Ūkio ministerijos nuotr.

Guostė Rimantaitė

Tradiciniais tapusiuose prestižiniuose apdovanojimuose kai kurios nominacijos nesikeičia jau daugelį metų, kitos suformuluotos nau­jai, stebint besikeičiančias verslo tendencijas, siekiant atkreipti dėmesį į naujas verslo sritis ir at­siveriančias galimybes.

Būtent todėl dėl šešių nominacijų gali rungtis kiekvienas Lietuvos verslininkas. Laukiama paraiškų tiek iš didelių, milijoninę apyvartą skaičiuojančių ir plačią eksporto geografiją aprėpiančių įmonių, tiek iš sėkmingų socialinio ar nišinio verslo atstovų.

Ūkio ministerijos atstovų komisija iš visų paraiškas pateikusių verslo subjektų išrinks geriausiai nominacijos kriterijus atitinkančias ir puikių rezultatų pasiekusias įmones, organizacijas ar asmenis. Su atrinktais įmonių trejetukais vienoje populiariausių šalies interneto svetainių turės progą susipažinti visuomenė, potencialūs verslo partneriai.

Kiekvienos nominacijos nugalėtojai bus pa­skelbti ir apdovanoti per spalio 5 d. vyksiantį šventinį Ūkio ministerijos renginį – Verslo dieną.

2016 m. įmonės ar verslo atstovai kviečiami kandidatuoti į šias apdovanojimų „Už nuopelnus verslui“ nominacijas:

1. „Drąsios investicijos“

Žinai, kaip drąsiai investavus į Lietuvos regionus puikiai vystyti verslą ir kurti didelės pridėtinės vertės produktus? Pavyko pritraukti ir ap­mokyti naujų specialistų, sukurti darbo vietų ir gali patvirtinti, kad geros idėjos kliūčių nepai­so? Tuomet ši nominacija – kaip tik tau.

2. „Tvirtas žingsnis į eksporto rinkas“

Vadovaujiesi įsitikinimu, kad verslas neturi sienų, o kokybiški produktai ir paslaugos reikalingos visur? Norėtum, kad visi sužinotų, kaip tau pavyko išplėsti savo eksporto rinkų geografiją ir apimtis? Tvirtai ir garsiai apie tai pranešk kaudamasis dėl eksporto lyderio nominacijos.

3. „Inovatyvių sprendimų lyderis“

Inovacijos išgelbės pasaulį. Jeigu tai tavo įmonės moto ir gali paliudyti, kad inovatyvūs verslo sprendimai ne tik prisideda prie didesnės visuomenės gerovės, bet ir gali būti ekonomiškai sėkmingi – pats metas užpildyti paraišką.

4. „Socialinio verslo lyderis“

Gali sugriauti mitą, kad socialinis verslas ne­gali duoti ekonominės naudos? Me­ta­me tau iš­šūkį – papasakok apie tai ir įrodyk, kad esi so­cia­linio verslo lyderis.

Vaidotas Ilgius, Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ komunikacijos ir plėtros vadovas: „Žinoma šis ap­dovanojimas mums buvo ne tik paskatinimas, bet ir ženklas, kad šalia socialinės lyderystės galime padėti kurti realią pridėtinę vertę verslui. Esa­me partneriai maisto pramo­nės sektoriaus įmonėms, o 2015 m. gautas ap­dovanojimas tai oficialiai patvirtino“.

5. „Versli moteris“

Moterims, kurioms verslo vandenys – malonus iššūkis, o palankus vėjas verslo bures pučia jau ilgiau kaip dvejus metus, pats laikas pranešti, kaip joms pavyksta vairuoti verslus ir įkvėpti ki­tas siekti savo svajonės.

Birutė Jonkuvienė, UAB „Jadvygos žolės“ technologė: „2015 m. buvome įvertinti šia nominacija ir gavome tai, ko siekėme – daug viešumo, pripažinimo, matomumo ir žiniasklaidos dė­mesio. Pa­raišką užpildyti buvo pa­prasta, nes mūsų vadovė iš tiesų labai veikli, gebanti suburti komandą, tad vos kelių minučių investicija suteikė galimybę pristatyti vaistininkės Jadvygos Balvo­čiūtės verslo idėjas plačiai auditorijai.“

6. „Jaunas ir verslus“

Gali drąsiai patvirtinti, kad amžius versle – ne kliūtis, o privalumas? Žinai, ką reiškia sėkmingai su­kurti ir auginti verslą, užpildyti nišas, į kurias pa­tyrę verslo vilkai dar neįkėlė kojos? Pranešk, kad esi jaunas ir verslus, visai Lietuvai, užpildydamas pa­­raišką.

Rimvydas Širvinskas, UAB „TravelDeals LT“ va­dovas: „Pernai gautas ap­do­va­nojimas „Už nuopelnus vers­lui“ šioje nominacijoje bu­vo ne tik malonus, bet ir naudin­gas. Visų pirma tuo, kad lei­do peržvelgti, pajausti ir įvertinti tai, kas pasiekta. Todėl visus jaunus ir verslius kviesčiau pildyti paraišką ir dalyvauti, nes tai pirmiausia reiškia, kad jūs vertinate save, savo darbą ir tikite tuo, ką darote. O jei tikite jūs – patikės ir kiti.“

Konkurse norinčios dalyvauti įmonės turi užpildyti anketą ir pagrįsti savo kandidatūrą pagal nominacijos, kurią siekia gauti, kriterijus. Apdovanojimų „Už nuopelnus verslui“ anketą ir nominacijų kriterijus rasite Ūkio ministerijos interneto svetainėje ad­resu www.ukmin.lrv.lt/verslo-diena.

Užpildytų dalyvių anketų Ūkio ministerija laukia iki 2016 m. rugsėjo 9 d. (imtinai) el. paštu verslodiena@ukmin.lt.

Ūkio ministras E. Gustas:

Ūkio ministerijos nuotr.

„Kasmet per Verslo dienos šventę teikdami apdovanojimus „Už nuopelnus verslui“ siekiame, kad būtų pastebėti ir įvertinti  geriausi, atkakliausi, išradingiausi verslo atstovai – nesvarbu, ar tai būtų didelė bendrovė, ar tik porą darbuotojų turinti įmonė. Šiandien labai svarbus novatoriškas ir netradicinis požiūris į verslą, naujų verslo nišų paieška, inovacijų diegimas, todėl labai tikimės sulaukti unikalių idėjų įgyvendinimo pavyzdžių. Būtent inovatyvūs verslo sprendimai lems, kaip mums pavyks prisiderinti prie vis besikeičiančios pasaulinės situacijos bei užtikrinti nuoseklų šalies ekonomikos augimą“.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį skaitykite ČIA

Kiekvienai įmonei, ieškančiai galimybių plėtoti verslą, koją dažnai pakiša investicijų trūkumas. Tačiau jau kuris laikas šį klausimą padeda spręsti Ūkio ir Finansų ministerijų įkurtas ES lėšomis finansuojamas JEREMIE kontroliuojantysis fondas.

Įkūrus ši fondą Lietuvos mažoms, labai mažoms ir vidutinėms įmonėms gerokai padidėjo galimybės gauti finansavimą per įvairius finansinius instrumentus. Vienas tokių – rizikos kapitalo fondų investicijos.

Kad investicijos – tiesus kelias į sėkmę, patikinti gali ir UAB „CodeIn“ direktorius Šarūnas Legeckas. Kartu su bendraminčių komanda prieš kelerius metus jis įkūrė portalą „Kurgyvenu.lt“. Būdami vieninteliai savo srityje, greitai sulaukė ir sėkmės. Kaip patys pripažįsta, tai pasiekti jiems padėjo rizikos kapitalo fondo „Practica Seed Capital“ investicijos.

Iš Lietuvos – į visą pasaulį

Svetainė „Kurgyvenu.lt“ šiandien yra viena mėgstamiausių tarp nekilnojamąjį turtą perkančių, keičiančių ar nuomojančių lietuvių. Daugybė gyventojų čia kasdien užsuka nemokamai pasitikrinti nekilnojamojo turto kainų, palyginti jų su kitomis, sužinoti apie svarbiausius konkretaus rajono ar gatvės aplinkos veiksnius, tokius kaip nusikalstamumas, oro užterštumas, triukšmas, mokesčiai.

Lankytojai mėgsta svetainę ir dėl to, kad žino, jog informacija objektyvi ir renkama iš patikimų šaltinių, tokių kaip Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Nacionalinis egzaminų centras, Statistikos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra ir kt.

„Iš tiesų mes dabar esame vieninteliai, teikiantys informaciją apie gyvenamosios aplinkos kokybę“, – sako bendrovės direktorius Šarūnas Legeckas, dėl verslo idėjos į Lietuvą grįžęs iš Didžiosios Britanijos.

Pasak jo, gimtojoje šalyje verslą kurti gerokai paprasčiau. „Lietuvoje verslą pradėti verta dėl kelių priežasčių: čia pažįstama aplinka, kultūra, lengva rasti specialistų, o ir kainuoja viskas du kartus pigiau, nei tai darytum užsienyje“, – įsitikinęs direktorius.

Ir nors įgyvendinti idėją ir dirbti su atvirų duomenų šaltiniais nebuvo paprasta, šiandien įmonė gali didžiuotis sėkmingai veikianti Berlyne, Londone, Čikagoje ir San Fransiske. Čia portalas pristatomas „Place I Live“ pavadinimu. Tačiau šiais miestais veržlus kolektyvas apsiriboti neketina. Pagrindinis jų siekis – tapti globalia kompanija. Per ateinančius kelerius metus į svetainės tinklą tikimasi sujungti pusę tūkstančio didžiųjų ir populiariausių pasaulio miestų.

Vis dėlto Š.Legeckas pabrėžia, kad plėsdama savo tinklą įvairiuose pasaulio miestuose, „Kurgyvenu.lt“ komanda išsikelti iš savo gimtosios šalies neketina – turimų technologijų ir išteklių pakanka tam, kad visas pasaulis sužinotų apie Lietuvoje kuriamą verslą.

Žengti pirmyn padėjo investicijos

Bendrovės „CodeIn“ direktoriaus teigimu, pritraukta rizikos kapitalo fondo „Practica Seed Capital“ investicija – vienas didžiausių bendrovės laimėjimų, leidusių įgyvendinti gerokai platesnius ir ambicingesnius tikslus, nei komanda kėlė sau iki šiol.

Sulaukę 200 tūkst. eurų siekiančios „Practica Seed Capital“ fondo investicijos jaunieji verslininkai idėją iškeldino į „Windows Azure“ – „debesijos“ sprendimų kūrimo platformą. Projektas įgijo daugiau technologinių sprendimų ir tapo gerokai lengviau plėtojamas užsienyje, mat bendrovės „Microsoft“ virtualių kompiuterių ir tinklų paslaugos „Windows Azure“ leidžia perkelti taikomąsias programas į „debesį“ tokias, kokios jos yra, be to, naudojantis šiomis paslaugomis galima sumažinti arba visai atsisakyti investicijų į įrangą bendrovės viduje.

Bene didžiausias šios „debesijos“ pranašumas – garantuojami trys svarbiausi reikalavimai, taikomi informacinių technologijų infrastruktūrai: greitis, mastas ir ekonomiškumas.

Tačiau bendrovė gavo ne tik finansinę pagalbą: investuotojai padeda spręsti finansavimo, administravimo, teisinius, personalo bei techninius klausimus, tad su finansine parama gaunamos ir vertingos pamokos, kurios verslo naujokams tampa rimta parama.

Verslininkai, savo produkcijai ieškantys naujų rinkų, tikrai sutiks, kad geriausia tai daryti tarptautinėse parodose ir mugėse, į kurias susirenka potencialūs klientai bei partneriai.

Svarbiausia tokiuose renginiuose – patraukliai pristatyti savo produkciją, o norint tai padaryti reikia nemažų investicijų. Dalyvavimas tokiose parodose tapo gerokai prieinamesnis, kai atsirado galimybė pasitelkti Ūkio ministerijos administruojamą ES struktūrinės paramos priemonę „Naujos galimybės“.

Padėjo įgyti savo stendą

Per pastaruosius šešerius metus ši priemonė padėjo UAB „Daumantai LT“ sėkmingai pristatyti produkciją 22 parodose. Jose užmegzti ryšiai atvėrė kelius į Suomiją, Daniją, Vokietiją, Angliją, Airiją, Latviją, Kiprą, Slovėniją, Švediją bei kitas šalis.

Tokiose parodose tinkamai pristatyti savo gaminamą produkciją – ypač svarbu, todėl įmonė jau keturis kartus pasinaudojo priemone „Naujos galimybės“, padėjusia reprezentatyviai pateikti jos gaminamus majonezinius ir pomidorų padažus, konservuotas daržoves bei kitus pagardus.

„Per priemonę „Naujos galimybės“ gautos paramos lėšos suteikė galimybę parodose turėti savo atskirą stendą, geriau reprezentuoti įmonę ir jos produkciją. Be to, parodoje gali dalyvauti daugiau kolegų, ir dalyvavimas parodose tampa kur kas produktyvesnis“, – tvirtina „Daumantų LT“ eksporto vadybininkas Danas Piepalius.

Pasak jo, kiekvienoje parodoje įmonė užmezga per šimtą naujų kontaktų, todėl kasmet stengiamasi dalyvauti bent penkiose. Tokios parodos ypač vertingos, nes joje paprastai dalyvauja per 2–3 tūkst. dalyvių, jas aplanko daugiau kaip kelios dešimtys tūkstančių lankytojų iš daugiau nei šimto šalių, todėl atsiveria daugybė eksporto galimybių.

D.Piepaliaus teigimu, pasinaudoti parama nėra sudėtinga. „Reikia tik noro ir laiko. Konsultuojamės ir su projektus rašančiomis įmonėmis, todėl pateikti paraiškas nėra sudėtinga“, – tikina pašnekovas.

Šiais metais „Daumantai LT“, pasinaudojusi finansavimu, bus aplankiusi didžiausias tarptautines maisto produktų gamintojų parodas – „BioFach“, „GastroNord“, PLMA ir SIAL.
Padėjo tapti Metų eksportuotoju

Priemonės „Naujos galimybės“ naudą spėjo įvertinti ir UAB „Amber Pasta“. Vienuolikos skirtingų formų ir septynių kokybės lygių makaronus gaminanti įmonė aplankė parodas ne tik Europoje, bet ir Afrikoje, Kenijoje, Senegale, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Jos produkcija sėkmingai realizuojama Europos, Afrikos, Azijos ir Tolimųjų Rytų šalyse.

Aplankytos tarptautinės parodos, pasak „Amber Pastos“ eksporto vadovo Manto Petrausko, leido gerokai padidinti įmonės eksporto mastą. „Eksportas smarkiai išaugo 2012-aisiais, ne veltui tais pačiais metais vidutinių įmonių kategorijoje laimėjome Metų eksportuotojo apdovanojimą“, – sako įmonės atstovas.

Palyginus su 2011 m., 2012-aisiais įmonės eksporto apimtys išaugo 60 proc. „Paramos priemonė „Naujos galimybės“ mums padėjo pasiekti tokį augimą ir tapti Metų eksportuotoju“, – džiaugiasi M. Petrauskas.
Šokteli eksportas

„Naujos galimybės“ 2007–2013 m. tarp verslo buvo viena populiariausių priemonių, kurias administruoja Ūkio ministerija. Paramą galėjo gauti gamybinę ir paslaugų teikimo veiklą vykdančios įmonės, kurių ne mažiau kaip 50 proc. pardavimo sudaro pačios įmonės pagaminta produkcija ar suteiktos paslaugos. Pasinaudodamos šia priemone pusė tūkstančio lietuvišką produkciją gaminančių įmonių turėjo galimybę išvykti į parodas visame pasaulyje ir geriausiai pristatyti savo gaminamus produktus potencialiems klientams bei partneriams.

Priemonės lėšomis taikant fiksuotus įkainių dydžius įmonėms padengiamos dalyvavimo tokiose parodose išlaidos. Priklausomai nuo valstybės, į kurios parodą vykstama, įkainis svyruoja nuo 35,1 tūkst. iki 37,4 tūkst. Lt.

Užsimezgusios naujos pažintys daugeliui įmonių tapo eksporto didėjimo garantu. Eksporto didėjimą patvirtino ir Ūkio ministerijos užsakymu atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti priemonės įtaką ja pasinaudojusių įmonių rodikliams. Rezultatai parodė, kad įmonių, gavusių paramą pagal šią priemonę, eksportas išaugo 13,7 proc.

2007–2013 m. laikotarpiu pagal priemonę paskirstyta 111 mln. Lt ir sudaryta daugiau nei 800 sutarčių. Pasinaudodamos šia priemone per pastaruosius šešerius metus tarptautinėse parodose sėkmingai prisistatė 500 lietuviškų įmonių.

Užsimezgusios naujos pažintys daugeliui įmonių tapo eksporto didėjimo garantu.

Birutė Vėsaitė, kaip ūkio ministrė, yra baigta. Įdomu tik tai, kokiu būdu ji bus priversta palikti postą: atsistatydins pati, bus atstatydinta premjero ar bus laukiama Etikos komisijos išvadų dėl jos skrydžio į Kazachstaną lėktuvu, kurį užsakė Ūkio ministerijos palankumu suinteresuoti verslininkai?

Praėjusią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė pažadėjo grįžusi iš Briuselio šiandien pasikalbėti su premjeru Algirdu Butkevičiumi apie ūkio ministrės Birutės Vėsaitės skrydį į Kazachstaną kartu su „Arvi“ įmonių grupės vadovu Vidmantu Kučinsku šio užsakytu verslo klasės lėktuvu. Žinant, koks skandalas įsiplieskė dėl šios kelionės, nesunku nuspėti, kas bus aptariama per prezidentės ir premjero pokalbį.
Geriausia išeitis būtų, jeigu į šį susitikimą A.Butkevičius, nelaukdamas prezidentės raginimų, pats atsineštų teikimą atleisti B.Vėsaitę iš ūkio ministro pareigų. Tokiu atveju D.Grybauskaitei teliktų padėti parašą, ir reikalas būtų išspręstas be Vyriausybę purtančio skandalo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungoje išvakarėse.
Bet A.Butkevičius veikiausiai to nepadarys. Savo valia atstatydinti iš ministro pareigų įtakingą, tegu ir visuotinių patyčių taikiniu virtusią partijos kolegę gali tik tvirtas, ryžtingas, savarankiškai spręsti sugebantis Vyriausybės vadovas. A.Butkevičius ne toks. Jis savarankiškų sprendimų vengia, tad darys viską, kad sprendimai dėl B.Vėsaitės būtų priimti arba kolegialiai, kokiame nors partijos vadovybės pasitarime, ar permesti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK), po kurios neigiamų išvadų, žinia, pasirinkimų nebūna.
Sunku įsivaizduoti, kad Tarnybinės etikos komisijos nariai galėtų išteisinti B.Vėsaitę. Kai ministras ir jį lydintys asmenys už maždaug 13 tūkst. Lt vertą kelionę sumoka vos po 2700 Lt verslininkui, skraidinančiam juos savo lėktuvu, tai yra tiesioginis ministro palankumo pirkimas. Ypač kad tos įmonės savininkas veda derybas su Ūkio ministerija dėl jam palankių investicijų į Marijampolės laisvąją ekonominę zoną (LEZ) sąlygų ir, skraidindamas ministrę, įgyja unikalią progą prie taurės šampano (ar kuo ten buvo vaišinama B.Vėsaitė) kelias valandas įtikinėti ministrę. Sprendžiant iš B.Vėsaitės kalbų po skrydžio – įtikinėta sėkmingai: „Ne taip jau lengva į tuos LEZ‘us pritraukti norinčiuosius investuoti. Mano žiniomis, „Arvi“ buvo vieninteliai, kurie sutiko eiti į Marijampolės LEZ. Man yra nesuprantama [...], kai lietuviška firma dalyvauja tarptautiniame LEZ konkurse, tai čia jau kažkokie saitai. Konservatoriai protegavo užsieniečius, o mes sudarome sąlygas dalyvauti ir lietuviams.“
Nereikia stebėtis, kad pati B.Vėsaitė, regis, nuoširdžiai nesupranta, ką tokio padarė, kad turėtų atsistatydinti. Nuovoka, išmintimi ir įžvalgumu ji niekada nepasižymėjo, priešingu atveju būtų pasekusi tuo pat metu į Kazachstaną skridusio kolegos Vytenio Andriukaičio pavyzdžiu: jis tikslą pasiekė su keliais persėdimais, užtat etikos požiūriu švariai. Įdomiau yra kita – ar B.Vėsaitė į šį atvirą interesų konfliktą įsivėlė savarankiškai, per žioplumą, kaip paprasta moterėlė susiviliojusi verslininko pasiūlyta prabanga, ar buvo pakišta kolegų, kuriems jau įgriso nuolat skandalus kelianti, atvirai Rusijos energetikų interesams atstovaujanti, konfliktus tarp Prezidentūros ir Vyriausybės provokuojanti ministrė?
B.Vėsaitei, besiaiškinančiai dėl skrydžio, išsprūdo frazė: „Bilietas skristi buvo užsakytas prieš mėnesį.“ Tai itin svarbi detalė, nes koks ten įvykis prieš mėnesį tapo savaitės naujiena Lietuvoje? Ogi prezidentės D.Grybauskaitės kelionė į Londoną pigių skrydžių bendrovės lėktuvu. Kodėl prezidentei staiga prireikė visai Lietuvai parodyti, kaip pigiai ir kukliai ji skraido, nors lig tol niekados savo kelionių detalių neafišuodavo? Dėl populiarumo, ruošiantis perrinkimui? Bet iki prezidento rinkimų daugiau nei metai! Iki to laiko tas skrydis bus šimtą kartų pamirštas.
O gal prezidentei reikėjo pabrėžtinai nustatyti itin kuklius visų aukštų pareigūnų kelionių standartus, žinant, kad kai kas iš ministrų juos netrukus sulaužys? Juk ne Ūkio ministerijos iniciatyva buvo keliauti „Arvi“ įmonių grupės lėktuvu – tai „Arvi“ ministerijai pasiūlė kelionę už ketvirtį kainos. Ministrė tik neatsispyrė pagundai.
B.Vėsaitę pakišo? Kodėl gi ne, jeigu, tarkime, dėl to buvo išankstinis susitarimas su Prezidentūra ir Vyriausybe? Prisiminkime, kad skandalas dėl B.Vėsaitės kelionės į Kazachstaną kilo po to, kai apie ją paskelbė premjeras A.Butkevičius, atsakydamas į opozicijos klausimą, kur dabar nuo užsienio investuotojų bus slepiama nuolat nusišnekanti ministrė. Tuomet visi juokėsi, esą A.Butkevičius pats netyčia pakišęs B.Vėsaitę. O jeigu ne netyčia? Menant, kaip staigiai ir be kompromisų A.Butkevičius atėmė iš B.Vėsaitės visas galimybes daryti įtaką energetikai ir panaikino jos paskyrimus į Visagino AE valdybą, negalima sakyti, kad ministrė turi premjero pasitikėjimą, tegu viešai jis kalba kitaip.
Kas ten dar iš įtakingų socdemų kurstė skandalą, tai pasakydamas, kad B.Vėsaitė savo veiksmais kelia partijos populiarumą, tai aiškindamas, esą ji „kurianti geresnę Lietuvą“? Juozas Olekas, vienas tų, kurie sėdi A.Butkevičiaus dešinėje ir be kurio šis nepriima jokių svarbių sprendimų. Kada ir kodėl paaiškėjo, kad ministrė skrido už juokingai mažą kainą su jos draugija suinteresuotais verslininkais, taip pakliūdama į interesų konfliktą? Kai apie tai ramiai, nieko neslėpdamas žurnalistams papasakojo pats „Arvi“ vadovas V.Kučinskas. Telefonu tiesiai iš Kazachstano, nepaisydamas užimtumo konferencijoje ir derybose, tarsi būtų laukęs skambučio. Kas nedelsdamas kreipėsi į VTEK, prašydamas ištirti ir įvertinti B.Vėsaitės veiklą ir kas pasakė, kad gavus neigiamą išvadą ministrei teks trauktis? Premjeras A.Butkevičius, nors toks konkretumas jam tarsi nebūdingas.
Dabar – svarbiausias klausimas: kas sieja premjerą A.Butkevičių, ministrą J.Oleką ir „Arvi“ vadovą V.Kučinską? Atsakymas krinta į akis, vos žvilgtelėjus į Seimo rinkimų apygardų žemėlapį: J.Olekas daugelį metų balotiruojasi Suvalkijos apygardoje, apimančioje Marijampolės rajoną, kuriame ir įsikūrusi „Arvi“, tai yra V.Kučinskas yra J.Oleko rinkėjas, o A.Butkevičius keliasi gretimoje Vilkaviškio apygardoje, kurią irgi apima „Arvi“ grupės įmonės. Dar nuo Marijampolės cukraus fabriko privatizavimo laikų žinant, kaip gerai V.Kučinskas randa kalbą su politikais, būtų keista, jeigu jis nesutartų su dviem svarbiausiais savo krašto Seimo nariais ir ministrais. Ir prireikus nepadarytų jiems (o gal ir valstybės vadovei) nedidelės paslaugos.
Žinoma, tai tik sąmokslo teorija, bet didžiojoje politikoje, ypač kai vyksta kova dėl postų, sąmokslų dažniau būna, nei nebūna.

Ar B.Vėsaitė į interesų konfliktą įsivėlė per žioplumą, susiviliojusi verslininko pasiūlyta prabanga, ar buvo pakišta kolegų, kuriems jau įgriso nuolat skandalus kelianti ministrė?

Ūkio ministerija uždarė specialųjį tinklalapį “skatinimoplanas.lt” ir paskelbė, kad 2009 bei 2010 metams parengtas ekonomikos skatinimo planas baigtas, tačiau jame numatytos ir neįgyvendintos priemonės bus tęsiamos.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas tvirtina, kad iš ekonomikos skatinimo plano verslas daug nesitikėjo, kadangi buvo akivaizdu, jog planas sudarytas tik iš Europos Sąjungos (ES) paramos, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Visa parama buvo nukreipta stipresnėms, stabiliai veikiančioms įmonėms, kurios galėjo užsitikrinti bendrą bankų finansavimą. Tačiau su finansiniais sunkumais susidūręs verslas, ypač dirbantis vidaus rinkoje, buvo paliktas vienas”, – sakė D.Arlauskas.

Anot jo, būtų pasiekta daugiau ir išvengta kai kurių neigiamų pokyčių, jei drauge su eksportu būtų skatintas ir vidaus paslaugų sektorius bei vidinis vartojimas.

Ūkio ministras Dainius Kreivys žadėjo iki 2011 metų ekonomikos skatinimo plano priemonėmis įlieti į šalies ekonomiką daugiau kaip 5 mlrd. litų, tačiau plano ataskaitoje skaičiuojama, kad per tuos dvejus metus verslą pasiekė apie 3 mlrd. litų lėšų, o atėmus garantijas ir mokestinius kreditus – vos apie 2 mlrd. litų.

Nepatvirtinta, ar kaip buvo žadėta, pavyko išsaugoti per 100 tūkst. darbo vietų, ar verslo našta, kaip buvo planuota, sumažėjo 30 procentų.

Trys buvę ir dabartiniai Ūkio ministerijos pareigūnai galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, steigiant suskystintų dujų importo terminalo valdymo įmonę Gamtinių dujų terminalas, rašo naujienų portalas delfi.lt.

Ikiteisminį tyrimą atlikusi Vilniaus apygardos prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba nustatė, kad buvę valdininkai steigiant terminalo valdymo įmonę protegavo Bronislovo Lubio valdomą koncerną “Achema”, patvirtino Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius.

Pasak jo, buvusiam ministerijos sekretoriui Anicetui Ignotui, buvusiai Teisės ir viešųjų pirkimų departamento vadovei Neringai Pažūsienei ir buvusiam ministerijos valstybės sekretoriui Gediminui Miškiniui pateikti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, kai dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, rašo delfi.lt.

Taip pat teigiama, kad valdininkai, iš kurių vienas jau nebedirba valstybės tarnyboje, pažemino valstybės tarnautojo vardą bei ministerijos prestižą.

Ar kaltinimai yra pagrįsti, turės nustatyti teismas.

Tyrimo duomenimis, dalyvauti Gamtinių dujų terminalo konkurse 2008 metais Ūkio ministerija pakvietė penkias bendroves, tačiau nustatė tik 5 dienų terminą pasiūlymams pateikti. Netrukus konkurso nugalėtoju buvo paskelbta “Achema”, kuri disponavo visa su konkursu susijusia informacija.

“Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad už suteiktas privilegijas valstybės tarnautojams būtų atsilyginta”, – teigė G.Tarasevičius.

Anot jo, dėl to “Achemos” darbuotojai byloje figūruoja tik kaip liudytojai, o kadangi materialinės žalos valstybei nebuvo padaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

A.Ignotas šiuo metu dirba Ūkio ministerijai pavaldžioje Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo lėšas administruojančioje valstybės įmonėje Energetikos agentūra, G.Miškinis yra Ūkio ministerijos kancleris, o N.Pažūsienė užsiima privačia veikla.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) 2008 metų lapkritį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo tarnyba, Ūkio ministerijai ir “Achemos grupės” valdomai Jonavos trąšų bendrovei “Achema” 2008-ųjų rudenį steigiant suskystintų dujų importo terminalo valdymo įmonę Gamtinių dujų terminalas.

80 proc. įmonės akcijų valdė valstybė, 20 proc. – B.Lubio kontroliuojamo koncerno “Achemos grupė” įmonė “Achema”.

2009 metų pabaigoje jau kita – Andriaus Kubiliaus Vyriausybė likvidavo įmonę.