Preliminariais Registrų centro duomenimis 2011 metų III ketvirtį Vilniuje parduota virš 1400 butų, t.y. 6 % daugiau nei 2010 metų III ketvirtį ir 3 % daugiau nei 2011 metų II ketvirtį.

Nekilnojamojo turto vystytojai Vilniuje per šių metų III ketvirtį pardavė beveik 250 naujos statybos butų, vidutiniškai po 80 butų per mėnesį. Lyginant naujų butų pardavimus su tuo pačiu laikotarpiu 2010 metais pardavimų apimtys sumažėjo 17 %, o lyginant su antruoju šių metų ketvirčiu – 19 %. „Naujų butų rinka vasarą tradiciškai buvo mažiau aktyvi nei pavasarį, tačiau dalis pirkėjų sprendimą įsigyti būstą atidėjo ir dėl griežtesnės bankų skolinimo politikos.”

2011 metų III ketvirtį didžiausio pirkėjų susidomėjimo sulaukė Žirmūnuose esantys nauji butai. Kituose projektuose pardavimai pasiskirstė gana tolygiai – populiarūs išliko Santariškėse, Lazdynuose, Pilaitėje bei Naujamiestyje esantys nauji daugiabučiai. Vos 40 % naujų butų pardavimų sudarė ekonominės klasės butai, kurių kaina šiuo metu svyruoja nuo 2800 iki 4700 litų už kvadratinį metrą. Nuo metų pradžios kainos šiame rinkos sektoriuje nepakito. Apie 53 % parduotų naujų butų buvo vidutinės klasės, kurių kainos – nuo 4700 iki 6600 litų už kvadratinį metrą. Šioje klasėje kainos per ketvirtį sumažėjo vos 1 %. Pirmą kartą per paskutinius kelerius metus vidutinės klasės butų buvo parduota daugiau nei ekonominės. Likusi, apie 9% parduotų butų dalis, teko prabangiems būstams, kurių vidutinės kainos prasideda nuo 6600 litų už kvadratinį metrą. Skelbiamos kainos šiame sektoriuje per 2011 metų III ketvirtį išliko nepakitusios.

NT vystytojai šiuo metu Vilniuje siūlo apie 1400 naujos statybos butų. Net 54 % pasiūlos sudaro nauji butai dar tik statomuose daugiabučiuose. Per 2011 metų III ketvirtį naujų butų pasiūla Vilniuje sumažėjo vos 6 %, kadangi rinką papildė daugiabučiai Pilaitėje, Žirmūnuose ir Santariškėse. Tačiau nuo metų pradžios naujų butų pasiūla sumažėjo net 17 %. „Šiais metais butų pasiūla yra nuolat papildoma, tačiau naujų butų skaičius rinkoje toliau mažėja. Daugiausia, net 37 %, sumažėjo pasiūla ekonominėje klasėje“.

Šiuo metu ekonominės klasės būsto pasiūlą sudaro 600 butų, kurių beveik pusė yra Pašilaičių mikrorajone. „Dabartinė pasiūlos struktūra, kai ekonominės klasės būstai sudaro vos 42 % visų rinkoje esančių naujos statybos butų, neatitinka paklausos. Didžiąją dalį pirkėjų sudaro ekonominės klasės būsto ieškantys žmonės, tačiau jų pasirinkimo galimybės mažos, jie gali rinktis vos iš 3-4 Vilniaus mikrorajonų“.

PIRMINĖS RINKOS DUOMENYS:

Pasiūlos kitimas 2011 m. III ketv.

Vidutinės kvadratinio metro kainos kitimas 2011 m. III ketv.

Pardavimai 2011 m. III ketv. pagal klases

BFL

Lietuvos katalikų bažnyčia Vilniuje ir Kaune valdo mažiausiai 200 mln. Lt vertės nekilnojamąjį turtą prestižinėse miestų vietose ir patenka į brangiausio nekilnojamojo turto savininkų 200-uką.

Tai, kad po Lietuvos katalikų bažnyčios sparnu priglausti geidžiamiausi pastatai prestižiškiausiose miestų vietose, buvo vieša paslaptis. Tačiau “Veido” užsakymu Registrų centro sudarytas dviejų šimtų brangiausio nekilnojamojo turto Lietuvoje savininkų sąrašas šį spėjimą patvirtina faktais – tradicinės religinės bendruomenės atsiduria net keturiose sąrašo vietose.
Iš religinių bendruomenių brangiausią nekilnojamąjį turtą valdo Vilniaus arkivyskupija, sąraše užimanti 35 vietą. Jos žinioje – beveik 111 mln. Lt vertės turtas. Vilniaus arkivyskupijai priklauso 109 statiniai, tarp jų ir bažnyčios, įkainojami 77 mln. Lt, bei 40 gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, kurių vertė 33 mln. Lt. Bendras šių statinių ir patalpų plotas siekia 81 tūkst. kv. m – o tai prilygsta Kauno “Akropoliui”. Beje, Vilniaus arkivyskupija turi daugiau nekilnojamojo turto negu statybos ir nekilnojamojo turto bendrovė “Hanner” (99,2 mln. Lt ), Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (106,7 mln. Lt) ar “Teo LT” (69,5 mln. Lt).
“Dauguma nekilnojamojo turto registre įregistruotų bažnyčių yra religinės paskirties, todėl jų vertė nustatoma atkuriamosios vertės metodu – vertinant, kiek šiandien kainuotų tokį pastatą pastatyti. Ir tik nedidelės dalies bažnyčių, kurios yra kultūros paskirties, vertė nustatoma masiniu vertinimu, palyginamosios vertės metodu, kai lyginami tam tikru laikotarpiu apibrėžtoje teritorijoje įvykę sandoriai dėl panašaus turto”, – komentuoja Registrų centro atstovas Aidas Petrošius. Kaip žinome, atkuriamosios vertės metodu gaunama viena mažiausių verčių, todėl bažnyčios iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti įvertintos per menkai.
Beje, Katalikų bažnyčiai priklausantis turto aruodas dar pilnės, nes Seimas birželį pritarė Vyriausybės ir Vilniaus arkivyskupijos susitarimui grąžinti arkivyskupijai 4 tūkst. kv. m ploto Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios ir buvusio vienuolyno patalpas šalia Vyriausybės rūmų. Šiuo metu grąžintose patalpose veikia Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos senųjų leidinių saugykla, tačiau jai teks ieškotis kitos vietos.

Nuo mokesčių atleisti

Vilniaus arkivyskupijai priskaičiuoti milijonai nestebina nekilnojamojo turto ekspertų, nes Bažnyčia valdo nekilnojamąjį turtą pačioje Senamiesčio širdyje – Pilies, Didžiojoje, Aušros Vartų ir kitose gatvėse. Dalis šio turto aktyviai naudojama komercinei veiklai. “Bažnyčios nekilnojamasis turtas dažniausiai yra Senamiestyje – pagrindinėse gatvėse, patraukliose vietose. Dalis turto nuomojama, ten įsikūrę biurai, kavinės, restoranai”, – tvirtina nekilnojamojo turto agentūros “Ober-Haus” direktoriaus pavaduotojas Nerijus Juodelis.
Senamiestyje daug dirbančios nekilnojamojo turto agentūros “Centro kubas” direktorius Zigfridas Račkovskis paaiškino, kad Vilniaus arkivyskupijos nekilnojamąjį turtą Vilniuje valdanti Ekonomo tarnyba savarankiškai rūpinasi turtu ir tarpininkų nesamdo, nebent pasikonsultuoja kainų, sutarčių, klientų klausimais.
Beje, tradicinės religinės bendruomenės Lietuvoje naudojasi absoliučiomis mokesčių lengvatomis, nors ir užsiima komercine veikla. Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė paaiškino, kad visas tradicinių religinių bendruomenių nekilnojamasis turtas yra atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Vadinasi, mokestis nemokamas ir už tuos pastatus, kurie nuomojami kavinėms ar parduotuvėms. Be to, neapmokestinamos ir religinių bendruomenių gautos pajamos iš nuomos ar kitos komercinės veiklos, jei jos skiriamos religiniams tikslams – bažnyčių išlaikymui, remontui, sielovados veiklai.
“Tačiau jei religinė bendruomenė gautas pajamas investuos į kitą turtą, pradės kito pastato, kurį naudos komercinei veiklai, rekonstrukciją ar įsigis akcijų, tada laikysime, kad vykdoma ūkinė komercinė veikla, ir pelno mokestį teks mokėti”, – tvirtina A.Gaudutytė.
VMI duomenimis, tiek Stačiatikių, tiek Katalikų bažnyčia pelno mokestį moka. 2009 m. Katalikų bažnyčia sumokėjo .. Lt, o Stačiatikių bažnyčia – .. mln. Lt.

Rekonstruota tik 30 proc. turto

Katalikų bažnyčios atstovai “Veidui” patvirtino gaunantys pajamų iš komercinės veiklos, tačiau visos jos skiriamos bažnyčių išlaikymui bei sielovados veiklai – ir jų ne visuomet pakanka.
“Viskas, ką uždirbame, nueina į Bažnyčią. Mūsų biudžetas visada minusinis, niekada neturime pelno. Pajamos iš nuomos skiriamos pastatų avarinei būklei likviduoti, planavimui, kur investuoti, kad atsipirktų darbai ir gautume nuomos pajamas. Viską planuoja kurija, mes tik vykdome. Kai išnuomojame patalpas, būna visokių nuomonių – visiems atrodo, kad Bažnyčia turi gyventi iš kažko, bet ne iš tokių pajamų. Bet jei pažiūrėsite, kiek bažnyčiose aukų surenkama, pamatysite, kad tai kapeikos. O juk kiek kainuoja bažnyčių išlaikymas – šviesa, elektra, šildymas, valymas ir t.t.”, – dėstė laikinai Vilniaus arkivyskupijos ekonomo pareigas einantis Rimantas Dalgėda. Tiesa, kiek gaunama pajamų iš nuomos, jis neatskleidė.
Žinoma, komerciniams tikslams Bažnyčia naudoja ne visą savo turtą – dalyje pastatų įsikūrusios sielovados organizacijos, kiti stovi tušti ir apleisti, nes jiems sutvarkyti reikia daug investicijų. Tokie pastatai vaiduokliai sostinės centre stūkso jau daugybę metų. R.Dalgėdos tvirtinimu, Bažnyčiai priklausančio nekilnojamojo turto padėtis tragiška, nes rekonstruota tik apie 30 proc. bažnyčių bei kito nekilnojamojo turto. “Mes atgauname pastatus, kurie nebuvo remontuojami daugiau kaip 50 metų”, – primena R.Dalgėda.
Tiesa, yra keletas pavyzdžių, kai Katalikų bažnyčiai priklausantys sugriuvę pastatai buvo prikelti naujam gyvenimui susitarus su partneriais. Dvi sėkmės istorijos susijusios su Kotrynos bažnyčia ir ISM universiteto pastatu. “Mes tikrai buvome nepajėgūs sutvarkyti Kotrynos bažnyčios ir ji kol kas mums nebuvo tokia reikalinga, todėl susitarėme su miesto savivaldybe dėl jos sutvarkymo ir sudarėme panaudos sutartį dvidešimčiai metų. Kitas pavyzdys – ISM universitetas. Sudarėme sutartį, kad per kelerius metus restauruosime pastatą, o tada čia įsikurs universitetas. Sutvarkymo darbams ėmėme paskolą, nes žinojome, kad per nuomą galime grąžinti paskolą ir padengti išlaidas”, – vardija R.Dalgėda.
Vilniaus arkivyskupijos ekonomas atskleidė, kad šiuo metu kurijai nerimą kelia trys skauduliai – trys apleisti stambūs objektai: Misionierių bažnyčia, buvusi Subačiaus ligoninė, Rasų kalėjimas ir Dominikonų vienuolynas prie Šventosios Dvasios bažnyčios. Bažnyčiai priklauso ir keli apleisti pastatai Šv. Ignoto gatvėje.

Iš nuomos – pusė milijono

Brangaus nekilnojamojo turto turi ir Lietuvos jėzuitų provincija, atsidurianti 84-oje brangiausio nekilnojamojo turto savininkų sąrašo vietoje ir valdanti 52,8 mln. Lt vertą turtą. Jai priklauso 27 ha žemės, įkainotos 3,7 mln. Lt, 58 statiniai, verti 46,7 mln. Lt, ir gyvenamosios bei negyvenamosios patalpos, vertos 2,4 mln. Lt.
Trečioje vietoje pagal brangiausią nekilnojamąjį turtą – Kauno arkivyskupijos kurija, esanti 138 sąrašo vietoje ir valdanti 35,6 mln. Lt vertės turtą. Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas informavo, kad komercinėmis sąlygomis nuomojama tik nedidelė dalis arkivyskupijai priklausančių patalpų – 15 proc. Kitos patalpos skirtos sielovados reikmėms – jose įsikūrę maldos namai, įvairūs jaunimo, šeimos centrai, “Caritas” ir kitos organizacijos. “Patalpas nuomojame stomatologijos kabinetams, optikoms, psichologo kabinetui, įvairioms parduotuvėms. Be abejo, atsižvelgiame į tai, kokią veiklą vykdys nuomininkas, – jei ji kirstųsi su Bažnyčios moralinėmis nuostatomis, tokiam klientui neišnuomotume”, – tvirtina D.Chmieliauskas.
Jis informavo, kad pernai iš nuomos gauta apie 500 tūkst. Lt pajamų. “Tačiau pelno jokio, nes tos pajamos skiriamos kitų 85 proc. patalpų eksploatacinėms išlaidoms ir sielovados veiklai finansuoti. Vien darbuotojų, dirbančių įvairiuose sielovados baruose, atlyginimams per metus reikia panašios sumos, o kur dar visos komunalinės paslaugos, mokesčiai, renovacijos”, – pabrėžia D.Chmieliauskas.
Iš kitų religinių bendruomenių turtingiausias Vilniaus stačiatikių Šventosios Dvasios vienuolynas, kurio valdomo nekilnojamojo turto vertė siekia 30,4 mln. Lt. Ši religinė bendruomenė taip pat užsiima komercinių patalpų nuoma.

Suskaičiuoti viso turto neįmanoma

Kaip matyti iš Registrų centro pateikiamų duomenų, vien Vilniaus ir Kauno arkivyskupijų bei jėzuitų valdomas turtas vertinamas apie 200 mln. Lt. Tai, kad Bažnyčia išlindo stambiausių nekilnojamojo turto savininkų sąraše – iškalbingas faktas. Tačiau su jos turtais susiję skaičiai toli gražu ne galutiniai. Suskaičiuoti viso Bažnyčios valdomo turto Lietuvoje neįstengia net Registrų centras, nes turtas išbarstytas per daugybę rankų – skirtingas arkivyskupijas, parapijas, vienuolynus.
Vis dėlto kyla klausimas: ar Katalikų bažnyčia, gaudama finansavimą iš Vyriausybės ir atleista nuo mokesčių, neturėtų deklaruoti savo turto, pajamų bei išlaidų viešai ir skaidriai? Juk tuomet ir visuomenės nepasitenkinimo dėl Bažnyčios valdomo turto kiltų kur kas mažiau.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų liepos mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Vilniuje butų kainos išliko nepakitusios, tuo trapu kitose Baltijos šalių sostinėse smuko: Taline – 1,4 proc., Rygoje – 0,2 proc.

“Ober-Haus” statistiniai duomenys rodo, kad ryškiausi butų kainų pokyčiai, lyginant su 2010 metų liepa, fiksuojami Estijos sostinėje: Taline butų kainos per metus pakilo 15,8 proc. Rygoje metinis augimas siekia 4,6 proc., tuo tarpu Vilniuje, lyginant su praeitų metų liepa – 2,8 proc.,.

Aukščiausia vidutinė buto kvadratinio metro kaina ir toliau iš lieka Vilniuje – 1,208 EUR/ kv. m . Toliau rikiuojasi Talinas, kur vidutinė kaina siekia 1,016 EUR/kv. m . Latvijos sostinėje Rygoje vidutinė buto vieno kvadratinio metro kaina sudaro 941 EUR.

Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2007 m., iki šių metų liepos mėnesio labiausiai butų kainos yra smukusios Rygoje – 59,5 proc. Taline nuosmukis siekia 40,5 proc., Vilniuje – 39,1 proc.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Šiaulių AVMI) specialistai tikrino vieną gyventoją, iš kokių lėšų jis kelerių metų laikotarpiu įsigijo dešimtis nekilnojamojo turto objektų ir teikė paskolas: už beveik pusę milijono litų. Kadangi šio turto teisėtumo šiaulietis negalėjo pagrįsti, mokesčių administratorius pripažino pusę milijono litų nedeklaruotomis bei neapmokestintomis pajamomis ir apskaičiavo beveik 107 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio.

“Šis gyventojas nuo 2006-ųjų iki 2009 metų įsigijo dešimt nekilnojamojo turto objektų už didesnę nei 220 tūkst. litų vertę, o savo valdomai bendrovei 2009-aisias paskolino 250 tūkst. litų. Išlaidos nemenkos, vadinasi, ir pajamos turi būti atitinkamos, – gyventojo pajamų vertinimą aiškina Šiaulių AVMI viršininko pavaduotoja Zofija Brazaitienė. – Mokesčių mokėtojo mokestinio patikrinimo metu buvo paprašyta oficialiais pajamų šaltiniais pagrįsti 2006-2009 metais patirtas išlaidas: iš viso beveik pusė milijono litų.”

Išanalizavus šiauliečio gautas pajamas tapo akivaizdu, kad jų nepakako nekilnojamam turtui įsigyti bei suteiktoms paskoloms pagrįsti. Mokesčių administratoriui šiaulietis tuomet paaiškino, dovanų iš senelių gavęs 100 tūkst. JAV dolerių, o 100 tūkst. litų uždirbęs iš prekybos turguje. Gyventojas senelių didelės vertės piniginės dovanos nepagrindė jokiais faktiniais įrodymais bei oficialiais dokumentais. Nepateikė įrodymų ir apie neva iš prekybos turguje gautą pelną. Kadangi mokesčių mokėtojas buvo nedeklaravęs individualioje prekybos ir paslaugų įmonėje gautų apmokestinamųjų pajamų, vadinasi, nebuvo ir pelno iš įmonės veiklos bei galimai uždirbtų 100 tūkstančių litų. Buvo padaryta išvada, kad mokesčių mokėtojas gavo kitų nedeklaruotų bei neapmokestintų pajamų. Šiaulietis neįrodė nuo beveik pusės milijono litų sumokėjęs privalomus mokesčius. Tuomet mokesčių administratorius apskaičiavo beveik 107 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio.

Surinkta medžiaga tolimesniam tyrimui perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybai.

Šiaulių AVMI, įtarusi asmenis padarius baudžiamajame įstatyme numatytas veikas, dėl 5 fizinių asmenų neteisėto praturtėjimo kreipėsi į FNTT. Baudžiamajame kodekse 1891 straipsniu “Neteisėtas praturtėjimas” įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už didesnės nei 500 MGL vertės nuosavybės teise priklausančio turto, kurio įgijimas nepagrindžiamas teisėtomis pajamomis, turėjimą.

Per šių metų 6 mėnesius Šiaulių AVMI iš viso yra pateikusi 38 medžiagas FNT tarnybai ir Šiaulių apygardos prokuratūrai įvertinti mokėtojų galimai padarytus nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai. Iš viso Valstybinė mokesčių inspekcija teisėsaugos institucijoms šiemet perdavė 172 medžiagas dėl galimai nusikalstamos veiklos bei 15 medžiagų dėl galimai neteisėto praturtėjimo.

Šiaulių AVMI primena, kad tiek gyventojai – fiziniai asmenys, tiek bendrovės – juridiniai asmenys visą reikalingą informaciją, kaip teisingai apskaičiuoti, deklaruoti bei sumokėti mokesčius gali gauti paskambinę trumpuoju VMI Mokesčių informacijos centro telefonu 1882 arba rasti internete adresu www.vmi.lt, o apie pastebėtus finansinius nusižengimus galima informuoti tuo pačiu – 1882 – telefonu.

"Veido" archyvas

Tačiau pastebimos įtakos, anot ekspertų, šie pirkėjai rinkai nedaro, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Daugiausia perkantieji – rusai ir baltarusiai, kurie Lietuvoje įsigyja ir prabangių apartamentų poilsiui, ir abejotinų statinių, neva padedančių gauti vizą.

Registrų centro sudaryta pastarųjų metų nekilnojamojo turto Lietuvoje pirkusių užsieniečių statistika rodo, kad gausiausiai šalyje apsiperka kaimynai iš Rusijos, Baltarusijos ir Latvijos.

Taip pat nemažai nekilnojamojo turto įsigyja Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir JAV gyventojai, tiesa, pastarieji dažniau šį turtą paveldi.

Registrų centro duomenimis, Lietuvoje nekilnojamojo turto sandorių, kuriais turtas perleistas užsieniečiams, itin sumažėjo 2009 metais, tačiau jau pernai kone visose kaimyninėse šalyse jų įvykdyta daugiau. Daugiausia apsiperkančiose Rusijoje, Baltarusijoje perimto turto sandorių per pastaruosius metus tik gausėjo. Kasmet vis daugiau nekilnojamojo turto Lietuvoje įsigijo ir Danijos, Estijos, Izraelio, Lenkijos, Prancūzijos piliečiai.

Iš Baltarusijos ir Rusijos Lietuvoje turtą per pastaruosius metus įsigijo tik fiziniai asmenys.

Juridinių pirkėjų šiemet daugiausia užfiksuota iš Jungtinės Karalystės, jie pirko 22 objektus. Pernai gausiausiai nekilnojamojo turto Lietuvoje įsigijo Latvijos (21) ir Danijos (26), 2009 m. – Švedijos (22) kapitalo juridiniai asmenys.

naujas_bustas

Šiemet tikimasi, kad nekilnojamojo turto sandoriams Baltijos šalyse investuotojai išleis triskart didesnę sumą nei pernai – grįžta jų pasitikėjimas regionu.

Didžiausią investuotoju susidomėjimą dėl įvesto euro ir glaudžių ekonominių saitų su Skandinavijos šalimis šiuo metu jaučia Estija. Lietuva pagal sandorių vertę yra antra. Plėtros įmonėms ir investuotojams Lietuvoje kol kas sunku suderinti lūkesčius dėl kainų, rašo “Verslo žinios”.

“Investuotojų domėjimasis Baltijos regionu grįžta. Tokiam elgesiui įtakos turi sparčiai auganti Baltijos šalių ekonomika, gerėjantys verslo lūkesčiai, palankios reikšmingų tarptautinių finansinių institucijų prognozės Baltijos šalims”, – sakė “Colliers International” Konsultavimo ir vertinimo departamento direktorė Ramunė Aškinienė.

Pernai Lietuvoje įvyko vos vienas rimtas investicinis sandoris – “Vilmestos” išplėtotą verslo centrą Vilniaus Saltoniškių gatvėje, kuriame įsikūrusi “Danske Bank” centrinė buveinė, įsigijo Lietuvoje veikiantis “Lords LB Asset Management”.

“Mes esame ir pirkėjai, ir pardavėjai tuo pačiu metu. Kaip pardavėjai matome, kad yra apčiuopiama aukščiausio lygio objektų sostinėse paklausa – prekybos ir pramogų centrų, prekybos centrų, tinklų, verslo centrų su patikimais nuomininkais”, – pasakė “BPTAsset Management” Veiklos Lietuvoje vadovas Antanas Anskaitis.

Anot jo, komerciniai bankai tokioms investicijoms daug labiau nusiteikę skolinti pinigų nei prieš pusmetį, taigi, lėšos nėra kliūtis.

Viena priežasčių, kodėl plėtros įmonės delsia parduoti objektus, jei šie nekelia rūpesčių, – neaišku, kur tuos gautus pinigus toliau investuoti. Mat nekilnojamojo turto rinka dar labai vangi. Kita priežastis – nekilnojamojo turto objektų savininkai tikisi atkurti pajamų iš nuomos srautus ir taip padidinti objektų vertę.

Anot pašnekovų, dėl minėtų priežasčių Lietuvoje yra atotrūkis tarp investuotojų norimų mokėti sumų ir plėtros bendrovių prašomos kainos.

“Tačiau šis skirtumas mažėja. Šiandien yra kaip tik tinkamas laikas patraukliems objektams įsigyti, todėl, nenorėdami praleisti palankios galimybės, investuotojai yra pasiruošę mokėti daugiau”, – sakė R.Aškinienė.

Namų ūkių finansinis turtas 2010 metų pabaigoje siekė 76,2 mlrd. litų – 3 proc. mažiau nei 2009-ųjų pabaigoje.

Namų ūkių įsipareigojimai praėjusių metų pabaigoje siekė 37,6 mlrd. litų – 3 proc. mažiau nei 2009 metų pabaigoje, pranešė Lietuvos bankas.

Daugiausia namų ūkių finansinio turto 2010 metų pabaigoje sudarė akcijos (38 proc.) ir grynieji pinigai bei indėliai (41 proc.). Paskolos sudarė 76 proc., kitos mokėtinos sąskaitos – 24 proc. visų namų ūkių įsipareigojimų.

2010-ųjų pabaigoje vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 24 tūkst. litų namų ūkių finansinio turto ir 12 tūkst. litų įsipareigojimų.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) dėl pajamų ir turto neatitikimo įtarimų sukėlė 205 valstybės tarnautojai, dar pusantro šimto valdininkų įtarimų sukėlė, nes turi sutaupę šimtus tūkstančių litų grynųjų pinigų, pirmadienį pranešė Vyriausybės atstovai.

Pasak Ministro pirmininko spaudos tarnybos pranešimo, mokesčių inspektoriais atlikus patikrinimą ir nustačius 177 valstybės tarnautojus, deklaravusius po daugiau kaip 300 tūkst. litų ne banke laikomų piniginių santaupų, peršasi išvada, kad tokios santaupos būna nepagrįstos realiais šaltiniais ir deklaruotos, tikintis ateityje pagrįsti turto įsigijimą.

Teigiama, kad šie asmenys prarado galimybę ateityje minėtomis lėšomis grįsti turto įsigijimą. Jų atžvilgiu tęsiamas mokestinis tyrimas ir, surinkus pakankamai informacijos, visa medžiaga bus perduota prokuratūrai.

“Po taikytų įvairių kontrolės procedūrų valstybės tarnautojai ir jų sutuoktiniai buvo priversti pripažinti, jog jie VMI pateiktose deklaracijose nepagrįstai deklaravo daugiau kaip 33 mln. litų tariamai turimų santaupų. Visi pažeidėjai pateikė patikslintas turto deklaracijas,” – pranešime spaudai sakė premjero patarėjas Mykolas Majauskas.

Specialiųjų tarnybų duomenimis, aštuonims asmenims iš šio sąrašo jau yra pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Vertinant turto ir pajamų neatitikimą, įtarimų sukėlė 205 valstybės tarnautojai. Patikslinus deklaracijas šiuo metu vykdomi detalūs tyrimai siekiant įvertinti 86 valstybės tarnautojų ir jų sutuoktinių atžvilgiu nustatytas su galimu mokesčių vengimu susijusias grėsmes.

“Yra atvejų, kai sutuoktiniai, remiantis 2008 metų turto deklaracijomis, santaupų neturėjo, 2009 metais jų turėjo tik kiek daugiau kaip 20 tūkst. litų, tuo metu, panaudodami banko suteiktą paskolą, įsigijo didesnės kaip 1 mln. litų vertės butą ir bankui sumokėjo daugiau kaip 200 tūkst. litų grynaisiais pinigais”, – teigė M.Majauskas.

“Dar vienai valstybės tarnautojų šeimai, preliminariais vertinimais, turimam turtui pagrįsti gali pritrūkti apie 400 tūkst. litų. Kitaip tariant, įtariama, kad beveik 0,5 mln. litų gauti neskaidriai ir nuo jų nemokėti mokesčiai,” – vardino premjero patarėjas.

Anot pranešimo, nustatytas ne vienas pajamų iš vertybinių popierių nedeklaravimo atvejis, toliau tiriami vertybinių popierių pardavimo-įsigijimo sandoriai su užsienio asmenimis. Gavusi informaciją iš užsienio valstybių, VMI nustatys, kiek, nuslėpus šiuos sandorius, bandyta nesumokėti mokesčių.

Nuo 2010 metų pabaigos VMI jau patikrino daugiau nei 100 tūkst. valstybės tarnautojų ir jų sutuoktinių pateiktų gyventojų pajamų ir turto deklaracijų už 2008-2009 metus.

Pernai lapkritį buvo pradėti tyrimai rizikingiausių mokesčių vengimo požiūriu asmenų atžvilgiu. Ypatingas dėmesys skiriamas Muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos bei kitų institucijų, kovojančių su šešėline ekonomika, kontrabanda, tarnautojų analizei.

Pasak VMI tyrėjų, visais atvejais, kai valstybės tarnautojai ir jų sutuoktiniai teisėtai gautomis pajamomis nesugebės pagrįsti turimo turto įsigijimo, atsiras pagrindas jiems taikyti atsakomybę pagal Baudžiamąjį kodeksą už neteisėtą praturtėjimą.

Į naujas didžiųjų miestų savivaldybių tarybas išrinktų turtingiausių politikų gerovė siekia keliasdešimt milijonų litų, o kai kurie būsimieji vietos valdžios atstovai neturi nė cento.

Tuo tarpu daugumos didžiųjų miestų savivaldybių naujos kadencijos tarybų narių turtai siekia nuo 100 iki 300 tūkst. litų, remdamasis Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktomis kandidatų deklaracijomis rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Turtingiausias į Vilniaus tarybą išrinktas politikas – Darbo partijos (DP) lyderis Viktoras Uspaskichas. Europarlamentaras deklaravo turįs turto už 71 mln. 738 tūkst. litų. Jo privalomo registruoti turto vertė siekia 3 mln. 269 tūkst. litų. V.Uspaskichas nurodė, kad turi vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių už 61 mln. 165 tūkst. litų. Piniginės lėšos sudaro beveik 7 mln. 304 tūkst. litų.

Antroje vietoje pagal turtą atsidūręs buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas nuo V.Uspaskicho gerokai atsilieka. Jis deklaravo turįs turto už 5 mln. 522 tūkst. litų. Ambicijų vėl vadovauti sostinei neslepiantis politikas taip pat nurodo suteikęs paskolų už 1 mln. 416 tūkst. litų, o pasiskolinęs už 1 mln. 543 tūkst. litų.

Milijoninį turtą valdo ir “darbietis” Šarūnas Birutis. Jis deklaravo turto už 3 mln. 784 tūkst. litų. Dar 3 mln. 225 tūkst. litų yra paskolinęs. Į Vilniaus tarybą išrinktas kitas DP atstovas Sergejus Novikovas nurodė turintis turto už 2 mln. 330 tūkst. litų, vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių už daugiau kaip 1 mln. litų ir 375 tūkst. litų piniginių lėšų.

Vilniaus tarybos narių mandatus laimėjo ir daugiau milijonierių. Su A.Zuoko judėjimu į rinkimus ėjusio Kęstučio Nėniaus deklaruoto turto vertė – 2 mln. 821 tūkst. litų. “Darbiečio” Jono Pinskaus turtas siekia 1 mln. 944 tūkst. litų. Jis taip pat nurodo 500 tūkst. litų paskolinęs. Socialdemokrato Vytauto Milėno turtas – daugiau kaip 1 mln. 227 tūkst. litų.

Užtat turto ir lėšų visai neturi “darbietis” Sergejus Ursulas. Konservatorės Paulės Kuzmickienės turtas – beveik 36 tūkst. litų. Politikė yra paėmusi 19 tūkst. litų paskolą. Socialdemokratas Juras Požela nurodė turintis beveik 44 tūkst. litų piniginių lėšų. Jo pečius slegia daugiau kaip 5 tūkst. litų skola. Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos “Valdemaro Tomaševskio blokas” atstovė Vanda Kravčionok deklaravo turto už beveik 48 tūkst. litų.

Iš 41 Kauno tarybos narių mandatus užsitikrinusio asmens 10 drąsiai galima priskirti turtingiesiems. Į laikinosios sostinės merus besiveržiantis verslininkas Visvaldas Matijošaitis, koalicijos “Vieningas Kaunas” lyderis deklaravo turįs 10,9 mln. litų vertės turto. Jo sutuoktinės Irenos Matijošaitienės, išrinktos pagal tą patį sąrašą, turtas kiek kuklesnis – 2,4 mln. litų.

Turtingi ir visi Kauno taryboje dirbsiantys liberalcentristai. Kęstutis Mikėnas valdo 6,5 mln. litų vertės turtą, Arvydas Garbaravičius – 3,5 mln. litų (paėmęs beveik milijono paskolą ir pats paskolinęs 670 tūkst. litų), Tautvydas Barštys – 2,6 mln. litų. Kiek kuklesni Kauno “darbiečiai”. Seimo nario Vydo Gedvilo deklaruoto turto vertė – 1,7 mln. litų, tačiau politiko pečius slegia 780 tūkst. litų paskola. Buvęs vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius turi 1,1 mln. litų, bet yra paėmęs 290 tūkst. litų paskolą.

“Tvarkiečio” verslininko Židrūno Garšvos turtas siekia 2,4 mln. litų (ir paskola – 1,7 mln. litų), Liberalų sąjūdžio (LS) atstovės Onos Balžekienės – 1,8 mln. litų, socialdemokrato Valio Venslovo – 1,1 mln. litų.

Savarankiškai išsikėlęs, bet su “Vieningo Kauno” koalicija į vietos valdžią patekęs 25 metų Povilas Mačiulis tuo tarpu neturi jokio turto, o per metus deklaravo uždirbęs tik 248 litus.

Turtingiausiu Klaipėdos miesto naujosios tarybos nariu taptų “darbietis” verslininkas Antanas Bosas. Jo turtas siekia daugiau kaip 78 mln. 513 tūkst. litų. Jis taip pat nurodo paskolinęs per 16 mln. litų ir pasiskolinęs 19 mln. 852 tūkst. litų.

Uostamiesčio tarybos nario mandatą iškovojęs LS atstovas Audrius Vaišvila deklaravo turto už daugiau kaip 2 mln. 158 tūkst. litų. Dar 30 tūkst. litų jis yra paskolinęs, o daugiau nei 340 tūkst. litų skolingas pats. Milijonieriumi galima laikyti ir socialdemokratą Rimantą Cibauską. Jo turto vertė – beveik 1 mln. 80 tūkst. litų. Tačiau jo pečius slegia 780 tūkst. litų paskola. Dabartinis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius nurodė turintis turto už beveik 1 mln. 30 tūkst. litų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo, LS nario Eugenijaus Gentvilo turtas siekia kiek daugiau nei 945 tūkst. litų.

Tarp neturtingiausiųjų – E.Gentvilo partijos kolega Algirdas Grublys. Jis nurodė neturintis jokio turto. Politinės partijos Rusų aljanso atstovas Viačeslavas Karmanovas deklaravo turto už 32 tūkst. litų, taip pat nurodo gavęs 16,5 tūkst. litų paskolą. Konservatoriaus Vytauto Lupeikos turtas – 61 tūkst. litų, o “darbiečio” Ivano Romanovo – per 72 tūkst. litų.

Šiaulių miesto taryboje, kurioje 31 narys, turėtų dirbti trys milijonieriai. Turtingiausias jų – Šiaulių “darbiečiams” vadovaujantis verslininkas Aidas Gedvilas. Jo deklaruoto turto vertė – 4 mln. litų. Kiek mažiau – 3,3 mln. litų – prisipažino turįs “tvarkietis” bendrovės direktorius Vidmantas Japertas. Kitas bendrovės direktorius socialdemokratas Arvydas Mockus deklaravo 2,3 mln. vertės turtą. Į tarybą patekęs parlamentaro Edvardo Žakario 26 metų sūnus Lukas Žakaris prisipažino visiškai neturįs jokio turto, tik 14 tūkst. litų paskolą. Turto neturi ir Šiaulių universiteto lektorius Aurimas Nausėda, į tarybą išrinktas pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą.

Vienintelis milijonierius dirbs Alytaus miesto taryboje, turinčioje 25 narius. Naujosios sąjungos (NS) atstovas bendrovės vadybininkas Valius Micevičius deklaravo turto už 3,2 mln. litų. Neturtingiausias Dzūkijos sostinės taryboje – pagal NS sąrašą išrinktas buvęs savivaldybės administracijos vadovas Giedrius Čereškevičius. 31 metų politikas deklaravo turįs vertybinių popierių (arba juvelyrinių dirbinių, meno vertybių) už 5 tūkst. litų ir panašią santaupų sumą.

Naujos kadencijos Panevėžio miesto taryboje milijonierių nebus. Iš mandatus laimėjusių politikų daugiausia turto – už 560 tūkst. litų – deklaravo turįs socialdemokratas Vidmantas Kapučinskas. “Darbietis” Petras Narkevičius turi turto už beveik 467 tūkst. litų. Buvusio Panevėžio mero Povilo Vadopolo turtas siekia 463 tūkst. litų. LS atstovas Gintaras Šileikis nurodė turįs turto už daugiau nei 444 tūkst. litų.

Mažiausiai turto deklaravo turinti “tvarkietė” Dalia Grigaliūnienė. Jos privalomo registruoti turto vertė – 850 litų. Politikės pečius slegia beveik 43 tūkst. litų paskola. Konservatorius Petras Leikauskas nurodė turįs turto už 32,6 tūkst. litų. Jis yra paėmęs 14,5 tūkst. litų paskolą.

Naujojoje Marijampolės taryboje turėtų dirbti vienas milijonierius – bendrovės “Mantinga” gamyklos direktorius Artūras Venslauskas. Jo turtas – 1 mln. 620 tūkst. litų. Tiesa, jis yra paėmęs 600 tūkst. litų paskolą. Į Suvalkijos sostinės tarybą išrinkto buvusio susisiekimo ministro Algio Žvaliausko turtas siekia 946 tūkst. litų. Socialdemokratė gydytoja Regina Čiuplevičienė deklaravo turto už 914 tūkst. litų. Ji taip pat nurodė paėmusi per 99 tūkst. litų paskolą.

Mažiausiai turto – už 2 tūkst. litų – turi 23 metų socialdemokratas Povilas Isoda. “Darbietė” Vaida Giraitytė deklaravo turinti 10 tūkst. litų vertės turto. Beveik 32 tūkst. litų ji yra skolinga. Tarybos nario mandatą laimėjusio Socialdemokratų sąjungos atstovo Ričardo Mockaus privalomo registruoti turto vertė yra 7 tūkst. litų, o piniginės lėšos sudaro 5 tūkst. litų.

Nors ekonominiai rodikliai rodo, kad gyvenimas šalyje gerėja, kasdien dažnėjantys varžytinių plaktukų dūžiai skelbia: turtą praranda vis daugiau žmonių.

“Vilniaus diena” rašo, kad per praėjusius metus Lietuvoje itin padaugėjo būsto paskolas paėmusių, su kredito grąžinimo problemomis susidūrusių ir per varžytines būstą praradusių žmonių skaičius.

Antstolių teigimu, už skolas parduodamų nekilnojamojo turto (NT) objektų gerokai padaugėjo, pirkėjų domėjimasis jais taip pat išsaugo, todėl įvykdytų varžytinių skaičius ir šiemet išlaiko augimo tendencijas.

Siekdami atgauti skolas bankai vis dažniau kreipiasi į Centrinę hipotekos įstaigą ir prašo leisti parduoti įkeistą NT. Vien pernai hipotekos teisėjas priėmė trečdaliu daugiau tokių nutarčių nei 2009-aisiais ir 7 kartus daugiau nei prieškriziniais 2008-aisiais. Iš viso pernai šalyje veikiantys komerciniai bankai per varžytines pardavė 483 butus ir 1337 žemės sklypus, kuriuos su paskolomis buvo įsigiję per tūkstantį fizinių ir juridinių asmenų.

Daugiausia šių objektų hipotekos teisėjas leido parduoti to prašančiam bankui “DnB Nord” – 2010 metais šis bankas iš varžytinių pardavė 151 butą ir 475 žemės sklypus.

Antrasis bankas, aktyviai savo klientų turtą parduodantis per varžytines, – SEB bankas. Pernai hipotekos teisėjas leido jam parduoti 52 butus ir 326 žemės sklypus. Trečioje vietoje – “Swedbank”, pardavęs 64 butus ir 145 žemės sklypus. 66 butus iš varžytinių taip pat pardavė šiuo metų aktyvią būsto kreditavimo politiką vykdantis bankas “Nordea”, 46 – bankas “Danske”.

Kreditų biuro “Creditinfo” duomenimis, gyventojų pradelstos skolos bankams ir kredito unijoms šių metų sausį siekė 1,5 mlrd. litų ir kas mėnesį vidutiniškai padidėja 70 mln. litų.

Europos Sąjungos (ES) šalių ministrai antradienį spręs, ar patenkinti Egipto prašymą įšaldyti nušalinto prezidento Hosni Mubarako (Hosnio Mubarako) bendražygių turtą, ir apsvarstys Prancūzijos pasiūlymus dėl investavimo tinklo arabų šalyse.

Kairas paprašė trijų didžiųjų Bendrijos narių – Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos – blokuoti artimiausių H.Mubarako bendražygių sąskaitas.

Antradienį šį klausimą spręs visų 27 ES šalių finansų ministrai, kurių susitikimas prasidės 9 val. Grinvičo (11 val. Lietuvos) laiku.

Ministrai pirmadienį susirinko į Briuselį dalyvauti dviejų dienų derybose dėl euro zonos skolų krizės.

Po pirmosios diskusijų dienos pirmadienį vakare buvo paskelbtas netikėtas pareiškimas, kad ministrai sutarė, jog būsimame nuolatiniame pagalbos su finansiniais sunkumais susiduriančioms euro zonos valstybėms fonde bus 500 mlrd. eurų.

Tai leido ministrams sutelkti dėmesį į problemas, išprovokuotas visuomenės sukilimų bangos, nusiritusios per arabų pasaulį.

Britanijos finansų ministras George`ase Osborne`as (Džordžas Osbornas) pasisakė už tai, kad visos 27 Bendrijos narės pasižadėtų įšaldyti artimiausių nušalinto autokratiško Egipto lyderio H.Mubarako bendražygių turtą.

Prancūzijos finansų ministrė Christine Lagarde (Kristin Lagard) savo ruožtu paragino sukurti naują investavimo tinklą su ūkio augimo problemomis susiduriančioje pietinėje Viduržemio jūros pakrantėje, kad būtų paskatintas perėjimas prie demokratijos.

Tuo tarpu Italija, nerimaujanti dėl sparčiai augančio prieglobsčio ieškotojų srauto, paprašė ES finansinės paramos, kad būtų galima imtis papildomų priemonių užtikrinti jos pakrančių apsaugą nuo nelegalių migrantų, kurių daugiausiai plūsta iš Tuniso, bangos.

Vienas aukšto rango diplomatas, pageidavęs neskelbti savo pavardės, sakė, kad norima užšaldyti “šešių ar septynių” egiptiečių sukauptą turtą, tačiau “tikrai ne H.Mubarako”.

Egipto lyderio pavardė “net nebuvo svarstyta”, pabrėžė diplomatas. Beje, vis dar netyla kalbos, kad penktadienį atsistatydinusio H.Mubarako sveikatai smarkiai pašlijo.

Dar penktadienį, praėjus kelioms valandoms po Egipto prezidento pasitraukimo, Šveicarijos vyriausybė nurodė įšaldyti visą turtą, priklausantį H.Mubarakui ir jo aplinkos žmonėms.

Pirmadienį aukštas JAV valstybės departamento pareigūnas patvirtino, kad naujoji Egipto vyriausybė taip pat paprašė Vašingtono įšaldyti H.Mubarako režimo pareigūnų, bet ne paties buvusio lyderio, turtą.

Dėl Lietuvos žydų istorijos vertinimo nerimą ima kelti griežtėjantis abiejų pusių tonas, teigia britų savaitraštis “The Economist”.

Naujame leidinio numeryje paskelbtame rašinyje atkreipiamas dėmesys, kad nemažai istorinių įvykių lietuvių ir žydų yra vertinami skirtingai. Kaip pavyzdys pateikiama 1941 metų Birželio sukilimą organizavusio antisovietinio Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) veikla.

Anot “The Economist”, ši organizacija daugeliui lietuvių buvo “narsus valstybingumo žybsnis” prieš 50 metų okupaciją, tačiau “mirties pranašas” žydams ir lenkams, nes žydų pogromai Lietuvoje prasidėjo anksti.

“Nuo 1991 metų visų suinteresuotų šalių mokslininkai narpliojo žudynių detales, skrupulingai lygindami šaltinius ir aiškindamiesi šių įvykių persipynusių priežasčių niuansus, tokius kaip prietarai, kurstymas iš išorės, kerštas arba bailumas”, – pastebi “The Economist”.

Tačiau, anot straipsnio autoriaus, kai kuriems kritikams atrodo, kad istorijos įvertinimas vyksta per lėtai. Jie kritikuoja, esą Lietuvoje nepakankamai rūpinamasi žydams svarbiomis vietomis, vilkinama restitucija ir persekiojami holokaustą išgyvenę žmonės dėl tariamų žydų partizanų žiaurumų, be to, pastebimas “ultranacionalistinis požiūris į istoriją, kuris sumenkina holokaustą”.

“The Economist” primena, kad šią savaitę Londone vykusioje Lietuvos ambasados organizuotoje konferencijoje apie Lietuvos žydų istoriją įvyko viešas protestas ir aštrus apsižodžiavimas – kritikai paskelbė laišką, smerkiantį Lietuvos Vyriausybę bei tarptautines pastangas dėl nacių ir sovietų nusikaltimų vertinimo panašiu pagrindu.

“Kaltinimus energingai atmetė istorikai ir kiti konferencijos dalyviai, tarp jų – ir holokaustą išgyvenusi mažos Lietuvos žydų bendruomenės veikėja Irena Veisaitė. Ji atsidūrė neįprastoje padėtyje – buvo išplūsta kampanijos prieš antisemitizmą dalyvio, Britanijoje gimusio filmų kūrėjo ir akademiko Danny Ben-Moshe”, – rašo “The Economist”.

“Ponia Veisaitė ir jos bendražygiai smerkia LAF aukštinimą. Lietuvos valdžios veiksmuose jie įžvelgia daugiau nerangumo negu pagiežos. Tačiau didžiausią nerimą jiems kelia griežtėjantis abiejų pusių tonas. Kai kuriems lietuviams atrodo, kad per uolūs žydai kritikai suteikia per mažai erdvės susitaikymui”, – teigia britų savaitraštis.

“Esame suspausti tarp dviejų Talibanų”, – sakė Jidiš instituto profesorius Šarūnas Liekis.

Anot “The Economist”, dar platesnis klausimas yra pastangos keisti Europos požiūrį į istoriją.

“2008 metų Prahos deklaracija, kurią parėmė tokie šviesuliai kaip Vaclavas Havelas, pareikalavo Niurnbergo pobūdžio komunistinio laikotarpio nusikaltimų aukų ir vykdytojų įvertinimo. Prie teksto rengimo prisidėjęs švedų politikas Goranas Lindbladas sako, kad tikslas nebuvo sumenkinti holokausto, bet pakelti į kitą lygį sovietų nusikaltimus. Tai sulaukė paramos iš tokių struktūrų kaip Europos Parlamentas. Bet tai papiktino kai kuriuos, jei ne visus, žydų aktyvistus, kairiuosius politikus (daugiausia iš Vakarų Europos) ir, neišvengiamai, Rusiją”, – rašo britų savaitraštis ketvirtadienio numeryje.