Lietuvos gyventojai vis aktyviau skolinasi iš Ūkio banko. Per 2011 m. sausio-lapkričio mėnesius Ūkio bankas gyventojams suteikė vartojimo paskolų už 10,5 mln. litų –  virš 4 kartų daugiau nei per tą patį 2010 m. laikotarpį.

Per vienuolika 2011 m. mėnesių Ūkio bankas vartojimo paskolų išdavė beveik 1500 fizinių asmenų – 5 kartus didesniam skaičiui nei per tą patį laikotarpį 2010 m.

„Mūsų konkurenciniai pranašumai ir lankstumas leido pelnyti klientų pasitikėjimą, − sako Ūkio banko Komercijos tarnybos vadovas Justas Babarskas. – Dar vienas didelis Ūkio banko pranašumas – vartojimo kreditų palūkanos, kurios yra vienos mažiausių Lietuvos rinkoje. Ūkio banke klientai kreditus gali gauti su palūkanomis nuo 6 proc. eurais ir 7 proc. litais“.

Pasak J.Babarsko, 2011 m. lapkričio 30 d. bendras vartojimo paskolų portfelis siekė beveik 30 mln. litų. Pernai išduotos paskolos svyravo nuo 600 iki 40 tūkst. litų.
Ūkio banko Komercijos tarnybos vadovo teigimu, pernai klientus daug aktyviau rinktis vartojamuosius kreditus skatino ne tik patrauklios palūkanos, bet ir banko pasiūlytas papildomas draudimas nuo darbo praradimo ir galimybė rinktis kreditą su gyvybės draudimu.
„Poreikis vartojamiesiems kreditams yra didelis, tačiau Lietuvos gyventojai šiandien jau gerokai atsakingiau vertina savo finansines galimybes ir perspektyvas. Pernai prasidėjęs ekonominis atšilimas sudarė sąlygas gyventojams aktyviau skolintis, o galimybė apsidrausti nuo darbo praradimo pašalino tas priežastis, kurios keldavo dvejonių žmogui, ar jis tikrai sugebės grąžinti kreditą. Dabar klientai yra tikri, jog draudimo dėka jie nepatirs problemų grąžindamas bankui pinigus net ir kritiniu atveju, jei netektų darbo“, – sakė J. Babarskas.
Ūkio bankas, atsižvelgdamas į situaciją, su kuria susidūrė kai kurie gyventojai, praėjusių metų lapkritį supaprastino vartojimo kreditų išdavimo sąlygas. Vartojimo kredito minimali suma buvo sumažinta iki 500 litų (iki tol buvo 1000 litų). Be to, buvo panaikintas šiems kreditams taikomas komisinio mokesčio minimumas, tad dabar nedideliems kreditams, siekiantiems nuo 500 iki 999 litų, taikomas tik 1 proc. komisinis mokestis, t. y. nuo 5 iki 10 litų. Mažais vartojimo kreditais gali naudotis tiek nauji, tiek esami Ūkio banko klientai. Vartojimui Ūkio bankas suteikia 500–10 000 Lt paskolą, jos grąžinimo terminas – iki 5 metų.

Ūkio bankas yra pirmasis komercinis bankas Lietuvoje, jau trečią dešimtmetį teikiantis patikimas paslaugas 60-yje klientų aptarnavimo padalinių visoje šalyje.

Savo investicijas svarbu diversifikuoti ne tik instrumentų, bet ir valiutų atžvilgiu.

Kad ir kokių būtų plačių taupymo bei investavimo galimybių, visada bus žmonių, kurie apsisprendžia rinktis aiškias, paprastas ir užtikrintas taupymo bei investavimo priemones – indėlius ir obligacijas. Tačiau net ir kalbant apie šiuos laiko patikrintus bei užtikrintus pasirinkimus, šiais laikais kyla dar vienas aktualus klausimas: kokia valiuta taupyti, siekiant sumažinti valiutų riziką? Pastarojo meto dolerio ir euro kurso svyravimai taip pat sukėlė nemažai klausimų ir svarstymų šia tema.

Didžiausią įtaką euro ir dolerio kurso svyravimui turi euro zonos šalių skolos, kurios bendros pasaulinės ekonomikos padėties bei miglotų jos augimo perspektyvų kontekste atrodo gana grėsmingai. Visos šios problemos neatsirado per vieną dieną ir buvo žinomos jau anksčiau, tačiau gana ilgai delsusios, vyriausybių priimamus sprendimus rinkos įvertino kaip pavėluotus arba nepakankamus. Žinoma, galima būtų bandyti nagrinėti, kiek šių skolų  valdymo sudėtingumą lemia objektyvūs veiksniai (ekonominė aplinka, bendro euro zonos iždo bei bendros fiskalinės politikos nebuvimas), kiek – subjektyvūs (atskirų šalių vyriausybių gebėjimai ir pastangos, reitingų agentūrų vertinimai ir pan.), vis dėlto blogėjantys euro zonos šalių ekonomikos rodikliai euro kursą kreipia žemyn.

Euro zonai nepridėjo stabilumo ir buvusios Graikijos vyriausybės pasiūlytas referendumas: kilo papildomų diskusijų, neramumų finansų rinkose, ir iki tol euro zonos vadovų pasiūlytos susidariusios padėties stabilizavimo priemonės prarado visą savo turėtą teigiamą įtaką esant šiai sudėtingai situacijai. Taigi aplinkybės nuolat klostėsi taip, kad lyg ir pradėjus ieškoti sprendimų nauji įvykių posūkiai situaciją vėl destabilizuodavo.

Tiesa, situacija sudėtinga ne tik euro zonoje. Štai ir JAV nedarbas nemažėja, valstybės bei namų ūkių skolos išlieka didelės, vartotojų ir verslo pasitikėjimo indikatoriai prastėja. Nepaisant to, JAV doleris tebėra išsaugojęs savo, kaip saugios investicijos, statusą. Doleriai investuojami į JAV iždo obligacijas arba laikomi bankų sąskaitose, ir net „Standard&Poor’s“ agentūros sumažintas JAV skolinimosi reitingas neturėjo įtakos šiam rinkos dalyvių apsisprendimui investuoti į dolerį, pagrindinę pasaulio rezervinę valiutą. Kiek tai racionalu – galima vertinti įvairiai, bet baimė ir neapibrėžtumas dėl pasaulio ekonomikos ateities daro savo įtaką. Kita vertus, tik „gilios“ JAV rinkos šiuo metu yra pajėgios užtikrinti tinkamą likvidumą ir absorbuoti milžiniškus, saugaus užutėkio ieškančius finansų srautus.

Žinoma, euro zonos valstybių vadovai deda ir toliau dės labai daug pastangų situacijai suvaldyti ir stabilizuoti, nes stiprėjantis rinkų nepasitikėjimas brangiai kainuoja, o didžiausia kaina – tai pasitikėjimas euro zona ir euru. Vis dėlto kalbėdami apie pasitikėjimą negalime pamiršti ir to, kad, nepaisant neigiamų nuotaikų, euras vis dar išlieka viena pagrindinių pasaulio rezervinių valiutų, ir ši aplinkybė neabejotinai daro įtaką tiek dabar, tiek darys ir ateityje finansų rinkoms vertinant euro, kaip valiutos, perspektyvas.

Be abejo, tiksliai prognozuoti pasaulio valiutų ateities tendencijas sudėtinga, ir nuomonių apie įvairių valiutų perspektyvas esama skirtingų. Tuo tarpu gyvenimas tęsiasi, ir valiutos pasirinkimo klausimas lieka aktualus. Jei kalbėsime apibendrintai, taupymui geriausia rinktis tą valiutą, kuria gaunamos pajamos, ir tą, kuria mokama už prekes bei paslaugas. Be abejo, svarbu atsižvelgti ir į taupymo tikslus – dėl ko taupoma. Jei, pvz., taupoma studijoms užsienyje ar kelionei į užsienį, galbūt racionalu dalį santaupų kaupti atitinkama valiuta.

Na, o bene svarbiausia tiek ekonomikos klestėjimo, tiek ir neramiais laikais – tai tiesiog diversifikuoti savo investicijas ne tik instrumentų, bet ir valiutų atžvilgiu, ir laikytis savo pasirinktos strategijos. Būtent nuoseklumas ir apgalvoti, o ne impulsyvūs veiksmai leidžia ramiau išgyventi įvairius ekonomikos vystymosi ciklus, nepasiduodant baimei dėl galimų ar dėl realių krizių.

Tyrimą dėl galimo pinigų plovimo atliekantys Interpolo pareigūnai tiria ir Ūkio banko veiklą, pirmadienį pranešė britų žiniasklaida.

Ūkio banko atstovas BNS sakė, kad reaguojant į belgų žiniasklaidoje paskelbtą informaciją banke atliekamas vidinis tyrimas.

Britų bulvarinis laikraštis “News of the World” savo interneto svetainėje informuoja, kad Belgijos finansų milžinė ING pranešė teisėsaugai apie virtinę lėšų pervedimų per Lietuvoje veikiantį Ūkio banką į dvi jos atidarytas sąskaitas.

Pranešama, kad kovos su korupcija pareigūnai nurodė nustatę, kad 460 kompanijų į dvi ING sąskaitas pervedė 1,7 mlrd. eurų (5,87 mlrd. litų) ir kad šios lėšos tikriausiai yra “nešvarios”.

Teigiama, kad prieš atkreipiant dėmesį į šias finansines operacijas, milžiniškos pinigų sumos jau buvo paskleistos pasaulio finansų rinkose.

Belgijos pareigūnai šiuo metu aiškinasi šiuos sandorius, o Interpolo ekspertų grupė tiria Ūkio banko veiklą.

“Sumos milžiniškos, – britų laikraščiui sakė vienas Ūkio bankui artimas šaltinis. – Kai kurie Rusijos bankai yra praradę licencijas dėl ryšių su pinigų plovimu, todėl Ūkio bankas turės įrodyti viską vykdęs teisėtai.”

Ūkio bankas sako atliekantis vidinį tyrimą.

“Prieš mėnesį sulaukę žinios iš belgų žiniasklaidos pradėjome vidinį tyrimą, bet nenorime komentuoti aplinkybių, nes tai gali pakenkti tymui”, – BNS sakė Ūkio banko atstovas spaudai Linas Kontrimas.