2005–2010 m. interneto vartotojų dalis Lietuvoje išaugo nuo 34,3 iki 60,5 proc., laikraščių ir žurnalų skaitomumas sumažėjo apie 4 proc., populiariausių interneto tinklalapių auditorija padvigubėjo ir viršijo milijoną lankytojų per mėnesį, beveik dešimtadaliu sumažėjo didžiausių Lietuvos televizijų žiūrimumas, tačiau apie 5 proc. išaugo radijo klausomumas.
Tokios išvados skelbiamos naujausioje ataskaitoje „Mapping Digital Media: Lithuania“ (liet. „Sudarant skaitmeninės žiniasklaidos žemėlapį: Lietuva“).
Kaip teigiami žiniasklaidos kaitos aspektai aptariamame tyrime įvardijami išaugęs informacijos prieinamumas ir nuomonių pliuralizmas, suaktyvėjęs dialogas tarp žiniasklaidos priemonių ir skaitytojų, socialinės žiniasklaidos (tinklaraščių, socialinių tinklų) įsiliejimas į bendrą žiniasklaidos lauką. Neigiami – dėl interneto naujienų specifikos sumažėjusi žiniasklaidos turinio kokybė, įžeidžiančios, smurtą skatinančios informacijos sklaida interneto komentaruose, komentatorių anonimiškumas, su technologijų kaita nesuspėjanti žiniasklaidos priežiūros sistema, susiformavęs visuomenės požiūris, kad internetinė žiniasklaida yra nemokama.
Tyrimą atliko BNS redaktorius Artūras Račas, internetinės komunikacijos specialistas Džiugas Paršonis ir ryšių su visuomene konsultantas Liutauras Ulevičius. Projektas „Mapping Digital Media“ vykdomas 60-yje šalių, jį organizuoja G.Soroso įsteigtas Atviros visuomenės institutas. Tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių žiniasklaidos tyrimų ataskaitos viešai prieinamos tinklalapyje Soros.org.

Tiriant vartotojų mobiliųjų įrenginių pasirinkimą tam tikroms funkcijoms atlikti, paaiškėjo, kad pasaulyje išmanusis telefonas jau nurungė nešiojamą kompiuterį kaip priemonę klausytis muzikos MP3 formatu, naudotis kalendoriumi, navigacijos įranga (GPS), žaidimais, „Bluetooth technologija“ bei vaizdo skambučiais. Tuo metu Lietuvoje vartotojai yra konservatyvesni ir dažniau pirmenybę teiktų nešiojamam kompiuteriui. Tai parodė specialus TNS Global tyrimas „Mobile Life“, kuris buvo atliktas 43-ose pasaulio šalyse.

TNS atliktas tyrimas parodė, kad skirtingose rinkose skiriasi ir interneto bei mobiliųjų įrenginių naudojimo tradicijos. Viena ryškiausių tendencijų – besivystančiose rinkose išmanieji telefonai laikomi funkcionalesniais nei nešiojami ar planšetiniai kompiuteriai. Pavyzdžiui, Kinijoje elektronines knygas dauguma renktųsi skaityti išmaniuosiuose telefonuose, o Indijoje ar Pietų Afrikos valstybėse šis įrenginys daugumos laikomas patogiausiu prisijungimui prie interneto, el. bankininkystės, socialinių tinklų ar turinio parsisiuntimui iš interneto.

Lietuvoje atlikto „Mobile Life“ tyrimo duomenys kol kas rodo aiškų nešiojamojo kompiuterio pranašumą kitų mobiliųjų įrenginių atžvilgiu. Pavyzdžiui, perkeldami bylas ar muziką, 58 proc. mūsų šalies internautų rinktųsi nešiojamąjį kompiuterį, 18 proc. – išmanųjį telefoną ir tik 3 proc. – planšetinį kompiuterį. Vaizdo skambučius 56 proc. mūsų šalies interneto vartotojų atliktų pasitelkę nešiojamąjį kompiuterį, 19 proc. – išmaniųjų telefoną ir tik 4 proc. apklaustųjų šiai funkcijai atlikti naudotųsi planšetiniais kompiuteriais. Daugiausia lietuvių – 35 proc. – išmaniuosius telefonus rinktųsi kaip patogiausius naudotis rankiniu navigacijos įrenginiu (GPS) ir klausytis muzikos.

Lietuvoje išmaniaisiais telefonais per pastarąjį pusmetį naudojosi 12 proc. Lietuvos interneto vartotojų, o planšetiniais kompiuteriais – 3 proc. Dažniausiai šiais mobiliaisiais įrenginiais naudojasi jauniausi, t. y. 15-29 metų amžiaus, Lietuvos gyventojai. Taigi jų funkcionalumą išbandžiusių Lietuvoje kol kas nėra daug.

Vertinant duomenis apie planšetinius kompiuterius, labai maža dalis – nuo 3 iki 6 proc. – lietuvių šiam įrenginiui teikia pirmenybę įvairioms funkcijoms atlikti. Daugiausia – 11 proc. – interneto naudotojų planšetinius kompiuterius pasirinktų kaip patogiausius skaityti elektronines knygas. Tik 6 proc. internautų šį įrenginį laiko patogiausiu naršyti internete.

Kitų šalių tyrimo duomenys apie mobiliųjų įrenginių naudojimą rodo, kad pasaulyje dauguma vartotojų nešiojamąjį kompiuterį rinktųsi naršyti internete. Pusė apklaustųjų kompiuteryje redaguotų dokumentus, šiek tiek mažiau nei pusė naudotųsi el. paštu, pirktų ar redaguotų vaizdinę medžiagą.

Kaip ir Lietuvoje, pasaulyje planšetinių kompiuterių rinka dar neturi tvirtų pozicijų. Šiuos kompiuterius įvairioms veikloms atlikti renkasi nuo 8 iki 12 proc. apklaustųjų, tačiau daugiausia – 20 proc. – šiame įrenginyje skaito elektronines knygas. Ateityje, tobulėjant mobiliųjų įrenginių funkcionalumu ir augant jų naudotojų skaičiui, planšetiniai įrenginiai dar labiau konkuruos su stacionariaisiais arba nešiojamaisiais kompiuteriais.

Pasaulinės tyrimų kompanijos TNS studija „Mobile Life“ buvo atlikta 43-ose pasaulio šalyse, pradedant naujų technologijų srityse pažengusiose Europos valstybėse ar JAV ir baigiant Afrikos šalimis. Tyrimas vykdytas 2011 m.

Tokias tendencijas atskleidė paskutinių trejų metų gyventojų nuomonės tyrimų palyginimas.

Lyginant su 2009 m. antruoju pusmečiu, lietuvių, manančių, kad ekonomika yra nuosmukyje, sumažėjo beveik penktadaliu ir didžiuosiuose miestuose, ir kaimuose. 2009 m. antrąjį pusmetį beveik 60 proc. gyventojų manė, kad ekonomika yra nuosmukyje.

Teigiančių, kad pinigus taupo labiau nei anksčiau, šių metų pirmąjį pusmetį sumažėjo 15 proc. – šiuo metu taip teigia 62 proc. Lietuvos gyventojų.

“Vartotojų nuomonės tendencijos puikiai iliustruoja mūsų prognozes – šalies ekonomikos augimas tampa vis labiau subalansuotas. Atsigauna vartotojų lūkesčiai, sparčiai auga mažmeninė prekyba, todėl galima prognozuoti spartų vartojimo atsigavimą. Taigi ir vartotojų nuotaikos artimiausią pusmetį gali gerėti”, – sako Norbertas Žioba, Danske banko Verslo plėtros tarnybos direktorius.

Tyrimai rodo, kad mažiau žmonių leidžia pinigus atsargiau nei įprastai – šių metų pirmąjį pusmetį taip teigiančių žmonių buvo 41,4 proc., tuo tarpu kai 2009 m. antrąjį pusmetį – 51,3 proc. Atsargesnio pinigų leidimo pikas užfiksuotas praėjusių metų antrąjį pusmetį – 57,6 proc. gyventojų. Ryškiausiai pasikeitė mažų miestelių (mažiau kaip 30 tūkst. gyventojų) nuomonė – 2009 m. antrąjį pusmetį apie 62 proc. teigė leidžiantys pinigus atsargiau nei įprastai, o šiuo metu taip teigia apie 42 proc.

“Matomas vis didėjantis optimizmas vartotojų lūkesčiuose siunčia aiškų signalą daugelio sričių verslui – spartėjantį vartojimo atsigavimą prognozuoja ir bankų analitikai, ir kitų sričių ekonomistai. Daugiau optimizmo matosi ir įmonių veikloje – aktyvėja rinkodariniai veiksmai stipriai per krizę nukentėjusiose srityse: avalynės, aprangos, buitinės, elektronikos technikos, net ir naujų automobilių prekyboje”, – teigia komunikacijos planavimo agentūros OMD vadovas Darius Gricius.

Gyventojų nuomonės tyrimus 2009 m. gegužės 6 – 13 d. (1003 respondentai), spalio 5 – 12 d. (995 respondentai), 2010 m. balandžio 6 – 13 d. (1269 respondentai), rugsėjo 20 – 27 d. (1035 respondentai) ir 2011 m. gegužės 23 – 30 d. (1007 respondentai) atliko žiniasklaidos pirkimo ir planavimo agentūra “Omnicom Media Group”.

Tai paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta š.m. birželio 2 – 12 dienomis, apklausta 1007 15 – 74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų.

Apklausos metu Lietuvos gyventojų buvo klausiama ar jie rūšiuoja buitines aliekas, jeigu taip, tai kaip dažnai. 4 proc. apklaustųjų teigia nežinantys, kas tai yra buitinių atliekų rūšiavimas. 30 proc. žino kas tai yra, tačiau to nedaro ir niekada nebandė daryti. Beveik penktadalis (18 proc.) teigia kartą kitą yra bandę rūšiuoti buitines atliekas. Panaši dalis (19 proc.) bandė rūšiuoti buitines atliekas bei ketina tai daryti ir ateityje. Mažiau nei trečdalis (28 proc.) gyventojų nuolat reguliariai rūšiuoja buitines atliekas arba teigia, kad tai yra neatsiejama jų gyvenimo dalis (atitinkamai 25 proc. ir 3 proc.). 1 proc. neatsakė į šį klausimą.

“Nors nuolatos rūšiuojančiųjų buitines atliekas Lietuvoje nėra tiek daug, tačiau mūsų tyrimai rodo, kad žmonės turi teigiamą požiūrį į būtinumą rūšiuoti buitines atliekas bei rečiau ar dažniau tai bando daryti arba planuoja rūšiuoti buitines atliekas ateityje” – duomenis komentuoja RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Tyrimas parodė, kad buitines atliekas labiau linkę rūšiuoti 25-34 metų amžiaus gyventojai, žmonės su aukštuoju išsimokslinimu bei miestelių, miestų, bet ne didmiesčių gyventojai.

RAIT rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija Lietuvoje veikia nuo 2002 metų, kartu su kitomis tyrimų kompanijomis 2005 m. įkūrė Vidurio ir Rytų Europos rinkos tyrimų kompanijų grupę “Factum Group”. Tris Baltijos šalis, Čekiją, Lenkiją, Vokietiją, Ukrainą, Slovakiją, Vengriją aprėpiantis tinklas siūlo platų tyrimų spektrą bei patentuotas kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodikas. Plačiau apie RAIT tyrimų paketą www.rait.lt. Įmonės valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė yra tarptautinės organizacijos ICC/E.S.O.M.A.R. narė, todėl visi rinkos tyrimai atliekami pagal ICC/E.S.O.M.A.R. Tarptautinio rinkos ir socialinių tyrimų praktikos kodekso reikalavimus. RAIT yra Pasaulinės slapto pirkimo asociacijos narė. Nuo šių metų RAIT tapo vienos didžiausių rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų asociacijos WIN/Gallup International asocijuota nare.

BFL

Balandį atliktas tyrimas parodė, kad 75 proc. apklaustų šalies gyventojų sutinka, kad Lietuvoje būtų sudaryta galimybė rinkimuose balsuoti internetu.

41 proc. apklaustųjų elektroninio balsavimo įvedimui visiškai pritaria, 34 proc. teigia greičiau pritariantys nei nepritariantys tokiai idėjai. Elektroninio balsavimo įvedimui greičiau arba visiškai nepritartų atitinkamai 11 proc. ir 6 proc.

Apklausa atskleidė, kad atsiradus elektroninio balsavimo galimybei ja naudotųsi 47 proc., o sena tvarka balsuotų 37 proc. respondentų.Tyrimas parodė, kad daugiausiai teigiančių, jog naudotųsi elektroninio balsavimo galimybe, buvo tarp jaunų (iki 30 metų) respondentų. Didžiųjų miestų gyventojai, pasak apklausos, yra didesni elektroninio balsavimo entuziastai nei gyvenantys miesteliuose ir kaimuose.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai” šių metų balandžio 14-17 dienomis apklausė 504 Lietuvos gyventojus nuo 18 metų.

Daugiau nei pusė (56 proc.) respondentų teigė manantys, kad galimybė balsuoti internetu paskatintų didesnį rinkėjų aktyvumą.

Kaip ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė politologas Antanas Kulakauskas, elektroninį balsavimą pirmosios įsivedusios Estijos patirtis parodė, jog rinkėjų aktyvumą naujoji galimybė paveikė nežymiai, tačiau jis taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje efektas galėtų būti didesnis dėl gausesnio emigrantų skaičiaus.

“Mūsų emigracija daug didesnė negu estų ir, žinoma, pirmiausia emigrantams susidarytų galimybė dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime, neatitrūkti. Tikriausiai – bent jau iš mano paties pokalbių – atrodytų, kad dalyvaujančių būtų daugiau”, – dėstė A. Kulakauskas.

Tuo metu Lietuvoje gyvenančių piliečių aktyvumas, politologo vertinimu, balsuojant internetu būtų mažesnis nei apklausoje parodytas entuziazmas, nes nedalyvavimą rinkimuose paprastai lemia ne “vargas nueiti iki rinkimų apylinkės ir įmesti balsus, bet nematoma prasmės dalyvauti rinkimuose, neturima, už ką balsuoti”.

Spaudos konferencijoje, be kita ko, pristatytas kreipimasis į Seimą, kuriuos prašoma “objektyviai apsvarstyti elektroninio balsavimo įvedimą mūsų šalyje ir priimti balsavimą internetu įteisinančias įstatymų pataisas”. Žmonės bus kviečiami apsirašyti po kreipimusi, kuris vėliau bus įteiktas Seimui.

“Šiuo atveju mes, kaip Pilietinių iniciatyvų centras, inicijuojame tokį veiksmą, kad žmonės galėtų pasakyti savo nuomonę dėl elektroninio balsavimo”, – spaudos konferencijoje sakė centro direktorius Girvydas Duoblys.

Lietuvos politikai jau ne vienerius metus diskutuoja, ar įteisinti balsavimą internetu, tačiau Seimas iki šiol tokioms iniciatyvoms nepritarė.

BFL

“Ne pirmą kartą jau girdime, kad iškyla ekspertizės poreikis, pirmi apie tai prabilo prokurorai, kurie gavo nelengvą uždavinį ištirti, ar galimai nebuvo švaistomos valstybės lėšos. Prokuratūroje tokių ekspertų nėra, be jokios abejonės, jie turėtų būti išoriniai, kurie yra susipažinę su tokiomis statybomis ar atkūrimo procesais”, – sakė A. Gelūnas žurnalistams trečiadienį.

Ministras nesiėmė plačiau komentuoti darbų kokybės, kol nesulauks ekspertų nuomonės.

“Reikėtų išsiaiškinti, ar brokas neatsirado dėl nevykdomų statybų, buvo kalbama apie konservavimą, statybos nevyksta jau beveik pusė metų. Galbūt dėl nepriežiūros, dėl to, kad ten nesilanko darbininkai, nevyksta darbai, dėl to atsirado tas brokas”, – svarstė A. Gelūnas.

Pasak kultūros ministro, jei išaiškėtų, kad brokas atsirado dėl rangovo, tai yra “Panevėžio statybos tresto” (PST), kaltės, rangovas turėtų šį broką ir likviduoti.

Ministro teigimu, sprendimas dėl rangos sutarties nutraukimo dar nepriimtas, laukiama teisininkų išvadų.

“Šita istorija neturi precedento dėl savo masto ir sudėtingumo. Atkreipiu dėmesį į aplinkybę, kad Statybos įstatyme net nėra tokio žodžio atkūrimas, o čia yra būtent atkūrimo projektas”, – sakė A. Gelūnas.

BFL

Siekiant išsiaiškinti vaikų ir jaunuolių valgymo įpročius, Lietuvos mokyklose buvo atlikta moksleivių tėvų apklausa. Ji parodė, kad net 74 proc. tėvų pasitiki vaikais ir netikrina, kaip jie išleido pietums skirtus pinigus.  Tik 14 proc. tėvų visuomet patikrina, ką valgo jų atžalos mokyklose. Beveik 55 proc. apklaustųjų teigė, kad tik retkarčiais pasiteirauja, ką mokykloje valgė jų vaikai arba tuo nesidomi visai. Šią apklausą, kurioje dalyvavo beveik 7 tūkst. moksleivių tėvų, inicijavo centralizuoto maitinimo organizatorius, VšĮ „Kretingos maistas“.

„Pasirodo, kad dauguma tėvų pernelyg pasitiki savo atžalomis,  jiems svarbiausia, kad vaikai nebūtų alkani ir apskritai pavalgytų. Tačiau mokiniai labai lengvai susigundo nesveiku ir sintetiniais skonio bei kvapo stiprikliais prisotintu maistu, kurio nestinga šalia mokyklų esančiuose kioskuose ir parduotuvėse. Deja, toks maitinimasis greitai tampa jų mitybos norma. Vaikai  ir jaunuoliai ugdymo įstaigoje praleidžia nemažą dalį savo dienos, tad joje ir turėtų gauti didesnę dalį visaverčio ir subalansuoto maisto. Todėl labai svarbu ne tik kontroliuoti, ką vaikai kasdien mokykloje valgo, bet ir nuolat juos ugdyti, diegti supratimą apie sveiką mitybą“, – teigia įmonės „Kretingos maistas“ vykdančioji direktorė Alisa Norkuvienė.

Daugiau nei trys ketvirtadaliai tėvų, t. y. 76 proc., tvirtino, kad jų vaikai lankosi mokyklos valgykloje, kur maistas yra pritaikytas sveikai vaikų mitybai ir gaminamas tik iš leidžiamų bei rekomenduojamų kokybiškų maisto produktų.

Beveik 29 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų atžalos už duodamus rankpinigius už mokyklos ribų įsigyja įvairių maisto gaminių ir užkandžių, kurių sudėtyje gali būti dažiklių, konservantų ir skonio stipriklių.

Tik 44 proc. moksleivių tėvų pareiškė žinantys, kad vaikai kasdien valgo karštus pietus mokykloje. Vos 6 proc. tėvų teigė, kad mokykloje jų vaikai valgo iš namų atsineštus pietus ar užkandžius. 8 proc. apklaustųjų sakė, kad jų atžalos pertraukų metu perka maistą parduotuvėje. Didžioji dalis, t. y. beveik 83 proc.,  tėvų nėra ragavę pietų savo vaiko mokyklos valgykloje ir nė karto joje nesilankė.

„Teikdami maitinimo paslaugą moksleiviams, ne tik kiekvieną dieną tiekiame visavertį ir suderintą maistą, bet ir nuolat tiriame vaikų bei jaunuolių mitybos įpročius ir  juos lemiančius veiksnius. Didžiausią nerimą mums kelia tai, kad beveik trečdalis tėvų žino, kad jų vaikai kasdien renkasi augančiam organizmui nenaudingą maistą įvairiose prekyvietėse už mokyklos ribų. Tokių nesveikų produktų mokyklų valgyklose nesiūlome, nes jie ne tik nesuteikia augančiam organizmui taip reikalingų medžiagų, bet ir nuodija jį itin pavojingais skonio stiprikliais, kaip mononatrio gliutamatas E 621 bei kitais vaiko vystymuisi kenksmingais priedais“, – teigia A. Norkuvienė.

Minėtoje apklausoje dalyvavo beveik 7 tūkst. tėvų iš bendrovės „Kretingos maistas“ aptarnaujamų mokyklų Plungėje, Vilkaviškyje, Anykščiuose, Jurbarke, Skuode, Šilutėje, Ukmergėje ir kt.

Dreams foto

Lietuvoje būti motina yra sudarytos geresnės sąlygos nei kaimyninėse šalyse, rodo antradienį paskelbti tarptautinio tyrimo rezultatai.

Organizacijos “Gelbėkit vaikus” reitinge užėmusi 22 vietą iš 164, Lietuva aplenkė ne tik Latviją, Lenkiją, Baltarusiją ir Rusiją, bet ir tokias šalis kaip Jungtinės Valstijos (31), Liuksemburgas (32), Japonija (28), Austrija (26), Čekija (24).

Tyrimo metu daugiausia dėmesio skirta sveikatos priežiūros sąlygoms, galimybei gauti išsilavinimą. Pirmoji vieta atiteko Norvegijai, paskutinė – Afganistanui.

Pirmajame dešimtuke yra aštuonios Vakarų Europos valstybės, Australija (2 vieta) ir Naujoji Zelandija (6 vieta).

Estija užėmė 18 vietą, Latvija – 24 vietą, Lenkijai skirta 28 pozicija. Baltarusija liko 33, Rusija – 38 vietoje.

Tyrimo duomenimis, blogiausia šalis būti motina – Afganistanas.

“Nepaisant tebesitęsiančio konflikto ir augančio civilių aukų skaičiaus, besilaukiančioms motinoms Afganistane yra bent 200 kartų didesnė tikimybė mirti gimdant nei nuo bombų ar kulkų”, – rašoma ataskaitoje.

Anot JAV veikiančios nevyriausybinės organizacijos, nėštumo ar gimdymo metu miršta kas 11 Afganistano moteris, patyrusio sveikatos priežiūros specialisto pagalbą gauna 14 proc. gimdyvių.

Afganistane taip pat kas penktas vaikas miršta nesulaukęs savo penktojo gimtadienio. Vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė šioje šalyje yra tik 45 metai.

Sudarant reitingą, atsižvelgta į motinų ir kūdikių mirtingumą gimdymo metu, gyvenimo ir mokymosi trukmę, motinystės išmokų laiką, atlyginimų tarp vyrų ir moterų skirtumą, moterų dalyvavimą valdžioje.

BFL

Jame diskutuota, kaip paskirstyti baudžiamąsias bylas, kad jos būtų ištirtos operatyviau ir sklandžiau.

“Mūsų, kaip centrinių institucijų, tikslas – prioritetinių bylų, tokių kaip VšĮ “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″, Valdovų rūmų ar Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstrukcijos ir kitų tyrimas. Tai rezonansinės bylos, kurių atomazgos laukia visuomenė. Į jas turi būti sutelktas visas centrinių aparatų dėmesys. Smulkesnės bylos turi būti perkeliamos į teritorinius padalinius”, – įsitikinęs D. Raulušaitis.

Pasak policijos generalinio komisaro pavaduotojo Visvaldo Račkausko, abiem institucijoms aptariant būsimus veiksmus ir sprendimus, “rezultatai būtų pasiekiami greičiau ir kokybiškiau”.

Susitikimo metu, pasak Generalinės prokuratūros pranešimo spaudai, taip pat buvo aptartos neteisėto praturtėjimo bylos, tyrimai dėl tautinės nesantaikos kurstymo.

Institucijų vadovai nutarė derinti ir metinius strateginius planus.

Dreams foto

Balandžio 26-ąją, pasauliui minint intelektualinės nuosavybės apsaugos dieną, „Business Software Alliance“ (BSA) paskelbė „slaptojo pirkėjo“ būdu Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatus. Tyrimas parodė, kad kasmet vis daugiau kompiuterių pardavėjų Lietuvoje pataria vartotojams įsidiegti licencijuotą programinę įrangą ir gerai išaiškina jos privalumus. Tačiau vis dar pasitaiko nesąžiningų pardavėjų, atvirai ar užuominomis siūlančių naudotis nelegaliomis programomis. Ekspertų teigimu, piratines kompiuterių programas siūlantys konsultantai rizikuoja pažeisti autorių teises ginančius įstatymus, o tokie kompiuterių prekybos salonai gali susilaukti sankcijų ir prarasti klientų pasitikėjimą.

Šių metų pradžioje atlikto tyrimo metu buvo patikrinta daugiau nei šimtas kompiuterių salonų visoje Lietuvoje. „Slaptieji pirkėjai“ pardavėjų teiraudavosi nebrangaus kompiuterio su programine įranga, bet išreikšdavo nenorą brangiai mokėti už programas. Tyrimo duomenimis, licencijuotos programos dažniausiai buvo siūlomos kompiuterių platintojų tinkluose bei parduotuvėse, esančiose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Šių parduotuvių darbuotojai gebėjo geriau išaiškinti, kad naudojimasis licencijuota programine įranga užtikrina klientams kokybę, reguliarius atnaujinimus ir gerokai didesnį saugumo lygį.

„Pardavėjai, klientams rekomenduojantys nelicencijuotą produkciją, balansuoja ties įstatymo peržengimo riba, o programų gamintojai tokiais atvejais turi teisę peržiūrėti ar net nutraukti bendradarbiavimo sutartis“, – teigė BSA atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai” („Baltic Law Office“) advokatė Jolanta Kaminskaitė. Pasak J. Kaminskaitės, „slapto pirkėjo“ tyrimus BSA ketina vykdyti nuolat.

Pasak „Verslo programinės įrangos aljanso“ (VPĮA) prezidento Ervino Leontjevo, licencijuotą programinę įrangą rekomenduojantys pardavėjai rodo didesnį brandumą ir demonstruoja didesnę atsakomybę prieš klientus. „Viena pagrindinių nelegalios programinės įrangos grėsmių – pavojus vartotojams prarasti svarbią asmeninę ar finansinę informaciją dėl nelegaliose programose esančių virusų ar kitų kenkėjiškų programų. Pirkdami iš nesąžiningų pardavėjų, klientai rizikuoja kompiuterio naudojimosi kokybe ir nebetenka saugaus darbo su kompiuteriu garantijų“, – teigė VPĮA prezidentas.

Piratams palankesnės mažos parduotuvės

„Slapto pirkėjo“ tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausiai nelicencijuota programinė įranga buvo siūloma mažesniuose Lietuvos miestuose. Panašios tendencijos pastebimos ir prekybos vietose, nepriklausančiose prekybos tinklams – nustatyta, kad individualiose kompiuterių prekybos salonuose dukart dažniau buvo siūloma įsigyti nelicencijuotų programų nei parduotuvėse, kurios priklauso didiesiems prekybos tinklams.

„Parduotuvės, kuriose dažniau buvo siūloma piratinė produkcija, gali tikėtis daugiau patikrinimų ar sankcijų iš teisėsaugos institucijų. Pagal Lietuvoje galiojančius autorių teisių ir kitus įstatymus už nelicencijuotos programinės įrangos platinimą numatyta baudžiamoji, administracinė ir civilinė atsakomybė. Paminėtina, kad dažnai teisminėje praktikoje atsakomybė yra taikoma juridiniams asmenims t.y. įmonė atsako už savo darbuotojų veiksmus “, – teigė J. Kaminskaitė.

„Nesąžiningi pardavėjai turėtų suprasti, kad jie iš vartotojų atima licencijuotos programinės įrangos teikiamas garantijas, pavyzdžiui, saugumo atnaujinimus ar nemokamus legalius papildymus. Paradoksalu, bet tokie prekybos salonai kerta šaką, ant kurios patys sėdi, – jų veiksmai propaguojant nelegalias programas tiesiogiai veikia Lietuvos IT rinką ir visos šalies ekonomiką“, – sakė VPĮA prezidentas E. Leontjevas.

Reikalingi konsultantų mokymai

Absoliuti dauguma „slapto pirkėjo“ tyrimo metu patikrintų parduotuvių darbuotojų pasitikėjo savo jėgomis bendraudami su klientais, tačiau dažnas sutrikdavo sulaukęs klausimo, kodėl klientui reikėtų rinktis licencijuotą operacinę sistemą ar programinę įrangą. Net 77 proc. konsultantų negalėjo argumentuoti, kodėl vartotojui naudinga rinktis legalią programinę įrangą. Likę 23 proc. pardavėjų, pateikusių priežasčių įsigyti legalią programinę įrangą, dažniausiai savo pasiūlymus grindė efektyviu ir patikimu darbu su kompiuteriu bei nemokamu programinės įrangos atnaujinimu.

„Šis tyrimas aiškiai parodė, kad darbuotojams galimai trūksta kompetencijos konsultuojant klientus licencijuojamos programinės įrangos klausimais. Salonų vadovai turėtų į tai atsižvelgti ir organizuoti papildomus mokymus, akcentuoti klientams sukuriamą vertę. Geresnis konsultantų darbas patariant dėl programinės įrangos pasirinkimo, padidintų klientų pasitikėjimą pardavėjais“, –  teigė E. Leontjevas.

„Slaptojo pirkėjo“ tyrimas kompiuterių parduotuvėse buvo vykdomas trečiąjį kartą. Sausio mėnesį vykusio tyrimo metu buvo patikrinti 108 prekybos taškai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje bei Marijampolėje. Patikrintos ir atskiros didžiųjų technikos pardavėjų tinklų parduotuvės. BSA planuoja ir toliau tęsti „slaptojo pirkėjo“ tyrimus Lietuvoje.

diagrama1

Lietuva didžiuojasi 75 proc. šalies gyventojų, arba dešimtadaliu daugiau nei pernai, rodo visuomenės nuomonės tyrimai. Jau ketvirtus metus iš eilės „Žmogaus studijų centro“ atliekama Lietuvos socialinės ir žmonių psichologinės būsenos stebėsena šiemet atskleidė kiek geresnes visuomenės požiūrio tendencijas nei anksčiau, nors bendra padėtis išlieka neigiama.

„Valstybė, kurios piliečius vienija bendrumo jausmas, pasitikėjimas vieni kitais ir savo valstybe, politiškai ir ekonomiškai yra žymiai stipresnė už valstybę, kurios nariai įtariai žvelgia vienas į kitą. Šie „socialinio kapitalo“ rodiklių pokyčiai yra svarbus visuomenės būklės indikatorius ir gali padėti įžvelgti, ko jai labiausiai reikia“, – teigia „Žmogaus studijų centro“ vadovas doc. Gintaras Chomentauskas.

2011 vasario mėnesį kartu su bendrove „Baltijos tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė kiek geresnius rodiklius nei pernai. 2011 metais į klausimą „Didžiuojuosi, kad esu Lietuvos pilietis“, teigiamai atsakė 75 proc. Tai – 10 proc. daugiau nei 2010 metų pabaigoje ir šis teigiamas pokytis suteikia optimizmo, kad atsitiesiame po ekonominės ir politinės krizės.

Apklausa rodo, kad 2011 metais daugiau žmonių prisiima atsakomybę dėl savo ateities, sako „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė. 2010 metų gruodžio mėnesį su teiginiu „Tai, kas vyks su manimi ateityje, daugiausiai priklauso nuo manęs“ sutiko 63 proc., o po 3 mėnesių – jau 77 proc. apklaustųjų.

Kita vertus, Lietuvos gyventojų požiūris į valstybę ir save joje išlieka ypač negatyvus. Net 60 procentų respondentų jaučiasi nereikalingi visuomenei, o palankiai susiklosčius aplinkybėms, net 53 procentai būtų linkę emigruoti iš Lietuvos. Tiesa, pagal pastarąjį rodiklį, tokių asmenų nuo 2010 metų sumažėjo 5 proc.

Tyrimų rezultatai rodo, kad visuomenėje toliau vyrauja labai stiprus nepasitikėjimas valdžios struktūromis. Su teiginiu „Reikalui esant, valdžia man padės“ sutinka tik 19 proc. respondentų, o net 76 procentai tokios pagalbos tikėtųsi sulaukti iš kaimynų.

„2010 metai socialinės nedarnos požiūriu buvo turbūt blogiausi per 4 metų laikotarpį. Norėčiau tikėtis, kad pokyčiai į teigiamą pusę nėra laikini ir kad valdžios struktūros išsikels strateginį uždavinį atstatyti žmonių pasitikėjimą savo valstybe. Tai ne mažiau svarbu mūsų ateičiai, nei energetinė nepriklausomybė“, – sako G.Chomentauskas.

Balandžio mėnesio pabaigoje „Žmogaus studijų centras ir „Baltijos tyrimai“ skelbs išsamius visuomenės narių psichologinės būsenos 2011 metų tyrimo rezultatus.

Pernai balandį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo Romualdos Boreikos veiksmų stringa, pranešė LNK Žinios.

Generalinė prokuratūra ir Mokesčių inspekcija dėl to kaltina vieni kitus. Pačiam R.Boreikai įtarimai kol kas nepateikti.

“Mokesčių inspekcijai yra pavesta atlikti R.Boreikos ir jo sutuoktinės pajamų ir turto deklaracijų tyrimą ir padaryti išvadą. Mes tos išvados kol kas neturime”, – sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas.

Prokuroras, kaip pranešama, dar pernai gegužę paprašė Mokesčių inspekciją ištirti 2002 – 2008 metų R.Boreikos šeimos deklaracijas, tačiau inspektoriai teisinasi, kad patys prokurorai delsia patikslinti klausimus.

Tyrimas buvo pradėtas pagal premjero Andriaus Kubiliaus pareiškimą.

Premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė tuomet paskelbė įtarianti, kad R.Boreika galėjo piktnaudžiauti tarnyba, siekdamas nuslėpti galimai neteisėtas pajamas ir įtraukdamas save į sąrašą asmenų, kurių turto ir pajamų deklaracijos yra neviešos.

Darbo grupė nustatė, kad R.Boreika viešai nepateikė privačių interesų deklaracijų už 2004 ir 2005 metus bei turto ir pajamų deklaracijų už 2003 ir 2008 metus, nors pagal pareigas privalėjo tai padaryti.

Po premjero ir kitų valdančiųjų kritikos R.Boreika pasitraukė iš FNTT vadovo posto.