Varšuvoje įvykusioje Judėjimo prieš skurdą konferencijoje buvo paskelbta, kad Lenkijoje 2,1 mln. žmonių gyvena gerokai žemiau skurdo ribos ir kad labiausiai skursta menko išsilavinimo žmonės, vaikai ir kaimų gyventojai, praneša naujienų agentūra PAP.

Pasak Lenkijos vyriausiosios statistikos valdybos gyvenimo sąlygų departamento atstovės Annos Szukielojc-Bienkunskos (Anos Šukeloic-Benkunskos), skurdas pirmiausiai įsisuka į bedarbių, daugiavaikių šeimų ir neįgaliųjų aplinką, ypač – kaimuose ir mažuose miesteliuose.

Ties skurdo riba gyvena apie 7 proc. miestiečių ir 17 proc. kaimo gyventojų. Pažymėta, kad tik 20 proc. labdarai skiriamų Europos Sąjungos lėšų pasiekia tuos žmones, kuriems ta labdara skiriama.

Lenkijos ombudsmenės Irenos Lipowicz (Irenos Lipovič) nuomone, paramos vargšams ir benamiams lėšos turėtų patekti ne tik žinyboms, bet ir nedidelėms organizacijoms.

Jeigu Seimo rinkimai vyktų artimiausią savaitgalį, daugiausia rinkėjų savo balsą atiduotų opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijai, rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” apklausa, kurią šeštadienį skelbia “Lietuvos rytas”.

Šios opozicinės partijos populiarumas, lyginant su ankstesniu mėnesiu, sumenko – už socialdemokratus gruodį balsuotų 15,3 proc. apklausos dalyvių (lapkritį – 19,6 proc.).

Opozicinė Darbo partija, aplenkusi “tvarkiečius”, gautų 11,3 proc. balsų, savo populiarumą kiek padidinę valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 8,8 proc. balsų (lapkritį – 6,4 proc.).

Kita opozicinė partija “Tvarka ir teisingumas”, kurios populiarumas kiek sumenko, gautų 8 proc. balsų.

Kitos partijos neįveiktų 5 proc. rinkimų barjero.

Už Liberalų sąjūdį tvirtino balsuosiantys 4,1 proc. respondentų, už Naująją sąjungą – 3,6 proc., už Valstiečių liaudininkų sąjungą – 1,3 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akciją ir Liberalų ir centro sąjungą – po 1,1 proc., Krikščionių partiją – 0,6 proc., Tautos prisikėlimo partiją – 0,3 proc. apklaustųjų.

20,5 proc. apklausos dalyvių pareiškė, kad per rinkimus nebalsuotų. Dar 21,9 proc. tvirtino nežinantys, kam atiduotų savo balsą.

Artimiausiu metu įsigyti nuosavą arba didesnį būstą planuoja 4,3 proc. gyventojų, dar kiek daugiau nei 2 proc. norėtų nusipirkti sodybą ar butą pajūryje, rodo “Delfi” užsakymu rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” atlikta apklausa.

Maždaug ketvirtadalis lietuvių mano, kad nekilnojamojo turto kainos nesikeis, daugiau nei trečdalis – kiek didės, o per 26 proc. laukia kritimo, rašo naujienų portalas delfi.lt.

Daugiausiai – maždaug 40 proc. – apklausos dalyvių, paklausti, ar artimiausiu metu ketina keisti būstą, tvirtino kad juos tenkina dabartinis, tačiau nėra lėšų jo atnaujinimui arba naujo įsigijimui.

Dar po beveik 14 proc. respondentų sakė neplanuojantys jo keisti, nes jiems per brangu turėti nuosavus namus arba netenkina pasirinkimas. Maždaug 13 proc. žmonių ketina renovuoti jau turimą būstą, o 5 proc. dar laukia kainų kritimo.

Tyrimo duomenimis, apie planus pirkti būstą dažniau kalbėjo 25-45 metų didžiausių pajamų atstovai.Tų pačių charakteristikų respondentai taip pat dažniau nurodė laukiantys dar didesnio kainų kritimo.

Tuo metu vyresni nei 45 metų gyventojai dažniau nusiteikę ateityje renovuoti turimą būstą.

Lietuviai nėra vieningi, kokia ateitis laukia nekilnojamojo turto kainų. Maždaug 34 proc. mano, kad jos kils, per 26 proc. laikosi nuomonės, kad jos kris, ketvirtadalis prognozuoja, kad nesikeis.

Dar kone dešimtadalis respondentų šiuo klausimu nuomonės neturėjo.

Registrų centro Rinkos tyrimų ir duomenų analizės skyriaus vedėjas bei Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas Steponas Deveikis “Delfi” sakė, kad dabar NT rinkoje yra štilis, o atsigavimo reikėtų laukti po kelerių metų.

Registrų centro duomenimis, 2009 metais būstas Vilniuje atpigo 25,8 proc., o likusioje šalies dalyje – 19,8 proc.

Lietuvos gyventojų mirtingumas yra vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos gyventojų, lietuviai taip pat yra tarp mažiausiai besirūpinančių sveika gyvensena europiečių, rodo naujas tyrimas apie ES gyventojų sveikatą ir jos pokyčius.

Lietuvoje tikėtina vyrų gyvenimo trukmė, remiantis 2005 metų duomenimis, yra trumpiausia lyginant su kitomis Bendrijos šalimis ir siekia 65,1 metų. Latvijoje tikėtina vyrų gyvenimo trukmė siekia 65,5, Estija – 67,3 metų. ES vidurkis siekia 74,3 metų.

Anot tyrimo, kurį atliko Europos Komisija ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Lietuvos moterų tikėtina gyvenimo trukmė siekia 77,2 metų, ir tai yra ketvirtas nuo pabaigos rezultatas ES. Latvijoje tikėtina moterų gyvenimo trukmė siekia 76,4 metų, Estijoje – 78,5 metų, visoje ES – 80,8 metų.

Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad mirtingumas Lietuvoje siekia 1 tūkst. 34 mirtis 100 tūkst. gyventojų. Latvija su 1 tūkst. 7 mirtimis yra vienu laipteliu aukščiau už Lietuvą, Estija su 894 mirtimis – šešta nuo galo. ES vidurkis siekia 696 mirtis 100 tūkst. gyventojų. Skaičiuota remiantis 2008 metų arba artimiausių skirtingose šalyse esančios statistikos metų duomenimis.

Lietuva “pirmauja” Europoje pagal mirčių nuo išeminės širdies ligos skaičių, nedaug atsilieka Latvija, Slovakija ir Estija.

Apibendrinant mirčių nuo širdies smūgio skaičių daugiausia jų 100 tūkst. gyventojų tenka Bulgarijoje, po to Rumunijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Pagal mirtis nuo vėžio susirgimų ES “pirmauja” Vengrija, už jos – trys Baltijos šalys, Latvija, Lietuva, Estija.

Tuo tarpu, kaip rodo tyrime naudoti 2008-ųjų arba artimiausių metų duomenys, gera sveikata nepasižymintys lietuviai yra tarp daugiausiai žalingų įpročių turinčių Europos gyventojų.

Rūkančių ES gyventojų vidurkis siekia 24,2 proc., tuo metu Lietuvoje rūko 26,5 proc. gyventojų.

Alkoholio tarp Baltijos šalių daugiausia suvartoja estai – 14 litrų per metu, lietuviai – 12,5, latviai – 10,2 litrų per metus. ES vidurkis – 10,8 litrų vienam, vyresniam kaip 15 metų žmogui.

Pagal viršsvorį ir nutukimą Lietuvai tenka šeštoji vieta nuo pabaigos Europoje, šių problemų turi 19,7 proc. gyventojų. Estijoje, tyrimo duomenimis, yra 18 proc. nutukusių ar viršsvorio turinčių gyventojų, Latvija šis rodiklis siekia 16,9 procento. ES vidurkis siekia 15,5 procento.

Lietuvoje tikėtina vyrų gyvenimo trukmė, remiantis 2005 metų duomenimis, yra trumpiausia lyginant su kitomis Bendrijos šalimis ir siekia 65,1 metų. Latvijoje tikėtina vyrų gyvenimo trukmė siekia 65,5, Estija – 67,3 metų. ES vidurkis siekia 74,3 metų.

Anot tyrimo, kurį atliko Europos Komisija ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Lietuvos moterų tikėtina gyvenimo trukmė siekia 77,2 metų, ir tai yra ketvirtas nuo pabaigos rezultatas ES. Latvijoje tikėtina moterų gyvenimo trukmė siekia 76,4 metų, Estijoje – 78,5 metų, visoje ES – 80,8 metų.

Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad mirtingumas Lietuvoje siekia 1 tūkst. 34 mirtis 100 tūkst. gyventojų. Latvija su 1 tūkst. 7 mirtimis yra vienu laipteliu aukščiau už Lietuvą, Estija su 894 mirtimis – šešta nuo galo. ES vidurkis siekia 696 mirtis 100 tūkst. gyventojų. Skaičiuota remiantis 2008 metų arba artimiausių skirtingose šalyse esančios statistikos metų duomenimis.

Lietuva “pirmauja” Europoje pagal mirčių nuo išeminės širdies ligos skaičių, nedaug atsilieka Latvija, Slovakija ir Estija.

Apibendrinant mirčių nuo širdies smūgio skaičių daugiausia jų 100 tūkst. gyventojų tenka Bulgarijoje, po to Rumunijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Pagal mirtis nuo vėžio susirgimų ES “pirmauja” Vengrija, už jos – trys Baltijos šalys, Latvija, Lietuva, Estija.

Tuo tarpu, kaip rodo tyrime naudoti 2008-ųjų arba artimiausių metų duomenys, gera sveikata nepasižymintys lietuviai yra tarp daugiausiai žalingų įpročių turinčių Europos gyventojų.

Rūkančių ES gyventojų vidurkis siekia 24,2 proc., tuo metu Lietuvoje rūko 26,5 proc. gyventojų.

Alkoholio tarp Baltijos šalių daugiausia suvartoja estai – 14 litrų per metu, lietuviai – 12,5, latviai – 10,2 litrų per metus. ES vidurkis – 10,8 litrų vienam, vyresniam kaip 15 metų žmogui.

Pagal viršsvorį ir nutukimą Lietuvai tenka šeštoji vieta nuo pabaigos Europoje, šių problemų turi 19,7 proc. gyventojų. Estijoje, tyrimo duomenimis, yra 18 proc. nutukusių ar viršsvorio turinčių gyventojų, Latvija šis rodiklis siekia 16,9 procento. ES vidurkis siekia 15,5 procento.

Per trejus metus labiausiai suprastėjo Lietuvos penkiolikmečių matematinio raštingumo pasiekimai, parodė Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas (PISA).

Pasiekimai taip pat truputį pablogėjo skaitymo, bet šiek tiek pagerėjo gamtamokslinio raštingumo srityje.

Penkiolikmečių matematikos gebėjimų vertinimas Lietuvoje, lyginant su 2006 metais atliktu tyrimu, sumenko devyniais taškais, skaitymo – dviem, o gamtamokslinio raštingumo padidėjo trimis taškais.

“Neženklūs pokyčiai, bet netenkinantys mūsų. Pažangos per pastaruosius trejetą metų nepasiekta. (…) Rezultatai nėra geri, ir tą mes pripažįstame”, – pristatydamas tyrimo rezultatus žurnalistams antradienį sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Visose trijose srityse Lietuvos penkiolikmečių pasiekimai mažesni nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vidurkis.

EBPO duomenimis, 2009 metais Lietuvos paauglių skaitymo gebėjimai įvertinti 468 taškais, kai vidurkis siekia 493, matematinio raštingumo – 447 (EBPO vidurkis – 496), gamtamokslinio raštingumo – 491 (vidurkis – 501).

Visose srityse pirmaujantis Šanchajus pagal skaitymo gebėjimus įvertintas 556, matematinio raštingumo srityje – 600, gamtamokslinio – 575 taškais. Lietuvą visose srityse lenkia Latvija ir Estija.

Specialistai atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje ir taip buvęs didelis atotrūkis tarp mergaičių ir berniukų pasiekimų skaitymo srityje pernai dar labiau išaugo, tuo metu matematiką geriau išmano berniukai.

Specialistai taip pat pabrėžia, jog Lietuvos paaugliai žemiausio lygio užduotis atlieka panašiai kaip ir jų bendraamžiai kitose šalyse, bet jiems gerokai prasčiau sekasi susidoroti su aukščiausio lygio užduotimis.

Anot ministro, tarp ne pačių pažangiausių rezultatų priežasčių yra ugdymo turinys, aplinka ir pedagogų pasiruošimas. Esą per pastarąjį dešimtmetį menkai keitėsi ugdymo procesas, į jį nepakankamai buvo įtraukti pedagogai ir tėvai.

“Artimiausios pastarojo meto veiklos kryptys, darbai – stiprinti mokyklų savarankiškumą ir atsakomybę, ne tik deramai finansuoti mokyklas, bet ir reikalauti rezultatų, išsivaduoti nuo formalaus fasadinio popierinio švietimo sistemos veiklos pobūdžio”, – kalbėjo G.Steponavičius.

2009 metais atliktame tyrime dalyvavo 74 šalys, kol kas gauti duomenys iš 65 valstybių.

Šiemet šalies žiniasklaidoje dažniausiai buvo cituojamas SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Tai paaiškėjo rinkos tyrimų bendrovei “SIC Gallup Media”/TNS atlikus tyrimą.

Bankų analitikų pasisakymai sudarė 18,5 proc. bendro nuomonės lyderių iš tirtų verslo sektorių citatų skaičiaus. Į dažniausiai cituojamų įmonių atstovų penketuką pateko G.Nausėda, Rimantas Rudzkis ir Jekaterina Rojaka iš “DnB Nord” banko, Petras Masiulis iš “Tele2″ ir Arvydas Jacikevičius iš SEB banko, pranešė “SIC Gallup Media”/TNS.

“Šįkart koncentravomės į tris verslo sektorius – bankininkystės, draudimo ir telekomunikacijų. Kaip rodo mūsų patirtis, būtent šios srities įmonės mūsų šalyje daugiausia investuoja į komunikacijos valdymą”, – sakė “SIC Gallup Media”/TNS direktorius Gytis Juodpusis.

Vertinant atskiras kompanijas, daugiau nei 40 proc. žiniasklaidoje minėtų nuomonės lyderių iš tirtų sektorių citatų priklausė didžiųjų bankų – SEB bankui, “Swedbank” ir “DnB Nord” – atstovams.

Vienam bankui Lietuvos žiniasklaidos erdvėje vidutiniškai atstovauja 30 asmenų, telekomunikacijų bendrovei – 17, draudimo įmonei – 10 asmenų. Pagal šį rodiklį į pirmąjį penketuką patenka “Swedbank”, SEB bankas, “DnB Nord”, bendrovė “Lietuvos draudimas” ir Ūkio bankas.

Iš visų tyrime vertintų kompanijų beveik trečdalio nuomonės lyderiai yra bendrovių vadovai – dažniausiai cituojami vadovai buvo P.Masiulis, Raimondas Baranauskas (“Snoras”), Antanas Danys (“Swedbank”), Asta Ungulaitienė (“Aviva Lietuva”) ir Antanas Zabulis (“Omnitel”).

Tyrimo metu buvo analizuojama 34 bendrovių, veikiančių bankininkystės, draudimo ir telekomunikacijų sektoriuose, atstovų komunikacija 2010 metų sausio-spalio mėnesiais.

Ekologiškus produktus nuolat arba kartais perka beveik pusė Lietuvos gyventojų.

7,6 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad perka ekologiškus produktus nuolat, 39,3 proc. – kartais, o 15,4 proc. – tik kartą ar kelis, parodė tyrimų bendrovės “Rait” apklausa. 33,4 proc. respondentų teigė tokių produktų neperkantys.

“Akivaizdu, kad ekologiški produktai Lietuvoje populiarėja. Nors dar nedaug Lietuvos gyventojų ekologiškus produktus perka nuolatos, tačiau dauguma žmonių juos vertina teigiamai”, – pranešime teigė “Rait” valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Pasak jos, vyrauja nuomonė, kad ekologiški produktai yra sveikesni, neturi konservantų, yra draugiški aplinkai.

“Mažesnė dalis apklaustųjų mano, kad ekologiški produktai yra mados dalykas, leidžiantis verslininkams pasipelnyti, arba kad tai prabangos prekė. Todėl tikėtina, kad ekologiškų produktų vartojimas ateityje augs”, – prognozavo I.Nausėdienė.

Tyrimas parodė, jog gyventojai iš ekologiškų kol kas daugiausia perka tik maisto produktus – tik 11,3 proc. jų pirko ekologiškas kosmetikos ir higienos priemones, 9,5 proc. – švaros priemones buičiai.

Šių metų rugsėjo 2-14 dienomis apklausti 1025 nuolatiniai Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74

metų amžiaus.

Jeigu Seimo rinkimai vyktų artimiausią savaitgalį, beveik 40 proc. piliečių prisipažino neitų balsuoti arba teigė nežinantys, kurios partijos vertos jų pasitikėjimo.

Didžioji dalis atėjusiųjų balsuoti savo balsą atiduotų opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijai, rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” reprezentatyvi apklausa, kurią skelbia dienraštis “Lietuvos rytas”.

Už socialdemokratus žada balsuoti 19,6 proc. apklausos dalyvių.

Opozicinė partija “Tvarka ir teisingumas” gautų 11,8 proc. balsų, taip pat opozicijoje esanti Darbo partija turi 10,8 proc. simpatikų.

Dabartiniai valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai galėtų tikėtis 6,4 proc. balsų.

Kitos partijos neįveiktų 5 proc. rinkimų barjero.

Už Liberalų sąjūdį tvirtino balsuosiantys 3,8 proc. respondentų, už Naująją sąjungą – 2,5 proc., už Valstiečių liaudininkų sąjungą ir Krikščionių partiją – po 1,1 proc., už Liberalų ir centro sąjungą – 0,9 proc., Tautos prisikėlimo partiją – 0,4 proc. apklaustųjų.

22,5 proc. apklausos dalyvių pareiškė, kad per rinkimus nebalsuotų. Dar 17,3 proc. tvirtino nežinantys, kam atiduotų savo balsą.

Lietuva yra tarp trečdalio Europos Sąjungos (ES) šalių, kurių politinis elitas Rusiją laiko grėsme valstybės saugumui, rodo šį mėnesį paskelbti tyrimo rezultatai.

Didžiausiomis grėsmėmis daugelyje Europos šalių laikoma ekonominė krizė.

Ataskaitą paskelbusi Europos užsienio santykių taryba (ECFR) aiškinosi užsienio politikos elito nuomonę – autorių teigimu, paimta 250 interviu ir analizuoti nacionalinio saugumo dokumentai.

Atsakant į klausimą “Su kokiomis saugumo grėsmėmis dabar susiduria jūsų valstybė?”, Rusiją įvardijo devynios valstybės. Daugiausia iš jų yra Rytų ir Vidurio Europos regione – tai Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Bulgarija, taip pat ilgą sieną su Rusija turinti Suomija bei dvi Vakarų Europos šalys – Austrija ir Ispanija.

Vis dėlto, nepaisant tokio pasiskirstymo, tyrimo autoriai tvirtina, kad pasidalijimas į “naująją” ir “senąją” Europą dabar nebėra toks aktualus kaip prieš penkerius metus.

“Skirtumų dėl to, kaip elgtis su Rusija, sumažėjo (…). Baltijos šalys pakeitė savo poziciją: mūsų tyrime latviai mažiau nerimavo dėl Rusijos keliamų problemų nei dėl savo vyriausybės galimybių pačiai netinkamai elgtis dvišaliuose santykiuose. Dramatiškiausia tai, kad Lenkija, kuri kadaise buvo vadinama nauja Šaltojo karo kovotoja dėl aršaus požiūrio į Maskvą, dabar dirba su Vokietija – Rusijos strategine partnere – ieškodama tinkamų ingredientų ES politikai Rusijos atžvilgiu”, – rašoma tyrimo išvadose.

Visoje Europoje vyrauja nuomonė, kad didžiausią pavojų saugumui kelia ekonominė krizė. Ją grėsme laikė 25 šalys iš 27, įskaitant Lietuvą. Krizės neigiamų pasekmių nesibaimina tik Belgija ir Italija.

Įdomu tai, kad Vilniuje manoma, jog grėsmę saugumui taip pat kelia nekontroliuojama migracija – tokia pozicija vyravo dar 10 šalių.

Iš kitų tyrimo autorių pasiūlytų pasirinkimų Lietuvos politinis elitas nemato grėsmės šalies saugumui dėl masinio naikinimo ginklų plitimo, įskaitant Irano problemą (grėsmę matė 12 šalių), terorizmo (10), nestabilių valstybių, įskaitant problemas Afganistane ir Pakistane (8), energetikos šaltinių išeikvojimo ir konkurencijos dėl išteklių (10), klimato kaitos (11) ir Kinijos (2).

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje manoma, kad užtikrinant Europos saugumą iš tarptautinių organizacijų svarbiausią vaidmenį vaidina NATO. Tokios nuomonės laikomasi 11-oje ES šalių.

Europos Sąjungą svarbiausia organizacija saugumui užtikrinti laiko devynios valstybės, o septyniose šalyse manoma, kad NATO ir ES reikšmė yra vienoda. Nė vienoje valstybėje nemanoma, kad Europos saugumui užtikrinti svarbiausia yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), kuriai kitąmet pirmininkaus Lietuva, ar Jungtinės Tautos.

Išanalizavę pasikeitusią saugumo situaciją, Europos užsienio santykių tarybos ekspertai siūlo dėl saugumo klausimų pradėti diskutuoti neformaliame trišaliame ES, Rusijos ir Turkijos forume.

Ekspertai daro išvadą, jog JAV nebeskiria daug dėmesio Europos vidaus saugumui. Jie argumentuoja, esą tai demonstruoja Baracko Obamos (Barako Obamos) neatvykimas paminėti Berlyno sienos žlugimo dvidešimtmečio.

Brito Marko Leonardo vadovaujamo tyrimų cemtro nuomone, Vašingtonas nuo Europos reikalų atsitraukė ir dėl to, kad yra pernelyg užsiėmęs su Afganistanu, Iranu ir Kinija.

“Siekdamos sustiprinti saugumą Europoje, ES valstybės narės turėtų pasinaudoti teigiamu impulsu, kurį suteikė Amerikos perkrovimo politika ir Rusijos naujoji Westpolitik, ir paremti Rusijos įtraukimą į JAV inicijuotą bendrą priešraketinės gynybos skydą”, – rašoma studijoje.

Populiariausia politikė Lietuvoje yra prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau ją geriausia atstove laikančių per mėnesį sumažėjo 3,4 proc.

Tai rodo spalio 1-11 dienomis surengta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” reprezentatyvi apklausa, ją skelbia dienraštis “Lietuvos rytas”.

41,6 proc. respondentų teigė, kad D.Grybauskaitė geriausiai atstovauja jų interesams. Rugsėjį analogiškoje apklausoje taip teigiančių buvo 45,2 proc.

Antroje vietoje gerokai atsilikusi nuo valstybės vadovės reitingo lentelėje yra Seimo pirmininkė Irena Degutienė, ją, kaip geriausiai rinkėjų interesams atstovaujančią visuomenės veikėją, nurodė 9,7 proc. apklaustųjų.

Opozicinės socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius surinko 7,6 proc., partijos “Tvarka ir teisingumas” vadovas europarlamentaras Rolandas Paksas – 5 proc., Seimo narys “tvarkietis” Julius Veselka – 4,7 proc., Darbo partijos lyderis europarlamentaras Viktoras Uspaskichas – 3,6 proc. simpatijų.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vedlį premjerą Andrių Kubilių geriausiu atstovu laiko 3 proc., parlamentarą “tvarkietį” Valentiną Mazuronį – 2,8 proc., Seimo narį socialdemokratą Česlovą Juršėną – 2,5 proc. respondentų.

Kiti politikai ir visuomenės veikėjai gavo po mažiau nei 2 proc. apklausos dalyvių balsų.

Lietuvoje vidutinės namų ūkio pajamos yra beveik 2 tūkst. litų, tačiau net ketvirtadalis namų ūkių gauna mažesnes kaip 1 tūkst. litų pajamas, rodo naujausias banko “Swedbank” tyrimas.

“Net ketvirtadalio namų ūkių pajamos yra iki 1 tūkst. litų”, – ketvirtadienį pristatydama tyrimą sakė “Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

O.Bložienė BNS teigė, jog beveik dešimtadalis gyventojų, kurie turi finansinių įsipareigojimų, neturi su darbo santykiais susijusių pajamų. Pasak jos, tokie gyventojai – pensininkai, bedarbiai ir namų šeimininkės – gali patirti finansinių sunkumų.

Tyrimas atskleidė, jog finansinių įsipareigojimų turi 19 proc. bedarbių, 10 proc. pensininkų ir 22 proc. namų šeimininkių.

Daugiau nei 2,5 tūkst. litų pajamas gauna tik 21,7 proc. Lietuvos namų ūkių, 1-2,5 tūkst. litų – 53,6 proc. Pasiturinčiais (3,4 tūkst. litų vidutinės namų ūkio pajamos) save laikė tik 1 proc. respondentų, skurdžiais (1,2 tūkst. litų) – 14,2 procento.

Tyrimas parodė, jog vidutinės namų ūkio pajamos siekia 1922 litus, vienam nariui (namų ūkiui vidutiniškai tenka 2,57 gyventojo) tenka vidutiniškai 838 litai pajamų (prieš dvejus metus – 927 litai).

Pasak O.Bložienės, gyventojai prisitaikė prie sunkmečio ir apkarpė savo išlaidas. “Swedbank” analitikė pastebėjo, jog per dvejus metus Lietuvoje išaugo būsto išlaikymo išlaidos, ir gyventojai, nesugebėdami išlaikyti nuosavo būsto, renkasi nuomą.

Tyrimo duomenimis, namų ūkio išlaidos Lietuvoje siekia vidutiniškai 1637 litus.

Pasak O.Bložienės, didžiausią išlaidų dalį gyventojai ir toliau skiria maistui ir nealkoholiniams gėrimams (34 proc.), būsto išlaikymui (17 proc.), išlaidoms transportui bei kurui (8 proc.).

Tyrimą rugsėjį atliko bendrovė “Spinter tyrimai”, kuri apklausė 1 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Lietuva pagal spaudos laisvę pasaulyje šiemet, kartu su Danija ir Japonija, dalijasi 11-13 vietomis tarp 178 valstybių, teigiama trečiadienį tarptautinės žurnalistų organizacijos “Reporteriai be sienų” (Reporters sans frontieres) paskelbtame tyrime.

2009 metais Lietuva tarp 175 valstybių buvo 10-a.

Laisviausia spauda, RSF tyrėjų nuomone, yra Suomijoje, Islandijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje ir Šveicarijoje – visos šios valstybės įvertintos 0 balų, atspindinčiu mažiausius spaudos laisvės suvaržymus.

Spaudos laisvė Lietuvoje šiemet įvertinta 2,5 balo, tuo tarpu 2009 metais šis vertinimas buvo 2,25 balo.

Tarp trijų Baltijos valstybių šiemet geriausiai įvertinta Estija: 2 balai ir 9-a vieta. 2009-aisiais Estija su 0,5 balo pagal spaudos laisvę pasaulyje užėmė 6-ąją vietą.

Latvijos vertinimas šiemet pablogėjo nuo 3 balų iki 8,5, šiemet Latvija dalijasi 30-31 vietą, kartu su Trinidadu ir Tobagu. Pernai Latvija, su Austrija ir Naująja Zelandija, dalijosi 13-15 vietomis.

Paskutiniąsias tris spaudos laisvės indekso vietas jau kelintus metus iš eilės dalijasi Turkmėnistanas, Šiaurės Korėja ir Eritrėja.

Spaudos laisvės indeksą RSF naudodami klausimyną, kuriame įvertinami 43 spaudos laisvės kriterijai. Pirmą kartą spaudos laisvės indeksą ši organizacija paskelbė 2002 metais.