Net 54 proc. oficialaus darbo neturinčių asmenų gauna su įvairia darbine veikla susijusių pajamų, atskleidė “Swedbank” Asmeninių finansų instituto užsakymu bendrovės “Spinter tyrimai” atliktas tyrimas.

idžiausią šių pajamų dalį sudaro pajamos iš atsitiktinių darbų Lietuvoje (tokių pajamų gauna 32 proc. nedirbančių namų ūkių narių), o 18 proc. bedarbių dirba nuolatinius arba reguliarius, tačiau nelegalius darbus. Dar po 6 proc. bedarbių pajamų gauna, kaip prisipažįsta, iš savo versliuko (t.y. nesamdomo darbo) ir iš trumpalaikių darbų užsienyje.

“Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo pabaigoje šalyje buvo 309 tūkst. registruotų bedarbių. Nedarbo draudimo išmokas gavo tik kiek daugiau nei 15 proc. iš jų. Taigi, šis tyrimas pateikė aiškų atsakymą į iki šiol atvirą buvusį klausimą, iš kokių lėšų gyvena be nedarbo išmokų likę bedarbiai, o dažnai – ir jų šeimų nariai. Mat trečdalyje namų ūkių, kuriuose gyvena bedarbis, nedirba ir reguliarių pajamų negauna nė vienas namų ūkio narys”, – tyrimo rezultatus pristato “Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Remiantis tyrimo rezultatais, statistinio darbo neturinčio namų ūkio nario pajamos susideda iš 23 proc. sudarančios nedarbo išmokos, dar 24 proc. prisideda iš kitų socialinių pašalpų, o didžiausią dalį – 36 proc. – šių pajamų sudaro kitų šeimos narių ar giminaičių parama. Likę 17 proc. yra nelegaliai uždirbti.

“Reikia pabrėžti, kad pajamos iš nelegalaus darbo beveik trečdaliui (29 proc.) bedarbių sudaro didžiausią jo finansinių pajamų dalį. Tyrimo atskleista realybė skatina daryti prielaidą, jog gaudami nedarbo išmoką ir dar nelegaliai užsidirbdami daugelis žmonių jaučiasi saugesni ir finansiškai tvirtesni, nei jaustųsi oficialiai įsidarbinę”, – sako O. Bložienė.

62 proc. neoficialų darbą turinčių bedarbių bei gyvenančių su tokiu bedarbiu arba tokį bedarbį pažįstančių asmenų sako, kad legaliai šie bedarbiai neįsidarbina, nes to nenori darbdavys. Be to, 35 proc. pripažįsta, kad nuo oficialaus įsidarbinimo sustabdo ir nenoras netekti kitų pajamų ar socialinių lengvatų, dar tiek pat – kad tai tiesiog neapsimoka, nes įsidarbinus legaliai būtų mokama mažesnė alga.

Populiariausia veikla tarp atsitiktiniais samdomais darbais užsiimančių ir nuolatinius ar reguliarius, bet neoficialius darbus turinčių bedarbių yra statyba ir remonto darbai (tuo užsiima atitinkamai 30 ir 28 proc.). Tuo tarpu nelegalių versliukų savininkai dažniausiai užsiima naudotų automobilių prekyba ir remontu (35 proc.), 24 proc. – smulkia prekyba, 19 proc. gabena prekes iš užsienio, statybų ir remonto srityje darbuojasi 17 proc.

“87 proc. versliukų savininkų įmonės neregistruoja ar verslo liudijimo neįsigyja dėl per didelių mokesčių, o 46 proc. priežastimi įvardija ir tai, kad legalizavus veiklą netenkama socialinių pašalpų ir lengvatų”, – priežastis, kodėl bedarbiai nelegalizuoja savo verslo, vardija O. Bložienė.

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad daugeliu atveju šiems asmenims gali tiesiog trūkti informacijos: 47 proc. mano, kad verslo apskaita ir administravimas yra pernelyg sudėtinga, kiti baiminasi to, kad sudėtinga pradėti ar nutraukti veiklą (atitinkamai 15 ir 21 proc.), o 17 proc. apskritai nežino, ko reikėtų imtis norint pradėti legalų verslą.

Oficialaus darbo neturinčių darbingų šalies gyventojų pajamų struktūros bei realios darbinės elgsenos tyrimą “Swedbank” Asmeninių finansų instituto užsakymu 2010 m. liepos mėn. atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai”. Tyrimo metu iš viso apklausti 2003 respondentai nuo 18 iki 75 m., iš jų – 435 darbingo amžiaus darbo neturintys asmenys arba su jais gyvenantys viename namų ūkyje.

Tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės “Hay Group” atliktas Europos aukščiausio lygio vadovų atlyginimų tyrimas rodo, kad šiais metais didėjo aukščiausio lygio vadovų atlyginimų kintami priedai.

Tyrimo duomenimis, didžiausiųjų įmonių aukščiausio lygio vadovų bazinio atlyginimo pokytis visoje Europoje buvo 1,2 proc. mažesnis už infliaciją. Belgijoje, Rusijoje, Ispanijoje ir Šveicarijoje atlyginimai vadovams augo labiau nei infliacija. Tyrimo metu paaiškėjo, kad bazinis aukščiausių vadovų atlyginimas didžiosiose Europos įmonėse vidutiniškai sudaro tik iki 40 proc. viso atlyginimų paketo (kitą dalį sudaro trumpalaikiais ir ilgalaikis skatinimas ), o tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, jis tesiekia apie 25 proc. viso atlyginimo paketo.

Tyrimas, kuriame dalyvavo 257 iš 500 didžiausių pagal rinkos kapitalizaciją Europos įmonių (pagal “Financial Times” sudarytą sąrašą), parodė, kad aukščiausio lygio vadovų bazinio atlyginimo realioji vertė daugelyje Europos valstybių krito. Aštuoniose iš 11 šalių bendrovės tai kompensavo vėl pradėdamos mokėti kasmetines pinigines premijas ir taip didindamos bendrąjį atlyginimą.

“Daug kas tikėjosi, kad bankų krizė ir sunkmetis kardinaliai pakeis vadovų atlyginimus. Tačiau šis scenarijus nepasiteisino – daugelyje šalių, nepaisant ekonominės situacijos visas jų atlyginimo paketas išaugo”, – sakė “Hay Group” generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songinaitė.

Lietuvoje vadovai geriau apmokami negu kitose Baltijos šalyse

Pernai “Hay Group” Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad bazinis aukščiausiojo lygio vadovų atlyginimas Lietuvoje yra 11 proc. didesnis nei bendrai visa Baltijos šalių aukščiausio lygio vadovų atlyginimų rinka, Estijoje – 3 proc. mažesnis, o Latvijoje – 9 proc. mažesnis. Visas atlyginimas, įskaitant išmokėtas premijas bei priedus, taip pat yra aukščiausias Lietuvoje – jis 12 proc. didesnis, Estijoje 1 proc. mažesnis, o Latvijoje 9 proc. mažesnis nei bendra trijų šalių aukščiausio lygio vadovų atlyginimų rinka.

“Šiais metais atliekamas tyrimas parodys, kaip pagal aukščiausiųjų vadovų atlygį išsirikiuos visos trys Baltijos šalys. Praėjusiais metais aukščiausio lygio vadovų atlyginimai labiausiai augo Estijoje (2,8 proc.), Lietuvoje – 0,8 proc., o Latvijoje sumažėjo 2,1 procento”, – sakė N. Songinaitė.

“Hay Group” didžiausių Europos įmonių aukščiausiųjų vadovų atlyginimų tyrime buvo analizuojama ekonominių ir kitų faktorių įtaka vadovų atlyginimams per paskutinius 12 mėnesių. Jame dalyvavo 257 bendrovių iš 500 didžiausių pasaulio bendrovių sąrašo.Baltijos šalyse “Hay Group” atlieka atskirą aukščiausio lygio vadovų tyrimą, kurio rezultatai skelbiami gruodžio-sausio mėn. Pernai buvo išnagrinėta 574 vadovų atlyginimų paketai iš daugiau nei 300 įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ketvirtadienį pranešė gavęs iš Valstybės saugumo departamento vadinamąsias “12 pažymų”.

“Šios pažymos buvo Seimo prieš ketverius vykdyto parlamentinio tyrimo medžiagos dalimi, su kuria Seimui, vykdančiam parlamentinę kontrolę, nebuvo leista susipažinti. Tai principinis klausimas, kuris negalėjo likti ir neliko be atsakymo”, – pareiškė komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Anot jo, teisę susipažinti su gautais dokumentais turės NSGK nariai, turintys leidimą dirbti su slapta informacija.

NSGK 2006 metais atlikdamas VSD veiklos tyrimą pareikalavo, kad departamentas jiems pateiktų 12 analitinių pažymų, neva atskleidžiančių verslo, interesų grupių daromą įtaką politikams ir valstybės tarnautojams. Buvę VSD vadovai tą padaryti atsisakė, motyvuodami galiojančiais teisės aktais.

Teigiama, kad pažymų pateikimui kelią atvėrė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos.