Lietuvos įsijungimas į Šiaurės Europos elektros rinką “NordPool” ir suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje turėtų paspartinti daugelį dabar tiesiog stringančių energetikos problemų sprendimų, teigia prezidentės patarėjas ekonomikos klausimais Nerijus Udrėnas.

“Esminė kryptis yra aiški – Lietuva turi tapti kaip įmanoma greičiau bendros Europos Sąjungos energetikos rinkos dalimi. Tiek elektros, tiek dujų srityje. Kokiais būdais tą tikslą galima pasiekti, priklauso nuo Vyriausybės”, – interviu “Verslo žinioms” teigė jis.

Anot N.Udrėno, dabar Lietuvai svarbiausias – efektyvumo didinimas.

“Europos Komisijos dokumentai sako, kad pirmiausia reikia mąstyti, kaip optimizuoti energijos vartojimą. Verslo patirtis taip pat sako, kad energijos sąnaudų mažinimas iškart padidina pelno rodiklius labiau nei vieno išlaidų šaltinio pakeitimas kitu”, – tvirtino prezidentės patarėjas.

Jo nuomone, elektros energijos taupymo srityje taupymo potencialas yra mažesnis negu šildymo sektoriaus.

“Pramonė ir iki šiol intensyviai gerino efektyvumą, o gyventojai naudoja sąlygiškai daug mažiau elektrinių buitinių prietaisų negu Vakarų Europos šalyse. Šilumos energijos taupymo proveržio nėra, nes tam reikia labai gerai koordinuoti įvairių institucijų ir gyventojų pastangas. Socialinis gyventojų pasitikėjimo kapitalas yra gana žemas, todėl tai trukdo vienytis bei imtis iniciatyvos”, – sakė N.Udrėnas.

Pasak jo, paramos mechanizmai turi remtis rinkos principais ir vartotojų interesais.

“Kuo didesnio naudingumo siekiama, juo svaresnės investicijos būtinos. Kalbant apie šilumą, kiekvieno namo atvejis yra individualus. Todėl gyventojai turėtų pasirinkti, kuris kelias jiems yra tinkamiausias. Gali būti, kad, gyventojams apsisprendus pasitelkti valstybę, ji galėtų prisiimti atsakomybę – valstybinių institucijų konkurso būdu atrinktos įmonės atliktų darbus, valstybės priežiūra užtikrintų kokybę ir tam tikrą sutaupymo normą. Kartu tokiu atveju reiktų sutarti, kaip sutaupytos energijos sąskaita būtų apmokami atlikti darbai”, – sakė N.Udrėnas.

Norvegija galėtų tiekti dujų Lietuvai, tik tam reikia jungčių, terminalų, kad jos lengviau patektų į rinkas, teigia Prezidentės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas.

“Prezidentės vizito metu į Norvegiją buvo pakankamai detaliai kalbėta su Norvegijos Premjeru Jensu Stoltenbergu (Jens Stoltenberg) apie galimybes gauti dujų iš Norvegijos. Tai sako: be jokių problemų, jie tieks dujų, ir jie dabar vykdo pakankamai daug tyrimų, kaip tik pasigyrė, kad rado dar vieną naują milžinišką telkinį. Taigi dujų atsargų problema (…) yra nepalyginamai mažesnė problema negu naftos atsargų. Tik reikia instrumentų, jungčių, terminalų, kad dujos daug lengviau keliautų į rinkas”, – sakė N. Udrėnas.

Prezidentės vyriausiojo patarėjo vertinimu, Lietuvai reikia statyti suskystintų dujų terminalą, ir kuo greičiau, tuo palankiau į šalį bus tiekiamos dujos. Kartu, pasak šalies vadovės vyriausiojo patarėjo, reikalingos ir derybos su “Gazprom”.

“Tai yra kaimynas, bet ką rodo ir Norvegijos pavyzdys, kaip, jei derėjosi dėl savo sienos, pakankamai nuosekliai, atstovėjo savo poziciją ir galiausiai visiškai neseniai Rusija ir Norvegija pasirašė jūros sienos sutartį, kur kartu bendrai dalykiškai, konstruktyviai vystys gamtos telkinius”, – teigė N. Udrėnas.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas kartu akcentavo, kad ir už energetiką atsakingas Europos komisaras Giunteris Otingeris (Gunther Oettinger), ir Europa tvirtai palaiko Lietuvos poziciją dėl konkurencijos ir rinkos santykių energetikos sistemoje.

“Kai pas Prezidentę buvo Seimo Ekonomikos komitetas, irgi buvo pažymėta, kad energetikos klausimai matomi panašiai, ir tikrai reikia bendrai dirbti, kad rinkos mechanizmai būtų įgyvendinti Lietuvoje, kartu reikia sutvarkyti reguliavimo aplinką, kad ji būtų skaidri, reguliatorius sustiprintas, ir tai turės tiesioginę įtaką ir mūsų vartotojams”, – sakė N. Udrėnas.

Lietuvai būtų naudingiausia pasilikti integruotą geležinkelių valdymo modelį ir neprivatizuoti skaidomų veiklų, teigia prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Nerijus Udrėnas.

“Nebūtina skaidyti geležinkelių į atskiras įmones, nes Lietuvai yra naudingiausia laikytis integruotų geležinkelių valdymo modelio. Atsižvelgiant į kitų šalių karčią patirtį, kai nauda buvo privatizuota vikrių vertelgų ar verslininkų, o kaštai, sąnaudos užkeltos ant visų vartotojų pečių ir teko daugiau išlaidų negu naudos”, – interviu Žinių radijui antradienį teigė N.Udrėnas.

Anot jo, prezidentė laikosi pozicijos, kad geležinkeliai neturi būti privatizuojami.

“Lietuvos geležinkelių” privatizuoti nenumatoma. Ir prezidentės pozicija yra aiški, kad tai yra visos Lietuvos žmonių turtas”, – tvirtino patarėjas.

Jo teigimu, europinė direktyva numato, kad su geležinkelių įmonių teikiamomis transporto paslaugomis susijusios veiklos turi būti atskirtos: pelno ir nuostolių ataskaitos skelbiamos atskirai.

“Mūsų rinkos geležinkelio rinkos ypatumai yra tie, kad dauguma krovinių yra iš ar į trečiąsias šalis, taigi įgyvendinus lėšų atskyrimą, sukūrus reguliuotoją, kuris užtikrintų sąžiningą sąžiningą, skaidrią prieigą prie mūsų infrastruktūros, būtų sukurtos pakankamai geros, atitinkančios Europos Sąjungos direktyvas nuostatos, sąlygos konkurencija vežimo sektoriuje”, – sakė N.Udrėnas.

Pagal europinę direktyvą turi būti atskirtos keleivių vežimo, krovinių vežimo ir infrastruktūros veiklos. Susisiekimo ministerija siūlo steigti atskiras įmones, kurių vienintelė akcininkė išliktų valstybė.