Dž. Barysaitės nuotr.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo patenkinta susitikimu su Ukrainos ekspremjere Julija Tymošenko, kuri šiuo metu gydoma Charkovo centrinėje klinikinėje ligoninėje, praneša BNS.

„J. Tymošenko būklė gera, jeigu turėsime galvoje, kad ji 22 dienas badavo. Jos nuotaika pozityvi, optimistiška. Ji niekuo nesiskundė, priešingai – ji patenkinta, kad daktarai ja rūpinasi rimtai, kad šalia yra geras vokiečių daktaras. Ji sakė, kad pasitiki šia ligonine”, – sakė D.Grybauskaitė, išėjusi iš ligoninės.

„Gydytojas patenkintas savo kolegomis, patenkintas medicinos pagalba, kuri jai dabar teikiama, bet vis dėlto ligoninės palata iš esmės yra paversta į kamerą. Žmogus nėra visiškai laisvas, o nuolat stebimas. Todėl yra sudėtingiau palaikyti pasitikėjimą tarp paciento ir gydytojo, sunkiau užtikrinti greitesnės reabilitacijos galimybę”, – pažymėjo D.Grybauskaitė.

Lietuvos prezidentė taip pat sakė, kad pusė jos pokalbio su J. Tymošenko buvo apie Ukrainos ateitį.

„Ji pirmiausia galvoja ne apie save, o apie savo ir jūsų šalies ateitį. Labai svarbu, kad Ukrainos europinės integracijos perspektyva jai yra svarbus veiksnys. Ji ragina visus – valdžią ir žmones – neužmiršti, kad reformos turi vykti europinės integracijos keliu.

Pasak Lietuvos prezidentės, ji ketina aptarti Ukrainos integracijos į Europą perspektyvą susitikime su prezidentu Viktoru Janukovyčiumi Kijeve.

„Deja, Jaltos konferencijos boikotas gali virsti rimta Ukrainos ir Europos pasitikėjimo krize. Mes visi (ir Europa, ir, aš tikiuosi, Ukraina) negalime leisti, kad ši krizė taptų kliūtimi Asociacijos sutarties pasirašymui ir europietiškai Ukrainos ateičiai”, – pareiškė D.Grybauskaitė.

Buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko siunčiama už grotų. Teisėjai septynerių metų nalaisvės bausmę šiai politikei skyrė už nepalankią šaliai dujų tiekimo sutartį su Rusija ir už Ukrainos „išdavystę“. Ir nuteistoji, ir Vakarų šalių lyderiai teismo sprendimą vadina politinių sąskaitų suvedinėjimu.

Kai 2009-aisiais tuometė Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko dėjo parašą sutartyje su Rusija dėl dujų tiekimo, ji tikrai nanujautė, kad pasirašo nuosprendį septynerius savo gyvenimo metus praleisti už grotų. Taip ji nemanė dar ir šią vasarą, kai buvo suimta ir uždaryta į areštinę.
Jausdama Vakarų šalių lyderių palaikymą, gaudama šimtus rėmėjų laiškų ir girdėdama advokatų padrąsinimus, J.Tymošenko iki pat praėjusios savaitės vidurio kartojo, jog yra teisiama „už gerus darbus“ ir vylėsi, kad teismas neišdrįs jai skelbti nuosprendžio, kuris jau iš anksto buvo vadinamas dabartinio prezidento Viktoro Janukovyčiaus politiniu susidorojimu su ilgamete oponente.
Netgi išklausiusi nuosprendžio J.Tymošenko pareiškė, jog džiaugiasi bent tuo, kad šį nuosprendį skelbia ne teisėjas Radionas Kirejevas, o V.Janukovyčius.

Pakenkė Ukrainai?

Skaitydamas nuosprendį teisėjas R.Kirejevas pabrėžė, kad J.Tymošenko, 2009-aisiais pasirašydama sutartį su Rusija, viršijo įgaliojimus, o byloje surinkta pakankamai įrodymų, esą V.Janukovyčiaus administracija teisi, teigdama, kad toji sutartis valstybei, o tiksliau – valstybinei bendrovei „Naftogaz Ukrainy“, pridarė 1,5 mlrd. grivinų (0,46 mlrd. Lt) nuostolių.
Priminsime, kad tarp Rusijos ir Ukrainos 2009 m. buvo sudaryta dešimties metų dujų tiekimo sutartis. Pagal šį susitarimą dujų kaina Ukrainai šoktelėjo nuo 230 iki 450 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų. V.Janukovyčius šią sutartį vadina Ukrainos išdavyste ir netgi mėgina ją kaip nors nutraukti. Pavyzdžiui, neseniai jis pagrasino transportavimo sistemą „Naftogaz“ išskaidyti į dalis, kad sutartį būtų galima nutraukti.
Apskritai, V.Janukovyčiaus teigimu, 2009-aisiais buvo galima išsiderėti tokias sąlygas, kad dujos Ukrainai nebūtų brangusios, ir net buvo galima pasiekti atpigimo. „Ukraina, per savo teritoriją transportuodama apie 80 proc. Rusijos eksportuojamo kuro, galėtų gauti kur kas didesnių nuolaidų dujoms ir mokėti pigiau nei daugelis Vakarų Europos šalių, tačiau nelemta sutartis tam užkerta kelią“, – pabrėžia V.Janukovyčius.
Taigi, jei Ukrainai ši sutartis su Rusija tokia nepalanki, kodėl J.Tymošenko vis dėlto padėjo lemiamą parašą?
V.Janukovyčiaus stovykla skelbia, kad ji tiesiog neatlaikė spaudimo. Viena vertus, J.Tymošenko palūžo dėl 2009 m. sausio mėnesį tarp Ukrainos ir Rusijos kilusio vadinamojo dujų karo, kai Rusija kelioms dienoms buvo nutraukusi dujų tiekimą Ukrainai, o kartu ir kai kurioms ES šalims.
Antra vertus, prokurorai teisme įrodinėjo, kad J.Tymošenko pabūgo Rusijos atstovų grasinimų apie ją paskelbti kai kuriuos praeities nuodėmes patvirtinančius faktus. Pavyzdžiui, prokurorai teisme tvirtino, jog J.Tymošenko buvo šantažuojama priimti Rusijos sąlygas, nes šios šalies atstovai grasino paskelbti įrodymų, kad daugiau nei prieš dešimt metų kompanija „Ukrainos jungtinės energijos sistemos“, kuriai tuo metu vadovavo J.Tymošenko, iš Rusijos gynybos ministerijos nušvilpė 323 mln. dolerių, – buvo sudarytas kaip tik tokios sumos sandoris, pagal kurį už rusiškas dujas turėjo būti pateikta statybinių medžiagų. Beje, ši byla prieš J.Tymošenko Rusijoje buvo nutraukta 2005 m.
Yra dar ir neoficiali versija, kodėl J.Tymošenko 2009-aisiais pasirašė sutartį su Rusija. Esą jai į kišenę tuomet nubyrėjo nemenkas „otkatas“. Tačiau skaitydamas nuosprendį teisėjas apie tai neužsiminė.

Taškas byloje nepadėtas

Vis dėlto J.Tymošenko, nors iš teismo salės praėjusią savaitę buvo išvesdinta surakinta antrankiais, karo teigia dar nepralaimėjusi. Visų pirma jai į pagalbą stos opozicija, kuri ketina ne tik skųsti teismo nuosprendį Ukrainos teismuose bei Europos Žmogaus Teisių Teisme, apeliuoti į visuomenės paramą, bet ir kovoti parlamentinėmis priemonėmis.
Pavyzdžiui, Aukščiausiosios Rados pirmininko pavaduotojas, vienas partijos „Tėvynė“ lyderių Mykolas Tomenka jau kalba apie galimybę užregistruoti bendras pataisas ir reikalauti panaikinti tuos straipsnius, kurie inkriminuojami J.Tymošenko.
Galiausiai spaudimą šioje istorijoje gali daryti ir Vakarų šalys. Pavyzdžiui, kai kurios ES valstybės jau anksčiau yra užsiminusios, kad dėl šios skandalingos bylos gali persvarstyti kai kurias prekybos sutartis su Ukraina.

Rima Janužytė

BOX:
Rusiškų dujų kaina Ukrainoje
Iki 2009 m. sutarties    Po sutarties pasirašymo
(JAV dol. / tūkst. kub. m)
230    450

BOX2:
Rusiškų dujų kaina Europoje
(JAV dol. / tūkst. kub. m)
Vokietijoje    250
Slovakijoje    300
Latvijoje    310
Lietuvoje    367
Ukrainoje    450

Buvusi Ukrainos premjerė, partijos “Tėvynė” lyderė Julija Tymošenko abejoja, ar teismas priims teisingą sprendimą dėl jos.

“Bylos iš esmės nėra, nes pensijų išmokėjimas negali būti nusikaltimas, bet ir teismų, jūs žinote, pas mus nėra. Nėra nei teismų, nei jėgos struktūrų, kurios dirbtų šaliai ir jums (Ukrainos piliečiams). Todėl nėra ko tikėtis, kad teisme bus koks nors neužsakytas sprendimas”, – pareiškė ji penktadienį žurnalistams prieš prasidedant dar vienai apklausai Ukrainos Generalinėje prokuratūroje.

Drauge buvusi premjerė sakė: “Bet aš manau, kad mes esame stiprūs, mes galime priimti tokią įvykių raidą, kokia yra, ir tai nesutrukdys mums kovoti už žmonių teises ir kovoti už mūsų šalies nepriklausomybę ir laisvę. Kova dabar tik aktyvėja. Neturi būti nė vienos minutės silpnumo!”.

Gruodžio 30 dieną Ukrainos Generalinė prokuratūra baigė tyrimą baudžiamojoje byloje pagal kaltinimą J.Tymošenko.

Jai buvo pateiktas galutinis kaltinimas padarius nusikaltimą, numatytą Ukrainos baudžiamojo kodekso 365 str. 3 dalyje – valdžios ar tarnybos įgaliojimų viršijimas, kuris turėjo sunkių padarinių.

J.Tymošenko kaltinama 180 mln. ir 200 mln.eurų, kuriuos Ukraina gavo pagal Kioto protokolą, panaudojimu ne pagal tikslą, ir kitais valstybei padarytais nuostoliais.