"Veido" archyvas

Praėjusį savaitgalį sostinėje sudegė devyni buitinių atliekų konteineriai. Iš viso per keturis šių metų mėnesius Vilniuje liepsnojo 52 konteineriai.

Padegti plastmasiniai konteineriai visiškai suniokojami, juos tenka  keisti naujais, o žala lieka neatlyginta, nes padegėjai neišaiškinami. Konteinerių savininkė komunalinių paslaugų ir ekologijos verslo bendrovė „Ecoservice“ dėl sudegusių konteinerių teigia patirianti nemenkų nuostolių. Vien per šį savaitgalį sudegusių konteinerių vertė beveik 5 000 litų.

„Dažniausiai nuniokojami buitinių atliekų konteineriai. Jiems sudegus lieka tik plastmasės gabalas. Net ir užgesintų apdegusių konteinerių toliau naudoti neįmanoma dėl ugnies išdegintų skylių konteinerių sienose. Pataisyti tokių konteinerių taip pat neišeina, – sakė komunalinių paslaugų ir ekologijos verslo bendrovės „Ecocervice“ komercijos direktorė Daiva Skrupskelienė.

Padegėjų paieškos

Ugniagesiai sako, kad nustatyti, kodėl konteineryje kilo gaisras labai sudėtinga. Dažniausiai ugniagesiai gauna pranešimą, kad konteineris jau dega. Sudėtinga rasti ir kaltus dėl tokių gaisrų.

„Pastebime tendenciją, kad degančių konteinerių padaugėja būtent pavasarį, nes tuo metu žmonės švarindamiesi išmeta daug didelių nereikalingų daiktų, dažnai jie būna paliekami šalia konteinerių, o ir patys konteineriai būna perkrauti. Seni baldai, tekstilė, kitos degios atliekos, šiukšlės lengvai užsiliepsnoja net nuo netyčia išmestos neužgesintos nuorūkos. Žinoma, tokie konteineriai yra ir lengvas grobis tyčiniams padegėjams ar chuliganams, vandalams“, – sako Edita Zdanevičienė, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Prevencinės veiklos poskyrio viršininkė. – „Tokių gaisrų priežastis ar padegėjus labai sunku išsiaiškinti. Bene vienintelė galimybė – jei teritorija, kurioje yra konteineriai, būtų stebima vaizdo kameromis ar atsirastų įvykio liudininkų“.

Konteineriai pelenams

Kituose miestuose kur dirba „Ecoservice“ konteineriai taip pat liepsnoja.  Mažiausiai gaisrų – vos vienas  - šiemet buvo Širvintose,  Kazlų Rūdoje bei Vilkaviškyje per keturis mėnesius liepsnojo 6 konteineriai, Šilutėje – keturi. Tačiau pernai šiame mieste sudegė 19 konteinerių. Tai gerokai mažiau nei 2009 metais.

2009 metais konteineriai Šilutėje degė net 58 kartus. Tuomet Šilutės ugniagesiai sakė, kad tiek gaisrų tokiam, palyginti mažam, miestui, per metus yra labai daug. Pasak ugniagesių, tokie atvejai ypač sudėtingi, nes sunku nustatyti ir nubausti kaltininką.

Konteineriai taip dažnai liepsnojo dėl to, kad gyventojai į buitinių atliekų konteinerius kartu su šiukšlėmis pildavo karštus pelenus. Pernai nuo padegto konteinerio ugnis persimetė ant greta buvusių statinių ir sunaikino juose buvusį turtą. Bendrovė „Ecoservice” pasiūlė išeitį pastatydama Šilutėje specialius konteinerius pelenams.

Šilutės ugniagesių viršininkas Kęstutis Šarka tikina, kad konteineriai pelenams jau pasiteisino. „Pastarųjų mėnesių statistika rodo, kad pastačius specialius konteinerius, tokių gaisrų ėmė mažėti,“ – teigė Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Kęstutis Šarka. Vienintelė problema, anot ugniagesių, žmonių atsakomybės trūkumas ir pasekmių neįvertinimas. Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba eina pas gyventojus, šildančius būstą krosnimis, ragina būti sąmoningais ir naudotis konteineriais pelenams. Ugniagesiai pernai net kreipėsi į vietos bažnyčią, kad dvasininkai per mišias perspėtų žmones apie pavojų, kuris kyla jiems neatsakingai elgiantis su pelenais.

Atsakingesni šiuo atveju yra individualių namų gyventojai. Jie patys kreipiasi į “Ecoservice” dėl konteinerių pelenams pastatymo, rūpinasi, kad jie būtų naudojami pagal paskirtį. Gaisro atveju nuostolius tenka padengti patiems gyventojams, o tiems, kurie naudojasi ne vienam namų ūkiui skirtu konteineriu, atsakomybės pavyksta išvengti.

„Ecoservice“ ragina gyventojus nelikti abejingais ir, pastebėjus gaisrą ar įtartinus asmenis, galinčius sukelti gaisrą, kreiptis į policiją ir priešgaisrines tarnybas.

Ne vieną šiltąjį sezoną kovoję su gyventojus puolančiomis širšėmis, vapsvomis ar bitėmis, šiemet ugniagesiai to nedarys. Tad ieškantiesiems pagalbos nuo vabzdžių antpuolių teks gerokai paploninti pinigines, rašo “Lietuvos žinios”.

Ugniagesiai gelbėtojai nuo šiol gaudys tik į vaikų darželius, mokyklas, ligonines ar kitas panašias įstaigas patekusius bičių, širšių ir vapsvų spiečius. Vaikyti gyvenamųjų namų pastogėse, sienų plyšiuose, balkonuose, sodo bendrijų medžiuose ar krūmuose susispietusių ir žmonėms pavojų keliančių vabzdžių pareigūnai nevažiuos. Tokį spendimą priėmė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), nutaręs, kad vabzdžių gaudymas – ne ugniagesių rūpestis. Į bėdą pateksiantiems gyventojams siūloma ieškotis specializuotos pagalbos.

PAGD Incidentų valdymo skyriaus viršininkas Evaldas Tamašauskas dienraščiui sakė, kad gaudyti vabzdžių ugniagesiai net neturi teisės, nes tai daryti draudžia prieš keletą metų priimtas sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Pagal jį gaudyti minėtus vabzdžius gali tik turintieji šiam darbui reikalingas licencijas. Ugniagesiai gelbėtojai neturi ne tik licencijų, bet ir specialios įrangos. Tačiau 2008 metais ugniagesiai gaudyti pavojų keliančių vabzdžių vyko net 800 kartų, pernai registruota 400 tokių išvykimų.

E.Tamašauskas teigė, jog prieš informuodamas visuomenę, kad ugniagesiai nebevyks gaudyti bičių, širšių ir vapsvų, PAGD surinko informaciją, kas krašto savivaldybėse yra pasirengęs suteikti pagalbą vabzdžių užkluptiems žmonėms. Duomenys buvo pateikti bendrojo pagalbos telefono 112 tarnyboms.

Dienraščiui paskambinus bendrojo pagalbos centro Panevėžyje telefonu, buvo pranešta, kad dėl vabzdžių atakų reikėtų kreiptis į Panevėžio bitininkų draugiją. Jos pirmininkas Alfonsas Rutkauskas, klausiamas, ar neatlygintinai suteiktų reikiamą pagalbą, atšovė: “Tikrai ne!” Jis teigė, kad ankstesniais metais Panevėžio bitininkai geranoriškai talkino ugniagesiams, bet darė tai jų pačių nuvežti į įvykio vietą. “Laikai pasikeitė. Abejoju, ar savo transportu kas nors iš bitininkų važiuotų gaudyti vabzdžių”, – sakė A.Rutkauskas.

Pasidomėjus padėtimi Klaipėdoje, bendruoju pagalbos telefonu atsiliepusi moteris apskritai atsisakė nurodyti, kur kreiptis užpuolus vabzdžiams. Ji tegalėjo duoti Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus viršininko Kastyčio Gedmino telefoną. Tačiau ir jis potencialių gelbėtojų telefonų nepasakė paaiškinęs, kad kalbinti juos beviltiška, nes šie už dyką nedirba. “Kaip matote, gelbėjimasis nuo vabzdžių – pačių užpultųjų rūpestis”, – konstatavo K.Gedminas.

Tauragės apskrityje vabzdžius gaudo tik Šilalėje įsikūrusios bendrovės “Rudagys” darbuotojai. Šios bendrovės direktoriaus pavaduotojas Vytautas Pečiulis dienraščiui teigė, kad pagalbą suteiktų už atitinkamą užmokestį, į kurį būtų įtrauktos ir kelionės išlaidos. “Pernai vieno tauragiškio garaže širšes išgaudėme už 80 litų, tiek pat kainavo pagauti krūme įsimetusį vabzdžių spiečių”, – sakė jis.

Panašiai kalbėjo Šiauliuose įsikūrusios bendrovės “Šiaulių dezinfektorių brigada” epidemiologė Onutė Strimienė. “Jau pernai ugniagesiai vabzdžių užpultiesiems dalijo mūsų telefono numerį, sulaukėme daug skambučių, bet už dyką naikinti vabzdžių nevažinėjome”, – pabrėžė ji.

Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos (KRPST), kuri skundžiasi bloga finansine padėtimi ir dėl to stabdo dviejų ugniagesių gelbėtojų komandų veiklą, administracijos darbuotojai gavo 60-80 proc. atlyginimo dydžio priedus.

Tai paaiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos specialistams atlikus KRPST auditą. Nustatyta, kad KRPST direktorius Saulius Grukauskas už praėjusius metus trims administracijos darbuotojams skyrė 60-80 proc. dydžio priedus. Tai jis padarė savo sprendimu, be steigėjų – Kauno rajono savivaldybės ir Kauno rajono ugniagesių savanorių draugijos – žinios, rašo “Lietuvos žinios”.

Viršydamas įgaliojimus S.Grukauskas per praėjusius metus sau ir keliems pavaldiniams išmokėjo 50 tūkst. litų už papildomus darbus. Audito specialistų teigimu, šie pinigai skirti už darbus, kuriuos jie privalėjo atlikti pagal savo pareigas.

Išsidalyti 50-70 proc. darbo užmokesčio dydžio priedus KRPST direktorius, pavaduotojas ir buhalteris spėjo ir šiemet, kai Kauno rajono savivaldybės tarybos nariai aktyviai diskutavo apie dviejų tarnybai priklausančių ugniagesių gelbėtojų komandų veiklos stabdymą dėl lėšų stygiaus. Pasak auditorių, jie taip pat išmokėti neteisėtai.

Tikrintojai nustatė, kad pernai tarnyba nepanaudojo 24 tūkst. litų biudžeto lėšų. Jos, pasibaigus metams, turėjo būti grąžintos į savivaldybės biudžetą. Tačiau pinigai biudžeto nepasiekė.

Didžioji dalis tarnybos neinventorizuota, o kitų daiktų išvis nepavyko rasti. Kai kurie automobiliai nenaudoti, tačiau kelionės lapuose nurodyta, kad jais važiuota gesinti gaisrų, pilta degalų. Skaičiuojama, jog taip gali būti iššvaistyta apie 25 tūkst. litų. Kur dingo už šiuos pinigus pirkti degalai – nežinoma.

Tikrintojų surinkta medžiaga bus pristatyta Kauno rajono savivaldybės tarybos nariams. Pasak savivaldybės atstovės spaudai Vilmos Kasperavičienės, jie nuspręs, ar apie tarnybos administracijos padarytus pažeidimus pranešti specialiosioms tarnyboms. KRPST dalininkų susirinkime rengiamasi svarstyti įstaigos vadovo S.Grukausko atleidimo klausimą.

Tačiau, kaip aiškino administracijos direktorius konservatorius Vytas Bancevičius, auditorių aptikti pažeidimai neišgelbės dviejų ugniagesių komandų. “Visiems ugniagesiams išlaikyti pinigų neužteks”, – įsitikinęs V.Bancevičius.

Vyriausybė devynioms ugniagesių komandoms finansuoti Kauno rajono savivaldybei šiemet skyrė 1,4 mln. litų – po 155 tūkst. litų kiekvienai tarnybai. Pasak rajono vadovų, šių pinigų pakaktų tik atlyginimams sumokėti, bet neliktų nei degalams, nei pastatams ar automobiliams prižiūrėti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis tvirtino, kad sunkiomis sąlygomis vienai ugniagesių gelbėtojų komandai rajone užtektų 160 tūkst. litų.