Tragedija Katynėje: Lenkijos prezidento žūtis

Leisdamasis Rusijoje, Smolenske, balandžio 10 dieną sudužo lėktuvas, kuriuo skrido Lenkijos vadovas Lechas Kaczynskis ir dar 95 valstybės politinio bei karinio elito atstovai. Visi jie žuvo vykdami į kitos tragedijos – žudynių Katynėje 70-ųjų metinių minėjimą.

Nelaimę tyrė tiek Rusijos, tiek Lenkijos pareigūnai, tačiau tikslios ir galutinės nelaimės priežastys nėra paskelbtos iki šiol. Manoma, kad lėktuvo pilotai padarė klaidą ir Tu-154 leisdamasis tirštame rūke užkliudė medžius. Lėktuvas nukrito 1,5 kilometro nuo oro uosto ir užsidegė.

Lenkijos atstovas Tarptautiniame aviacijos komitete Edmundas Klichas neseniai pareiškė, kad Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofą prie Smolensko lėmė mažiausiai 12 priežasčių, įskaitant pažeidimus tiek rengiantis skrydžiui, tiek jo metu.

Kaip teigia šis ekspertas, Lenkijos prezidento lėktuvas Tu-154 neturėjo jokios galimybės sėkmingai nusileisti oro uoste, nes oro sąlygos buvo tokios blogos, kad pilotai praktiškai nematė žemės.

Ugnikalnis Islandijoje paralyžiavo oro susiekimą

Balandžio viduryje Islandijoje išsiveržė Ejafjadlajokudlio ugnikalnis. Tačiau daugiausiai žalos padarė ne lava, o išsiveržimo metu išsiskyrę dūmai, pelenai ir kietosios dalelės. Šis vulkaninių pelenų debesis sukūrė precedento neturinčią padėtį, kai buvo paralyžiuota beveik visos Europos oro erdvė, atšaukta dešimtys tūkstančių skrydžių.
Balandžio pabaigoje istorija pasikartojo: ugnikalnis išspjovė naują pelenų kamuolį, dėl kurio Europoje ir vėl sutriko lėktuvų skrydžiai.

Pradėtas tiesti dujotiekis “Nord Stream”

Šių metų balandį Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje šalia Gotlando pradėtas tiesti dujotiekis “Nord Stream”, dėl kurio iki tol ilgai ginčijosi naftos eksportuotojai ir gamtosaugininkai.

Šiuo metu Baltijos jūros dugnu besidriekiančio dujotiekio “Nord Stream” tiesimas jau įpusėtas – jūros dugne jau paklota daugiau nei pusė pirmojo iš dviejų 1224 km ilgio vamzdyno, kurio atkarpos nutiestos skirtingose su valstybėmis suderintose jūros vietose.

Projektas vykdomas tiksliai pagal suplanuotą grafiką, tad 2011 m. pabaigoje šiuo pirmuoju vamzdynu iš Rusijos į Europos Sąjungą jau bus pradėtos tiekti dujos.

Skandalas

Jau dvejus metus per Lietuvą banguojanti vadinamoji Drąsiaus Kedžio istorija – vis dar be pabaigos. Ji jau pareikalavo keturių žmonių gyvybių. Paties D.Kedžio lavonas rastas balandžio mėnesį. Vėliau keistomis aplinkybėmis miręs rastas ir amžinas jo priešas Andrius Ūsas. Ilgainiui ši pedofilijos istorija išvirto į nebeprognozuojamą reiškinį, susikūrė galingas visuomeninis judėjimas. Visas šis skandalas stipriai pakirto žmonių pasitikėjimą teisėtvarkos institucijomis ir ypač prokuratūra, na, ir, žinoma, suluošino D.Kedžio dukters gyvenimą. Tačiau, regis, ir kitąmet “kediados” epopėja dar nesibaigs, o tik vis labiau plėsis.

2010-ieji išsiskyrė emigracijos mastais

Valstybei paskelbus apie ketinimus pradėti rinkti privalomojo sveikatos draudimo įmokas iš tautiečių, išvykusių iš Lietuvos, bet to nedeklaravusių, šie suskubo deklaruoti savo išvykimą. Balandį savo emigravimą deklaravo per 11 tūkst. žmonių. Palyginti su kitais mėnesiais, daugiau kaip penkis kartus padidėjęs išvykimą užregistravusių emigrantų skaičius parodė tikrąją emigracijos bangą. Ji taip ir nenuslūgo visus metus. Statistikos departamento duomenimis, per vienuolika šių metų mėnesių emigraciją deklaravo apie 80 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Rekordinės degalų kainos

Degalų kainos šiemet viršijo rekordus, o degalų pardavėjai kainų šuolius motyvavo naftos brangimu ir šiemet panaikinta akcizo lengvata į degalus maišomam biokurui. Pirmą kartą degalų kainos į aukštybes pašoko balandį: litras benzino tuo metu kainavo 4,2 Lt, o dyzelino – 3,6 Lt. Pasipiktinę vairuotojai rengė protesto akcijas, per kurias prie degalinių sudarė spūstis, nes pildavosi degalų už vieną litą.

Antrą šių metų rekordą, netgi viršijusį balandžio mėnesio, degalų kainos pasiekė gruodį: populiariausias benzinas dabar kainuoja 4,31 Lt, o dyzelinas – 3,86 Lt.

Naujas VSD vadovas

Balandį pulkininkas leitenantas Gediminas Grina paskirtas Valstybės saugumo departamento vadovu. Tai šiai institucijai suteikė daugiau stabilumo, nes iki tol per dvejus metus Saugumo departamentas išgyveno daugybę skandalų, buvo atsidūręs prie chaoso slenksčio ir jo reputacija buvo sugriauta daugeliui metų į priekį.

“Metallicos” koncertas Vilniuje

Balandį Lietuvoje apsilankė kultinė pasaulinio garso muzikos grupė “Metallica”. Susidomėjimas koncertu buvo toks didelis, kad dauguma bilietų į pirmąjį pasirodymą išgraibstyti tą patį vakarą, vos paskelbus išankstinę prekybą. Dėl šios priežasties grupė “Metallica” surengė dar vieną koncertą.

Indonezijoje besiveržiantis Merapio ugnikalnis penktadienį išspjovė įkaitusių dujų debesį, kuris pasklido toliau nei tikėtasi ir padegė namus nustatytos pavojingos zonos pakraštyje, todėl prasidėjo chaotiška gyventojų evakuacija, o bendras aukų skaičius perkopė šimtą.

Scanpix

Už 15 kilometrų nuo kraterio esančioje Brongango gyvenvietėje praeitą naktį prasidėjo gelbėjimo operacija, kurioje taip pat dalyvavo kariai. Gelbėtojai traukė lavonus iš rusenančių namų ir gatvių, kurias padengė penkių centimetrų storio pelenų sluoksnis, ir krovė juos į sunkvežimių priekabas.

Taip pat buvo nešami dešimtys nukentėjusiųjų: nusiritus iki 750 laipsnių Celsijaus įkaitusių dujų bangai, žmonės smarkiai apdegė, o drabužiai, antklodės ir netgi čiužiniai prilipo jiems prie odos.

“Mus visiškai užplūdo!” – sakė Džogjakartos mieste esančios Sardjito (Sardžito) ligoninės atstovas Heru Nogroho (Herus Nogrohas), kai į lavoninę buvo atvežti 58 žuvusieji.

Merapio išsiveržimas, kuris su pertraukomis vyksta nuo spalio 26 dienos, iš viso nusinešė jau 102 žmonių gyvybes.

Į ligoninę kartu su nukentėjusiu 19-mečiu sūnumi atvykęs kaimo gyventojas Niti Raharjo (Nitis Rohardžas) pasakojo, kad jį pažadino smarkus požeminis smūgis, todėl jiedu sėdę ant motociklo ir išvažiavę.

“Mus apgaubė karštis; visur buvo pilna baltų dūmų, – pasakojo kojas apdegęs vyras. – Mačiau tamsoje bėgančius ir šaukiančius žmones; moterys alpo iš išgąsčio. Kilo sumaištis, o sprogimo (banga), panaši į karo garsus, atsirito palei upę. Tapo dar blogiau, kai pradėjo kristi pelenai ir nuolaužos”.

Pastarasis Merapio sprogimas, įvykęs penktadienį po vidurnakčio, buvo šešiskart stipresnis nei užfiksuoti išsiveržimo pradžioje. Prasidėjus netvarkingai evakuacijai, vyrai pelenų nubalintais veidais važiavo žemyn kaitros nusvilintais ugnikalnio šlaitais, o už jų važiavo sunkvežimiai, pilni moterų ir vaikų.

Merapis, kurio pavadinimas reiškia “Ugnies kalnas”, per pastarąjį šimtmetį buvo išsiveržęs daug kartų. 1994 metais per kelias dienas jo apylinkėse žuvo 60 žmonių, o praeito amžiaus 4-ame dešimtmetyje sudegė daugiau nei 12 kaimų bei žuvo apie 1 300 žmonių.

Didžiausią pavojų kelia šio ugnikalnio išmetami piroklastiniai srautai, panašūs į nusiritusį pietiniais šlaitais penktadienį prieš vidurnaktį. Jų greitis kai kada siekia 100 kilometrų per valandą.

"Veido" archyvas

Islandijos ugnikalnis Ejafjadlajokudlis padovanojo Lietuvos banko vadovui Reinoldijui Šarkinui ir finansų ministrei Ingridai Šimonytei retą progą susipažinti su kitokiu transportu nei lėktuvai

Labai preliminariais skaičiavimais dėl Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio Lietuvos turizmo sektorius patyrė 4 milijonų eurų nuostolį, nukentėjo apie 25 000 keleivių ir turistų. Tokius duomenis ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis pateikė Europos Komisijos surengtoje vaizdo konferencijoje, kurioje dalyvavo visų Europos Sąjungos (ES) šalių vyriausybių atstovai.

Nuostoliai, kuriuos patyrė ES šalys svyruoja nuo kelių iki kelių šimtų milijonų eurų, tačiau sprendimas apie tai, jog šiuos nuostolius galėtų dengti šalys arba ES nebuvo priimtas. “Tai yra pati pradžia bendros Europos Sąjungos šalių pozicijos nustatymo šiuo klausimu”, – sako ūkio viceministras A. Burkovskis. Jo teigimu, ryškėja pagrindinė išvada – visos ES šalys turės laikytis vienos pozicijos, kitu atveju galima didelė sumaištis išskiriant kurios nors šalies individualią patirtį.

Itin daug šalys narės kalbėjo apie keliautojų pasitikėjimo oro vežėjais, turizmo operatoriais ir visu turizmo sektoriumi sugrąžinimą, nes tai gali turėti neigiamą įtaką ilgalaikėje perspektyvoje. Pasak konferencijos dalyvių, nuostoliai gali dar labiau išaugti liepos – rugpjūčio mėnesiais, per patį atostogų įkarštį, teikiant pirmenybę ne skrydžiams lėktuvais, o renkantis artimas keliones bei keliavimą sausumos ar vandens transportu.

Europos Komisijos Pramonės ir verslo viceprezidentas Antonio Tajani pareiškė, kad jokios rizikos keliauti oru nebėra ir ragina šalis nares padrąsinti gyventojus jaustis saugiai oro erdvėje.

Šiuo metu įvardinti tikslias Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio finansines pasekmes verslui yra gana sudėtinga, nes paslaugų užsakymai yra pasklidę ne tik po Europą, bet ir po pasaulį. Tačiau jau yra žinoma, kad tiesioginiai ir apskaičiuojami kelionių organizatorių nuostoliai viršija 1 mln. 500 tūkst. Lt, o netiesioginiai – 2 mln. litų. Sumos dar tikslinamos.

“Nors, kaip matyti iš gautų statistinių duomenų, nuostoliai tikrai nemaži, vis tik džiugu, kad kelionių organizatoriai ir kelionių agentūros šiuo kritiniu metu pademonstravo profesionalumą ir tvirtumą priimant vartotojui palankius sprendimus. Tai liudija padėkos, gaunamos tiesiogiai iš turistų”, – kalbėjo Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė.

Didžiausias sąnaudas patyrė kelionių organizatoriai, kurių paslaugomis naudojosi vartotojai, poilsiui pasirinkę Egiptą, Ispaniją, Turkiją, Honkongą, Meksiką, įvairias Europos šalis. Šiuo metu tokio pobūdžio Lietuvoje veikiančių kelionių organizatorių tiesioginiai ir apskaičiuojami nuostoliai viršija 1 500 000 Lt.

Į poilsines keliones turėjo išvykti nemažai keliautojų, tačiau šiuo metu dar nėra aiškiai žinoma, kiek iš jų norės susigrąžinti pinigus, o kiek perkels kelionę į kitą datą.

“Netiesioginius kelionių organizatorių nuostolius dėl negautų pajamų kol kas įvertinti sudėtinga, bet numatome, kad negautos pajamos viršys 2 mln. litų, o bendroje sumoje tiesioginiai ir netiesioginiai kelionių organizatorių nuostoliai gali siekti apie 3,8 mln. litų”, – komentavo D. Mažeikaitė.

Turizmo asociacijos prezidentės teigimu, šis oro transporto paralyžius privertė skubiai pagalvoti ir apie kitas susisiekimo rūšis, ir tai sveikintina, nes kurios nors vienos transporto rūšies “iškritimas” neturėtų sustabdyti bendro judėjimo. Anot jos, prie to labiausiai prisidėjo atsakingas kelionių organizatorių, kelionių agentūrų, atsakingų reguliuojančių institucijų bei kitų turizmo srities atstovų efektyvus darbas – į situaciją buvo sureaguota operatyviai ir profesionaliai.

Islandijos gyventojai, dengiami pelenų, pavertusių žalius laukus juodos ir pilkos spalvų dykuma, nuogąstauja, kad gali nubusti dar didesnis ugnikalnis, esantis šalia išsiveržusio Ejafjadlajokudlio.

Maždaug 800 žmonių buvo evakuoti, kai iš Ejafjadlajokudlio ėmė veržtis į padangę pelenų stulpai. Dabar pavojus praėjo ir dauguma vietos gyventojų sugrįžo į savo namus įvertinti patirtos žalos.

Aplink kalną esančius laukus, namus ir automobilius dengia kelių centimetrų pelenų sluoksnis. Pelenų taip pat pateko ir į būstus.

“Dabar čia nelabai gerai”, – sako Gudni Thorvaldssonas (Gudnis Torvaldsonas), vasarą dirbantis fermoje, kur laikoma 50 avių ir 40 arklių. Jo kotedžas buvo sandariai uždarytas, bet pelenų vis tiek pateko į vidų. Gyvuliai taip pat yra priedangoje.

“Mes pamatėme pelenus virš kalnų, bet paskui vėjas papūtė į mūsų pusę ir juos atnešė čia. Pelenai krito visą naktį ir visą kitą dieną. Šeštadienį buvo tamsu kaip naktį”, – sakė G.Thorvaldssonas.

Savo ruožtu Ana Birna Thrainsdottir (Ana Birna Trainsdoutir), gyvenanti nedidelėje fermoje pakrantėje, sakė, kad prarado laiko suvokimą, kai pelenų pūga pavertė dieną naktimi.

“Aš džiaugiuosi, matydama saulės šviesą, bet mus visus uždengė pelenai – 20 centimetrų pelenų. Tai labai blogai. Mes tiesiog laukiame lietaus. Paprastai mes juo nesidžiaugiame, bet dabar labai norime, kad imtų lyti”, – sako ji.

“Aš nuogąstauju, kas bus toliau. Ar dar bus pelenų per išsiveržimą? Mes to nežinome, ir tai labai blogai – nežinoti, kas bus toliau”, – sako A.B.Thrainsdottir.

Vulkanologai mano, kad Ejafjadlajokudlio išsiveržimas gali pažadinti didesnį Katlos ugnikalnį, bet tai nebūtinai turi įvykti. pastarąjį kartą ugnikalnis buvo prabudęs 1918 metais.

Ant Katlos yra kur kas storesnis ledo sluoksnis nei ant Ejafjadlajokudlio, kur, susidūrus magmai ir ledui, pakilo milžiniškas debesis, šešias dienas paralyžiavęs oro susisiekimą Europoje.

Profesorius Pallas Einarssonas (Palas Einarsonas) iš Žemės instituto mano, kad pagrindinė problema nubundant Katlai bus potvynis, kai lavos srautai susileis su ledynu, kurio storis – 600-700 metrų. Pasak jo, tada gali plūstelėti vandens tiek, kiek jo yra Amazonėje, ir susidaryti naujas pelenų debesis.

“Katla ateina tada, kai ateina. Mes jau 20 metų laukiame jos nubudimo. Katla išsiveržia kartą per šimtą metų. Pastarąjį kartą tai buvo 1918 metais, taigi dabar jau atėjo laikas”, – sakė A.B.Thrainsdottir.

Su ja sutinka ir G.Thorvaldssonas: “Mes nežinome, ar įvyks tai (Katlos nubudimas) dabar, bet žmonės to bijo. ji kur kas pavojingesnė”.

Plojimai ir džiaugsmingi šūksniai antradienį aidėjo nuo Azijos ir Niujorko iki Paryžiaus, kai palaipsniui  buvo atnaujinti lėktuvų skrydžiai, kurie penkias dienas buvo sustabdyti dėl vulkaninių pelenų debesies, lėtai slenkančio virš Europos.

Antradienį buvo leista pakilti tik nedaugeliui lėktuvų, o didžioji  dalis Didžiosios Britanijos oro erdvės tebebuvo uždaryta. Viena tarptautinė  pilotų organizacija perspėjo, kad pelenai tebekelia pavojų, o meteorologai  praneša, kad Islandijos ugnikalnis dar nenurimo, todėl tikėtina, jog skrydžiai tebebus trikdomi.

Tačiau daugelis didžiųjų oro uostų, kurie pastaruoju metu buvo tapę nusivylimo, pykčio ir nemigos židiniais, antradienį pažymėjo bendru palengvėjimo atodūsiu.

Paryžiaus Charleso de Gaulle’o (Šarlio de Golio) oro uostas pagaliau paskelbė atnaujinantis tolimuosius skrydžius, kurie penkias dienas iš  eilės buvo žymimi raudonais užrašais “atšauktas”. Antradienį skelbimų lentose švytėjo balti užrašai “įvyks laiku”, o pirmojo nuo praeito  ketvirtadienio komercinio reiso lėktuvas išskrido į Johno F.Kennedy (Džono F.Kenedžio)  oro uostą Niujorke.

“Pusryčiavome viešbutyje ir išgirdome, kaip kyla lėktuvas. Visi  atsistojo ir pradėjo ploti”, – sakė Bobas Basso (Bobas Basas) iš San Diego. Šis  vyras buvo įstrigęs viešbutyje netoli Ch.de Gaulle’o oro uosto nuo  penktadienio, kai buvo atšauktas jo skrydis.

“Yra vilties”, – sakė 81 metų B.Basso, kuris su sūnumi tikisi vėliau antradienį išskristi į Los Andželą.

Niujorko J.F.Kennedy oro uoste pirmadienio vakarą nutūpė pirmasis lėktuvas iš Amsterdamo.

“Visi lėktuve šaukė iš džiaugsmo”, -  said keleivis Savas Tumaridis (Savvas Toumarides) iš Kipro, kuris pavėlavo į savo sesers vestuves Niujorke, nes nuo praeito ketvirtadienio buvo įstrigęs Amsterdame. Pasak  jo, blogiausia buvo “laukti ir laukti, nieko nežinant”.

Vienas naujienų agentūros “The Associated Press” fotografas matė oro bendrovės KLM lainerį, kylantį iš Amsterdamo spalvingo saulėlydžio link. Pasak meteorologų, pastaruoju metu saulėlydžiai būdavo raudonesni dėl atmosferoje pasklidusių vulkaninių pelenų.

Škotijoje buvo atnaujinta dalis skrydžių, o Šveicarijoje antradienį  visi lėktuvai skraidė, kaip įprasta.

Vokietijos oro bendrovei “Lufthansa” leista parskraidinti mažesniame aukštyje 50 tolimųjų reisų lėktuvų, gabenančių apie 15 tūkst. keleivių, o visa šalies oro erdvė bus atidaryta nuo antradienio popietės.

Taip pat pradėjo veikti oro uostai centrinėje Europoje,  Skandinavijoje, didžiojoje pietinės Europos dalyje.

Tuo tarpu Ispanija sutiko priimti daugelį į savo šalis iš užsienio mėginančių grįžti keleivių. Numatant keleivių antplūdį Ispanijoje buvo organizuoti papildomi autobusų, traukinių ir keltų reisai.

Antradienio rytą buvo atnaujinta dalis skrydžių iš Azijos į pietinę Europą, tačiau Azijos oro uostai ir kompanijos liko atsargios, todėl  dauguma skrydžių buvo atšaukti.

Du Japonijos oro linijų lėktuvai antradienį atskrido iš Maskvos ir  Romos. Jie buvo pirmieji, atskridę į Japoniją iš Europos nuo penktadienio. Abu laineriai skraidino didžiausią leistiną keleivių skaičių.

Patrizia Zotti (Patricija Coti) iš Italijos miesto Lečės ir jos 6  mėnesių sūnus, įsodintas prie motinos nugaros pritvirtintoje nešynėje,  antradienį laukė, kada pagaliau galės išskristi iš Tokijo. Moteris ir jos vyras  planavo iškristi skirtingais reisais praeitą ketvirtadienį. Vyro lėktuvas pakilo prieš pat uždarant Europos oro erdvę, o 20 minučių vėliau turėjęs įvykti  jos skrydis buvo atšauktas.

P.Zotti sakė, kad laukdama penkias dienas labiausiai nerimavo dėl  savo kūdikio.

Jai ir daugeliui kitų keleivių visame pasaulyje labai palengvėjo, kai  jie pagaliau buvo įsodinti į lėktuvus, tačiau nerimas dėl vulkaninių pelenų išliko.

“Skaičiau, kad bandomieji skrydžiai buvo saugūs, tačiau vis tiek  truputį nerimauju”, – sakė moteris.

Optimizmą dėl atnaujintų skrydžių prislopino antradienio rytą  paskelbtas britų Nacionalinės oro transporto tarnybos (NATS) pranešimas, kuriame sakoma, kad “ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje sustiprėjo, o naujas  pelenų debesis slenka į pietus ir rytus, Jungtinės Karalystės link”.

Britų skrydžių kontrolės tarnybos antradienį dar neleido atidaryti  oro uostų Londone, nors kai kurie vietiniai skrydžiai buvo atnaujinti Škotijoje.

Europos civilinės aviacijos pramonė, kurios patirti nuostoliai veikiausiai viršys milijardą dolerių, kritikavo vyriausybes dėl  nepakankamų pastangų spręsti šią krizę, kai buvo atšaukti tūkstančiai skrydžių į  Senąjį žemyną ir iš jo.

Tačiau tarptautinė lakūnų federacija antradienį pareiškė, kad  skrydžius Europoje bus įmanoma atnaujinti tik tuo atveju, jeigu pilotai bus  įpareigoti priimti galutinius sprendimus, tačiau jie privalo pagrįsti saugumo reikalavimais, o ne verslo logika.

Londone įsikūrusios lakūnų organizacijos atstovas Gideonas Ewersas (Gideonas Eversas) sakė, jog istoriniai duomenys rodo, kad vulkaniniai pelenai gali kelti labai realų pavojų skrydžių saugumui.

Pelenai ir dulkės gali paveikti lėktuvus daugeliu būdų: sustabdyti variklius, užkimšdami ir degalų purkštukus degimo kamerose, taip pat užkimšdami greičio matavimo vamzdelius.

Lietuvos oro erdvė į Islandijos ugnikalnio paskleistų vulkaninių dulkių kontūrą, sinoptikų duomenimis,  vis dar patenka, tačiau jos orlaiviams nesudaro jokių problemų.

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) vadovas Kęstutis Auryla BNS sakė, jog visi į Vilniaus oro uostą atvykę orlaiviai yra apžiūrimi specialistų.

“Lėktuvai yra apžiūrimi pagal specialią programą, jokių pokyčių ar pažeidimų nėra. Realiai vykstančių skrydžių duomenys rodo, kad  vulkaninės dulkės lėktuvų nepaveikia”, – sakė jis.

CAA vadovo teigimu, Lietuvos oro erdvėje maždaug 6,5-8 kilometrų  aukštyje tvyrančių vulkaninių dulkių debesis, naujausiais duomenimis, yra gerokai sumažėjęs.

Anot oro erdvę prižiūrinčios ir skrydžius koordinuojančios įmonės  “Oro navigacija” generalinio direktoriaus Algimanto Raščiaus, dabar  atnaujinti skrydžius, numatytus tvarkaraštyje, labiau kliudo tai, kad jie vis dar negalimi kai kuriose kitose šalyse.

“Be to, visų skrydžių greitai atnaujinti ir vykdyti nebūtų įmanoma”, – BNS sakė A.Raščius.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas po Islandijos ugnikalnio išmestų  dulkių Europoje sukeltos oro susisiekimo krizės antradienį darbą vėl pradėjo mažomis apsukomis. Jis anksti ryte išleido Rusijos bendrovės “UTair”  lėktuvą į Maskvą, skraidoma užsakomaisiais poilsiniais reisais. Keturiomis valandomis pavėlavęs – apie 16 val. 40 minučių planuoja tūpti Maltos oro linijų “Air Malta” lėktuvas iš Maltos.

Vilniuje atšaukti ryte turėję vykti reguliarieji skrydžiai į Rygą,  Prahą, Miuncheną, Kopenhagą, Amsterdamą ir Taliną.

Antras pagal dydį Kauno oro uostas pranešė, kad jame antradienį oro bendrovės “airBaltic” ir Ryanair” atšaukė skrydžius į Rygą, Londoną ir Briuselį, tačiau Latvijos “airBaltic” galbūt įvykdys 18 val. 30 minučių skrydį į Latvijos sostinę.

Palangos oro uoste atšaukti keli antradienio skrydžiai į Kopenhagą,  Rygą, Oslą, tačiau Skandinavijos SAS 15 val. 10 minučių gali skristi į  Kopenhagą.

Islandijoje pirmadienį vėl suaktyvėjus išsiveržusiam ugnikalniui, nauji vulkaninių pelenų debesys  vėl pradėjo slinkti Didžiosios Britanijos link, perspėjo aviacijos  pareigūnai, kurie keliomis valandomis anksčiau žadėjo, kad skrydžių draudimas bus atšauktas.
Tačiau Jungtinės Karalystės oro erdvę kontroliuojanti Nacionalinė oro susisiekimo tarnyba (NATS) nurodė, kad antradienio rytą kai kurie  skrydžiai dar galės įvykti.

“Ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje sustiprėjo, o naujas pelenų  debesis plinta į pietus ir rytus, Jungtinės Karalystės link, – sakoma NATS pranešime. – Naujausia (meteorologijos biuro) “Met Office” informacija  rodo, kad kai kuriose vietose padėtis blogėja”.

Skrydžių kontrolės agentūra pridūrė, kad oro uostai Škotijoje galės veikti nuo antradienio 7 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, kaip buvo paskelbta anksčiau, tačiau padėtis Šiaurės Airijos oro uostuose kol kas neaiški.

Dalis Anglijos oro erdvės gali būti atsidaryta nuo 13 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku, tačiau ta skraidymui tinkama zona neapims toliau į pietus nutolusių pagrindinių Londono oro uostų, nurodė NATS.

Oro bendrovė “British Airways” tikėjosi atnaujinti skrydžius Londono  oro uoste nuo antradienio 19 val. (21 val.), tačiau vėliau paskelbtame  pranešime sakoma, kad kompanija gali “peržiūrėti” savo tvarkaraštį.

NATO naikintuvų, pastaruoju metu skraidžiusių virš Europos, varikliuose rasta iš įsiurbtų vulkaninių pelenų susidariusio stikliškos medžiagos sankaupų, pirmadienį pranešė vienas aukštas JAV pareigūnas, o ši žinia rodo, jog ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje gali paveikti Europos karinius pajėgumus.

“Sąjungininkų (naikintuvų) F-16 varikliuose po skrydžių rasta stikliškų sankaupų”, – pareigūnas sakė žurnalistams Briuselyje, vėliau paaiškinęs, kad vulkaniniai pelenai paveikė vieno lėktuvo variklį.

Ore tvyrančios ugnikalnio išmestos dalelės, patekusios į reaktyvinio lėktuvo variklį ir paveiktos aukštos temperatūros, gali virsti vulkaniniu stiklu.

“Tai labai, labai rimta problema, kuri nelabai netolimoje ateityje pradės išties veikti karinius pajėgumus, – nurodė pareigūnas. – Manau, kad oro erdvė uždaryta ne be priežasties.”

Tas pats pareigūnas sakė, kad Jungtinėse Valstijose taip pat buvo apribotos karinės pratybos, kol bus įvertintas tikrasis vulkaninių pelenų poveikis įrangai.

Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio apylinkėse pirmadienį buvo užregistruoti nauji stiprūs požeminiai smūgiai, tačiau iš jo kraterio spjaudomų vulkaninių pelenų, kurių debesis privertė uždaryti daugelį Europos oro uostų, stulpas pažemėjo iki maždaug dviejų kilometrų, pranešė Islandijos meteorologijos biuras.

“Pelenų stulpas dabar labai žemas – nedaug aukštesnis, nei du kilometrai”, – Meteorologijos biuro geologas Hjorleifuras Sveinbjornssonas (Hjorleifuras Sveinbjorsonas) sakė naujienų agentūrai “Reuters”.

Praėjusią savaitę, kai prasidėjo šis išsiveržimas, iš kraterio besiveržiantys pelenai kildavo į 11 kilometrų aukštį.

“Stiprūs šiaurės vejai neša pelenus į pietus. Užregistravome stiprių vulkaninių virpesių, todėl tikriausiai vyksta kažkokie pokyčiai ugnikalnio paviršiuje. Tikėtina, kad ten liejasi lava”, – pridūrė geologas.

Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas pirmadienį nedalyvaus Lenkijos centrinio banko vadovo Slawomiro Skrzypeko (Slavomiro Skšypeko) laidotuvėse, nes įstrigo Madride.

Islandijos vulkano pelenų debesims paralyžiavus beveik visų Europos oro uostų darbą, Madride taip pat buvusi Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė pirmadienį ryte automobiliu atvyko į Paryžių, iš kur tikisi į Vilnių parvykti autobusu.

“Iš čia Užsienio reikalų ministerijos organizuotu autobusu, kartu su kitais Paryžiuje ar kituose miestuose dėl nevykstančių skrydžių įstrigusiais lietuviais vyksime į Lietuva. Planuojama,

kad išvyksime antradienio rytą”, – BNS sakė finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė.

R.Šarkinas BNS sakė, jog tikisi išskristi antradienį ryte į Frankfurtą prie Maino Vokietijoje, o iš jo – į Vilnių.

Abu pareigūnai praėjusią savaitę Madride dalyvavo ES finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikime. Į Vilnių jie planavo grįžti sekmadienį.

Dalyvauti S.Skrzypeko laidotuvėse į Varšuvą automobiliu išvyko LB valdybos narys Audrius Misevičius.