Scanpix

Kamčiatkoje specialistų fiksuojami Kizimeno ugnikalnio veikimo pokyčiai, kaip mano mokslininkai, gali būti katastrofiško išsiveržimo pranašai.

Kaip pranešė Rusijos mokslų akademijos Vulkanologijos ir seismologijos instituto Tolimųjų Rytų skyrius, pastarosiomis dienomis seismologijos stotys pradėjo fiksuoti stiprų ugnikalnio drebėjimą.

“Ugnikalnis tebesiveržia. Registruojama šilumos anomalija rodo, kad uoliena krateryje smarkiai įkaito”, – sakė skyriaus atstovas.

Pasak mokslininko, vulkanologų turimi duomenys rodo, kad Kizimenas rengiasi galingesniam nei dabar vykstantis išsiveržimui. “Yra tikimybės, kad milžino krateryje įvyks katastrofiškas sprogimas”, – sakė jis.

Dabar iš ugnikalnio kraterio veržiasi dujos, kuriose pelenų nedaug.

“Pastarąjį kartą ugnikalnis iš kraterio išspjovė pelenų į maždaug 4 900 metrų virš jūros lygio aukštį gegužės 17 dieną”, – nurodė Vulkanologijos ir seismologijos instituto atstovas.

Kizimenas – vienas iš 29 veikiančių Kamčiatkos ugnikalnių. Jo aukštis – 2 485 metrai. Pastarąjį kartą ugnikalnis priminė apie save išspjaudamas pelenų ir lavos 1928 metais. Pernai lapkritį Kiziminas vėl nubudo. Didžiausi kiekiai pelenų iš jo kraterio buvo išmesti šį sausį. Pelenų stulpai siekė 10 km aukštį. Šleifas tada pasiekė Kamčiatkos Petropavlovską, esantį už daugiau kaip 200 km nuo besiveržiančios sopkos.

Šiuo metu mokslininkai gali stebėti milžino gyvenimą tik  remdamiesi palydovų duomenimis ir mėginiais, paimtais už kelių kilometrų nuo ugnikalnio, nes Kizimenas yra sunkiai pasiekiamas ir toli.

Šiuo metu Kizimenui suteiktas “geltonasis” pavojingumo lėktuvams kodas. Tai reiškia, kad pelenai ir dujos, kuriuos iš kraterio spjaudo milžinas, pavojingi oro transportui.

AFP

Keliasdešimt oro reisų Škotijoje antradienį atšaukti dėl ugnikalnio pelenų debesies, susidariusio po Islandijos Grimsviotno ugnikalnio išsiveržimo.

Išsiveržimo padariniai jau sujaukė planus politikams ir futbolininkams. Amerikos prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) išvyko iš Airijos į Londoną anksčiau nei buvo numatyta, o Ispanijos čempionai “Barcelona” futbolininkai gali išskristi į Londoną dalyvauti šeštadienio UEFA Čempionų lygos futbolo turnyro finale antradienį, o ne ketvirtadienį.

Pernai dėl kito Islandijos ugnikalnio aktyvumo buvo atšaukti 100 tūkst. reisų, buvo priversti laukti skrydžių 10 mln. keleivių ir tai atsiėjo aviacijos industrijai 1,7 mlrd. dolerių.

Grimsviotnas pradėjo veržtis šeštadienį, ir pelenų stulpas iš jo pakilo į maždaug 20 km aukštį. Tai buvo stipriausias Grimsviotno išsiveržimas nuo 1873 metų ir stipresnis už pernai įvykusį Ejafjadlio ugnikalnio išsiveržimą.

Tačiau mokslininkai sako, kad šįkart pelenų struktūra kitokia, jie mažiau sklis, be to, vėjų rožė palankesnė nei pernai.

Islandijos prezidentas Olafuras Ragnaras Grimssonas (Oulavuras Ragnaras Grimsonas) interviu televizijos kanalui CNN pavadino “milžinišku” Grimsviotno išsiveržimo mastą, bet sakė, kad šįkart oro susisiekimas ne taip smarkiai nukentės.

Tačiau oro bendrovių akcijos dėl galimų reisų atšaukimo išlaidų pirmadienį smuktelėjo nuo 3 iki 5 proc.

Norvegijos oro uostų operatorė pranešė, kad dėl pelenų debesies antradienį gali būti įvesti kai kurie skrydžių šalies vakarinėje pakrantėje apribojimai, o Danija paskelbė, kad uždaro nedidelį savo oro erdvės ruožą.

Pigių skrydžių bendrovė ” Ryanair”, priversta atšaukti 36 reisus tarp Škotijos ir kitų Europos miestų, vėl pareiškė, kad nesutinka su aviacijos valdžios sprendimu.

“Ryanair” mano, kad nėra jokios grėsmės saugumui oro reisuose į Škotiją ir iš jos, ir drauge su kitomis oro bendrovėmis skųsis transporto ministrui bei reguliuotojams dėl šių atšaukimų, kurie nėra būtini.

Pernai “Ryanair” vadovas Michaelas O’Leary (Maiklas O’Liris) taip pat kritikavo skrydžių apribojimus, įvestus nuogąstaujant, kad vulkaninių uolienų dalelės sugadins lainerių variklius.

AFP

Pelenų debesis, susidaręs dėl Islandijos Grimsviotno ugnikalnio išsiveržimo, remiantis ekspertų prognozėmis, ketvirtadienį gali pasiekti Prancūzijos vakarus ir Ispanijos šiaurę, praneša pirmadienį radijo stotis “France Info”.

Ekspertai pažymi, kad šiuo metu išsiveržimas nekelia rimtos grėsmės oro susisiekimui Europoje. Tačiau jie ketina artimiausiomis dienomis tikrinti, ar nėra atmosferoje pavojingai daug pelenų.

Anksčiau agentūra “Bloomberg” pranešė, kad Grimsviotno ugnikalnis ėmė veržtis kiek mažiau, bet pakilęs pelenų debesis pirmadienį gali pasiekti Šiaurės Norvegiją, po to per savaitę, jeigu ugnikalnio aktyvumas nesumažės, – ir Didžiąją Britaniją.

Islandijos meteorologijos biuro duomenimis, ugnikalnio išmetamo pelenų debesies aukštis savaitgalį sumažėjo nuo 20 iki 10-11 km, bet specialistai dar negali pasakyti, ar išsiveržimo stiprumas ir toliau mažės.

Ankstesni Grimsviotno aktyvumo laikotarpiai paprastai trukdavo kelias dienas ir nesukeldavo tarptautinio oro susisiekimo pertrūkių.

Pagrindinis Islandijos Keblaviko tarptautinis oro uostas kol kas uždarytas.

“Jeigu išsiveržimas nemažės, pelenų debesis vėliau šią savaitę gali pasiekti Didžiąją Britaniją. Remiantis mūsų naujausia prognoze, debesis, kaip tikimasi, pasieks Šiaurės Norvegiją iki vidudienio”, – sakė Islandijos meteorologijos biuro darbuotojas Haralduras Eirikssonas (Haralduras Eiriksonas).

Kol kas pakilęs į orą pelenų debesis neturi įtakos transatlantiniams oro skrydžiams, ir situacija, pagal Europos oro eismo kontrolės organizacijos “Eurocontrol” sekmadienio duomenis, nesikeis mažiausiai ateinančią parą.

Anksčiau Islandijos meteorologai patikino, kad dėl Grimsviotno išsiveržimo oro susisiekimas didelėje Europos dalyje nenutrūks, kaip tai buvo veržiantis Ejafjadlajokudlio ugnikalniui pernai pavasarį.

Grimsviotnas, kuris yra po Vatnajokudlio ledynu, pastarąjį kartą buvo išsiveržęs 2

Tarptautiniai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai antradienį dirba pagal grafiką, oro bendrovės laikosi patvirtintų skrydžių tvarkaraščio.

Oro uostų tinklapiuose pateikiama realaus laiko informacija rodo, kad nė vienas skrydis neatšauktas.

Pirmadienį dalis skrydžių neįvyko dėl suaktyvėjusio Islandijos ugnikalnio išmestų dulkių.

Vilniaus oro uostas pranešė, kad orlaiviai pagal tvarkaraštį išvyko į Taliną, Rygą, kils lėktuvas į Kijevą. Iš Kauno oro uosto pakilo orlaiviai į Barseloną, Diuseldorfą ir Rygą.

Palangos oro uostas antradienį ryte, kaip ir planuota, išleido lėktuvą į Kopenhagą.

Balandžio viduryje vulkaninių pelenų debesys, pasklidę išsiveržusio ugnikalniui Islandijoje, privertė beveik savaitei uždaryti didžiąją dalį Europos oro erdvės. Oro bendrovės turėjo atšaukti apie 100 tūkst. skrydžių, todėl žlugo milijonų keleivių planai.

Dėl Europos oro erdvę vėl pasiekusių vulkaninių pelenų Lietuvoje pirmadienio rytą atšaukta dalis skrydžių.

Latvijos oro bendrovė “airBaltic” atšaukė rytinius skrydžius iš Dublino į Vilnių bei iš Rygos į Vilnių. Taip pat atšaukti ir “Estonian Air” skrydžiai iš Talino ir iš Amsterdamo į Vilnių bei atgal.

“airBaltic” lėktuvas iš Dublino Vilniuje turėjo leistis 05.55 valandą, iš Rygos – 07.35 valandą, “Estonian Air” lėktuvas iš Talino – 06.30 valandą, o lėktuvas iš Amsterdamo – 13 valandą.

Kauno oro uoste atšaukti bendrovės “Ryanair”skrydžiai į Dubliną ir į Didžiosios Britanijos Bristolio miestą bei atgal.

Palangos oro uoste pirmadienio rytą skrydžiai neatšaukti.

Didžiosios Britanijos civilinės aviacijos pareigūnai dėl tiršto Islandijos Ejafjadlajokudlio vulkano pelenų debesies dalį šalies oro erdvės vėl uždarė sekmadienį.

Balandžio viduryje vulkaninių pelenų debesys, pasklidę po Ejafjadlajokudlio ledynu išsiveržusio ugnikalnio, privertė beveik savaitei uždaryti didžiąją dalį Europos oro erdvės. Oro bendrovės turėjo atšaukti apie 100 tūkst., todėl žlugo milijonų keleivių planai.

Suaktyvėjusio Islandijos ugnikalnio išmetamos dulkės Lietuvos oro erdvės tiesiogiai nepaveiks, prognozuoja Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktorius Kęstutis Auryla.

“Dėl suaktyvėjusio ugnikalnio oro erdvės apribojimus įvedė Airija, apie tai galvoja Škotija. Gali būti, kad sutrikimų bus ir Didžiosios Britanijos oro erdvėje, nes šios šalys sąlyginai yra arti Islandijos. Tuo tarpu mums jokio tiesioginio poveikio vulkaninės dulkės neturės”, – BNS sakė K.Auryla.

Anot CAA vadovo, nepatogumų gali patirti žmonės, skrendantys būtent į šias šalis arba iš jų.

Jo teigimu, dėl oro srovių Lietuvos oro erdvę vulkaniniai debesys pasiekia gerokai išskydę ir nekeliantys pavojaus.

“Nėra jokių prognozių, kad šie debesys Lietuvos erdvėje dabar gali sukelti kokių nors problemų. Visa informacija yra pateikta lėktuvų įguloms, kad jos galėtų operatyviai priimti sprendimus”, – sakė CAA vadovas.

Kaip ir kitose Europos šalyse, Lietuvoje skrydžius balandžio 16 dieną sutrikdė Islandijos vulkano išmestos dulkės, dėl kurių baimintasi orlaivių pakenkimo. Balandžio 20 dieną 19 val. 15 minučių Lietuvos erdvė buvo visiškai atverta.

Visi skrydžiai Airijos pagrindiniame Dublino oro uoste bus sustabdyti nuo trečiadienio ryto dėl vulkaninių pelenų debesies, slenkančio į pietus iš Islandijos, pranešė Airijos aviacijos valdyba (IAA).

Agentūra, kuri antradienį buvo kelioms valandoms sulaikiusi skrydžius didžiojoje Airijos dalyje, nurodė stabdanti visus skrydžius Dubline nuo 10 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku dėl pavojaus, kurį vulkaniniai pelenai kelia lėktuvų varikliams.

Dabar savaitei į Turkiją galima nulėkti vos už 550 Lt, o į Kretą už 600 Lt – tokių nuolaidų kelionių organizatoriai lietuviams dar niekada nesiūlė. “Vis dar jaučiame išsiveržusio Islandijos ugnikalnio padarinius: daug žmonių nesiryžta keliauti gegužę”, – paaiškina “Novaturo” atstovas Tomas Mikalonis.

Tačiau kelionių organizatoriai tikisi, kad greitai rinka atsigaus, nes birželio keliones klientai jau perka už neakcinę kainą. Be to, stebima ir kelionių rinkos stabilizacija: pirmąjį šių metų ketvirtį “Novaturas” pardavė 50 proc. daugiau kelionių nei pernai tuo pat metu, o “Tez tour” – penktadaliu. “Tez tour” tikina artimiausiems dviem mėnesiams pardavęs net pusę kelionių pasiūlymų, o į Egiptą ir Turkiją užsakęs net papildomų vietų.

Šie metai išryškino dar vieną tendenciją: susidarė dvi keliautojų grupės – iš anksto keliones planuoja ir gerus viešbučius renkasi turtingesni žmonės, o kita grupė laukia paskutinės minutės, kai kelionė gali atpigti ir trečdaliu. Tačiau vidutinė perkamų kelionių kaina vis dar išlieka didelė – 1700–2200 Lt vienam asmeniui. Organizatoriai teigia, kad lietuviai dažniau renkasi geresnius viešbučius, o “Oasis tour” šiemet iš viso atsisakė siūlyti trijų žvaigždučių viešbučius.

Populiariausia kelionių kryptis šiemet išlieka Turkija. “Dar mažiausiai dešimt metų ji neturės konkurentų – pigu ir geras aptarnavimas”, – tikina kelionių agentūros “700.lt” vadybininkas Edvardas Ostrachas. Antroje vietoje pagal populiarumą tarp keliautojų yra Kreta bei Ispanijos kurortai. Vis daugiau žmonių dėl priimtinos kainos renkasi ir Bulgariją, o jaunimas traukia į Ibisą Ispanijoje, garsėjančią naktiniais klubais.

"Veido" archyvas

Islandijos ugnikalnis Ejafjadlajokudlis padovanojo Lietuvos banko vadovui Reinoldijui Šarkinui ir finansų ministrei Ingridai Šimonytei retą progą susipažinti su kitokiu transportu nei lėktuvai

Labai preliminariais skaičiavimais dėl Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio Lietuvos turizmo sektorius patyrė 4 milijonų eurų nuostolį, nukentėjo apie 25 000 keleivių ir turistų. Tokius duomenis ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis pateikė Europos Komisijos surengtoje vaizdo konferencijoje, kurioje dalyvavo visų Europos Sąjungos (ES) šalių vyriausybių atstovai.

Nuostoliai, kuriuos patyrė ES šalys svyruoja nuo kelių iki kelių šimtų milijonų eurų, tačiau sprendimas apie tai, jog šiuos nuostolius galėtų dengti šalys arba ES nebuvo priimtas. “Tai yra pati pradžia bendros Europos Sąjungos šalių pozicijos nustatymo šiuo klausimu”, – sako ūkio viceministras A. Burkovskis. Jo teigimu, ryškėja pagrindinė išvada – visos ES šalys turės laikytis vienos pozicijos, kitu atveju galima didelė sumaištis išskiriant kurios nors šalies individualią patirtį.

Itin daug šalys narės kalbėjo apie keliautojų pasitikėjimo oro vežėjais, turizmo operatoriais ir visu turizmo sektoriumi sugrąžinimą, nes tai gali turėti neigiamą įtaką ilgalaikėje perspektyvoje. Pasak konferencijos dalyvių, nuostoliai gali dar labiau išaugti liepos – rugpjūčio mėnesiais, per patį atostogų įkarštį, teikiant pirmenybę ne skrydžiams lėktuvais, o renkantis artimas keliones bei keliavimą sausumos ar vandens transportu.

Europos Komisijos Pramonės ir verslo viceprezidentas Antonio Tajani pareiškė, kad jokios rizikos keliauti oru nebėra ir ragina šalis nares padrąsinti gyventojus jaustis saugiai oro erdvėje.

Šiuo metu įvardinti tikslias Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio finansines pasekmes verslui yra gana sudėtinga, nes paslaugų užsakymai yra pasklidę ne tik po Europą, bet ir po pasaulį. Tačiau jau yra žinoma, kad tiesioginiai ir apskaičiuojami kelionių organizatorių nuostoliai viršija 1 mln. 500 tūkst. Lt, o netiesioginiai – 2 mln. litų. Sumos dar tikslinamos.

“Nors, kaip matyti iš gautų statistinių duomenų, nuostoliai tikrai nemaži, vis tik džiugu, kad kelionių organizatoriai ir kelionių agentūros šiuo kritiniu metu pademonstravo profesionalumą ir tvirtumą priimant vartotojui palankius sprendimus. Tai liudija padėkos, gaunamos tiesiogiai iš turistų”, – kalbėjo Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė.

Didžiausias sąnaudas patyrė kelionių organizatoriai, kurių paslaugomis naudojosi vartotojai, poilsiui pasirinkę Egiptą, Ispaniją, Turkiją, Honkongą, Meksiką, įvairias Europos šalis. Šiuo metu tokio pobūdžio Lietuvoje veikiančių kelionių organizatorių tiesioginiai ir apskaičiuojami nuostoliai viršija 1 500 000 Lt.

Į poilsines keliones turėjo išvykti nemažai keliautojų, tačiau šiuo metu dar nėra aiškiai žinoma, kiek iš jų norės susigrąžinti pinigus, o kiek perkels kelionę į kitą datą.

“Netiesioginius kelionių organizatorių nuostolius dėl negautų pajamų kol kas įvertinti sudėtinga, bet numatome, kad negautos pajamos viršys 2 mln. litų, o bendroje sumoje tiesioginiai ir netiesioginiai kelionių organizatorių nuostoliai gali siekti apie 3,8 mln. litų”, – komentavo D. Mažeikaitė.

Turizmo asociacijos prezidentės teigimu, šis oro transporto paralyžius privertė skubiai pagalvoti ir apie kitas susisiekimo rūšis, ir tai sveikintina, nes kurios nors vienos transporto rūšies “iškritimas” neturėtų sustabdyti bendro judėjimo. Anot jos, prie to labiausiai prisidėjo atsakingas kelionių organizatorių, kelionių agentūrų, atsakingų reguliuojančių institucijų bei kitų turizmo srities atstovų efektyvus darbas – į situaciją buvo sureaguota operatyviai ir profesionaliai.

Nors Lietuva turi moderniausią oro kokybės tyrimo įrangą bei šimtus už taršą atsakingų valdininkų, pasirodo, nėra kam laiku informuoti žmonių apie padidėjusią kietųjų dalelių koncentraciją ore.

Islandijos ugnikalnio išsiveržimas padidino žmonių budrumą – daugelis sunerimo, ar į mūsų pusę pasukę pelenai ir kiti teršalai nepavojingi žmonių sveikatai. Paaiškėjo, kad vulkano išspjautos dalelės žemės beveik nepasiekia, pavyzdžiui, Lietuvoje jų, kaip rodo bendrosios taršos duomenys, būta vos 0,2 proc., o likę teršalai – tai mūsų pačių po žiemos susikaupęs ir iš miestų gatvių neišvalytas purvas.

Tačiau tarptautinės suirutės fone išryškėjo visiškas Lietuvos institucijų neįgalumas. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, balandžio 14 d. gavęs duomenis apie dvigubai, nei leidžia norma, padidėjusią kietųjų dalelių koncentraciją ore, tik po dviejų dienų sugebėjo surašyti raštą, rekomenduojantį laukan nevesti mažų vaikų. Vilniaus savivaldybė šią rekomendaciją mokymo įstaigoms ir vaikų darželiams persiuntė tik balandžio 20-ąją, kai pavojingas oro užterštumas jau seniausiai buvo išsivadėjęs. Taigi sveikatai pavojingomis dienomis sostinės vaikai siautė lauke, o paskui visai be reikalo buvo suvaryti atgal į grupes ir sporto sales.