Trys klausimai Seimo nariui, buvusiam STT Panevėžio valdybos viršininkui Povilui Urbšiui
– Tyrimas dėl Vijūnėlės dvaro nutrauktas, bet iš netrukus paviešintų Druskininkų mero pokalbių su premjeru, ministrais matyti, kad neskaidrumo vis dėlto būta. Kokią įtaką tokios istorijos turi visuomenės požiūriui į kovą su korupcija?
– Jos didina įtampą ir neprideda pasitikėjimo politikais ir valstybe. Šis tyrimas, vos pradėtas, jau buvo panašesnis ne į ikiteisminį tyrimą, bet į politinę akciją. Premjeras iš atostogų šaukiamas į apklausą, ministrus apklausinėja STT, apie tai kalba žiniasklaida, o Prezidentė pareiškia, kad premjero laukia rimtas pokalbis.
Visuomenei sudaromas įspūdis, kad vyksta kažkas labai rimta: pradedama kalbėti apie pirmalaikius rinkimus, Vyriausybės vadovo atsistatydinimą. Vėliau pasirodo, kad ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra nepasiekiami, jis nutraukiamas. Bet kokia žinia siunčiama visuomenei? Prokuroras pasako, kad sieks neteisėtai pastatyto dvaro nugriovimo. Vadinasi, Druskininkų meras neslepia esantis susijęs su neteisėta statyba: paprašytas kieno nors ar ne, jis mokėjo pinigus darbininkams, žinodamas, kad tame sklype vyksta neteisėta statyba, ją skatino.
Be to, iš pokalbių išklotinių matyti, kad meras darė spaudimą Vyriausybės nariams, o šie jam pasidavė. Bet kaltų tarsi nėra. Darbo partijos byloje iš kažkur atsirado 7 mln. eurų, bet jų kilmė neįrodoma, nerandama tyčios, kad klaidos buhalterijoje neatsirado iš nekalto prasidėjimo.
– Ar viešumas yra būdas bent paskelbti apie korupciją, kai baiminamasi, kad gali neužtekti nusikaltimo įrodymų?
– Baudžiamasis persekiojimas nėra skirtas prevencijai užtikrinti. Pirmas uždavinys – išsiaiškinti nusikaltimą ir kaltuosius patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Jei greta yra kitų tikslų, tarkime, politinių, kurių pasiekti nepasiseka, galima pagrįsti, kad viskas yra dėl prevencijos.
Jei visuomenė sujudinama skandalais, bet vėliau pamato, kad juose figūruojantys asmenys nenubaudžiami, daliai žmonių susidaro įspūdis, jog su tais asmenimis bandoma susidoroti dėl politinių motyvų.
Viešinimo veiksmai, atliekami ikiteisminio tyrimo metu, dažniausiai pakenkia tyrimui. Be to, suformuoja opiniją, kuri vienaip ar kitaip veikia teismus. Kad ir kaip būtų, manau, tai nėra prevencija, labiau įtvirtinimas visuomenės sąmonėje, jog aukščiausio lygio korupcija yra nebaudžiama, skandalais naudojamasi politinėje kovoje.
– Nuo teisėsaugos nesislapsčiusį „Lietuvos ryto“ grupės vadovą Gedvydą Vainauską STT pareigūnai sulaikė gatvėje, iškart po susitikimo su Rolandu Paksu. Ar tokia taktika įprasta, ar labiau parodomoji?
– Faktas, jog galimi įtariamieji galėjo susitikti, yra darbo brokas. Paprastai veiksmai planuojami taip, kad būtų padaryta viskas, jog galimi įtariamieji prieš apklausą nesusitiktų. Sulaikymas gali vykti visur, nes tarnyba galbūt mato grėsmę tyrimui: galimi įtariamieji susitiko ir galbūt vienas iš jų ėjo naikinti įrodymų. Bet pats faktas, kad jame dalyvavo žiniasklaidos priemonės ir vyko vos ne tiesioginė sulaikymo transliacija, jau yra įdomus: žiniasklaida žinojo apie susitikimą. Pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas, informaciją paviešinti galima tik su prokuroro žinia. Jei iki šiol nei generalinis prokuroras, nei STT vadovas nepradėjo vidinio tyrimo dėl informacijos nutekinimo žiniasklaidai, rodo, kad ji ją pasiekė su jų žinia.