Vytautas buvo mažas, bet labai mitrus. Jogaila buvo neaukštas, bet spinduliavo karališką didybę ir buvo puikios fizinės formos. Medžiojo ir jodinėjo iki žilos senatvės, buvo atsparus šalčiui ir karščiui, pūgoms ir dulkėms. O 300 vaikų į pasaulį paleidęs karalius Augustas II buvo milžinas, kuris Biržų pilyje besivaržydamas su dvimetriniu caru Petru I sulankstė visas Radvilų sidabrines lėkštes.

Rimvydas VALATKA

Kokio tiksliai ūgio buvo mūsų valdovai? Ar, be Augusto II, praminto Stipriuoju, kuris nors galėjo pagal ūgį pretenduoti į Lietuvos krepšinio rinktinę?

Viduramžiais, o ir vėliau, karaliai mokyklų nelankė – niekas ir jų ūgio nematavo. Vienų ūgis kronikininkams krisdavo į akis, kitų – ne. Tam, kad kristum į akį viską matančiai vienuolyno pelei, turėjai būti arba labai aukštas, arba neūžauga. Vienoje kronikoje yra įrašas, skelbiantis, kad pirmoji Jogailos žmona Jadvyga buvusi net 180 cm ūgio.

Jei tai tiesa, tai visos kronikos, kurios ją vadino išskirtine gražuole, yra melas nuo pradžios iki galo. Tokio ūgio panelė šalia neaukšto Jogailos XIV a. pabaigos krokuviečiams būtų atrodžiusi kaip tikras monstras.

Jadvyga Anžu sūnaus Jogailai nepagimdė, o štai Vytauto Didžiojo pripiršta lietuvių kunigaikštytė Sofija Alšėniškė jam pagimdė net du. Karalaitis Kazimieras (1427–1492) būdamas vos trylikos metų buvo išrinktas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Kokio ūgio buvo Kazimieras?

Pasak Motiejaus Miechovitos, kuris Kazimierą pažinojo asmeniškai, didysis kunigaikštis Kazimieras buvo aukšto ūgio, nuo kaktos iki viršugalvio, kaip ir jo tėvas Jogaila, visiškai plikas, pailgo lieso veido, o kalbėjo švepluodamas. Tik ką reiškė aukštas ūgis XV a. Lietuvoje?

Prieš 42 metus atlikti Vavelio katedros Šv. Kryžiaus koplyčioje gulinčių Kazimiero palaikų tyrimai patvirtino kronikininkų aprašymus. Nustatyta, kad Kazimieras galėjo būti 173–179 centimetrų ūgio. Ne krepšininkas, bet tais laikais tai buvo tikrai aukštas vyras. Tarkim, Kazimierą galima palyginti su kone šimtmečiu vėliau gyvenusiu Ferdinandu Habsburgu, kurio ūgis siekė vos 165 cm.

Kazimiero skeletas buvo taisyklingas, jo kaulai nerodė jokių ligų ar traumų. Kaip ir jo broils, anksti prie Varnos mūšyje su turkais žuvęs Vengrijos karalius Vladislovas Jogailaitis, Kazimieras buvo stipraus sudėjimo ir puikios sportinės formos. Nuo paauglystės ir jaunystės Vilniuje iki gyvenimo pabaigos – aistringas medžiotojas ir paukščių gaudytojas.

Nebuvo maža ir Kazimiero žmona Elžbieta Habsburgaitė (1436–1505) – jos ūgis galėjo siekti 160–165 cm. Elžbieta buvo blondinė, bet visi kronikininkai lyg susitarę užrašo: akivaizdžiai negraži ponia, su atvipusia lūpa ir iškrypusiu stuburu. Kai kurie Jogailaičiai paveldės ne simpatiškų Gediminaičių, o kur kas mažiau simpatiškų Habsburgų bruožus.

Tas pats kronikininkas Motiejus Miechovita pastebės, kad Elžbietos ir Kazimiero sūnus, Lenkijos karalius Jonas Albrechtas (1459–1501) neturėjo Jogailaičiams būdingo pailgo veido ir į kitus Jogailaičius buvo panašus tik tamsia oda, tamsiais plaukais ir rudomis akimis. Tačiau ir Jonas Albrechtas buvo iš stuomens ir iš liemens: „Buvo aukšto ūgio, rudų akių, stambus, kaulėtas ir stiprus, greitų judesių.“ Tik veidas „išbertas kažkokiais spuogais“ ir dar „prakaituotas“.

Kromeris savo kronikoje įrašo tą patį, ką sako ir Miechovita: „Buvo aukšto ūgio.“ Ir Bielskis sako tą patį. Tad visai įmanoma, kad Jogailos ir Sofijos Alšėniškės anūkas Jonas Albrechtas taip pat galėjo būti bent jau rinktinės įžaidėjo Luko Lekavičiaus ūgio.

Ir, priešingai, rašydami apie Kazimiero sūnaus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo dukrą Braunšveigo hercogienę Sofiją (1522–1575) kronikininkai pūtė akis dėl labai žemo šios Jogailaitės ūgio.

Kai jau šiais laikais Volfenbiutelio Mergelės Marijos bažnyčios administratorius dr. Dieteris Menzelis išmatavo švininį didžiojo kunigaikščio Gedimino proproproanūkės Sofijos sarkofagą, paaiškėjo, kad Žygimanto Augusto sesers karstas turėjo būti trumpesnis nei 150 cm. Bet mažas ūgis nesutrukdė Sofijai tapti viena inteligentiškiausių ir labiausiai išsilavinusių Vidurio Europos moterų.

Visi kronikininkai negaili pagyrų Jogailaičių fizinei jėgai. Tai, kad tai nebuvo vien įprasti karaliams pataikavimai, rodo ne tik kronikininkui A.Bonfiniui priklausantis Kazimiero sūnaus, Vengrijos ir Čekijos karaliaus Vladislovo (1456–1516) stoto palyginimas su karo dievu Marsu, bet ir kronikose užfiksuoti jo riteriški gebėjimai.

1482 m. karalius Vladislovas, amžininkų apibūdintas kaip „puikus žmogus, bet ne karalius“, Prahoje surengtame riterių turnyre laimėjo net šešias dvikovas ir tik kartą priešininko buvo numestas nuo žirgo. Prahos Šv. Vaclavo bažnyčios koplyčios sienoje esančiame paveiksle Vladislovas Jogailaitis pavaizduotas kaip solidus ir gražus vidutinio ūgio vyras.

Tiesa, jau kiek vėliau jį surietė artritas, kankino podagra, o į gyvenimo pabaigą Vladislovas buvo smarkiai nutukęs – būsena, nebūdinga Jogailaičiams.

O koks iš tikrųjų buvo Jogailos žmonos Jadvygos ūgis? Jos skeleto tyrimai parodė, kad karalienė buvo apie 170 cm ar net 172–173 cm ūgio. Iki manekenės trūktų, bet antropologiniai XIV–XVI a. Lietuvos moterų skeletų tyrimai rodo, kad lietuvės ūgis tuo metu siekė vos 148,7–154,5 cm.

Jogailienė buvo stipri ir sveika moteris. Ar tikrai graži? Tikėtina. Nors kronikininko Jano Długoszo patikinimų, kad Jadvyga, tekėdama už Jogailos, buvo įstabaus grožio mergina, nereikėtų priimti už gryną pinigą – vestuvių dieną dvylikametė Jadvyga daugiausia galėjo būti tik labai gražus vaikas.