Daugelis Lietuvos politikų nesugeba suvokti šiuolaikinio sudėtingo pasaulio, modernios demokratijos, kintančių medijų ir viešojo diskurso realijų: jie labai nori turėti savo propagandinį ruporą, nesvarbu, kad jį žiūri vis mažiau žiūrovų.

„Rusijos vykdomas karas prieš Lietuvą išvilktas į dienos šviesą“, „VSD ataskaita: agresyviausiai prieš Lietuvą veikia Rusijos žvalgyba“, „Žvalgybininkai: prieš Lietuvą vykdomų informacinių atakų nemažės“. Tokios antraštės lydėjo žiniasklaidos pranešimus apie paskelbtas Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ataskaitas.
Politikai šias ataskaitas net vadino didžiuliu lūžiu, nes aiškiai įvardytos agresyviausiai prieš Lietuvą veikiančios Rusija ir Baltarusija.
“Pagaliau aiškiai įvardyta, kokios trečiosios valstybės, pirmiausia Rusija, Baltarusija, veikia su savo specialiųjų tarnybų pagalba Lietuvos teritorijoje. Aš manau, kad šitas aiškumas, kurį nuolat deklaruodavo Estijos saugumo policija savo jau penkioliktus metus skelbiamose apžvalgose, yra būtinas siekiant, kad visuomenė suprastų, kokiomis sudėtingomis sąlygomis mūsų žvalgybos bendruomenė dirba”, – taip paskelbtas ataskaitas pakomentavo buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas, o dabar narys Arvydas Anušauskas.
Tačiau šiuo pareiškimu parlamentaras pasakė ir tai, kad dar gerokai prieš VSD parodytą drąsą kaimyninės valstybės skelbė, kas kelia didžiausią grėsmę. Ne tik skelbė, bet ir siuntė namo užsimaskavusius, šeimas sukūrusius ir tyliai net po kelis dešimtmečius Rusijai dirbusius šnipus. Tai darė Vokietija, Didžioji Britanija, JAV ir Skandinavijos šalys.
Todėl VSD ataskaita sveiko proto Lietuvos piliečiui nieko naujo nepasakė ir ypatingų lūžių jis tikriausiai neįžvelgė. Tai buvo žinoma arba tą buvo galima nujausti ir suprasti.
Vis dėlto čia norisi kalbėti ne apie tarnybų, kurios rūpinasi nacionaliniu saugumu ar žvalgyba, veiklą. Paskelbtos ataskaitos – tik pretekstas pašnekėti apie tai, kaip Lietuva pati pavertė savo viešąją erdvę labai pažeidžiamą.
„Esminiai informacinių atakų uždaviniai – Lietuvos visuomenės išlaikymas svetimame informaciniame lauke, valstybės ir visuomenės pažeidžiamumo didinimas ir poveikis visuomenės, atskirų jos grupių ar individų mentalitetui bei pasaulėjautai. Realizuojant šiuos uždavinius siekiama pagrindinio tikslo – Lietuvos išlaikymo svetimoje „privilegijuotų interesų zonoje“, naudojantis informacinėmis priemonėmis“, – teigiama Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ataskaitoje.

Manipuliacijos mūsų viešuoju diskursu

Kyla klausimas, kodėl Rusija gana lengvai sugeba manipuliuoti mūsų viešuoju diskursu. Vienas atsakymų slypi Lietuvos žiniasklaidoje. Panagrinėkime, tarkime, televizijos auditorijos rinką. Čia svarbu pastebėti, kad per kelerius pastaruosius metus Lietuvos televizijų auditorijos rinka reikšmingai keitėsi. Viena vertus, diegiant skaitmeninę TV vyko sparti televizijų segmentacija, buvo kuriami nauji kanalai, orientuoti į skirtingų pomėgių, amžiaus, lyčių gyventojų grupes. Kita vertus, pamažu vyko ir televizijų auditorijos rinkos konsolidacija, kurios vienas reikšmingiausių pastarojo meto Lietuvos įvykių buvo Baltijos televizijos pardavimas “MG Baltic” koncernui.
Po šio susijungimo LNK su savo nišiniais kanalais kontroliuoja 31 proc. visos Lietuvos auditorijos rinkos. Artimiausias konkurentas švedų MTG grupė, valdanti TV3 ir nišinius jos kanalus, užima 21 proc. Lietuvos auditorijos rinkos.
Vertinant šiuos skaičius derėtų priminti paprastą vadovėlinę tiesą: komercinių medijų verslo interesas ne visada sutampa su valstybės ir visuomenės interesais.
Štai šioje vietoje reikėtų atkreipti dėmesį, kad retransliuojami Rusijos televizijos kanalai užima 16 proc. Lietuvos auditorijos rinkos ir ne ką nusileidžia TV3. Be to, būtina priminti, kad jie matomi tik per kabelines televizijas ir palydovinius retransliuotojus. Tai reiškia, kad kol kas tik apie 50 proc. Lietuvos gyventojų gali matyti Rusijos kanalus.
Šių kanalų skverbimasis – tai ne vien verslas ir siekis atsiriekti dalį Lietuvos televizijų reklamos rinkos. Kur kas svarbesnis tikslas nei keli milijonai litų įvardytas jau cituotoje Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ataskaitoje: „Lietuvos visuomenės išlaikymas svetimame informaciniame lauke, valstybės ir visuomenės pažeidžiamumo didinimas ir poveikis visuomenės, atskirų jos grupių ar individų mentalitetui ir pasaulėjautai.“
Populiariausiems Rusijos kanalams atstovaujanti Rygoje įsikūrusi ir Lietuvoje veikianti bendrovė “Baltic Media Alliance” daro viską, kad ta auditorijos dalis nuolat didėtų. Vienas svarbiausių tikslų – patekti į “Teo” skaitmeninę platformą, pasiekti, kad visi Lietuvos namų ūkiai galėtų matyti šios bendrovės atstovaujamus kanalus. Be to, suprasdama kalbos pokyčius, “Baltic Media Alliance” kuria vis daugiau laidų lietuvių kalba, žinoma, siekdama vis to paties tikslo.

LRT beviltiškai atsiliko

Vienareikšmės nuomonės viešajame diskurse apie rusiškus kanalus nėra. Kai kam atrodo, kad liberalios demokratijos sąlygomis pilietis sąmoningai pasirinks, kas jam priimtina, o kas ne. Bet Latvijoje Rusijos kanalai darė esminę įtaką Rygos mero rinkimuose ir prieš referendumą dėl rusų, kaip antros valstybinės kalbos, statuso. Ir šie pavyzdžiai rodo, kad Rusija siekia ne vien pasyvios kultūrinės įtakos ar, kaip minėta, verslo tikslų.
Gal atsvara galėtų būti LRT, t.y. visuomeninis televizijos kanalas, kuris mokesčių mokėtojų tam ir išlaikomas, kad būtų rimta alternatyva ir konkurentas komerciniams bei nepalankiai nusiteikusių kaimyninių valstybių kanalams? Deja, sudėję visus LRT televizijos kanalus matome, kad jų auditorija siekia vos 9 proc. Lietuvos auditorijos rinkos. Televizijos industrijoje dirbantys žmonės žino, kad beveik pusę LRT auditorijos rinkos „sugeneruoja“ žiūrimiausia LRT laida „Labas rytas“.
Nežinantiesiems televizijų virtuvės auditorijos rinkos skaičiavimo subtilybių būtų galima paaiškinti labai paprastai: vakare, geriausiu ir žiūrimiausiu televizijos laiku, LRT yra tapęs nišiniu, vos kelias dešimtis tūkstančių žmonių pritraukiančiu kanalu.
Palyginkime: LNK ar TV3 vakaro žinias žiūri nuo 300 iki 400 tūkst., o “Panoramą” – viso labo 40–60 tūkst. žiūrovų. LRT pokalbių laidos, kurių dalyviai labai rimtais veidais nagrinėja dar rimtesnes mūsų valstybės ir visuomenės problemas, įdomios viso labo 1 proc. Lietuvos žiūrovų, t.y. apie 30 tūkst. žmonių.
Televizija turi savybę ir puikių galimybių pritraukti masinę auditoriją (net LRT, transliuodama, pavyzdžiui, “Euroviziją”, tą įrodo). Tuo ir jos poveikis, palyginti su kita žiniasklaida, yra ypatingas. Bet apie kokį poveikį galima kalbėti žiūrint į LRT skaičius? Kyla klausimas, kokios naudos duoda transliuotojas, gaunantis beveik 80 mln. Lt pajamų per metus ir gebantis pritraukti dvigubai mažiau žiūrovų nei rusiški kanalai, beveik keturiskart mažiau, nei LNK kontroliuojami kanalai, arba šešis sykius mažiau, nei komercinės televizijos kartu sudėjus?
Žinoma, kai kas vėl ištars magišką frazę: LRT atlieka „misiją“. Būtent „misija“ ir yra puiki priedanga bei širma, kuria naudojasi dabartiniai LRT vadovai. Juk galima sukurti be galo nuobodų, neįdomų ir jokios prasmės neturintį dokumentinį filmą apie Sąjūdį, kurį pažiūrėjo tie patys kūrėjai, tie, kurie buvo filme kalbinti, ir dar jų artimieji. Bet abejoti, ar buvo tikslinga išleisti dešimtis tūkstančių Lietuvos mokesčių pinigų, negalima – juk atlikta „misija“.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Išmaniosios „Skynet“ televizijos kūrėjai kviečia nerti į „Eurovizijos“ sūkurį ir mėgautis HD raiška, o stabilią ir kokybišką transliaciją garantuoja greičiausias šviesolaidinis internetas Lietuvoje „Skynet“. Gegužės 14, 16 ir 18 dienomis šios televizijos žiūrovai turės ypatingą galimybę stebėti tiesiogines šio visame pasaulyje populiaraus dainų konkurso transliacijas raiškiuoju (HD) formatu.

58-asis „Eurovizijos“ dainų konkursas šiemet bus transliuojamas iš Švedijos Malmės miesto. Tokią dovaną miestui įteikė pernai konkurse triumfavusi atlikėja Loreen. Tiesioginę transliaciją raiškiuoju formatu visi išmaniosios „Skynet“ televizijos klientai galės stebėti HD transliacijų kanalu LRT HD (Nr. 52), tad pro akis neprasprūs nė viena smulkmena. Lietuvai „Eurovizijoje 2013“ atstovaus Andrius Pojavis su daina „Something“.

UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ diegiama išmanioji „Skynet“ televizija jau dabar siūlo kur kas daugiau nei bet kuri kita televizija: daugiau nei 90 TV kanalų, tarp kurių HD raiškos („Eurosport HD“, „Discovery HD“, „Duck TV HD“), internetą, „Facebook“, „Google Maps“, „YouTube“, „Flickr“, „Pikasa“ televizoriaus ekrane, virtualią vaizdo nuomą ir kino teatrą, galimybę įsirašyti laidas vėlesnei peržiūrai ir dar daugiau.

Prisijungdamas prie pasaulinės iniciatyvos „Žemės valanda“ AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) kovo 23 d. 20 val. 30 min. vienai valandai išjungs Vilniaus TV bokšto apšvietimą. Nepertraukiamai veiks tik signaliniai žibintai. Restorano „Paukščių takas“ lankytojai Vilniaus panorama vieną valandą grožėsis žvakių šviesoje.

„Tokiu būdu mes ir vėl pasakysime „ne“ pragaištingiems žmogaus veiklos padariniams gamtai, drauge su kitais iniciatyviais pasaulio žmonėmis pareikšime susirūpinimą planetos ateitimi“, – sako Telecentro komunikacijos vadovė Gintarė Rimkuvienė.

Vilniaus TV bokštas vienai valandai buvo užgesintas ir pernai, kovo 31 d.

Telecentras daug dėmesio skiria statinių priežiūrai ir jų aplinkos tvarkymui, energetinių išteklių taupymui, atliekų rūšiavimui ir pan. Bendrovėje veikianti elektroninė dokumentų ir užduočių valdymo sistema ne tik didina darbo efektyvumą, bet ir mažina popieriaus sunaudojimą, o Telecentro diegiamos pažangios ryšio technologijos, pavyzdžiui, 4G „WiMAX“, pasižymi ypač ekonomišku energetinių išteklių naudojimu.

2007 metais Sidnėjuje prasidėjusi akcija „Žemės valanda“ tapo didžiausia žmonijos istorijoje savanoriška aplinkosaugine iniciatyva. Lietuvos gyventojai, įmonės ir valstybės įstaigos prie jos prisijungia jau ketvirtus metus iš eilės.

www.zemesvalanda.lt

Realybės šou ir įvairūs televiziniai populiariosios muzikos projektai – praėjęs Merūno Vitulskio karjeros etapas. Talentingas ir visoje Lietuvoje išgarsėjęs tenoras suka į didžiąją akademinės muzikos sceną. Plačiau apie Merūno sprendimą bus galima išgirsti vasario 17 d. Vilniaus rotušėje, kur dainininkas ne tik koncertuos, bet ir bendraus su savo gerbėjais.

Merūnas Vitulskis žengia pirmuosius, tačiau tvirtus naujojo savo karjeros etapo žingsnius. Vis rečiau televizijos ekranuose šmėkščiojantis dainininkas savo ateitį sieja tik su didžiąja akademinės muzikos scena – opera. Netrukus 30-metį minėsiantis atlikėjas sulaukia vis daugiau pasiūlymų atlikti reikšmingus vaidmenis, neseniai kritikai labai palankiai įvertino M.Vitulskio pasirodymą Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro premjeroje – Piotro Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“, kur tenoras atliko Lenskio vaidmenį.

„Buvo sunku įrodyti, kad galiu dainuoti ir kitaip – be mikrofono. Pasirodymai televizijos projektuose buvo naudingi, tačiau kartu paliko ir šiek tiek neigiamą šleifą. Reikėjo daug dirbti, kad manimi patikėtų akademinės bendruomenės žmonės“,- neslepia Merūnas. Apie sprendimą atsisveikinti su televizija iš paties atlikėjo lūpų kur kas plačiau bus galima išgirsti jo jubiliejaus išvakarėse. Vasario 17-ąją, likus dienai iki trisdešimtojo gimtadienio, visų savo gerbėjų M.Vitulskis lauks Vilniaus rotušėje, kur ne tik koncertuos, bet ir atvirai atsakys į susirinkusiųjų klausimus.

Scenoje M.Vitulskis pasirodys kartu su pianiste Birute Asevičiūte ir klausytojams dovanos spalvingą programą – nuo gražiausių Lietuvos kompozitorių kūrinių (Balio Dvariono „Žvaigždutė“) iki visame pasaulyje išpopuliarėjusių operų arijų (Giacomo Puccini ir kt.).

Šis koncertas – viena iš renginių ciklo „Susitikimai Vilniaus rotušėje“ dalių. Susitikimus su garsiausiais mūsų šalies muzikos pasaulio žmonėmis jau ne pirmą sezoną sėkmingai organizuoja Lietuvos muzikų sąjunga. Renginių svečiai turi galimybę ne tik išgirsti geriausius Lietuvos muzikus, bet ir pabendrauti su atlikėjais, viktorinose laimėti kompaktinių plokštelių.

Nuo praėjusio rudens daugiau informacinių laidų žiūrovams pasiūlė tiek nacionalinis, tiek didieji komerciniai TV transliuotojai, tačiau šis sprendimas pasiteisino ne visiems.
Štai triukšmingai startavusi TV3 tiesioginė ryto laida “Nauja diena”, išsilaikiusi eteryje vos keletą mėnesių, jau numirė. Rugsėjį laida buvo rodoma nuo 6.30 iki 8.00 val., vėliau trumpinama, kol galiausiai visai užgeso: paaiškėjus, kad netgi animacinio serialo “Simpsonai” reitingai geresni, iš tiesioginės informacinės laidos TV3 eteryje šiuo metu beliko menki likučiai – pusvalandžio trukmės vakaro informacinės laidos pakartojimai. LRT televizijos vadovo Rimvydo Paleckio nuomone, mesdama dideles pajėgas TV3 tikėjosi atsiriekti dalį auditorijos bei reklamos užsakovų nuo LRT laidos “Labas rytas, Lietuva”, bet to padaryti nepavyko.
Nors rytinė laida žlugo, TV3 programų strategai nutarė pasiūlyti žiūrovams kitą naujovę – informacinę laidą nuo 17 val., panaudodami tą patį rytinės laidos pavadinimą. LNK atstovas Gediminas Malaškevičius sako, kad TV3 tiesiog nukopijavo konkurentus, mat nauja LNK informacinė vakaro laida “Labas vakaras, Lietuva” yra žiūrimiausia to laiko TV laida Lietuvoje. TNS LT duomenimis, sausį šią laidą kasdien žiūrėdavo daugiau nei 300 tūkst. žiūrovų, arba 19,5 proc. visos auditorijos. “Tad ši laida – tikrai sėkmingas mūsų žingsnis”, – vertina G.Malaškevičius.
R.Paleckis taip pat teigia, kad naujos LRT informacinės laidos “Laba diena, Lietuva”, kuri rodoma dieną, reitingai nenuvylė: “Vidutinė laidos auditorija siekia apie 10 proc. ir ji nuolat didėja.”
“Laba diena, Lietuva” ypač daug žiūrovų sulaukia vykstant didelės reikšmės politiniams įvykiams, nes žiūrovai turi galimybę naujienas sužinoti tiesiogiai. „Šiuo požiūriu mes esame greitesni net už radiją ir internetą”, – tvirtina R.Paleckis.

Sėkmingai įvykdęs misiją iki šių metų spalio 29-osios užtikrinti skaitmeninės antžeminės televizijos prieinamumą daugiau nei 90 proc. Lietuvos gyventojų, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) ir toliau stiprina signalų siuntimą įvairiuose šalies regionuose. Lapkričio mėnesį buvo padidintos Varėnoje ir Molėtuose įrengtų siuntimo stočių galios.

„Dar paprasčiau priimti skaitmeninės antžeminės televizijos signalus dabar gali Varėnos miesto ir jo apylinkių bei pasienio su Baltarusija gyventojai, taip pat Molėtų ir šio miesto apylinkių gyventojai“, – sako Telecentro generalinis direktorius Gediminas Stirbys.

Jo teigimu, techninės sąlygos priimti skaitmeninės antžeminės televizijos signalus Lietuvoje buvo sudarytos iš anksto, o prieš pat analoginės antžeminės televizijos išjungimą ir iš karto po jo vykdomi papildomi tinklo gerinimo darbai.

„Savo tinklo charakteristikas papildomai geriname, pirmiausiai atsižvelgdami į valstybės interesą užtikrinti nacionalinio transliuotojo (LRT) programų prieinamumą Lietuvos gyventojams“, – sako Telecentro vadovas.

Kol viešąjį pirkimą laimėjęs konsorciumas „SATV Network“, „Bitė Lietuva“ ir „Toptronas“ neįdiegė atskiro LRT skaitmeninės antžeminės televizijos tinklo, Telecentras ir toliau siunčia LRT televizijos programas.

Vyriausybės 2011 m. patvirtintame „Skaitmeninės televizijos diegimo Lietuvoje modelio apraše“ nurodyta, kad analoginės antžeminės televizijos išjungimo dieną naujojo LRT tinklo parametrai turėjo užtikrinti nemokamų LRT programų priėmimo galimybę teritorijoje, apimančioje ne mažiau kaip 95 proc. Lietuvos teritorijos.

Šių metų spalį Telecentras padidino Druskininkuose, Lazdijuose ir Šalčininkuose veikiančių siųstuvų galias, įdiegė skaitmeninės antžeminės televizijos siųstuvą Nidoje.

Artimiausiu metu bendrovė planuoja įdiegti dar vieną siųstuvą Švenčionyse, tuomet pagerės skaitmeninės antžeminės televizijos priėmimo sąlygos ne tik šiame mieste, bet ir Švenčionėliuose bei jų apylinkėse.

Telecentras – didžiausią radijo ir televizijos programų siuntimo patirtį turinti Lietuvos bendrovė. Be antžeminės ir kabelinės televizijos bei radijo programų siuntimo, Telecentras Lietuvos gyventojams ir įmonėms dar teikia fiksuotosios telefonijos, duomenų perdavimo, tinklų sujungimo, skirtųjų linijų, belaidžių technologijų interneto „Erdvės“, mobiliojo 4G interneto „Mezon“ bei kitas paslaugas.

Skaitmeninės antžeminės televizijos programas Telecentras pradėjo siųsti 2003 m. liepos 15 dieną ir nuolat plėtė bei gerino savo tinklus.

Daugiau informacijos www.telecentras.lt

Pasitvirtino ekspertų prognozės, kad nemaža analoginę antžeminę televiziją žiūrėjusių šalies gyventojų dalis prie skaitmeninės televizijos pereis tik tuomet, kai jų televizoriai nieko neberodys.

Bendrovės RAIT spalio 11-27 dienomis atlikto tyrimo duomenimis, analoginės antžeminės televizijos išjungimo išvakarėse apie 12 proc. šalies gyventojų, maždaug 140 tūkstančių šeimų, dar nebuvo pasirūpinę skaitmenine televizija.

Nuo liepos iki spalio pabaigos sparčiausiai skaitmeninę televiziją diegėsi kaimo vietovių gyventojai. Tiesa, būtent šiose vietovėse iki spalio pabaigos buvo likę daugiausiai šeimų, negalinčių matyti skaitmeninės televizijos, – net 18 procentų.

Didžiausia Lietuvoje integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų teikėja TEO pirmosiomis dienomis po analoginės antžeminės televizijos išjungimo sulaukė pusantro karto didesnio klientų skambučių srauto. Į klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi du kartus daugiau klientų.

Skambinusieji prieš pat išjungiant analoginę antžeminę TV ir iškart po to dažniausiai jau buvo apsisprendę dėl televizijos paslaugų įsigijimo. Didelė jų dalis skambino ne konsultuotis dėl skaitmeninės televizijos, o norėdami užsisakyti paslaugą.

Klientams netenka ilgai laukti eilėse klientų aptarnavimo skyriuose, operatyviai aptarnaujami ir skambinantieji telefonu. Metui, kai klientai aktyviau domėsis ir užsisakys TEO televizijos paslaugas, buvo pasirengta iš anksto: sutelktos didesnės klientus aptarnaujančių specialistų pajėgos, taip pat įsigyta reikiamos įrangos.

Šiuo metu užsisakantiesiems televizijos GALA paslaugoms teikti reikiama įranga pristatoma per keletą dienų. Jei prireikia specialistų pagalbos, šios paslaugos dažniausiai būtų įdiegiamos per savaitę.

Spalio pabaigoje šalyje ruošiantis išjungti analoginę antžeminę televiziją, susikirto monopolininko Telecentro ir transliuotojų interesai. Kas teisus šiame konflikte ir ar dėl to nenukentės žiūrovai?

Analoginės televizijos išjungimui Lietuva, vykdydama įsipareigojimus Europos Sąjungai, pasirengė neblogai: skaitmeninės televizijos tinklas sukurtas laiku – jis aprėpia maždaug 90 proc. Lietuvos teritorijos, tiesa, kai kur signalo kokybė dar gana prasta (tokių nusiskundimų transliuotojams yra tekę girdėti net iš vilniečių).
Kad ir kaip būtų, dauguma Lietuvos gyventojų spalio 29-ąją išjungus analoginę antžeminę televiziją jokių pokyčių nepajus, o ypač tie, kurie žiūri mokamą televiziją (yra kabelinės, IPTV, palydovinės ar kito tipo televizijos abonentai). Prognozuojama, kad iš viso be televizijos liks kelios dešimtys tūkstančių šeimų kaimiškose vietovėse, laiku nepasirūpinusių skaitmeninės televizijos įdiegimu. Tačiau įsigiję priedėlį ar pasistatę reikiamą anteną, dauguma šių gyventojų televiziją vėl galės matyti.
Daugiau nerimo kelia viešumon iškilęs valstybės valdomos įmonės AB Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro), kuriai dar nuo sovietmečio priklauso pagrindinė televizijos ir radijo programų siuntimui būtina infrastruktūra, bei transliuotojų (televizijų) konfliktas, mat iš pastarųjų jau pasigirdo grasinimų, kad dėl to gali sumažėti nemokamų televizijos kanalų. Ar tai išties realu ir kokios tikrosios šios nesantaikos tarp monopolininko ir transliuotojų priežastys?

Telecentras netenka milijoninių pajamų

Transliuotojai ir dar kelios įmonės, perkančios iš Telecentro TV signalo siuntimo bei įrangos laikymo paslaugas, jau kuris laikas svaido akmenis į esminę infrastruktūrą šiame versle valdančios įmonės, kurios akcijos priklauso valstybei, daržą. O ši įnirtingai ginasi, atmesdama visus jai metamus kaltinimus. Tiesa, ir vieni, ir kiti kol kas nepateikė jokių svaresnių faktų bei argumentų.
Transliuotojai, išsiuntinėję pareiškimus aukščiausiems šalies vadovams ir kontrolės institucijoms, pirmą kartą taip vieningai prabilo apie tai, apie ką iš esmės kalbama jau seniai: kad Telecentras, valstybei priklausanti įmonė, didžiąją dalį infrastruktūros pasistačiusi būtent valstybės lėšomis, piktnaudžiauja savo monopolininko padėtimi.
Paprasčiau tariant, lupikauja – nustato nepagrįstai dideles paslaugų kainas, nes puikiai supranta, kad transliuotojai neturi kur dingti, juk kito pasirinkimo tiesiog nėra. Arba kaišioja pagalius į ratus, visomis išgalėmis mėgindama užkirsti kelią naujų žaidėjų atėjimui į televizijos ir radijo siuntimo paslaugų rinką.
Šį vajų transliuotojai pakėlė sužinoję apie Telecentro ketinimus netrukus didinti TV siuntimo ir kitų paslaugų įkainius. Jie įtaria, kad Telecentras tiesiog ieško būdų, kaip pasididinti pajamas, kurios nutraukus analoginės TV siuntimą smarkiai sumažės. Tiesa, kilus triukšmui Telecentro vadovas Gediminas Stirbys patikino, jog šiemet jokie įkainiai didinami nebus, o bendros TV transliuotojų patiriamos išlaidos už įvairias įmonės teikiamas paslaugas po analoginės antžeminės televizijos išjungimo, pasak jo, sumažės net 40–70 proc., tai esą sudarys ne vieną milijoną litų (daugiausia dėl to, kad transliuotojams nebereikės pirkti besidubliuojančių analoginės TV siuntimo paslaugų).
Telecentro vadovybė kol kas atsisako pateikti informaciją dėl ateinančių metų įkainių, dėl kurių labiausiai ir nuogąstauja transliuotojai. Be to, nedetalizuoja ir to, kaip apskritai tikisi toliau verstis, nes juk kai bus atsisakyta analoginės antžeminės televizijos, bendrovė, maždaug dviem trečdaliais sumažėjus siuntimo paslaugų, neteks milijoninių pajamų. „Bendrovė optimizuoja savo veiklą, kad sumažintų jos sąnaudas, ir plečia paslaugas, kad didintų pajamas. Tikrai nėra tikslo nepagrįstai kelti kainų užsakovams“, – kol kas tik labai aptakiai apie įmonės optimizavimo planus kalba Telecentro direktorius G.Stirbys.
Užtat transliuotojams, priverstinai perkantiems iš įmonės TV siuntimo paslaugas, susidarė visiškai kitoks įspūdis.

Skaitmeninės transliacijos pigesnės, bet kainos nemažės

LRT televizijos direktorius Rimvydas Paleckis įtaria, jog išjungus analoginę televiziją Telecentras, nebegalėdamas išlaikyti šitokios milžiniškos infrastruktūros ir maždaug keturių šimtų darbuotojų, bet nenorėdamas prarasti status quo, gali mėginti dalį sąnaudų perkelti į naujos paslaugos teikimą – tai yra skaitmeninį transliavimą. „Tai dar neoficiali informacija, bet yra rimto pagrindo taip manyti, todėl norime užbėgti įvykiams už akių. Gal ši reakcija privers įmonę susitvarkyti kitais būdais“, – tikisi R.Paleckis.
Kol nėra aišku, iš kokių naujų paslaugų Telecentras ketina kompensuoti savo prarastas pajamas (nes ši informacija slepiama), tokių įtarimų iš tiesų gali kilti. Savo planų dėl 2013 m. paslaugų įkainių įmonė taip pat nepateikia. Ar jie tikrai didės, dar nepatvirtinta, bet kad tikrai nemažės, abejonių beveik nekyla, nors skaitmeninės TV siuntimas iš esmės atsieina gerokai pigiau nei analoginės.
Kaip teigia Telecentro atstovė Gintarė Rimkuvienė, siuntimo įkainiai negali būti mažinami, nes nemenką jų dalį sudaro įmonės patirtos sąnaudos kuriant skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą, be to, jie esą nedidinti jau daug metų ir yra gerokai mažesni nei daugelyje Europos šalių.
Vis dėlto LRT televizijos direktoriui R.Paleckiui buvo labai keista, kad Telecentras šiemet pralaimėjo LRT skelbtą viešųjų pirkimų konkursą statyti naują nacionalinio transliuotojo skaitmeninį antžeminį tinklą, nes pasiūlė didesnę kainą nei laimėjusi bendrovė „SATV Network“. Nors ši įmonė diegdama tinklą neišvengiamai naudosis dalimi to paties Telecentro infrastruktūros, tai yra perpirks iš jos dalį teikiamų paslaugų. Priežastis ta pati – niekas kitas tokios infrastruktūros neturi.
Nepaisant to, „SATV Network“ viešųjų pirkimų konkurse sugebėjo pasiūlyti palankesnes sąlygas – mažesnę kainą – nei pats infrastruktūros šeimininkas Telecentras. „Lietuvos radijo ir televizijos centras turėjo visas galimybes mums tą tinklą pastatyti, bet kelią užkirto jų nelankstumas. Aiškiai buvo matyti įmonės nuostata, kad niekur mes be jų nedingsim, nieko nepadarysim“, – teigia R.Paleckis.
Beje, tiek R.Paleckis, tiek „SATV Network“ direktorius Petras Užpelkis tvirtina, kad Telecentras dabar vilkina LRT skaitmeninio antžeminio tinklo atsiradimą, o tikslas, jų vertinimu, veikiausiai vėl tas pats – kad LRT kuo ilgiau transliuotų programas Telecentro tinklais.
Ar pagrįstos transliuotojų pretenzijos dėl Telecentro įkainių ir kuri pusė iš tiesų teisi, turėtų paaiškėti Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) atlikus neseniai pradėtą transliacijų perdavimo paslaugų rinkos tyrimą. RRT kaip tik ir aiškinsis, ar konkurencija elektroninių ryšių srityje yra veiksminga ir ar Telecentras nepiktnaudžiauja savo didele įtaka rinkoje.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-42-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuvoje sparčiausiai augantis TV signalo priėmimo būdas – skaitmeninė antžeminė televizija. Šių metų pirmąjį pusmetį skaitmeninės antžeminės televizijos transliacijas galėjo matyti jau 37 proc. namų ūkių, tuo metu pernai tuo pačiu laikotarpiu vos 22 proc.

Šiuo metu labiausiai paplitęs TV signalo priėmimo būdas ir toliau išlieka kabelinė televizija, kurią mato beveik 41 proc. mūsų šalies namų ūkių, turinčių televizorius. Tai buvo nustatyta TNS LT tyrimo apie gyventojų turimą TV įrangą („Establishment Survey“) metu.

Pirmąjį šių metų pusmetį namų ūkių dalis, kuriuose galima žiūrėti daugiakanalę televiziją, t.y. kabeliniu, IPTV, palydoviniu ar skaitmeniniu antžeminiu būdu perduodamą TV signalą, pasiekė jau 78 proc.

Lyginant su praėjusių metų pirmu pusmečiu, Lietuvoje padaugėjo namų ūkių, turinčių du ir daugiau televizorių. Pirmąjį šių metų pusmetį jų dalis sudarė 49 proc., kuomet pernai atitinkamu laikotarpiu šis rodiklis siekė tik 42 proc.

Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvos gyventojai sparčiai atnaujina vaizdo techniką – daugėja namų ūkių, turinčių LED, LCD ar plazminius televizorius. Pirmąjį šių metų pusmetį naujos kartos televizorius turėjo 41 proc. namų ūkių, kai 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu juos turėjo tik  27 proc. Tikėtina, kad Lietuvos gyventojų turima vaizdo technika ir toliau bus sparčiai atnaujinama, nes daugiau nei kas dešimto namų ūkio gyventojai teigė per artimiausius metus planuojantys įsigyti naują televizorių.

Analoginės antžeminės televizijos išjungimas Lietuvoje numatytas 2012 m. spalio pabaigoje. Jis neturės įtakos tiems namų ūkiams, kuriuos TV signalas pasiekia kabeliniu, palydoviniu, IPTV ar skaitmeniniu antžeminiu būdu. Tuo metu analoginiu antžeminiu būdu transliuojamus TV kanalus žiūrintys gyventojai po minėtos datos be papildomos įrangos TV programų nematys visai.

TNS LT atliekamas tyrimas apie Lietuvos gyventojų turimą TV įrangą įvykdytas 2012 m. sausio-birželio mėnesiais, jo metu apklausti 3404 šalies namų ūkių atstovai, kurių amžius 15-74 m.

TNS LT priklauso tarptautinei tyrimų kompanijai TNS Global, kuri turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. TNS atstovybės yra įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių  Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose.

Prekybos tinklą „Topo centras“ valdančios įmonės „Topo grupė“ valdybos pirmininkas Aurelijus Rusteika įspėja gyventojus nepirkti pigesnių televizijos priedėlių, neturinčių kortelės, skirtos apmokestintiems kanalams atkoduoti, lizdo.

Verslininko įsitikinimu, tokie gyventojai tik praras pinigus, nes esą kitų šalių patirtis rodo, kad perėjus prie skaitmeninės televizijos dauguma iki tol nemokamų TV programų greitai tampa mokamomis. Tokiu atveju, pasak A.Rusteikos, teks leisti pinigus dukart: tai yra po kurio laiko vėl pirkti naują ir kone dukart brangesnį atkodavimo kortelės lizdą jau turintį priedėlį, nes tik taip bus galima matyti užkoduotas TV programas. A.Rusteikos teigimu, tai būtų nenaudinga ir visiems šalies mokesčių mokėtojams, mat valstybė yra pasirengusi kompensuoti dalį TV priedėlių įsigijimo kainos, o šios kompensacijos bus teikiamos visiems priedėliams, nepriklausomai nuo jų techninių ypatybių.
Be abejo, „Topo grupė“ ir kitos įmonės taip mėgina dar labiau paskatinti gyventojus pirkti ne priedėlius, o naujus televizorius, nes tada problema iš karto išsisprendžia – visuose naujuose televizoriuose jau yra integruoti DVB-T imtuvai, kitaip tariant, jie jau yra pritaikyti skaitmeninei antžeminei televizijai žiūrėti. Kol kas pardavėjams tai puikiai sekasi: vien „Topo centro“ tinkle televizorių pardavimas pernai išaugo 44 proc. Televizoriai tapo populiariausia buitinės elektronikos parduotuvių preke, o štai prekyba priedėliais iš esmės dar nevyksta. Manoma, kad gyventojai ims juos pirkti paskutinėmis dienomis prieš pat analoginės televizijos išjungimą šių metų spalio 29-ąją.
Vis dėlto gal tai tėra reklaminis triukas – ar tikrai būtina pirkti naują televizorių arba brangesnį priedėlį, kad neliktume be televizijos? „Mes tikrai negalime garantuoti, kad TV3, LNK ar koks kitas komercinis TV kanalas netaps mokamu. Tokių saugiklių įstatymuose nėra – tikrai nemokamas privalo išlikti tik nacionalinis transliuotojas LTV ir LTV2“, – pabrėžė susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas. Tad jis taip pat pataria gyventojams apsidrausti ir rinktis priedėlius, kuriuose yra lizdas atkodavimo kortelei.

Nuo šios savaitės kiekvieną darbo dieną 17 val. skaitmeninis kanalas „Info TV“ transliuos tiesioginę informacinę laidą „Info diena“. Ji truks keturias valandas ir bus ilgiausia tokio pobūdžio laida Lietuvos televizijose.
Laidos kūrėjai žada pateikti platų spektrą naujienų, pradedant Lietuvos ir užsienio politiniais, ekonominiais bei socialiniais įvykiais, baigiant pramogų pasaulio informacija. Laidos tinklelyje numatyti tiesioginiai interviu, komentarai, sporto žinios, orų prognozės.
„Info dieną“ ves dešimties metų darbo patirtį LNK žinių tarnyboje sukaupusi žurnalistė Rasa Tapinienė. Už kadro dirbs iš „Lietuvos ryto“ televizijos perėję žurnalistai: buvusi šios televizijos žinių tarnybos vadovė Inga Larionovaitė ir kūrybos direktorius Julius Juchnevičius.
„Užimsime tuščią nišą, nes joks kitas kanalas nėra turėjęs tokios išsamios informacinės laidos. Lietuvos televizijos transliuoja tik atskiras žinių laidas. „Info TV“ keturias valandas trunkančiu informacijos bloku mes rimtą iššūkį kitų televizijų žinių laidoms“, – laidos kūrimo motyvus dėsto LNK grupės programų direktorius Aivaras Prancūzevičius.
Priminsime, kad „Info TV“ yra vienas iš keturių LNK grupės kanalų. Šiai grupei taip pat priklauso antra pagal žiūrimumą šalies televizija LNK ir mažiau populiarūs kanalai TV1 bei „Liuks!“.

Internetu tiesiogiai transliuojamų televizijų vadovai džiūgauja dėl didėjančio žiūrovų skaičiaus, o tokių transliacijų pasiūla sparčiai plečiasi.

Pavyzdžiui, tiesiogines TV transliacijas internetu per savaitę žiūri apie 140 tūkst., arba 10,7 proc., Lietuvos interneto vartotojų, jei atsižvelgsime į tai, kad, Statistikos departamento duomenimis, internetu bent kartą per savaitę naudojasi 45 proc. šalies gyventojų. Be to, internautai per savaitę į kompiuterius parsisiunčia apie 700 tūkst. TV laidų įrašų.
Priminsime, kad šiuo metu tiesiogines TV transliacijas internetu siūlo LRT (tiesiogiai transliuojami kanalai LTV, LTV2, „LTV World“), o nuo sausio pabaigos – ir „Lietuvos ryto“ televizija internete „tv.lrytas.lt“. Parsisiųsti TV laidų įrašus ir juos žiūrėti internetu siūlo dar daugiau žiniasklaidos priemonių, nes, be minėtų dviejų televizijų, vaizdo įrašus internetu peržiūrėti gali ir „Delfi TV“, „TV3play“ ar dalies LNK laidų žiūrovai.
„Vis dėlto televizija internete nepakeis televizijos per televizorių“, – pripažįsta „Lietuvos ryto“ televizijos direktorius Edmundas Jakilaitis. Jis neabejoja, kad jei namie yra ir televizorius, ir internetas ar kitas televizijai žiūrėti tinkamas įrenginys, žmogus televiziją vis tiek žiūrės per televizorių. Tačiau transliacijos internetu labai svarbios tuomet, kai kito būdo žiūrėti televizijos laidą nėra. „Pavyzdžiui, darbe, konferencijoje ar kelionėje, kai svarbu matyti laidą, transliacija internetu nepamainoma“, – teigia E.Jakilaitis.