Prasidėjus turizmo sezonui Vilniaus senamiesčio gatvėse girdėti vis daugiau užsienio kalbų – ir jau ne vien kaimynų lenkų. Į akis krinta tvarkingos japonų turistų grupės, nemažai kitų Azijos šalių svečių, daugėja ispanų, italų, pradeda rastis atsipalaidavusių, sportiškai apsirengusių amerikiečių būrelių.

Laisvai samdoma gide dirbanti, japonų kalbą mokanti Jūratė Besigirskienė patvirtina: į Lietuvą vėl pradėjo važiuoti japonų turistai. Tiksliau, jie renkasi turą į visas tris Baltijos šalis, neretai jį dar papildydami kelione į Lenkiją bei vizitu į Sankt Peterburgą. Iki krizės Vilnius per dieną sulaukdavo maždaug penkių japonų turistų grupių, tačiau sunkmetis ir visiškai sumenkę skrydžių tvarkaraščiai buvo padarę savo: tolimieji svečiai mus buvo pamiršę. “Tačiau dabar kai kuriomis dienomis vėl turime po tris grupes, pagerėjimas šį sezoną akivaizdus”, – džiaugiasi gidė.

Ji negaili gerų žodžių visai Japonijos turizmo infrastruktūrai. Dėl savo tautiečių labai stengiasi šios šalies vyriausybė, apmokanti kalbos kursus užsieniečiams gidams – tokius yra baigusi ir J.Besigirskienė. Gidė ir pačius japonų turistus mėgsta labiausiai iš visų savo klientų. Jie visada būna labai gerai pasiruošę kelionėms, yra labai mandagūs, punktualūs ir draugiški. “Kinų turistai, pamatę gintarą, sako, oi, tokios plastmasės yra ir pas mus, o japonai jau būna išsiaiškinę gintaro kilmę, žino visas romantines istorijas apie jį”, – skirtingas tautas lygina su turistais dirbanti moteris.

Vilniaus turizmo informacijos centro direktorė Jolanta Beniulienė taip pat konstatuoja, kad į Lietuvą pradėjo sugrįžti įvairesnių šalių turistai. Nuopelnus dėl to ji priskiria privačioms Lietuvos turizmo agentūroms, jau užmezgusioms tvirtus ryšius su užsienio šalių partneriais, padedančiais organizuoti įvažiuojamąjį turizmą į Lietuvą. “Ilgametis įdirbis ir jau vėl neblogas skrydžių tvarkaraštis – gerėjančių rezultatų priežastis”, – sako ji.

Direktorė dėsto, kad kiekvieno regiono turistai turi savo atvykimo į Lietuvą grafiką. Ištisus metus pas mus važiuoja tik vokiečiai, rusai ir japonai, lenkų antplūdis fiksuojamas nuo balandžio pabaigos ir per visą gegužę – tuomet Lenkijoje daug ilgųjų savaitgalių, o štai šaltmiriai ispanai ir italai pas mus lankosi dažniausiai tik vasarą.

Beje, smarkiai turistų pagausėjo ne tik Vilniuje, bet ir Kaune (ypač po to, kai “Ryanair” padidino maršrutų skaičių į Kauną ir iš jo), Klaipėdoje, Trakuose, Druskininkuose ir kituose regionuose.

Lietuvoje įrengta per šimtą įvairaus ilgio pėsčiųjų takų – vieni vingiuoja per pelkes, kiti miškais palei upes ir ežerus, mitologinius akmenis ir pilkapynus. “Veidas” rekomenduoja, kokius pėsčiųjų takus verta išbandyti.

Sudėjus visų Lietuvoje įrengtų pėsčiųjų takų ilgį gautume apie 270 kilometrų – beveik tiek reikia įveikti norint iš Vilniaus pasiekti Telšius.

Per šimtą įvairaus ilgio pėsčiųjų takų leidžia susipažinti su gražiausiomis Lietuvos vietovėmis. Deja, kol kas lietuviai dar neperėmė tradicijų savaitgaliais vykti į mažiau pažįstamą kraštą ir pėsčiomis patyrinėti nepažintą gamtos lopinėlį. Regioninių ir nacionalinių parkų darbuotojai apgailestauja, kad traukdamas pėsčiųjų taku greičiau sutiksi su kuprine pasivaikščioti išsirengusį užsienietį nei lietuvį.

“Pamatyti pėsčiąjį, einantį su kuprine, tokia retenybė ir toks džiaugsmas. Man kelia susižavėjimą toks žmogus, kuris spjovė į techniką, šiuolaikinį tempą ir nutarė patyrinėti gamtą atidžiau, pajusti ją giliau. Tačiau dažniau matau pėsčiomis keliaujančius vokiečius, lenkus, ispanus, bet ne lietuvius”, – apgailestavo Aukštaitijos nacionalinio parko direktorius Eminuelis Leškevičius.

Jam pritaria ir Marcinkonių lankytojų centro vedėja Lina Černiauskienė: “Pėsčiųjų takais dažniausiai eina užsieniečiai, nes jie mėgsta keliauti pėsčiomis, o lietuviams viską reikia matyti pro langą”.

Vis dėlto regioninių ir nacionalinių parkų darbuotojai pastebi, kad pėsčiomis vaikščiojančių lietuvių po truputį daugėja. O vaikščioti Lietuvoje tikrai yra kur.

Pėsčiųjų takai per pelkes

"Veido" archyvas

Vieni įdomiausių pėsčiųjų takų įrengti per pelkes

Žygeivė Nijolė Balčiūnienė pirmiausia išskiria pažintinius takus, kurie įrengti ypač jautriose gamtos vietovėse – pelkėse. Vienas gražiausių takų, kurio pusė maršruto eina per pelkę, – Varnikų pažintinis takas Trakuose. Per pelkę vingiuojantis medinių lentučių takas supažindina su pelkių augalija ir gyvūnija, pasakoja, kaip atklydo į šias vietas vienas ar kitas augalas, leidžia pamatyti gražiausias ir sunkiai prieinamas draustinio vietas.

Nuo liepos 1 d. pasivaikščioti galima ir garsiajame Čepkelių raiste įrengtu pėsčiųjų taku, pakilti į šalia esančią apžvalgos aikštelę, iš kurios atsiveria pelkės vaizdas. Tiesa, prieš tai reikia užsukti į Marcinkonių lankytojų centrą ir gauti leidimą.
Įdomus ir Debesnų botaninis takas per pelkę Varnių regioniniame parke. “Neseniai Varnių gimnazijos mokiniai surengė fotografijų pristatymą ir mus nudžiugino, kad dauguma fotografijų buvo darytos būtent čia. Jei nebūtų šio tako, vaikai nesuprastų, kiek gražių dalykų pelkėje galima pamatyti – saulėlydį, išskirtinius augalus ir net Varnių bažnyčios bokštus”, – tako populiarumu džiaugėsi Varnių regioninio parko direktorė Irena Zimblienė.

Pelkėje galima ne tik praleisti ramią ir tingią popietę, bet ir išsiruošti į ekstremalų žygį Sietuvos kūlgrinda. Šį žygį su gidu galima užsisakyti Varnių regioniniame parke. Kūlgrinda – akmenimis grįstas nematomas kelias per pelkę, anot vietinių pasakojimų, įrengtas kovų su kryžiuočiais metais, siekiant paklaidinti priešus.

"Veido" archyvas

Žygis Lietuvos kūlgrinda skirtas ekstremalaus laisvalaikio mėgėjams

“Rekomenduojame į žygį eiti apsivilkus maudymosi kostiumėliais ar tokiais drabužiais, kurių negaila sutepti, nes reikia pelke bristi per purvyną ir jausti akmeninį grindinį kojomis. Žygis per kūlgrindas ekstremalus, nes gali būti labai gilu ir net pavojinga”, – įspėjo specialistė.

Išbandyti kūlgrindos trasą siūlo ir žygeivė N.Balčiūnienė. “Ko gero, šis parkas vienintelis, kuriame galima taip bristi per pelkę. Bristi kūlgrinda – įspūdis didžiulis. Tai atskleidžia dabartiniams žmonėms, kaip senovės lietuviams gamta padėdavo išgyventi, kovoti ir kaip gerai žmonės joje orientavosi”, – įspūdžiais dalijosi N.Balčiūnienė.

Pėsčiųjų takai miškuose

Iš tradicinių pėsčiųjų takų, vingiuojančių šilais ar palei vandens telkinius, lietuviai geriausiai žino ir daugiausiai vaikščioja kurortuose – Kuršių nerijoje, Palangoje, Druskininkuose, Birštone. Tačiau įdomių ir savitų pėsčiųjų takų esama ir kituose miškinguose Lietuvos kampeliuose.

Štai minėtame Varnių regioniniame parke už taką per pelkę populiaresnis Jomantų miško pažintinis takas, kuriuo eidamas žmogus susipažįsta su biologine įvairove, gamtos paveldo objektais – aklaežeriu, Jomantų didžiuoju ežeru. Šis takas ypač traukia šeimas, nes jame įrengta vaikams skirtų pramogų: lipynių, tinklų, kuriais reikia pereiti įsikibus rankomis, trosas, skirtas nusileisti per griovą. Be to, kiekviename informaciniame stende mažiesiems keliautojams užduodamas klausimas, į kurį atsakymo reikia ieškoti besižvalgant po tą aplinką. Varnių regioninio parko direkcijos duomenimis, per metus šį taką aplanko apie 25 tūkst. iškylautojų.

"Veido" archyvas

Jomantų miško pažintiniame take įrengta pramogų vaikams

Net keletas pažintinių takų įrengta Neries regioniniame parke. Parko kultūrologė Virginija Rudienė išskiria 5 km Dūkštos pažintinį taką, kuris vingiuoja palei pat upelį. “Visą laiką girdi upelio šniokštimą, nes jame pilna akmenų. Eidamas šiuo taku pamatysi ir tris piliakalnius, storą ąžuolą. Šis takas mane žavi savo grožiu – kiekvieną metų laiką jis vis kitoks”, – pasakoja kultūrologė.

Neries regioniniame parke labiausiai vilniečiai pamėgo Dūkštos ąžuolyno pažintinį taką, kuriame žmonių sutiksi visais metų laikais. Per ąžuolyną nutiestas lentų takas priveda prie mitologinio akmens, supažindina su maždaug 40 skulptūrų, vaizduojančių senovės lietuvių legendų ir mitologinius personažus.

Lietuvoje įrengta ir daugiau skulptūromis papuoštų pėsčiųjų takų – bene gražiausias yra Raganų kalnas Juodkrantėje, vertas dėmesio Paplatelės poilsinis takas Žemaitijos nacionaliniame parke, Skulptūrų takas tarp Meironių ir Palūšės Aukštaitijos nacionaliniame parke.

Ne visi vilniečiai vaikščioję ir po Pūčkorių pažintinį taką Vilniuje, kuris, pasak N.Balčiūnienės, turtingas tiek gamtos, tiek technikos paminklų. Vaikščiojant šiuo taku atsiveria smėlėtas status skardis – Pūčkorių atodanga, aplankomi buvę senieji malūnai, popieriaus fabrikai su tvenkiniais, Neries slėnis.

"Veido" archyvas

Pūčkorių pėsčiųjų takas leidžia pamatyti gamtos ir technikos paminklus

Dzūkijos nacionalinio parko specialistai išskiria Zackagirio gamtinį pažintinį taką. “Keliautojai pamatys dreves, kuriose gyvena bitės, vėjo pustomą smėlio kopą, užpelkėjusį ežeriuką, per kurį eina lieptas, Marcinkonių kaimą”, – žadėjo L.Černiauskienė. Keliautojai gali pasirinkti skirtingo ilgio maršrutą – 14, 10 ar 7 km.

Salantų regioniniame parke įrengtas pažintinis pėsčiųjų gamtos takas Šauklių riedulyne – tai natūrali ledynmečio suformuota teritorija, kurioje gana tolygiai pasiskirstę  0,3–1 m ar net 3 m skersmens akmenys.

Nemažai pėsčiųjų takų įrengta ir apie ežerus, pavyzdžiui, Juodlės pažintinis takas Kurtuvėnų regioniniame parke. O Šeirės gamtos parkas Žemaitijos nacionaliniame parke – gera vieta norint susipažinti su Platelių krašto gamta. “Einant taku galima pamatyti įvairių gamtos buveinių ir jų tipų – kalvų, griovų, pelkių, užakusį ežeriuką, Platelių ežero pakrantę. Peizažas labai įvairus. Takas įrengtas šalia miestelio, yra apžvalgos vietos, maitinimo punktai, stovyklavietės”, – porą valandų pasivaikščioti po Platelių ežero apylinkes kviečia Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Giedrius Norvaišas.

N.Balčiūnienė rekomenduoja apsilankyti ir nepelnytai lietuvių pamirštame krašte – Dieveniškėse, Šalčininkų rajone, įrengtame Gaujos pažintiniame take, vykstant pro Dubysos regioninį parką užsukti pagerbti vieno garsiausių Lietuvos poetų Maironio ir pasivaikščioti Maironio taku, o Nemuno kilpų regioniniame parke išbandyti Punios šilo takus. Pailsėti gamtoje galima vaikščiojant pažintiniais takais, įrengtais Labanoro girioje, Gražutės parke, Buktos miške, Aukštadvaryje apie Strėvos įgriuvą ir Velnio duobę.

Žygiai pėsčiomis

Norintieji išsiruošti į dienos ar net kelių dienų žygį pėsčiomis gali rinktis ilgesnius maršrutus. 14 km galima keliauti Zackagirio taku, 23 km Kairiojo Neries kranto turistine trasa, kuri skirta tiek automobilininkams, tiek dviratininkams, tiek ištvermingiausiems pėstiesiems. Aukštaitijoje išsiruošus į žygį 50 km pėsčiųjų ir dviratininkų maršrutu Palūšė–Tauragnai–Palūšė, galima aplankyti gražiausias to krašto vietas – Ginučių malūną, Ladakalnį, Bitininkystės muziejų.
Varnių regioniniame parke įrengtas Aukštagirės 23 km dviračių ir pėsčiųjų takas, kuris eina per visą Medvėgalio kompleksą. “Medvėgalis – tai archeologinis kompleksas. Tiems, kurie nėra ten buvę, sakau, kad jis panašus į Kernavę, tik didesnis”, – pasakoja I.Zimblienė.

Varnių regioniniame parke šiuo metu įrengiamas ir rudenį bus atidarytas Paršežerės 14 km takas, kuris eis viena kūlgrindos atkarpa, palei piliakalnį, prives prie šaltinio “Milžinų maudykla”, kurios dugnas, kaip pasakoja vietos gyventojai, grįstas ąžuolu.

O dar daugiau rimtų žygių  pasiūlymų galima rasti žinomo keliautojo Tado Šidiškio neseniai išleistoje knygoje “Keliaukime po Pietryčių Lietuvą”, kurioje siūloma vienuolika maršrutų rimtiems žygeiviams.

"Veido" archyvas

Nors kruizinės laivybos sezonai planuojami iš anksto (2011-ųjų sezonui jau dabar užregistruoti dvidešimt devyni įplaukimai į Klaipėdos uostą), nežymios sąrašų pataisos vyksta nuolatos. Naujausiais duomenimis, šįmet aplankyti Klaipėdą žada 48 kruiziniai laivai – dviem mažiau nei 2009-aisiais. Jie atplukdys maždaug 38 tūkst. turistų. Tuo tarpu konkuruojantis Rygos uostas neseniai pranešė šįmet žadantis aptarnauti ketvirtadaliu mažiau kruizinių laivų.

2010-aisiais mūsų uostamiestyje turėtų pasirodyti iki šiol čia nebuvusių “Kristina Cruise Line” ir “Tui Cruises” kruizinių linijų atstovai. Didžiausias iš šįmet laukiamų, 272 m ilgio “Costa Magica”, Lietuvos jūrų uoste žada pasirodyti tris kartus. Ligšiolinis ilgio rekordininkas Klaipėdoje – laineris “Constellation” (294 m), priklausantis neseniai susijungusioms “Royal Caribbean International” ir “Celebrity Cruises” linijoms, tikimasi, prisimins mūsų uostą 2011 arba 2012 metais.

Klaipėdos uostas, siekdamas nebūti aplenktas kruizų organizatorių, šį sezoną suteikė dar didesnių rinkliavų nuolaidų kruiziniams laivams. Per metus antrą ar trečią kartą į uostą užsukantis poilsinis laivas gaus 20 proc. nuolaidą, o nuo ketvirtojo atplaukimo bus apdovanojamas 50 proc. nuolaida. Be to, laivams, kurių tūris didesnis nei 50 tūkst. tonų, rinkliavos apskaičiuojamos taikant maksimalų 50 tūkst. tonų tūrį.

Baltija – ant bangos

Padėtis Baltijos jūros regione pernai, kai pasaulinė kruizų rinka patyrė 4–5 proc. nuosmukį, išliko stabili: jame stebėtas netgi 5 proc. augimas. Baltijoje pernai organizuota 330 kruizų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros skyriaus viršininkė Kristina Gontier teigia, tokius kruizus mieliau renkasi intelektualesni keleiviai, mat Baltijos pajūrio miestams būdinga didesnė istorijos ir kultūros paveldo įvairovė, kuria negali pasigirti, tarkim, Karibų jūros baseino uostai.

“Kruizų rinka Amerikoje atsigauna – tai rodo didesnis laivų užpildymas ir didėjančios kruizų kainos. Šįmet ši tendencija turėtų pasiekti ir Europą”, – teigia K.Gontier.

Kruizinės linijos, mėginančios pritraukti į savo laivus skirtingų pomėgių keliautojų grupes, stengiasi įvairinti pramogų pasiūlą. Ypač daug dėmesio skiriama jaunimui. Šįmet Baltijos jūroje pirmą kartą apsilankys spalvingas “Disney Cruise Line” laivas iš JAV, primenantis plaukiojantį pramogų parką vaikams. Netgi ant kranto pasitikti laivo keleivius privalo filmų herojais persirengę uosto tarnybų atstovai. Pirmasis Baltijoje tokiam išbandymui ryžosi Kopenhagos uostas. Jei viešnagė keleiviams patiks, artimiausiais metais atsiras tikimybė vieną iš trijų “Disney Cruise Line” laivų išvysti ir Klaipėdoje.

Kruizas su orkestru

Problemos dėl kruizinių laivų priėmimo Lietuvos krante irgi niekur nedingo. Norintys savarankiškai aplankyti senamiestį turistai vis dar turės klaidžioti neišvaizdžia “Klaipėdos laivų remonto” teritorija, nes pasukamojo tiltelio, iš krantinių atveriančio tiesiausią kelią į miestą, nėra iki šiol. Tiesa, jų klajones turėtų prašviesinti jaunieji menininkai, žadantys turistus Klaipėdos piliavietėje pasitikti džiazo melodijomis.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė pasakoja, kad ypatingo laivo mūsų uostamiestis šįmet žada sulaukti liepos 15-ąją. “Tai “Mein Schiff”, atplukdysiantis savo denyje garsųjį Vienos filharmonijos orkestrą. Keliaudami iš uosto į uostą muzikantai ne tik koncertuoja laivo keleiviams, bet ir surengia pasirodymus reprezentacinėse lankomų miestų salėse. Klaipėdoje tokio koncerto neišgirsime, nes visi laivo keleiviai pusšimčiu autobusų iškart iškeliaus į Kaliningradą. Nei Kaliningrado, nei Baltijsko uostai tokio laivo patys negalėtų priimti dėl per mažo gylio”, – pasakoja R.Savickienė.

Tačiau “Mein Schiff” keleiviai parodys, ar realu kruizinių laivų turistams siūlyti ekskursijas į Kaliningradą. Apie tokią galimybę seniai galvota, tačiau stabdė vizų klausimai. “Tikslų ekskursijos pageidaujančių turistų skaičių sužinome likus dviem trims paroms iki laivo atplaukimo, o per tiek laiko gauti vizas į Rusiją ir sudėtinga, ir labai brangu”, – aiškina Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė.

Lietuvos viešbučių ir restoranų bei SPA ir sveikatingumo centrų vadovus nustebino Susisiekimo ministerijos bei Turizmo departamento vadovybės pareikšti vieši priekaištai, girdi, jie nieko nedaro, kad į mūsų šalį pritrauktų užsienio turistų. Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas gąsdina, kad jeigu per keletą artimiausių mėnesių iš Lietuvos 49 kryptimis skraidančiuose lėktuvuose keleivių nepadaugės iki 80 proc., tai mūsų šalis vėl bus atskirta nuo pasaulio.

Turizmo departamento direktorė Nijolė Kliokienė antrina, kad jei SPA ir sveikatingumo centrų savininkai Vilniuje paslaugų paketų, į kuriuos įeina gyvenimas, maitinimas, procedūros bei skrydžiai, kainas savaitgaliais nuleistų iki 100 eurų, o Druskininkuose – iki 200 eurų, tai užsieniečiai plūstelėtų į Lietuvą.

Tačiau tiek Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, tiek Druskininkų kurorto sveikatinimo įstaigų asociacijos vadovas Valdas Trinkūnas pabrėžia, kad tokie priekaištai tėra valdininkų noras nukreipti problemas nuo savęs ir pridengti savo darbo reklamuojant Lietuvą užsienyje broką.

“Jie patys nemoka reklamuoti Lietuvos: reklamuoja mūsų paslaugas ne tose šalyse, kurioms mes įdomūs, o tose, kurios nieko net nežino apie Lietuvą, ir naujų skrydžių kryptis ne į tas šalis, kurios mumis domisi. Bet mus ragina nusimauti paskutines kelnes, nors mes ir taip jas nuleidę. Jau ir šiandien daugelis Druskininkų SPA ir sveikatingumo centrų, vertinamų 3–4 žvaigždutėmis, siūlo savaitgalio dviem asmenims programą su gyvenimu, maitinimu, romantiška vakariene, procedūromis, baseinu už 300–400 Lt”, – sakė V.Trinkūnas.

Tą patį, pasak E.Šiškauskienės, daro ir viešbučiai visoje Lietuvoje. Kai kurie didmiesčių 4 žvaigždučių viešbučiai siūlo nakvynę dviem asmenims su pusryčiais ir baseinu tik už 150 Lt.

V.Trinkūnas neabejoja, kad daugelio SPA ir sveikatingumo centrų bei viešbučių vadovai sutiktų parduoti savaitgalio paketo viešbutyje paslaugas už 150 eurų, jei tik pigių skrydžių bendrovės nuleistų kainą iki 30–50 eurų, kaip kad nuleidžia Europoje.

“Didžiausia tebėra vizų problema. Pagrindinis turistų srautas į Lietuvą – iš kaimyninių šalių, tačiau rusai, norėdami tris keturis kartus per metus atvykti pasisveikatinti į Lietuvą, turi ne tik pateikti begales gydytojo pažymų, bet ir įrodyti, kad tikrai neturi čia kažkokių kitokių tikslų. Tuo tarpu Estija sveikatos paslaugų turistams rusams išduoda metinę vizą. Pas mus tai kažkodėl neįmanoma”, – stebisi V.Trinkūnas.

“Tarkime Graikija, Ispanija ir Turkija dėl sunkmečio nusprendė rusams laikinai taikyti bevizį režimą, nes Rusijos ir Vokietijos turistai minėtoms šalims duoda daugiausiai finansinės naudos”, – sakė E.Šiškauskienė.

Maža to, pasak pašnekovų, Lietuva yra vienintelė ES valstybė, kurioje PVM viešbučiams ir SPA centrams siekia 21 proc. Latvija ką tik PVM sumažino iki 10 proc., Estija, Lenkija, Vokietija ir Austrija – iki 7 proc., o Prancūzija – iki 5,5 proc. “Todėl jei iki vasaros ir pas mus nebus sumažintas PVM viešbučiams ir SPA, tai mus iš viso reikės išbraukti iš turizmo žemėlapio”, – apibendrina E.Šiškauskienė.