Tag Archive | "turtingiausios"

Turtingiausios Lietuvos moterys

Tags: , ,



Pastaraisiais metais turtingiausių Lietuvos moterų sąrašo viršūnėje įvyko nemažai permainų.

“Veidas” pirmasis dar 2007 m. sudarė ir paskelbė turtingiausių Lietuvos moterų sąrašą. Tačiau per pastaruosius penkerius metus šiame sąraše įvyko daug permainų, ypač pernai, po Bronislovo Lubio mirties. Todėl “Veido” žurnalistai atliko tyrimą, iš naujo suskaičiavo turto vertę ir skelbia naują reitingą, tai yra turtingiausių šio laikmečio moterų dvidešimtuką.
Išskirdami daugiausiai turtų turinčias moteris, neskaičiavome jų asmeninių prabangių daiktų, nekaišiojome nosies į pinigines, nesirėmėme ir nuogirdomis, kiek kuri moteris galėtų turėti turto.
Moterų turtas apskaičiuotas pagal jų šiuo metu valdomų akcijų vertę įmonėse. Vertinant turtą, remtasi Juridinių asmenų registrui pateiktomis 2010 m. įmonių finansinėmis ataskaitomis, atsižvelgiant į įmonių pelno rodiklius, paskolų dydį, buhalterinę nuosavybės vertę ir kitus finansinius duomenis.
Kai kurių stambių ir sėkmingai dirbančių bendrovių, tokių kaip „Lėvuo“, „Šiaurės vilkas“, „Kauno tiltai“, akcijų paketų valdytojos į turtingiausių moterų sąrašą nepateko, nes įmonės VĮ Registų centrui nėra pateikusios akcininkų sąrašų. Beje, daugelio žiniasklaidoje turtingiausiomis vadinamų moterų mūsų sąraše taip pat nėra, nes paaiškėjo, kad jos tėra turtingų verslininkų žmonos, nevaldančios akcijų ir niekaip neprisidedančios prie įmonės gerovės.
Tiesa, turtingiausių moterų dvidešimtuke dailiosios lyties atstovių, kurios vienos, be sutuoktinių, būtų kūrusios verslą vos viena kita. Daugelis Lietuvos turtuolių – tai sutuoktinių turto paveldėtojos. Kitos praturtėjo po skyrybų ar vyrui pasukus į politiką.
Tarp valdančiųjų didžiausius įmonių akcijų paketus nemažai ir verslininkų motinų.

Turtingiausia lietuvė – turto paveldėtoja
Įmonių finansų bendrovės „Finasta Corporate Finance“ direktoriaus Skirmanto Miliausko vertinimu, istoriškai susiklostė, kad tarp mūsų šalies turtingiausių moterų vyrauja paveldėtojos ar turtingų vyrų žmonos. Mat Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, laukinio kapitalizmo sąlygomis, dailiosios lyties atstovėms buvo sunku ir net pavojinga kurti verslą. „Natūralu, kad moterys buvo šešėlyje, nes pirmuosius kooperatyvus kūrė vyrai ir dažniausiai prekiavo metalais. Nemažai verslininkų pirmuosius pinigus užsidirbo iš kontrabandos. Moterys kūrė mezgimo, drabužių siuvimo ar konditerinių gaminių kooperatyvus, tačiau tokia veikla didelio pelno nedavė“, – pabrėžia S.Miliauskas.
Jis pastebi, kad nemaža dalis šiandieninių verslininkų – buvę sovietinių valstybinių įmonių vadovai. Kadangi anuomet nedaug moterų užėmė vadovaujamas vietas įmonėse, tad ir šiandien jos dažniausiai yra turtingų vyrų žmonos, praturtėjančios po skyrybų ar sutuoktinio mirties.
Štai Lyda Lubienė turtingiausia Lietuvos moterimi tapo praėjusį rudenį mirus vyrui, pagrindiniam koncerno „Achemos“ grupės akcininkui ir prezidentui Bronislovui Lubiui. Ji paveldėjo beveik pusę B.Lubio turėtų akcijų paketo, kurios finansų analitikų šiandien vertinamos beveik 300 mln. Lt. Be to, valdydama dar ir nepilnametės dukters paveldėtas akcijas, L.Lubienė tapo pagrindine „Achemos“ grupės akcininke.
„Veido“ sudaryto Lietuvos turtingiausių moterų dvidešimtuko antroje vietoje – taip pat vyro turto paveldėtoja. Tai Irena Ona Mišeikienė, sėkmingai veikiančios investicijų bendrovės „Invalda“ ketvirtadalio akcijų paketo valdytoja. Šis turtas jai atiteko prieš metus mirus vyrui Dailiui Juozapui Mišeikiui, vienam „Invaldos“ steigėjų ir didžiausios akcijų dalies valdytojui. O.Mišeikienė paveldėjo dar ir 14,5 proc. medienos, popieriaus ir kartono perdirbimo bendrovės „Grigiškės“ akcijų. Tad jos turtas šiandien vertinamas daugiau kaip 160 mln. Lt.
Vyro dėka praturtėjo ir Zofija Milaknienė – jai po skyrybų atiteko daugiau nei 40 proc. bendrovės „Alna“ akcijų. Tiesa, šiuo metu jų priklauso 25 proc.
Turtingiausio lietuvio, pagrindinio „Vilniaus prekybos“ grupės akcininko Nerijaus Numavičiaus buvusi žmona Lina Numavičienė turtinga tapo taip pat iširus santuokai. Pagal vedybų sutartį ji gavo mažiau nei 10 mln. Lt.
Koncerno „Vikonda“ komercijos direktorė Jolanta Blažytė-Uspaskich milijoniere tapo, kai jos vyras Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas patekęs į Seimą perleido jai didesnę dalį koncerno akcijų (daugiau kaip 60 proc.), kurios šiandien vertinamos maždaug 100 mln. Lt. Tiesa, koncerno, kuriam dabar Kėdainiuose priklauso kone viskas – nuo autoserviso, mėsos perdirbimo ir ledų gamybos fabrikų iki kabelinės televizijos, valdyme J.Blažytė-Uspaskich aktyviai dalyvavo ir anksčiau.
Šeimos duetais galima vadinti ir mėsos perdirbimo įmonės „Agaras“ akcininkus Letą ir Petrą Vainorus, „Lytagros“ vadovus Dalią ir Adomą Balsius, statybų bendrovės „Eika“ pagrindinius akcininkus Violetą ir Robertą Dargius. Nors pastaroji bendrovė šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus, finansų analitikai V.Dargienės akcijas vertina 44 mln. Lt. Tad ji – viena iš dešimties turtingiausių Lietuvos moterų.

Milijonierėmis nesijaučia

Į turtingiausių moterų penketuką patenkanti Kauno miesto savivaldybė tarybos narė Irena Matijošaitienė verslą kūrė taip pat kartu su vyru Visvaldu Matijošaičiu. Šiuo metu Matijošaičiai valdo beveik pusę didžiulės verslo grupės „Plungės kooperatinė prekyba“, geriau žinomos kaip „Vičiūnai“, akcijų. Nors jų akcijų paketas vertinamas beveik 200 mln. Lt, ponia Irena milijoniere tikina nesijaučianti. „Žiniasklaidos atstovai mane vadina viena turtingiausių moterų, tačiau aš pati neskaičiuoju nei turtų, nei akcijų. Įdomu kurti verslą, todėl ir dirbam. Negalvojam apie tai, kiek dar pinigų reikėtų uždirbti. Be to, nepamirštu ir vaikams dažnai primenu, kad vieną dieną gali būti vedėja, o kitą – šlavėja“, – vieną gyvenimo principų atskleidžia I.Matijošaitienė.
Verslininkei bei politikei antrina ir ponas Visvaldas: „Šiandien nesame dideli turtuoliai, tiesiog dirbame. Jeigu akcijas parduotume, galbūt tada ir būtų galima mus vadinti turtingais.“
Ir kitos turtingos moterys nelinkusios didžiuotis ar girtis savo turtais. Sėkmingai veikiančios mėsos perdirbimo bendrovės „Nematekas“ direktorė ir bendrasavininkė Egidija Vaicekauskienė, atsidurianti trečiajame turtingiausių moterų dešimtuke, netgi piktinasi, kad sudarinėjami tokie turtuolių sąrašai. Jos nuomone, turtingųjų išskyrimas ir paskelbimas supriešina visuomenę. „Manoma, kad turtingas turi ir gali sau leisti labai daug, tačiau aš negaliu likti namie ir mėgautis turtingos moters gyvenimu, o kas rytą skubu į darbą. Kiekvienas verslininkas dar jaučia ir didelę atsakomybę už įmonę bei darbuotojus“, – dėsto E.Vaicekauskienė.
S.Miliauskas pastebi, kad turtingi žmonės nenori skelbtis ir kalbėti apie savo turtus, nes Lietuvoje verslininkai dažnai vertinami neigiamai, manoma, jog daugelis milijonus užsidirbo nesąžiningai. „Turto turėjimas katalikiškuose kraštuose vertinamas ne taip pozityviai kaip tose šalyse, kuriose išpažįstamas liuteronų tikėjimas. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Olandijoje siekti turtų – normalus dalykas“, – tvirtina S.Miliauskas.
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis išskiria dar vieną priežastį, kodėl nemažai verslininkių nepageidauja, kad į viešumą išlįstų joms priklausančių akcijų skaičiai ir jų rinkos vertės. „Lietuvoje pavojinga pasakoti apie turtus, nes yra žmonių, kurie nesupranta, kad akcijų valdymas dar nereiškia, jog verslininkas turi milijonus grynųjų pinigų. Tad atsiranda reikalaujančių pasidalyti, prašančių pagelbėti“, – dėsto V.Plunksnis.

Turtuolėmis tampa verslininkų mamos

Beje, nemažai verslininkų, pasak Finansų analitikų asociacijos valdybos narės Daivos Rakauskaitės, norėdami išvengti finansinių grėsmių ar dalies atsakomybės nesėkmės atveju, akcijas išskaido. Taip lengviau išsaugoti dalį turto, jeigu, pavyzdžiui, bankas pareikalauja grąžinti paskolą, o lėšų trūksta. Tokiu būdu turtuolėmis tampa didelių ir sėkmingai dirbančių bendrovių savininkų žmonos ar mamos, kurios nei prie įmonės įkūrimo, nei prie verslo plėtojimo niekaip neprisideda. Štai vienos didžiausių Lietuvos IT bendrovių „Penki kontinentai“ generalinio direktoriaus ir pagrindinio akcininko Idrako Dadašovo žmona turi 24 proc. įmonės akcijų, kurių rinkos vertė siekia 12 mln. Lt.
Grūdų supirkimo bei transporto paslaugų srityse dirbančios bendrovės „Šiaurės vilkas“ generalinio direktoriaus Viliaus Kaikario mama Palmyra Kaikarienė yra įmonės savininkė ir viena akcininkų.
Vienas turtingiausių lietuvių Tautvydas Barštys 25 proc. „Kauno grūdų“ akcijų taip pat buvo užrašęs savo mamai. Po jos mirties pagrindinį įmonės akcijų paketą ponas Tautvydas dalijasi su sūnumi.
„Lietuvai atkūrus nepriklausomybę mažai kas galėjo turėti daug legaliai uždirbtų grynųjų pinigų. Tad užrašius akcijas mamai galima pasiteisinti, kad tai tėvų viso gyvenimo santaupų investicija“, – paaiškina V.Plunksnis.
Neretai akcijos perrašomos ir vyrui pasukus į politiką. Ne tik V.Uspaskichui: milijoniere tapo Seimo nario Jono Ramono žmona Vilija, kuriai priklausančio turto vertė – 3,8 mln. Lt.
Buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys tapęs ministerijos vadovu dalį jam priklausančių statybinėmis medžiagomis prekiaujančios bendrovės „Makveža“ akcijų perrašė savo mamai. „Norėjau išvengti interesų konflikto, be to, atsitolinti nuo įmonės valdymo reikalų, tačiau po kelių mėnesių akcijos bus vėl perrašytos man“, – tvirtina D.Kreivys.

Milijonus užsidirbo pačios

Į dvidešimtuką pateko vos keletas moterų, kurios įmones kūrė ir joms vadovavo be sutuoktinių užnugario. Tai vienos didžiausių drabužių gamintojų Lietuvoje bendrovės „Lelija“ generalinė direktorė Genė Zaveckienė. Ji valdo 43,06 proc. įmonės akcijų, kurių rinkos vertė – 21,53 mln. Lt.
Kaip viena geriausių moterų vadovių Lietuvoje vertinama pati verslą kūrusi Nijolė Dumbliauskienė, buvusi „Utenos trikotažo“ vadovė. Pasitraukusi iš direktoriaus pareigų ir pardavusi įmonės akcijas ji uždirbo daugiau kaip 7 mln. Lt. Taip pat Nadiežda Novickienė, iki 2000 m. buvusi „Hermio“ banko prezidentė ir akcininkė. Pardavusi banką ji uždirbo ne vieną milijoną, be to, šiandien poniai Nadieždai priklauso 46,6 proc. penkių žvaigždučių viešbučio „Narutis“ akcijų, vertinamų 4,66 mln. Lt.
Viena tokių pačių užsidirbusių milijonus – ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, ilgametė „Audimo“ generalinė direktorė Ona Balžekienė, pagrindine įmonės akcininke tapusi po privatizavimo vajaus. Iš „Audimo“ direktorių ji pasitraukė prieš šešerius metus, tačiau turi 30 proc. įmonės akcijų, kurias analitikai šiandien vertina 10,5 mln. Lt.
Moteris įsitikinusi, jog sukurti klestinčią įmonę jai pavyko todėl, kad mėgo daug dirbti ir tai jai teikė malonumą. Ji pabrėžia išsikeltų tikslų siekdavusi kone maniakiškai. Nors O.Balžekienė sako, kad šeima jai netrukdė siekti karjeros, tačiau prisipažįsta jaučianti nuoskaudą, jog ne visada galėjusi skirti vaikams pakankamai dėmesio.
„Moterims sunkiau derinti darbą ir šeimą, nes jos linkusios labiau koncentruotis į namus ir vaikus. O daugelis vyrų visą dėmesį sutelkia į darbą, todėl ir pasiekia kur kas daugiau nei dailiosios lyties atstovės“, – tvirtina finansų analitikė D.Rakauskaitė.
S.Miliauskas neabejoja, kad ateityje turtingų verslininkių, savo rankomis ir galva uždirbusių milijonus, daugės. „Moterys protingos, gebėjimais nenusileidžia vyrams, be to, sugeba derinti verslą ir šeimą. Ir dabar yra nemažai turtingų vidutinių įmonių savininkių, tačiau kol kas jos dar nepasiekė tokio lygio, kad patektų į turtingiausiųjų sąrašų sudarinėtojų akiratį“, – apibendrina S.Miliauskas.

1. Lyda LUBIENĖ
Koncernas „Achemos“ grupė (38,75 proc.)
288 mln. Lt
Mirus vyrui Bronislovui Lubiui tapo pagrindine koncerno „Achemos“ grupė akcininke.

2. Irena Ona MIŠEIKIENĖ
AB „Invalda“ (25,52 proc.)
160 mln. Lt
Viena „Invaldos“ savininkų ir didžiausio akcijų paketo valdytoja tapo po vyro Dailio Juozapo Mišeikio mirties.

3. Jolanta BLAŽYTĖ-USPASKICH
Koncernas „Vikonda“ (60 proc.)
105 mln. Lt
Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskichas koncerno „Vikonda“ akcijas žmonai J.Blažytei-Uspaskich perrašė pasukęs į politiką.

4. Irena MATIJOŠAITIENĖ
„Plungės kooperatinės prekybos“ grupė (21,4 proc. )
97,5 mln. Lt
Kartu su vyru Visvaldu Matijošaičiu valdo 42,83 proc. „Plungės kooperatinės prekybos“ grupės, geriau žinomos kaip „Vičiūnai“, akcijų.

5. Viktorija LUBYTĖ
Koncernas „Achemos“ grupė (11,63 proc.)
86,5 mln. Lt
Akcijas paveldėjo po tėvo Bronislovo Lubio, pagrindinio koncerno „Achemos“ grupės akcininko, mirties.

6. Jūratė ŽADEIKIENĖ
Koncernas „Achemos“ grupė (11,63 proc.)
86,5 mln. Lt
Bronislovo Lubio dukra viena pagrindinių koncerno „Achemos“ grupės akcininkų tapo po tėvo mirties.

7. Marija KAMINSKIENĖ
Koncernas „Achemos“ grupė (7 proc.)
52 mln. Lt
Buvusi ilgametė koncerno „Achemos“ grupės darbuotoja, dabar pensininkė.

8. Violeta DARGIENĖ
UAB „Eika“ (88 proc.)
44 mln. Lt
Vyro Roberto Dargio įkurtoje statybų bendrovėje „Eika“ dirba beveik nuo jos veiklos pradžios.

9. Dalia BALSIENĖ
AB „Lytagra“ (22,78 proc.)
34,2 mln. Lt
Bendrovės „Lytagra“ komercijos direktorė. Kartu su vyru Adomu Balsiu valdo kontrolinį įmonės akcijų paketą.

10. Viktorija KENSTAVIČIENĖ
UAB „Norvelita“ (39 proc.)
31,2 mln. Lt
Žuvies produktus gaminančios bendrovės „Norvelita“ komercijos direktorė įmonę valdo kartu su vyru Jordanu Kenstavičiumi.

11. Genė ZAVECKIENĖ
UAB „Lelija“ (43,06 proc.)
21,53 mln. Lt
Bendrovės „Lelija“ generalinė direktorė. Jai priklauso beveik pusė įmonės akcijų. Akcininke G.Zaveckienė tapo iškart po bendrovės privatizavimo.

12. Galina DADAŠOVA
UAB „Penki kontinentai“ (24 proc.)
12 mln. Lt
Vienos didžiausių Lietuvos IT bendrovių „Penki kontinentai“ generalinio direktoriaus ir pagrindinio akcininko Idrako Dadašovo žmona.

13. Ona Balžekienė
AB „Audimas“ (30 proc.)
10,5 mln. Lt
Buvusi ilgametė „Audimo“ generalinė direktorė Ona Balžekienė šiandien – Kauno miesto savivaldybės tarybos narė.

14. Rūta RUTKELYTĖ
8 mln. Lt
Seimo narė deklaruoja turinti 8 mln. Lt vertės turto. 1991–1996 m. R.Rutkelytė įsteigė ir vadovavo įmonei „R.R.W. Medical Trade“ (Vokiečių vaistinė).

15. Aldutė POPOVIENĖ
UAB „Eika“ (12 proc.)
6 mln. Lt
Bendrovės „Eika“ finansų direktorė. Kartu su „Eikos“ vienu savininkų Robertu Dargiu kūrė įmonę.

16. Eugenija ODEBRECHT
5,5 mln. Lt
Pardavusi du Klaipėdos restoranus valdančios bendrovės „Taravos Anikė“ akcijas, verslininkė deklaracijoje nurodo turinti daugiau nei 5 mln. Lt vertės turto.

17. Leta VAINORIENĖ
UAB „Agaras“ (50 proc.)
5 mln. Lt
Mėsos perdirbimo įmonės „Agaras“ direktorė. Kartu su vyru Petru Vainoru valdo 100 proc. bendrovės akcijų.

18. Zofija Milaknienė
UAB „Alna“ (25 proc.)
5 mln. Lt
Informacinių technologijų bendrovės „Alna group“ valdybos primininko Valentino Milaknio buvusi žmona, praturtėjusi po skyrybų.

19. Birutė KANTAUSKIENĖ
UAB „Biovela“ (69,44 proc.)
4,8 mln. Lt
Mėsos perdirbimo bendrovės „Biovela“ prekybos vadovė ir pagrindinė akcininkė. Verslą valdo kartu su vyru Virginijumi Kantausku.

20. Nadiežda NOVICKIENĖ
UAB „Vilniaus Narutis“ (46,6 proc.)
4,6 mln. Lt
Buvusi „Hermio“ banko prezidentė ir akcininkė pardavusi banką uždirbo ne vieną milijoną. Šiandien kartu su vyru valdo „Naručio“ viešbutį.

Kristina Brazauskienė prieš 5 metus valdė 51 proc. UAB „Draugystės“ viešbučio akcijų, o dabar turi 0,5 proc. akcijų. Kam ir už kiek šias akcijas pardavė, pati K.Brazauskienė nekomentuoja, tačiau NT specialistai įvertino, kad už jas ji galėjo gauti per 15 mln. Lt.

Turtinga ministerija – turtinga partija

Tags: , ,


 

Dvi mažiausios valdančiosios koalicijos partijos – liberalsąjūdininkai ir liberalcentristai savo veiklai iš įmonių ir privačių asmenų sugeba surinkti dvigubai daugiau finansinės paramos nei didžiausia koalicijoje Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Naujausia politinė prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva – uždrausti partijas remti juridiniams asmenims (tai yra verslo įmonėms ar organizacijoms) sulaukė nevienareikšmiškos reakcijos.

Didiesiems nereikia verslo paramos

Didžiosios partijos, pirmiausia valdantieji konservatoriai premjero Andriaus Kubiliaus lūpomis ir pagrindinė opozicinė – socialdemokratai savo pirmininko Algirdo Butkevičiaus lūpomis, prezidentės siūlymui iš esmės pritarė. Tiesa, apsidrausdami, kad visų pirma dar neaišku, ką kiti partijų nariai pasakys, antra, uždraudus verslui remti partijas reikėtų atitinkamai didinti jų finansavimą iš biudžeto. Tai suprantamas noras, ypač kad skirstant valstybės finansinę paramą dabartine tvarka, pagal Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimuose gautų balsų ir vietų skaičių, didžiosios partijos visada turės pranašumą prieš mažąsias. Tad mažųjų, ypač už Seimo ribų veikiančių, partijėlių atstovų nuogąstavimai, kad šitaip jos bus galutinai sutriuškintos, yra pagrįsti ir teisingi.
Kita vertus, jau ne pirmus metus pripažįstama, kad beveik keturios dešimtys oficialiai registruotų partijų – Lietuvai akivaizdžiai per daug. Juoba kad po rinkimų į Seimą ir savivaldybes patenka daugmaž tos pačios, tik kartkartėmis mutuojančios – susijungiančios ar išsiskiriančios partijos. Staigiai ir naujai iškylančios dažniausiai būna susijusios su vienu ar keliais stambiais finansiniais donorais, iš esmės tapdamos privačiomis vieno asmens organizacijomis, kaip Viktoro Uspaskicho Darbo partija.
Uždraudus partijas remti verslo įmonėms ar organizacijoms, galimybės vienam ar kitam turtuoliui susikurti nuosavą partiją sumažėtų, nors neišnyktų. Tą puikiai kažkada įrodė tas pats V.Uspaskichas, kurio įmonių darbuotojai, kažin kokio pilietiškumo protrūkio apimti, padengė prezidento Valdo Adamkaus rinkimų kampanijos skolas. Ir neprikibsi, nors visi viską supranta.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/392011 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...