Scanpix

Fiskalinės krizės ištikta Baltarusija prašo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skirti paskolą.

Sumos, kurios prašo Baltarusija, neatskleidė nei Baltarusija, nei TVF atstovė spaudai Julija Lyskova.

Pasak J. Lyskovos, fondo vyriausiasis atstovas Minske susitinka su vyriausybės pareigūnais ir išsamesnę informaciją TVF paskelbs vėliau.

Fiskalinė krizė Baltarusiją ištiko dėl Rusijos taikomos energijos kainos šuolio ir dėl dosnių valstybės išlaidų prieš pernykščius prezidento rinkimus.

Prezidento Aleksandro Lukašenkos vadovaujama vyriausybė praėjusį mėnesį buvo priversta daugiau kaip trečdaliu devalvuoti nacionalinę valiutą.

Scanpix

Prancūzijos ekonomikos, finansų ir pramonės ministrė Christine Lagarde (Kristin Lagar) trečiadienį oficialiai paskelbė siekianti tapti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadove, kai jos kandidatūrą palaiko daugelis Europos šalių.

Ch.Lagarde nekomentavo, ar ji nori šio darbo, tik sakė, jog šį sprendimą priėmė po “brandžių apmąstymų” ir pasitarusi su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi).

“Jeigu būsiu išrinkta, pasitelksiu visą savo turimą teisininkės, ministrės, vadybininkės ir moters išmanymą”, – pareiškė ji.

TVF generalinis direktorius prancūzas Dominique’as Straussas-Kahnas (Dominikas Strosas-Kanas) atsistatydino praeitą savaitę, kai buvo suimtas Niujorke dėl įtariamo mėginimo išžaginti viešbučio kambarinę.

Ch.Lagarde buvo laikoma viena pagrindinių Europos kandidatų į šį postą dėl jos indėlio per tarptautines derybas, siekiant stabilizuoti ekonomiką per pasaulinę finansų krizę. Pažymima, kad ji taip pat padėjo TVF ir Europos Sąjungai (ES) susitarti dėl finansinio gelbėjimo paketų Graikijai, Airijai ir Portugalijai, kurių dideli įsiskolinimai kėlė pavojų euro stabilumui.

Ši 55 metų politikė didžiąją dalį savo karjeros praleido Jungtinėse Valstijose, kur vadovavo advokatų kontorai “Baker & McKenzie” Čikagoje. Ch.Lagarde puikiai kalba angliškai, moka bendrauti ir yra beveik nepriekaištingos reputacijos, todėl daugelis ją laiko tinkama pamaina D.Straussui-Kahnui, sugebėsiančia suvaldyti didėjančias Europos įsiskolinimų problemas.

Tačiau dėl potencialių teisinių problemų namuose jos kandidatūra kėlė tam tikrų abejonių; kritikai Prancūzijoje sako, kad Ch.Lagard būtų prastas pasirinkimas.

Kyla klausomų dėl Ch.Lagarde vaidmens 2008 metais ginant Prancūzijos verslininko Bernardo Tapie (Bernaro Tapi) interesus, kuris prisiteisė 449 mln. JAV dolerių kompensaciją dėl netinkamo sportinės įrangos milžinės “Adidas” pardavimo. Kai buvo priimta ši nutartis, Ch.Lagarde buvo finansų ministrė.

Planuojamas, kad birželio 10 dieną bus priimtas sprendimas pradėti tyrimą dėl B.Tapie ir Ch.Lagarde ryšių, nurodo Prancūzijos žiniasklaida.

Tuo tarpu Ch.Lagarde sakė, jog jaučiasi “visiškai užtikrinta” dėl šio klausimo ir pridūrė, kad prokurorams turi būti leista vykdyti pareigą.

Sprendimas dėl naujo TVF vadovo turėtų būti priimtas iki birželio pabaigos.

REUTERS

Prancūzijos politikas Dominique’as Straussas-Kahnas (Dominikas Strosas-Kanas) ketvirtadienį atsistatydino i š Tarptautinio valiutos fondo (TVF) generalinio direktoriaus posto, tačiau tvirtino, jog jam pateikti kaltinimai dėl lytinės prievartos neteisingi.

“Su begaliniu liūdesiu esu priverstas šiandien pateikti Vykdomajai tarybai raštą dėl savo atsistatydinimo iš TVF generalinio direktoriaus posto, – sakoma jo pranešime. – Noriu pasakyti, kad kuo griežčiausiai neigiu visus man iškeltus kaltinimus”.

D. Straussas-Kahnas šiuo metu laikomas viename Niujorko kalėjime, laukiant, kada didžioji žiuri nuspręs, ar oficialiai pateikti jam kaltinimus dėl įtariamos lytinės prievartos ir mėginimo išžaginti 32 metų kambarinę, dirbančią viename Manhatano viešbutyje.

Portugalijos laikinoji vyriausybė trečiadienį pranešė priėmusi sprendimą prašyti Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos.

Iki šiol Lisabona, jau ne vieną mėnesį jautusi rinkų spaudimą kreiptis paramos, tvirtino, kad sugebės išsiversti be tarptautinės pagalbos, nors valstybės finansų būklė sparčiai prastėjo ir smarkiai išaugo skolinimosi kaina.

Politinio nestabilumo laikotarpį išgyvenanti Portugalija, turinti 10,5 mln. gyventojų, tapo trečiąja euro zonos nare po Graikijos ir Airijos, paprašiusia finansinės paramos.

Ministras pirmininkas Jose Socratesas (Žozė Sokratišas) savo pareiškime, kurį transliavo televizija, sakė, kad praėjusį mėnesį parlamento priimtas sprendimas atmesti papildomų taupymo priemonių planą pablogino finansinę situaciją, todėl prašymas suteikti pagalbą tapo “neišvengiamas”.

“Mėginau viską, tačiau reikia sąžiningai pasakyti, kad atėjo momentas, kai nepriėmę šio sprendimo neišvengtume grėsmių, kurių šaliai nereikėtų”, – sakė premjeras.

J.Socratesas neįvardijo jokios sumos, tačiau vienas euro zonos pareigūnas, pageidavęs neskelbti savo pavardės, sakė, kad Portugalijai trejų metų laikotarpiu iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) veikiausiai reikės 60-80 mlrd. eurų paskolų. Bet kokia finansinė pagalba bus suteikta tik nustačius griežtas sąlygas.

TVF sakė negavęs Portugalijos prašymo suteikti finansinę pagalbą, tačiau yra pasirengęs padėti. ES iždininke vadinama Vokietija reikalauja, kad bet kokia finansinė pagalba būtų suteikiama tik dalyvaujant TVF.

Portugalijos padėtis pablogėjo, kai kovo 23 dieną atsistatydino socialistų mažumos vyriausybė, pralaimėjusi balsavimą parlamente dėl naujų taupymo priemonių. Šalies prezidentas Anibalas Cavaco Silva (Anibalas Kavaku Silva) paleido parlamentą ir birželio 5 dieną paskyrė pirmalaikius rinkimus.

Obligacijų pelningumas išaugo, reitingų agentūros pablogino vyriausybių ir bankų skolinimosi reitingus, o vietos bankai šią savaitę įspėjo, jog jie daugiau negali pirkti vyriausybės vertybinių popierių.

“Šioje sudėtingoje situacijoje, kurios buvo galima išvengti, suprantu, jog būtina pasinaudoti finansavimo mechanizmais, kurie egzistuoja Europos kontekste”, – sakė finansų ministras Fernando Teixeira dos Santosas (Fernandu Teišeira duš Santušas).

ES ekonominės ir pinigų politikos komisaras Olli Rehnas (Olis Renas) sveikino Portugalijos sprendimą ir sakė, jog jis atitinka visos euro zonos, vienijančios 17 valstybių, interesus.

“Portugalijos vyriausybė žengė atsakingą žingsnį dėl ekonominio stabilumo šalyje ir visoje Europoje”, – sakė eurokomisaras.

Nepaisant priemonių, kuriomis siekiama paremti bankininkystės sistemą, pasaulio finansų sektoriaus stabilumui “vis dar gresia pavojus”, antradienį sakė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansų patarėjas.

“Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo krizės pradžios, pasaulio finansų sektoriaus stabilumas vis dar nėra garantuotas. Jam vis dar gresia pavojus”,- sakė Jose Vinalsas (Chose Vinalsas).

“Laikas yra labai svarbu. Bankams reikės finansavimo dabar ir per ateinančius dvejus metus. Daugelyje išsivysčiusių ūkių, mes turime kovoti su krizės rezultatais pašalinant problemas finansų rinkoje”, – pridūrė jis.

Įtakingiausios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės spaudžia Portugaliją pasekti Graikijos ir Airijos pavyzdžiu ir prašyti ES bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos, rašo Briuselio leidinys “The EU Observer”.

Savaitgalį pasirodžiusiuose pranešimuose cituojami informuoti Europos šaltiniai tvirtina, kad Berlynas, Paryžius ir kitos pagrindinės euro zonos sostinės verčia Lisaboną prašyti finansinės pagalbos, nors Portugalijos vyriausybė ir toliau neigia kalbas apie jai daromą spaudimą.

Trečiadienį Portugalija ketina išplatinti vyriausybės obligacijų emisiją ir pritraukti 1,25 mlrd. eurų.

Rinkos ir analitikai atidžiai stebės aukcioną, nes bet kokie kapitalo pasitraukimo iš šalies ženklai bus laikomi “paskutiniu lašu”, kuris parodys, kad Lisabonai visgi teks prašyti išorinės finansinės pagalbos.

“Prancūzija ir Vokietija Eurogrupėje pažymėjo, kad Portugalijai pagalbos reikėtų prašyti anksčiau, o ne vėliau”, – sekmadienį pranešė agentūra “Reuters”, cituojanti neįvardytus aukštas pareigas einančius ES šaltinius.

Pranešimuose iš Vokietijos taip pat teigiama, kad Berlynas ir Paryžius daro spaudimą Lisabonai.

Pasak “Reuters” šaltinių, apie galimą ES ir TVF pagalbą Portugalijai diskutuojama nuo pernai liepos mėnesio ir Suomija bei Nyderlandai taip pat laikosi nuomonės, kad Portugalijai jau reikėtų pripažinti pralaimėjimą.

Pagrindinės euro zonos šalys mano, kad neužtikrinus Portugalijos apsaugos dėl nerimo investicijų rinkose galėtų nukentėti Ispanija, o jos ekonomika yra gerokai didesnė nei Graikijos ar Airijos, t. y. šalių, kurioms jau buvo suteikta pagalba.

Tačiau oficialios derybos su Lisabona dar nepradėtos, pareiškė šaltiniai.

Jeigu Portugalija nuspręstų prašyti pagalbos, jos suma siektų 60-80 mlrd. eurų, teigia šaltiniai.

Tuo tarpu Lisabona tvirtina, kad vyriausybei nedaroma jokio spaudimo, o atitinkami pranešimai neatitinka tikrovės.

“Šios kalbos neturi pagrindo, tai netiesa”, – sekmadienį pareiškė vyriausybės atstovas spaudai.

Berlynas taip pat paneigė pranešimus.

“Versti Portugaliją prašyti pagalbos nėra Vokietijos vyriausybės strategija”, – pareiškė vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Seibertas (Štefenas Zaibertas).

Lisabona įrodinėja, kad griežtos taupymo priemonės, kurių ėmėsi vyriausybė, yra veiksmingos šaliai siekiant sumažinti biudžeto deficitą, kuris 2009 metais sudarė 9,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Nepaisant Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijų apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą ir automobilius, Lietuvos premjeras teigia, jog kol kas neplanuojama įvesti naujų mokesčių. Neįvykdžius kitų metų pajamų plano, anot Andriaus Kubiliaus, kitų metų viduryje yra numatyta galimybė peržiūrėti biudžetą.

“Mes kol kas neplanuojame kokių nors naujų mokesčių įvedinėti”, – interviu Lietuvos radijui sakė premjeras, komentuodamas pirmadienį darbą Vilniuje baigusios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos siūlymus.

“Jie (TVF ekspertai – BNS) tą patį kartojo ir pavasarį. Tokie pasiūlymai turi racijos ir yra daug argumentų, kodėl jie turėtų būti įgyvendinami ir jie yra įgyvendinami daugelyje Europos valstybių, bet mes manome, kad šiuo metu mes to neplanuotume dar daryti”, – aiškino A.Kubilius.

Pasak premjero, jei pajamų pakankamai surinkti nepavyktų, tiek išlaidų mažinimas, tiek papildomų pajamų ieškojimas būtų “tie instrumentai, kuriuos turėtume panaudoti”. A.Kubiliaus teigimu, nors jis ir pritaria nekilnojamo turto mokesčiui, tam Seime nepakanka daugumos.

“Reikia, kad Seime būtų pakankama dauguma, kuri pritartų tokiam siūlymui. Aš tikrai pasisakau už tokį mokestį, bet tam tikrai nepakanka vien mano balso. Kaip tik paskutiniame posėdyje mūsų partijos taryba yra pasiūliusi Seime priimti sprendimus, kuriais būtų apmokestintas didelės vertės turtas, taigi tos diskusijos toliau tęsis”, – kalbėjo premjeras.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė taip pat teigia palaikanti TVF pasiūlymą įvesti nekilnojamojo turto NT ir automobilių mokesčius, tačiau, jos teigimu, jų nebus, kol nebus rastas politinis sutarimas.

“Netgi jeigu neturėtumėm deficito problemos, būtų vertinga svarstyti, ar nereikėtų kai kurių esamų mokesčių elementų pakeisti šitais mokesčiais. Faktas, kad Vyriausybė tų pasiūlymų neteikia dėl to, kad dėl jų nėra politinio sutarimo. Ir kol jo nebus, tol tų sprendimų nebus”, – antradienį po Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdžio žurnalistams sakė I.Šimonytė.

Tarp TVF siūlymų – panaikinti išimtis apmokestinant pensijas, indėlių palūkanas ir kitas iš kapitalo gaunamas pajamas. Premjero teigimu, šie pasiūlymai svarstytini, tačiau ir jų Vyriausybė šiuo metu nesvarsto. Anot jo, šiuo metu, kol nėra išspręsta šešėlinės ekonomikos ir kontrabandos problema, svarstyti naujus mokesčius yra “neracionalu”.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė abejojanti, ar artėjant rinkimams, valdantiesiems užteks politinės valios mažinti deficitą. Valdančioji koalicija kol kas nežada ilginti ir pensijos amžiaus.

Dar iki šių metų vidurio tikėtasi, kad nekilnojamojo turto mokestis įsigaliotų 2011 metais. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė šį mėnesį teigė, kad anksčiau ar vėliau toks nekilnojamojo turto mokestis turės būti.

Rytų Europos vyriausybės turi mažinti biudžeto deficitą, atgaivinti bankų sistemas ir skatinti ekonomikos augimą, mano Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Fondo prognozėmis, šiemet Rytų Europos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis sieks 3,8 proc., o kitąmet – 3,9 procento. Pernai, nutrūkus kapitalo srautui, regiono ūkis smuko 6 procentais.

“Dabar, kai regionas pagaliau atsigauna, atėjo laikas imtis biudžeto konsolidavimo ir per ateinančius kelerius metus užtikrinti tvaresnį biudžeto deficito lygį”, – interviu agentūrai “Bloomberg” pareiškė TVF Europos departamento Besivystančios Europos regioninio padalinio vadovas Basas Bakkeris (Basas Bakeris).

Siaučiant krizei, Vengrija, Latvija, Ukraina, Rumunija ir Serbija gavo TVF paskolas, kurios leido šalims išvengti bankroto ir atlaikyti problemas, susijusias su valstybės skolos, kuri šiose šalyse paprastai nominuota užsienio valiuta, refinansavimu. Iš viso Rytų Europos šalys gavo iš TVF, Europos Sąjungos ir Pasaulio Banko pagalbos už daugiau kaip 100 mlrd. JAV dolerių.

Finansų krizė išryškino esmines Rytų Europos biudžeto problemas, teigiama TVF ataskaitoje. Kol ekonomika augo, didėjo ir įplaukos iš mokesčių, kurios užtikrino normalų biudžeto balansą, nors išlaidos taip pat sparčiai augo.

Vidutinis biudžeto deficitas besivystančiose Europos šalyse 2008 metais, TVF duomenimis, buvo nulinis, o 2009 metais padidėjo iki 6 proc. BVP. Valstybės skola pernai vidutiniškai padidėjo nuo 24 proc. metais anksčiau iki 30 procentų.

Šiemet, spėjama, Rytų Europos šalių biudžeto deficitas vidutiniškai sumažės iki 5,2 proc. BVP, o 2011 metais – iki 4,1 procento. Tuo tarpu valstybės skola padidės iki atitinkamai 30,8 proc. ir 32,1 procento.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovė Catriona Purfield pareiškė, kad nuo krizės Lietuva gali atsigauti po maždaug 7 metų ir patarė, ką turėtų daryti Lietuvos valdžia, kad iš krizės išsikapstytų.

“Ji beveik žodis žodin pakartojo tai, ką aš premjerui Andriui Kubiliui sakydavau nuo pat jo premjeravimo pradžios. Apie tai, kad krizei būtina pasiruošti ir Lietuva turės kapstytis iš jos 10-15 metų, aš kalbėjau dar 2007 m. pabaigoje.”, – teigia Europos parlamento narys Viktoras Uspaskich savo pranešime.

“Norint atsigauti po krizės, Lietuvoje turi pasikeisti augimo variklis. Prieš krizę juo buvo statybų, nekilnojamojo turto, finansų sektoriai, tačiau ne eksportas. Tai nepadės išeiti iš krizės. Aš netikiu, kad statybos padės atsigauti, eksportas yra geriausias Lietuvos šansas”, – sakė TVF atstovė.

Anot V. Uspaskicho, kad gamyba – tai sektorius, kuris išlaiko visą šalį. “Jei žmonės nieko neuždirbs, jie nesinaudos paslaugomis. Automatiškai nukentės kiti ūkio sektoriai. Tačiau Lietuva pastaruosius keletą metų investavo į papuošalus: butus, naujus biurus, dideles parduotuves.”

“Galbūt aš nesu labai didelis autoritetas A. Kubiliui, todėl mano nuomonė jam neatrodo labai įtikinama, bet kai tą patį pakartoja vienos iš įtakingiausių tarptautinių finansų institucijų atstovė, premjeras galėtų pagaliau įsiklausyti į šią nuomonę ir suprasti, kad norint įveikti krizę, reikia drastiškų ir teisingų veiksmų, juk po septynerių metų mes galėsime įveikti krizę tik tada, kai pradėsime priiminėti tinkamus sprendimus”, – teigia V. Uspaskich.

Graikija sutiko su valstybės išlaidų mažinimo 24 mlrd. eurų projektu, kuriame, be kita ko, numatoma trejiems metams įšaldyti darbo užmokesčio augimą viešajame sektoriuje, mainais už milijardines euro zonos šalių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolas, rašo informuotus šaltinius cituojantis britų verslo dienraštis “The Financial Times”.

Pasak leidinio šaltinių, galutinės biudžeto deficito sumažinimo 10-11 procentinių punktų per ateinančius trejus metus (nuo pernykščio 13,6 proc. BVP lygio) plano detalės dar derinamos ir dėl jų bus susitarta artimiausiu metu.

Į Graikijos pasiūlytą priemonių paketą taip pat įtrauktas jau antrasis šiais metais pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo padidinimas 2-3 procentiniais punktais.

Be to, Graikijos viešojo sektoriaus darbuotojai liks be 13-osios ir 14-osios algų, o piniginės pašalpos bus apkarpytos 5 procentais.

Plane numatoma ir pensijų sistemos reforma – vidutinis pensinis amžius bus padidintas nuo dabartinių 53 iki 67 metų, taip pat bus apkarpytos buvusių valstybės įmonių darbuotojų pensijos.

Graikija taip pat numato privatizuoti dalį valstybės turto – bus parduota nemažai valstybės įmonių, kai kurių įmonių akcijos bus pasiūlytos Atėnų vertybinių popierių biržoje, dalis valstybės turto bus parduota ar išnuomota.

TVF spėja, kad Graikijai gali prireikti 100-120 mlrd. eurų pagalbos, o ne 45 mlrd. eurų, kuriuos jai anksčiau žadėjo fondas ir Europos Sąjungos (ES) šalys.

Vokietija neperžengs savo teisių ribų, jei nuspręs blokuoti euro zonos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) planuojamą paskolą Graikijai, sakė Europos Komisija.

Komisijos atstovai, kartu su Europos centriniu banku (ECB) ir Tarptautiniu valiutos fondu, turi įvertinti Graikijos planus pertvarkyti biudžetą ir ekonomiką per artimiausius trejus metus mainais į paskolas.

Tačiau Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) leidiniui “Bild” pareiškė, jog Berlynas gali atmesti Atėnų prašymą dėl paskolos.

“Priklauso nuo to, ar Graikija ateinančiais metais laikysis nustatyto taupymo plano”, – sakė jis.

Vokietijos užsienio reikalų ministras televizijos kanalui ZDF sakė, jog Vokietija nėra “pasirengusi išrašyti tuščio čekio”.

Pasak ES ekonomikos komisaro Ollio Rehno (Olio Reno) atstovo Amedeu Altafajaus (Amadėjaus Altafajaus), sprendimas dėl paskolos Graikijai bus priimtas “per kelias dienas”.

Tačiau jis pabrėžė, kad “bet kuris šalis gali blokuoti. Jie turi tam teisę, jei mano, kad tai nėra reikalinga ir nekelia pavojaus euro zonos finansų stabilumui”.

Pirmiausiai savo sprendimą dėl paskolos reikalingumo pateiks Europos Komisija ir ECB, tačiau paskutinį žodį tars euro zonos šalys.

Tuo tarpu TVF vadovas Dominique’as Straussas-Kahnas (Dominikas Štrosas-Kanas) pareiškė, jog “TVF, Europos partneriai ir visi, susiję su finansine parama, sutinka, jog reikia veikti greitai”.

Manoma, jog Europa Graikijai skirtų apie 30 mlrd. eurų, o TVF – 15 mlrd. eurų.