Tvarka ir teisingumas, BFL nuotr.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį patvirtino Seimo rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardose rezultatus. Pirmajame ture išrinkti trys parlamentarai, 68-iose spalio 23 d. vyks pakartotinis balsavimas. Jis vyks ir Šilutės apygardoje, kurioje nutiko didžiausias šių rinkimų skandalas: čia pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo rinkėjų papirkimo „Tvarkos ir teisingumo“ naudai, sulaikyti septyni asmenys.

Nepaisant galimo bandymo papirkti rinkėjus, kad jie balsuotų už Kęstą Komskį, šis vis tiek nepateko į antrąjį turą, tad nebuvo prasmės nepatvirtinti pirmojo turo dviejų lyderių pasiekto rezultato. Tačiau K.Komskio, o gal ir visos „Tvarkos ir teisingumo“ partijos likimas dar neaiškus.

Kaip „Veidui“ aiškino VRK narys Jonas Udris, anksčiau įstatymai neleisdavo panaikinti kandidato ar partijos registravimo po rinkimų, kitaip tariant, buvo galima kalbėti tik apie rinkimų rezultatų pripažinimą negaliojančiais, jei yra abejonių dėl jų  teisėtumo. Tačiau kad visos daugiamandatės apygardos rezultatai būtų pripažinti negaliojančiais, turėtų būti labai rimtų pažeidimų, dėl kurių nebūtų galima nustatyti esminių rinkimų rezultatų. O pagal įstatymus Seimas laikomas išrinktu, jei išrinkta daugiau kaip trys ketvirtadaliai parlamentarų.

Po Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvados ir remiantis ja pakeistų Seimo rinkimų įstatymų atsirado galimybė naikinti partijos registraciją po rinkimų. „Tai naujas teisinis instrumentas, kurį VRK turi savo arsenale. Bet pasinaudojimas juo turi būti rimtas ir atsakingas“, – pabrėžia J.Udris.

Tad, kaip aiškina VRK narys, dabar galimi keli variantai. Pirmas: daugiamandatėje apygardoje rezultatai nesikeičia. Antras: atsižvelgiant į tai, kokios pavardės ir kokia apimtimi figūruoja ikiteisminiame tyrime, jei jos yra porinkiminiame sąraše (nepaisant to, kurioje vietoje), jos gali būti braukiamos iš sąrašo.

Trečias: jei paaiškėtų, kad balsai buvo perkami su partijos vadovybės žinia ir tai organizavo ar dalyvavo organizuojant kažkas iš aukštų partijos pareigūnų, jei balsų pirkimas – ypač šiurkštus ir sistemingas, organizuotas, kiltų klausimas dėl pačios partijos registracijos panaikinimo po rinkimų. Tokiu atveju partijos gauti mandatai proporcingai būtų padalyti rinkimų barjerą peržengusioms partijoms.

Ar bus naujajame Seime K.Komskis (daugiamandatėje jis ketvirtas) bei „Tvarka ir teisingumas“, paaiškės spalio 30 d.

Visą “Veido” numerį rasite ČIA

BFL

Trys klausimai Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Mindaugui Jurkynui

– Ar vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis turėjo atsistatydinti vien dėl savo planų dalyvauti rinkimuose su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga?

– Manau, toks sprendimas turėjo būti, nes formaliai ponas Skvernelis yra deleguotas tam tikros partijos, t.y. „Tvarkos ir teisingumo“, nors, žinia, ir Prezidentė buvo aktyvi dėl jo atsiradimo Vyriausybėje. Ta partija, kuri į pareigas delegavo, gali apsispręsti, ar kandidatas yra tinkamas, ar netinkamas. Jeigu pono Skvernelio sprendimas dalyvauti rinkimuose su Valstiečių ir žaliųjų partija yra galutinis, natūralu, kad „Tvarka ir teisingumas“, nebematydama jo kaip politiškai lojalaus partijai, turi teisę galvoti, ar jis yra jos atstovas, ar ne.

Buvo ne vienas toks atvejis. Kažkada energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, atstovavęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, irgi yra sakęs: yra partija, kuri mane delegavo, bet aš atsistatydinu, nes nesutinku su tos partijos lyderio Valdemaro Tomaševskio sprendimais. Tokia yra politinė etika.

– Ar ši situacija gresia valdančiosios koalicijos stabilumui?

– Koalicijos stabilumui grėsmės nėra, nes viena iš koalicijos partnerių yra „Tvarkos ir teisingumo“ partija, ir jos lyderis Rolandas Paksas po pokalbio su premjeru išsakė norą, kad ministras S.Skvernelis būtų atstatydintas, jeigu jis pats nesutinka pateikti atsistatydinimo pareiškimo. Vadinasi, koalicijos partneriai patys to nori. Jeigu to nevyktų, jeigu premjeras siektų ministrą palikti, kaip jis pats anksčiau yra sakęs, o koalicijos partneriai „Tvarka ir teisingumas“ to nenorėtų, tokiu atveju įtampa būtų. O dabar tarp koalicijos partnerių kaip ir yra sutarimas.

Dabartinė situacija koalicijos stabilumui kaip ir nėra grėsminga, bet matematika yra matematika.

Iš kitos pusės, yra ministrų kaita. Jeigu neklystu, pagal įstatymą tai nėra priešpaskutinis ministras – jeigu atsistatydintų dar vienas ar viena, Ministrų kabinetui tektų savo pasitikėjimą pasitvirtinti Seime. Taigi dabartinė situacija koalicijos stabilumui kaip ir nėra grėsminga, bet matematika yra matematika.

– Kodėl „tvarkiečiai“ tik dabar prabilo apie S.Skvernelio atstatydinimą, nors jau anksčiau buvo aišku, kad į rinkimus jis eis su kita politine jėga? Ar tai nerodo jų desperacijos, turint omenyje, kad prieš pat Velykas „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją Seime paliko Jolita Vaickienė, perėjusi pas liberalus, o patys „tvarkiečiai“ nesibodi savo gretų stiprinti ir neparlamentinių partijų nariais?

– Bet kuri partija, delegavusi ministrą technokratą, ministrui pareiškus, kad jis nori eiti su kita politine jėga, jaustųsi politiškai pažeminta arba išduota. Ta „Tvarkos ir teisingumo“ reakcija, paaiškėjus S.Skvernelio politiniams planams, yra labai natūrali. Jeigu partijai atstovaujantis žmogus rodo lojalumą, prielankumą kitai politinei jėgai ir su ja sieja savo ateities planus, visiškai suprantama, kad politiškai toks asmuo nėra patikimas, ir natūralu, kad tokiu atveju partija su juo nesieja savo politinės perspektyvos.

BFL / A.Ufarto nuotr.

Partijai „Tvarka ir teisingumas“ – nemalonus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Naujametinis siurprizas. Rolando Pakso partijai pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo.

1. Įtarimai pateikti atliekant 2014 m. pabaigoje pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu. Jis buvo pradėtas kilus įtarimų, jog privačios bendrovės padengė dalį 147 tūkst. litų vertės partijos „Tvarka ir teisingumas“ remiamo renginio „Pirk dramblį“ kaštų. Tuo esą buvo siekiama, kad partijos įtakojami Vidaus reikalų ministerijos tarnautojai, vykdant viešuosius pirkimus, veiktų suinteresuotų bendrovių naudai.

2. Pradėjus šių nusikalstamų veikų tyrimą, STT teigia, surinkusi duomenų ir apie kitas galimai padarytas sunkesnes ir didesnio masto nusikalstamas veikas: susitarimą ir galimai neteisėtą įtaką Vidaus reikalų ministerijai 2013–2014 m. organizuojant daugiau kaip 27 mln. litų (daugiau nei 7,8 mln. eurų) vertės viešojo pirkimo konkursą, 9 mln. litų (daugiau kaip 2,6 mln. eurų) vertės viešuosius pirkimus valstybinėje įstaigoje „Regitra“ ir pirkimą Aplinkos ministerijoje.

3. Tiriant paminėtas nusikalstamas veikas, surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad siekiant legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas lėšas taip pat buvo sudaromi susijusių bendrovių apsimestiniai sandoriai.

4. Tyrimo metu 12 asmenų apklausti, kaip įtariamieji, dėl skirtingų nusikalstamos veiklos epizodų, iš jų 7 valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys.

5. Įtariama, kad iš viso už pažadus ir susitarimus dėl poveikio, vykdant skirtingus viešuosius pirkimus, partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai priimta didesnė nei 1,3 mln. litų (377 tūkst. eurų) kyšių suma. Tačiau šiuo metu nenumatyta taikyti jokių laikinųjų procesinių prievartos priemonių, ribojančių politinės partijos, kaip juridinio asmens, veiklą.

6. Byloje figūruoja “tvarkietis” Seimo narys Rimas Antanas Ručys, kuriam kovo pabaigoje buvo panaikinta parlamentaro teisinė neliečiamybė. Įtariama, kad A.Ručys su partijos bendražygiais tuometiniu vidaus reikalų viceministru Algimantu Juocevičiumi ir ministro patarėju Ervinu Raistenskiu iš televizijos prodiuserio Rolando Skaisgirio paėmė kyšį. Įtariamieji kaltę neigia.

Rolandas Paksas / BFL / A.Ufarto nuotr.

Seimas nepriėmė Konstitucijos pataisos, kuri būtų atvėrusi galimybę nušalintam iš prezidento posto Rolandui Paksui kandidatuoti Seimo ir prezidento rinkimuose. Kaip įvertino šį sprendimą politikai ir politikos ekspertai?

Pats R.PAKSAS (BNS): “Apmaudu, kad politikai, kurie visą laiką kalbėjo, kad žmonėms reikia palikti spręsti, ar politikas gali kažką daryti, ar negali, pakeičia savo nuomonę ir pakeičia savo sprendimą. Apmaudu, kad tokie žmonės yra politikoje. O jeigu griežčiau pasakius, mano supratimu, tai yra spjūvis demokratijai.“

“Tvarkos ir teisingumo” seniūnas PETRAS GRAŽULIS: “Šiandien ta išdavystė Darbo partijos man yra sunki. Visa „dūšia“ taip įsitikinau ir gyniau, nes mačiau, kad jūsų byloje yra politikavimas. Ta pati apkalta jums kaip ir Paksui, tiesos nebuvo, viena politika. Jūs šiandien išdavėte, jūs šiandien išdavėte skaudžiai, (…) ar jūs turite nors lašelį sąžinės?”

Premjeras ALGIRDAS BUTKEVIČIUS: „Manau, kad Lietuva kitais metais tikriausiai jau privalės mokėti baudas, nes tokio sprendimo demokratinėse šalyse negalima priimti visam laikui – neleisti dalyvauti politikoje, rinkimuose, nes mes esame demokratinė teisinė valstybė, ir tokie apribojimai tokioms valstybėms netinka.“

Darbo partijos pirmininkas ir buvęs R.Pakso bendražygis VALENTINAS MAZŪRONIS: “Manyčiau, kad šitas klausimas turėtų būti išspręstas. Turėtų būti atiduota rinkėjams spręsti, ar politikai tinka į vienas, kitas pozicijas, ar ne.”

Seimo pirmininkė LORETA GRAUŽINIENĖ: „Gruodžio 8 dieną pradedama procedūra prieš Lietuvą, taigi, procesas prasideda. Mes kartais užsižaidžiame savo vidinėse simpatijose-antipatijose, bet pamirštame mūsų pagrindinį klausimą – teisinį.“

Konservatorius ARVYDAS ANUAŠAUSKAS: “Šiandien vėl buvo bandoma nesėkmingai pakeisti konstituciją, kad praėjus 10 metų priesaiką šiurkščiai pažeidęs politikas vėl galėtų būti renkamas į tas pačias pareigas. Tai visiškai nuvertintų priesaikos institutą. Pagal tokią logiką ir bet koks pareigūnas, karys turėtų sugrįžti į pareigas po tam tikro laiko, net jei grubiai pažeidė savo priesaiką (išdavė, paėmė kyšį, nebuvo lojalus savo valstybei ir pan.). Gerai, kad taip nėra ir tikiuosi nebus.”

Politologė AINĖ RAMONAITĖ (BNS): “Ir taip nebuvo labai didelių prielaidų tos partijos (“Tvarkos ir teisingumo” – red. past.) sėkmei, o dabar V.Mazuronio perėjimas kitur ir neleidimas kandidatuoti R. Paksui gali iki galo pribaigti tą partiją.”

Politologas ALGIS KRUPAVIČIUS (delfi.lt): „Trumpalaikėje perspektyvoje galima matyti tam tikrų dividendų. Kitas dalykas, vis vien reikės Lietuvoje rasti sprendimą, nes yra Strasbūro teismo sprendimas dėl neproporcingos bausmės. Matyt, visais atvejais klausimas liks politikos darbotvarkėje. Sakyčiau, šiuo požiūriu R. Paksui toks Seimo balsavimas yra naudingas.“

Konstitucijos pataisa inicijuota, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, jog draudimas R.Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas. Už minėta Konstitucijos pataisą balsavo 83 parlamentarai, prieš – 11, susilaikė – 13. Tam, kad pataisa būtų priimta, už ją privalėjo balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 94 parlamentarai.

R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.

Per politinį ciklą tarp ankstesnių ir šį vasarį vykusių savivaldybių rinkimų daugelis didesniųjų partijų deklaruoja pagausinusios savo narių būrį. “Tvarkiečių” padaugėjo net 8,7 tūkst., o socialdemokratų partiją papildė  4 tūkst. Tiesa, narių gausėjimas nėra tiesiogiai susijęs su populiarumu tarp rinkėjų: “tvarkiečiai” ne tik nepadidino turėtų mandatų savivaldybių tarybose skaičiaus, bet netgi jų prarado – iš turėtų 168 išsaugojo 155.

Beje, net nedidelio populiarumo visuomenėje sulaukusios partijos tikina turinčios per tūkstantį narių, pavyzdžiui, Žemaičių partija Vyriausiajai rinkimų komisijai deklaravo turinti 1363 narius, Tautos prisikėlimo – 1155 narius.

Pagal Civilinio kodekso nuostatas toms politinėms partijoms, kurių narių sąraše nėra daugiau kaip tūkstančio narių, gali būti inicijuojama likvidavimo procedūra. Tačiau pagal dabar galiojančius įstatymus tai daroma tik tuomet, jei pati politinė partija kreiptųsi į Juridinių asmenų registrą su prašymu ją likviduoti. Valstybė inicijuoti neveikiančios politinės partijos likvidavimo dabar realiai negali, todėl teisingumo ministras Remigijus Šimašius nutarė siūlyti nustatyti aiškią neveikiančių partijų likvidavimo procedūrą. Jo manymu, politinėje arenoje turi nelikti “mirusių” partijų, kad jų egzistavimas neklaidintų visuomenės, o registruose nebūtų kaupiama klaidinga informacija.

Siūloma, kad Juridinių asmenų registras, nesikreipdamas į teismą, galėtų inicijuoti partijos likvidavimą, jei ši dvejus metus iš eilės nepateiktų Teisingumo ministerijai savo narių sąrašų. Šiemet Teisingumo ministerijai iki kovo 1 d. savo narių sąrašų nepateikė dešimt iš trylikos tai padaryti privalėjusių partijų. Iš trijų pateikusiųjų, dviejų partijų sąrašai neatitiko keliamų reikalavimų.

Šiuo metu Lietuvoje įregistruota 40 politinių partijų, tačiau savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo tik kiek daugiau nei pusė – 23. Keturios partijos šiuo metu jau yra likviduojamos.

Opozicinė Seimo frakcija “Tvarka ir teisingumas” sako, jog nepritartų už kyšininkavimą teisiamo Evaldo Lementausko atėjimui į Seimą.

“E.Lementausko sprendimas tapti Seimo nariu nepasibaigus teismui ir nepaskelbus jo sprendimo būtų nesuderinamas su politiko etikos normomis, skaidrumo bei tvarkos ir teisingumo principais”, – praneša frakcija.

E.Lementauskas yra pirmas “tvarkiečių” rinkimų sąraše, ir turėtų pakeisti Seimą paliekantį Remigijų Ačą. Telefonu BNS su E.Lementausku susisiekti nepavyko.

Už kyšininkavimą teisiamas buvęs sostinės vicemeras E.Lementauskas tapdamas Seimo narių įgytų teisinę neliečiamybę.

R.Ačas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė prašymą nutraukti jo įgaliojimus ir planuoja eiti dirbti į Raseinių rajono savivaldybę.

“Tvarkiečiai” Raseinių rajono taryboje gavo šešias vietas iš 25, lygiai tiek pat mandatų gavo nepriklausomų kandidatų koalicija “Rasai”. Socialdemokratai taryboje gavo penkias vietas, Darbo partija – keturias, po du mandatus gavo dar viena nepriklausomų kandidatų koalicija ir konservatoriai.

Partija Tvarka ir teisingumas jau taip gąsdina politinius oponentus, kad rinkimų kova peržengia visas padorumo ribas. Šiandien partijos atstovai Vilkaviškyje pastebėjo, kad miesto centre nuo pastato Gedimino gatvėje dingo 18 kvadratinių metrų ploto dydžio rinkimų plakatas.

Dėl dingusio plakato partijos Tvarka ir teisingumas skyriaus pirmininkė Onutė Giedrienė kreipėsi į policiją. Ji taip pat informavo Vilkaviškio savivaldybės rinkimų komisiją apie tai, kad partijai trukdoma vykdyti rinkimų reklamos kampaniją.

Partijos Tvarka ir teisingumas informacijos centro vadovo Romo Jankausko nuomone, galima spėti, kad plakatas, kuriame pavaizduotas kumštis su užrašu “Gana” , itin nepatinka šiandien valdžioje esančių partijų gerbėjams, todėl savo emocijas jie bando išreikšti agresyviausia forma.

“Vakar gavome pranešimą, kad galbūt buvo bandyta nuimti partijos plakatą Radviliškyje – po nakties pastebėta, kad pažeistas vienos plakato pusės tvirtinimas. Šiandien dingo plakatas Vilkaviškyje. Matyt, reikia laukti ir daugiau panašių išpuolių. Nejaugi trisdešimtyje Lietuvos miestų teks naktimis budėti ir saugoti vaizdinę agitaciją”, – piktinosi politikas.

Apie vandališką išpuolį prieš partiją, kuriai siekiama sutrukdyti pasinaudoti įstatymais numatyta teise skleisti informaciją bei rinkimų reklamą, informuota ir Vyriausioji rinkimų komisija.

Keturios partijos Pagėgiuose nutarė sudaryti priešrinkiminę koaliciją, kad rinkėjai savivaldybių tarybų rinkimuose turėtų stiprią alternatyvą rajoną valdančiai partijai “Tvarka ir teisingumas”.

Vienu sąrašu savivaldos rinkimuose nutarė dalyvauti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Valstiečių liaudininkų sąjunga, Liberalų sąjūdis ir Naujoji sąjunga.

“Kitaip nėra galimybės čia laimėti rinkimų, nes viena partija čia yra užvaldžiusi viską. Visos darbo vietos duodamos tik įstojus į partiją”, – pirmadienį BNS sakė TS-LKD Pagėgių skyriaus pirmininkas Romualdas Jarusevičius.

Konservatorius priminė, kad per praėjusios savivaldos rinkimus kelioms partijoms pritrūko po 10 balsų, kad gautų mandatą.

“Kai būsime koalicijoje, nuskaičiuos vieną vietą, o ne tris”, – svarstė R.Jarusevičius.

Nors prie kuriamos priešrinkiminės koalicijos buvo kalbinti prisidėti ir Pagėgių socialdemokratai bei “darbiečiai”, jie nusprendė rinkimuose dalyvauti savarankiškais sąrašais.

“Einame savarankiškai į rinkimus, nes turime pakankamai žmonių, esame stipri partija”, – BNS sakė Lietuvos socialdemokratų partijos Pagėgių skyriaus pirmininkas Alvydas Petras Dumbliauskas.

Jis neatmetė galimybės, kad po rinkimų visos minėtos partijos bandys sudaryti valdančiąją koaliciją.

Partija “Tvarka ir teisingumas” Pagėgių savivaldybės taryboje turi 13 atstovų iš 21, socialdemokratai – tris, valstiečiai liaudininkai ir “darbiečiai” – po du, TS-LKD – vieną.

2007 metais “Tvarka ir teisingumas” Pagėgiuose surinko 2983 balsus, antroje vietoje likę socdemai gavo beveik penkis kartus mažiau balsų – 628.

Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, koaliciniai sąrašai turi surinkti daugiau balsų, kad gautų mandatą, nei vienos partijos sąrašas.

Paprastas kandidatų sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus), jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o partijų jungtinis kandidatų sąrašas ir išsikėlusių kandidatų jungtinis sąrašas į mandatus gali pretenduoti, tik jeigu surenka ne mažiau kaip 6 proc. balsų.

Savivaldybių tarybų rinkimai vyks vasario 27 dieną.

Partijos Tvarka ir teisingumas surengto protesto mitingo-akcijos “Lietuvi, įkalk vinį į kubilą!” dalyviai pareikalavo per 48 valandas atsistatydinti Vyriausybės vadovą Andrių Kubilių, finansų ministrę Ingridą Šimonytę ir darbo ir socialinės apsaugos ministrą Donatą Jankauską.

Protesto mitingai vienu metu vyko dešimtyje Lietuvos miestų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Tauragėje ir Plungėje.

Iš viso protesto akcijoje dalyvavo virš trijų tūkstančių Lietuvos piliečių.

Noriai vinis į kubilą kalę mitingo dalyviai už sprendimus, kurie skurdina šalies žmones, nenorą girdėti ir spręsti jų problemų, už bedarbiais paverstus valstybės piliečius ir emigravusius jų vaikus, nemeilę ir kenkimą mūsų Tėvynei ne tik pareikalavo politikų atsistatydinimo, bet juos ir visą valdančiąją daugumą paskelbė nepageidaujamais asmenimis savo miestuose ir visoje Lietuvoje.

Susirinkusieji taip pat kreipėsi į šalies vadovę Dalią Grybauskaitę, ragindami Prezidentę, A. Kubiliui ir ministrams neatsistatydinus, imtis iniciatyvos paleisti šį ministrų kabinetą ir formuoti naują Vyriausybę.

Šarūnas Mažeika / BFL

Partijos “Tvarka ir teisingumas” prezidiumas partijos nariams Kauno miesto savivaldybės taryboje nurodė atsisakyti galimų išmokų jų šeimos nariams, kurios priklausytų po jų mirties.

Kauno miesto savivaldybės taryba praėjusią savaitę priėmė sprendimą, kuriuo remiantis buvusių Kauno miesto politikų mirties atveju jų artimieji galės gauti beveik 4 tūkst. litų išmokas.

Už tokį sprendimą balsavo ir kai kurie tarybos “tvarkiečiai” – juos partijos prezidiumas įpareigojo artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje pateikti sprendimo projektą dėl piniginių išmokų skyrimo tvarkos atšaukimo.

Pagal praėjusią savaitę patvirtintą vienkartinių piniginių išmokų skyrimo tvarkos aprašą, mirus buvusiam miesto savivaldybės tarybos nariui ar merui, jo artimieji galės gauti 130 bazinių socialinių išmokų dydžio pašalpą. Maždaug 3900 litų išmoka būtų skiriama iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto.

“Tai, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, vadovaujama konservatorių mero A.Kupčinsko, priėmė sprendimą, kuriuo dėka išmokos mirusiems tarybos nariams būtų kone keturis kartus didesnės už valstybės pašalpą mirties atveju paprastų žmonių artimiesiems, parodo antro pagal dydį Lietuvos miesto politikų norą išsiskirti iš juos rinkusių piliečių. Mūsų partijos nuostata – visi piliečiai prieš įstatymus turi būti lygus ir “tvarkiečiai” tokios nuostatos privalo siekti visur ir visada”, – sako TT prezidiumas išplatintame pareiškime.