numeriu įrašytas tarp keisčiausių muziejų.

Sovietinėmis skulptūromis, bylojančiomis apie penkių dešimtmečių mūsų šalies okupacinę patirtį, muziejus po atviru dangumi nusileido Paryžiaus kanalizacijos, Japonijoje esančiam Parazitologijos muziejui ir Islandijos falologijos muziejui.

“Tų užsieniečių humoro aš nesuprantu. Be užrašo “Dabar juokitės” negali jo suprasti”, – tokiu pripažinimu stebėjosi ir net piktinosi Grūto parko šeimininkas Viliumas Malinauskas.

Grūto parką, kuris dešimtmetį rinkus Lenino ir kitų ideologų skulptūras įkurtas 2001-aisiais, kasmet aplanko 120 tūkst. turistų. Pusė iš jų – užsieniečiai.

“Mūsų muziejų tegul vertina ir į dešimtukus renka specialistai – genocidu besidomintys istorikai. O čia “šoumenai” nusprendė”, – irzulio neslėpė V.Malinauskas.

Tuo metu Neringos turizmo specialistai, sulaukę įvertinimų užsienyje, džiugiai trina rankas.

Aukščiau Neringos paplūdimių “Lonely Planet” yra tik Egipto Dahabo paplūdimys. Žemiau liko Meksikos, Amerikos, Tailando ir kitų šalių kurortų pajūrio ruožai.

“Puoselėjame didelių lūkesčių, kad “Lonely Planet” įvertinimas atsispindės skaičiuojant ateinančių metų turistų srautą”, – vylėsi Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro “Agila” turizmo informacijos specialistė Neringa Matačiūnaitė.

Šiais metais Kuršių nerija daugiausia turistų sulaukia iš Vokietijos, Prancūzijos, Austrijos, Lenkijos, Čekijos, Baltarusijos, Ispanijos, Italijos. Gausiau šiame krašte lankosi kaimyninių Baltijos šalių, taip pat Azijos gyventojai.

Nuo liepos pabaigos padaugėjo svečių iš Rusijos, bėgančių nuo didelių karščių savo šalyje.

"Veido" archyvas

Vis daugiau žmonių Lietuvoje išgyvena iš turizmo verslo. Dar daugiau prisiduria prie algos ar pensijos

Į Lietuvą vėl plūsta turistai. Ir ne tik iš kaimyninių šalių. Sostinėje jau galima išgirsti kalbant ispaniškai, turkiškai, japoniškai bei kitaip. O ir vis daugiau lietuvių atostogauja savoje šalyje. Taigi “Veidas” domėjosi, kiek žmonių Lietuvoje šiuo metu pragyvena iš turizmo.

Šešiolikmetė Gabija krykštauja iš džiaugsmo: sostinės Pilies gatvėje su drauge fleitomis pagrojo keturias valandas ir uždirbo 160 Lt. “Geras “biznis”. Eisiu dažniau”, – žada muzikos mokyklos auklėtinė.

Ankstų rytą į Plungės turgelį ūkininkai atveža ką tik nuskintų braškių. Jei imsite visą kibirą, kilogramą atiduos už 2,5 Lt. Iki vienuoliktos raudonšonių nė kvapo nebelieka. Tačiau atostogautojai nenusimena: uogų galima nusipirkti ir popiet. Tik mokėti teks 4,5 Lt už kilogramą, mat tuo metu prekybą pradeda močiutės, ryte iš ūkininkų supirkusios braškes. Jos irgi nori užsidirbti. Ir užsidirba. Beveik po antrą pensiją. Daugiausiai braškių iš jų nuperka turistai.

Neblogai užsidirba ir nelegalūs kibinų, rūkytos žuvies bei alaus pardavėjai Palangoje. Tiesa, su viena sąlyga – jei policija jų nepagauna. Palangos policijos viešosios tvarkos poskyrio viršininkas Rimas Pocius sako, jog vien per ilgąjį savaitgalį buvo nubausti 24 prekybos taisyklių pažeidėjai.

Ar verta rizikuoti? Policininkas paaiškina, kad prekeiviai krepšiuose paprastai turi po 40–45 kibinus, juos parduoda po 4 Lt. Per dieną pavyksta prastumti po du krepšius, taigi apie 90 kibinų. Vadinasi, pajamos – apie 360 Lt. 270 Lt tenka atiduoti šeimininkui, kiti lieka pardavėjui. O bauda – nuo 20 iki 100 Lt, be to, juk nepagauna kasdien. Neblogai uždirba ir kibinų kepėjai, juk šio užkandžio savikaina – 1 Lt.

Tuo tarpu sostinėje prie Aušros Vartų suvenyrais prekiaujanti Miroslava – legali verslininkė. Patentas jai kainuoja po 2 Lt už kiekvieną prekybos dieną, užtat galva rami. Tiesa, Miroslava šiame versle naujokė – prie Aušros Vartų dirba tik metus, iki tol ji buvo buhalterė. Jos žodžiais, dabar turint du prekybos stalelius galima išlaikyti šeimą. Tačiau Senamiesčio seniūnija griežtai riboja prekybininkų skaičių. Patekti čia galima tik jei kas atsisako vietos. Miroslava ją paveldėjo iš susirgusios tetos. Norinčiųjų prekiauti eilėje – per 200 žmonių.

Kaip paaiškėjo, prie Aušros Vartų išsidėstę prekybininkai orientuojasi tik į lenkus turistus: magnetukai, kryžiukai, knygelės, kalendoriukai, maldaknygės, net akmenukai – viskas susiję su Aušros Vartais. Pigiausia Miroslavos prekė kainuoja 50 ct, brangiausia – sidabruotas Aušros Vartų Motinos portretas – 250 Lt. Paradoksas, tačiau dauguma šių prekių atkeliauja iš Lenkijos.

Lenkijos turistai vieninteliai ir prie J.Pilsudzkio širdies kapo prekiaujančių žmonių maitintojai. Jau trečius metus čia dirba Darius Pumpalevičius. Jis samdomas darbuotojas, todėl jo alga priklauso nuo to, kiek suvenyrų parduos. O dienų būna įvairių – kartais per dieną atvažiuoja vienas autobusas, o kartais ir 20. “Ar pakankamai užsidirbate”, – smalsauju? “Juk stoviu”, – atšauna pardavėjas.

Ir tokias bei panašias istorijas galima vardyti tūkstančiais. Mat Lietuvoje legaliai turizmo sektoriuje dirba 46,6 tūkst. žmonių, o dar 2–5 kartus daugiau (nelygu metų laikas) gal ir nelaikytini dirbančiais turizmo sektoriuje, tačiau iš esmės jie juk pragyvena iš turistų. Taigi šiųmetis turistų gausėjimas maloniai nuteikia tūkstančius Lietuvos gyventojų.

Viename miegamajame – dvi šeimos

Štai Edita Kozyrovičiūtė-Mejuvienė turi vienuolika suvenyrų parduotuvių sostinės Senamiestyje bei Trakuose. Jose daugiausiai prekiaujama lino drabužiais, stalo tekstile, patalyne, gintaro papuošalais, o pagrindiniai pirkėjai – ne lietuviai, bet užsieniečiai. Jau 18 metų tuo užsiimanti moteris, paklausta, kaip sekasi šis verslas, atsako: “Iš šio verslo badu nenumirsi, bet ir didelių pinigų neuždirbsi”.

Kitas mūsų pašnekovas vilnietis Evaldas Balčiauskas anksčiau buvo statybininkas, dabar – mikroautobusus ir namelius ant ratų nuomojančios įmonės “Megarent” savininkas.

“Kelionėms niekada nėra krizės”, – juokauja vyras. Juokas juokais, tačiau per pastaruosius trejus metus šių automobilių nuomos kainos nė kiek nesumažėjo: liepą ir rugpjūtį parai išsinuomoti namelį ant ratų atsieis 300–380 Lt, o mikroautobusą galima gauti už 145–200 Lt. Vadinamuosius kemperius žmonės nuomojasi tik vasarą, užtat mikroautobusai populiarūs visus metus. Ir vienų, ir kitų maršrutai suka per Kroatiją, Italiją, Skandinaviją.

Vienintelis krizės požymis šiame versle yra tas, kad žmonės ėmė atkakliau derėtis ir dar labiau spaustis – namelį ant ratų vis dažniau nuomojasi kelios šeimos, nors vakariečiai į tokius keliautojus žiūri išpūtę akis: savaitę viename miegamajame dvi šeimos?

“Megarent” turi tris namelius ant ratų ir tris mikroautobusus. E.Balčiauskas tikina, kad daugiau turėti neapsimoka – neišnuomosi. Be to, nuomoti tenka brangiai, nes labai didelės amortizacijos išlaidos.

“Į šį verslą reikia įdėti daug savų lėšų, jei viską pirksi išsimokėtinai – bankai papjaus”, – tikina verslininkas. Taip jau atsitiko dviem namelius ant ratų nuomojusioms įmonėms. Nors “Megarent” krizę įveikė, tačiau jos savininkui pragyventi iš turistinių automobilių nuomos nelabai sekasi, todėl papildomai dar veža žmones į Angliją.

Klaipėdietis Saulius Ružinskas irgi sukasi tarsi voverė rate. Jo VšĮ “Du ratai” nuomoja dviračius. Savaitgaliaispavyksta išnuomoti apie 30–40 dviračių. Per parą dviratis uždirba 25–35 Lt. Be to, įmonė siūlo dar ir krepšius, šalmus, vaikiškas kėdutes ir net priekabėles, kuriose galima vežti mažą vaiką.

Nors dabar dviračiai Lietuvoje populiarūs kaip niekada anksčiau, vis dėlto jų nuoma nėra pagrindinis aptariamos įmonės verslas. Ji pragyvena iš  užsieniečiams skirtų kelionių po Baltijos šalis organizavimo. “Pajamos iš nuomos sudaro tik 5–10 proc.”, – sako S.Ružinskas ir priduria, kad tai sezoninis verslas.

Tačiau Danutės Grigienės pavyzdys rodo, jog ir iš sezoninio verslo galima gyventi visus metus. Savo baidarių nuomos įmonę “Locija” jos šeima įkūrė 1990 m. Pradėję nuo trijų baidarių, dabar baidarių plaukti Rytų Aukštaitijos upėmis jie gali pasiūlyti daugiau kaip 250-čiai žmonių.

“Didžiausia krizė baidarininkui – lietus”, – juokauja verslininkė ir priduria, kad prieš pradėdami verslą su šeima net keturis kartus plaukė nuo Kaltanėnų iki Vilniaus, kruopščiai stebėdami, ko baidarininkui gali prireikti, kai jis sušalęs, pavargęs ir kai apsivertęs sušlampa. Todėl pas ponią Danutę galima ne tik išsinuomoti baidarių ar plaustų – ji pasirūpins ir nakvyne, pirtimi bei maistu.

“Baidarių sezonas Lietuvoje – nuo Joninių iki Žolinių”, – šypsosi ponia Danutė ir, užmiršusi sostinėje gaunamą geografijos mokytojos algą, priduria, kad jos šeima jau seniai  gyvena iš šio verslo: nors dabar dvivietę baidarę savaitgaliui galima išsinuomoti už 140 Lt, tokia kaina neatbaido gamtos išsiilgusių miestiečių.

Kaimo turizmas maitina

“Per vienuolika metų kaime buvo sukurta 15 tūkst. darbo vietų”, – sako Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė-Lamauskienė. Pernai prie asociacijos prisidėjo 120 naujų narių ir dabar jai priklauso jau 411 sodybų. Tai rodo aiškias šio verslo plėtros galimybes ir verslininkų optimizmą.

Prognozuojama, kad iki 2013 m. poilsiautojų Lietuvos kaime padaugės 30 proc., o šis verslas sukurs apie 4 tūkst. naujų darbo vietų. “Neužmirškite, jog sodybos ne tik pačios dirba, bet ir duoda darbo visam kaimui. Juk svečiams reikia pieno, kiaušinių, mėsos”, – atkreipia dėmesį prezidentė. O nuo šio rudens tikimasi, kad sodybos darbo duos dar ir amatininkams. Po ilgų kovų su valdininkais kaimo turizmo sodybose leista steigti amatų kiemus. Tai bus vietos, kuriose nagingi žmonės rodys, kaip dirba, čia pat bus galima įsigyti jų gaminių. Pirmieji tokį kiemą žada atidaryti Zalensai, sodybą turintys Kauno rajone.

“Reikia nuolatos galvoti, ką naujo pasiūlyti turistams, kad jie atvažiuotų”, – tikina Roma Zalensienė. Nors Zalensų sodyboje svečias gali gauti, ko tik širdis geidžia – nuo lovos iki medžioklės, greitai šeimininkai pasiūlys ir kalvystės bei drožybos pamokas.

Šioje sodyboje para vienam žmogui kainuoja nuo 30 iki 120 Lt. Vienu metu čia gali ilsėtis 20 žmonių. Be šeimininkų, sodyboje dirba dar keturi žmonės. “Ar nenorėjote mažo, ramaus verslo?” – klausiame šeimininkės. “Žinoma, būtų maloniau, galėtum svečiui daugiau dėmesio skirti, – atsako ponia Roma ir atsidūsta: – Jeigu tik galėtum išgyventi”.

Taigi poniai Romai turistai ir poilsiautojai – pagrindinis pajamų šaltinis, bet kur kas didesnei daliai žmonių turistai yra papildomas pajamų šaltinis. Ypač tai pasakytina apie kurortinius miestus ir miestelius. Nuomodami namus, butus, kambarius ar tik lovas, prie algos ar pensijos prisiduria kone trečdalis Ignalinos, Zarasų, Molėtų rajonų gyventojų. Ką jau kalbėti apie Palangą. Čia gultą pašiūrėje galima gauti vos už 7 Lt. Kambarys neišrankiems – 25 Lt, geresnis – 85 Lt, puikiai įrengtas – kaina sutartinė. Vadinasi, vidutinis kambarys per sezoną gali duoti apie 5 tūkst. Lt pajamų. Skaičiuokite patys – apsimoka ar ne.

Ir vis dėlto pasikalbėjus su verslininkais aiškėja, kad, nepaisant vangios valdžios politikos, iš turizmo Lietuvoje pragyventi galima, žinoma, jeigu turi gerą idėją ir nebijai sunkiai dirbti.

Pernai krizės išgąsdinti lietuviai arba apskritai atsisakė atostogų užsienyje, arba masiškai rinkosi paskutinės minutės pasiūlymus, o šiemet kelionių rinka pamažu atsigauna. Tiesa, daugiausiai lietuvių skrenda į Turkiją, kurioje kainos mažiausios.

“Eurobarometro” tyrimas rodė, kad didžioji dalis lietuvių, net 72 proc., šiemet neketina atsisakyti atostogų. Na, o tie, kurie atostogauti planuoja užsienyje, dažniausiai renkasi būtent Turkiją.

Tokias tendencijas patvirtina ir kelionių organizatoriai. Jie pabrėžia, kad į užsienį atostogauti vykstančių tautiečių šiemet yra apie 10–15 proc. daugiau nei pernai. “Tik šiais metais jie nenori rizikuoti, todėl renkasi patikrintus, gerą kainos ir kokybės santykį siūlančius Turkijos kurortus”, – lietuvių pasirinkimą aiškina “Novaturo” generalinis direktorius Marius Horbačauskas.

Ir kiti kelionių organizatoriai pastebi, kad kaina iš tiesų tebėra vienas svarbiausių veiksnių renkantis atostogų vietą. Štai “Neoturo” direktorė Daiva Laivienė sako, kad anksčiau žmonės atostogoms nepagailėdavo ir 2 tūkst. Lt, ir dar daugiau, o dabar dažniausiai renkasi keliones, kainuojančias iki 1500 Lt.

Zarasų rajono turizmo informacijos centras kartu su Gražutės ir Sartų regioninių parkų direkcijomis laimėjo paskelbtą konkursą pristatę projektą “Zarasų kraštas – dangaus kraštas žemėje”.

Šiame projekte siūlomas vandens maršrutas Šventosios upe ir ežerais plaukiant baidarėmis ir kanojomis.

Anot Valstybinio turizmo departamento pranešimo, šiemet siekta įvertinti tas vandens turizmo vietoves, kur vandens turizmo pramogos ir paslaugos teikiamos tausojant natūralią gamtą, infrastruktūra yra patogi atvykstantiems turistams, o pati vietovė išsiskiria savo gamtovaizdžiu.

Antrą vietą konkurse pelnė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos ir Lazdijų turizmo informacijos centro projektas “Nacionalinė vandens turizmo trasa Pietų Dzūkijoje Ančios ežeru, Baltosios Ančios upe iki Nemuno”.

Trečioji vieta atiteko Dubysos regioninio parko direkcijos pateiktam projektui “Dubysa – vandens turizmo ir darnios plėtros santarvė”.

Ketvirtąja vieta įvertintas Utenos turizmo informacijos centro pateiktas projektas “Gražuolio Alaušo ežero spalvos”. Geriausių penketuką užbaigė Krekenavos regioninio parko projektas “Kelionė Nevėžiu ir jo pakrantėmis”.

Iš viso dėl patraukliausios titulo varžėsi net 17 vandens turizmo paslaugas ir pramogas siūlančių vietovių. Paraiškas konkursui buvo pateikę dalyviai iš Lazdijų, Širvintų, Kauno, Anykščių, Jurbarko, Ukmergės, Utenos, Zarasų, Alytaus, Krekenavos, Alytaus, Gargždų, Ignalinos, Biržų, Raseinių, Varėnos ir Šakių.

Šis konkursas yra Europos Komisijos inicijuojamo projekto EDEN (angl. European Destinations of Excellence) dalis.

“Projekto iniciatorė Europos Komisija kiekvienais metais skelbia konkurso temą ir visos projekte dalyvaujančios šalys pristato Europai patraukliausius tų metų temą atitinkančius turizmo traukos objektus. Šiais metais dėmesys buvo skirtas vandens turizmui”, – sakė laikinasis departamento direktorius Juozas Raguckas. – Lietuva yra maža šalis, tačiau tokie tarptautinės reikšmės konkursai leidžia mums pristatyti didelius Lietuvos gamtos turtus, konkurencingus turizmo produktus ir paslaugas, padeda garsinti mūsų šalies vardą.”

Lietuva tampa užsienio turistams patrauklia šalimi. Ir tam, pasirodo, reikėjo ne kažkokių ypatingų renginių, ne Vilniui suteikto Europos kultūros sostinės vardo, ne įspūdingų nuolaidų turistams ir net ne mūsų tūkstantmečio jubiliejaus auros, o viso labo to, kad į Lietuvą imtų sklandžiai ir dažnai skraidyti lėktuvai, o jų bilietų kainos nesikandžiotų.

"Veido" archyvas

Vien tai, kad pigių skrydžių kompanija “Ryanair” padidino skrydžių krypčių skaičių iš Kauno (ir į jį) nulėmė, jog laikinojoje sostinėje užsienio turistų šiemet dukart daugiau nei pernai

Tarkime, vien tai, kad pigių skrydžių kompanija “Ryanair” padidino skrydžių krypčių skaičių iš Kauno (ir į jį) nulėmė, jog laikinojoje sostinėje užsienio turistų šiemet dukart daugiau nei pernai ir gerokai daugiau nei ankstesniais metais. Tiesą sakant, kauniečiai net neatsimena, kada jų mieste buvo tiek užsieniečių.

Beje, užsieniečiai nenusivylė Kaunu: jiems ypač patinka labai palankus čionykštis paslaugų ir kainų santykis. Kauno regiono turizmo informacijos centro direktorius Sigitas Sidaravičius informavo, kad daugiausia į šį miestą atvyksta vokiečių, nuo jų neatsilieka ir ispanai, suomiai, lenkai. Panašus kontingentas ir Klaipėdoje, kuri 2010 m. balandį ir gegužę tiek pavienių turistų, tiek kruizinių laivų keleivių sulaukė kone penktadaliu daugiau nei pernai tuo pat metu.

Daugiau nei pernai turistų šiemet ir Vilniuje. Ir vėlgi aišku kodėl – juk vien Vilniaus oro uosto keleivių šių metų gegužės mėnesį padaugėjo kone penktadaliu, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Daugiau šiemet ir iš Lenkijos atvykstančių autobusų.

Beje, turistų į Lietuvą šiemet atvyksta iš įvairesnių šalių: sostinės Pilies, Didžiojoje ar Vokiečių gatvėje dabar dažnai galima sutikti ispanų, italų, japonų, britų, amerikiečių ar skandinavų. Pernai jų buvo labai reta. Tačiau sostinėje, pasak Vilniaus turizmo informacijos centro direktorės Jolantos Beniulienės, labiausiai turistų padaugėjo iš Rusijos ir tų šalių, iš kurių yra tiesioginis susisiekimas su Vilniumi.

Valstybinio turizmo departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos turizmo informacijos centruose apsilankė kone 15 tūkst. turistų iš užsienio šalių (daugiausia iš Rusijos, Vokietijos ir Lenkijos). Pernai per tą patį laikotarpį jų buvo apie 13,6 tūkst.

Tiesa, viešbučiai didžiulio užsienio turistų antplūdžio nefiksuoja. J.Beniulienė tokį paradoksą aiškina tuo, kad vis daugiau jų apsigyvena privačiame sektoriuje arba pas artimuosius, pažįstamus: “Nors krizė smarkiai pakoregavo viešbučių kainas, nemažai turistų jų paslaugų vengia”.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos cento specialistė Lina Markauskienė taip pat pabrėžė, kad į uostamiestį atvykę turistai dažnai teiraujasi pigesnio apgyvendinimo svečių namuose, hosteliuose ar kempinguose.

Draugiški žmonės, įspūdinga architektūra

“Veidas” nusprendė pakalbinti keliolika užsienio turistų ir pasiteirauti, kokį įspūdį jie išsiveš iš mūsų šalies.

Vilniaus Pilies gatvėje pakalbinta pora – belgai Luna ir Jonas sakė Lietuvą pasirinkę todėl, kad nori susipažinti su naujomis šalimis ir kultūromis, kurios nėra labai žinomos pasaulyje. Beje, Vilnius jiems paliko puikų įspūdį, ypač viduramžius menanti Senamiesčio architektūra, jauki aplinka ir draugiški Lietuvos žmonės. Luną labai nustebino tai, kad Vilnius – itin švarus ir tvarkingas miestas. Pora tikino negalinti pasakyti nė vieno dalyko, kuris mūsų sostinėje juos būtų nuvylęs. Plačiai šypsodamiesi belgai džiaugėsi, kad čia jiems patinka absoliučiai viskas. Jonas pridūrė, kad po kelių dienų jie pirmą kartą aplankys ir mūsų kaimynes Latviją bei Estiją, tad jiems bus labai įdomu palyginti visas Baltijos šalis ir grįžus į Belgiją apie jas papasakoti draugams. Pora sakė dažniausiai pasirenkanti aktyvų poilsį, tad Vilniuje dažnai nuomojasi dviračius ir jais važinėja po miestą.

"Veido" archyvas

Luna ir Jonas: “Labai norėjome pažinti dar neatrastus kraštus ir kultūras”

Išgirdus apie turistus, dažnam kyla asociacijos su fotoaparatais blyksinčiais ir vienodas kepures dėvinčiais japonais. Taip, Vilniaus senamiestyje jų galima sutikti tikrai nemažai. Nuolankiai besišypsanti ir dažnai galvą linksinti Takako į Lietuvą atvyko iš Latvijos, prieš tai aplankiusi Estiją. Su draugėmis išmaišiusi kone pusę pasaulio, šįkart ji ryžosi leistis į kelionę, kurios tikslas – mažai žinomos ir dar neištyrinėtos šalys.

“Pirmiausia nuskridome į Maskvą ir nuo jos pradėjome savo kelionę. Iš Vilniaus važiuosime į Kauną, po to į pajūrį. Tada mūsų laukia Lenkija, Čekija ir kitos Vidurio Europos šalys. Kol kas viskas palieka didelį įspūdį, Vilniaus senamiestis labai įdomus ir gražus, be to, čia tiek daug erdvės”, – įspūdžiais dalijosi Takako.

Pakalbinome ir gintaro suvenyrų pirkusį Thomą, kuris į Lietuvą atvyko iš Viskonsino valstijos (JAV). Jis pasakojo skridęs į Kauną kartu su bažnyčios bendruomene kaip evangelijos misijos narys, o į Vilnių atvykęs autobusu, nes girdėjęs apie Lietuvos sostinę nemažai gražių atsiliepimų.

“Man patinka, kad lietuviai – labai draugiški ir paslaugūs žmonės, gatvės švarios, o pastatuose užkoduota šalies istorija. Į atmintį itin įstrigo tiek Kauno, tiek Vilniaus senamiesčiai. Amerikoje nieko panašaus nėra!” – dėstė Thomas.
Tiesa, jam skaudu matyti, kad Lietuvoje toks ryškus socialinis atotrūkis tarp labai turtingų žmonių ir skurstančiųjų.

Nors ši problema aktuali ir JAV, Lietuvoje, pasak pašnekovo, ji daug pastebimesnė. Thomo draugas Jimas iš Aidaho valstijos pridūrė, kad lietuviai ne tik draugiški ir malonūs, bet ir labai kultūringi, gausiai lankantys įvairius kultūrinius renginius. Abu vaikinai pastebėjo, kad Lietuva – išskirtinio grožio ir ypač žalia šalis, sugebėjusi išsaugoti gamtą ir ją suderinti su tik mūsų šaliai būdinga architektūra. Paklaustas apie kainas Lietuvoje, Jimas juokdamasis pripažino, kad jos irgi nuteikia maloniai, o kartais net juokingai.

Dar vienas pašnekintas turistas atskrido iš Atlantos miesto Džordžijos valstijoje. Tai antra jo viešnagė Lietuvoje. Nors abu kartus Jeffas vyko verslo reikalais, jis džiaugiasi galimybe pasimėgauti, jo žodžiais tariant, mūsų nuostabia šalimi: “Esu visiškai įsimylėjęs Lietuvą. Ypač Vilniaus senamiestį, architektūrą, žmones, maistą. Esu išragavęs visą lietuvišką virtuvę: nuo cepelinų iki šaltibarščių. Skanavau visų lietuviško alaus rūšių – lietuviškas alus kone geriausias iš mano ragautų”.

"Veido" archyvas

Jeffas tikino tiesiog įsimylėjęs Lietuvą, ypač Vilniaus senamiestį

Vieniems pramogos, kitiems – bažnyčios

Vaikštant Vilniaus senamiesčiu galima įsitikinti, kad užsienio svečių mūsų sostinėje ne tik apstu, bet ir atvyksta įvairių tautų atstovų. Štai Rotušės aikštėje esančiame lauko restorane sėdinti jaunų vyrukų iš Italijos kompanija aplinkinius tiesiog užburia puikia nuotaika ir juoku. Raiškiai gestikuliuodami ir be proto daug bei garsiai kalbėdami specialiame ekrane jie stebi pasaulio futbolo čempionato rungtynes. Alus liejasi laisvai. Pakalbintas Massimo iš Milano prisipažino į Lietuvą atvykęs iš draugų išgirdęs gerų atsiliepimų. Esą draugai į Lietuvą buvo atvykę net ne vieną kartą, o du iš jų čia susiradę antrąsias puses. “Draugai nemelavo – tai fantastiškas kraštas. Myliu jūsų alų, nors cepelinai labai riebūs. O moterys – dieviško grožio!” – džiūgavo vaikinas. Kompanija sakėsi kas vakarą aplankanti vis kitus restoranus, o naktis leidžianti naktiniuose klubuose.

Santūriau nusiteikusi prie Aušros vartų besižegnojanti Magda iš Torunės. Retą dieną šioje vietoje nepamatysi gausaus būrio turistų iš Lenkijos. Magda į Vilnių atvyko autobusu ir tikino, kad varginančią kelionę atpirko Lietuvos sostinės grožis, o ypač viena už kitą įspūdingesnės bažnyčios. “Daugelis mano pažįstamų jau yra buvę Lietuvoje. Esame kaimynai, todėl turime draugauti ir plėtoti tarpusavio ryšius”, – dėstė pašnekovė. Kartu su seserimi atvykusi moteris sakė į šios kelionės maršrutą įtraukusios ir Kryžių kalną šalia Šiaulių, apie kurį sužinojusios internete.

Pabaigai galima pridurti, kad, turizmo informacijos centrų vadovų pastebėjimu, turistai įprastai lanko tradicinius objektus – tai, ką siūlo turistiniai gidai ir internetas. Tiek Vilniuje, tiek Kaune, tiek Klaipėdoje dažniausiai apžiūrimi senamiesčiai, bažnyčios, muziejai (beje, ypatingo užsieniečių susidomėjimo sulaukia Genocido aukų muziejus Vilniuje ir Jūrų muziejus Klaipėdoje). Pastebima tendencija, kad turistai atranda ir mūsų SPA centrus, o išsiaiškinę kai kurių sveikatos paslaugų (pvz., odontologijos) kainas dažnas ryžtasi specialiai dar sykį leistis į sveikatingumo kelionę. Gana palankiai užsieniečiai atsiliepia ir apie lietuvišką virtuvę. Pasak J.Beniulienės, retas išvyksta iš Lietuvos nesusipažinęs su mūsų tautiniu koloritu.

Jaunesni turistai dažnai ieško pramogų – nuomojasi dviračius, riedžius, išbando skrydžius oro balionu, lankosi baruose ir naktiniuose klubuose. Vyresni renkasi prabangius restoranus, domisi kultūriniais renginiais ir neskubėdami “zonduoja” visus mūsų senamiesčių gatvelių kampelius.