Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)  akcentuoja, kad vandens kokybė yra esminis sveikos aplinkos ir visuomenės sveikatos aspektas.

Lietuva turi dideles gėlo požeminio vandens atsargas. Ketvirtadalis mūsų šalies gyventojų maistui, higienos reikmėms, gyvuliams girdyti vartoja individualių gręžinių ir šachtinių šulinių vandenį, dažniausiai vienkiemių sodybose, kaimo gyvenvietėse, miestų pakraščiuose.

Geriamojo vandens sauga sveikatai užtikrinama, kai vandenyje nitratų yra ne daugiau kaip 50 mg/l, o nitritų ne daugiau, kaip 0,5 mg/l.

2011 m. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) laboratorijose ištyrus 631 šachtinių šulinių geriamojo vandens mėginius nustatyta, kad reikalavimų neatitiko 45 % tirtų mėginių: cheminė tarša nustatyta 34% mėginių, o mikrobiologinė – net 58% mėginių (nustatytos žarninės lazdelės (E. Coli), žarniniai enterokokai).
Anot Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) direktoriaus Gedimino Pridotko, Lietuvos gyventojams  rekomenduojama bent kartą ar du per metus išsitirti šulinius ir vandens gręžinius, įvertinus vandens kokybei būdingą sezoniškumą, mat pavasario polaidis vandenį gali užteršti tiek chemiškai, tiek mikrobiologiškai.

Vandens tarša
Kaip informuoja NMVRVI specialistai, šachtinių šulinių vandens kokybė yra nepastovi ir labai priklauso nuo to, ar neužteršta šulinio aplinka. Dažniausiai šachtinių šulinių vanduo užteršiamas dėl netvarkingos ūkinės veiklos. Vienas iš tokios veiklos padarinių – azoto junginiai gruntiniame vandenyje: nitratai ir nitritai. Dirvožemyje jie susidaro oksiduojantis organiniams ir neorganiniams azoto junginiams ir susikaupia paviršiniuose dirvos sluoksniuose. Į šachtinius šulinius gruntinis vanduo patenka iš pirmojo nuo žemės paviršiaus vandeningojo sluoksnio.
Virinant vandenį mikrobai žūsta, tačiau, jei šachtinių šulinių vanduo užterštas chemine tarša, tai nei vandens virinimas, nei filtravimas buitiniais filtrais cheminių medžiagų iš vandens nepašalina. Net ir išvalius šulinius, vėl į šulinį gali pritekėti nitratais ir nitritais užterštas vanduo. Jei šachtinio šulinio vanduo užterštas nitratais ir nitritais, esant galimybei, reikia įrengti gręžtinį šulinį ir vandenį imti iš gilesniojo vandeningojo horizonto.

Cheminiai ir mikrobiologiniai tyrimai
Gyventojai savo šulinių vandens cheminę ir mikrobiologinę kokybę gali išsitirti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) bei instituto Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos teritorinių skyrių laboratorijose.
Fiziniams asmenims rekomenduojama atlikti cheminius ( amoniako kiekio -26 Lt, nitrato kiekio – 30 Lt, nitratų kiekio – 46 Lt, bendrosios geležies kiekio – 49 Lt, bendrojo kietumo – 28 Lt) ir mikrobiologinius (kolonijas sudarančių vienetų 22 0C temp – 18 Lt, žarninių lazdelių skaičiaus (Escherichia coli) – 21 Lt, žarninių enterokokų skaičiaus – 18 Lt ) vandens tyrimus.

Reikalavimai
Cheminiams tyrimams vanduo pristatomas švariuose induose. Tyrimams atlikti reikia ne mažiau 1,5 litro vandens.
Mikrobiologiniams tyrimams vanduo pristatomas steriliuose induose, o imant geriamojo vandens mėginį privalu laikytis tam tikrų reikalavimų. Sterilūs 500 ml talpos indai išduodami atvykus į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) laboratorijų mėginių priėmimo skyrius.
Vanduo šiam tyrimui imamas tik iš šalto vandens čiaupo. Prieš imant mėginį reikėtų gerai nusiplauti rankas ir nusukti vandens čiaupo galvutę (jei ji yra). Siekiant išvengti, kad į sterilų indą nepatektų ant vandens čiaupo esantys mikroorganizmai, metalinį čiaupą reikėtų sterilizuoti ugnimi (pinceto galą apsukti vata, tamponėlį pamirkyti 70% etilo alkoholyje ir uždegti). Po to 2 minutes leisti vandeniui nubėgti. Atsukti plastikinį ar nuimti guminį butelio kamštį. Neliesti pirštais indo kamštelio vidaus ir indo kaklelio, o pilant vandenį į indą neliesti tekančio vandens srovės. Mėginio indą užpildyti 300-400 ml vandens ir pateikti tyrimui ne vėliau kaip per 6 valandas nuo mėginio paėmimo.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis per vieną savo kadenciją atleido jau antrą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovą: prieš beveik porą metų teko pasitraukti Romualdai Boreikai, dabar nulėkė Vitalijaus Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado galvos.
Oficialiai niekas nepatvirtina, bet ir neneigia, kad šįsyk įtarimas ant FNTT vadovų krito aiškinantis, kas nutekino informaciją apie planus nacionalizuoti „Snorą“, o tai galėjo sukelti bankų griūtį. Įtariama, kad FNTT vadovai nesugebėjo nuslėpti svarbios valstybei paslapties. Tačiau Valstybės saugumo departamentas, Vidaus reikalų ministerija nesugebėjo nenutekinti informacijos apie tikrinimus melo detektoriumi ir to rezultatus. Dar labiau stebina, kad po tokio rimto valstybėje incidento iki šiol net nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Juk melo detektorius negali būti pagrindinis žmogaus kaltės ar nekaltumo įrodymas.
Apgailėtinai atrodė ir skandalo herojai. V.Gailius, kaip ir daugelis atleidžiamų vadovų, tradiciškai prabilo, kad tai susidorojimas už jo principingą veiklą, o dar ir už vidaus reikalų ministro bendrapartiečių liberalcentristų galimai nusikalstamos veiklos tyrimą. R.Palaitis „sublizgėjo“ logika: pareiškė negalįs laikinai skirti vadovauti FNTT ko nors iš pačios tarnybos, nes čia viskas taip puikiai sustyguota, kad tai gali pakenkti tolesnei sėkmingai tarnybos veiklai.
Dar keistesni yra aukščiausių pareigūnų viražai: premjeras nesutinka su savo vadovaujamo ministrų kabineto ministro sprendimu, o prezidentė, atvirkščiai, ministrą palaiko. Taigi, “Snoro” istorija atskleidė ne tik valstybės paslapčių, bet ir keistenybių.

Kauno technologijos universitetą sieja glaudūs ryšiai su pramone ir verslu. Daugiau nei 70 proc. visų aukštųjų mokyklų atliekamų užsakomųjų darbų verslui priklauso KTU. O kai kurios universiteto mokslininkų sukurtos metodikos ir technologijos neturi analogų visame pasaulyje. Be to, visi darbai skirti žmonių gerovei kurti ir buičiai lengvinti.

Turėdamas stiprių, pasaulyje pripažintų mokslininkų, KTU siekia tapti Europos žinių ir kompetencijos centru tokiose srityse, kaip darnioji chemija, mechatronika ir susijusios technologijos, ateities energetika, informacinės ir komunikacinės technologijos.
2011 m. pabaigoje įkasta kapsulė ir pradėta Nacionalinio atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro statyba. „Įkūrus pasaulinio lygio MTEP centrą bus sukurtos puikios sąlygos moksliniams tyrimams, jų rezultatų komercializavimui. Centre bus įrengtos modernia tyrimų technika aprūpintos laboratorijos, kuriose bus galima tinkamai atlikti naujus mokslinius tyrimus ir eksperimentus“, – teigia KTU rektorius prof. Petras Baršauskas.
Centras bus atviras tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslo ir studijų institucijų bei įmonių atstovams – mokslininkams, magistrantams, doktorantams ir kitiems tyrėjams, be to, centre atsiras ir Jaunimo verslumo ugdymo institucija. Pasak rektoriaus, visa tai skatins kurti inovatyvius, didesnę pridėtinę vertę turinčius produktus, stiprins šalies ekonominio ir intelektinio potencialo augimą, užtikrins efektyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą.
Šiuo metu sėkmingai veikia KTU Maisto mokslo kompetencijos centras, kuriame atliekami duonos, pieno ir kitų maisto produktų tyrimai, kuriamos naujausios aplinkai palankios, sveikatai naudingos technologijos.

Vykdo daug inovatyvių projektų

Kauno technologijos universitetas telkia savo žinias visuomenės gerovei kurti keliomis kryptimis. Viena jų – visuomenės sveikatinimas ir moderniųjų technologijų kūrimas žmonių sveikatai išlaikyti ir atkurti. Šios krypties svarbiausi ir naujausi projektai yra naujo neinvazinio absoliučios galvospūdžio vertės matuoklio plėtojimas (prof. Arminas Ragauskas) bei odos vėžio diagnostika panaudojant informacines ir ryšių technologijas („SkinMonitor“, vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Renaldas Raišutis). Šių projektų tikslas – sukurti inovatyvias gydymo ir diagnozės technologijas, mažinančias riziką.
KTU mokslininkai dirba ir ekologijos puoselėjimo bei aplinką tausojančių technologijų srityje. Pavyzdžiui, docentė Dainora Gruzdienė kuria naujų konditerijos gaminių gamybos technologiją, kurioje būtų naudojami Baltijos ir Šiaurės regione auginami ekologiški augalai. Profesoriaus Algirdo Žemaitaičio grupė tiria maisto produktams pakuoti skirtų plėvelių gamybos iš biologiškai skaidžių polimerų galimybes. Mokslininkai siūlo plastikines plėveles pakeisti ekologiškomis, kurių sudėtyje yra polipieno rūgšties arba termoplastinių krakmolo kompozicijų.
O profesoriaus Jurgio Kazimiero Staniškio vadovaujama KTU mokslininkų grupė dalyvauja tarptautiniame SPIN projekte, kurio tikslas – mažų ir vidutinių įmonių plėtrai skirtos darnios gamybos inovacijos. Kaip teigia profesorius, daugybė tokių įmonių Baltijos regione sunkiai ar net nesėkmingai bando įgyvendinti griežtus ES aplinkos apsaugos reikalavimus, nes neturi galimybių pasinaudoti egzistuojančiais technologiniais ar vadybiniais instrumentais. Antra vertus, daug naujų technologijų ir inovatyvių valdymo sprendimų jau yra sukurta ir išbandyta, tačiau neatranda rinkos ir nėra pritaikoma praktikoje. SPIN projektu siekiama sukurti balansą tarp tokios pasiūlos ir paklausos.

Proveržis medicinos srityje

Žmogaus smegenų traumos yra pasaulinė problema, kurią Pasaulio sveikatos organizacija įvardija kaip slenkančią tylią epidemiją. Siekiant sumažinti galvos sužalojimus patyrusių pacientų mirštamumą ir invalidumą yra sukurtos jų fiziologinės stebėsenos technologijos. Tačiau jos visos invazinės, kitaip tariant, reikia implantuoti į paciento smegenis vienkartinio naudojimo jutiklius. Tokios technologijos yra santykinai brangios ir potencialiai pavojingos pacientui.
KTU profesoriaus Armino Ragausko vadovaujami mokslininkai pasiūlė šios problemos sprendimą – beinvazę žmogaus smegenų sužeidimų fiziologinių matavimų ir stebėsenos technologiją. Ji pagrįsta ultragarsiniu smegenų zondavimu specialiais signalais. „Visi pripažįsta, kad išsprendėme labai svarbią problemą ir kad ne tik esame radikalūs novatoriai bei lyderiai, bet ir kol kas neturime konkurentų pasauliniu mastu“, – teigia A.Ragauskas.
Pasak jo, naujoji technologija jau naudojama kaip mokslinių tyrimų instrumentai įvairiuose Lietuvos, ES ir JAV neuromokslo centruose. Tačiau mokslininkų siekiai daug platesni. „Mūsų ambicija yra kuo greičiau nueiti kelią nuo jau sėkmingai kliniškai išbandytų prototipų iki globalios aukštųjų technologijų rinkos inovacinio produkto, kuris būtų gaminamas Lietuvoje ir eksportuojamas į daugybę užsienio šalių“, – atskleidžia projekto vadovas.
ES tyrimų grupė „Brain + Information Technologies (BrainIT)“, kurios direktorių valdybos narys yra A.Ragauskas, rengia kelių dešimčių milijonų eurų biudžeto projektą, kurį finansuos JAV nacionalinis sveikatos institutas ir Europos Komisija. Šio projekto tikslas – geresnis ir individualizuotas bei optimizuotas žmogaus smegenų sužeidimų ir patologijų gydymas.

Prisideda prie valstybės raidos

Kai kurie KTU vykdomi projektai plėtoja darniai valstybės raidai skirtas inovacijas ir novatoriškas technologijas. Profesoriaus Vytauto Deksnio vadovaujamas kolektyvas kartu su UAB „Selteka“ sukūrė skaitmeninės televizijos priedėlius. Šių įrenginių ypatumas yra papildomos funkcijos – su jais galima žiūrėti ne tik TV laidas, bet ir stebėti, kas vyksta kieme, ar nustatyti, kokiu dažniu plaka paciento širdis, ir tyrimų rezultatus realiu laiku nusiųsti šeimos gydytojui.
Profesoriaus Juozo Vido Gražulevičiaus grupė kuria naujas efektyvias organinei elektronikai skirtas medžiagas, jas sintetina ir tiria. Vienas tokių medžiagų pritaikymo pavyzdžių – lanksti spausdinamoji elektronika (angl. printing electronics). Pasak kūrėjų, tai elektroninė revoliucija ant popieriaus, kuri greitai pakeis visą informacinę visuomenę.
Jungtinė KTU ir Fizikos instituto mokslininkų grupė bando pritaikyti hologramų technologijas naujo tipo dokumentų apsaugai (projektas HOLOKID). Jos esmė – dokumente įterpiamas kelių milimetrų arba dar mažesnis holograminis apsaugos elementas su užšifruotu vaizdeliu. Šį vaizdą galima atkurti apšviečiant trimatę nanostruktūrą monochrominiu lazeriu ir projektuojant atspindį ekrane.

Naujos elektroninės paslaugos

Lietuvoje jau kuris laikas veikia pažangus belaidžio duomenų perdavimo tinklas „WiMAX“, suteikiantis unikalių galimybių pradėti teikti visiškai naujas ir inovatyvias paslaugas. Viena jų – KTU profesoriaus Egidijaus Kazanavičiaus vadovaujamos mokslininkų grupės sukurta „WiMAX“ prietaisų ir vartotojų buvimo vietos nustatymo technologija. Kaip teigia profesorius, panašios paslaugos reikalingos valstybės ir žmonių saugumui, ligonių priežiūrai, turizmui ir jų naudojimas pasaulyje didėja eksponentiškai. Pavyzdžiui, jeigu kelyje sugenda automobilis, galima pasiųsti signalą mobiliuoju telefonu ir artimiausio arba mažiausiai užimto automobilių serviso darbuotojai matys, kurioje vietoje esate, ir atvyks jums padėti.
Taip pat šia paslauga galės naudotis verslo įmonės, norinčios nusiųsti vartotojui reklaminę žinutę. „Važiuojate pro šalia esančią piceriją ir gaunate į mobilųjį telefoną žinutę apie esančias laisvas vietas, patiekalų nuolaidas“, – pasakoja E.Kazanavičius.
Kita profesoriaus suburta tyrėjų grupė plėtoja naujos kartos paslaugų, teikiamų „protingiems namams“, sistemą SNAPAS. Mokslininkas pabrėžia, kad anksčiau namų savininkai turėdavo fiksuotą paslaugų rinkinį, perkamą iš konkretaus gamintojo ar diegėjo, o naudodamiesi sistema SNAPAS galės laisvai pasirinkti norimas paslaugas iš didelio spektro. Pavyzdžiui, televizijos „Gala“ vartotojas televizoriaus valdymo pulteliu gali įsidiegti vieną iš daugelio siūlomų namų vėdinimo arba šildymo valdymo programų, kuri iš karto pradės veikti jo namuose.
Sistema SNAPAS pagrįsta internetinėmis paskirstytomis technologijomis ir skirta teikti būsto skaitmeninėms paslaugoms įvairiais ryšio kanalais, įskaitant plačiajuostį ryšį, vietinius tinklus, mobiliojo ryšio operatorių tinklus.

Biotechnologijų mokslininkai yra pakerėti minties sukurti pirmą pasaulyje dirbtinę mėsą – sėkmės atveju tai gali įvykti gal net po metų. Nors šios srities tyrimai žengia pirmuosius žingsnius, drąsesni svajotojai jau galvoja apie laboratorijose „auginamas“ dešreles ir kitus mėsos gaminius. Tiesa, bent jau kol kas sukurti dirbtinį jautienos žlėgtainį ar kiaulienos muštinį būtų problematiška.

Dirbtinė mėsa būtų gaminama iš raumenų ląstelių didžiulėse cisternose ir tikrai nudžiugintų gyvūnų teisių aktyvistus bei padėtų įveikti milijonus žmonių kamuojantį badą.

Tiesa, tyrimų projektas nepigus – iš viso kainuos 220 000 svarų sterlingų (856 000 Lt), o jo rezultatas greičiausiai bus ne itin apetitą keliantis, slidus kaip aštuonkojis ar moliuskas gaminys, rašo dailymail.com. Nepaisant didelės pradinės kainos, pradėjus pramoninę gamybą, investicijos greitai atsipirktų, be to, dirbtinės mėsos kaina neviršytų natūralios mėsos kainos, o gal net būtų mažesnė.

Kita vertus, galutinį nuosprendį tars vartotojai. Įdomu, ar jie iškeis natūralią mėsą į užaugintą mėgintuvėlyje?

Birželio mėnesį „The Daily Mail“ rašė apie vyriausybės finansuojamus olandų mokslininkus, atradusius būdą, kaip kiaulių raumenų ląsteles paversti kiaulienos bryzeliais. Daugiau informacijos pasirodė šios savaitės „New Scientist“ numeryje.

Laikomos baltymų „košėje“, mikroskopinės ląstelės daug kartų dalijasi ir sukuria lipnų audinį, savo konsistencija panašų į neišvirtą kiaušinį. Tuomet ši medžiaga laboratorijoje ištempiama ir suformuojamas imitacinis raumens audinys.

Mastrichto universiteto mokslininkas Markas Postas žurnalui „New Scientist“ pasakojo, jog svarstoma galimybė tokiu būdu gaminti retų gyvūnų, pavyzdžiui, pandų, mėsą. Šią savaitę Švedijoje vykusios konferencijos metu buvo kalbama, kad mūsų valgoma mėsa nebūtinai yra skaniausia, paprasčiausiai kai kuriuos gyvūnus lengviau prijaukinti ir auginti. Tarkim, pandų mėsa, būtų daug skanesnė, tad pirkėjai ją galėtų pamėgti net ir tuo atveju, jei žinotų, kad tai dirbtinis produktas.

Kaip gi mokslininkai žada sukurti pandos mėsą? Visų pirma, iš gyvos pandos reikėtų paimti ląstelių pavyzdžių, pagal kurių genetinę informaciją būtų auginama sintetinė mėsa.

Tiesa, visa tai – ateities planai. Mat kol kas atsižvelgiant į kuklius pasiekimus – 2,5 cm ilgio ir mažiau nei centimetro pločio kiaulienos bryzelius – sunku įsivaizduoti, kaip naudojami metodai galėtų būti pritaikyti pramoninei gamybai. Tačiau kai kurie mokslininkai teigia, jog turint reikalingų medžiagų ir esant tinkamoms sąlygoms vos iš 10 kiaulių raumenų ląstelių per du mėnesius būtų galima pagaminti net 50 000 tonų mėsos.

Profesorius M. Postas sakė, kad dirbtinė mėsa padėtų sumažinti maisto trūkumą, atsiradusį augant pasaulio populiacijai. M. Postas teigė ketinantis pagerinti sintetinės mėsos išvaizdą ir spalvą bei pažymėjo tikintis naujosios technologijos sėkme. Bet reikia dar daug nuveikti ir atlikti galybę saugumo tyrimų, tad net ir geriausiu atveju dirbtinės mėsos parduotuvėse galėsime įsigyti ne anksčiau kaip po 10–15 metų.

technologijos.lt

"Veido" archyvas

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo „Eurofound“ atlikto tyrimo duomenimis, 46 proc. europiečių beveik ketvirtadalį darbo laiko praleidžia kūną varginančioje arba skausmingoje padėtyje ir dėl to jiems kyla ilgalaikių sveikatos sutrikimų pavojus. Šiuo metu pasaulyje pastebima tendencija, kad darbdaviai pradeda atsižvelgti į patogios darbo vietos ir sveikatos sąsajas, o baldų gamintojai siūlo vis daugiau ergonomiškų (patogių kūnui) baldų. Skandinavijoje ši tendencija vyrauja jau ne vieną dešimtmetį – darbdaviai čia yra linkę daug investuoti į ergonomiškas darbo vietas tam, kad padidėtų darbo našumas.

„Tūkstantmečius žmogaus kūnas vystėsi jam aktyviai judant, tačiau jau nuo praeito amžiaus pabaigos didžiąją dienos dalį praleidžiame sėdėdami. Tad nėra ko stebėtis, jog tokie gyvenimo būdo pokyčiai kelia grėsmę sveikatai bei gyvenimo kokybei“, – teigia švediškų kintamo aukščio sistemų biurui ir namams „ERGO Drive“ atstovas Lietuvoje, bendrovės „Statga“ rinkodaros vadovas Darius Urlakis. Pasak jo, mūsų šiaurės kaimynai tai suprato vieni pirmųjų ir dabar net 70 proc. Skandinavijos darbdavių perka biurams reguliuojamo aukščio stalus, kurie leidžia keisti sėdėjimą su stovėjimu: „Taip nuolat palaikomas fizinis organizmo aktyvumas ir mažinama nugaros skausmų atsiradimo rizika, auga darbuotojų darbingumas, pasitenkinimas darbu, gerėja savijauta, koncentracija – visa tai naudinga tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, – pabrėžia D. Urlakis.

Mokslininkai nustatė, kad sėdimos ir stovimos pozicijų keitimas padeda išvengti nutukimo, saugo kaklo, pečių bei nugaros sritis nuo papildomos apkrovos, stiprina kojų raumenis, gerina koordinaciją, mažina kraujo krešulių susidarymo tikimybę bei širdies ligų riziką, leidžia giliau kvėpuoti ir gauti produktyviai smegenų veiklai būtino deguonies.

"Veido" archyvas

Tuo metu nuolatinis sėdėjimas ne tik vargina organizmą bei mažina žmogaus produktyvumą, bet ir skatina nutukimą, nugaros skausmus, yra susijęs su diabetu, padidėjusia širdies ligų bei vėžinių susirgimų rizika. Sėdimo darbo grėsmes žmogaus organizmui atspindi ir 2010 m. Amerikos vėžio asociacijos atliktas tyrimas. Šio tyrimo metu, kuriame dalyvavo 53 tūkst. vyrų ir 70 tūkst. moterų, buvo nustatyta, kad nuolatinis sėdėjimas smarkiai padidina mirtingumo riziką ir gali būti toks pat kenksmingas žmogaus organizmui kaip ir pasyvus rūkymas. Mat sėdint labai sulėtėja organizmo medžiagų apykaita ir padarytos žalos negali kompensuoti nė kasdien praleidžiama valanda sporto klube.

1999 m. įkurta bendrovė „Statga“ priklauso švedų įmonių grupei „ROL Group“, turinčiai daugiau nei 30 m. ergonomiškų daugiafunkcių stalų stovų, pristatomų „ERGO Drive“ prekės ženklu, kūrimo ir gamybos patirtį. „Statga“ gamina ergonominėmis savybėmis išsiskiriančius biuro baldų komponentus, prekybinę įrangą bei teikia metalo apdirbimo paslaugas grupės įmonėms ir išorės klientams.

Lietuvos geologijos tarnyba pradės tirti Aukštadvario apylinkėse esančias vadinamąsias „velnio duobes“. Mitologiniu požiūriu šios termokarstinės įdubos tapatinamos su velniais, o jų atsiradimas siejamas su prasmegusiomis pilimis, bažnyčiomis, dvarais, karčiamomis. „Velnišką“ įdubų kilmę nusako legendos ir padavimai, o tikrąsias susidarymo priežastis atskleis geologai, ištyrę jų dugną ir gruntą.

Tyrimų duomenys, kaip sakė Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas, leis ne tik geriau pažinti šiuos gamtos objektus, bet ir padės juos išsaugoti.

Kęstutis Vanagas / BFL

Geomorfologinius „velniaduobių“ tyrimus geologai numato pradėti rugpjūčio mėnesį. Po to jie bus tęsiami žiemą, kai įdubas aptrauks ledas. Tuomet bus daromi gręžiniai nuosėdų bandiniams iš dugno paimti. Jie leis nustatyti „velniaduobės“ susidarymo laiką ir būdą.

Lietuvoje termokarstinės įdubos būdingos tik Aukštadvario apylinkių reljefui. Aukštadvario regioniniame parke geologai tirs „velniaduobėms“ priskiriamą Škilietų „velnio duobę”, Strėvos įgriuvą, Šafarnios akivarus, taip pat Gelionių, Albinavos, Antaveršio bei Sienakalnio duobes ir Lausgenių „velnio balą“.