Ko reikia įspūdžių pilnai kelionei? Ne taip jau ir daug – nuotykių troškulio, mėnesio atostogų, patikimų bendrakeleivių ir apysenio automobilio. Ir štai pro langus jau veržiasi karštos dykumos dulkės, gaivinančiu pavėsiu vilioja oazės, prieš akis tviska Šilko kelio minaretai, o sutikti pakeleiviai porina sunkiai įtikimus pasakojimus.

Daiva Urbienė

Galima pasaulį tyrinėti išmaniojo ekrane ar knygos puslapiuose, galima gražiausiuose pasaulio miestuose klaidžioti pagal gido komandą, o galima su bendraminčiais sėdus į apysenį automobilį patraukti iš Vilniaus į Dušanbę, pakeliui aplankant praėjusių amžių prabanga vis dar tviskančius Šilko kelio miestus, dykumų oazes, jose gyvuojančius šiuolaikinius karavansarajus ir vienus gražiausių pasaulyje Pamyro kalnus.

„Pamir rally“ – taip savo ekspediciją automobiliu Vilnius–Dušanbė pavadino broliai Vadimas ir Andrejus Kosiakovai. Šiais metais keliautojai leidosi jau į antrą tokio pobūdžio kelionę, tik pernai jų maršrutas driekėsi šiauriau – per Baltarusiją, Rusiją, Kazachstaną, Uzbekiją, Kirgiziją ir Tadžikiją, o šiemet buvo pasirinktas pietinis maršrutas – Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Iranas, Turkmėnija, Uzbekija, Tadžikija.

Per mėnesį keliautojai apie 10 tūkst. km nuriedėjo senu, 17 metų „Opel“ automobiliu, kuris pasiekus galutinį kelionės tašką buvo paaukotas labdaros organizacijai Dušanbėje.

O kiek tokia įspūdžių pilna kelionė kainuoja? Pasak Vadimo, asmeninių išlaidų sumą kiekvienas numato pats, o būtinosios išlaidos, tokios kaip automobilis, investicijos į jį, degalai, vizos, mokesčiai, yra maždaug 5–6 tūkst. Lt. Verta paminėti, kad keliauti šiauriniu maršrutu pigiau nei pietiniu.

Mečetės, fėjų namai ir Irano viza

Keliautojai, pasirinkę į Dušanbę keliauti pietiniu maršrutu, Europoje per daug nestabčiojo ir per penkias dienas perlėkė penkias šalis: Lenkijoje aplankė praeitų metų kelionėje sutiktą ir pavėžėtą lenkų keliautoją, Slovakijoje ir Vengrijoje beveik nestabtelėjo, Rumunijoje žvilgtelėjo į Bramo Stokerio romano „Drakula“ išgarsintą Brano pilį, apsuko kelių šimtų kilometrų ratą vaizdingu maršrutu Transilvanijoje, pernakvojo Bulgarijoje ant Juodosios jūros kranto, ir štai jau Turkija.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-39-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Turkija – ko gero, labiausiai keliautojų nuvertinta šalis: daugelis atostogautojų nugula beveidžių viešbučių rezervatuose, taip ir neišvysdami tikrojo šalies veido ir istorinio palikimo.

Turkijos ambasados duomenimis, tikimasi, kad iki šių metų galo Lietuvos turistų į Turkiją skaičius išaugs iki 100 tūkst. Tokios prielaidos daromos pagal pirmojo pusmečio keliautojų srautą: iki birželio galo šalyje jų apsilankė beveik 50 tūkst. Jokia paslaptis, kad didžiosios dalies, apie 90 proc., turistų pagrindinis tikslas – tingiai padrybsoti viešbučio teritorijoje prie turkio spalvos baseino, naudojantis paslauga „viskas įskaičiuota“, o už viešbučio tvoros retokai ir nosį iškišant.

Na, nebent susigundoma keliais turistiniais objektais: pagal gido komandą praskuodžiama pro Efesą, kurį, pasak legendų, prieš 3 tūkst. metų įkūrė karingosios amazonės, užmetama akis į fantasmagoriškąją Kapadokiją, stebinančią „fėjų kaminais“ – keistų formų grybų pavidalo uolų dariniais, kuriuose žmonės buvo įsirengę ištisus požeminius miestus, aplankomos baltos Pamukalės terasos ir pabraidžiojama po karštąsias mineralines versmes, tada kokiam pusvalandžiui užšokama į Hierapolį – antikinį kurortą, na, ir dar lieka Stambulas su turgumi, Mėlynąja mečete ir Šv. Sofijos soboru.

Skuosdami miestų gatvėmis turistai dar spėja susipažinti su Turkijos virtuve – paskubomis sukimšti kebabą ar kokį pirmą pasitaikiusį saldėsį, ir atostogų programa maksimaliai įgyvendinta!

„Deja, pažintis su Turkija dar nė neprasidėjo“, – šypteli sakydama vertėja ir turkų kultūros entuziastė Urtė Navalinskaitė, ne kartą keliavusi po šią šalį.

Plačiomis akimis ir atvira širdimi

„Mano svajonė – kad tie lietuviai keliautojai, kurie važiuoja į pajūrį, atkreiptų šiek tiek dėmesio ir į kitus dalykus, ne tik į jūrą ir smėlį. Turkija – tai šalis, kurią reikia stebėti plačiomis akimis ir atvira širdimi“, – pasakojimą pradeda Urtė ir priduria, kad pati į viešbučių rezervatus pajūryje beveik nebuvo įkėlusi kojos, tačiau miestus – Stambulą, Bursą, sostinę Ankarą, Koniją ir galybę mažų miestukų yra išmaišiusi nuodugniai.

Turkija – tai šalis, kurioje gausu įvairių epochų ir istorinių tarpsnių paveldo: graikų, romėnų, seldžiukų, osmanų. Keliaudamas tik spėk dairytis į visas puses. Tai šalis, kurios istorinis paveldas vis dar slypi visai šalia, o kartais tiesiog po kojomis. „Štai visai neseniai artojas ardamas lauką netikėtai atrado nuostabiai išsilaikiusį, spindintį visomis spalvomis mozaikinį grindinį. Rytinėje šalyje gausu istorinių miestų likučių. O kur dar pačių turkų paveldas – išlikusios osmanų tvirtovės, tokios kaip Adana, kurioje aiškiai matomas ir romėnų, ir hetitų, ir osmanų palikimas, Gazentepas – garsus tvirtove ir baklava, Džumalikizikas – autentiškas Osmanų imperijos kaimelis“, – vardija mergina.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-37-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Prieš dvi savaites Turkijos prezidentu tapęs Recepas Taypas Erdoganas tikisi suteikti daugiau įgaliojimų šalies vadovo postui ir tęsti „naujosios Turkijos“ kūrimą.

Recepo Taypo Erdogano kritikai Turkijos politikoje įžvelgia vis daugiau autoritarizmo požymių ir teigia, kad demokratinėje valstybėje vis labiau įsigali naujas sultonas.

Naujasis senasis Turkijos vadovas, daugiau nei dešimtmetį tris kadencijas iš eilės ministro pirmininko pareigas ėjęs valdančiosios Teisingumo ir plėtros (AKP) partijos lyderis, nevienareikšmiškai vertinamas tiek valstybės viduje, tiek pasaulyje. Viena vertus, charizmatiškas vadovas siejamas su sparčiu Turkijos ekonomikos augimu, gerėjančia socialine piliečių padėtimi bei kariuomenės, kuri turėjo didelę įtaką valstybės politikoje (yra nuvertusi ne vieną valdžią) depolitizavimu.

Kita vertus, R.T.Erdoganą bei jo partiją persekioja korupcijos šešėliai, jis kaltinamas į pasaulietišką valstybę grąžinantis vis daugiau islamo mokymo. Jam prikišamas kruvinas susidorojimas su pernai vykusiais studentų protestais.

Nors politikas kalba apie vieningos „naujosios Turkijos“ kūrimą, bent šiuo metu jo veiksmai veda ne į vienybę, o į nevienalytės Turkijos visuomenės susiskaldymą.

Rinkimai ant populizmo bangos

Per pirmuosius tiesioginius prezidento rinkimus Turkijos istorijoje pergalę R.T.Erdoganas, surinkęs beveik 52 proc. rinkėjų balsų, iškovojo jau pirmajame ture. Jis įveikė du opozicijai priklausančius kandidatus: dviejų didžiausių opozicinių partijų – centro-kairės Respublikonų liaudies (CHP) ir dešiniųjų Nacionalistinio judėjimo (MHP) paremtą Ekmeleddiną Ihsanoglu ir kurdams atstovaujantį Selahattiną Demirtasą. Vis dėlto, politologų teigimu, R.T.Erdoganas tikėjosi didesnės pergalės, maždaug 58–60 proc. visų balsų, nes tai būtų suteikę jam svaresnį mandatą vykdyti užsimotas konstitucines reformas.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 342014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-34-2014-m

Išeitis Europos ateičiai ar Europos praradimas – ką reikštų Turkijos narystė ES, ir džiaugtis ar liūdėti, kad ji nuo jos tolsta.

„Lietuvos Respublikos piliečiams rekomenduojame nedelsiant išvykti iš Turkijos regionų, besiribojančių su Sirija”, – skelbia Lietuvos užsienio reikalų ministerija, nurodydama konkrečias provincijas, tarp jų ir Mardiną. Bet registruojuosi skrydžiui būtent ten, arba, kaip sakoma, į tikrąją Turkiją: ne į sueuropėjusį Stambulą ar lietuvių nugultus Alanijos kurortus, o į Turkijos pietryčių Anatolijos regioną, dalį buvusios Mesopotamijos, kur, kaip visi prisimenam iš mokyklinių vadovėlių, tarp Tigro ir Eufrato upių dabartinėse Turkijos, Sirijos ir Irako teritorijose – viena iš galimų rašto atsiradimo vietų.
Bet vietos ES atstovybės Turkijoje surengtai 21-ajai ES ir Turkijos žurnalistų konferencijai pasirinkimą lėmė ne garbi istorija, o skausminga šio regiono dabartis. Šis regionas įšaldytas skurdo, nedarbo, teroro prieš čia vyraujančią kurdų mažumą, o pastaruosius porą metų – dar ir užplūdusių šimtų tūkstančių pabėgėlių iš Sirijos.
Beje, neturėtų stebinti konferencijos numeris – juk Turkija pageidavimą tapti ES nare išreiškė prieš 55 metus! Tačiau atsakymą į klausimą, jei ne kada, tai ar kada nors Turkija taps ES nare, matyt, dar atitolins ir rugpjūčio 10 d. vyksiantys Turkijos prezidento rinkimai, kurių baigtis ne mažiau aiški kaip ir prieš porą mėnesių vykusių Lietuvoje.
Susitikimai su net po keliolika ar dvidešimt metų apie šį regioną rašančiais britų “Financial Times”, prancūzų “Liberation”, italų “La Repubblica”, kitų ES valstybių ir Turkijos žurnalistikos elitu žada karštų diskusijų, o neturistinis maršrutas į pabėgėlių stovyklą ar namus, į vietos valdžios institucijas – informacijos iš pirmų lūpų.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 292014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-29-2014-m

Scanpix

Nepaisant skandalų ir demonstracijų, peraugusių į susirėmimus su policija, Turkijos visuomenė remia Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybę ir yra pasirengusi atverti jam kelią į prezidento postą, o kartu – ir šalies reislamizacijai.

Studentų protestai bei brutalus jų malšinimas, vyriausybės korupcijos skandalai, slaptų aukšto rango pareigūnų pokalbių dėl Sirijos konflikto nutekinimas ir pilietinių laisvų suvaržymas – šie ir panašūs veiksniai dalį politologų privertė kalbėti apie daugiau nei dešimtmetį Turkiją valdančio premjero Recepo Tayyipo Erdogano “auksinės eros” pabaigą.
Tačiau paskutinį kovo mėnesio sekmadienį vykę šalies savivaldos rinkimai tik sustiprino prieštaringai tarptautinėje žiniasklaidoje vertinamo politiko pozicijas. Valdančioji R.T.Erdogano Teisingumo ir plėtros partija (AKP) surinko per 45 proc. balsų ir išsaugojo svarbiausius – Stambulo ir Ankaros miestus.
“Mes esame pasirengę aukotis misijai, kuri mums bus skirta”, – susirinkusiesiems prie partijos rezidencijos apie savo ir šeimos siekį tarnauti Turkijai kalbėjo premjeras. Ir nepraleido progos įgelti politiniams oponentams pažadėdamas, kad tie, kurie kelią grėsmę nacionaliniam saugumui, bus priversti atsakyti už savo veiksmus.
“The Economist” teigimu, šie rinkimai gali būti laikomi lakmuso popierėliu, kuris ne tik parodo, ar visuomenė teberemia R.T.Erdoganą, bet ir leidžia prognozuoti šių metų spalio mėnesį pirmą kartą vyksiančių tiesioginių Turkijos prezidento rinkimų rezultatus. Geri rezultatai neleidžia abejoti, kad premjeras bus jų favoritas, o politinė konsolidacija šalyje gali tik stiprėti.

Turkijoje vyksta reislamizacija
Valdančioji AKP pastarąjį dešimtmetį išgyvena populiarumo laikotarpį: parama jai per pastaruosius trejus parlamentinius rinkimus didėjo, o 2011 m. R.T.Erdogano partija surinko kone pusę – net 49,9 proc. balsų.
“Dėl vykdytos socialinės ir augimą užtikrinusios ekonominės politikos R.T.Erdoganas įtvirtino trečdalio Turkijos visuomenės paramą AKP, tačiau dėl griežtos retorikos tokia pat visuomenės dalis nuo jo nusisuko. Tad lemiamas veiksnys yra savotiškų neutraliųjų trečdalio piliečių apsisprendimas”, – teigia Strateginių ir tarptautinių studijų centro analitikas Bulentas Aliriza.
Atrodo, kad valdančiajai partijai šią visuomenės dalį pavyko įtikinti. Vytauto Didžiojo universiteto Regionistikos katedros vedėjo prof. Egdūno Račiaus teigimu, po savivaldos rinkimų verta ne sureikšminti eilinę AKP pergalę, o analizuoti gilesnius socialinius procesus: “Šie rinkimai parodė, kad Turkijos visuomenė darosi vis konservatyvesnė, o tai pasireiškia socialinės reislamizacijos institucionalizavimu rinkimuose. Kitaip tariant, demokratiniame kontekste atsiradus galimybei pasirinkti, kokio spektro partijos turi būti valdžioje, buvo pasirinkta nuosaikiai islamistinė AKP partija, atstovaujanti daugelio rinkėjų lūkesčiams. Kadangi ji buvo ne kartą perrinkta, akivaizdu, kad partijos moralinis nusiteikimas turkams imponuoja.”
Tai nereiškia, kad šalyje nėra stiprių opozicinių partijų, nors jos pastaraisiais metais ir lieka nuošalyje. Stipriausia iš jų – socialdemokratinė Respublikonų liaudies partija, kurią įkūrė pirmasis Turkijos prezidentas Mustafa Kemalis Ataturkas. 1923–1938 m. valdęs politikas garbinamas iki šiol kaip dabartinės – pasaulietinės Turkijos tėvas, kuris diegė sekuliaristines idėjas, siekė vesternizuoti šalį, pasisakė už moterų emancipaciją.
E.Račiaus teigimu, šiandien kemalistinės idėjos yra netekusios vieno esminių užnugarių – kariuomenės. “Sunku rasti demokratinę visuomenę be politinių takoskyrų, Turkija – ne išimtis, – aiškina profesorius. – Stiprių opozicinių partijų, neretai vadinamų kemalistinėmis, idėjose ypač ryškus laicizmas – nusiteikimas prieš bet kokios religijos raišką viešojoje erdvėje. Šis frontas labai stiprus, tačiau nebe dominuojantis kaip prieš kelis dešimtmečius, kai prie to stipriai prisidėjo kariuomenė. Dabar kariuomenę kontroliuoja civilinė valdžia, atsidūrusi nuosaikių islamistų rankose. Opozicinės partijos neteko užnugario, kuriuo prisidengdamos siekdavo sugrįžti į valdžią: prisiminkime, kad Turkijoje buvo net trys, o kai kas sakytų – ir keturi perversmai. Tad jėgų santykis yra pasikeitęs, bet tai nereiškia, kad nebėra politinės poliarizacijos.”
Svarbų vaidmenį Turkijoje atlieka kurdai, sudarantys iki penktadalio gyventojų. Konfliktas su kurdų sukilėliais, besitęsiantis ne vieną dešimtmetį, pareikalavo per 40 tūkst. gyvybių, tačiau AKP valdymo metais santykiai pagerėjo: sumažintas rinkimų barjeras, atveriantis naujas galimybes mažumų politikams, išplėstas švietimas kurdų kalba.
“Kemalistinėje ideologijoje, kuri tiesmukai siejama su Turkijos etnosu, buvo neigiama kurdų teisė egzistuoti, – aiškina E.Račius. – Pakankamai liberalioje, jei taip galima sakyti, AKP politikoje, kurioje stiprios panislamistinės idėjos, kurdų etnosui paliekama galimybė reikštis. Galbūt ne taip, kaip mes įsivaizduotume tautinių mažumų teises, bet AKP valdymo laikotarpiu jie virto mažuma, kuri gali reikšti savo lūkesčius viešai. Paprastai tariant, pasikeitė valdžios požiūris, tačiau reikia, kad kistų ir visuomenės nuostatos. Turkijos visuomenėje įdiegta neapykanta, net jei nebepalaikoma instituciškai, gyva kultūroje, todėl kurdai vis dar susiduria su diskriminacija.”

Visuomenė draudimus vertina kitaip nei Vakarai
Prieš rinkimus R.T.Erdoganą ir AKP persekiojo skandalai, tačiau bene daugiausiai dėmesio sulaukė valdžios sprendimas apriboti nepalankios informacijos srautą, uždraudžiant šalyje socialinį tinklą “Twitter”, o netrukus – ir vaizdo įrašų peržiūros portalą “YouTube”.
Šie sprendimai susiję su paskelbtais telefoniniais pokalbiais, kuriuose premjeras bei artimiausia jo aplinka sprendžia aktualių su finansinėmis machinacijomis susijusių bylų klausimus, diskutuoja apie milijoninius sandorius bei kalba apie konflikto Sirijoje eskalaciją. Nors pats R.T.Erdoganas teigia, kad šie skambučiai sufabrikuoti politinių oponentų, į kuriuos, kaip nacionalinio saugumo grėsmes, ir apeliavo po laimėtų rinkimų, kol kas vyksta tyrimas dėl jų autentiškumo.
Tiesa, kaip pabrėžia E.Račius, interneto portalų blokavimą derėtų vertinti atsargiai, nes skubotai klijuojant autoritarizmo etiketes galima neatsižvelgti į specifinį kultūrinį kontekstą, lemiantį kitokį visuomenės požiūrį į šiuos procesus. Pavyzdžiui, prieš alkoholio ir tabako vartojimą nukreipta politika, draudžianti svaigalų pardavimą nuo 22 iki 6 val. ryto, taip pat bet kokią reklamą ir numatanti itin griežtas sankcijas už pažeidimus, iš pradžių sulaukė kritikos, bet galiausiai rinkėjų buvo įvertinta teigiamai.
“Kai paprasto turko paklausiama, kodėl nebuvo priešinamasi “YouTube” ar “Twitter” blokavimui, dažnai pasigirsta klausimas: apie ką jūs kalbate? Turkijos visuomenė džiaugiasi, kad AKP inicijavo alkoholio vartojimo suvaržymus, kad AKP pasiekė moterims galimybę dengtis plaukus ne tik privačioje erdvėje, bet ir viešumoje, netgi parlamente. Vakariečiams atrodo, kad be “Twitter” žlunga kasdienybė, bet taip vertinant galima įkliūti į spąstus, kai tam tikri kultūriniai elementai, būdingi ir globaliai, yra suabsoliutinami, tačiau atlieka kur kas mažesnį vaidmenį turkų rinkėjų akyse. Akivaizdu, kad ten konservatyvios idėjos tik stiprėja”, – pasakoja E.Račius.
Profesorius pabrėžia ir išorės veikėjų interesus: “Kalbant apie tarptautinės žiniasklaidos kritiką svarbūs du dalykai. Pirma, ji yra iš kitos ideologinės ir kultūrinės terpės nei Turkijoje, todėl atsiranda kultūrinių lūkesčių skirtumas. Bet tarptautinė žiniasklaida nėra nepriklausomas veikėjas – ji yra globalios ekonomikos žaidėjas, priklausantis vienam iš verslo konglomeratų. Potencialaus pelno ribojimas kurioje nors iš valstybių sukelia daug nepatogumų, į kuriuos yra reaguojama. Nenorėčiau sieti “Twitter” ar “YouTube” savininkų su žiniasklaidos priemonėmis, bet jei kas nors parodytų verslo ar idėjinį ryšį, manęs tai nenustebintų. Tokiu atveju negatyvi žiniasklaidos reakcija suprantama, nes draudimais apribojamos galimybės uždirbti. Tad klausimas, ar reakcija kilo dėl laisvės ir demokratijos siekio. Yra pagrindo manyti, kad ne, nes šiuo atveju vaidmenį atlieka verslas ir politika, o kovos laukas yra gerokai platesnis.”

Protestams Turkijoje nelemta virsti Arabų pavasario tąsa, bet gali reikšti dabartinio šalies premjero Recepo Tayyipo Erdogano eros pabaigos pradžią.

Stambulas. Tūkstančiai žmonių gatvėse. Petys petin žygiuoja didžiausių tarpusavio priešininkų trijų Stambulo futbolo klubų – „Fenerbahce“, „Galatasaray“ ir „Besiktas“ aistruoliai. Šių vienų aršiausių Europos lygose žaidžiančių klubų sirgalių judėjimai tarpusavio gilių nesutarimų nepamiršta netgi susirinkę palaikyti nacionalinės Turkijos futbolo rinktinės. Bet šį kartą jie susivienijo prieš šalies premjerą – islamiškos Teisingumo ir plėtros partijos (tur. AKP) pirmininką R.T.Erdoganą. Ar tai reiškia, kad Turkijoje įvyko svarbus kultūrinis ir socialinis lūžisā
Neramumus, trunkančius jau daugiau nei dvi savaites, paskatino iš pirmo žvilgsnio ne itin reikšmingas įvykis – paskelbus, kad Stambulo gyventojų pamėgto Gezio parko vietoje bus statomas prekybos centras. Prieš žaliosios miesto zonos sunaikinimą pasisakyti susirinkusius piliečius neadekvačiai brutaliai išvaikiusi policija papiktino vietos gyventojus ir priminė apie vis tvirtesne R.T.Erdogano ranka valdomos šalies bėdas. Būdamas islamiškos partijos vadovas, per dešimt valdymo metų R.T.Erdoganas sugebėjo išlaikyti pagarbą pasaulietinės valstybės principams ir įtvirtinti daugialypės, pasaulietiškumą ir islamo kultūrą tarpusavyje derinančios Turkijos tapatybės viziją. Būtent pastaraisiais metais sugriežtėjusi jo retorika sulaukė kritikos dėl atitolimo nuo sekuliarios demokratijos idėjos, kuria paremta šiuolaikinės Turkijos raida, ne tik iš opozicijos, bet ir iš liberalesnių pažiūrų bendražygių.

Protestai išryškino du visuomenės sluoksnius

“Forbes” analitikės Anushay Hossain tvirtinimu, tai, kas vyksta Turkijoje, nebėra protestas dėl kelių medžių. Siekis Gezio parką paversti statybviete, tiksliau, griežta ir bekompromisė policijos ir premjero reakcija į gyventojų išreikštą nepasitenkinimą, paskatino Turkijos piliečius susivienyti. Pagrindinė to priežastis – siekis parodyti asmeninės laisvės viršenybę bei apginti pasaulietinės valstybės idėją, kuri, anot protestuotojų, pamažu išstumiama vis aktyviau islamišką retoriką naudojančio lyderio.
Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Egdūno Račiaus teigimu, dešimčių tūkstančių piliečių susibūrimai 80 mln. gyventojų turinčioje visuomenėje neturėtų būti vadinami Arabų pavasario scenarijaus tąsa. Todėl šie neramumai yra veikiau tam tikros visuomenės grupės nepasitenkinimo išraiška.
Iš tiesų Turkijoje egzistuoja akivaizdi skirtis tarp miesto ir regiono visuomenių. Tą patvirtina faktas, kad pagrindiniai protestai vyksta tik Stambule, nedidelių jų užfiksuota ir sostinėje Ankaroje. 2011 m. rinkimai Turkijoje parodė, kad Teisingumo ir plėtros partija turi didžiulį palaikymą šalies regionuose, kurių Stambule vykstančių protestų atgarsiai greičiausiai nepasieks. Pagrindiniai šios politinės jėgos oponentai yra centro kairės Liaudies respublikonų partija (tur. CHP), laikoma pasaulietinės Turkijos Respublikos kūrėjo Mustafa Kemalio Atatiurko idėjų tęsėja. Stambule per rinkimus ji surinko net 2,5 mln. balsų, todėl tai įvertinus tūkstantinės minios neatrodo kaip visos tautos sujudimas prieš Vyriausybę.
Vokietijos savaitraščio „Spiegel“ pastebėjimu, Turkijoje visada egzistavo dvi tiesos: viena jų priklauso šiuo metu protestuojantiems piliečiams, kita – religingiems, ypač regionuose gyvenantiems piliečiams, protestuotojų veiksmus laikantiems destruktyviais.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Turkijos pigių skrydžių oro linijų bendrovės „Turkish Airlines“ atėjimas į Vilnių turėtų paskatinti Lietuvos kelionių organizatorius sumažinti poilsinių kelionių į lietuvių pamėgtus Turkijos kurortus kainas.
Vos paskelbus apie nuo birželio pradedamus skrydžius iš tarptautinio Vilniaus oro uosto į Stambulą, pasigirdo gandų, kad dėl to ims mažėti ir po krizės vėl išsipūtusios poilsinių kelionių į Turkijos kurortus kainos, nors kelionių organizatoriaus „Novaturo“ atstovai to kol kas nepatvirtina.
Turkija jau pradėjo reklaminę kampaniją, informuojančią apie galimybę pigiai pailsėti Turkijoje nuskridus su „Turkish Airlines“. Šios oro bendrovės tinklalapyje jau galima įsigyti skrydžių iš Vilniaus į Stambulą ir atgal birželio ir liepos mėnesiais už maždaug 620 Lt asmeniui (pirmyn ir atgal įskaitant mokesčius). Turkija tikisi taip pritraukti daugiau ne per agentūras, o savarankiškai keliaujančių lietuvių poilsiautojų.
Pigūs tiesioginiai skrydžiai atvers galimybes lietuviams patiems du tris kartus pigiau susiorganizuoti norimas atostogas Turkijoje, dėl to Lietuvos kelionių organizatoriai gali netekti dalies klientų.
„Novaturo“ generalinis direktorius Linas Aldonis tokios grėsmės tikina neįžvelgiantis: „Manau, mes labiau papildysime vieni kitus, nei kovosime dėl tos pačios rinkos. Mes toliau plėsime savo poilsinių kelionių rinką į jau pamėgtus Turkijos kurortus, o „Turkish Airlines“ ieškos savo klientų.“

Praėjusią savaitę Turkiją ir Japoniją sukrėtę žemės drebėjimai, o Airiją, Italiją, Tailandą siaubę potvyniai pareikalavo ne tik žmonių gyvybių, bet netgi pakeitė geopolitinę situaciją.

Tiek daug gamtos išdaigų per vieną savaitę pasaulyje nebuvo jau seniai. Pati skaudžiausia praėjusį sekmadienį sukrėtė Turkiją: šalies pietrytinėje dalyje esanti Vano provincija nukentėjo nuo 7,2 balo žemės drebėjimo, sugriovusio kelis tūkstančius pastatų ir nusinešusio (bent jau oficialiais duomenimis) daugiau nei 500 gyvybių, nors žuvusiųjų skaičius gali pasiekti ir tūkstantį.
Turkijai tai didžiulis smūgis, užklupęs šalį visiškai tam nepasirengusią. Apie tai galima spręsti vien iš to, kaip vangiai gyventojams teikiama humanitarinė pagalba, kaip stinga gelbėtojų ir medikų, kaip keli tūkstančiai žmonių jau daugiau nei savaitę gyvena po atviru dangumi, nes negauna ne tik laikinos pašiūrės, bet ir paprasčiausių palapinių.
Tačiau ši nelaimė turi ir nemenką geopolitinę reikšmę, mat jos dėka, kad ir kaip paradoksalu, gali pagerėti Turkijos santykiai su Izraeliu. Priminsime, kad šias dvi valstybes, anksčiau palaikiusias palyginti draugiškus santykius, supriešino būtent humanitarinė pagalba, dėl kurios dabar jos gali vėl suartėti.
Mat pernai Turkijos ir Izraelio konfliktas įsiliepsnojo tuomet, kai Izraelis užpuolė Turkijai priklausančius laivus, gabenančius humanitarinę pagalbą į Izraelio blokuojamą Gazos ruožą. Nuo to laiko Turkijos tonas tik agresyvėjo, o Izraelis aikštingai laikėsi pozicijos neatsiprašyti už laivų atakas.
Tačiau Turkiją ištikusi bėda atskleidė Izraelio silpnumą – paaiškėjo, kad ši šalis, pasijutusi vieniša vis priešiškiau nusiteikusiame arabiškame regione, labai norėtų su Turkija iš naujo rasti bendrą kalbą.
Tad Izraelio prezidentas Shimonas Peresas vienas pirmųjų iš visų pasaulio lyderių pačią pirmą nelaimės dieną telefonu pareiškė užuojautą Turkijos vadovui Abdullah Gului ir pasiūlė pagalbą. Tiesa, Turkija iš pradžių jos išdidžiai atsisakė, tačiau praėjusios savaitės viduryje vis dėlto apsigalvojo – Turkijos vadovai patys kreipėsi į Izraelį prašydami paramos.
„Beveik neabejotina, kad Izraelis Turkijai savo pagalbą pasiūlė ne vien iš geraširdiškumo, bet ir siekdamas pagerinti dvišalius santykius, mat Turkija – Izraeliui labai paranki sąjungininkė, kurią šalis buvo beprarandanti“, – teigia „The Guardian“ analitikai. O Turkijos ir Izraelio susitaikymas gerokai keistų jėgų pusiausvyrą Artimuosiuose Rytuose, ypač dabar, Palestinai siekiant valstybės pripažinimo, o arabų šalims vis priešiškiau grūmojant Izraeliui.

Potvyniai augins kainas
Kitos praėjusią savaitę šėlusios nelaimės irgi turės įtakos tarptautinei situacijai, visų pirma – ekonominei. Mat pragaištingi potvyniai, siaubiantys Tailandą, pasaulio rinkoms žada maisto produktų, ypač ryžių, brangimą. Juk didžiausias per daugiau nei pusę amžiaus potvynis nušlavė jau per dešimtadalį ryžių pasėlių, ir dar kaip tik šalyje, kuri ryžių eksportuoja daugiausiai pasaulyje.
Tailando vyriausybė jau paskelbė, kad tropinės liūtys ne tik pridarė beveik 5 mlrd. JAV dol. nuostolių, bet ir užliejo 62 iš 77 Tailando provincijų, padarydamos žalos 1,4 mln. hektarų žemės plotui ir sunaikindamos apie 7 mln. tonų pasėlių.
Pasak didžiausios Tailande pakuotų ryžių eksporto bendrovės „C.P. Intertrade“ prezidento Sumetho Laomarophorno, dėl to tailandietiškų ryžių eksporto kaina jau gruodį gali pakilti 21 proc., iki 750 JAV dol. už toną. Tai reiškia, kad kils ir kitų maisto produktų kainos, vadinasi, didės skurdas, o Jungtinių Tautų prognozės, kad kasmet augančios maisto kainos bent šiemet sumažės, greičiausiai netaps realybe.
Be to, tikriausiai didės ir automobilių, kompiuterių ir kitų prekių kainos, mat Tailande užlietos „Honda“, „Toyota“ gamyklos, kai kurių pasaulinių IT kompanijų padaliniai, o jų pagrindinės bendrovės jau spėjo paskelbti didinsiančios produkcijos kainas visame pasaulyje.
Savas pataisas šalių ekonomikai padarė ir praėjusią savaitę Europą siaubę potvyniai. Štai skolose skendinti Italija turės sukrapštyti keliasdešimt milijonų eurų nuo potvynių ir nuošliaužų nukentėjusiems Spezijos, Toskanos ir Ligūrijos regionams, o ne ką tvirčiau besilaikanti Airija bus priversta rasti pinigų potvynių padarytiems nuostoliams Dubline kompensuoti.

"Veido" archyvas

Lietuvių itin pamėgta Turkija ir šią vasarą bus populiariausia atostogų šalis, tačiau daugėja poilsiautojų, vykstančių į Bulgarijos ir Portugalijos kurortus.

Ekonominiai sunkumai ir politiniai neramumai gerokai atpigino šios vasaros keliones į Graikiją, Egiptą ir Tunisą. Tarkime, dešimties dienų poilsis keturių žvaigždučių viešbutyje populiariame Egipto kurorte vienam žmogui pernai kainavo apie 2 tūkst. Lt, o šiemet kelionę galima nusipirkti 10–15 proc. pigiau. Poilsis Graikijoje šią vasarą taip pat kainuoja 10–15 proc. pigiau nei pernai. Vis dėlto lietuviai, galintys atostogoms skirti 1,5–2 tūkst. Lt, mieliau renkasi Turkijos kurortus.

Beje, praėjusią savaitę tyrimų ir konsultacijų bendrovei “Prime consulting” atlikus Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų apklausą paaiškėjo, kad šiemet visai neatostogaus beveik ketvirtadalis apklaustųjų. Be to, daugelis tų, kurie atostogaus, vis tiek negalės sau leisti išlaidauti, todėl 19,2 proc. respondentų ilsėsis namie, o 15,8 proc. – savo sodybose arba kolektyviniuose soduose. Iš viso pinigų atostogoms neskirs, nes neturi iš ko, 18,6 proc. apklaustųjų (pernai tokių buvo 20,4 proc.). O 3 tūkst. Lt ir daugiau savo šeimos atostogoms yra numatę 10,8 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Užsienyje šiemet planuoja atostogauti per 18 proc. tautiečių.

Didžiųjų kelionių organizatorių duomenimis, šiemet lietuviai atranda naujas Ispanijos salas, Portugalijos kurortus, tačiau bene didžiausio susidomėjimo iš naujai pasiūlytų krypčių sulaukė Bulgarija. Šią vasarą į Bulgarijos kurortus planuoja skristi keturis kartus daugiau poilsiautojų iš Lietuvos nei pernai.

Kuo vilioja Bulgarija

Vilnietis Dmitrijus Lomonosovas su žmona ir dviem vaikais praėjusią vasarą savaitę ilsėjosi Bulgarijoje. Poilsis viešbutyje su “viskas įskaičiuota” kelialapiu ir lėktuvo bilietai jiems kainavo 4 tūkst. Lt. Prieš porą metų Lomonosovai atostogavo Turkijoje, tačiau labiau jiems patiko poilsis Bulgarijos Auksinių Kopų kurorte. “Ten ne taip karšta kaip Turkijoje, paplūdimys smėlėtas, be to, maistas buvo skanesnis, nes bulgarų virtuvė artima lietuviškai. O pramogos, ekskursijos pigesnės, nesvarbu, kad Turkijoje jų siūloma daugiau. Ypač vyresnio amžiaus žmonės geriau jaučiasi ilsėdamiesi Bulgarijoje, nes beveik visi bulgarai puikiai kalba rusiškai”, – šios šalies pranašumus dėsto D.Lomonosovas.

Jis sako, kad Bulgarijos kurortuose paslaugų kokybė ir aptarnavimas nenusileidžia turkų giriamam paslaugumui, tik bulgarai ne taip įkyriai siūlo savo paslaugas. O klubų, restoranų pas juos taip pat gana daug. Apie lankytinas vietas galima sužinoti iš kurortuose esančių stendų, o ekskursijas užsisakyti informacijos centruose ir viešbučiuose.

Kelionių organizatoriaus “Novaturas” pardavimo ir rinkodaros direktorius Tomas Mikalonis pastebi, kad vis daugiau lietuvių vasaros poilsiui renkasi Bulgariją, nes tai vienas artimiausių šiltųjų kraštų. Tad skrydis yra trumpiausias, o lėktuvo bilietas kainuoja pigiau negu į Viduržemio jūros regiono šalis. Be to, Bulgarijos, kaip ir Turkijos, viešbučiuose plačiai taikoma “viskas įskaičiuota” sistema. O tokių atostogų paketų, pasak T.Mikalonio, pageidauja du trečdaliai poilsiautojų.

Vis dėlto Turkija jau ne vienus metus tebėra populiariausia lietuvių vasaros atostogų kryptis. “Labiausiai į šią šalį poilsiautojus vilioja optimalus kainos ir kokybės santykis bei plati, skirtingų poreikių klientams pritaikyta viešbučių pasiūla”, – tvirtina kelionių organizatoriaus “Tez Tour” viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė.

Beje, Graikija, ypač Kretos sala, pagal populiarumą ir ankstesniais, ir šiais metais nedaug tenusileidžia Turkijai. Be to, šią vasarą pailsėti Graikijoje galima 10–15 proc. pigiau. Mat graikai skelbdami nuolaidas tikisi susigrąžinti turistų srautą, sumenkusį dėl ekonominių šalies sunkumų ir suprastėjusio įvaizdžio. Jau pernykštis vasaros sezonas Graikijoje buvo maždaug penktadaliu pigesnis, palyginti su ankstesniais metais.

“Remiantis naujausiais “Tez Tour” duomenimis, kelionių pardavimas aktyviai vyksta ne tik Graikijos, bet ir Ispanijos kryptimis”, – pabrėžia I.Aukštuolytė.

Stengiasi išgyvendinti paskutinės minutės praktiką

Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė sako, kad lietuviai, nors ir ištikimi Turkijai, Graikijai, Ispanijai, ieško naujų kurortų ar salų šiose šalyse. “Populiarėja Rodo sala Graikijoje, poilsiautojai atranda Menorkos salą Ispanijoje, Bario regioną Italioje”, – teigia D.Mažeikaitė ir priduria, kad jaučiamas aktyvesnis domėjimasis egzotiškais kraštais – Tailandu, Šri Lanka, Indija, Meksika. Norintiems keliauti šiomis kryptimis siūlomos individualios (vos dviejų ar dešimties žmonių grupės) kelionės.

“Daugėja poilsiautojų, norinčių vienos kelionės metu pažinti kelias šalis, pavyzdžiui, Vietnamą, Kambodžą, Laosą. Į šiuos kraštus turistus traukia egzotiška gamta, turtinga istorija, gurmaniška virtuvė ir itin draugiški vietiniai gyventojai. Taip pat didėja susidomėjimas Portugalija”, – sako kelionių agentūros “Estravel Vilnius” generalinė direktorė Žydrė Gavelienė.

I.Aukštuolytė antrina, kad “Tez Tour” klientai taip pat pageidauja per vieną kelionę aplankyti kuo daugiau kraštų, todėl šiemet šis kelionių organizatorius siūlo naują pažintinį turą “Viduržemio jūros legendos”, kurio metu aplankoma Ispanija, Prancūzija, Italija bei Monakas.

T.Mikalonis išskiria dar vieną pokytį turizmo rinkoje. Jo duomenimis, palyginti su praėjusiais metais, ilgėja atostogų trukmė: 58 proc. lietuvių vasaros mėnesiais renkasi 7–9 nakvynių kelionę, o pernai tokių buvo tik 44 proc. Taip pat vis daugiau keliautojų nelaukia paskutinės minutės pasiūlymų. “Dar prieš metus buvo įprasta, kad atostogos planuojamos ir kelionės dažniausiai įsigyjamos prieš mėnesį arba paskutinę minutę, o šiemet šis terminas pailgėjo dvigubai – iki dviejų mėnesių. Lietuviai suprato, kad renkantis paskutinės minutės pasiūlymus labai nukenčia atostogų kokybė. Juk tokiu atveju viešbučio nebegalima rinktis iš geriausių variantų, o reikia tenkintis tuo, kas dar yra likę”, – aiškina “Novaturo” pardavimo ir rinkodaros direktorius.

Liepa ir rugpjūtis visoje Europoje – populiariausi atostogų mėnesiai, todėl kai kurie viešbučiai šiam laikotarpiui jau pavasarį buvo visiškai užsakyti. “Turkijoje jaučiamas atsigavimas, todėl patys turkai liepos mėnesį pradėjo masiškai atostogauti. Vadinasi, nesuskubusiems lietuviams šiemet gali tekti tenkintis prastesniais viešbučiais”, – prognozuoja T.Mikalonis.

D.Mažeikaitės nuomone, verslininkai apskritai stengiasi išgyvendinti paskutinės minutės praktiką. Mat jiems nenaudinga užsakius viešbučius prieš mėnesį parduoti kelionę už savikainą, likus savaitei iki išvykimo, vien tam, kad neatvykus turistams nereikėtų mokėti baudų.

Pamėgo keliauti su užsienio šalių agentūromis

Pasak D.Mažeikaitės, pastaruosius kelerius metus keičiasi lietuvių keliavimo būdai. Tautiečiai lėktuvo bilietus į užsienio kurortus neretai užsisako savarankiškai, naudodamiesi pigių skrydžių bendrovių pasiūlymais. Taip sutaupoma apie 100–200 Lt. O kelionių agentūros siūlo apgyvendinimo paslaugas be skrydžio.

Taip pat lietuviai pamėgo keliauti su užsienio šalių kelionių agentūromis. “Iš Lenkijospopuliaru keliauti į Tunisą, Kroatiją, iš Vokietijos – į Kubą, Malaiziją, Viduržemio jūros regiono šalis, iš Olandijos – į Portugaliją. Taip irgi sutaupoma, nes aptarnaudamos didesnę rinką užsienio šalių kelionių agentūros iš viešbučių gauna pigesnių pasiūlymų”, – aiškina Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė.

Pasak jos, liepos mėnesį populiariausios yra savaitės arba dviejų poilsinės kelionės, o rugpjūtį padidėja dviejų dienų kelionių po Lietuvą ir savaitgalio išvykų į kaimynines šalis (Lenkiją bei Latviją) autobusu paklausa. Per ilguosius savaitgalius lietuviai vis dažniau planuoja keliones lėktuvu į Vakarų Europos miestus. “Vidutiniškai lietuviai užsienyje planuoja praleisti vienas ilgas atostogas ir vieną arba du ilguosius savaitgalius. Ryškėja tendencija, kad vaikai keliauja kartu su tėvais. Ir tai nepriklauso nei nuo amžiaus, nei nuo šalies”, – džiaugiasi “Estravel Vilnius” generalinė direktorė.

Beje, lietuviai labiau mėgsta pasyviai ilsėtis prie jūros ar viešbučių baseino, nei plėsti akiratį ir pažinti šalį keliaudami įvairiais maršrutais. T.Mikalonis skaičiuoja, kad poilsinių kelionių “Novaturas” parduoda dešimt kartų daugiau negu pažintinių. O ilsėtis, pavyzdžiui, Turkijos kurortuose apsimoka labiau negu Palangoje. Mat mūsų pajūryje už parą, praleistą dviviečiame kambaryje trijų žvaigždučių viešbutyje, teks suploti 200 Lt. Vadinasi, dviejų savaičių atostogos dviem asmenims kainuos beveik 3 tūkst. Lt be maitinimo. O vidutinė kelionės kaina į Turkijos, Graikijos, Bulgarijos, Ispanijos kurortus svyruoja apie 1950–2200 Lt. Turkijoje ir Bulgarijoje už tokią sumą galima apsistoti penkių žvaigždučių viešbutyje ir mėgautis “viskas įskaičiuota” paslaugomis.

Graikijoje ir Ispanijoje nėra populiaru į kainą įtraukti maitinimo, tad atostogoms šiose šalyse dažnai reikia skirti daugiau pinigų.

Scanpix

Turkijos šiaurės vakarų regioną ketvirtadienį vėlai vakare supurčius stipriam žemės drebėjimui, žuvo mažiausiai du žmonės, o dar 79 buvo sužeisti, penktadienį pranešė aplinkos ministras Veiselas Erohlas.

Turkijos televizija citavo ministro pranešimą, jog vieno iš sužeistųjų būklė sunki ir kad viena iš aukų mirė nuo širdies smūgio.

Kandilio seisminės stoties duomenimis, 5,9 balo žemės drebėjimas smogė 23 val. 15 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, o jo epicentras buvo Simavo vietovėje, už 80 kilometrų į pietvakarius nuo Kiutahijos miesto.

JAV geologijos tarnyba  nurodė, kad pirmųjų požeminių smūgių stiprumas siekė 6 balus, o vėliau buvo užfiksuoti keli pakartotiniai smūgiai.

Kiutahijos provincijos gubernatorius Kenanas Čiftčis sakė, kad iš viso žuvo trys žmonės, o vienas iš jų užsimušė, iššokęs iš pastato, kai pradėjo drebėti žemė.

Požeminiai virpesiai taip pat buvo juntami pastatuose toliau į šiaurę esančiame didžiausiame Turkijos mieste Stambule ir kituose šalies vakariniuose rajonuose.

Valstybinė Anatolijos naujienų agentūra paskelbė, kad per žemės drebėjimą sugriuvo vienas tuščias universiteto pastatas, o kai kuriuose namuose išdužo langai.

Televizijos reportažuose matėsi, kaip Kiutahijos gyventojai nervingai laukia gatvėse, išbėgę į lauką pradėjus siūbuoti žemei.

Turkiją raižo dideli tektoniniai lūžiai, o silpnų požeminių smūgių užfiksuojama beveik kasdien. Tuo tarpu per du stiprius žemės drebėjimu 1999 metais šiaurės vakarinėje šalies dalyje žuvo daugiau nei 20 tūkst. žmonių.

Etapais atliekamas konflikto dėl Kalnų Karabacho sureguliavimas nustatant šios srities statusą baigiamajame etape yra vienintelis būdas išspręsti problemą, pareiškė Azerbaidžano užsienio reikalų ministro pavaduotojas Arazas Azimovas.

“Tai vienintelis būdas, jeigu kas nors iš tikrųjų nori išspręsti Kalnų Karabacho problemą”, – sakė diplomatas interviu Turkijos leidiniui “Hurriyet Daily News Economic Review” per savo vizitą į Turkiją praėjusią savaitę.

Pasak A.Azimovo, pirmasis sureguliavimo etapas drauge su Armėnijos ginkluotųjų pajėgų išvedimu iš penkių iš septynių okupuotų Azerbaidžano rajonų aplink Kalnų Karabachą teritorijos taip pat numato Armėnijos sienos su Azerbaidžanu ir Turkija atidarymą.

Po to, pranešė ministro pavaduotojas, Armėnija išveda savo kariuomenę iš likusios okupuotos Azerbaidžano teritorijos, Kalnų Karabacho gyventojams armėnams suteikiamos saugumo garantijos, pradedamas darbas, kad azerbaidžaniečiai galėtų sugrįžti į šį regioną, po to abi šio regiono bendruomenės turi nustatyti savo buvimo Azerbaidžane formą.

“Tai turi vykti etapais, kiekvienas etapas remiasi ankstesniu etapu. Mes negalime pradėti bendradarbiavimo be teritorijų atkūrimo, mes negalime atstatyti ten būstų, kol Armėnijos kariuomenė neišvesta iš šių teritorijoje”, – pabrėžė A.Azimovas.

Ministro pavaduotojas pareiškė, kad Armėnijai bus tik naudingas toks konflikto sureguliavimo modelis.

“Tik kelios šalys iš tikrųjų suinteresuotos išspręsti problemą, ir Azerbaidžanas ir Turkija yra tarp jų”, – sakė diplomatas Turkijos leidiniui.

Derybų dėl Kalnų Karabacho kliuvinys yra šio regiono statusas. Spręsdami problemą tarpininkai mėgina suderinti du tarptautinės teisės principus: teritorijos vientisumo (kuriuo remiasi Baku) ir tautų teisės į apsisprendimą (Jerevano požiūris).

Turkija uždarė savo sieną su Armėnija dešimtojo dešimtmečio pradžioje.

Žiemą Lietuvos keliautojai nevengdavo Egipto ir Tuniso kurortų, tačiau šiose valstybėse kilę neramumai turistus atbaidė, o Turkijoje poilsio sezonas šiais metais prasidės kaip reta anksti.

Sukdamiesi iš susiklosčiusios padėties poilsio kelionių rengėjai viliasi, kad Egiptą lietuviams pakeis Tenerifės sala, nors atostogos Ispanijoje atsieina dvigubai brangiau nei Egipte, penktadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Tai suprasdami didieji kelionių rengėjai nusprendė paankstinti keliones į Bulgariją ir populiariąją Turkiją.

Dėl atšauktų kelionių į Egiptą atostogų planus turėjo koreguoti daugiau nei 600 kelionių rengėjo “Tez Tour” turistų lietuvių.

“Tez Tour” apskaičiavo, kad vien turistų grąžinimas iš Hurgados ir Šarm aš Šeicho kurortų bendrovei pridarė apie 0,5 mln. litų nuostolių.

“Praėjusiais metais dėl ugnikalnio išsiveržimo patirtus nuostolius pavyko padengti iki metų pabaigos. Labai tikimės, kad ir Egipto krizės padarytą žalą pavyks kompensuoti vasaros sezonu”, – vylėsi “Tez Tour” rinkodaros vadovė Inga Aukštuolytė.

Pirminiais duomenimis, kelionės į Egiptą su kelionių rengėju “Novaturas” atsisakė 60 žmonių.

“Per šią savaitę jų nupirkta 4 kartus mažiau nei pernai tokiu pat metu”, – sakė “Novaturo” atstovas Tomas Mikalonis.

Pasak jo, į Tenerifę iš Lietuvos skrendančiuose lėktuvuose iki kovo vidurio jau užpildytos visos vietos.

Abu didieji Lietuvoje veikiantys kelionių organizatoriai “Novaturas” ir “Tez Tour”, ieškodami būdų pritraukti poilsiautojų, kone mėnesiu ankstina ir vasaros sezoną – į Turkiją pradės skraidinti balandžio pradžioje.

“Tez Tour” atstovė I.Aukštuolytė tvirtino, kad, palyginti su 2010-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, kelionių į Turkiją paklausa išaugo daugiau nei 4 kartus.

“Novaturas” šiemet per išankstinio pardavimo mėnesį pardavė dvigubai daugiau kelialapių į šią šalį nei prieš metus, 6 kartus daugiau – į Bulgariją ir 4 kartus daugiau – į Graikiją.

Artėjantį pavasarį į konkurencinę kovą dėl kelionių rengėjų klientų stos ir airių oro bendrovė “Ryanair”. Ji iš Kauno pradės skraidyti į Graikijos Koso ir Rodo salas. Pastaroji – ir lietuvių kelionių rengėjų žemėlapiuose.