"Scanpix" nuotr.

Europoje nėra vietos neapykantai virtualioje erdvėje. Tokią žinią internautams siunčia socialiniai tinklai „Facebook‟ ir „Twitter‟, vaizdo įrašų talpinimo tinklalapis „YouTube‟, kompanija „Microsoft‟ ir Europos Komisija (EK), neseniai paskelbę specialų Elgesio kodeksą. Dokumentas įpareigoja minėtas bendroves apibrėžti savo vartotojams, ką skelbti draudžiama, ir didinti žmonių sąmoningumą, o neapykantą kurstantį turinį įvertinti per parą ir prireikus pašalinti arba panaikinti prieigą prie jo.

Socialinė žiniasklaida virto teroristų įrankiu

Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksu „Facebook‟, „Twitter‟, „YouTube‟ ir „Microsoft‟ prisiėmė įvairių įsipareigojimų, padedančių kovoti su neapykantos kurstymo internete sklaida Europoje. Taip šios bendrovės prisideda prie EK ir Europos Sąjungos (ES) narių pastangų užtikrinti, kad neliktų galimybių internete plačiai paskleisti neteisėtą neapykantos kurstymą.

Mūsų komandos įvairiuose pasaulio kampeliuose tikrina šiuos pranešimus ir imasi skubių veiksmų.

„Mūsų bendruomenei priklauso 1,6 mlrd. žmonių iš viso pasaulio, todėl užtikrinti tiek raiškos laisvę, tiek pagarbią aplinką nėra lengvas uždavinys. „Facebook‟ standartuose nustatyta, kad neapykantos kurstymas yra draudžiamas, – pranešime spaudai cituojama šios kompanijos Visuotinės politikos valdymo skyriaus vadovė Monika Bickert. – Raginame savo narius naudotis galimybe pranešti apie turinį, kuris, jų nuomone, pažeidžia nustatytus standartus, kad galėtume atlikti tyrimą. Mūsų komandos įvairiuose pasaulio kampeliuose tikrina šiuos pranešimus ir imasi skubių veiksmų.“

Vertindamos galimybę skleisti ir puoselėti saviraiškos laisvę, EK ir IT bendrovės pripažįsta, kad neapykantos kurstymas internete daro neigiamą poveikį ne tik grupėms ar individams, kuriems ji adresuota, bet ir kovotojams už laisvę, toleranciją bei nediskriminavimą mūsų atviroje visuomenėje, atgraso nuo demokratinio diskurso.

Socialinė žiniasklaida – viena iš tų priemonių, kuriomis naudodamosi teroristinės grupės radikalizuoja jaunuolius, o rasistinės grupuotės skleidžia smurtą ir neapykantą.

„Neseniai įvykdyti teroristiniai išpuoliai priminė, kad turime skubiai imtis veiksmų prieš neapykantos kurstymą, – pažymėjo už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga EK narė Vĕra Jourová. – Socialinė žiniasklaida – viena iš tų priemonių, kuriomis naudodamosi teroristinės grupės radikalizuoja jaunuolius, o rasistinės grupuotės skleidžia smurtą ir neapykantą. Todėl šis susitarimas – svarbus žingsnis užtikrinant, kad internetas ir toliau būtų laisvos ir demokratiškos raiškos erdvė, kurioje gerbiamos Europos vertybės ir teisės normos.“

ES valstybės raginamos tiek internete, tiek už jo ribų visapusiškai įgyvendinti nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius kovą su rasizmu ir ksenofobija. Sėkmingai kovai esą reikia ne tik baudžiamųjų sankcijų neapykantos kurstytojams, bet ir interneto tarpininkų bei socialinės žiniasklaidos pagalbos – kad jie operatyviai reaguotų į neapykantos kurstymą. Tinkamais turėtų būti laikomi tik pakankamai išsamūs ir adekvačiai pagrįsti pranešimai.

Neapykanta – ne saviraiškos laisvė

Pasirašydamos Elgesio kodeksą, minėtos bendrovės įsipareigoja sparčiai ir veiksmingai užkirsti kelią neapykantą kurstančiam turiniui internete. Be kita ko, žadama darbuotojus parengti didžiumą pranešimų apie šalintiną turinį įvertinti per 24 valandas ir prireikus jį pašalinti arba panaikinti prieigą prie jo. Be to, bus siekiama sustiprinti partnerystę su pilietinės visuomenės organizacijomis, padėsiančiomis nustatyti smurtą ir neapykantą kurstantį turinį. IT bendrovės ir EK ieškos ir skatins nepriklausomos atsvaros, naujų idėjų bei iniciatyvų, rems švietimo programas, kuriomis ugdomas kritinis mąstymas.

Mūsų darbas – suteikti žmonėms prieigą prie informacijos, tačiau neapykantą kurstantis turinys mūsų platformose visada buvo draudžiamas.

„Neapykantos kurstymui „Twitter‟ vietos nėra. Mes ir toliau sieksime spręsti šią problemą drauge su mūsų sektoriaus ir pilietinės visuomenės partneriais, – teigė šios bendrovės viešosios politikos Europai skyriaus vadovė Karen White. – „Twitter‟ įrašai ir toliau gyvuos. Tačiau būtina atskirti raiškos laisvę nuo turinio, kuriuo skatinamas smurtas ir neapykanta. Imdamiesi veiksmų prieš „Twitter‟ taisyklių neatitinkantį neapykantą kurstantį turinį didiname ir taip didelius mūsų pajėgumus paviešinti pozityvias mintis, įveikti prietarus ir šalinti esmines netolerancijos priežastis.“

Kaip sakė „Google‟ Viešosios politikos ir ryšių su valdžios institucijomis skyriaus vadovė Lie Junius, „Mūsų darbas – suteikti žmonėms prieigą prie informacijos, tačiau neapykantą kurstantis turinys mūsų platformose visada buvo draudžiamas. Turime veiksmingų sistemų, padedančių per 24 valandas įvertinti ir pašalinti tokį turinį.“

Anot „Microsoft‟ ES vyriausybinių reikalų skyriaus vadovo pavaduotojo Johno Franko, civilizuotumą ir raiškos laisvę ši kompanija laiko vertybėmis, todėl draudžia bet kokį turinį, kuriuo jos internetinės prieglobos subjektai galėtų kurstyti smurtą ir neapykantą. „Neseniai paskelbėme apie papildomus veiksmus, kuriais siekiama uždrausti skelbti su terorizmu susijusį turinį, – nurodė įmonės atstovas. – Savo vartotojams ir toliau teiksime galimybę pranešti apie mūsų politikos neatitinkantį turinį.“

Turės didinti žmonių sąmoningumą

Pagal Elgesio kodeksą, IT bendrovės turės nustatyti aiškią ir veiksmingą pranešimų apie neapykantos kurstymą jų tinklalapiuose nagrinėjimo tvarką. Jos turės taisyklėse ar gairėse paaiškinti, kad skatinti kurstyti smurtą ir neapykantą draudžiama, kokio tipo turinys bus šalinamas, kartu didinti žmonių sąmoningumą.

Pernai gruodį EK sukūrė ES interneto forumą, kuriuo siekiama apsaugoti visuomenę nuo teroristinės medžiagos sklaidos ir užkirsti kelią teroristams naudotis komunikacijos kanalais nelegaliai veiklai.

Gavusios tinkamą pranešimą dėl tam tikro turinio, bendrovių specialios darbo grupės turės per 24 valandas jį įvertinti, vadovaudamosi savo taisyklėmis, gairėmis ar net nacionaliniais teisės aktais. Prireikus turinys turės būti pašalintas arba apribota prieigą prie jo.

Kodeksas parengtas, be kita ko, reaguojant į nesenus teroristinius išpuolius ir tai, kad teroristų grupės jaunuolius radikalizuoja socialiniuose tinkluose. Pernai gruodį EK sukūrė ES interneto forumą, kuriuo siekiama apsaugoti visuomenę nuo teroristinės medžiagos sklaidos ir užkirsti kelią teroristams naudotis komunikacijos kanalais nelegaliai veiklai.

Pamatiniame sprendime dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija pažymėta, kad bet kokia veika, kuria kurstomas viešas smurtas ar neapykanta, nukreipti prieš tam tikros rasės, odos spalvos, religijos, tautinės ir etninės kilmės asmenį arba asmenų grupę, laikoma nusikaltimu. Šis sprendimas – teisinis pagrindas nelegaliam interneto turiniui nustatyti.

Kartu nurodoma, kad saviraiškos laisvė yra svarbi Europos vertybė, kurią būtina toliau puoselėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas atskyrė turinį, kuris kelia pavojų, sukrečia ar kelia nerimą valstybei arba tam tikrai visuomenės daliai, nuo turinio, kuriuo iš tiesų rimtai kurstomas smurtas ir neapykanta. Teismas aiškiai nustatė, kad pastarojo atžvilgiu šalys gali imtis sankcijų ir užkirsti jam kelią.

"Veido" archyvas

Trumpųjų interneto pranešimų tarnybą “Twitter” pasaulyje naudoja per 200 mln. žmonių, tinklalapis Twitter.com yra devintas lankomiausias pasaulyje, tačiau Lietuvoje ši socialinės žiniasklaidos paslauga nėra populiari – ja tesinaudoja keliolika tūkstančių Lietuvos gyventojų. Nors, tarkime, Lietuvoje itin išpopuliarėjusio socialinio tinklo “Facebook” paslaugomis naudojasi jau daugiau nei 950 tūkst. Lietuvos interneto vartotojų. Tai liudija CheckFacebook.com duomenys.

Kita vertus, 2006-aisiais startavusi “Twitter” didžiausią augimo mastą pasiekė tik pernai, kai per pusmetį vartotojų skaičius išaugo net 44 proc. Ši tendencija pamažu ateina ir į Lietuvą. Pavyzdžiui, dalytis informacija “Twitter” pradėjo politikai, tarp jų – ministrai Gintaras Steponavičius ir Audronius Ažubalis, Vilniaus meras Artūras Zuokas ir kiti. Jų pranešimų srautą sekančių vartotojų skaičius kol kas nėra didelis – svyruoja tarp 100 ir 300. Palyginti Baracko Obamos 2012-ųjų rinkimų kampanijai skirta “Twitter” paskyra turi 9,2 mln. vadinamųjų sekėjų.

Populiariausią Lietuvoje “Twitter” paskyrą su 1,8 tūkst. sekėjų yra sukūręs kavinių tinklas “Coffee Inn”. Kaip mano jo rinkodaros vadovas Nidas Kiuberis, gali būti, kad “Twitter” proveržis Lietuvoje taip ir neįvyks, nes dabar tiek verslo, tiek vartotojų akiratyje – naujasis socialinis tinklas “Google+”.

"Technologijų" archyvas

Socialinis tinklas „Twitter“ šią savaitę pristato interneto svetainėms skirtą mygtuką „Follow“. Mygtukas bus rodomas tinklapiuose, šalia įvardintų „Twitter“ vartotojų bei leis pradėti sekti jų pranešimus vienu paspaudimu. Iki šiol siūlytas „Twitter“ mygtukas leido sekti tik paties tinklapio paskyrą.

„Twitter“ naujasis mygtukas „Follow“ šiuo metu jau veikia daugiau nei 50-yje tinklapių – pavyzdžiui, „Huffington Post“, MTV, „Wall Street Journal“ ar „The Telegrapgh“. Pastarajame tinklapyje „Follow“ mygtukas buvo pridėtas prie žurnalistų puslapių, blogų ir pasaulio, sporto ar technologijų naujienų skilčių. IMDb.com tinklapyje „Follow“ mygtukas pasirodė šalia aktorių puslapių.

Kūrėjų įsitikinimų, „Follow“ mygtukas į „Twitter“ socialinį tinklą pritrauks daugiau vartotojų bei jį pagyvins. Šiemet atlikto „RJ Metrics“ tyrimo rezultatai rodo, jog per pastarąjį mėnesį kokią nors žinią yra paskelbę tik 17 proc. „Twitter“ vartotojų.

Be to, naujovė turėtų būti naudinga ir tinklapiams, kuriuose ji bus įdiegta. „Leidėjams ir prekybininkams pridėti „Follow“ mygtuką savo tinklapiuose ir susieti juos su „Twitter“ auditorija yra labai svarbu, – aiškinama „Twitter“ spaudos pranešime, – Žmonės, kurie seka paskyras, yra daug labiau linkę atrašyti atgal ir bendrauti „Twtter“ žinutėmis, todėl jie dažniau grįžta į jūsų tinklapį.“

„Follow“ mygtukas yra tik viena iš keleto naujovių. Pareitą mėnesį „Twitter“ pristatė galimybę atsakyti, mėgti bei persiųsti tinklo žinutes įskiepytas į ne „Twitter“ tinklą. Be to, naujovė turėtų konkuruoti su itin populiaru „Facebook Like“ bei neseniai pristatytu „Google“ kompanijos 1+ mygtuku.

technologijos.lt

"Technologijų" archyvas

Prancūzijos valdžia uždraudė televizijos ir radijo eteryje minėti žodžius „Facebook“ ir „Twitter“, jei pateikiama informacija nėra tiesiogiai susijusi su šiomis kompanijomis.

Jei skelbiama informacija nėra tiesiogiai susijusi su šiais socialiniais tinklais, o jų pavadinimai minimi kontekste, tai laikoma šių produktų reklama, praneša „Sky News“.
Vietoje konkrečių socialinių tinklų pavadinimų žiniasklaidos priemonėms siūloma tiesiog nurodyti, kad informacija buvo paviešinta „viename socialiniame tinkle“.

Nuo 1992 metų Prancūzijoje galiojantis įstatymas draudžia paslėptą reklamą. O šį įstatymą papildantis naujasis nutarimas skirtas apsaugoti mažesniuosius rinkos žaidėjus nuo kelių tinklalapių monopolijos.

Kai kurie specialistai pastebi, jog tokie ribojimai neleis žiniasklaidos kanalams nukreipti žiūrovų, kad jie prisijungtų prie jų „Facebook“ ar „Twitter“ gerbėjų. Socialinius tinklus žiniasklaida dažnai naudoja atgaliniam ryšiui gauti – sužinoti žiūrovų ar klausytojų nuomonę, išklausyti patarimų, siūlymų, gauti informaciją ir pan.

technologijos.lt