„Veido“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė didžiulius lietuvių gyvenimo būdo pokyčius: net septyni iš dešimties didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų teigia, kad šiandieninis jų gyvenimo tempas yra greitesnis nei prieš dvidešimt metų.
Kaip parodė rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atlikta apklausa, greitesniu tempu šiandien gyvena 67 proc. miestiečių. Kad jų gyvenimo tempas sulėtėjo, nurodė tik 10,4 proc. apklaustųjų, na, o maždaug penktadalis teigė ir dabar, ir prieš dvidešimt metų gyvenę lygiai taip pat aktyviai.
Įdomūs ir kiti apklausos rezultatai: trečdalis miestų gyventojų pripažino, kad dėl aktyvaus gyvenimo ritmo sunkiai viską spėja ir dažnai neišsimiega. Vis dėlto atrodo, kad dauguma lietuvių kol kas gana sėkmingai derina poilsį ir suaktyvėjusį gyvenimo būdą, nes net 65,4 proc. nurodė miego stygiaus nepatiriantys.

Ar jūsų gyvenimo tempas šiuo metu yra greitesnis, ar lėtesnis nei prieš 20 metų? (proc.)
Greitesnis     67
Mano gyvenimo tempas nepasikeitė     22
Lėtesnis     10,4
Nežinau / neturiu nuomonės     0,6

Ar jūs susiduriate su miego trūkumu, kurį lemia aktyvus gyvenimo ritmas? (proc.)
Ne, mano miegas dėl to nenukenčia     65,4
Taip, susiduriu: viską suspėti sunku, todėl man dažnai trūksta miego     33,2
Neturiu nuomonės     1,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. spalio 28–30 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Naujausi moksliniai tyrimai teikia optimizmo senstančioms išsivysčiusių šalių visuomenėms. JAV atliktas tyrimas atskleidė ne tik tai, kad medicinos pažanga pailgino gyvenimo metus, bet ir kad amerikiečiai vyresniame amžiuje yra kur kas sveikesni nei anksčiau.
Harvardo universiteto mokslininkai, išanalizavę apie 90 tūkst. asmenų ligų istorijų, surinktų 1991–2009 m., padarė išvadą, kad gerokai padidėjo tikimybė senatvę praleisti kokybiškiau, t.y. mažiau metų prieš mirtį būti kamuojamiems ligų. Tai esą turėtų sumažinti nerimą, kad medicinos naujovės pailgindamos amžiaus trukmę, tiesiog prideda daugiau ligotų metų. Nors iki galo nėra aišku, dėl kokių priežasčių sveikata pagerėjo, manoma, kad medicinos pažanga kartu galėjo pagerinti bendrą padėtį kovojant su vyresniame amžiuje pasireiškiančiomis lėtinėmis ligomis, kurios tampa ne tokios baisios.
Pasak šios studijos autoriaus Harvardo universiteto profesoriaus Davido Cutlerio, prastos sveikatos laikotarpis buvo „suspaustas“ prieš pat gyvenimo pabaigą, taigi dabar kur kas rečiau pamatysi žmonių, kurie prieš mirtį ligų būtų kamuojami šešerius ar septynerius metus.
Beje, teigiamas ilgaamžiškumo tendencijas paryškina ir Danijoje atlikta studija, atskleidusi, kad šiandienos senjorai išlaiko kur kas aštresnį protą nei ankstesnių kartų, dėl ko taip pat dažnai nerimauta. Palyginus prieš dešimtmetį tirtų devyniasdešimtmečių danų protinius sugebėjimus ir gebėjimą atlikti kasdienes užduotis su dabartinių senjorų, pastarųjų rezultatai yra kur kas geresni.
Lietuvoje, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovo Romualdo Gurevičiaus teigimu, panašių tyrimų apie ilgaamžiškumą nėra. Tačiau remiantis Lietuvos sveikatos rodiklių sistemos pateikiamais rezultatais, vyresnių žmonių (65 metų ir vyresnių) sergamumas įvairiomis ligomis nemažėja. Pavyzdžiui, senjorų, sergančiųjų cukriniu diabetu, psichikos ir elgesio sutrikimais, nervų sistemos, kraujotakos sistemos ligomis, taip pat piktybiniais navikais, netgi daugėja.
Taigi bent kol kas Lietuvoje panašios į JAV sėkmės istorijos nematome.

Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina užsienio investuotojus iš Vokietijos, Norvegijos ir Švedijos. Rinkdamiesi darbovietę mūsų šalies gyventojai taip pat pirmenybę teiktų Vokietijos kapitalo įmonėms Lietuvoje, tačiau ir lietuviško kapitalo įmonės, kaip potencialios darbdavės, gyventojams yra patrauklios.

Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas, kuriuo siekta atskleisti, kurių šalių investuotojai į Lietuvą yra patraukliausi ir kokių šalių įsteigtose įmonėse gyventojai norėtų dirbti.

Tyrimas atskleidė, jog iš užsienio investuotojų mūsų šalyje geriausiai vertinamos investicijos iš Vokietijos. Šią šalį minėjo vienas iš keturių gyventojų. Šiek tiek nuo Vokietijos atsiliekančios, tačiau mūsų šalies gyventojams taip pat labai patrauklios investuotojos yra Norvegijos bei Švedijos kompanijos. Kiekvieną iš šių šalių įvardino atitinkamai 17 ir 14 proc. tyrimo dalyvių. Ketvirtąją ir penktąją vietas pagal investicijų iš užsienio patrauklumą dalinasi investuotojai iš Didžiosios Britanijos – 12 proc. bei Rusijos – 9 proc. Taip pat šalies gyventojai palankiai vertina investuotojus iš Danijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų.

„Geriausiai Vokietijos investicijas mūsų šalyje vertina asmenys vyresni nei 50 metų. Skandinavijos šalių investicijos palankiausiai vertinamos Nepriklausomybės kartos atstovų, t. y. 20-29 metų amžiaus gyventojų. Tačiau ši amžiaus grupė skeptiškiau atsiliepia apie investicijas iš Rusijos“, – sakė TNS LT tyrimų specialistė Emilija Gruzdytė – Čaplikienė.

Skandinavijos šalių investuotojai palankiau vertinami Lietuvos didmiesčiuose. Vokietijos investuotojai patraukliausi mažesnių miestų ir miestelių gyventojams, o Didžiosios Britanijos investicijas Lietuvoje palankiausiai vertina kaimiškų vietovių gyventojai.

Užsienio kapitalo įmonėse Lietuvoje norėtų dirbti kas antras mūsų šalies gyventojas. Dažniausiai gyventojai darbui rinktųsi mūsų šalyje įsteigtas Vokietijos kapitalo bendroves – šią šalį įvardino 17 proc. tyrimo dalyvių.

Antroje vietoje pagal patrauklumą yra lietuviško kapitalo įmonės – norą dirbti jose išreiškė 13 proc. šalies gyventojų. Nedaug atsilieka susidomėjimas mūsų šalyje įsteigtomis Norvegijos įmonėmis – ten mielai įsidarbintų kas dešimtas Lietuvos gyventojas. 5 proc. šalies gyventojų pageidautų dirbti Švedijos, tiek pat Rusijos, 4 proc. – Didžiosios Britanijos įsteigtose įmonėse Lietuvoje.

„Vokietijos įsteigtose įmonėse Lietuvoje labiausiai norėtų dirbti brandaus 40-59 metų amžiaus gyventojai. Norvegijos ir Rusijos kapitalo įmonės patrauklesnės 30-49 metų amžiaus Lietuvos žmonėms, o Švedijos kapitalo kompanijose labiau norėtų dirbti jaunesnės kartos atstovai nuo 20 iki 29 metų amžiaus. Didžioji Britanija, nors yra patraukli kryptis emigracijai, gyventojų nevertinama kaip potenciali investuotoja Lietuvoje, todėl šios šalies įmones, kaip galimas darbovietes, gyventojai įvardino rečiau. Tuo metu darbą lietuviško kapitalo įmonėse dažniau rinktųsi mažesnių gyvenviečių ir kaimo vietovių gyventojai“, – sakė E. Gruzdytė – Čaplikienė.

Dažniausiai įvardinamos priežastys, kodėl gyventojai norėtų dirbti minėtų užsienio valstybių kompanijose Lietuvoje, yra finansinė nauda ir geri darbo santykiai. Galimybę gauti didesnį atlyginimą tokioje įmonėje nurodė 32 proc. gyventojų, norinčių Lietuvoje dirbti užsienio šalies įsteigtoje kompanijoje. Gerus darbo santykius įvardino 20 proc. gyventojų, kuriems patrauklus darbas užsienio kapitalo įsteigtoje įmonėje Lietuvoje.

Dar viena priežastis pasirinkti darbą ne mūsų šalies kapitalo įmonėje – užsienio kalbos mokėjimas. Dėl to gyventojams patrauklios Lietuvoje įsteigtos Rusijos ir Didžiosios Britanijos įmonės. Ketvirtadalis norinčių dirbti Lietuvoje įkurtoje Rusijos įmonėje, kaip vieną iš pagrindinių tokio pasirinkimo kriterijų nurodė rusų kalbos mokėjimą. Iš tų, kas norėtų dirbti D. Britanijos kompanijoje Lietuvoje, anglų kalbos mokėjimą, kaip pasirinkimo kriterijų, nurodė 15 proc. gyventojų.

Pagrindinis kriterijus renkantis Lietuvos kapitalo įmones yra patriotiniai jausmai savo šaliai. Šį argumentą įvardino 62 proc. atsakiusiųjų, kuriems patraukliausias darbas gimtosios šalies įmonėje. Vertinant bendrai, patriotiniai jausmai renkantis darbovietę, svarbūs 9 proc. Lietuvos gyventojų.

Minėta Lietuvos gyventojų reprezentatyvi apklausa buvo atlikta šių metų gegužės 27 d. – birželio 3 d. Apklausoje dalyvavo 500 šalies gyventojų nuo 15 iki 74 metų amžiaus.

TNS LT priklauso tarptautinei tyrimų kompanijai TNS Global, kuri turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. TNS atstovybės yra įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių  Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių „Kantar“.

„Kantar“ – viena didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių, priklausanti komunikacijos paslaugų grupei WPP. Vienydama 13 specializuotų kompanijų sugebėjimus ir patirtį, grupė siekia teikti išskirtines ir pokyčiams įkvepiančias įžvalgas tarptautinei verslo bendruomenei ir būti lyderiu šioje srityje. Grupė veikia 100 šalių ir jungia beveik 29 tūkst. tyrimų ir konsultacijų specialistų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė kompanijų, patenkančių į „Fortune“ 500 didžiausių.

Tik modernesnė ūkio ir eksporto struktūra Lietuvai gali užtikrinti stabilų ekonomikos augimą ir nedarbo, ypač jaunimo, mažėjimą.

Lietuvos ekonomikai Europos Komisija jau nuo 2010 m. prognozuoja tik kilimą, eksporto skaičiai auga. Tačiau Estijai anksčiau ir dabar pranašaujama ateitis šviesesnė, o mes apie tokią negalime nė svajoti, jei nekeisime savo ūkio ir eksporto struktūros, nesusitelksime į intelektualias paslaugas. Tokia išvada padaryta Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslininkų studijoje apie paslaugų sektoriui būtinus struktūrinius pokyčius.

Verslo paskolos augo 15 proc., ekonomika – beveik perpus menkiau
MRU parengtos studijos autorės – MRU Ekonomikos ir finansų fakulteto Bankininkystės ir investicijų katedros prof. dr. Eugenijos Martinaitytės įsitikinimu, išteklių neturtinga šalis labai didelio pasirinkimo, kuria kryptimi žengti, neturi. Jei nori pakartoti Estijos ar Maltos sėkmės istorijas, reikia koncentruotis į žinioms imlias paslaugas ir jų eksportą, kas leis sukurti didesnę pridėtinę vertę.
Be to, vystant intelektualias paslaugas galima išspręsti vieną didžiausių šios dienos Europos problemų – jaunimo nedarbą – juk žinioms, modernioms technologijoms imliose paslaugų srityse atsiradus daugiau darbo vietų, intelektas ne emigruotų, o čia kurtų produktus eksportui. Asmenų su aukštuoju išsilavinimu nedarbas ir ne tik Lietuvoje daug mažesnis nei neišsilavinusių žmonių. Lietuvoje bendras jaunimo nedarbas sudaro ženklią dalį (2012 m. – 24,2 proc.), tačiau bedarbių su universitetiniu išsilavinimu dalis jaunimo grupėje nereikšminga.
Tačiau Lietuva net ekonomikos aukso amžiumi vadintais ikikriziniais metais buvo pasirinkusi skirtingą ūkio plėtros kelią nei Estija. MRU tyrime pateikti iškalbingi skaičiavimai: 2005-2009 m. kasmet  ūkio sektoriaus paskolų portfelis Lietuvoje vidutiniškai didėjo 15 proc., o ekonomika vos 8 proc. Estijoje šie skaičiai beveik sutapo (11 ir 10 proc.), o Latvijoje buvo dar didesnės nei pas mus disproporcijos: paskolos augo po 23 proc. kasmet, o ekonomika – 9 proc. Tai ne tik reiškia, kad Estijoje paskolos ūkio sektoriams buvo išduodamos labiau įvertinus plėtros galimybes, bet ir tai, kad ūkio plėtra vyko pusantro du karto mažesnėmis veiklos sąnaudomis nei kitose Baltijos kaimynėse.

Ūkio struktūra modernėja lėtai
„Paslaugų produktyvumas ir pridėtinės vertės kūrimas siejamas su žiniomis imlių paslaugų plėtra, o Lietuvoje daugiausia gaminama mažos pridėtinės vertės produkcija, dominuoja energijai imlios pramonės šakos. Darbo našumas Lietuvoje gerokai mažesnis nei technologiškai išsivysčiusiose ES valstybėse“, – aiškina prof. E.Martinaitytė. O technologinės, paslaugų inovacijos yra svarbiausias konkurencingumo ir plėtros veiksnys. Tačiau verslas Lietuvoje linkęs remtis pigia darbo jėga, jis nepajėgus investuoti į tyrimus, tad ir didelės pridėtinės vertės tikėtis sunku.
Analizuojant išvystytos ekonomikos valstybių ūkio sektorių kuriamos pridėtinės vertės svorį nustatyta, kad paslaugų sektoriuje (prekybos, finansinio tarpininkavimo, IT, transporto, draudimo, švietimo, kūrybinės, sveikatos priežiūros ir kt. paslaugos) pridėtinės vertės sukuriama daugiau nei pramonės sektoriuje. Paslaugų sektoriaus kuriamos pridėtinės vertės vidurkis ES sudaro apie 80 proc., Baltijos šalyse – apie 70 proc. Vadinasi, ūkio struktūrą būtina tobulinti vystant konkurencingas paslaugas.
Beje, Lietuvoje ir daugiausia tiesioginių užsienio investicijų – du tris kartus daugiau nei pas Baltijos kaimynes – taip pat atėjo į apdirbamąją pramonę, o Estijoje ir Latvijoje daugiau investuota į finansinio tarpininkavimo sektorių. Lietuvoje šių paslaugų apimtis dukart mažesnė nei išsivysčiusiose šalyse.
„Pas mus vis dar vyrauja standartinis mąstymas. Pramonė – taip, tai labai svarbus sektorius, bet reikia žiūrėti, kas duoda didžiausią pridedamąją vertę, nes tik taip būsime konkurencingi.  Maisto, naftos, chemijos pramonė kuria mažiau pridėtinės vertės už paslaugų sektorių, o mūsų eksporto struktūroje dominuoja prekių eksportas, priklausantis nuo rinkos konjunktūros – šiandien yra paklausa, prikepsim produktų, o ryt paaiškės, kad nėra kur dėti. Eksportuojame degalus, bet atsiras koks kitas kuras ar kita technologija – ir ką darysim? Tačiau jei turėsime intelektualią paslaugą, jos poreikis bus stabilus”, – pabrėžia E.Martinaitytė.
Deja, tokių Lietuvos eksportuojamų paslaugų procentas statiškai netgi beveik nematomas, nors pasaulis keičiasi – diegiamos naujos technologijos, plečiasi tarptautiniai tinklai. Negalime stovėti vietoje – kepti bandeles ir tuo džiaugtis. paslaugų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-20-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

SEB bankų Baltijos šalyse užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų nuomonės apklausa rodo, kad įmonių steigimas labiausiai domina Lietuvos gyventojus, tačiau daugiausiai įmonių įkuria Estijos gyventojai.

Naują įmonę būtų įdomu įsteigti 54 proc. lietuvių, 49 proc. latvių ir 31 proc. estų, tačiau ta pati apklausa parodė, kad per pastaruosius dvejus ar daugiau metų Estijoje įmones įkūrė 17 proc. apklaustųjų, Latvijoje –13 proc., o Lietuvoje – vos 6 proc. gyventojų.

Lietuvoje verslo idėjų trūkumo nėra

Kita vertus, verslo idėjų trūkumu lietuviai nesiskundžia – šią problemą nurodė tik 22 proc. lietuvių, 24 proc. latvių ir beveik dvigubai daugiau estų (40 proc.).

„Pastebime, kad Lietuvos gyventojai verslo idėjų nestokoja, tačiau dažnai jiems pristinga postūmio pradėti jas įgyvendinti ir sukurti sėkmingą verslą, nes labai gajus įsitikinimas, kad yra gana sunku įsteigti įmonę, nerimą kelia dideli mokesčiai, pinigų verslo pradžiai paieškos, gąsdina ir biurokratija. Tai patvirtina ir daugelis jau įmones įsteigusių verslininkų“, – sakė SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis.

Manančiųjų, kad savo verslą įkurti lengva, daugiausiai buvo Estijoje (45 proc.). Lietuvoje taip manančiųjų buvo 30 proc., Latvijoje – 29 procentai.

Įmones įsteigusių naujų verslininkų Lietuvoje iššūkiai – dideli mokesčiai ir vėluojantys atsiskaitymai

Įmones per pastaruosius dvejus metus įsteigę Lietuvos gyventojai didžiausiu iššūkiu laiko didelius mokesčius (61 proc.). Kitose Baltijos šalyse mokesčiais skundėsi kur kas mažiau pradedančių verslininkų – 45 proc. Latvijoje ir 41 proc. Estijoje. Šiose šalyse verslininkams didesnis iššūkis yra rinkos paieška siūlomoms prekėms ir paslaugoms (po 49 proc. Latvijoje ir Estijoje, Lietuvoje – tik 31 proc.).

Kita aktuali įmones įsteigusių Lietuvos verslininkų problema – vėluojantys partnerių ir klientų atsiskaitymai. Lietuvoje šią problemą nurodė 38 proc. gyventojų, Latvijoje – 34 proc., Estijoje – tik 20 proc. pradedančių verslininkų.

Lietuva iš kitų Baltijos šalių išsiskiria ir tuo, kad latviai ir estai kaip pagrindinę priežastį, stabdančią įmonės steigimą, nurodo finansavimo trūkumą (atitinkamai 61 proc. ir 55 proc.), o lietuviai – biurokratiją (56 proc.), kuri juos gąsdina net labiau negu finansavimo trūkumas (52 proc.). Latvijos ir Estijos gyventojų nusiskundimai biurokratiniais barjerais kuriant verslą yra kur kas menkesni (atitinkamai 38 proc. ir 33 proc.).

Renkantis pagrindinį banką savo verslui svarbiausias kriterijus – banko patikimumas

Lietuviams, kuriantiems ar norintiems kurti verslą, renkantis pagrindinį banką svarbiausias kriterijus yra jo patikimumas (71 proc.). Estams ir latviams šis kriterijus taip pat yra svarbiausias, tačiau jį nurodė kur kas mažiau (po 58 proc.) respondentų. Lietuviai nuo kitų Baltijos šalių kaimynų išsiskiria tuo, kad renkantis banką jiems svarbiausi yra banko pasiūlymai pradedančioms įmonėms (52 proc., Estijoje – 44 proc., Latvijoje – tik 26 proc.). Pradedant verslą ir renkantis banką latviams ir estams labiau imponuoja anksčiau kaip privačių klientų sukaupta patirtis naudojantis konkrečiu banku (atitinkamai 52 proc. ir 51 proc.), lietuviams ši patirtis yra ne tokia svarbi – tik 14 proc. respondentų privataus banko kliento patirtį nurodė kaip svarbų pasirinkimo motyvą.

Tyrimą 2013 metų sausio 7-13 dienomis atliko bendrovė „Mindshare“, internetu apklaususi 2 045 gyventojus Lietuvoje, 1 275 – Latvijoje ir 968 – Estijoje.

“Veidas” tradiciškai daug dėmesio skiria švietimui ir mokslui. Daug vietos šiai temai atseikėta ir šiame numeryje, mat nagrinėjame perspektyviausias ir neperspektyviausias profesijas.

O netrukus pristatysime ir specialųjį “Veido” numerį “Kur studijuoti”, jame bus paskelbta daug mūsų universitetų, kolegijų ir profesinių mokyklų pranašumų bei trūkumų. Vis dėlto Lietuvos gyventojai vadovaujasi ne vien pateikiama informacija ar palyginimais, bet ir stereotipais ar aplinkinių vertinimais. Taigi kokie jie? Kaip Lietuvos gyventojai iš principo vertina Lietuvos aukštąsias mokyklas, lygindami jas su užsienio universitetais ir koledžais? Ar šiuo metu geriau rinktis studijas Lietuvos universitetuose, ar vykti studijuoti į užsienį?
Kaip paaiškėjo po “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios apklausos, tik 26,8 proc. respondentų pirmenybę teikia studijoms Lietuvos universitetuose, o štai manančiųjų, kad vis dėlto geriau studijuoti užsienio universitetuose, yra daugiau – 35,4 proc. Dar 34,8 proc. apklaustųjų pareiškė manantys, kad esminio skirtumo, kur studijuoti, nėra.
Kartu respondentų klausta, ar jie patys yra patenkinti savo pasirinkta profesija ir įgytu išsilavinimu. Čia atsakymai vėlgi stipriai išsiskyrė: tiek savo profesija, tiek įgytu išsilavinimu visiškai patenkinti trečdalis apklaustųjų, o kiti nepatenkinti arba profesija, arba įgytu išsimokslinimu, arba ir tuo, ir tuo.

Jūsų nuomone, ar šiuo metu geriau rinktis studijas Lietuvos universitetuose, ar vis dėlto vykti studijuoti į užsienį? (proc.)

Geriau studijuoti užsienio universitetuose    35,4
Esminio skirtumo nėra    34,8
Geriau studijuoti Lietuvoje    26,8
Nežinau / neturiu nuomonės    3

Ar jūs pats esate patenkintas savo pasirinkta profesija ir įgytu išsilavinimu? (proc.)

Taip    32,4
Iš dalies: profesija esu patenkintas, bet studijomis ir įgytu išsimokslinimu – ne 24,2
Ne    23,6
Iš dalies: studijomis ir įgytu išsilavinimu esu patenkintas, bet pasirinkta profesija – ne    19
Nežinau / neturiu nuomonės    0,8

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2013 m. sausio 28–30 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Aktyviausiai elektroninėje erdvėje bendraujantys arba vadinamieji socialieji interneto vartotojai mūsų šalyje įvairioms medijoms per parą skiria 9 val. 20 min. Šis rodiklis gerokai lenkia atitinkamą visų šalies gyventojų vidurkį, kuris sudaro 8 val. 43 min. Tai parodė rinkos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas 10-ies medijos kanalų vartojimo tyrimas „Media day“ bei interneto naudotojų tyrimas.

Analizuojant interneto auditoriją, matyti, kad jų interneto naudojimo tendencijos skiriasi ne tik priklausomai nuo amžiaus, tačiau ir nuo elgsenos internete ypatumų. Pagal tai, kaip dažnai ir kokiomis veiklomis interneto naudotojai užsiima internete, juos galima suskirstyti į 6 segmentus: tinklažmogius, socialiuosius, pradedančiuosius, tikslinguosius, inertiškuosius ir konservatyviuosius.

„Media Day“ tyrimas parodė, kad skirtinguose interneto naudotojų segmentuose skiriasi ne tik naršymo elgsena, tačiau ir medijų vartojimas. Palyginimui pasirinkti du interneto naudotojų segmentai – socialieji ir inertiškieji.

Inertiškieji yra didžiausias nuosaikiųjų interneto naudotojų grupės segmentas, kuris sudaro trečdalį Lietuvos interneto auditorijos. Jie interneto nesieja nei su laisvalaikiu, nei su bendravimu, nei su pirkimu. Didžioji dalis jų jaudinasi dėl duomenų apsaugos ir privatumo elektroninėje erdvėje, tačiau pripažįsta, kad internetas padeda sutaupyti laiko ir daugeliu atvejų yra gera alternatyva. Svarbiausios šios grupės atstovų veiklos internete – naujienos, el. paštas, el. bankininkystė, žinių plėtimas ar informacijos paieška.

Socialieji yra didžiausias aktyviųjų interneto naudotojų grupės segmentas, sudarantis 12 proc. visų besinaudojančių internetu. Šis segmentas internetą pasitelkia ne tik tam, kad megztų, plėtotų ir išlaikytų socialinius ryšius, bet ir aktyviai dalintųsi jo turiniu. Socialinių tinklų svetainėse aktyviau nei kiti jungiasi prie naujienų grupių. Iš kitų išsiskiria tuo, kad interneto erdvėje aktyviausiai dalinasi įvairaus pobūdžio informacija – nuorodomis, muzika, nuotraukomis, vaizdo medžiaga, klausosi muzikos.

Tiek įsitraukimo, tiek pasiekimo prasme pagrindinės abiejų segmentų medijos yra elektroninės – internetas, televizija ir radijas. Tiesa, prie televizijos prisėda didesnė dalis inertiškųjų – 93 proc., tačiau 88 proc. TV žiūrinčių socialiųjų šiai medijai per dieną skiria 8 min. daugiau.

Analizuojant elektroninių medijų vartojimo dienotvarkę, matyti, kad TV ir radiją tiek socialieji, tiek inertiškieji pasitelkia panašiu metu: radijo laikas – pirmoje dienos pusėje, televizijos – antroje. Tačiau internetą abu segmentai vartoja skirtingu laiku. Daugiausia socialiųjų internete naršo vėlų vakarą, ypač tarp 22-23 val., kuomet intertiškieji – dienos metu tarp 9-16 val. ir trumpam prie jo prisėda vakare – apie 21 val.

Kalbant apie periodinės spaudos skaitymą, inertiškieji interneto vartotojai daugiausiai – 26 proc. apklaustųjų – skaito dienraščius. Tarp socialiųjų šis rodiklis siekia 14 proc. Tuo metu mėnraščiai labiau populiarūs tarp socialiųjų – juos skaitantys teigia 11 proc. šios grupės atstovų, kai tarp inertiškųjų tokia dalis sudaro 8 proc. Savaitraščius skaito panaši dalis abiejų minėtų grupių atstovų, t. y. apie 16 proc.

Socialieji, lyginant su inertiškaisiais, išsiskiria ir aktyvesniu įsitraukimu į daugumą tiriamų medijų. Per dieną šio segmento atstovai įvairioms medijoms skiria 9 val. 20 min., tuo metu inertiškieji medijas vartoja 45 min. mažiau ir daugiau laiko už socialiuosius praleidžia tik klausydami radijo, skaitydami dienraščius ir žiūrėdami DVD.

TNS LT „Media Day“ tyrimą atliko 2012 m. vasario-balandžio mėnesiais. Tyrimo metu buvo apklausti 1822 15-74 m. Lietuvos gyventojai. Medijoms šiame tyrime priskiriamos tokios informavimo ir laisvalaikio praleidimo priemonės kaip internetas, DVD ir vaizdo įrašai, televizijos ir vaizdo žaidimai, TV, radijas ir spauda.

Kompleksinių verslo saugumo ir antikorupcinių sprendimų bendrovės „Corporate Securitus“ ekspertai pristatė pirmąjį šalies bendrovių vadovų verslo saugumo suvokimo tyrimą. „TOP 1000 Lietuvos bendrovių sąraše“ esančių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad šalies verslas supranta egzistuojančią verslo saugumo grėsmių problemą bei mano, kad imasi priemonių ją spręsti. Ekspertai teigia, kad verslininkai, rūpindamiesi savo verslo saugumu, situaciją vertina nepakankamai.

„93 proc. apklaustų bendrovių atstovai nurodė, kad imasi kokių nors priemonių, kad apsaugotų savo verslą nuo galimų grėsmių. Matome, kad jie suvokia problemą, tačiau praktika rodo, kad neretai verslas apsiriboja antivirusinių programų įdiegimu, pastato apsauga ir sutarčių su darbuotojais dėl konfidencialios informacijos pasirašymu. Toks suvokimas yra per siauras“, – situaciją pristatė „Corporate Securitus“ direktorius dr. Raimundas Kalesnykas.

Beveik penktadalis (17 proc.) apklaustų įmonių nurodė, kad jų verslui buvo kilusi grėsmė dėl žmogiškųjų išteklių, informacinių technologijų ir elektroninių duomenų, patalpų ir teritorijos ar informacijos saugumo bei komercinio šnipinėjimo ar korupcijos. Ekspertai pastebi, kad tyrime dalyvavo didžiausios ir svarbiausios Lietuvos bendrovės, tad gauti duomenys rodo, kad su grėsmėmis verslo saugumui susiduria nemaža šalies verslo dalis.

Jie taip pat pabrėžia, kad krizės metu verslo saugumo situacija pasikeitė – net 9 iš 10 verslininkų nustojo skirti papildomas lėšas konfidencialios informacijos apsaugai taip prisidėdami ne tik prie palankesnių sąlygų kibernetiniam nusikalstamumui ir komerciniam šnipinėjimui stiprėti, bet ir patys patirdami nuostolius ar net prarasdami verslą.

„Krizės laikotarpiu sumažėjo investicijos į saugumo priemones ir ženkliai paaštrėjo konkurencija. Bendrovės ėmėsi drastiškesnių veiksmų konkurencinėje rinkoje – konkurentų šnipinėjimas viešųjų pirkimų konkursuose, darbuotojų, kurie įsisavina bendrovės „know how“, verbavimas, arba atvejai, kai darbuotojai, surinkę svarbiausius bendrovės duomenis, palieka darbovietes ir sukuria identiškus verslus, yra vos keli pavyzdžiai iš daugelio“, – pažymi dr. R. Kalesnykas.

Tyrimas parodė, kad šalies verslininkai pavienes saugumo grėsmes suvokia vienodai – daugiau nei pusė respondentų (52 proc.) jas laiko vienodai svarbiomis, neišskirdami individualių, konkrečiai jų konkurencinei rinkai būdingų saugumo rizikų. Be to, mažiausiai kas antras verslas (67 proc.) neturi įdiegęs kompleksinės sistemos, skirtos jo saugumo grėsmių ir rizikų valdymui. Ekspertų teigimu, tai rodo, kad saugumo grėsmių valdymas atliekamas paviršutiniškai.

„Verslininkai nepakankamai įvertina situacijos rimtumą ir nesupranta, kad į verslo saugumą reikia žiūrėti kompleksiškai. Šiandien atskirų verslo įmonių naudojamos pavienės priemonės veikia kaip atskiros programos, kurios nėra pakankamai veiksmingos“, – sako dr. R. Kalesnykas.

„Corporate Securitus“ specialistai pastebi, kad bendrovių vadovai koncentruojasi ties jiems žinomų grėsmių, tokių kaip, patalpų, turto arba IT, saugumo užtikrinimu, tačiau skiria nepakankamai dėmesio žmogiškųjų išteklių arba informacijos saugumo rizikų valdymui.

„Jei, pavyzdžiui, įmonė, kurios pagrindinis „turtas” yra darbuotojai, kuriantys ir įgyvendinantys idėjas, dėmesį telkia ties patalpų apsauga ar dokumentų saugojimu, o antrame plane lieka žmogiškieji ištekliai, ji tiesiog gali lengvai prarasti savo verslą. Ir tai labai dažnas požiūris mūsų šalies versle”, – pažymi „Corporate Securitus“ saugumo specialistas Ernestas Lipnickas.

Ekspertai primena, kad nesaugiausios sritys, kuriose verslo saugumas pažeidžiamas dažniausiai, yra šios: informacinės technologijos, duomenys ir informacija, žmogiškieji ištekliai, komercinis šnipinėjimas ir korupcija. Siekiant apsaugoti savo verslą nuo galimų grėsmių ir rizikų, bendrovėms rekomenduojama įdiegti verslo saugumo modelį, kuris būtų orientuotas į kompleksinį visų apsaugos komponentų veikimo valdymą.

Pirmąjį tyrimą apie „Lietuvos verslo saugumo grėsmių suvokimą“ bendrovės „Corporate Securitus“ iniciatyva 2012 m. spalį atliko tyrimų agentūra „Vilmorus“. Apklausoje dalyvavo „TOP 1000 stambių ir vidutinių šalies verslo bendrovių“ sąraše esantys 300 bendrovių vadovai.

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad daugelis rinkėjų kaip ir prieš ankstesnius Seimo rinkimus yra nusivylę politikais, tačiau naujai susikūrusių partijų ar politinių judėjimų pažadais jau nebetiki.

„Tai, kad, apklausų duomenimis, rinkėjai nenusiteikę atiduoti savo balsų prieš pat rinkimus susikūrusioms partijoms ar judėjimams, – viena ryškesnių šių metų tendencijų. Nusivylę tokiais gelbėtojais, kokiais prieš ketverius metus prisistatė, tarkim, Tautos prisikėlimo partija, rinkėjai atsigręžia į labiau patyrusius ir patikrintus politikus“, – pastebi rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ rinkodaros direktorius Romas Mačiūnas.
Sociologas neabejoja, jog daugelis rinkėjų suprato, kad naujokais negalima pasitikėti, tad, liepos ir rugpjūčio mėnesiais atliktų apklausų duomenimis, daugiausiai respondentų balsuotų už Socialdemokratų partiją. Toliau rikiuojasi Darbo partija, “Tvarka ir teisingumas” bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).
Vis dėlto sociologai pabrėžia, kad prieš šiuos Seimo rinkimus labai stipriai juntamas rinkėjų blaškymasis ir neapsisprendimas. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktoriaus dr. Vlado Gaidžio žodžiais, ankstesniais metais tarp kandidatų į Seimą buvo daugiau emocinės takoskyros, nulemtos rinkėjų simpatijų, o dabar jos kur kas mažiau, nors autoritetų politikoje visuomenė taip pat nemato. „Žmonės tokie sutrikę, kad visai nesvarbu, ar balsuoti už, pavyzdžiui, Darbo partijos atstovą, ar už Ireną Degutienę“, – teigia V.Gaidys.
„Nė viena politinė jėga neturi stipraus palaikymo, – antrina visuomenės nuomonės tyrimų agentūros „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas. – Pastovesni tik konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir iš dalies socialdemokratų rinkėjai. Tad šiemet ypač sunku prognozuoti rinkimų rezultatus.“

Rinkėjai pikti ir nusivylę

Prieš artėjančius Seimo rinkimus ypač stipriai jaučiamas ir visuomenės nusivylimas. Kaip pastebi I.Zokas, jau pati rinkimų tema daugeliui žmonių sukelia pyktį. „Prieš aštuonerius ar daugiau metų apklausas politinėmis temomis atlikti buvo kur kas lengviau, o dabar į klausimą, už ką ketinate balsuoti, itin dažnai atšaunama, kad už nieką, nes visus politikus reikia iškarti“, – rinkėjų nuotaikas atskleidžia I.Zokas.
V.Gaidys sako, kad pastaruosius kelerius metus rinkėjai, išgirdę ir atvirą klausimą, kurį politiką geriausiai vertina, neturi ką atsakyti. Pamini tik prezidentę Dalią Grybauskaitę, nes daugiau politinėje arenoje nemato asmenybių. O štai 2008 m. išskirdavo Rolandą Paksą, Česlovą Juršėną, Viliją Blinkevičiūtę ir kitus.
Toks didesnės dalies visuomenės nepasitenkinimas parlamentarų ir ministrų darbu lemia, kad apie 30 proc. rinkėjų vis dar neapsisprendę, už kurį kandidatą atiduos savo balsą, ir maždaug tiek pat visai neketina balsuoti.
Beje, kaip paaiškėjo po bendrovių „Baltijos tyrimai“ ir „Vilmorus“ atliktų apklausų, nepalankiausiai šiuo metu vertinamas ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Net 70 proc. respondentų nepalankiai vertino ir europarlamentarą Vytautą Landsbergį bei Arūną Valinską. Toliau nepalankiausiai visuomenės vertinamų politikų sąraše rikiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcijai vadovaujantis Valdemaras Tomaševskis, Artūras Zuokas ir Ingrida Šimonytė.
Bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktų apklausų duomenimis, partijos „Drąsos kelias“ lyderė, buvusi teisėja Neringa Venckienė taip pat neturi didelio visuomenės palaikymo. Ją nepalankiai vertina net 40 proc. respondentų. O kaip paaiškėjo iš tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atliktos apklausos, už „Drąsos kelią“ balsuoti planuoja vos 2,2 proc. respondentų. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-39) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuvoje sparčiausiai augantis TV signalo priėmimo būdas – skaitmeninė antžeminė televizija. Šių metų pirmąjį pusmetį skaitmeninės antžeminės televizijos transliacijas galėjo matyti jau 37 proc. namų ūkių, tuo metu pernai tuo pačiu laikotarpiu vos 22 proc.

Šiuo metu labiausiai paplitęs TV signalo priėmimo būdas ir toliau išlieka kabelinė televizija, kurią mato beveik 41 proc. mūsų šalies namų ūkių, turinčių televizorius. Tai buvo nustatyta TNS LT tyrimo apie gyventojų turimą TV įrangą („Establishment Survey“) metu.

Pirmąjį šių metų pusmetį namų ūkių dalis, kuriuose galima žiūrėti daugiakanalę televiziją, t.y. kabeliniu, IPTV, palydoviniu ar skaitmeniniu antžeminiu būdu perduodamą TV signalą, pasiekė jau 78 proc.

Lyginant su praėjusių metų pirmu pusmečiu, Lietuvoje padaugėjo namų ūkių, turinčių du ir daugiau televizorių. Pirmąjį šių metų pusmetį jų dalis sudarė 49 proc., kuomet pernai atitinkamu laikotarpiu šis rodiklis siekė tik 42 proc.

Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvos gyventojai sparčiai atnaujina vaizdo techniką – daugėja namų ūkių, turinčių LED, LCD ar plazminius televizorius. Pirmąjį šių metų pusmetį naujos kartos televizorius turėjo 41 proc. namų ūkių, kai 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu juos turėjo tik  27 proc. Tikėtina, kad Lietuvos gyventojų turima vaizdo technika ir toliau bus sparčiai atnaujinama, nes daugiau nei kas dešimto namų ūkio gyventojai teigė per artimiausius metus planuojantys įsigyti naują televizorių.

Analoginės antžeminės televizijos išjungimas Lietuvoje numatytas 2012 m. spalio pabaigoje. Jis neturės įtakos tiems namų ūkiams, kuriuos TV signalas pasiekia kabeliniu, palydoviniu, IPTV ar skaitmeniniu antžeminiu būdu. Tuo metu analoginiu antžeminiu būdu transliuojamus TV kanalus žiūrintys gyventojai po minėtos datos be papildomos įrangos TV programų nematys visai.

TNS LT atliekamas tyrimas apie Lietuvos gyventojų turimą TV įrangą įvykdytas 2012 m. sausio-birželio mėnesiais, jo metu apklausti 3404 šalies namų ūkių atstovai, kurių amžius 15-74 m.

TNS LT priklauso tarptautinei tyrimų kompanijai TNS Global, kuri turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. TNS atstovybės yra įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių  Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose.

Viešųjų ryšių ir komunikacijos konsultacijų agentūra „BVRG Burson-Marsteller“ kartu su rinkos tyrimų bendrove „Spinter tyrimai“ atliko ketvirtąjį kasmetinį Lietuvos bendrovių reputacijos tyrimą.

2012 m. vasarą  vykdytos reprezentatyvios apklausos metu Lietuvos gyventojų buvo prašoma įvardinti, kuri įmonė, jų nuomone, šiuo metu turi geriausią reputaciją. Daugiausiai suaugusių gyventojų geriausią reputaciją turinčia įmone įvardino mažmeninės prekybos tinklą MAXIMA LT (6,9 proc. respondentų), antroje vietoje dažniausiai minėtas gėrimų gamintojas „Švyturys – Utenos alus“ (5,3 proc.), o trečioje – telekomunikacijų bendrovė TEO LT (4,5 proc.).

„Kaip ir ankstesniuose bendrovių reputacijos tyrimuose,  šiemet pirmauja stipriausi lietuviški prekių ženklai. Šių metų tendencija – atsigaunant pramonės gamybai ir stiprėjant eksportui, gyventojai vis dažniau minėjo ne tradiciškai iki šiol pirmavusius mobiliojo ryšio operatorius ar bankus, o pramonės įmones. Tačiau viena tendencija išlieka – Lietuvoje gyventojų akyse geriau vertinami tie prekių ženklai, kurie nuolatos ir nuosekliai investuoja į savo institucinės reputacijos įtvirtinimą“, – tyrimo rezultatus komentuoja „BVRG Burson-Marsteller“ direktorius Jonas Blinstrubas.

Į geriausią reputaciją turinčių įmonių dešimtuką pirmą kartą pateko pramonės įmonių grupės „Viči“ (5-oji vieta; 4,1 proc.) bei „Achema“ (6-oji vieta; 3,6 proc.). Ne pirmus metus jame yra ir prekybos tinklas „IKI“ (4-oji vieta; 4,2 proc.), telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ (7-oji vieta; 3,5 proc.) ir „Tele2“ (8-oji vieta; 3,5 proc.) bei „Swedbank“ (9-oji vieta; 3,3 proc.) bankas, o dešimtuką užbaigia gėrimų pramonės atstovas „Kalnapilis“ (10-oji vieta; 3 proc.).

Kokia Lietuvos įmonė, Jūsų nuomone, Lietuvoje turi geriausią reputaciją? (%)
2012 m.
2011 m.
2010 m.
1. MAXIMA LT
6,9
1. MAXIMA LT
6,0
1. TEO LT
7,1
2. Švyturys-Utenos alus
5,3
2. Švyturys-Utenos alus
5,4
2. Švyturys-Utenos alus
5,8
3. TEO LT
4,5
3. Tele2
4,5
3. Tele2
5,0
4.IKI
4,2
4-5. Bitė Lietuva
4,0
4. Omnitel
4,2
5. Viči
4,1
4-5. IKI
4,0
5-6. Bitė Lietuva
4,0
6. Achema
3,6
6. TEO LT
3,5
5-6. SEB
4,0
7. Bitė Lietuva
3,5
7. Omnitel
3
6. MAXIMA LT
3,8
8. Tele 2
3,4
8. Žemaitijos pienas
3
N.d.
-
9. Swedbank
3,3
9. Kalnapilis
3
N.d.
-
10. Kalnapilis
3
10. Get Jar
3
N.d.
-
Negalėjo nurodyti
16,3
Negalėjo nurodyti
17,7
Negalėjo nurodyti
28,8

Tarp telekomunikacijos įmonių tyrimo dalyviai geriausią reputaciją turinčias įmones įvardijo TEO LT, „Bitė Lietuva“ ir „Tele2“. Finansinių paslaugų sektoriuje gyventojai dažniausiai minėjo „Swedbank“, o tarp maisto ir gėrimų gamintojų – bendroves  „Švyturys-Utenos alus“, „Kalnapilis“ bei „Rokiškio sūris“.

„Kaip ir kasmet, atlikome reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą, kurio metu buvo apklausta daugiau nei 1000 šalies gyventojų 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose visoje Lietuvoje. Gauti rezultatai rodo, kad bendrovių reputacija gyventojų akyse mažai keičiasi“,– teigė apklausą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

Apie tyrimą
Reprezentatyvų Lietuvos bendrovių reputacijos tyrimą šių metų liepos mėnesį atliko rinkos tyrimų agentūra „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai visoje Lietuvoje. Lietuvos bendrovių reputacijos tyrimas skirtas „BVRG Burson-Marsteller“ komunikacijos projektų analizei, pasiūlymų klientams rengimui. Būdama vieno didžiausių tarptautinio viešųjų ryšių tinklo „Burson-Marsteller“ dalimi ir bendradarbiaudama su tyrimų bendrove su „Penn, Schoen and Berland Associates“, „BVRG Burson-Marsteller“ remiasi „Evidence Based“ metodologija ir klientams siūlo įvairių komunikacijos tyrimų.

Tyrimo ataskaitoje minimos bendrovės „Maxima LT“ ir UAB „Švyturys – Utenos alus“ yra viešųjų ryšių ir komunikacijos konsultacijų agentūros „BVRG Burson-Marsteller“ klientai.

Daugiau nei pusė mūsų šalyje gyvenančių šeimų savo padėtį įvardija patenkinamai. Svarbiausi šeimų tikslai per ateinančius dvejus metus yra gyvenamojo būsto remontas, sveikatos stiprinimas ar su ja susijusių problemų sprendimas bei savo ar vaikų išsilavinimas. Tai parodė specialus rinkos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas pirkimo ir vartojimo įpročių tyrimas „TNS Atlas™“.

Dažniausiai Lietuvos gyventojai savo šeimos finansinę padėtį įvardija patenkinamai – taip teigė 58 proc. apklaustų žmonių. Itin optimistiškai ir pesimistiškai nusiteikusių lietuvių skaičius pasiskirstė panašiai. Labai gerai arba gerai savo šeimos padėtį vertinantys šalies gyventojai sudaro 18 proc., kuomet teigiančių, kad jų šeimos padėtis yra bloga arba labai bloga yra 22,5 proc.

Geriausiai savo šeimos materialinę padėtį vertina jaunimas nuo 15 iki 19 metų. Taip teigė beveik kas ketvirtas arba 24 proc. šios grupės atstovų. Pagal šį rodiklį išsiskiria ir 30-39 metų amžiaus grupė, taip pat aukštąjį išsilavinimą įgiję ir miestuose gyvenantys žmonės. Blogiausiai savo padėtį įvertina vyresnio amžiaus, t. y. nuo 50 iki 59 metų, atstovai, taip pat žmonės iš kaimo vietovių.

„Mūsų atlikto tyrimo duomenys parodė, kad dauguma Lietuvos šeimų pakankamai optimistiškai žvelgia į ateitį. 27 proc. šeimų ateityje tikisi materialinės padėties pagerėjimo. Kas antras gyventojas įsitikinęs, kad jo šeimos padėtis per ateinančius dvejus metus išliks nepakitusi. Ir tik penktadalis apklaustųjų prognozuoja, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogės“, – TNS LT Media departamento projektų vadovė Justina Tauginienė.

Kaip svarbiausią šeimos tikslą per artimiausius dvejus metus – remontą minėjo kas trečias, sveikatą – kas ketvirtas, o išsilavinimą – beveik kas penktas apklaustas šalies gyventojas. Tuo metu į ketvirtąją vietą tarp tikslų, kurie buvo įvardinti kaip svarbiausi Lietuvos šeimoms, pateko siekis susirasti arba pakeisti jau esamą darbą. Taip teigė 19 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų. Tuo tarpu 16 proc. apklaustųjų teigė, kad jų šeima apskritai jokių tikslų neturi.

15 proc. apklaustų gyventojų sakė, kad jų šeima per artimiausius dvejus metus rengiasi pakeliauti, 12 proc. – taupyti ir investuoti lėšas, 11 proc. – įsigyti transporto priemonę. Rečiau Lietuvos gyventojai užsiminė apie tokius savo šeimų artimos ateities planus kaip noras grąžinti paskolą, ilgalaikio naudojimo prekių įsigijimas, esamo būsto pakeitimas. Sąrašo pabaigoje atsidūrė siekis įsigyti pirmą savo nuosavą būstą arba vasarnamį ar sodybą.

„TNS Atlas™“ tyrimas buvo atliktas 2012 m. pirmąjį pusmetį, o jame dalyvavo 1847 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 m. amžiaus. Šio tyrimo tikslas – nustatyti tikslines produktų vartotojų grupes, surinkti informaciją apie žmonių pirkimo ir vartojimo įpročius.