Vaikai smurtą 2010 metais dažniausiai patyrė iš artimųjų, rodo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti duomenys.

Tarnybos duomenimis, pernai užfiksuota, kad smurtą patyrė 1250 vaikų. Tai 4 proc. daugiau nei 2009 metais.

Kaip ir ankstesniais metais, dažniausiai prieš vaikus naudotas fizinis smurtas (45 proc. atvejų), nors lyginant su 2009 metų duomenimis, fizinio smurto atvejų santykinai sumažėjo (2009 metais fizinis smurtas sudarė 57 proc. visų patirtų smurto atvejų).

Lyginant su ankstesnių metų duomenimis, santykinai išaugo seksualinio smurto prieš vaikus atvejų (2009 metais seksualinis smurtas sudarė 12 proc., 2010 – 14 proc. visų patirtų smurto atvejų) bei psichologinio smurto atvejų (2009 metais jie sudarė 31 proc., 2010 metais – 41 proc. atvejų).

Užfiksuota, kad pernai prieš vaikus fiziškai ir psichologiškai daugiausia smurtavo suaugę artimieji.

Seksualinį smurtą vaikai iš nepilnamečių artimųjų pernai patyrė 48 kartus, iš suaugusių artimųjų – 44 kartus, suaugę svetimi žmonės prieš vaikus seksualinį smurtą panaudojo 68 atvejais.

Šie duomenys aptariami Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2008-2010 metų programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano vykdymo 2010 metais ataskaitoje, kurioje taip pat pažymima, kad seksualinį smurtą beveik keturis kartus dažniau patiria mergaitės, o fizinį smurtą du kartus dažniau patiria berniukai. Psichologinį smurtą 2010 metais berniukai ir mergaitės patyrė vienodai dažnai.

Ataskatoje taip pat pastebima, kad 2010 metais, kaip ir anksčiau, daugiausiai smurtą patyrusių vaikų yra 10-14 metų amžiaus grupėje.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad padidėjęs užfiksuotų smurto atvejų skaičius nebūtinai reiškia, kad smurtaujama daugiau.

“Žymiai padaugėjo informacijos apie smurtą žiniasklaidoje, o tai padeda formuoti sąmoningesnę visuomenę, be to, kreipiantis į atitinkamas institucijas sulaukiama tinkamos pagalbos”, – teigiama ataskaitoje, kurią kitą savaitę numato svarstyti Vyriausybė.

Korupciją galima laikyti savotišku demokratinės visuomenės įtraukimo į nusikalstamas veikas simboliu, nes parlamentarų prioritetas yra ne klestinti šalies ekonomika, ne piliečių gerovė, o kova dėl valdžios.

Demokratijos pagrindą visada sudarė liberalizmas, o dabar neo-liberalizmas. Ši ideologija paskatino parsidavimo, korupcijos ir mafijos atsiradimą – tai kaina, už totalitarizmo atgyvenos atsikratymą. Pats neo-liberalizmo ideologijos neigimas iškarto traktuojamas kaip pavojus laisvės ideologijai ir pačiai demokratijai.

Ką mums davė liberali rinka, ar ne plataus masto korupcijos neišvengiamybę?

Šiandienė laisvoji rinka: kažkas laimi, kažkas pralaimi, ir, svarbiausia, nėra jokių garantijų. Kuris yra labiau darbštus, talentingas ir drąsus, tas laimi. Laisvosios rinkos keliai nežinomi. Bet sėkmės priežastys, ypač jei jos korumpuotos, niekada nėra įvardijamos. Svarbiausia, kad pasisektų. Reiškia “viską reikia pasiimti pačiam, ir nežiopsoti“, tai pagrindinė laisvosios rinkos ekonomikos psichologinė korupcijos priežastis. Sunaikinus moralines vertybes, šiandienės daugumos požiūris yra “Dievo nėra, ir viskas yra leidžiama!”

Manau sutiksite, kad pseudo demokratiškai išrinkti parlamentarai atstovauja ne daugumos, o ekonomiškai dominuojančių grupių interesus, t.y., kaip mes šiandien įpratę vadinti, oligarchinio kapitalo interesus. Nes nepanaikinta siauros specializacijos, bet finansiškai stiprių sindikatų (sindikatas – monopolinis įmonių susivienijimas) galimybė nupirkti tam tikras privilegijas rinkimų kampanijų metu, paremiant piniginiais įnašais įvairių partijų rinkimų kampanijų fondus, bei atskirus kandidatus. Finansiškai stiprūs sindikatai valdžią laiko asmeninės naudos šaltiniu, nes finansinis rėmimas užtikrina toms grupėms globą, paramą ir palankumą.

Korupcija – tai valstybės valdžios panaudojimas asmeniniam pasipelnymui, kai atsiranda korupcinis ryšys tarp išrinktų tautos valdytojų, valstybės tarnautojų, atskirų suinteresuotų visuomenės grupių, asmenų ar įmonių sindikatų. Didžiausia korupcija vyksta aukščiausiame valdžios lygmenyje ir apima svarbiausius valstybės projektus ir programas, kai suinteresuotos grupės gauna daug finansinės naudos per kontraktus ir licenzijas, kai korumpuotais sandoriais pažeidžiami privatizacijos procesai.

Kalbant apie šiandienę valdžios korupciją, manau pavyzdžių pakanka, kai tautos išrinktieji „parlamentarai“ naudojasi savo padėtimi asmeninio praturtėjimo tikslais, paprasčiau kalbant, kai parlamentarai (partijos) tarnauja ne tautos daugumos interesams, o tampa tam tikrų finansiškai stiprių sindikatų lobistais.

Korupcijos padariniai bei jos keliama grėsmė

Korupcija yra vienas pavojingiausių visuomenės reiškinių, nes daro ypatingai didelę žalą, sukelia grėsmę valstybei bei visuomenei, piliečių saugumui, žmogaus teisėms. Dėl korupcijos gali būti pažeistos esminės žmogaus teisės į sveikatos apsaugą, išsilavinimą, teisė į nuosavybę ar pagaliau – teisė į sveika maistą, švarų vandenį ir orą.

Korupcija smarkiai padidina valstybės investicinių projektų kainas, kai vykdomas projektas kainuoja žymiai daugiau, nei reali jo kaina, o išpūstos kainos dar labiau padidina šalies nacionalinę skolą, tuština šalies biudžetą, mažina užsienio investicijų pritraukimą.

Korupcija iškreipia rinkos mechanizmus ir sukuria nelygias sąlygas verslui. Verslininkai yra linkę duoti kyšius tikėdamiesi, kad tokiu būdu jie greičiau pasieks norimą tikslą.

Korupcija sumažina įplaukas į valstybės biudžetą, kai kyšių pagalba išsisukama nuo mokesčių ir baudų, nuslepiamos realios pajamos, įvežamos neapmokestintos prekės.

Dėl korumpuotų sprendimų neturtingieji moka žymiai daugiau mokesčių už turtinguosius.

Ne paslaptis, kad apie pusę šiandien Lietuvoje esamų stambiausių įmonių, įkurtos pažeidžiant įstatymus ar pradėjo savo veiklą ne visai teisėtai, gaila, kad nėra tokios statistikos, tebūnie tai prielaida.

Tokių įmonių atsiradimo priežastis puikiai įvardijo ekonomistė Aušra Maldeikienė tai tie <… kurie prieš 20 metų sudalyvavo investicinių čekių žaidimuose arba prieš 15 metų pradėjo verslą su liudijimais, t. y. be mokesčių, apskaitos, kasos aparatų, arba sudalyvavo kontrabandoje…>.

Vėliau nelegaliame versle sukurtas pelnas, buvo panaudotas pasisavinant beveik visą valstybės turtą ir investuotas į teisėtą verslą. Taip nusikalstami sindikatai labai greitai pradėjo dominuoti teisėtame versle. Jie iki šiol nenubausti, o gyvuoja ir klesti. Apie tai byloja mūsų teisėsaugos struktūrų bejėgiškumas kovojant su korupcija.

Kalbant apie rinkimus, politikai labai dažnai savo rinkiminėse programose pažada tų paslaugų spektro įgyvendinimą, kurie yra aktualūs gyventojams. Laimėjus rinkimus, lieka įsipareigojimai tiems, kas finansavo rinkimines kampanijas. Todėl tuose projektuose gauna užsakymus, laimi viešų paslaugų konkursus tie, kas savo verslo strategiją iš anksto suderino su patraukliais politikų rinkiminiais tikslais ir sugebėjo prisidėti finansiškai prie rinkimų kampanijų finansavimo. Viskas atrodytų labai gražu ir kilnu, jei nebūtų papirkinėjimo.

Politikai dažnai laikosi tokios strategijos, kai palaiko projektus, duodančius naudą jiems ir jų rinkėjams, bet ima kyšius iš tų, kas nori tuose projektuose gauti kontraktų, pelno ar postų. Tai pablogina projektų kokybę, kelis kartus padidina jų kainas, nes politikai kontraktus išdalina toms grupėms, kurios duoda kyšius, papildo partijų fondus. Įgyvendinus projektą, politikai ir rinkėjai lieka patenkinti, bet dauguma rinkėjų tiesiog nesuvokia, kad gauna projektą su užmaskuotu papirkimu, o tai iššaukia nepagrįstai didelius mokesčius už suteikiamas paslaugas, prekes ir kt.

Pagrindinė jėga, galinti pasipriešinti  demokratinės visuomenės įtraukimui į nusikaltimus, yra neiškreiptas visuomenės daugumos požiūris į amžiais išpuoselėtas tautos tradicijas, moralines vertybes, požiūris į tiesą ir teisingumą, į leistinų ribų suvokimą, atsakomybę bei pareigą, požiūris į vertybes, nepriklausomas nuo materialinės sėkmės. Vadinasi kovojant su korupcija reikia ne tik politinės valios, bet ir visos visuomenės paramos, priešingu atveju, kova su korupcija bus beprasmiška.

Nors korupcija yra lyginama su nenugalima hidra, bet pasaulinėje praktikoje egzistuoja pakankamai daug veiksmingų metodų kovai su šiuo reiškiniu. Valdžios neefektyvi kova su korupcija, reiškia korupcijos toleravimą ir skatinimą.

Efektyviausi metodai kovai su politine korupcija

1. Efektyviausias metodas yra lėšų, panaudojamų rinkiminėse kampanijose, teisinis apribojimas, kai kandidatams ir politinėms partijoms neleidžiama rinkiminėse kampanijose išleisti pinigų daugiau nei leidžiama.

2. Korupcijos lygį mažina ir tai, kai rinkimines kampanijas, panaudojant lygiateisiškumo principus, finansuoja valstybė.

3. Kai valstybė reguliuoja ir kontroliuoja, bei naudoja lygiateisiškumo principus ir sudaro vienodas sąlygas kandidatams ir partijoms dalyvauti radijo ir TV laidose, bei elektroninėje žiniasklaidoje. Gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad perkant elektroninės žiniasklaidos, radijo ir TV paslaugas nebūtų panaudoti neteisėti pinigai.

4. Turi būti numatyta griežta atsakomybė už sukčiavimą ir kitų apgaulės metodų naudojimą rinkiminių kampanijų metu. Kandidatai ir partijos tai pažeidę turi būti pašalinti iš tolimesnės rinkiminės kovos, o į jų rinkimines kampanijas investuotos lėšos privalo būti gražintos valstybei.

5. Turi būti numatyta griežta atsakomybė už korupcijos padarinius, o kaltininkas (-ai) privalo kompensuoti valstybei padarytą žalą. Jei kaltininkas neturi finansinių galimybių atlyginti žalą, arba jei kaltininkas miręs, turi būti konfiskuojamas jo turtas. Tokia atsakomybė turi būti numatyta tiek kyšio gavėjams, tiek ir davėjams – naudą gavusioms verslo grupėms.

6. Tarnybos kovojančios su korupcija ir jų vadovai neturi būti pavaldūs ar įtakojami politikų. Jų galios ir veiksmai turi būti įtakojami visuomenės palaikymu, o ne Prezidento, Seimo ar Vyriausybės nurodymais. Taip pat turi būti ir su teismų sistema bei prokuratūra. Šiose tarnybose dirbantiems pareigūnams turi būti nustatyti aukšti etikos standartai. Pačios tarnybos turi būti aprūpintos visomis priemonėmis reikalingomis efektyviam darbui. Pareigūnų dirbančių šiose struktūrose darbas turi būti gerai apmokamas, atlyginimai turi būti didesni nei tokio pat lygio specialistų dirbančių privačiame sektoriuje. Taip pat šiose tarnybose turi būti taikoma efektyvi skatinimo sistema, bei turi būti sukurtas platus socialinių garantijų kompleksas. Jų darbas turi būti skaidrus ir viešas.

Išvardintos priemonės korupcijos pilnai nepanaikina, bet lemia jos sumažėjimą. Jas reikia taikyti kompleksiškai, kitaip reikiamas rezultatas nebus pasiektas, o atskirais atvejais paskatins dar didesnę korupcijos apimtį.

Atsistatydinusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio premjerui surašytos pažymos apie patirta spaudimą skaidrinant viešuosius pirkimus teisėsaugos institucijos nepamiršo – tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), jį kontroliuoja Generalinė prokuratūra.

Pasak Generalinės prokuratūros atstovų, ikiteisminis tyrimas kovo 9 dieną pradėtas pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl galimo papirkimo, piktnaudžiavimo bei kišimosi į valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Tyrimą atlieka STT, mūsų Organizuotų nusikaltimų tyrimo departamento prokuroras tik kontroliuoja šitą tyrimą. Kol kas nėra konkrečių rezultatų, bet tyrimas nenutrauktas, jis vyksta”, – sakė Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Žemaitytė.

STT atstovų teigimu, D.Kreivio pateikta informacija yra pas prokurorus kartu su Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovo Žydrūno Plytniko pateikta medžiaga.

“Vyksta du tyrimai vienoje byloje. Vienas tyrimas yra dėl VPT pranešimo, o kitas – dėl D.Kreivio pažymos”, – teigė V.Žemaitytė.

Rusijos lyderiai yra remiami mažiausiai, rodo kasmetis populiarumo sąrašas, kurį sudarė George`o Gallupo (Džordžo Gelupo) visuomenės nuomonės institutas, tuo tarpu labiausiai pasitikima, kaip ir anksčiau, JAV vadovybe.

Į sąrašą buvo įtrauktos septynios šalys, tarp jų Vokietija, Japonija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Kinija. Apklausa neidentifikavo konkrečių asmenų, įeinančių į vienos ar kitos šalies vadovybę.

Apklausęs vidutiniškai 1 tūkst. žmonių nuo 15 metų iš 116 valstybių “Galup” išsiaiškino, kad labiausiai pasitikima Amerikos vadovybe: pasitikėjimas čia sudarė 47 proc., truputį mažiau nei 2009 metais.

40 proc. ribą pasiekė tik Vokietija, o Rusija atsidūrė paskutinėje vietoje su 27 procentais. “Gallup” duomenimis, labiausiai lojalios Rusijai yra jos kaimynės, tarp jų Ukraina ir Mongolija.

Priešpaskutinėje vietoje yra Kinija, surinkusi per apklausą 31 proc. balsų.

Didžiausius įvertinimus dauguma šalių gavo iš respondentų Afrikoje.

Bendrovės “Gemius” interneto rinkos tyrimo “gemiusAudience” duomenimis, sausį augo visų populiariausių Lietuvos naujienų portalų lankytojų skaičius. Sparčiausiai daugėjo naujienų portalo 15min.lt skaitytojų – jų buvo 4,8 proc., t.y 34,4 tūkst. daugiau nei gruodį. Tuo metu Lrytas.lt sulaukė 20,6 tūkst, Alfa.lt – 7,4 tūkst., Delfi.lt – 5,2 tūkst., Balsas.lt – 3,6 tūkst. lankytojų daugiau.

“Informacijos kiekis internete nuolat auga, atsiranda naujų techninių galimybių perduoti ne tik tekstines, bet ir vaizdines geros kokybės žinias. Taip pat – plečiasi galimybės jas skaityti ir žiūrėti ne tik kompiuterių, bet ir išmaniųjų įrenginių ekranuose, – sako bendrovės “15 min” vadovas Tomas Balžekas, – Todėl nenuostabu, jog vis daugiau žmonių naujienų poreikį patenkina internete, nes taip yra greičiau, paprasčiau ir patogiau”.

Sausį portalą 15min.lt savo mobiliuosiuose ir išmaniuosiuose telefonuose atsivertė 79 tūkst. skaitytojų, t.y. 15 proc. daugiau nei gruodį. 14 min. 44 s. – tiek laiko vidutiniškai sausį praleido 15min.lt lankytojai, 260 tūkst. kartų atsivertę gyvų žinių portalą savo telefone.

Pirmąjį šių metų mėnesį kilo ir naujienų skaitymo internete intensyvumas: portalas 15min.lt atverstas 31,8 mln. kartų, t.y. 5,8 mln. daugiau nei 2010 m. gruodį. Delfi.lt skaitytojai atsivertė 17,7 mln. kartų daugiau, Lrytas.lt – 8 mln., Alfa.lt – 2,5 mln., Balsas.lt – 0,3 mln. kartų daugiau.

Reklamos užsakovus turėtų džiuginti ir ilgėjantis lankytojų praleidžiamas laikas naujienų portaluose. Delfi.lt skaitytojai sausį portale praleido 2 val. 43 min., Lrytas.lt – 1 val. 45min., 15min.lt – 1 val. 38 min., Alfa.lt – 35 min., Balsas.lt – 25 min.

Pagal realių lankytojų skaičių, dešimties populiariausių šalies interneto svetainių gretose yra penki naujienų portalai (Delfi.lt, Lrytas.lt, 15min.lt, Alfa.lt, Balsas.lt), socialiniai tinklapiai One.lt, Draugas.lt, Supermama.lt bei skelbimų portalai Skelbiu.lt ir Plius.lt.

Darbo portalo www.cvmarket.lt atlikta apklausa parodė, kad lietuviai skeptiškai žiūri į darbą kartu su savo antrąja puse. Iš 933 respondentų, dalyvavusių apklausoje, daugiau nei du trečdaliai nurodė, kad to nenorėtų.

Kas ketvirtas apklausoje dalyvavęs lietuvis nurodė, kad „nė už ką“ nenorėtų dirbti su savo antrąja puse ir tik kas dvidešimtas nurodė, kad apie tai svajoja. Apžvelgiame, kokie privalumai ir trūkumai atsiranda, kai pora dirba tame pačiame darbe.

Privalumai

Daugiau laiko kartu. Esant dideliam darbo tempui, dalis žmonių darbe praleidžia tiek laiko, kad su antrąja puse susitinka tik anksti ryte ir vėlai vakare. Darbas kartu – tai ir vykimas į darbą kartu, pertraukėlės bei, galbūt, bendra veikla.

Sinergija. Jei partneriai gerai vienas kitą supranta ir yra lankstūs, drauge sukuriamas rezultatas būna didesnis, nei dirbant atskirai.

Ekonomija. Dirbant toje pačioje darbovietėje galima vykti tuo pačiu automobiliu – ne tik taupomi pinigai, bet ir saugoma aplinka. Taip pat sumažėja sąskaita už pokalbius telefonu.

Trūkumai

Nesutarimai. Jei abu partneriai yra karšto būdo ir nėra linkę nusileisti, veikla kartu gali sukelti daug konfliktų tiek darbo metu, tiek po jo.

Kas per daug, tas nesveika. Kartu praleisti per daug laiko taip pat nėra gerai. Taip antroji pusė gali pabosti ar tiesiog pradėti erzinti. Be to, dalis žmonių nenori dalintis visomis savo gyvenimo sritimis su antrąja puse, o darbas gali būti ta erdvė, kurioje išsaugomas privatumas.

Pašliję santykiai. Ne visi žmonės geba atskirti romantiškus santykius nuo darbinių. Jei santykiai tampa pernelyg darbiniai, rizikuojama prarasti intymumą, kuris būtinas darnioje poroje. Itin keblu, kai porą darbe sieja viršininko ir pavaldinio rolės.

Kiekviena pora turėtų savarankiškai spręsti, ar darbas kartu jiems yra priimtinas. Tai labai priklauso nuo charakterių suderinamumo.

Premjeras Andrius Kubilius, susipažinęs su FNTT vadovo Vitalijaus Galiaus pateikto tyrimo išvadomis dėl Šiaulių šešėlinių maisto produktų prekeivių apyvartos, sakė esąs “šokiruotas ir nušiurpęs”.

“Esu šokiruotas gavęs šią žinią. Bendrais bruožais žinojome situaciją, bet tikrai nemaniau, kad toks piktybiškas piktnaudžiavimas klesti turgaus prekyvietėse”, – sakė premjeras.

FNTT pateiktoje atlikto tyrimo pažymoje teigiama, kad Šiaulių šešėlinių maisto produktų prekeivių apyvarta per metus siekė 3,5 milijono litų. Tyrėjai išsiaiškino kelias grupes šiauliečių, kurie turgavietės prekeiviams nupirkdavo verslo liudijimus, teikdavo jiems mėsos ir žuvies produktus, o gautas pajamas už realizuotą produkciją, nemokėdami jokių mokesčių į valstybės biudžetą, pasiimdavo sau. Pirminiais duomenimis, šešėlinių maisto produktų prekybos organizatorių apyvarta per praėjusius metus siekė beveik 3,5 milijono litų, o nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio suma siekia iki 800 tūkstančių litų.

FNTT Šiaulių apskrities skyriaus tyrėjų atskleista nusikalstama schema rodo, kad asmenys, siekdami nuslėpti save, kaip ūkinės komercinės veiklos organizatorius ir darbdavius, išskaidydavo bendrą veiklos apyvartą, įgydavo kitų asmenų vardu verslo liudijimus tam, kad būtų išvengta registravimosi PVM mokėtoju. “Įtariama, kad dauguma Šiaulių miesto turgavietėse pagal verslo liudijimus žuvimi, rūkytos mėsos gaminiais, paukštiena ir jos gaminiais prekiaujančių asmenų turi savo “darbdavius”, tai yra asmenis, kurie rūpinasi prekių tiekimu, moka prekiautojams nelegalius atlyginimus, derina tarpusavyje parduodamų prekių kainas, perspėja apie atliekamus arba numatomus atlikti patikrinimus, nustato, kokia dalis prekių gali būti realizuojama be dokumentų”, – rašoma FNTT pažymoje.

Lietuvos vartotojų nuotaikos pernai pastebimai pagerėjo – 2010-ųjų pabaigoje mažėjo žmonių, manančių, kad jų šeimos materialinė padėtis blogės, taip pat nuolat augo skaičius žmonių manančių, kad Lietuvos ekonominė situacija gerės.

Siek tiek lėčiau, bet taip pat mažėja žmonių, ketinančių mažinti savo šeimos vartojimo išlaidas, tvirtina tyrimų bendrovė RAIT, nuo 2009 gegužės skelbianti vartotojų nuotaikos indeksą.

Praėjusių metų gruodį, palyginti su 2009-ųjų gruodžio mėnesiu, vartotojų nuotaikos indeksas padidėjo 15 procentinių punktų ir buvo minus 14 – tai reiškia, kad 14 proc. buvo daugiau neigiamai nei teigiamai nusiteikusių žmonių. Pernai lapkritį indekso vertė buvo padidėjusi iki minus 11-os procentų.

“Akivaizdu, kad lyginant su 2009 metais, 2010 metais Lietuvos gyventojų lūkesčiai bei nuotaikos buvo daug teigiamesnės ir optimistiškesnės. Ypatingai jos pradėjo gerėti rudenį”, – pranešime teigė RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Anot jos, vartotojų nuotaikų gerėjimui įtakos turėjo ir tai, kad žmonės prisitaikė ir išmoko gyventi ekonominio nuosmukio sąlygomis, tačiau antroje metų pusėje optimistines nuotaikas lėmė ir teigiamesnė informacija apie šalies ekonomikos atsigavimą.

“Manau, įtakos turėjo ir tai, kad emigravusių Lietuvos piliečių šeimos pradėjo gauti finansinę paramą iš išvažiavusių šeimos narių”, – sakė I.Nausėdienė.

Vartotojų nuotaikos indeksas matuoja vartotojų gyvenimo kokybės, materialinės padėties bei vartojimo pokyčius. Neigiamas jis buvo per visą jo skelbimo istoriją, o pernai gruodį ir lapkritį jis buvo didžiausias – po minus 29.

RAIT vartotojų nuotaikos indeksą skaičiuoja kiekvieną mėnesį, apklaususi 1000 Lietuvos gyventojų.

Lietuvai apskundus Europos Komisijai Rusijos dujų koncerną “Gazprom” ir tikintis Komisijos tyrimo, “Gazprom” atstovas pareiškė, kad koncernas “pasirengęs bet kuriems tyrimams”.

“Gazprom” įsitikinęs, kad savo veiklą Lietuvos rinkoje vykdo paisydamas įstatymų ir rinkos principų”, – “Verslo žinioms” teigė “Gazprom” valdybos pirmininko atstovas Sergejus Kuprijanovas.

“Gazprom” atstovas taip pat patikino, esą koncernas iki šiol iš oficialių Lietuvos atstovų nėra gavęs jokių pretenzijų dėl Lietuvai tiekiamų dujų kainodaros.

Gamtinių dujų kaina Lietuva yra nustatoma pagal suderintą formulę, atsižvelgiant į “naftos krepšelio” vertę ir šalies kuro balansą. Šis kainodaros būdas, “Gazprom” atstovo požiūriu, yra grįstas rinkos principais ir Europoje taikomas daugiau nei tris dešimtmečius.

“Todėl pareiškimai, esą dėl to (kainodaros principų – red.) randasi “Gazprom” piktnaudžiavimų, yra nekorektiški”, – teigė S.Kuprijanovas.

Advokatė Lina Darulienė teigia, kad Lietuvos skundo nagrinėjimas gali trukti kelerius metus, nes EK neturi prievolės jį išnagrinėti per apibrėžtą terminą.

“EK šiuo atveju turėtų nustatyti, ar “Gazprom” dominuoja Baltijos šalių rinkose. Veikiausiai čia išsamios analizės neprireiktų, nes tai akivaizdu”, – “Verslo žinioms” komentavo advokatų kontoros “Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai” advokatė.

Anot jos, nustačiusi dominavimą EK turėtų nustatyti poveikį konkurencijai ir prekybai tarp šalių narių – poveikis turi būti ryškus ir reikšmingas. Anot advokatės, EK neturi pareigos tirti visus jai pateiktus skundus, tad Lietuvos skundas gali būti atmestas net nenagrinėtas.

Vyriausybė dar pernai gruodį žadėjo kreiptis į EK, kai , “Gazprom” valdybos pirmininko pavaduotojas Valerijus Golubevas pareiškė, kad dėl dujų sektoriaus pertvarkymo Lietuvoje dujų kaina šaliai, skirtingai nei Latvijai ar Estijai, nebus mažinama.

Tokius “Gazprom” veiksmus kaip ekonominį šantažą tuomet įvertino premjeras Andrius Kubilius.

Lietuvos pilietinė galia išlieka menka, tačiau po truputį auga, rodo pirmadienį paskelbtas tyrimas, kuriame vertintas aktyvumas tokiose srityse kaip aukojimas labdarai, dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkose ar domėjimasis politinėmis naujienomis.

2010-ųjų Lietuvos visuomenės pilietinės galios indeksas – 35,5 iš 100 galimų. Palyginus su trejų ankstesnių metų duomenimis, nuo 2007-ųjų bendra Lietuvos politinė galia nežymiai stiprėjo – išaugo 1,6 balo, parodė Pilietinės visuomenės instituto užsakymu visuomenės nuomonės ir tyrimų centro “Vilmorus” atliktas tyrimas.

Labiausiai stiprėjo pilietinio aktyvumo rodiklis – per ketverius metus gyventojų aktyvumas išaugo nuo 27,4 iki 37,8 balų iš 100 galimų.

Daugiausia Lietuvos gyventojų dalyvauja trijose pilietinėse veiklose – aukoja labdarai (56 proc.), eina į aplinkos tvarkymo talkas (50 proc.), dalyvauja vietos bendruomenės veikloje (34 procentai). Tačiau jose dalyvauja kiek mažesnė jaunimo dalis – atitinkamai 48, 45 ir 26 procentai.

Institutas atkreipia dėmesį, kad šiek tiek daugiau pilietinės galios nei vidutiniškai turi jaunimas nuo 15 iki 29 metų. Jaunimo pilietinės galios indeksas 2010 metais buvo 38,9 balo.

Jaunimas taip pat optimistiškiau vertina piliečių galią paveikti visuomenei svarbius sprendimus – jaunimo pilietinės galios suvokimo indeksas yra 56,5 balo, o atitinkamas visos visuomenės indeksas – 47 balai iš 100 galimų.

Be to, jaunuoliai dažniau nurodė, kad imtųsi spręsti vietinės reikšmės problemas, pavyzdžiui, kenksmingų atliekų perdirbimo gamyklos problemą.

Kita vertus, jaunimas mažiau nei visa visuomenė domisi politinėmis naujienomis. Jas kasdien svarbu sužinoti penkiems iš 10 jaunų žmonių, tuo metu visoje visuomenėje jomis kasdien domisi septyni iš 10 žmonių.

Jaunuoliai ir dalyvavimą rinkimuose dažniau laiko neprasminga veikla – jie dažniau nurodo neketinantys dalyvauti rinkimuose, sako instituto ekspertė Rūta Žiliukaitė.

Jaunimas taip pat rečiau teisingai atsakė į klausimus apie Lietuvos politinę sistemą. Keturi iš 10 jaunų žmonių galėjo nurodyti, kokia Lietuvos politinė partija laimėjo pastaruosius rinkimus į Seimą bei pozicionuoti šią partiją kairės – dešinės skalėje.

Nors moksleiviai ir studentai yra mažiau politiškai išprusę, instituto ekspertė politologė Ainė Ramonaitė pastebi, kad bendrai visuomenėje politinis išprusimas yra aukštas. Labiausiai apie politiką nusimano kaimo gyventojai, vyresni, aukštąjį ar aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės.

Tačiau A.Ramonaitė sako, kad politinis išprusimas ir dalyvavimas politikoje dažnai nesusiję.

“Nėra esminių problemų su bendruoju Lietuvos gyventojų politiniu išsprusimu, išskyrus jaunimą. Tas išprusimas lyg neduoda to rezultato, kurio norėtume, ir neveda į politinį aktyvumą. Politinė galia priklauso nuo pasitikėjimo savo kompetencija ir pasitikėjimo savo galia jausmo. (…) Jei neišprusę tie, kurie dalyvauja, – kokios pasekmės to dalyvavimo?”, – retoriškai klausė A.Ramonaitė.

Pasak jos, išlieka stiprus įsitikinimas tuo, kad “valstybė neprisileidžia paprastų žmonių”.

Instituto vadovas Darius Kuolys pastebi, jog politikoje toliau gali daugėti “estrados žvaigždžių, pasitikinčių savo galiomis, bet stokojančių išprusimo”.

Pernai gruodį apklausta apie 1000 žmonių nuo 15 iki 74 metų.

Dabar lietuviai be jokių apribojimų gali emigruoti ne tik į Jungtinę Karalystę, Airiją, ar Ispaniją, bet jau ir į Vokietiją bei į daugumą kitų ES valstybių. Tad nusprendėme pasidomėti, kiek šalies gyventojų dabar turi ketinimų emigruoti.
Iš “Veido” užsakymu tyrimų kompanijos “Prime consulting” atliktos apklausos paaiškėjo, kad jau netrukus emigruoti planuoja 3,8 proc. respondentų, o per ateinančius dvejus metus – 10,6 proc. Dar nemaža dalis yra neapsisprendę – jie lyg ir norėtų išvykti, bet ne visam laikui ir nežinia kada.
Taip pat pasidomėjome, kiek emigrantų, apklausiamųjų vertinimu, grįš į Lietuvą. Pasak “Prime consulting” direktoriaus Sauliaus Olencevičiaus, apklausos rezultatai nuteikia pesimistiškai, nes net 90,8 proc. respondentų mano, kad artimiausiais metais į Lietuvą grįš ne daugiau nei 15 proc. naujosios bangos emigrantų. Kad grįš daugiau nei pusė išvykusiųjų, mano vos 1,2 proc. apklaustųjų.

Ar Jūs turite ketinimų emigruoti iš Lietuvos? (proc.)

Ne    59,4
Norėčiau išvykti, bet ne visam laikui    25
Taip, per ateinančius dvejus metus    10,6
Taip, netrukus    3,8
Nežinau    1,2

Jūsų nuomone, kiek naujosios bangos emigrantų artimiausiais metais grįš į Lietuvą? (proc.)

5–15 proc.    50,6
Vienetai    40,2
20–45 proc.    7,6
Daugiau nei pusė    1,2
Nežinau/Neturiu nuomonės    0,4

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. sausio 3–5 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Tradicinėje apklausoje Metų žmogumi šiemet vėl išrinkta šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Dienraštyje “Lietuvos rytas” penktadienį paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad šalies vadovei 2010-ųjų Metų žmogaus titulą suteikė keturi iš 10 apklaustųjų (39,3 proc.).

Antroje vietoje atsidūrė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra, už kurį pasisakė 8,3 proc. respondentų, trečias liko pedofilijos skandalo centre buvęs Drąsius Kedys su 3,7 proc.

Prezidentė D.Grybauskaitė metų žmogumi išrinkta ir pernai.

Apklausoje svarbiausiu Lietuvos metų įvykiu dauguma gyventojų įvardijo prezidento Algirdo Mykolo Brazausko mirtį, o pasaulyje – Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) ir jo vadovaujamos delegacijos žūtį lėktuvo katastrofoje prie Smolensko.

Pasaulio 2010 metų žmogumi lietuviai išrinko JAV prezidentą Baracką Obamą (Baraką Obamą) (18,8 proc.).

Tradicinį tyrimą atlieka bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai”.