VŽ nuotr.

VEIDAS: Ar tikrai nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje nebekris – dugnas pasiektas?
V.Z.: Daug priklausys nuo to, kaip toliau klostysis situacija Europos Sąjungoje. Dabar atrodo, kad viskas normalizavosi, rinkoje atsirado stabilumo, bet neigiamų atgarsių iš Ispanijos, Graikijos vis dar sulaukiame. Nenoriu būti blogas pranašas, bet bijau, kad graikai gali neišsikapstyti, o tuomet kiltų naujų problemų. Neramumai euro zonoje tiesiogiai veikia tiek visą Lietuvos ekonomiką, tiek nekilnojamojo turto rinką ir gali vėl sukelti jos stagnaciją.
Tarkime, pernai pavasarį nekilnojamojo turto rinkoje buvo juntamas aiškus pagyvėjimas, bet jau vasarą ėmus kalbėti apie disbalansą ES pirkėjų lūkesčiai labai stipriai smuko, pardavimas sustojo. Tai tęsėsi maždaug iki šių metų pavasario. Dabar vėl jaučiamas sujudimas, ypač Vilniuje, labai padaugėjo gyventojų, sklypuose vykdančių individualią statybą.
VEIDAS: Jūsų prognozėmis, kokia bus tolesnė Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos raida?
V.Z.: Kol demografinė padėtis Lietuvoje bus neigiama, tol žymesnio būstų ar sklypų kainų didėjimo negalime tikėtis. Tačiau atskiruose miestuose padėtis bus skirtinga. Pavyzdžiui, Vilniaus demografinė padėtis šiandien dar gana stabili: nors nemažai jaunų žmonių išvyksta, tačiau jų praradimą kompensuoja atvykę gyventojai iš mažesnių miestų. Užtat kituose miestuose gyventojų sparčiai mažėja, o tai, aišku, labai stipriai veikia nekilnojamojo turto rinką.
Kita vertus, teigti, kad ateityje kainos visai nebekils, negalima, juolab kad pinigai laikui bėgant nuvertėja ir nekilnojamojo turto kainų pokyčiai paprastai atitinka arba netgi šiek tiek lenkia infliacijos lygį. O kai matome, kokius didelius pinigų kiekius į rinką išleido tiek JAV, tiek euro zona (ir tai dar ne pabaiga), tampa aišku, kad infliacijos, o sykiu ir nedidelio kainų kilimo išvengti tikrai nepavyks. Ypač Vilniuje.
VEIDAS: Bet ar pagrįstos gyventojų, iki krizės pirkusių butus smarkiai išpūstomis kainomis, viltys, kad jų būsto vertė dar grįš į buvusį lygį?
V.Z.: Na, jei mes, tarkime, traktuotume, kad infliacija per metus siekia apie 3 proc., o nekilnojamojo turto kainos nukrito apie 40 proc., galima būtų apskaičiuoti, per kiek metų nuvertėjusio būsto kaina gali priartėti prie buvusios. Žinoma, tai tik juokai, tačiau noriu pabrėžti, kad infliacijos įtakos atmesti negalima.
Beje, tie, kurie nusipirko nedidelius butus Vilniuje ir dabar juos nuomoja, manau, savo pinigus saugiai investavo ir gali sulaukti netgi didesnės grąžos, nei laikydami indėlius banke, pirkami akcijas ar obligacijas. Dabar apskritai neblogas laikas pradėti investuoti, nes rinkoje yra gana patrauklių objektų – nedidelių butų, kuriuos galima įsigyti ir išnuomoti. O prireikus per du tris mėnesius nesunkiai perparduoti.
VEIDAS: Kokių pokyčių galima tikėtis nuomos rinkoje: labiau apsimokės būstą nuomotis ar pirkti?
V.Z.: Keisčiausia, kad matematiškai skaičiuojant labiausiai neapsimoka pirkti namo – jį naudingiausia nuomotis, tačiau pas mus viskas atvirkščiai: mažus butukus mes nuomojamės, o didelius namus perkame. Nuosavas namas – iš tiesų brangus malonumas, bet jis suteikia saugumo jausmą. Na, o nuomos kainos stabilizavosi tik pastarąjį pusmetį, be to, išryškėjo aiški tendencija, kad būstą nuomininkai dabar renkasi pagal šildymo kainas.
VEIDAS: Pastaraisiais mėnesiais šalyje gana smarkiai padidėjo sklypų pardavimas. Ar šios tendencijos išliks ir ateityje?
V.Z.: Sklypų pardavimas didėjo, bet tikrai ne kainos. Žmonės statosi namus, nes jų savikaina vis dar gerokai mažesnė nei per piką, nors statybinės medžiagos ir vėl brangsta.
Lietuviai dabar perka mažesnius butus ir statosi mažesnius namus: jau supratome, kad dviejų trijų šimtų kvadratinių metrų namo nereikia, visiškai pakanka ir šimto kvadratinių metrų namuko. Šios tendencijos turėtų išlikti. Kita vertus, energetinio efektyvumo reikalavimai būsto statybos atžvilgiu vis didėja: nuo 2020 m. jie taps dar griežtesni, tad namai brangs ir jų statybų gali sumažėti.
VEIDAS: Šiuo metu sostinėje statomi net septyni nauji verslo centrai, netrukus ketinama pradėti statyti dar kelis, bet ar jie turės nuomininkų?
V.Z.: Bėda ta, kad investuotojai turi žemės ir su ja reikia kažką daryti. Šiuo metu turime daugiau norinčiųjų nuomotis sandėlius ar gamybines patalpas nei biurus, o naujų stambių žaidėjų iš išorės, tokių kaip „Barclays“, atėjimo šiuo metu nesitikima. Bet biurų statybos vis tiek vyksta. Naujus biurus gal ir galima pamažu statyti, bet aš iš tikrųjų nebematau, kas galėtų juos nuomotis.
VEIDAS: Jums gerai žinoma situacija ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių nekilnojamojo turto rinkose. Kurios iš jų greičiausiai atsities po nekilnojamojo turto burbulo sprogimo?
V.Z.: Reikėtų pradėti nuo to, kad lenkai nuosmukio visai nepatyrė, ten rinka išliko stabili ir dabar yra gana aktyvi. Iš Baltijos šalių geriausia padėtis Estijoje: estai protingai susitvarkė savo ekonomiką, šalimi pasitiki užsienio investuotojai. Na, o broliukams latviams sekasi truputį blogiau nei mums, bet ir jie jau atsispyrė nuo dugno ir sunkiai, labai pamažu, kopia į viršų.

Lietuviai dabar perka mažesnius butus ir statosi mažesnius namus. Šios tendencijos turėtų išlikti ir ateityje.

Būstų ir sklypų kainos nekils arba didės tik tiek, kiek infliacija, o statybų sektoriuje toliau vyraus infrastruktūros projektai. Tokios tendencijos nekilnojamojo turto rinkos Lietuvoje laukia iki 2020 metų.

Klaipėdiečiai Vytautas ir Ugnė Paškevičiai, auginantys trejų metų dukterį, visą laiką atidžiai seka butų kainų pokyčius šalyje. Deja, jie poros nedžiugina, mat 2008-2009 m. 48 proc. kritusios butų kainos uostamiestyje beveik nedidėja ir kol kas neatrodo, kad artimiausiu metu ims kilti.
Tai klaipėdiečių šeimai taip svarbu todėl, kad už savo dviejų kambarių butą 2007 m. jie mokėjo beveik 500 tūkst. Lt (kaip ir daugelis, ėmė paskolą iš banko), o prieš kelis mėnesius kreipęsi į nekilnojamojo turto agentūrą sužinojo, kad dabar už jį gautų ne daugiau kaip 350 tūkst. Lt. Taigi parduoti, pasak Vytauto ir Ugnės, neapsimoka, nors ir kaip šito norisi: pagausėjus šeimai nedidelis butas klaipėdiečiams tapo per ankštas. Be to, rudenį pora susilauks antro vaiko. „Esame tarsi įkaitai, nes norėdami pakeisti savo būstą į erdvesnį turime prarasti nemažą sumą pinigų. Be to, už gautas lėšas įpirktume tik jau prastesnį trijų kambarių butą, nei turime dabar. Nežinome, ką daryti“, – gūžčioja pečiais sutrikę sutuoktiniai.
Tokių gyventojų, kurie tebelaiko savo butus, namus ar sklypus, už kuriuos smarkiai permokėjo, nes parduoti galėtų tik už gerokai mažesnę kainą, nei patys pirko, Lietuvoje daugybė. Nes viltis, kad smarkiai pervertinti butai vėl kainuos tiek pat, kiek iki krizės, teberusena.
Ką jiems patartų ekspertai ir nekilnojamojo turto plėtotojai? Deja, nieko paguodžiamo: bent jau iki 2020-ųjų žymesnio būstų bei sklypų kainų didėjimo Lietuvoje nesitikima.

Laukti ikikrizinių kainų – beviltiška

Jei dauguma lietuvių būtų staiga nusprendę pardavinėti savo nuvertėjusį turtą, būstų kainos per krizę būtų kritusios gerokai daugiau. Latviai ir estai buvo prasiskolinę labiau, tad spaudžiami bankų jie ir savo nupigintą nekilnojamąjį turtą per šią krizę pardavinėjo aktyviau.
Lietuviai taip pat pirko namus, butus ir sklypus skolon, bet daug investavo ir savo turėtų santaupų. Todėl pas mus susiklostė šiek tiek kitokia padėtis nei Latvijoje ir Estijoje: daug lietuvių šiandien tebelaiko savo nuvertėjusį būstą, nes vis dar tikisi, kad kainos netrukus vėl ims kilti. Todėl nekilnojamojo turto kainų nuosmukis Lietuvoje buvo mažesnis, nei galėjo būti, o kai kurie ekspertai netgi teigia, kad tikrasis nekilnojamojo turto burbulo sprogimas šalyje dar neįvyko.
Taigi ko tikėtis ateityje: laukti ar nelaukti kainų kilimo? O gal jos vėl ims kristi? „Jei šiuo klausimu reikalinga psichologo konsultacija, galėčiau pasakyti, kad viskas bus gerai – ilgoje distancijoje kainos išsilygins. O jei norite, kad pasakyčiau ką nors kaip verslininkas, patarčiau susitaikyti su patirtais praradimais, nes jų gyvenime būna labai daug“, – sako Arvydas Avulis, statybų bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas. Jis tvirtai įsitikinęs, kad būstų kainos artimiausiu metu nekils.
Nekilnojamojo turto rinkos analitikas Mindaugas Kulbokas taip pat neabejoja, kad gyventojų viltys netrukus atgauti už būstą permokėtas lėšas yra nepagrįstos. „Gali nuskambėti žiauriai, bet kai kuriais atvejais šito tikėtis beviltiška. Tačiau būsto įsigijimą reikėtų vertinti kaip ilgalaikę 20–25 metų investiciją, o per šį laikotarpį bus visokių kainų“, – teigia M.Kulbokas, finansų ir nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec/Re&Solution“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims.
Na, o per ateinančius keletą metų, bent jau iki 2014-ųjų, M.Kulboko nuomone, nekilnojamojo turto rinkoje matysime labai panašią situaciją, kokia yra dabar. Tai yra galimi tik nedideli kainų svyravimai tiek į vieną, tiek į kitą pusę, vyraus 150–200 tūkst. Lt vertės sandoriai, o gyventojų galimybės įpirkti nuosavą būstą išliks ribotos. „Didelių prielaidų drastiškam būstų kainų didėjimui po 10–15 proc. per metus tikrai nėra“, – teigė M.Kulbokas.
A.Avulis atkreipia dėmesį, kad šią vasarą, palyginti su pernai, parduodamų naujų butų Vilniuje padaugės kone dvigubai. O tai liudija apie sustiprėjusį būstų statytojų tikėjimą rinkos atsigavimu. „Tačiau manau, kad tai pernelyg ankstyvas optimizmas, – perspėja „Hanner“ vadovas. – Butų pasiūla išaugo dukart, bet tikėtis didesnio pardavimo kol kas nėra jokio pagrindo.“
Taigi tas faktas, kad šių metų liepos mėnesį, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) duomenimis, naujų butų pasiūla sostinėje padidės iki maždaug 2500 butų (pernai tokiu metu jų pasiūla tesiekė pusantro tūkstančio), reiškia tik viena: labiausiai išloš pirkėjai, nes kainos ne tik nedidės, bet esant tokiai didelei pasiūlai gali netgi smuktelėti. „Butų paklausa išlieka maža, todėl vystytojų laukia dar nuožmesnė konkurencija“, – prognozuoja LNTPA prezidentas Robertas Dargis.

Populiariausi bus maži butai, namų statybų mažės

Na, o koks būstas ateityje turės didžiausią paklausą? Visi ekspertai sutaria: populiariausia prekė bus nedideli ekonominės klasės butai. Jau dabar šių butų paklausa didžiausia, tokios tendencijos numatomos ir artimiausią dešimtmetį. Štai nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ duomenys rodo, kad iki krizės vyravo 60 kv. m ploto butai, o dabar tipinio parduodamo buto plotas tesiekia apie 50 kv. m. „Susitraukė“ ir statomi namai. Beje, namus lietuviai dabar statosi gana aktyviai, o padidėjęs sklypų pardavimas taip pat leidžia spėti, kad individualių namų statybų artimiausiu metu padaugės.
Tiesa, žvelgiant toliau į ateitį, galima teigti, kad užmiesčių plėtra ilgainiui vis dėlto sustos. Gyventojų toliau mažėja, energetiniai ištekliai brangsta, neišvengiamai brangs ir pačios statybos, tad R.Dargis įsitikinęs, kad gyvenimo nuosavame name patrauklumas mažės. Namų statybų mažėjimą lems ir patogesnio gyvenimo poreikis. Pats LNTPA vadovas prieš kurį laiką taip pat persikėlė iš nuosavo namo į butą, mat vaikams užaugus didelis namas tapo paprasčiausiai nebereikalingas.
„Apskaičiavome, kad du vaikus turinti šeima, gyvenanti nuosavame name Bendorėliuose ir vežiojanti vaikus į mokyklą bei darželį skirtingose miesto vietose, vien transportui išleidžia iki 2 tūkst. Lt per mėnesį“, – sako R.Dargis, pabrėždamas, kad energetinių išteklių brangimas neišvengiamai vers gyventojus dairytis pigesnio bei patogesnio būsto.
„Aišku, netikiu, kad visi išvažiuos gyventi į miestus. Nereikia pamiršti, kad iki Antrojo pasaulinio karo Lietuva buvo agrarinis kraštas, tad turi pasikeisti dar kokios dvi kartos, kol lietuviai ims labiau pripažinti miesto tipo gyvenimą“, – svarsto pašnekovas.
Naujų butų statyba artimiausią dešimtmetį taip pat vyks vangiai. Nauji, bet tik pavieniai daugiabučiai kils nebent Vilniuje ir Kaune. Tai lems ne tik gyventojų mažėjimas, bet ir galų gale turinti pajudėti renovacija. Mat Lietuvoje daug senų daugiabučių, pastatytų gerose vietose, kurių atnaujinimas – tik laiko klausimas. Na, o dalį prasčiausios kokybės daugiabučių teks griauti. Tačiau tai, sprendžiant iš nulinio dabartinės valdžios rūpinimosi šiuo klausimu, įvyks ne anksčiau kaip po 2020-ųjų. „Kaip Baltarusijai gresia A.Lukašenkos režimo pabaiga, taip ir Lietuvos neišvengiamai laukia renovacijos bumas. Reikia dar vienos šaltesnės žiemos, ir tai jau bus paskutinis lašas taurėje“, – neabejoja A.Avulis.
Jam pritaria ir M.Kulbokas: „Matematika paprasta: dujos pabrangs 25 proc., po to dar 25 proc., ir tik tada kils gyventojų reakcija. Kai kainos pasieks nepakeliamas aukštumas, tada visi ir susimąstys apie renovavimo naudą.“
Tad kol daugiabučių renovacija neįsibėgėja, o naujų butų ar biurų poreikis taip pat nėra didelis, statybų įmones toliau maitins įvairūs valstybiniai užsakymai, daugiausia infrastruktūros srityje. Tokios tendencijos stebimos jau pastaruosius kelerius metus, jos turėtų išlikti bent iki 2020-ųjų.
Gyventojų vartojimas didėja vangiai, tad nebus statoma ir naujų prekybos centrų. Tuolab kad ir jau pastatytieji kai kuriuose miestuose vos ne vos pritraukia nuomininkų. Pavyzdžiui, akivaizdžiai per daug prekybos centrų pristatyta Šiauliuose. Kas jų laukia? Ko gero, kai kuriems teks užsidaryti arba iš esmės keisti veiklos kryptį. Toks likimas, regis, ištiks ir prekybos centrą Gedimino pr. 9 Vilniuje. Kai kurių ekspertų manymu, jį vertėtų perdaryti, tarkime, į viešbutį.
Taigi nekilnojamojo turto rinkoje tam tikrų sukrėtimų bus, bet didelių audrų bent iki 2020-ųjų čia nelaukiama.

Nekilnojamasis turtas iki 2020 metų

1. Kainos. Žymesnio butų, namų ir sklypų kainų didėjimo nebus: galimi kainų pokyčiai į vieną ar į kitą pusę sieks tik keletą procentų per metus.
2. Nauji butai. Šią vasarą naujų butų pasiūla Vilniuje padidės beveik dvigubai, palyginti su pernai pavasariu. Deja, pirkėjų beveik nedaugėja, tad artimiausius kelerius metus naujų būstų statyba vėl sulėtės.
3. Namai. Sklypų pardavimas šalyje kyla, tad toliau daugės ir nuosavų namų statybų. Tačiau ekspertai teigia, kad tai tik trumpalaikis reiškinys, nes statyba vis labiau brangs, įsigalios nauji energetiniai statybos reikalavimai, be to, gyvenimo užmiestyje patrauklumas mažės dėl didelių degalų kainų.
4. Pasyvieji daugiabučiai. Vilniuje bus pastatyti pirmieji energiją taupantys daugiabučiai namai. Butai juose bus šiek tiek brangesni.
5. Taupymas. Renkantis būstą vis svarbesnis taps jo ekonomiškumas: populiariausi bus nedideli ekonominės klasės butai ir namai.
6. Nuoma I. Butų nuomos kainos stabilizuosis, bus pastebimi nebent sezoniniai svyravimai.
7. Nuoma II. Ekspertai prognozuoja, kad ateityje vis daugės šeimų, kurios teiks pirmenybę būsto nuomai, o ne įsigijimui.
8. Renovacija. Senų daugiabučių renovacija turės pajudėti iš mirties taško, bet kad tai įvyks iki 2020 m., mažai tikėtina.
9. Biurai. Bus statomi biurų pastatai Vilniuje ir Kaune, bet jų laukia žūtbūtinė kova dėl nuomininkų – jų jau dabar stinga.
10. Prekybos sektorius. Gyventojų vartojimas didėja iš lėto, vis dar neaiški padėtis euro zonoje, todėl naujų prekybos centrų ir parduotuvių bus statoma labai mažai. Į Lietuvą įžengs „Ikea“, „Lidl“, šalia gyvenamųjų rajonų atsargiai plėsis pagrindiniai Lietuvos prekybos tinklai.

Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad atšilus orams padidėja susidomėjimas lietuviškomis sodybomis. Šiuo metu jų vidutinė kaina Lietuvoje siekia 130 tūkst. litų, o už brangiausiai parduodamas prašoma beveik 3 mln. litų.

Tokias tendencijas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt, balandžio mėnesį išanalizavęs beveik 1,4 tūkst. Lietuvoje parduodamų sodybų skelbimų.

Didžiausia vidutinė parduodamų sodybų kaina užfiksuota Šiaulių, Utenos ir Vilniaus apskrityse – 131,2 tūkst. litų. Kiek mažiau – vidutiniškai 128,6 tūkst. litų – pageidauja Kauno, 128,3 tūkst. litų Panevėžio ir 121,1 tūkst. litų Klaipėdos apskrityse esančių sodybų pardavėjai.

Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, dabartines kainas lyginant su praėjusių metų balandžio mėnesio daugiausiai (vidutiniškai apie 8 proc.) kainos krito Utenos apskrityje, nežymiai jos sumažėjo ir Vilniaus, Kauno bei Šiaulių apskrityse.

„Apskaičiavome, kad per metus sodybų kainos labiausiai pasistiebė Panevėžio apskrityje – vidutiniškai 5 proc. ir Klaipėdos apskrityje – apie 2 proc.“, – į pokyčius rinkoje dėmesį atkreipia E. Narbuntovičius.

Pastebima, kad didžioji dalis sodybų parduodama po to, kai nepasiteisina pirkėjų puoselėti lūkesčiai – planuojamas ramus poilsis. „Nemaža dalis pirkėjų tik nusipirkę sodybą pradeda suvokti, kad į jos įrengimą, priežiūrą ir apsaugą reikia investuoti ne tik lėšų, bet ir laiko. O jo ne visada pakanka. Dažnai sodybos parduodamos ir dėl pasikeitusios finansinės padėties, šeimos sudėties ar, pavyzdžiui, mirus sodybos šeimininkui“, – sako Domoplius.lt projekto vadovas.

Pagrindiniai pirkėjai – 40 metų amžiaus

Nekilnojamojo turto specialistai pažymi, kad pastaruoju metu dažniausiai sodybas įsigyja vidutiniškai 40 metų amžiaus sutuoktiniai. „Jie gyvena daugiabučiuose, tačiau mėgsta aktyvų gyvenimo būdą, laisvalaikį praleidžia gamtoje. Todėl sodybos tampa vienu iš būdų pabėgti iš miesto. Minėtos šeimos dažniausiai turi mažamečių vaikų, taip pat augintinių – ypač šunų, kuriems bute trūksta erdvės“, – pasakoja „DNB būstas“ brokerė Aušra Kriščiūnienė.

Jos teigimu, paklausiausios sodybos Lietuvoje yra iki 100 tūkst. litų, pageidautina – patogus susisiekimas, idealiu atveju norima, kad greta būtų vandens telkinys. „Pastebime, kad žmones traukia tėviškė, todėl dzūkai ieško sodybų, pavyzdžiui, Alytaus ar Varėnos rajonuose, aukštaičiai – Molėtų ir Ignalinos rajonuose. Vertinant sezoniškumą, interesantų skaičius pradeda augti nuo balandžio mėnesio, o pagrindinis sodybų pirkimas vyksta nuo gegužės iki liepos vidurio“, – sako A. Kriščiūnienė.

Didžiausia kaina – beveik 3 mln. litų

Domoplius.lt ekspertai sodybų kainas analizavo ir pagal atskiras savivaldybes, iš kurių labai išsiskyrė Trakų rajonas. Ten sodybos vidutiniškai kainuoja 635 tūkst. litų. Kiek mažiau – vidutiniškai 515 tūkst. litų – pageidaujama už Druskininkų rajone, daugiau nei 400 tūkst. litų – už Ignalinos ir Zarasų rajonuose esančias sodybas.

Šiuo metu brangiausiai parduodama sodyba Domoplius.lt yra Rokiškio rajono Pasarčių kaime. Jos kaina – 2,9 mln. litų. Skelbime nurodoma, kad sodyba yra prie Sartų ežero, netoli Utenos. 90 arų sklypo plote yra 180 kvadratinių metrų įrengtas namas, suomiška pirtis, teniso kortai. Nurodoma, kad atstumas nuo pirties iki ežero siekia vos 10 metrų.

2 mln. litų ribą viršija ir Vilniaus rajone šalia Arvydų parduodama sodyba. Už 18,5 ha plotą su keturiais tvenkiniais prašoma 2,4 mln. litų. Sodyboje yra 205 kv. m gyvenamasis namas, kuris pastatytas iš 20 cm skersmens rąstų, taip pat 250 kv. m pirtis su terasa.

Tarp brangiausiųjų patenka ir Anykščių rajone, Skapiškiuose, esanti sodyba. Jos kaina 1,95 mln. litų. Skelbime teigiama, kad Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje parduodama sodyba yra vos 300 metrų nuo Puntuko akmens, netoliese teka Šventoji. Sodyboje yra 164 kv. m gyvenamasis namas su 1,84 ha žemės sklypu, kuriame įrengta pirtis su lauko kubilu, yra ir pagalbinis gyvenamasis pastatas.

Už 1,95 mln. litų parduodama ir dar viena įspūdinga sodyba, kuri yra išskirtinėje Asvejos regioninio parko vietoje – pusiasalyje, Vilniaus rajone, Greičiūniškėse. Šioje vietoje vos prieš dvejus metus buvo baigti statiniai, tad sodyba nauja. 30 kv. m pirtis yra prie pat kranto, o 70 kv. m gyvenamasis pastatas – apie 15–20 m nuo kranto. Skelbime taip pat nurodoma, kad parduodamoje teritorijoje yra labai geras medinis lieptas, kubilas maudytis, akmeninis lauko židinys.

Į brangiausiai parduodamų sąrašą nebuvo įtraukiamos sodybos, kurių pagrindinis tikslas – kaimo turizmas ar kita verslo veikla.

Europos nekilnojamojo turto sektoriuje jaučiamas neužtikrintumas ir pirmenybė teikiama potencialiai saugesnėms rinkoms, o ne sparčiai augantiems centrams.

Taip pat investicijos į alternatyvius nekilnojamojo turto projektus traukia dėmesį kaip alternatyva tradicinėms nekilnojamojo turto rūšims. Taip teigiama „PwC“ kartu su „Urban Land Institute“ atlikto tyrimo ataskaitoje „Nekilnojamojo turto tendencijos Europoje 2012 m.“ (angl. Emerging Trends in Real Estate® Europe 2012).

Tyrimo duomenimis, šių metų perspektyvos priklausys nuo esamų reguliacinių priemonių poveikio bankams išduodant paskolas ir nuo finansų rinkų reakcijos į valstybių skolų problemas. Prognozuojama, jog šiais metais bankų politika gali apsunkinti nekilnojamojo turto finansavimą. Bankų įsiskolinimo mažinimas gali lemti laisvo kapitalo paskoloms nepakankamumą, paskolų brangimą ir trumpesnį grąžinimo terminą, dėl to atsirastų būtinybė ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių.

Tyrimas parodė, jog šiais metais pastebimas bendras respondentų pesimizmas dėl galimybės gauti paskolą, o niūriausiai iš visų nusiteikę patys kreditoriai. Tik 6 proc. jų viliasi, kad galimybė suteikti paskolas išliks tokia pati kaip ir 2011 metais, tuo tarpu 42 proc. kreditorių tikisi, kad galimybė suteikti paskolas bus šiek tiek mažesnė ir net 52 proc. mano, kad šiemet suteikti paskolas bus ženkliai sunkiau.

„Situacija, kai sunku gauti paskolas, gali sukurti naujas galimybes, ypač nuosavo kapitalo turintiems investuotojams, kurie neturi poreikio skolintis, bei naujai į rinką ateinantiems paskolų teikėjams“, – teigia „PwC“ vadovaujantysis partneris Lietuvoje Chris Butler.

Respondentų požiūris į nuosavo kapitalo pasiūlą yra kur kas pozityvesnis. Geriausiai nuteikiantis yra institucinių investuotojų vertinimas – net 65 proc. jų mano, kad nuosavo kapitalo pasiūla bus šiek tiek didesnė, o dar 10 proc. respondentų įsitikinę, kad nuosavo kapitalo pasiūla bus žymiai didesnė.

Tyrimo ataskaita rodo, jog 2012 m. bus ieškoma naujų galimybių tiek ilgalaikėms, tiek trumpalaikėms alternatyvioms investicijoms.

Ilgalaikiam specializuotam investavimui rekomenduojama rinktis augančius šių dienų verslus (pvz. saulės energijos parkus, vėjo jėgainių parkus), taip pat investicijas, užtikrinančias stabilų pajamų srautą (pvz. sveikatos apsaugos, ligoninių bei duomenų centrus).

Tuo tarpu trumpalaikėms investicijoms rekomenduojama rinktis didžiųjų miestų prestižinių rajonų pakraščiuose esančius pastatus, kuriems reikalingas atnaujinimas, namus ekonomiškai stabilesnėse užsienio šalyse, kurie gali būti perparduodami turtingiems asmenims iš ekonominių sunkumų kamuojamų valstybių, ar pigius viešbučius.

Remiantis tyrimo ataskaita, šiais metais investuotojai ir toliau strategiškai vengs koncentruotis ties viena šalimi, miestu arba ūkio sektoriumi. Investicijos į nekilnojamąjį turtą sumažėjo beveik pusėje Europos miestų, lyginant su praėjusiais metais, įskaitant pagrindines rinkas, tokias kaip Londonas, Frankfurtas, Kopenhaga, Madridas ir Roma. Patraukliausiai apklausoje vertinami miestai, įsikūrę Vakarų ir Šiaurės Europoje arba augančiuose regionuose Rytų Europoje.

Penkios patraukliausios rinkos Europoje:

Stambulas jau antrus metus iš eilė išrenkamas patraukliausia rinka investicijoms ir plėtrai. Jo populiarumo priežastis – ekonominio augimo perspektyvos ir patraukli demografinė padėtis. Be to, Turkijos mažmeninė prekyba turi ypač didelį potencialą plėstis dėl vartojimo augimo ir didžiųjų tarptautinių kompanijų antplūdžio.

Miunchenas, kuriame vyrauja mažiausias nedarbo lygis visoje Vokietijoje. Pastebėta, kad Miuncheno ekonomika sunkmečio laikotarpiu išliko stabili, todėl jis vertinamas kaip saugi ir patvari rinka, stabilesnė nei Frankfurtas.

Varšuva, kuri yra labiau vertinama užsienio nei vietinių investuotojų. Investuotojai mato didėjančią miesto kaip finansinio Rytų Europos centro reikšmę su besiplečiančiu verslo pastatų sektoriumi. Gerai vertinamas ir Varšuvos mažmeninės prekybos sektorius, nes jis pritraukė tarptautinių prekybos tinklų ir numatoma, jog šis sektorius išliks stabilus ir ateityje.

Berlynas yra vertinamas kaip viena patraukliausių rinkų investicijoms į gyvenamąjį būstą. Berlynas kaip ir Miunchenas laikomas stabilia ir saugia rinka.

Stokholmas investuotojų yra išrinktas kaip vienas saugiausių miestų investuotojams.

Stokholmas ir Švedija maloniai nustebino investuotojus stipria ekonomika sunkmečio laikotarpiu. Stokholmo nekilnojamojo turto rinka laikoma viena stipriausių rinkų Europoje dėl geros viešojo sektoriaus finansų būklės ir tvirtos, eksportu paremtos ekonomikos.

Kitos vyraujančios tendencijos:

82 proc. respondentų Rusijoje šiais metais planuoja daugiau kapitalo investuoti į nekilnojamą turtą, o 75 proc. tikisi pelno iš šių investicijų padidėjimo.

Londono patrauklumas pagal naujas ir esamas investicijas bei nekilnojamojo turto vystymą nukrito. Respondentai yra susirūpinę dėl sunkumų įgyjant turtą, didelės konkurencijos ir „išpūstų“ kainų.

Tikėtina, jog nedaugelyje iš 27 apklausoje analizuotų rinkų investicijos į nekilnojamąjį turtą didės. Respondentai daugiausia investuoti planuoja Berlyne, Hamburge, Stambule, Londone, Maskvoje, Miunchene ir Stokholme, tačiau prognozuojama, jog nepaisant didėsiančių investicijų, turto vertė ir nuomos kainos šiose rinkose turėtų išlikti pastovios.

Už nuomojamą dviejų ar trijų kambarių butą mokėti tūkstantį litų per mėnesį yra įprasta praktika, tačiau pasitaiko skelbimų, kuriuose nurodomos ir penkiaženklės sumos.

Šiuo metu daugiausiai brangių butų nuomojama Vilniaus senamiestyje, o vieno iš jų mėnesio kaina siekia net 12 tūkst. litų. Nemažiau įspūdingos kainos ir Klaipėdoje – 5 tūkst. litų, Kaune – 4 tūkst. litų. Tokios prabangių butų nuomos tendencijos pastebėtos, įvertinus lankomiausio nekilnojamo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenis.
Į brangiausiai nuomojamų butų penketuką patenkančių objektų mėnesio kaina viršija 5 tūkst. litų. Domoplius.lt projekto vadovo Evaldo Narbuntovičiaus teigimu, brangiai nuomojamų butų, kurių mėnesio kaina viršija 3 tūkst. litų, skelbimai sudaro apie 9 proc. visos nuomojamų butų pasiūlos.
„Kovo viduryje Vilniuje minėtų skelbimų buvo daugiau nei 230, Klaipėdoje – apie 20, Kaune – apie 10. Dažniausiai už daugiau nei 3 tūkst. litų nuomojamų butų savininkai nuomininkų laukia ne vieną mėnesį. Nors prestižinėse vietose esantys butai puikiai įrengti, tačiau įvertinus ekonominę situaciją, nedidelė dalis lietuvių pasiryžtų kas mėnesį mokėti 3 ar daugiau tūkstančių litų už nuomojamą butą“, – teigia E. Narbuntovičius.
Nekilnojamojo turto rinkos konsultantų teigimu, dažniausiai prabangius butus išsinuomoja diplomatinių atstovybių darbuotojai ar užsienio įmonių vadovai.
„Dažniausiai savininkai siekia išnuomoti butą ne trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, nes tokiu būdu jie nori užsitikrinti reguliarias pajamas. Surasti tinkamus nuomininkus užtrunka nemažai laiko. Visgi, jei butas – išskirtinis ir strategiškai patogioje vietoje, nuomininkus galima surasti per mėnesį ar netgi greičiau“, – sako Mindaugas Kazlauskas, RE/MAX Bravo vadovas. Jo teigimu, pagrindiniai kriterijai, lemiantys nuomojamo buto kainą, yra vieta, buto dydis, interjeras ir baldai.
Pro langus – Gedimino pilis ar Katedra
Brangiausias šiuo metu Domoplius.lt nuomojamas butas yra pačioje Vilniaus širdyje, Gedimino prospekte. Už 12 tūkst. litų per mėnesį nuomojamo buto dydis įspūdingas – 2 kambarių plotas užima net 205 kvadratinius metrus. Skelbime taip pat pateikta trumpa informacija, kad 4 aukšte esantis butas pasižymi išskirtiniu dizainu ir turi požeminį garažą.
Dar vienas penkiaženklę sumą – 10 tūkst. litų už mėnesį – siekiantis butas nuomojamas Teatro gatvėje. 5 kambarių ir 372 kv. m. ploto butas išsidėstęs per du aukštus, o skelbime dar išskiriama, kad jame yra ir pirtis, du balkonai, terasa, du židiniai, atskiras miegamasis su dvigule lova ir vonios kambariu, drabužinė.
5 kambarių apartamentai išnuomojami ir Vilniaus senamiestyje, Šv. Ignoto gatvėje. Senoviniame, 1900 m. statytame name esančio 273 kv. m. buto mėnesio nuomos kaina – 8500 litų. Skelbime išskiriama, kad apartamentai užima du aukštus, yra trys miegamieji su atskirais vonios kambariais, pro buto langus atsiveria nuostabi Gedimino pilies panorama.
Toje pačioje, Šv. Ignoto gatvėje, nuomojamas ir kitas prabangus, 4 kambarių butas. Jo mėnesio nuomos kaina – 6500 litų. 1940 m. pastatytame senovinės autentiškos architektūros name esantys apartamentai užima du aukštus ir siekia 150 kv. m., o pro langus atsiveria nuostabūs vaizdai į Kotrynos bažnyčios ansamblį.
Bene kukliausias į brangiausių sostinėje nuomojamų butų penketuką patenkantis butas yra Tilto gatvėje. 3 kambarių ir 102 kv. m. buto nuomos kaina siekia 4500 litų per mėnesį. Skelbime pažymima, kad pro 5 aukšte esančio buto balkoną atveria vaizdas į Katedrą.
Klaipėdoje brangiau negu Kaune
Kaune ir Klaipėdoje taip pat yra nuomojamų butų, kurių kainos siekia ar viršija 4 tūkst. litų.
Brangiausias išnuomojamas butas Klaipėdoje – 5000 litų už mėnesį – yra  Kauno gatvėje, daugiaaukščiame 2008 m. statybos name. Išnuomojami moderniai įrengti 6 kambarių apartamentai, kurie yra pačiame viršutiniame, 18 aukšte, o jų plotas užima 308,09 kv. m.
Dar vienas prabangus būstas Klaipėdoje išnuomojamas Kuosų gatvėje 2008 m. pastatytame namo 34 aukšte. Jo mėnesio nuomos kaina – 4900 litų.
Kaune nuomojamų prabangių butų kainos kiek mažesnės negu Klaipėdoje. Brangiausiu galima vadinti Laisvės alėjoje išnuomojamą butą, kurio mėnesio kaina 4000 litų. Skelbime teigiama, kad 113 kv. m. bute yra net trys miegamieji kambariai, virtuvė, sujungta su svetaine, didelė drabužinė, du vonios kambariai.

„Centralizuoto valstybės turto valdymo priemonės, valstybės turto informacinės paieškos sistemos kūrimo darbai atliekami nesilaikant nustatytų terminų“, – konstatuoja valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Nijolė Mickuvienė.
Valstybės kontrolė jau daug metų ragina paskirti instituciją, atsakingą už valstybės turto valdymo politikos formavimą ir įgyvendinimą, atsisakyti praktikos, kai vienos valdžios institucijos patalpas pigiai nuomoja, o kitos brangiai nuomojasi.
Valstybės valdomas patalpas išnuomoti galima tik konkurso būdu, pagal Vyriausybės nustatytas taisykles, rinkos kainomis, tačiau sprendimą dėl nuomos priima pats turto valdytojas. Jis turi gauti Aplinkos ministerijos pritarimą, bet, matyt, tik formalų, nes ministerijos atstovė Raimonda Karnackaitė pabrėžė, kad nuomos kainas tikrinti ar jas skaičiuoti – ne ministerijos kompetencija.
Kai kiekviena valdžios įstaiga su valstybės jai patikėtu turtu elgiasi pagal savo supratimą, taip ir išeina, kad, Saulėlydžio komisijos skaičiavimais, vien Vyriausybės kompetencijai priskirtinų įstaigų nekilnojamojo turto administravimo ir priežiūros išlaidos, tenkančios 1 kv. m bendro nekilnojamojo turto, svyruoja nuo 30 iki 90 Lt per mėnesį, bet yra ir tokių, kurių išlaidos smarkiai viršija 100 Lt.
„Pirma, turtą reikia inventorizuoti, kas bandoma daryti, antra, sukurti motyvacinę sistemą, kad institucijos būtų suinteresuotos savo plotą optimizuoti”, – siūlo Saulėlydžio komisijos narys, Viešosios politikos ir vadybos instituto direktorius Haroldas Brožaitis.
Pavyzdžiui, Suomijoje veikia viena centrinė valstybės nekilnojamojo turto valdymo agentūra, kuri sprendžia, gal verta patalpas išnuomoti, pavyzdžiui, miesto centre, o toliau nuo jo išsinuomoti didesnes ir dar sutaupyti. Kai kur valstybės institucijoms patalpoms administruoti skiriama nustatyta suma, o jos pačios sprendžia, ar likti esamose, ar ieškoti pigesnių, nes sutaupyti pinigai lieka joms.

Box
Valstybės institucijų ir įstaigų gaunami ir mokami nuompinigiai (mln. Lt)
Metai    Pajamos už patalpų nuomą    Nuomos išlaidos    Skirtumas
2008    26,8    62,1    –35,3
2009    24,1    68,1    –44
2010    24,8    62,1    –37,3
2011    26,7    52,8    –26,1
2012 m. planas    21,6    ?
Šaltinis: Finansų ministerija

Preliminariais Registrų centro duomenimis 2011 metais Kaune parduota 2712 butų arba 10 % daugiau negu 2010 metais. Klaipėdoje sudaryti 2042 būsto pardavimo sandoriai, t.y. 5 % daugiau negu 2010 metais.

Tiesiogiai iš NT vystytojų Klaipėdoje praėjusiais metais nupirkta 180 naujų butų, vidutiniškai po 15 butų per mėnesį, t.y. apie 16 % mažiau nei 2010 metais. Klaipėdoje naujų butų pardavimai visus metus vyko stabiliai, išsiskyrė tik antrasis ketvirtis, kai buvo parduota apie 24 %  daugiau butų nei likusiais metų ketvirčiais. Kaune, kaip ir Klaipėdoje, pardavimai vyko stabiliai, tačiau paskutinį metų ketvirtį naujų butų parduota apie 20 % mažiau. Per praėjusius metus Kaune iš viso sudaryta apie 230 naujos statybos butų pardavimo sandorių.

Lyginant su kitais didžiausiais Lietuvos miestais Klaipėdoje naujos statybos butų pardavimai pernai buvo apie 18 % mažesni nei Kaune ir tesudarė vos 15 % Vilniuje parduotų naujų butų. Lyginant pardavimus vienam tūkstančiui gyventojų, Vilnius išlieka lyderiu tarp kitų miestų – naujų butų pardavimo apimtimi 2,2 karto lenkia Klaipėdą ir 3,2 karto Kauną.

Preliminariais Registrų centro duomenimis 2011 metais  Klaipėdoje labiausiai perkami buvo nuo 200 iki 250 tūkst. litų kainavę  butai, kurie sudarė 42 % visų parduotų naujos statybos būstų. Dažniausiai klaipėdiečiai įsigydavo 2-3 kambarių butus, kurių plotas nuo 50 iki 65 kv. m. Skirtingai negu Klaipėdoje, Kaune populiariausi buvo nauji, virš 100 kv. m siekiantys būstai, kurie sudarė apie trečdalį pardavimų. Kaune 31 % naujos statybos būsto sandorių vertė siekė  nuo 150 iki 200 tūkst. litų.

Naujos statybos butų kainos Klaipėdoje per 2011 metus beveik nekito ir šiuo metu vidutinė kaina už kvadratinį metrą siekia apie 4300 litų. Vidutinė naujo būsto kaina per 2011 metus daugiausiai, lyginant didžiuosius Lietuvos miestus, mažėjo Kaune – 8 % iki dabartinės3870 litų už kvadratinį metrą. “Naujų butų kainos mažėjimą Kaune lėmė ne daromos nuolaidos, bet atnaujinti projektai, kurie papildė pasiūlą pigesniais nei rinkos kaina butais.” – teigia T. Žiaugra.

Rinkos analitiko skaičiavimais, Klaipėdoje per metus naujų butų pasiūla pastatytuose daugiabučiuose išaugo 11 % ir šiuo metu sudaro apie 760 butų. Pasiūla per metus buvo papildyta keletu naujų daugiabučių dar prieš 4-5 metus pradėtuose plėtoti kvartaluose, kurie tiek 2010, tiek 2011 metais sulaukė didžiausio pirkėjų susidomėjimo. T. Žiaugros skaičiavimu, praėjusiais metais net 60 % naujos statybos butų Klaipėdoje buvo parduota vos trijuose skirtinguose projektuose.  Tuo tarpu Kaune per metus naujos statybos butų pasiūla sumažėjo 14 % ir šiuo metu siekia apie 840 butų, iš kurių net 500 butų yra sustabdytuose projektuose.

Beveik 13 mln. litų kainuojantis individualus namas ir butas už beveik 4 mln. litų, daugiausiai prabangių namų parduodama sostinės Valakampių rajone, o butų – Senamiestyje ir centre.

Tokios brangiausių parduodamų būstų tendencijos pastebėtos įvertinus daugiau nei 80 tūkst. lankomiausiame nekilnojamo turto skelbimų portale Domoplius.lt skelbiamų objektų.

Į brangiausiai parduodamų individualių namų penketuką patenkančių objektų kaina viršija 5 mln. litų, tuo tarpu butų kaina svyruoja nuo 1,8 iki 3,9 mln. litų. Dauguma šių objektų yra parduodami Vilniuje, keletas – Klaipėdoje.

Kainą lemia vieta

Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, šiuo metu portale parduodama daugiau nei 1 tūkst. namų ir beveik 400 butų, kurių kaina siekia daugiau nei milijoną litų. „Daugiau nei vieno milijono litų vertės butai ir namai sudaro vos 3 proc. mūsų portalo skelbimų. Minėtų būstų savininkai šiemet turės mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Verta paminėti ir tai, kad nuo šių metų pradžios brangesnių nei vieno milijono litų būstų pasiūla nepadidėjo. Tikėtina, kad panaši situacija išliks ir artimiausius dvejus metus“, – sako E. Narbuntovičius.

Nekilnojamojo turto rinkos konsultantų teigimu, būsto kainą labiausiai lemia vieta – kokiame mikrorajone yra būstas, koks susisiekimas, kaimynystė, saugumas, panorama pro langus, infrastruktūra ir pan.

„Teisingai įvertintą daugiau nei vieno milijono litų vertės būstą galima parduoti per 2-6 mėnesius. Pardavimo trukmė priklauso nuo vietovės patrauklumo, rinkos kainos, konkurencijos. Taip pat jei būstas protingai išplanuotas ir skoningai įrengtas, tikėtina, kad bus parduotas greičiau nei dalinai įrengtas“, – teigia Mindaugas Kazlauskas, RE/MAX Bravo vadovas.

Pastebima, kad labai brangiai įvertintas būstas dažnai parduodamas dėl skubaus pinigų poreikio, todėl pirkėjams yra tikimybė nusiderėti. „Jei pirkėjas pasiūlys greitai atsiskaityti, tikėtina, kad jam bus padaryta 5-10 proc. nuolaida. Tačiau yra pardavėjų, kurie patys neteisingai įsivertino turto kainą. Pervertintas turtas gali nesulaukti pirkėjų pasiūlymų metus ir daugiau. Jeigu minėtu atveju pasitaiko realus pasiūlymas pirkti, gali būti pritaikyta ir 15-30 proc. nuolaida”, – pasakoja M. Kazlauskas.

Gedimino pilis – kaip ant delno

Brangiausias šiuo metu Domoplius.lt parduodamas butas yra Vilniaus centre – V. Mykolaičio-Putino gatvėje. Jo kaina siekia 3,9 mln. litų. Skelbime nurodyta, kad 2010 m. pastatytame name įrengto 3 kambarių buto plotas yra 195 kv. m. Butas yra viršutiniame, aštuntame, namo aukšte.

Beveik 3,5 mln. litų prašoma už sostinės senamiestyje esančioje Teatro gatvėje parduodamą butą. Tiesa, šis butas kur kas didesnis – 5 kambariai, 360 kv. m. Namo statybos metai yra 2000 m. ir šio buto interjeras kiek kuklesnis negu ankstesnio. Vienas iš pagrindinių privalumų – pro langą atsiverianti senamiesčio ir Gedimino pilies panorama.

Tarp penkių brangiausių šiuo metu Domoplius.lt parduodamų butų – ir sostinės Pilies gatvėje esantis būstas. Jo kaina – 2,6 mln. litų, o 5 kambarių plotas užima 200 kv. m. Butas įrengtas senoviniame, 1960 m. pastatytame name, viršutiniame, antrame aukšte, su mansarda.

Į brangiausiųjų penketuką patenka ir už 2,4 mln. litų parduodamas butas sostinės centre – J. Tumo-Vaižganto gatvėje. Skelbime teigiama, kad 128 kv. m. ploto 4 kambarių butas yra unikalus, nes kartu yra ir 100 kv. m. mansarda.

Tarp brangiausiųjų patenka ir vienas būstas Klaipėdoje. Didžiojoje Vandens gatvėje esantis 6 kambarių ir 320 kv. m. butas parduodamas už 1,8 mln. litų. Namas pastatytas net 1883 m. Skelbime informuojama, kad butas turi nuosavą, uždarą kiemą, kuris priklauso tik šiam butui, o pirmame aukšte įrengta pirtis su baseinu, masažine vonia.

Brangiausi namai – sostinės Valakampiuose

Brangiausiai Domoplius.lt portale parduodamas amerikietiško stiliaus individualus namas pastatytas Vilniuje, Valakampiuose, Meškeriotojų gatvėje. Įspūdingas dviejų aukštų ir septynių kambarių namas parduodamas už 12,95 mln. litų. 2008 m. pastatyto namo plotas – 500 kv. m., namui priklauso ir šalia esantis 20 arų sklypas.

Antroje vietoje – už 12,9 mln. litų parduodamas būstas sostinės Šnipiškėse, Geležinio Vilko gatvėje. 2007 m. pastatytas namas yra 6 kambarių, o bendras pastato plotas – 316 kv. m.

12 mln. litų prašoma ir už sostinės Valakampiuose, ant Neries kranto esantį 7 kambarių namą. Skelbime teigiama, kad 802 kv. m. namo interjerą sukūrė garsi dizainerė iš Prancūzijos Anne Toulous, išpuošusi ir „Stiklių“ bei „Naručio“ viešbučius.

Į brangiausių parduodamų namų sąrašą patenka ir Klaipėdos raj. Kalotėje esantis 190 kv. m. namas, kuriame yra keturi kambariai, o šalia yra 8 arų sklypas. Jo kaina – 10,3 mln. litų.

Sostinės Valakampiuose, Vaidilutės gatvėje parduodamas ir dar vienas prabangus – beveik 5,5 mln. litų kainuojantis – namas. Tiek namo viduje, tiek ir lauke įrengti baseinai. 2008 m. pastatyto 6 kambarių namo plotas 400 kv. m.

Nuo šiol nekilnojamojo turto bei infrastruktūros objektų savininkai Lietuvoje galės naudotis pasaulinio lygio inžinerijos, statybos, valdymo ir priežiūros patirtimi, kurios taikymą užtikrins dviejų kanadietiško kapitalo kompanijų įsteigta įmonė „SNC-Lavalin Homburg Property Management“, š.m. sausio 19 d. atidaranti biurą Vilniuje. Analogiškos bendros įmonės šią savaitę veiklą pradeda ir Taline bei Rygoje.

Įmonės steigėjai yra net 100 metų patirtį turinti viena didžiausių pasaulyje inžinerijos, statybos, valdymo ir priežiūros kompanijų „SNC-Lavalin Group Inc.“ bei Baltijos šalyse veikianti įmonė „Homburg Valda“, priklausanti Homburg įmonių grupei, kuri daugiau nei 40 metų plėtoja ir valdo nekilojamojo turto objektus Kanadoje, JAV ir Nyderlanduose.

Pasak bendrovės „SNC-Lavalin Homburg Property Management“ direktoriaus Algirdo Augustaičio, įkurti bendrą įmonę paskatino „Homburg Group“ patirtis Baltijos šalyse ir rinkos vystimosi potencialas, ypač viešosios ir privačios partnerystės srityje.

„Su kapitalo trūkumu infrastruktūros kūrimui ar tobulinimui susiduria ne tik besivystančios valstybės ir ne tik ekonomiškai įtemptu metu. Kanadoje viešojo ir privataus kapitalo partnerystė yra įprastas kelias, ir tokioms šalims kaip Lietuva būtų naudinga pasinaudoti mūsų turima gerąja patirtimi“, – sako A.Augustaitis.

Jo teigimu, „SNC-Lavalin“ komandai yra pavykę pritraukti didžiausią įmanomą kapitalą net rinkai pergyvenant finansiškai sunkiausius laikus. Pavyzdžiui, 2010 m. McGill Universitetinės ligoninės centrui kompanija užtikrino net 732 mln. USD (apie 1,97 mlrd. Lt) investicijų, kas tapo didžiausia suma viešos ir privačios partnerystės istorijoje Kanadoje.

Viešosios ir privačios partnerystės projektams, o ypač specifinės infrastruktūros – geležinkelių, oro uostų, tiltų, ligoninių, kalėjimų, bendrovė planuoja pasitelkti ir motininių kompanijų žmoniškuosius resursus.

Siūlydama savo paslaugas Lietuvoje veikiančioms verslo kompanijoms „SNC-Lavalin Homburg Property Management“ labiausiai orientuosis į prekybos, biurų ir logistikos centrus. Pasak bendrovės direktoriaus, pagrindinis naujosios įmonės konkurencinis pranašumas – geresnis kainos ir kokybės santykis, nei šiandien klientai gauna rinkoje.

1911 m. Kanadoje įkurta „SNC-Lavalin Group Inc.“ yra viena didžiausių inžinerijos, statybos, valdymo ir priežiūros bendrovių pasaulyje.  Daugiau kaip 24 tūkst. darbuotojų turinčios kompanijos pajamos 2010 m. siekė 6,8 mlrd. CAD. Kasmet kelis šimtus projektų projektų įvairiose šalyse vykdančios kompanijos klientai yra biudžetinės įstaigos, telekomunikacijų, žiniasklaidos verslo kompanijos, oro linijos, finansų institucijos, energetikos, mažmeninės prekybos ir kitų sričių bendrovės.

Nuo šių metų įsigaliojusį nekilnojamojo turto mokestį mokės visos šeimos, kurių bendras nekilnojamasis turtas viršija milijoną litų. Vadinasi, mokestį mokės daugiau žmonių, nei manyta iš pradžių: bus skaičiuojamas ne atskiras būstas, viršijantis milijoną litų, bet visų šeimos narių turimų būstų ir pastatų verčių suma. Beje, bus vertinami ne tik butai ar namai, bet ir sodai, negyvenamieji pastatai, tarkime, garažai, fermos, šiltnamiai ar inžineriniai statiniai.
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje fiziniams asmenims priklauso 741 gyvenamosios paskirties būstas ir 415 negyvenamosios paskirties pastatų, kainuojančių daugiau nei 1 mln. Lt. Registrų centro atstovas Aidas Petrošius tvirtina, kad duomenų, kiek šeimų valdo daugiau nei milijono litų vertės nekilnojamąjį turtą, nėra. Tačiau neabejotinai jų bus kur kas daugiau.
Fiziniai asmenys, kuriems atsiranda prievolė mokėti 1 proc. nekilnojamojo turto mokestį, deklaraciją turi pateikti ir mokestį sumokėti iki gruodžio 15 d. Jei šeimai priklausančių pastatų vertė viršija milijoną litų, 1 proc. tarifu apmokestinamas perviršis.
Šio mokesčio mokėtojai bus nustatyti atsižvelgiant į Registrų centro skelbiamą nekilnojamojo turto mokestinę vertę. Pastarąjį kartą masinio vertinimo būdu turto mokestinė vertė buvo nustatyta 2011 m. sausio 1 d. ir galios penkerius metus. Nesutinkantieji su nustatyta verte gali pateikti skundą Registrų centrui iki kovo 31 d.
Turto vertinimu užsiimančios bendrovės „Butas Tau“ direktorius Šarūnas Vareika teigia, kad besidominčiųjų realiomis nekilnojamojo turto vertėmis padaugėjo, tačiau didelio ažiotažo nėra. „Užklausų padaugėjo, norinčių pasikonsultuoti yra, tačiau Registrų centro apskaičiuotos vertės dauguma atvejų yra teisingos ar net mažesnės už realias vertes“, – pabrėžia Š.Vareika.
Tuo tarpu bendrovės „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis mano, kad šis nekilnojamojo turto įstatymas reikšmingų pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje neturės. Viena vertus, mokestis nėra toks didelis, kad žmonės pradėtų pardavinėti turtą rinkoje – norint greitai atsikratyti turto nelabai likvidžioje Lietuvoje rinkoje nuostolis būtų didesnis, negu sumokėti šį mokestį.
„O ar paklausa sumažės, nes potencialūs pirkėjai matys papildomas išlaidas? Galbūt, bet nemanau, kad tai galėtų smarkiai paveikti rinką, nes nekilnojamojo turto mokestis neišvengiamas ir ateityje jį mokančiųjų ratas plėsis. Be to, tie, kurie šiuo metu perka brangų turtą, finansiškai yra pajėgūs. Tokių mažai apgalvotų pirkimų, kai bankas įsiūlydavo labai brangų turtą, nėra. Taigi nekilnojamojo turto mokestis nelabai atbaidys potencialius pirkėjus“, – mano S.Vagonis.

Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter“ atlikta sociologinė apklausa liudija, kad dažniausia nelaimė, su kuria tenka susidurti daugiabučiuose gyvenantiems žmonėms, – dėl trūkusių vamzdžių užliejamas kaimynų butas.

Net 63 proc. daugiabučių gyventojų yra užlieję kaimynus, buvę aplieti patys ar girdėję, kad trūkę vamzdžiai apliejo kaimynų butus ir sugadino juose esantį turtą. Tačiau savo butą yra apdraudęs tik kas dešimtas jo savininkas. Tiesa, po avarijų, patyrę tūkstantinius nuostolius, jau dauguma nukentėjusiųjų skuba į draudimo bendroves ir savo būstus apsidraudžia, tad besidraudžiančiųjų nuo grėsmės užlieti kaimynus kasmet daugėja.
„Tačiau pas mus tas besidraudžiančiųjų nuošimtis vis dar labai menkas, nes, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse apdrausta net 95 proc. būstų, – teigia „Lietuvos draudimo“ gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas. – Beje, mūsų šalyje daugiausiai nedraustų butų yra senos statybos daugiabučiuose, nors kaip tik jie šiuo požiūriu ir yra patys rizikingiausi bei pažeidžiamiausi, mat senuose daugiabučiuose įvyksta per 80 proc. visų vamzdynų gedimų. Tiesa, senuose butuose avarijų padaryta žala paprastai būna mažesnė nei naujuose. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad vidutinė užliejimo sukelta žala butui yra apie 1200 Lt, tačiau pasitaiko pavienių atvejų, kai ji būna dešimteriopai didesnė ar net siekia 40–50 tūkst. Lt. Pavyzdžiui, pernai didžiausia „Lietuvos draudimo“ atlyginta žala už užlieto buto remontą ir ten buvusio turto atkūrimą siekė 32 tūkst. Lt.“
Naujuose daugiabučiuose apdraustų butų jau dauguma, mat žmonės šį nekilnojamąjį turtą dažnai įsigijo imdami paskolas. O imant paskolą būtina sąlyga – apdrausti turtą.
Derėtų paminėti, kad apsidrausti būstą nuo galimo kaimynų užliejimo nėra brangu (nuo 140 iki 200 Lt per metus), o skirtingos draudimo bendrovės draustis siūlo gana panašiomis sąlygomis.

Politikai, ekspertai ir nekilnojamojo turto pardavėjai skirtingai vertina galimas banko „Snoras“ nacionalizavimo pasekmes Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai. Ekonomistai ir politikai baiminasi, kad poveikis bus neigiamas, nes sumenks bendras gyventojų pasitikėjimas bankais, tad gali sumažėti ir teikiamų būsto paskolų skaičius bei sumos.

„Pasitikėjimas bankų sistema dėl „Snoro“ nacionalizavimo greičiausiai mažės“, – neabejoja ūkio ministras Rimantas Žylius. Tokios pat nuomonės laikosi ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas – jo nuomone, pasitikėjimas Lietuvos komerciniais bankais šiuo metu yra kritęs, o dėl to lėtės ir nekilnojamojo turto rinkos augimas.
Tačiau nekilnojamojo turto pardavėjai, priešingai, tikisi, kad dėl „Snoro“ istorijos ir dėl apskritai sumenkusio pasitikėjimo bankais nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje kaip tik atsigaus, nes esą daugės žmonių, kurie nutrauks savo indėlių sutartis ir santaupas nukreips į nekilnojamąjį turtą.
„Kilęs sąmyšis paskatins žmones ieškoti alternatyvų, kam panaudoti iš banko atgautus apdraustus indėlius, kurių bendra suma siekia beveik 4,5 mlrd. Lt. Dėl to nekilnojamojo turto rinkoje galimas paklausos ūgtelėjimas“, – aiškina nekilnojamojo turto bendrovės „Akorus Real Estate“ pardavimo vadovas Donatas Kojala.
Skirtingų nekilnojamojo turto agentūrų atstovai praėjusią savaitę teigė jau pajutę gerokai didesnį susidomėjimą nekilnojamuoju turtu, ypač kainuojančiu iki 300 tūkst. Lt.
Beje, rinkoje dirbtinai išaugus paklausai galimas ir laikinas kainų ūgtelėjimas, nors tikro nekilnojamojo turto bumo ekspertai vis dėlto nesitiki.