"Dreamstime" nuotr.

Jei esate darbštus, galite susikurti turtingą gyvenimą. Žinoma, paklausite: “Kodėl taip neįvyko iki šiol?” Atsakymas slypi jūsų mąstyme apie pinigus, jausmuose jų atžvilgiu ir jūsų veiksmuose su pinigais, rašo leidinyje “Enterpreneur” milijonierius ir verslo konsultantas Danielius Ally.

Pasak jo, kai kurių finansinių klaidų turtuoliai niekada nedaro. Kelionė į turtuolių klubą reikalaus pokyčių jūsų elgesyje. Kai juos pradėsite įgyvendinti, pamatysite nuostabius rezultatus. Susikrauti turtus – puikus tikslas, bet dar svarbiau, kad progresuosite siekdami šio tikslo.

D.Ally pateikia 10 klaidų, kurių turtingi žmonės nedaro:

1. Neinvestuoja į save

Pirmasis Amerikos milijonierius ir garsus politinis veikėjas Benjaminas Franklinas sakydavo: “Investicijos į save atneša didžiausius dividendus.” Dažnai žmonės jaučiasi priklausomi šiuo klausimu nuo darbdavių, kurie siunčia juos į seminarus, rengia apmokymus ir t.t. Tačiau jūs privalote šį procesą perimti į savo rankas, jei norite tapti sėkmingu. Investuokite į save.

2. Per daug pramogauja

Dauguma žmonių pramogoms išleidžia 30-50 proc. savo pajamų, nes nori bent trumpam pabėgti nuo realybės. Turtingi žmonės išnaudoja šį laiką ir pinigus savo svajonėms įgyvendinti.

3. Perka į skolą

Daug žmonių perka daiktus, kurių jie negali sau leisti, bet perka vien tik tam, kad padarytų įspūdį žmonėms, kurių jie nemėgsta. Toks tragiškas elgesys sužlugdo daugelio viltis, kai jiems tenka su didžiulėmis palūkanomis grąžinti skolas. Jei žmogus tikisi tapti turtingu, jis naudos kreditus savo verslo plėtrai, o ne asmeninėms išlaidoms padengti.

4. Slapukavimas nuo antrosios pusės

Milijonai porų nekalba apie pinigus, nes apie tai kalbėdami jie jaučiasi nemaloniai ir bijo, kad tai gali baigtis konfliktu. Netapsite turtingu, kol neatskleisite savo požiūrio į finansus antrajai pusei. Pinigų padaugės tik tada, kai egzistuos ne tik abipusė meilė, bet ir abi pusės aiškiai suvoks savo finansus.

5. Ima būsto paskolas

Kai kurie turtuoliai ima paskolą, kad įsigytų būstą, bet tuomet jie yra netikri turtuoliai. Imdami būsto paskolą jūs tikėtina, kad sumokėsite dvigubai daugiau nei kainuoja jūsų būstas. Turtingi žmonės nuomojasi kol gali be paskolos įsigyti būstą.

6. Renkasi tik tradicinius taupymo senatvei būdus

Pinigus taupymas gyvenimui po 60-mečio, tai tas pats, kas savęs tausojimas seksui senatvėje. Vietoj to, susikraukite turtus kol esate jauni.

7. Perka prastos kokybės prekes

Kai perkate prastos kokybes prekes, gaunate prastus rezultatus. Vietoj to, kad pirktumėte “pigias” prekes, pirkirkite geriausia, kas įmanoma. Turtingi žmonės žino, kad už 40 dolerių nusipirkti marškiniai tarnaus ketverius metus, o už 10 dolerių – mažiau nei metus.

8. Nesidžiaugia

Turite džiaugtis pinigais, kuriuos jau turite – ar tai būtų 10, ar 100 dolerių. Pinigų padaugės, jeigu juos vertinsite ir galvosite, kaip galima dėl jų būti dar labiau laimingesniems. Visada pasieksite daugiau, jei žinosite, kaip tuo džiaugtis.

9. Netaupo

Dauguma žmonių nesugeba taupyti. Tik jų sąskaitoje atsiranda pinigų, jie pradeda galvoti, kaip juos išleisti. Turtingi žmonės atsideda mažiausiai 10 proc. to, ką uždirba ir retai ima paskolas asmeniniams poreikiams finansuoti.

10. Dirba už pinigus

Dauguma žmonių dirba už pinigus, bet turtuoliai leidžia pinigams dirbti už juos. Jie taip pat žino, kas materialus turtas yra lygus jų įnašo į visuomenę sumai.

Visą originalų straipsnį skaitykite čia

Ar tai legendinis lietuviškas pavydas? Ar nesugebėjimas išsivaduoti iš sovietinės praeities, kai visi turėjo būti lygiai neturtingi? O gal ir pačių turtuolių elgesys kaltas, kad visuomenė vis dar žvelgia į juos kaip į sukčius ar išnaudotojus. Kitaip tariant, būti labai turtingam Lietuvoje vis dar nuodėmė.
Būtent tai rodo “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” atliktos Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų apklausos rezultatai. Atsakydami klausimą, kaip vertina turtingiausius Lietuvoje žmones, dauguma respondentų įvardijo neigiamus atsakymų variantus: 37,8 proc. apklaustųjų mano, kad turtuoliai pralobo iš “prichvatizacijos” ir kitų suktybių, 37 proc. – kad iš kitų darbo.
Tiesa, 12,4 proc. respondentų mano, kad turtuoliai yra puikūs verslininkai, o tik 6,2 proc. – kad jie labai darbštūs.
Beje, įdomu, kad beveik trečdalis (28,6 proc.) apklaustųjų norėtų tapti vienu iš 30 turtingiausių žmonių Lietuvoje. Dauguma – 43,8 proc. norėtų nebūtinai būti tarp 30-ies turtingiausių, bet vis tiek turtingi. 23,8 proc. į klausimą, ar norėtų tapti vienu iš 30 turtingiausių žmonių Lietuvoje, atsakė neigiamai.

Ar norėtumėte tapti vienu iš 30 turtingiausių žmonių Lietuvoje? (proc.)
Nebūtinai vienu iš 30 turtingiausių, bet vis tiek turtingu 43,8
Taip 28,6
Ne 23,8
Nežinau / neturiu nuomonės 3,8

Kaip vertinate turtingiausius Lietuvoje žmones? (proc.)
Jie pralobo iš “prichvatizacijos” ir kitų suktybių 37,8
Jie pralobo iš kitų darbo 37,0
Jie puikūs verslininkai 12,4
Nė vienas iš variantų 6,6
Jie labai darbštūs 6,2

Šaltinis: “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2014 m. liepos 9–11 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Savaitraštis “Veidas” jau devintą kartą skelbia turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. Šiemet trisdešimtuke randame daug naujų pavardžių.

Vidutinis Lietuvos turtuolis šiandien yra vyras, kuriam 51 metai ir kurio turtas vertas 428 mln. Lt. Jis dešimtmečiu jaunesnis nei vidutinis Amerikos turtuolis ir žinoma, nepalyginamai „skurdesnis“ – amerikietis kolega vidutiniškai prikaupęs 4 mlrd. Lt, o tiek šiandien nesiekia nė pačio turtingiausio lietuvio turtas.
Net 32 proc. pasaulio turtingiausių turtą paveldėjo, tuo tarpu vidutinis Lietuvos milijonierius kapitalą verslui sukaupė pats, nepriklausomybės pradžioje veždamas prekes iš Rytų šalių, ir panaudojo jį sukurti ar išvystyti vieną iš lyderiaujančių tradicinės pramonės įmonių. Į šį sąrašą jis neįšoko prieš keletą metų pakliuvęs ant sėkmės bangos keteros, nesiblaškė įgyvendinamas skirtingas idėjas, tačiau nuosekliai kūrė tą pačią įmonę beveik 20 metų. Beje, net ir po tiek metų versle vidutinis Lietuvos turtuolis neatsitraukia nuo aktyvaus įmonės valdymo – jį vis dar galime sutikti generalinio direktoriaus ar bent jau valdybos pirmininko poste.
Tokį portretą šiandien galime nupiešti išanalizavę 30-ties turtingiausių lietuvių sąrašą, kurį savaitraščiui „Veidas“ padėjo sudaryti finansų analitikai. Tiesa, šį kartą sąraše – 32 pavardės, nes trijų paskutinių į sąrašą patekusių turtingųjų valdomus akcijų paketus finansininkai įvertino vienodai.

Sąraše daug naujų pavardžių

Pirmasis turtingiausių lietuvių sąrašo penketukas nuo praėjusių metų praktiškai nepasikeitė – turtingiausiu lietuviu išlieka „Vilniaus prekybos“ grupės pagrindinis akcininkas Nerijus Numavičius, kurio turtas siekia 3,6 milijardo litų. Jį turtingiausiu lietuviu veikiausiai tituluosime dar ilgai, nes artimiausias „konkurentas“ atsilieka net 4,5 karto.
Primename, kad sąrašą sudarome atsižvelgdami į Lietuvoje veikiančių įmonių, pateikiančių savo finansines ataskaitas VĮ „Registrų centrui“, vertes. Netiriame, kiek ir kokio asmeninio nekilnojamojo turto sukaupę turtingiausi Lietuvos žmonės, nesekame jų automobilių, sraigtasparnių ar jachtų, nesiveržiame į namus ištirti, kokias meno ar vyno kolekcijas saugo. Neturime galimybių patikrinti ir jų investicijų užsienyje vertės. Įskaičiavus visus šiuos aspektus, N.Numavičiaus, kaip ir daugumos kitų šio sąrašo dalyvių, sukaupti turtai galėtų būti dar didesni, tačiau mes ir nepretenduojame tiksliai atspindėti kiekvieno lito. Mūsų tikslas – pateikti Lietuvos verslo pasaulio vaizdą, įvardyti tuos lietuvius, kurie dirbo sėkmingiausiai ir sukūrė didžiausią vertę.
Kiti pirmojo penketuko turtingiausi lietuviai – Airijoje gyvenantis ir naujus verslus plėtojantis antras pagal dydį „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkas Žilvinas Marcinkevičius, „Senukų“ prekybos tinklo savininkas Augustinas Rakauskas su šeima, „Achemos“ grupės didžiausią akcijų paketą paveldėjusi Bronislovo Lubio našlė Lyda Lubienė ir „MG Baltic“ koncerno savininkas Darius Mockus. Dėl  gerėjančios situacijos rinkoje šių turtingiausių žmonių turtai didėjo, tuo tarpu L.Lubienės valdomų turtų vertė šiemet mažesnė dėl skaičiavimo metodologijos – pernai jos turtus vertinome kartu su nepilnametės dukros Viktorijos ir B.Lubio dukters iš pirmos santuokos Jūratės Žadeikienės, o šiemet jau atskyrėme L.Lubienės ir jos dukros.
Įdomu, kad nors visame sąraše pirmauja gamybininkai, pirmame dešimtuke daugiausiai matome verslininkų, kuriems turtus sukrovė prekybos verslas. Tai visai nestebina – turtingiausiųjų sąrašuose daug prekybininkų rasime ir kitose šalyse, nes nors vieno kliento parduotuvėje išleidžiamos sumos nėra didelės, prekyba kasdieninėmis prekėmis pasižymi didžiulėmis apyvartomis.  Investicinės bankininkystės įmonės „Prime Investment“ direktorius Darius Saikevičius priduria, kad turint mintyje Lietuvos ekonomikos struktūrą, logiška šiame sąraše matyti ir maisto pramonės atstovus – jie sudaro daugiau nei ketvirtį viso sąrašo.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-31-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Prabėgo dar vieni metai ir vėl peržvelgiame Lietuvoje registruotus ir lietuvių valdomus verslus. Tradiciškai pirma apžvelgsime ekonominę aplinką pasaulyje, nuo kurios stipriai priklauso verslo sėkmė Lietuvoje, nes esame daug eksportuojanti valstybė.

Dideliam verslui natūralu eiti į užsienį, nes Lietuvoje rinka vis mažėja, juk mažėja gyventojų.
Praėjusį komentarą užbaigėme tuo, kad 2012-ieji turėjo parodyti, kaip mūsų turtuoliai pasiruošė politinei ES ir fiskalinei pasaulio braškėjimo turbulencijai. Reikia pripažinti, kad didelio braškėjimo nebuvo.
Praėjusių metų akcentu tikriausiai reikia laikyti vyraujančias palūkanų normas ir infliacijos lūkesčius, kurie yra verslo vertinimo gravitacijos jėga. Paprastai investuotojai daugina metinį pelną iš daugiklio, kuris parodo, per kiek metų investicija atsipirks, taip nustatydami įmonės akcijų vertę. Visada kyla klausimas, ar visada bus taip, kaip pastaraisiais metais, ir atsakymas beveik visada būna, kad ne.
Kitas dažnai kylantis klausimas, ką dauginti: grynąjį pelną, pelną prieš mokesčius ar pelną prieš mokesčius ir palūkanų išlaidas. Tai priklauso nuo kiekvieno individualaus investuotojo padėties, rizikos tolerancijos, suvokiamos pinigų kainos ir pan. Taigi tai labiau menas nei mokslas.
Taigi, kai palūkanos yra didelės, daugikliai linkę mažėti, ir atvirkščiai. Šiuo metu palūkanos yra istoriškai žemiausiame taške, nors per pastarąjį mėnesį rinka neigiamai sureagavo į centrinių bankų priminimą, kad jie kažkada turės parduoti į atvirą rinką turimus valstybių vertybinius popierius, ir palūkanos pakilo. Kaip kažkada sakė vienas garsiausių investuotojų Benjaminas Grahamas, rinka yra keistas žmogėnas – vieną dieną jis optimistiškai nusiteikęs, o kitą ne.
Centriniai bankai nieko naujo nepasakė. Greičiausiai jie norėjo patikrinti atsigavimo tvarumą. Atsakymas aiškus – sunku prognozuoti, kur būtų akcijų kainos ir palūkanos, jeigu ne pinigų spausdinimas ir dideli valstybių deficitai. Čia derėtų pabrėžti, kad kalbama apie tokias „safe heaven“ valstybes, kaip JAV ar Vokietija, o jos ir užsako orą.
Lietuvos ir Baltijos šalių akcijų rinka per metus paaugo beveik 25 proc. ir tai padarė gana stabiliai, be didelių korekcijų. “S&P 500″ indeksas, atspindintis JAV akcijų rinką (ir kartu globalinę situaciją, nes didžiausios JAV įmonės veikia visame pasaulyje), taip pat pakilo panašiai ir yra aukščiausiame visų laikų taške, neatsižvelgus į infliacijos poveikį.
Praėjusių metų baimė dėl PIGS šalių niekaip neatsispindi akcijų kursų grafikuose. Šių šalių finansai iš esmės nepasikeitė, tačiau rinkos nusiramino, kad visagalės valstybės ir centriniai bankai bet kokiu atveju situaciją suvaldys.
Nekilnojamojo turto (NT) srityje taip pat pastebimi judesiai. Štai ir Lietuvoje komerciniai bankai vienas po kito skelbia apie per pirmąjį pusmetį stipriai išaugusias naujų būsto paskolų apimtis (DNB banke – 58 proc., “Danske Bank” – 51 proc.). Bankų pranešimuose skelbiama, kad žmonės yra sukaupę didesnius nuosavus įnašus ir nebenori daug skolintis iš bankų. Tai, be abejo, labai sveikas požiūris, patvirtinantis, kad rinka vis dar kovoja paskutinį, Lehmano karą.
Gana tradicinis investavimo būdas – indėlis banke – apskritai atrodo visiškai neperspektyvus, nes už 1 proc. mažesnės metinės palūkanos mažos rizikos banke dažnam nebeatperka net tokiam bankui per metus sumokamų komisinių mokesčių vertės. Todėl esama vertinimų, jog akcijų kursai ir NT rinkos aktyvumas didėja dėl to, kad žmonės nežino, kur daugiau investuoti, kur dėti tuos „prispausdintus pinigus“. Tačiau čia reikėtų prisiminti, kad įvykstant kiekvienam sandoriui grynųjų pinigų kiekis nepasikeičia, – jie tiesiog pereina iš vienų rankų į kitas. Kainas gali keisti pinigų perėjimo iš rankų į rankas greitis, lemiamas besikeičiančio emocinio klimato.
Viskas nėra taip paprasta, egzistuoja daug nematomų niuansų, kurių visų neįmanoma suprasti arba juo labiau – numatyti. Esame pasaulyje, kuriame drugelio sparnelių plazdėjimas viename Žemės taške gali sukelti audrą kitame.
Tokioje aplinkoje, be abejo, Lietuvos turtingiausių žmonių verslo vertės irgi nuosaikiai kilo. Kilo netgi tada, kai pajamos ar pelnas mažėjo, nes galime daryti prielaidą, kad dėl įsivyravusio, gal ir apgaulingo, ramumo daugikliai šiek tiek augo.
Mes tikrai nepretenduojame skelbti, kad šis sąrašas yra išsamus ar tikslus, nes tikslumas vertinant verslo vertę yra labai apgaulingas ir dažnai slypi žiūrovo akyje. Kai žiūrovų daug, tada kažkokią nuomonę atskleidžia vidurkis – akcijų indeksas.

„Ekscentrikas psichologijoje – tas pats, kas juodoji skylė astronomijoje”, – teigia psichologas dr. Davidas Weeksas ir priduria, kad ekscentrikų psichologija labai mažai tyrinėta. Pasak mokslininko, ekscentrikai paprastai būna labai kūrybingi, smalsūs, turintys puikią vizualinę vaizduotę. Jie protingi, užsispyrę, pasižymintys humoro jausmu. Daugelis jų yra vienišiai, o jų gyvenimo būdas – dažnai netradicinis.
Įdomu tai, kad ekscentrizmas yra sąmoningas pasirinkimas, juk daugelis žmonių turi keistų bruožų ar polinkių, tačiau augdami prisiderina prie esančių socialinių normų. Beje, ekscentrikų vyrų ir moterų skaičius visuomenėje panašus, tačiau labiau toleruojami neįprastai besielgiantys vyrai.
Lengviausiai pastebimi tie keistuoliai, kurie, tarsi mesdami iššūkį aplinkiniams, neįprastai rengiasi. Jau tikriausiai nieko nestebina, kad jaunasis Markas Zuckerbergas, socialinio tinklo “Facebook” įkūrėjas, net į oficialius susitikimus atšlepsi paplūdimio šlepetėmis.
Oficialią aprangą ignoruoja ir vyresnės kartos milijonierių atstovai. Sklando kalambūras, kad jeigu Richardas Bransonas, “Virgin group” įkūrėjas, į banką atėjo apsirengęs kostiumą, vadinasi, prašys didesnės paskolos. Mat šio britų milijonieriaus įvaizdis neatsiejamas nuo megztinio, paaugusių plaukų ir barzdos. Oficialią aprangą ignoravo ir Steve’as Jobsas, po biurą mėgdavęs vaikštinėti basas.
Vis dėlto labiau nei apranga, neatitinkanti aplinkos, stebina keisti milijonierių užmojai.

Nutrūktgalviški nuotykiai – geriausia reklama
Labiausiai visuomenėje pastebimas žmonių elgesys, kuris, rodos, peržengia visas savisaugos ir sveiko proto ribas. Vieni, rodos, ieško savo galimybių ribų, kiti medžioja greitai išblėstantį adrenalino pojūtį, pasaulinius rekordus ar tiesiog mėgaujasi tuo, kas daugumai nepasiekiama. Štai R.Bransonas nuolat ieško naujų kraują kaitinančių nuotykių. “Man visą laiką norisi kuo labiau priartėti prie savo galimybių ribos”, – teigia turtuolis ir priduria, kad jam patinka gyvenime patirti kuo daugiau, nes be uždelstų šuolių parašiutu, skraidymo karšto oro balionais ar plaukimo per Atlantą nedideliu laivu gyvenimas būtų daug nuobodesnis.
Kita vertus, R.Bransonas puikiai išmano viešųjų ryšių svarbą ir subtilybes, todėl daugelį tokių akcijų išnaudoja “Virgin” ženklo žinomumui ir populiarumui didinti. Visos transporto priemonės, kuriomis bandė įveikti vandenynus ar apskristi Žemės rutulį, buvo pažymėtos “Virgin” ženklu.
O štai 2007 m. žuvęs JAV milijonierius Steve’as Fossettas mėgo siekti rekordų. Tarp 1993 ir 2004 m. S.Fossettas pasiekė 23 pasaulio rekordus. 2001 m. jis su savo įgula perplaukė Atlantą per keturias dienas ir septyniolika valandų, net 43 valandomis pagerindamas ankstesnį rezultatą. Po trejų metų S.Fossettas su bendraminčiais apiplaukė pasaulį per 58 dienas ir 9 valandas.
Tačiau keistuoliams erdvės Žemėje jau nepakanka – nemažai turtuolių pradėjo veržtis į kosmosą. Pirmieji turistai tam, kad pakiltų su “Sojuz” kosminiu laivu į kosminę stotį “Mir” ir pasižvalgytų po neaprėpiamą erdvę bei Žemės rutulį, plojo nuo 20 mln. JAV dolerių. Tiesa, dauguma jų išskirtinę pramogą derino su kokios nors globalios problemos viešinimu ir sprendimu. Pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respublikos turtuolis Markas Shuttlewortas savo skrydį skyrė kovai su AIDS.

Šykštumas, pedantizmas ir kitos keistenybės
Ne vienas dabartinis milijonierius, pavyzdžiui, Warrenas Buffettas ar švedas Ingvaras Kampradas, IKEA įkūrėjas, savo kapitalą pradėjo kaupti dar vaikystėje, tad nieko keista, kad abiejų požiūris panašus: sukaupto turto negalima švaistyti. Gal todėl abu galėtų būti taupumo, o švedų milijonierius – netgi šykštumo pavyzdžiu. Abu vairuoja senučius automobilius, gyvena seniai pirktuose namuose, nešvaisto pinigų ir drabužiams – apsiperka per išpardavimus.
Pasakojama, kad kartą Niujorke I.Kampradas apsistojęs viešbutyje, kuris jam priklauso, tad darbuotojai iš karto jį apgyvendinę prabangiame numeryje, tačiau milijonierius grįžo į mažytį vienvietį kambariuką, kurį buvo iš anksto užsisakęs.
O štai W.Buffettas paniškai bijo mirties, dėl to aukoja nemažas sumas įvairiems moksliniams tyrimams, kurie galėtų pailginti gyvenimo trukmę, taip pat vengia žmonių, kurie jam nepatinka.
Tarkime, “Apple” įkūrėjas, vadovas ir gelbėtojas S.Jobsas turėjo jau visai kitokių keistenybių: jis mėgdavo užsipulti žurnalistus, per pasitarimus pravardžiuodavo savo komandą, bet sugebėdavo uždegti jų ryžtą siekti, regis, neįmanomų dalykų. S.Jobso biografijos autorius Walteris Isaaksonas pastebi, kad šis kūrėjas ir vadovas veikė diktatoriškais metodais, bet kartu turėjo išskirtinę charizmą, kuriai retas atsispirdavo.
Pasak “Apple” darbuotojų, S.Jobsas iškraipydavo tikrovės lauką, tik vieni taip vadindavo vadovo polinkį meluoti, kiti – ignoruoti tikrovę ir tokiu būdu pasiekti savo tikslą. Iki pat gyvenimo pabaigos S.Jobsas pats atsakinėjo į gerbėjų laiškus ir vartotojų skundus, kontroliavo net parduotuvių interjero dizainą. Daug ką apie žmogaus charakterį pasako ir toks faktas, kad S.Jobsas septynerius metus negalėjo išsirinkti miegamojo baldų.

Turtingieji ekscentrikai
1. Richardas Bransonas, kraują kaitinančių nuotykių ieškotojas
Britų milijardierius seras R.Bransonas (g. 1950 m.), verslo grupės “Virgin group” įkūrėjas ir vadovas, linkęs rizikuoti ne tik verždamasis į vis naujas verslo sritis, pavyzdžiui, kosminio turizmo, bet ir pats leisdamasis į nutrūktgalviškus bei rizikingus nuotykius. Jis plaukė per Atlanto vandenyną motoriniu laiveliu, bandė perskristi Atlanto ir Ramųjį vandenynus oro balionu, mėgino apskristi Žemės rutulį helio balionu. Planuoja panerti dviviečiu batiskafu į penkių vandenynų giliausias vietas.

2. Steve’as Fossettas, pasaulio rekordininkas
Amerikietis verslininkas ir nuotykių ieškotojas S.Fossettas (1944–2007) penkis kartus apkeliavo aplink Žemės rutulį, pasiekė daugiau nei šimtą pasaulio rekordų, kurie gerokai praplėtė įvairios konstrukcijos lėktuvų, laivų ir oro balionų galimybių ribas. Dalyvaudavo šunų kinkinių varžybose, slidinėjimo maratonuose. Jaunystėje susižavėjo alpinizmu ir kopdamas į kalnus sugebėjo išsigydyti astmą. S.Fossettas buvo Karališkosios geografų draugijos narys.

3. Ingvaras Kampradas, išskirtinis šykštuolis
Prekybos nebrangiais baldais tinklo IKEA įkūrėjas ir savininkas švedas I.Kampradas (g. 1926 m.) garsėja išskirtiniu taupumu ir šykštumu. Nuolat patenkantis į amerikiečių verslo žurnalo “Forbes” renkamus turtingiausių pasaulio žmonių dešimtukus I.Kampradas skrenda pigiausių avialinijų lėktuvais ekonomine klase, važiuoja traukiniais antrąja klase, apsistoja pigiausiuose viešbučiuose.

4. Warrenas Buffettas, taupusis filantropas
Vienas turtingiausių planetos žmonių, JAV verslininkas, investuotojas ir filantropas W.Buffettas (g. 1930 m.) būtų puikus I.Kamprado kompanionas. Amerikietis gyvena sename name Omahoje, važinėja senu automobiliu “Honda”, kurį pirko už 700 JAV dolerių daugiau kaip prie 10 metų, drabužių įsigyja per išpardavimus arba nebrangiose parduotuvėse. Pradėjęs dirbti nuo šešerių metų visą gyvenimą stengėsi kaupti turtą ir neišlaidauti, tačiau 2006 m. nusprendė 99 proc. savo turto skirti labdaros fondams. Įdomu, kad jis investuoja į tas įmones, kurių produktais pats naudojasi.

5. Steve’as Jobsas, perfekcionistas
Apie S.Jobsą (1955–2011), “Apple” įkūrėją, dar jam gyvam esant sklandė daugybė legendų, kaip apie sunkiai sugyvenamą ir bjauraus charakterio žmogų, kuris balansuoja ties beprotybės ir genialumo riba. Tai žmogus, kuris be skrupulų meluodavo, manipuliuodavo, pasisavindavo idėjas, siekdavo absoliučios kontrolės įmonėje. Kraštutinis perfekcionistas, tiek pats dirbdavęs, tiek kitus priversdavęs dirbti iki nukritimo, kol, atrodo, neįmanomas dalykas virsdavęs įmanomu.

6. George’as Sorosas, tiesos ieškotojas
Prieštaringai vertinamas JAV investuotojas ir filantropas G.Sorosas siekia pakeisti mokslininkų mąstymą, kad šie pripažintų jo refleksyvumo teoriją. Tam tikslui 2009 m. jis įkūrė Naujojo ekonominio mąstymo institutą. Refleksyvumo teorija teigia, kad gyvename toje pačioje visatoje, kurią norime suprasti. Mūsų požiūris į visatą keičia pačią visatą, todėl socialiniuose moksluose negalime patikimai nustatyti tiesos.

7. Michaelas Burry, investavimo apsėstas medikas
Medikas M.Burry (g. 1971 m.) 2004 m. suvokė: paskolų išdavimo standartai nusmuko tiek, kad jis galėtų uždirbti pinigus prognozuodamas, jog žemos kokybės būsto obligacijos atpigs. 2007 m. pabaigoje jo fondas uždirbo daugiau nei 720 mln. JAV dolerių pelno. Dėl įtampos iškrovos būdų šį genialų investuotoją irgi galima pavadinti ekscentriku. Kol fondas dėl būsto obligacijų pozicijos generavo nuostolius, M.Barry gąsdino visus darbuotojus, nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro sėdėdamas užsirakinęs kabinete, daužydamas kumščiu į stalą arba labai garsiai klausydamasis sunkiojo metalo muzikos.

8. Anousheh Ansari, pirmoji moteris kosmoso turistė
Iranietė A.Ansari (g. 1966 m.), Irano telekomunikacijų magnatė, – pirmoji moteris turistė ir pirmoji musulmonė, buvusi kosmose. Moteris už daugiau nei 20 mln. JAV dolerių “Sojuz” kosminiu laivu pakilo į kosminę stotį “Mir” ir ten prabuvo aštuonias dienas. Sakosi taip įgyvendinusi vaikystės svajonę. Dėl politinės įtampos tarp JAV ir Irano jos skafandro nebuvo leista pažymėti Irano vėliava ir įspėta, kad nebūtų jokių politinių pareiškimų. A.Ansari iš kosminės stoties ragino viso pasaulio moteris ir mergaites kovoti dėl savo teisių ir siekti mokslo, pati leidosi mokslininkų tyrinėjama, kaip kosmose radiacija veikia žmogų.

Pastaraisiais mėnesiais atotrūkis tarp turtuolių ir vargšų visame pasaulyje, o ypač turtingose šalyse, pasiekė visų laikų rekordus.

Naujausia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita skelbia, kad nelygybę rodantis koeficientas (GINI indeksas), kurio vienetas reiškia, kad visus pinigus valdo turtingieji, o nulis – kad visi gauna vienodas pajamas, per pastaruosius tris dešimtmečius visame pasaulyje išaugo 10 proc. Tačiau sparčiausias augimas, tai yra atotrūkio didėjimas, įvyko pastaraisiais metais. Pavyzdžiui, 1985-aisiais šis rodiklis siekė 0,29, 2008-aisiais – 0,32, o dabar – jau 0,35. Tai reiškia, kad jau daugiau nei trečdalis visų pasaulio pinigų nusėda turtuolių kišenėse, nors jie patys sudaro mažiau nei 10 proc. pasaulio gyventojų.
Pasak ekspertų, tokią situaciją visų pirma lėmė nevienodas atlyginimų didėjimas sunkmečiu. Mat 10 proc. daugiausiai uždirbančių žmonių pajamos visame pasaulyje didėjo maždaug dvigubai greičiau nei atlygis tiems 10 proc. darbuotojų, kurie uždirba mažiausiai.
Kaip teigia EBPO analitikai, prisideda ir tai, kad pastaraisiais metais visiškai neefektyviai veikia didesnio turtuolių apmokestinimo sistema, nebeprisidedanti prie tolygaus turto pasiskirstymo visuomenėje.
Sociologai pastebi ir kitų priežasčių. Pavyzdžiui, pastaruoju metu turtingi žmonės dažniausiai tuokiasi su kitais turtingaisiais, ir jų turtas “nenuteka” į žemesnius sluoksnius – visai kaip Romos laikais ar feodalinėje visuomenėje.
Beje, didžiausias atotrūkis, jei neskaičiuosime dviejų pirmūnių Meksikos ir Turkijos, yra tokiose turtingose šalyse, kaip JAV, Izraelis ir Didžioji Britanija. Toliau pagal nelygybę rikiuojasi Italija, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Kanada – visas sąrašas valstybių, kuriose net neįtartum, kad yra toks didžiulis atotrūkis tarp turtingų ir neturtingų žmonių.

Laimėtojas pasiima viską

Kaip dainavo legendinė grupė ABBA, laimėtojams atitenka viskas – “The winner takes it all”, o šie žodžiai dabar labiausiai tinka jau minėtoms JAV. Ne veltui būtent čia pernai prasidėjo judėjimas “Okupuok”, kuris save tapatina su 99 proc. vargšų ir kovoja prieš 1 proc. turtingųjų.
Nelygybė yra ir viena svarbiausių dabar vykstančios JAV prezidento rinkimų kampanijos temų. Rinkėjams belieka pasirinkti, kas jų ausiai skamba mieliau. Mat demokratas Barackas Obama aiškina, kad atotrūkis tarp turčių ir vargšų tapo didžiausia pastarojo meto problema, ir jei bus perrinktas antrai kadencijai, jis sieks užtikrinti kuo didesnį gėrybių persiskirstymą. O štai respublikonų kandidatai Rickas Santorumas bei Mitas Romney yra be skrupulų pareiškę, jog reikia tik džiūgauti, kad JAV visuomet egzistavo dideli skirtumai tarp atlyginimų, nes kiekvienam atlyginama už nuopelnus.
Atrodytų, tokiomis kalbomis nieko nelaimėsi, nes neturtingų rinkėjų JAV esama kur kas daugiau. Tačiau, kaip žinome, JAV rinkimu visuomet laimi tie, kurių rankose – valdžia ir pinigai. Na, o kaip politikoje, taip ir visuomenėje. Berklio universiteto profesoriaus Emmanuelio Saezo vertinimu, dabar 10 proc. JAV turtuolių gauna apie 50 proc. visų JAV išmokamų atlyginimų dalį, o 0,1 proc. “pačių pačiausių” uždirba 12 proc. visų JAV atlyginimų.
Ir kuo šalyje gilesnė finansinė duobė, tuo tie skirtumai didesni. Pavyzdžiui, nuo 2009 m. pradžios iki 2010 m. pabaigos vieno procento daugiausiai uždirbančiųjų algos vidutiniškai augo 11,6 proc., o štai visų kitų darbuotojų algos aukštyn kilstelėjo vos 0,2 proc.
Tačiau socialiniai skirtumai Amerikoje yra tarsi uogytės, palyginti su situacija, pavyzdžiui, Kinijoje. Štai kovo 5 d. sakydamas kalbą parlamente, premjeras Wen Jiabao pareiškė, kad per likusius savo kadencijos metus sieks “patenkinti gyventojus”, nes jų nepasitenkinimas gyvenimu, daugiausia susijęs irgi su atotrūkiu tarp turčių ir vargšų, ypač gyvenančių provincijose, auga taip pat sparčiai kaip ir šalies ekonomika.
Pavyzdžiui, per porą dešimtmečių, kai Kinijos ekonomikos augimas buvo matuojamas dviženkliais skaičiais, turtuolių šalyje pagausėjo keliolika milijonų. Deja, pasak W.Jiabao, visuomenėje neliko harmonijos, mat lygiai taip pat padaugėjo ir visiškai ties skurdo riba gyvenančių kinų.
Užtat W.Jiabao žada, kad iki metų pabaigos visiems periferijoje gyvenantiems pensininkams bus pradėtos mokėti didesnės valstybinės pensijos, kurios iki šiol siekia vos 8,7 JAV dolerio per mėnesį. Beje, kovą Kinijos valdžia prisižadėjo, kad iki 2015-ųjų minimalus atlyginimas dirbantiesiems bus padidintas 13 proc., ir tikimasi, kad GINI indeksas, kuris dabar šalyje siekia 0,41 ir yra didžiausias visoje Azijoje bei lenkia net atotrūkiu garsėjančią Indiją, per ateinančius keletą metų bent šiek tiek susitrauks.
Žinoma, daugelis kinų tokiais pažadais visiškai netiki ir net iš jų tyčiojasi. Ir tai nieko nestebina: pakanka paminėti, kad 70-ies pačių turtingiausių Nacionalinės žmonių partijos narių pajamos 2011-aisiais padidėjo… 11,5 mlrd. eurų.