Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija pirmieji Lietuvoje ir vieni pirmųjų pasaulyje žengia į mobiliąją erdvę ir čia pradeda siūlyti realaus laiko TV transliacijas. Parsisiuntus programėlę „LRT Grotuvas“ iš „Nokia Parduotuvės“, LRT kanalus bus galima žiūrėti ir girdėti savo išmaniajame telefone. Programėlė kol kas pritaikyta tik „Nokia N9“ išmaniesiems telefonams, tačiau ateityje ji taps prieinama ir kitų telefonų naudotojams.

Sukūrusi galimybę matyti televizijos kanalus tiesiogiai telefone, LRT yra novatorė ne tik šalyje, bet ir pasauliniu mastu. „Radijo transliacijos išmaniajame telefone nėra didelė naujiena, tačiau iki šiol absoliuti dauguma televizijų siūlė tik galimybę matyti pavienius vaizdo įrašus. LRT viena pirmųjų pradeda siūlyti realaus laiko transliacijas į mobilųjį telefoną. Manau, kad tokiu žingsniu televizija atveria naują žiniasklaidos plėtros etapą ir diktuos naujas tendencijas rinkoje“, – įsitikinęs LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius.

„Pirmoji Lietuvoje tiesioginės TV transliacijos programėlė yra prieinama išskirtinai „Nokia N9“ telefonų naudotojams. Jie gali pirmieji pajusti mobiliosios televizijos teikiamus privalumus ir sekti mėgstamą LRT kanalą bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje – kavinėje, poilsiaudami gamtoje, slidinėdami kalnuose, kelionėje ar kitur, – sakė „Nokia“ produktų vadovas Dalius Nalivaika. – Prognozuočiau, kad programėlės populiarumas ypač išaugs per didžiuosius TV reginius, pavyzdžiui, „Eurovizijos“ dainų konkursą“.

Programėlę „LRT Grotuvas“ iš „Nokia Parduotuvės“ galima parsisiųsti nemokamai. Per ją galima tiesiogiai žiūrėti tris nacionalinės televizijos kanalus – LTV, LTV2 ir „LTV World“ bei klausytis trijų radijo kanalų – Lietuvos radijo, „Klasikos“ ir „Opus3”.

Anot D. Nalivaikos, išmaniųjų telefonų vaizdo atkūrimo galimybės ir duomenų perdavimo sparta mobiliojo ryšio tinklais jau pasiekė daugiau nei pakankamą lygį, kad mobiliajame telefone būtų galima matyti kokybišką vaizdą

Žiūrėti vaizdo transliacijas telefone pilnai pakanka 3G mobiliojo interneto ryšio, tačiau specialistai rekomenduoja, esant galimybei, prisijungti prie bevielio tinklo (Wi-Fi), mat viena minutė vaizdo transliacijos sunaudoja 3-5 megabaitus duomenų srauto. Užsienyje naudojantis bevieliu ryšiu LRT programas taip pat bus galima matyti nemokamai.

„LRT Grotuvas“ kol kas yra prieinamas tik naujųjų „Nokia N9“ išmaniųjų telefonų naudotojams. „Ilgainiui numatome ją pritaikyti ir kitoms mobiliosioms platformoms. Taip pat esame numatę tolimesnį programėlės plėtojimą, kurį įgyvendinę atversime naujų galimybių mobiliosios televizijos žiūrovams“, – žadėjo LRT generalinis direktorius.

„LRT grotuvą“ atsisiųsti galite iš „Nokia Parduotuvės“ šiuo adresu: http://store.ovi.com/content/228598

Nuo šiol visuomet rasite, ką žiūrėti per televizorių – į Baltijos šalis pagaliau atkeliavo dar vienas revoliucinis “Apple” produktas – “Apple TV”. Nors tai tikrai nėra naujas “Apple” kūrinys, tiesiog visai neseniai Lietuvoje oficialiai pradėjo veikti “Apple” internetinė muzikos ir filmų parduotuvė “iTunes Music Store”. Tai buvo esminė priežastis “Apple TV” prekybos startui mūsų šalyje.

Prieš kelis metus “Apple” įkūrėjas a.a. Steve Jobs, pristatydamas šį įprastos televizijos pakaitalą sakė: “Nebėra nei vienos priežasties turėti visus tuos sudėtingus įrenginius ir distancinius pultelius.” “Apple TV” jau parduodamas oficialiuose “Apple” produkcijos salonuose “iDeal” bei visose kitose “Apple” produktais prekiaujančiose vietose. Šio JAV itin populiaraus prietaiso kaina – 429 Lt.

Prijungus šį nedidelį įrenginį HDMI laidu prie televizoriaus, jis bevieliu tinklu visą jūsų “iTunes” biblioteką perkels į platųjį ekraną. Prie “Apple TV” bevieliu tinklu galima prijungti net kelis kompiuterius  - tokiu būdu ne tik video failais, muzika, bet ir nuotraukomis bus galima grožėtis per televizorių. Su “Apple TV” taip pat galite žiūrėti video “YouTube” bei “Vimeo” kanaluose.

Didžiausioje internetinėje muzikos ir filmų parduotuvėje “iTunes store” galima pasirinkti iš keliolikos tūkstančių HD kokybės filmų. Tai daug patogiau nei įprasta kabelinė televizija – nereikia mokėti abonentinio mokesčio už programas, kurių niekada nežiūrite. “iTunes Store” mokate tik už tai, ką konkrečiai norite matyti. Vieno filmo nuomos kaina – apie 3 eurus. Tiesa, “iTunes Store” parduotuvėje galima rasti ir daugybę nemokamų filmų bei serialų.

Neseniai “Apple” pristačius “debesų” paslaugą “iCloud” dalintis nuotraukomis ir klausyti muzikos per namų garso ir vaizdo aparatūrą tapo kaip niekad paprasta – kaip ir visi kiti “Apple” produktai, “Apple TV” taip pat sinchronizuojamas su kitais jūsų “Apple” įrenginiais. Fotografuokite su savo “iPhone”, “iPad” ar “iPod Touch” ir visos nuotraukos iškart persikels ir į “Apple TV”, taigi ir į jūsų namų televizorių. Žinoma, “iCloud” pagalba bus sinchronizuojami ir jūsų filmai.

“Apple TV” turi A4 procesorių, dėl kurio jis spartus ir veikia be jokių trukdžių, tačiau labai tyliai. Jis lengvas ir telpa į delną – taigi nešiotis jį itin patogu, o elektros sunaudojimas neviršija naktinės lemputės sunaudojamos elektros. Šis “televizorius” taip pat turi itin paprastą distancinį pultelį “Apple Remote”, kuris turi vos kelis mygtukus, bet jų pilnai pakanka valdyti šiam nesudėtingam prietaisui. Tiesa, “Apple TV” su specialia programa galima valdyti tiesiai iš “iPod touch”, “iPad” ar “iPhone”.

Daugiau naujienų apie “Apple” visada galite rasti:
http://www.facebook.com/iLietuva

Galimybes kitąmet atsisakyti analoginės televizijos ir sklandžiai pereiti prie skaitmeninės kanalų transliacijos lems ne tik efektyvi komunikacija ar priedėlių subsidijos, bet ir žmonių sąmoningumas bei savalaikis rūpestis savo TV įranga, teigia ekspertai.

Tyrimai rodo, kad maždaug pusė kitąmet skaitmenine televizija pradėsiančių naudotis šeimų dėl finansinių motyvų ir technologinių žinių trūkumo ketina laukti iki paskutinių dienų. Todėl 2012 metų spalio 29 dieną jų televizorių ekranai užtems, o susidoroti su tūkstančių klientų antplūdžiu antenų montuotojams ar TV paslaugų teikėjams gali užtrukti daugiau nei keletą savaičių.

TEO Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovo Nerijaus Ivanausko teigimu, tokie tyrimų rezultatai aiškiai signalizuoja, jog šiuo metu vykstanti visuomenės informavimo kampanija apie perėjimą prie skaitmeninės televizijos turi būti iš esmės modifikuota, ji turėtų raginti imtis veiksmų jau dabar.

„Lietuvoje pasirinkta itin nepalanki analoginės televizijos išjungimo data – spalio pabaigoje žmonės ilgėjančius vakarus dažnai leidžia prie ekranų, o kaimo vietovėse lipti ant stogų ir keisti antenas gali būti itin nepalankios oro sąlygos“, – teigė N. Ivanauskas.

SIC rugsėjį atlikto tyrimo duomenimis, analoginę antžeminę televiziją Lietuvoje žiūri 29 proc. namų ūkių – maždaug 350 tūkst. šeimų. Daugelis jų gyvena kaimiškose vietovėse – jose televiziją tokiu būdu žiūri beveik pusė žiūrovų. Maždaug pusė jų skaitmenine televizija ketina pradėti naudotis tik kitų metų spalį ar tada, kai analoginė TV jau bus išjungta.

Didžiuosiuose miestuose analoginės antžeminės televizijos atsisakė jau beveik keturi penktadaliai šeimų.

SIC tyrimo duomenimis, jau 94,7 proc. Lietuvos gyventojų žino tai, kad kitąmet bus pereinama nuo nuo analoginės prie skaitmeninės antžeminės televizijos. Per metus jų padaugėjo maždaug 5 procentiniais punktais. Tyrimo duomenimis, dauguma apklaustųjų – maždaug 44,6 proc. – išjungus analoginę TV, planuoja rinktis mokamos TV operatoriaus paslaugas

Kitų metų rudenį Lietuvoje bus išjungta antžeminė analoginė televizija, ją visiškai pakeis skaitmeninė televizija. Tačiau televizijų žiūrimumo tyrimai išliks tokie patys, kaip ir prieš dešimtmetį – jiems atlikti ir toliau bus naudojami TV metrai.
“Dabartiniai TV metrai turi papildomą modulį, kuris leidžia atpažinti skaitmeninį signalą. Technologiškai klausimas yra išspręstas, mes jau dabar fiksuojame skaitmeninės TV žiūrovus, darysime tai ir toliau, sistema išliks tokia pati”, – patvirtina rinkos tyrimų bendrovės “TNS Lt” projektų vadovė Renata Mackevičienė. “TNS Lt” yra vienintelė televizijos žiūrimumą fiksuojanti bendrovė Lietuvoje.
Nors tyrimas išliks toks pat, televizijų reitingai turėtų kisti. Kaip rodo praėjusiais metais analoginę televiziją išjungusių Estijos ir Latvijos pavyzdžiai, populiarieji kanalai išliks lyderiais, tačiau varžydamiesi su keliskart išaugusiu konkurentų skaičiumi, dalį auditorijos atiduos mažesnėms televizijoms.
Didesnių reitingų viliasi ir “Lietuvos ryto” televizija, anksčiau viešai išreiškusi nepasitikėjimą “TNS Lt” duomenimis. “Labai laukiame perėjimo prie skaitmeninės televizijos, į ją orientavomės iš pat pradžių kurdami televiziją. Tikimės, kad tai atsispindės ir mūsų žiūrimumo reitinguose. Anot dabartinių duomenų turime 4 proc. auditorijos, tačiau esame įsitikinę, kad iš tikrųjų šis skaičius siekia bent 6 proc.”, – teigia “Lietuvos ryto” televizijos rinkodaros direktorius Paulius Skučas.
Šiuo metu TV metrai yra integruoti į 550 televizorių, kuriuos žiūri apie 1050 respondentų visoje Lietuvoje. Pagal jų duomenis sudaromi žiūrimumo reitingai, esantys pagrindiniu rodikliu televizijų reklamos davėjams. Maksimali tyrimo paklaida, kai neišskiriama konkreti tikslinė grupė – 3 proc.
Pagal dabartinę statistiką, liepą didžiausią auditorijos dalį iš Lietuvos televizijų turėjo TV3 (18,4 proc.), LNK (15,3 proc.) ir LTV (10,7 proc.).
TV metrai šiuo metu naudojami 33-ijose iš 36-ių Europos šalių, kuriose televizijos žiūrimumas yra matuojamas. Perversmą galėtų sukelti internetinės televizijos plėtra. Ši televizija leidžia fiksuoti kiekvieną žiūrovą individualiai, tačiau kol kas Lietuvoje ja naudojasi tik apie 5 proc. namų ūkių.

Įmonė “Tele-3″ artimiausiu metu žiūrovams ketina pasiūlyti tinklalapį tv3play.lt, kuriame internautai nemokamai galės pažiūrėti TV3 ir TV6 turinį, sukurtą Lietuvoje, rašo “Verslo žinios”.

“Naujas technologijas išnaudojame kaip dar vieną žiūrovų pritraukimo būdą”, – teigė TV3 tyrimų ir projektų vadovas Mindaugas Lastauskas.

Internete galima žiūrėti ir Nacionalinio Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdomų kanalų LTV ir LTV2 turinį.

“Taikydami naująsias technologijas stengiamės pritraukti jaunesnę auditoriją”, – teigė laikinai LRT reklamos departamento direktoriaus pareigas einantis Arnas Zuikis.

Įmonė “Laisvas ir nepriklausomas kanalas” (LNK) į internetą perkelti turinio kol kas neketina.

“Mūsų žiūrovų internete niekas neskaičiuoja, todėl mes neturime jokio intereso savo žiūrovus perleisti internetui, – plėtra planuojama tada, kai žiūrovai internete bus skaičiuojami ir atsispindės TV pasiekiamumo rezultatuose”, – sakė LNK atstovas spaudai Gediminas Malaškevičius.

Du trečdaliai šalies gyventojų šiuo metu faktiškai pasiruošę Lietuvos perėjimui prie skaitmeninės televizijos ir 2012 m. jiems šis procesas neturėtų sukelti rūpesčių.

Kompanijos “Socialinės informacijos centras” atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, 69 proc. šalies gyventojų šiuo metu naudojasi kabelinės, palydovinės ir antžeminės skaitmeninės TV paslaugomis arba žiūri televiziją internetu, tad analoginės televizijos signalo išjungimas jiems neturėtų būti aktualus.

“Tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų teigiamai vertina perėjimą prie skaitmeninės televizijos, o beveik kas antras namų ūkis jau dabar turi STV transliavimui būtiną įrangą,” – pažymėjo susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.

Palankiausiai perėjimą vertina didmiesčių gyventojai, kurie jau dabar žiūri skaitmeninės televizijos programas. Analoginė antžeminė televizija neabejotinai yra apskričių centrų ir mažesnių miestų vienas iš pagrindinių televizijos priėmimo būdų, todėl bus siekiama, kad apie pokyčius sužinotų kuo daugiau Lietuvos gyventojų ir spėtų tinkamai jiems pasiruošti.

Susisiekimo ministerija pradeda įgyvendinti Europos Sąjungos remiamą projektą, kuriuo siekiama informuoti gyventojus apie perėjimą prie skaitmeninės TV ir padėti pasiruošti šiems pokyčiams. Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad daugiau nei 95 proc. Lietuvos gyventojų jau yra girdėję apie laukiančius pokyčius ir absoliuti dauguma, 96 proc., žino, kad norint žiūrėti skaitmeninę TV, būtina įsigyti arba atitinkamą televizorių, arba skaitmeninės TV priedėlį.

Tyrimas parodė, jog apie analoginės TV keitimą skaitmenine daugiau buvo girdėję vyrai, aukštąjį išsilavinimą turintys, 30–39 metų ir vyresnio amžiaus asmenys. Įdomu, kad net 89 proc. namų šeimininkių ir 53 proc. pensininkų žino apie laukiančius techninius televizijos pokyčius.

Tyrimo duomenimis, kas trečias namų ūkis šiuo metu techniškai dar nėra pasiruošęs perėjimui prie STV. Kai kurie iš jų turi finansinių priežasčių, todėl Vyriausybė yra numačiusi mažiausias pajamas turinčioms šeimoms kompensacijas skaitmeninės televizijos techninei įrangai įsigyti.

“Žmonės, jau žiūrintys skaitmeninę TV, neabejotinai pastebėjo jos privalumus – kokybiškesnį vaizdą ir garsą, galimybę vietoj 5–6 lietuviškų analoginės televizijos kanalų matyti nuo 10 iki 14 lietuviškų skaitmeninės TV kanalų”, – pažymėjo viceministras.

Iki 2012 m. spalio 29 dienos siekiant skatinti technologinį progresą bei atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvas, bus išjungti televizijos transliavimo analoginiu signalu siųstuvai ir visoje šalyje pereita prie skaitmeninės televizijos formato.

Prieš keletą metų Vyriausybei nusprendus 2012-aisiais Lietuvoje nuo analoginės televizijos pereiti prie skaitmeninės, tai atrodė itin negreitai įvyksiantis pokytis. Tačiau laikas bėga sparčiai, ir štai sulaukėme metų, kuriais turėsime atlikti didžiąją dalį perėjimo prie skaitmeninės TV darbų.

Naudotis jau gali visi

Pradėkime nuo gerų žinių. Iš esmės visi Lietuvos gyventojai jau šiandien gali naudotis skaitmenine televizija. Net ir gyvenantys atokiose vietose, toliau nuo miestų ir daugiabučių jų namų kvartalų, gali naudotis skaitmenine antžemine televizija. Dešimtys televizijos paslaugų teikėjų konkuruoja itin aktyviai – mažiausias mėnesio mokestis už paslaugas jau nebesiekia ir 10 litų.

Konkurencijos ir technologijų pažanga lėmė, kad daugelis mūsų galime pasirinkti iš kelių paslaugų teikėjų – konkuruojama kanalų gausa, raiškiosios televizijos galimybėmis ar įvairiomis papildomomis paslaugomis, apie kurias dar prieš keletą metų buvo galima skaityti tik teoretikų straipsniuose.

2010 metų vasarą TEO užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, analoginę TV “su sniegeliu” žiūrėjo trečdalis, arba 35 proc. Lietuvos gyventojų. Miestuose, vaizdžiai tariant, reikalas bemaž jau išspręstas – 24 proc. vartotojų bežiūrėjo analoginę TV. Kitokia situacija kaimų vietovėse, kur analoginę TV tebežiūrėjo 60 proc. visų vartotojų. Tai reiškia, kad “skaitmena”, prie kurios Lietuvoje numatoma galutinai pereiti 2012 metų vasarą, dar pernai tapo masiniu reiškiniu, masiškai vartojama paslauga.

Taigi darbas daugiau negu įpusėtas, beliko jį tvarkingai baigti. Jeigu valstybės institucijos, koordinuojančios procesą, tinkamai pasinaudos turimais ištekliais ir sutelks juos socialiai remtiniems gyventojams informuoti ir padėti TV priedėliais, esu tikras, kad visa kita sėkmingai išspręs TV įrangos ir paslaugų teikėjai rinkos pagrindais.

Gerai suplanuoto ir viešojo–privataus bendradarbiavimo principu besiremiančio perėjimo prie skaitmeninės TV svarbą puikiai demonstruoja Estijos pavyzdys. Itin nedidelis finansine išraiška, tačiau sklandžiai suplanuotas ir įgyvendintas projektas tapo pavyzdžiu visai Europai. Net ir dažniai Lietuvoje aptarinėjamo priedėlių kompensavimo iš esmės neprireikė. Žmonės patikėjo skaitmeninės televizijos pranašumais ir patys įsigijo vos kelis šimtus litų tekainuojančius naujos kartos televizorius.

Televizija 2.0: kas laukia žiūrovo?

Prasidėjusi kaip ūkinis ar technologinis pokytis, kuriuo siekiama atlaisvinti analoginės televizijos užimamus dažnius, jau šiandien technologijos iš esmės keičia vakaro prie televizoriaus leidimo būdą. Keisis ir televizijų veiklos modeliai, bus koreguojamos reklamos ir žiniasklaidos tyrimų rinkos.
Jeigu reikalai klostysis kaip turėtų, galima prognozuoti, kad 2014 m. tipinis lietuvio vartojamų TV paslaugų paketas turėtų atrodyti maždaug taip:
– 150 TV kanalų, iš jų 20 – raiškiosios TV (HDTV) kanalų,
– mažosios–bendruomeninės (pomėgių bendruomenių, giminių, kaimynų) TV kanalas,
– filmotekos kataloge – per 3000 filmų,
– TV turinio valdymo funkcijos: galimybė stabdyti ir “prasukti” TV laidas ir filmus (išskyrus tiesiogiai transliuojamas), žiūrėti anksčiau transliuotą turinį (vakar dienos TV), įsirašyti jį,
– dalyvavimas TV eteryje (klausimų ir komentarų pateikimas, balsavimas, videoskambučiai į studiją),
– videotelefonija per TV,
– namų sistemų ir įrengimų valdymas per TV.
Reziumuojant perėjimo prie skaitmeninės TV proceso rezultatus, galima drąsiai sakyti, kad mes visi – ir vartotojai, ir TV turinio kūrėjai, ir TV signalų siuntėjai – per artimiausius metus pereisime prie televizijos, kuri skatins mąstyti, veikti, dalyvauti ir, be abejo, kurti.

Televizorius + internetas

Kas toliau? Norint pažvelgti į televizijos ateitį nuodugniau ir plačiau, atidžiau apžiūrėkime mūsų namų televizorių. Visų pirma, sparčiai gerėja TV aparatų atkuriamo vaizdo raiška ir spalvų kokybė. Jau šiandien parduotuvėje sunkiai rasime naują televizoriaus imtuvą, kuris neturėtų raiškiosios televizijos (HD) formato. Tai yra didžiulis žingsnis ir prielaida, kad per artimiausius penkerius metus Lietuvoje daugelis bus pasirengę priimti raiškiuosius televizijos kanalus. Raiškioji televizija artimoje ateityje taps privalomu standartu, ir šuolį nuo standartinės prie raiškiosios TV galima prilyginti nebent perėjimui nuo nespalvotosios prie spalvotos TV.

Tačiau svarbiausia, kad šiandien televizoriaus ateitis nebeįsivaizduojama be simbiozės su kompiuteriu, tiksliau, be sąsajos su internetu. Dabar nelengva nustatyti, o gal ir ne taip svarbu, kam ir kada pirmam šovė į galvą sujungti du pagrindinius XX a. elektronikos prietaisus: televizorių ir kompiuterį. Svarbu, kad šią iniciatyvą iš rinkos greitai pasigavo TV prietaisų gamintojai. Jie buvo visiškai teisūs – vartotojai šią naujovę pasitiko išskėstomis rankomis: beveik 10 mln. JAV namų ūkių jau turi prie interneto jungiamus televizorius. Europoje jie sparčiausiai prigijo Nyderlanduose ir Švedijoje, o tarp ketinančiųjų tokius įsigyti – lyderiai yra italai ir lenkai.

Prognozuojama, kad po dvejų trejų metų apie 80–90 proc. visų televizorių bus prie interneto jungiami televizoriai (dabar jie sudaro apie 30 proc.). Televizorius taip pat vadinamas neabejotinu lyderiu namų vaizdo ir garso elektroninių prietaisų grupėje pagal tai, kokiu greičiu ir kokiu mastu pastarieji turėtų būti prijungiami prie interneto. Planuojama, kad 2011 m. pabaigoje jungiamus prie interneto televizorius turės apie 44 mln. namų ūkių, o 2012-ųjų –172 mln.,  2014-ųjų – net 307 mln. namų ūkių. Sveiki atvykę į televizoriaus 2.0 erą, ar jūsų namuose ji jau įsigalėjo?

Svarbiausias internete – vaizdas

Tiek sparčiai populiarėjantys prie interneto jungiami vaizdo ir garso technikos prietaisai, tiek vartotojų įpročiai liudija vieną – interneto turinio karaliumi neabejotinai tampa video turinys. JAV 2010 m. vykdytos apklausos duomenys liudija, kad sparčiai mažėja vartotojų, kurie nuomojasi ar perka DVD vaizdo įrašus, vis daugiau tų, kurie žiūri filmus ir TV šou naudodamiesi videonuomos arba vadinamąja VOD (Video on Demand) paslauga, taip pat besisiunčiančiųjų filmus ir tų, kurie filmus nuomojasi internetu.

Jau šiandien portalo “Youtube” dienos auditorija beveik dvigubai viršija trijų didžiausių JAV TV transliuotojų auditoriją kartu paėmus, o “e-Marketer” prognozuoja, kad 2012 m. apie 94 proc. 25–34 metų amžiaus grupės vartotojų video žiūrės internete.

Taip pat prognozuojamas didžiulis pajamų iš videonuomos paslaugų didėjimas – nuo 12 mln. JAV dolerių 2007-aisiais iki 542 mln. JAV dolerių 2012-aisiais. JAV operatorius “Verizon” siūlo bene įspūdingiausią Video on Demand filmoteką – apie 18 tūkst. skirtingų pavadinimų filmų kas mėnesį: 70 proc. jų – nemokami, 15 proc. – HD formato. 10 tūkst. pavadinimų ribą iki 2012-ųjų planuoja perkopti “Deutsche Telekom”, ją pasiekė ir Prancūzijos operatorius “Iliαd”. Šalyje kaimynėje Lenkijoje skirtingų operatorių siūlomas Video on Demand filmotekas sudaro nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių pavadinimų.

Manau, nebe už kalnų laikas, kada videonuomos paslaugų vartotojams bus pasiūlyta internetu išsinuomoti ir žiūrėti premjerinį filmą tą pačią dieną, kai jis pasiekia kino teatrus. Taip pat vartotojai laukia, kada TV paslaugų industrija juos pamalonins “TV visur” funkcionalumu, t.y. galimybe pradėjus žiūrėti video turinį viename įrenginyje, pabaigti jį žiūrėti kitame; vienu įrenginiu įrašytą video turinį peržiūrėti kitame įrenginyje; pasiimti video turinį su savimi – nešiojamajame kompiuteryje, išmaniajame telefone ar iPad tipo įrenginyje.

Iššūkių, su kuriais yra ir bus susiduriama televizijos plėtros kelyje, yra nemažai. Tai ir technologinio įrenginių, operacinių programų suderinamumo, ir formatų, kuriais pateikiamas vaizdo turinys, suderinamumo, ir autorinių teisių subalansuoto užtikrinimo, ir dar daug kitokių klausimų. Tačiau alternatyvos TV virsti skaitmenine, interaktyvia ir susijusia su internetu – nėra. Belieka visiems proceso dalyviams – TV turinio ir paslaugų įmonėms, vartotojams ir valstybės institucijoms – palinkėti pernelyg ilgai neužsibūti ant televizijos 2.0 slenksčio, o drąsiai jį peržengti ir eiti toliau.

Lietuvoje reklamos apimtys pernai sausio-lapkričio mėnesiais augo televizijoje, radijuje ir kino teatruose, o daugiausiai jos užsakė konkuruojantys mobiliojo ryšio tiekėjai “Omnitel” ir “Tele2″.

Žiniasklaidos auditorijos tyrimų bei reklamos monitoringo bendrovės “SIC Gallup Media” (“TNS LT”) duomenimis, pernai per vienuolika mėnesių, palyginti su 2009-ųjų sausiu-lapkričiu, televizijoje reklamos apimtys išaugo 21 proc. iki 20,365 mln. sekundžių.

Radijo stotys 2010-aisiais sausį-lapkritį transliavo 3,943 mln. sekundžių reklamos – 9,8 proc. daugiau nei per 2009-ųjų vienuolika mėnesių.

2010-aisiais metais sausio-lapkričio mėnesiais, internetas pernai per vienuolika mėnesių surinko 32,5 proc. daugiau reklamos negu tuo pat metu 2009-aisiais.

Palyginamu laikotarpiu 166 proc. daugiau reklaminių klipų transliuota kine, nes išaugo kino teatrų skaičius ir atidarytos 3D kino salės.

Prekybos centruose ir degalinėse esančiuose ekranuose vaizdo reklamos apimtis augo 23,4 procento. Per sausį-lapkritį ant degalinių degalų pylimosi pistoletų buvo užklijuota kiek daugiau negu 55 tūkst. reklaminių lipdukų – 1,8 proc. daugiau nei per vienuolika mėnesių 2009-aisiais.

Spaudoje reklamos apimtys palyginamu metu krito. Sausio-lapkričio mėnesiais laikraščiuose reklamos plotas sumažėjo 6,6 proc., žurnaluose – 4 proc. Laikraščiuose buvo išspausdinta atitinkamai 17,371 mln., žurnaluose – 6,082 mln. kvadratinių centimetrų reklamos.

Tuo tarpu Lauko reklamos vidutinis vienos dienos plotas palyginamu metu smuktelėjo 0,4 procento.

Lauko video reklamos “Actual City Media” vaizdo ekranuose buvo transliuota 5,244 mln. sekundžių reklamos – 2,6 proc. mažiau.

Seimas ketvirtadienį priėmė Visuomenės informavimo įstatymų pataisas, kuriomis nuo kitų metų liepos retransliuotojams išnyksta prievolė retransliuoti visas nacionalinio masto televizijos programas.

Pataisomis numatyta, kad nuo 2011 metų liepos 1 dienos Lietuvos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų retransliuotojai privalės retransliuoti tik visas nekoduotas Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) programas.

Šiuo metu televizijos programų retransliuotojai privalo retransliuoti vieną LRT televizijos programą ir visas nekoduotas nacionalinio masto transliuotojų antžeminės televizijos programas.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas Valentinas Stundys tvirtino, kad dabartinis reguliavimas – perteklinis, įsikišantis į sritį, kurioje turėtų veikti ūkio subjektų santykiai.

“Dabartiniame įstatyme privaloma retransliuoti visas dekoduotas nacionalinio masto programas, keitimas nuo kitų metų vidurio – tik LRT programas. Reikia į tą situaciją žiūrėti iš valstybės intereso – kodėl tas privalomumas reikalingas, kokie argumentai? Tas privalomumas visų nacionalinių programų per menkai motyvuojamas, nes pažeidžiama ūkio subjektų veiklos laisvė”, – BNS sakė V.Stundys.

Jo vertinimu, gyventojams nereikėtų baimintis, kad pakeitus tvarką, jie gali nebematyti kurių nors nacionalinių televizijų programų – viską esą sutvarkys rinka.

“Yra vartotojas, retransliuotojas, transliuotojas, ir šita grandinė turi veikti taip, kad būtų tenkinami vartotojo lūkesčiai, o valstybės interesas yra viešas interesas, kad gyventojai būtų informuoti, tam pakanka LRT programų, o rinka sustatys viską į vietą”, – sakė parlamentaras.

Perdėti nuogąstavimai, pasak V.Stundžio, ir dėl neva brangsiančių retransliuotojų paslaugų.

“Yra nuogąstavimas, kad padidės mokesčiai, bet situacija dabar iškreipta, nes retransliuotojas gauna signalą nemokamai, o, tarkim, kabelinės televizijos vartotojas taigi moka. Dabar turės susitarti, niekur nėra parašyta, kad turės mokėti (už signalą – BNS). Transliuotojas turi interesą, kad būtų rodoma, retransliuotojas turi interesą, kad jis būtų reikalingas, vartotojas nori matyti įvairovę, viskas sutampa į vietas”, – sakė ŠMKK vadovas.

Taip pat priimtomis Seimas pakeitė valstybės paramos teikimo tvarką laikraščių ir žurnalų leidėjams. Pagal priimtas pataisas, finansinė parama būtų skiriama ne laikraščių pristatymo paslaugų teikėjams, kaip šiuo metu, o laikraščių ir žurnalų leidėjams.

"Veido" archyvas

Šiais mėnesiais per Lietuvos televiziją galima pamatyti vis daugiau filmų originalo kalba su lietuviškais subtitrais.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba nusprendė, kad šitaip nuo vasario 1 d. turi būti rodomi “Elito kino” rubrikos, kuri transliuojama sekmadieniais nuo 23 val., filmai.

Pasak LTV programų įsigijimo ir adaptacijos skyriaus viršininkės Junitos Budvytienės, subtitruoti filmus buvo nuspręsta tikintis paskatinti žiūrovus mokytis kalbų.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė pastebi, kad mokytis lengviau iš dokumentinių filmų, nes ten vartojama bendrinė kalba, o vaidybinių filmų tekstą sunku suprasti, dažnai kalbama slengu ar tarmiškai.

2012-aisiais, LTV visiškai perėjus prie skaitmeninio formato, žiūrovai esą galės patys pasirinkti, kaip žiūrėti filmus ir laidas – originalo kalba, su subtitrais ar įgarsintus lietuviškai. Tiesa, nors LTV2 jau dabar transliuojama skaitmeniniu formatu, šios paslaugos kol kas neteikiamos. Tačiau Lietuvos žiūrovai, turintys naujus televizorius, jau gali matyti keturiolika kitų skaitmeninių kanalų ir rinktis, kokia kalba juos žiūrėti.

Priminsime, kad Estijos televizijose visi vaidybiniai ir dokumentiniai filmai jau senokai ne įgarsinami, o subtitruojami.