Ūkio ministerijos nuotr.

Guostė Rimantaitė

Tradiciniais tapusiuose prestižiniuose apdovanojimuose kai kurios nominacijos nesikeičia jau daugelį metų, kitos suformuluotos nau­jai, stebint besikeičiančias verslo tendencijas, siekiant atkreipti dėmesį į naujas verslo sritis ir at­siveriančias galimybes.

Būtent todėl dėl šešių nominacijų gali rungtis kiekvienas Lietuvos verslininkas. Laukiama paraiškų tiek iš didelių, milijoninę apyvartą skaičiuojančių ir plačią eksporto geografiją aprėpiančių įmonių, tiek iš sėkmingų socialinio ar nišinio verslo atstovų.

Ūkio ministerijos atstovų komisija iš visų paraiškas pateikusių verslo subjektų išrinks geriausiai nominacijos kriterijus atitinkančias ir puikių rezultatų pasiekusias įmones, organizacijas ar asmenis. Su atrinktais įmonių trejetukais vienoje populiariausių šalies interneto svetainių turės progą susipažinti visuomenė, potencialūs verslo partneriai.

Kiekvienos nominacijos nugalėtojai bus pa­skelbti ir apdovanoti per spalio 5 d. vyksiantį šventinį Ūkio ministerijos renginį – Verslo dieną.

2016 m. įmonės ar verslo atstovai kviečiami kandidatuoti į šias apdovanojimų „Už nuopelnus verslui“ nominacijas:

1. „Drąsios investicijos“

Žinai, kaip drąsiai investavus į Lietuvos regionus puikiai vystyti verslą ir kurti didelės pridėtinės vertės produktus? Pavyko pritraukti ir ap­mokyti naujų specialistų, sukurti darbo vietų ir gali patvirtinti, kad geros idėjos kliūčių nepai­so? Tuomet ši nominacija – kaip tik tau.

2. „Tvirtas žingsnis į eksporto rinkas“

Vadovaujiesi įsitikinimu, kad verslas neturi sienų, o kokybiški produktai ir paslaugos reikalingos visur? Norėtum, kad visi sužinotų, kaip tau pavyko išplėsti savo eksporto rinkų geografiją ir apimtis? Tvirtai ir garsiai apie tai pranešk kaudamasis dėl eksporto lyderio nominacijos.

3. „Inovatyvių sprendimų lyderis“

Inovacijos išgelbės pasaulį. Jeigu tai tavo įmonės moto ir gali paliudyti, kad inovatyvūs verslo sprendimai ne tik prisideda prie didesnės visuomenės gerovės, bet ir gali būti ekonomiškai sėkmingi – pats metas užpildyti paraišką.

4. „Socialinio verslo lyderis“

Gali sugriauti mitą, kad socialinis verslas ne­gali duoti ekonominės naudos? Me­ta­me tau iš­šūkį – papasakok apie tai ir įrodyk, kad esi so­cia­linio verslo lyderis.

Vaidotas Ilgius, Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ komunikacijos ir plėtros vadovas: „Žinoma šis ap­dovanojimas mums buvo ne tik paskatinimas, bet ir ženklas, kad šalia socialinės lyderystės galime padėti kurti realią pridėtinę vertę verslui. Esa­me partneriai maisto pramo­nės sektoriaus įmonėms, o 2015 m. gautas ap­dovanojimas tai oficialiai patvirtino“.

5. „Versli moteris“

Moterims, kurioms verslo vandenys – malonus iššūkis, o palankus vėjas verslo bures pučia jau ilgiau kaip dvejus metus, pats laikas pranešti, kaip joms pavyksta vairuoti verslus ir įkvėpti ki­tas siekti savo svajonės.

Birutė Jonkuvienė, UAB „Jadvygos žolės“ technologė: „2015 m. buvome įvertinti šia nominacija ir gavome tai, ko siekėme – daug viešumo, pripažinimo, matomumo ir žiniasklaidos dė­mesio. Pa­raišką užpildyti buvo pa­prasta, nes mūsų vadovė iš tiesų labai veikli, gebanti suburti komandą, tad vos kelių minučių investicija suteikė galimybę pristatyti vaistininkės Jadvygos Balvo­čiūtės verslo idėjas plačiai auditorijai.“

6. „Jaunas ir verslus“

Gali drąsiai patvirtinti, kad amžius versle – ne kliūtis, o privalumas? Žinai, ką reiškia sėkmingai su­kurti ir auginti verslą, užpildyti nišas, į kurias pa­tyrę verslo vilkai dar neįkėlė kojos? Pranešk, kad esi jaunas ir verslus, visai Lietuvai, užpildydamas pa­­raišką.

Rimvydas Širvinskas, UAB „TravelDeals LT“ va­dovas: „Pernai gautas ap­do­va­nojimas „Už nuopelnus vers­lui“ šioje nominacijoje bu­vo ne tik malonus, bet ir naudin­gas. Visų pirma tuo, kad lei­do peržvelgti, pajausti ir įvertinti tai, kas pasiekta. Todėl visus jaunus ir verslius kviesčiau pildyti paraišką ir dalyvauti, nes tai pirmiausia reiškia, kad jūs vertinate save, savo darbą ir tikite tuo, ką darote. O jei tikite jūs – patikės ir kiti.“

Konkurse norinčios dalyvauti įmonės turi užpildyti anketą ir pagrįsti savo kandidatūrą pagal nominacijos, kurią siekia gauti, kriterijus. Apdovanojimų „Už nuopelnus verslui“ anketą ir nominacijų kriterijus rasite Ūkio ministerijos interneto svetainėje ad­resu www.ukmin.lrv.lt/verslo-diena.

Užpildytų dalyvių anketų Ūkio ministerija laukia iki 2016 m. rugsėjo 9 d. (imtinai) el. paštu verslodiena@ukmin.lt.

Ūkio ministras E. Gustas:

Ūkio ministerijos nuotr.

„Kasmet per Verslo dienos šventę teikdami apdovanojimus „Už nuopelnus verslui“ siekiame, kad būtų pastebėti ir įvertinti  geriausi, atkakliausi, išradingiausi verslo atstovai – nesvarbu, ar tai būtų didelė bendrovė, ar tik porą darbuotojų turinti įmonė. Šiandien labai svarbus novatoriškas ir netradicinis požiūris į verslą, naujų verslo nišų paieška, inovacijų diegimas, todėl labai tikimės sulaukti unikalių idėjų įgyvendinimo pavyzdžių. Būtent inovatyvūs verslo sprendimai lems, kaip mums pavyks prisiderinti prie vis besikeičiančios pasaulinės situacijos bei užtikrinti nuoseklų šalies ekonomikos augimą“.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį skaitykite ČIA

Panorėjęs Linas Linkevičius galės būti vienu tų, kurie formuos ne tik užsienio reikalų, bet ir visą Ministrų kabineto politiką.

Tarp Vilniaus ir Briuselio
Su vienu profesionaliausių naujosios Vyriausybės ministrų L.Linkevičiumi Lietuvos diplomatijos vadovo poste siejama nemažai vilčių, ir ne tik Vilniuje. Vienas pirmųjų jį pasveikino Vokietijos, su kuria Lietuva jau seniai siekia suartėti, užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle, sveikinimo laišką su kvietimu atvykti į Varšuvą atsiuntė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, paskutinį kartą dvišaliu formatu su tuomečiu Lietuvos diplomatijos vadovu Vygaudu Ušacku kalbėjęs 2009-ųjų pavasarį.
L.Linkevičiaus karjera Lietuvoje unikali – lygiai dvidešimt metų jis buvo užsiėmęs viena vienintele veikla – gynybos politika. Nuo 1992-ųjų rudens, kai pirmą (ir paskutinį) kartą į Seimą nuo LDDP išrinktas L.Linkevičius buvo paskirtas Lietuvos parlamentinės delegacijos prie NATO vadovu, iki 2012 m. vasaros.
Per tuos du dešimtmečius L.Linkevičius pakaitomis būdavo tai krašto apsaugos ministru pirma Adolfo Šleževičiaus, paskui Lauryno Mindaugo Stankevičiaus Ministrų kabinetuose, paskui Lietuvos ambasadoriumi prie NATO ir Vakarų Europos Sąjungoje, paskui vėl krašto apsaugos ministru nuo liberalų Rolando Pakso ir, kaip nepartinis, Algirdo Brazausko Ministrų kabinetuose, paskui vėl ambasadorius NATO.
Antroji jo komandiruotė į Briuselį užtruko septynerius metus, tad į Lietuvą L.Linkevičius, kaip seniausiai NATO dirbantis ambasadorius, grįžo ne tik iš Lietuvos misijos vadovo, bet ir iš Šiaurės Atlanto Tarybos dekano pareigų. Metus išbuvęs faktiniu premjero Andriaus Kubiliaus patarėju saugumo ir gynybos klausimais (dėl vidaus politinių sumetimų jis skaitėsi visuomeniniu patarėju ir atlyginimą gaudavo kaip URM ambasadorius ypatingiems pavedimams), L.Linkevičius pirmą kartą gavo paskyrimą, nesusijusį su gynybos politika – vadovauti ambasadai Minske.
Šioje tarnyboje L.Linkevičius išbuvo vos tris mėnesius – iki Seimo rinkimų, po kurių iš karto prabilta, kad užsienio reikalų postas atiteksiąs prezidentei Daliai Grybauskaitei iš darbo Briuselyje laikų gerai pažįstamam ambasadoriui. Mat kandidatas į premjerus Algirdas Butkevičius pasakė, jog, siekiant išvengti numanomo konflikto su valstybės vadove, ji galės pasirinkti diplomatijos vadovą. Juolab kad iš grynų saviškių socdemai nelabai turėjo ką pasiūlyti. Tiesa, pats L.Linkevičius, „Prognozių“ paklaustas, kieno ministru jis yra Vyriausybėje – prezidentės ar LSDP – kone pasipiktinęs patikino, jog yra gryniausias savo partijos atstovas ir nieko nežinąs, ką ten kas yra kalbėjęs.
Tačiau tikrovėje ne visai taip. L.Linkevičius, nors formaliai – LSDP narys nuo 2004-ųjų metų, bet faktiškai yra ministras-technokratas, savo partiškumą arba keičiantis pagal poreikius, arba visai jo atsisakantis. Žinoma, savo politine kilme iš komunistinės nomenklatūros (pats jis labai nemėgsta, kai kas nors primena šią jo praeitį ir kone dejuoja: “Na, kiek gi galima?”) natūraliai artimesnis kairiesiems L.Linkevičius įrodė sugebąs dirbti bei puikiai sutarti tiek su liberalais, tiek su konservatoriais.

Tikslas – į NATO
L.Linkevičius politinės karjeros laiptais pradėjo kopti 1993-ųjų rudenį, po Kauno savanorių maišto atsistatydinus nepartiniam, bet dar nuo Sąjūdžio laikų užsilikusiam krašto apsaugos ministrui Audriui Butkevičiui, kuris metus LDDP Vyriausybėse išdirbo tik todėl, kad sugebėjo įtikinti naująją valdžią, kad be jo NATO netikės komunistų siekiais integruotis į Vakarus. Tad rinkdami jam pamainą, LDDP vadovai ieškojo jauno, lengvai bendraujančio, gerai angliškai kalbančio, gilios nomenklatūrinės praeities neslegiamo žmogaus. Seimo delegacijai prie NATO vadovavęs, tuo metu 32-ejų metų amžiaus L.Linkevičius atrodė esąs idealus pasirinkimas. Ateitis parodė, kad taip ir buvo. Nors tuometis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, senas laivyno karininkas, socialdemokratas Nikolajus Medvedevas, išgirdęs, kas bus krašto apsaugos ministru, susiėmęs už galvos kartojo: “Viešpatie, kur jų protas? Tą vaikigalį?!”
Tačiau “tas vaikigalis” netruko kibti į darbą, turėdamas aiškų tikslą – padaryti viską, kad Lietuvos kariuomenė atitiktų visus NATO standartus ir taptų svariu argumentu motyvuojant mūsų valstybės siekius tapti Aljanso nare.
Vienas pirmųjų uždavinių buvo įvesti kariuomenėje elementarią tvarką, išgyvendinant iš sovietmečio atėjusią ir jau plačiai išsikerojusią “diedovščiną” – jaunų kareivių ujimą. L.Linkevičius įtraukė Seimo narius, sukūrė “pasitikėjimo telefonų” kareivinėse tinklą. Pasiekti rezultatai – pirmas ir didelis privalumas.
Antras – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo rengimas, trukęs trejus metus ir patvirtintas 1996-ųjų gruodį jau nebe LDDP, o konservatorių valdomo Seimo. Tai pavyko todėl, kad įstatymas, nurodantis, jog Lietuva pasiryžusi tapti NATO nare, buvo rengiamas visų pagrindinių Seimo partijų, o L.Linkevičius buvo vienu pagrindinių tokio tarppartinio bendradarbiavimo iniciatorių.
Trečias privalumas – Lietuvos ginkluotųjų pajėgų įtraukimas į NATO tarptautines taikos palaikymo operacijas. Menant, kokios nuotaikos tuo metu vyravo Seimo valdančiojoje LDDP frakcijoje, pilnoje seno raugo komunistų ir sovietų karo veteranus šlovinančių agrarininkų, L.Linkevičiaus pastangos atrodė tiesiog didvyriškos.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/prognozes-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Ūkio ministras Rimantas Žylius elgėsi nepriekaištingai, paprašęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išaiškinimo, ar jis gali skirti Europos Sąjungos (ES) fondų paramą Lietuvos įmonei “Hewlett-Packard”, trečiadienį pareiškė Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius.

“Ministras elgėsi labai preciziškai, jis pasakė, kad jis nusišalina (nuo europinės paramos skyrimo “Hewlett-Packard” – BNS) ir kreipėsi į mane. Mes, turėdami šiek tiek abejonių dėl to, kaip tai gali vertinti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kreipėmės į ją. Gerai, kad greitai davė atsakymą. Tai yra tam tikras precendento formavimas. (…) Manau, kad pats pavyzdys ir ministro elgesio, ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos elgesio, yra tinkamas”, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Kubilius.

“Norėčiau, kad taip preciziškai dirbtų ir kitos valstybės ar politinės institucijos”, – pridūrė premjeras.

Pats R.Žylius dar šią savaitę ketina pasirašyti įsakymą dėl Europos Sąjungos (ES) fondų paramos skyrimo įmonei “Hewlett-Packard”.

“Eiga bus tokia: premjeras, gavęs iš Vyriausioji tarnybinės etikos komisija patarimą, priims sprendimą. Jis greičiausiai bus toks, kad dėl mano mažareikšmiškumo tų akcijų, kurias turiu, ir jų mažareikšmiškos reikšmės, premjeras paves pasirašyti įsakymą dėl paramos skyrimo. Ir pasirašysiu”, – trečiadienį BNS sakė ministras.

R.Žylius mano, kad premjeras pasirašyti įsakymą jį įpareigos ketvirtadienį: “Rytoj (ketvirtadienį – BNS) gausiu ir iš karto pasirašysiu”.

Trečiadienį VTEK pareiškė, kad R.Žylius gali skirti ES fondų paramą Lietuvoje registruotai įmonei “Hewlett-Packard”.

Komisijos teigimu, R.Žyliaus turimas “Hewlett-Packard Company”, kurioje jis 2003-2009 metais dirbo sprendimų architektu, 0,00003 proc.akcijų paketas yra labai mažas ir negali daryti įtakos jo sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

Pasak spaudos, 1,6 mln. litų ES paramos “Hewlett Packard”, kartu su bendrove “Sophus” ketinanti kurti naują informacijos technologijų platformą, paprašė pernai. Lietuvos verslo paramos agentūra projektą pripažino tinkamu remti dar gerokai iki R.Žyliui tampant ministru.

Ūkio ministeriją, kurios vadovas tvirtina agentūros sprendimus, tokia rekomendacija pasiekė kovo 8 dieną – tą pačią, kai atsistatydino D.Kreivys. Seime prisiekęs R.Žylius paramą skirti atsisakė ir, vadovaudamasis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, apie tokį sprendimą informavo premjerą Andrių Kubilių.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės ūkio ministru ketvirtadienį paskirtas Rimantas Žylius ketina papildyti 2009 metais Valstybinei tarnybinės etikos komisijai (VTEK) pateiktą interesų deklaraciją.

“Deklaraciją papildysiu artimiausiu metu. Kartu su teisininkais ieškome visko, kas gali būti panašu ir nepanašu į interesų konfliktus”, – BNS sakė R.Žylius. Jis nenorėjo konkretizuoti, ką pildys deklaracijoje, tačiau paminėjo, kad yra investavęs į investicinius fondus.

Paklaustas apie neatitikimus tarp jo turto deklaracijos ir VTEK pateiktos deklaracijos, R.Žylius pripažino, kad “gali būti kokia klaida”, tačiau sakė viską ketinantis ištaisyti.

“Tam skiriu daugiau dėmesio nei norėčiau”, – kalbėjo paskirtasis ūkio ministras.

VTEK 2009 metais pateiktoje deklaracijoje R.Žylius nurodė, kad yra bendrovių “Hewlett Packard Company” (JAV), “Klaipėdos nafta” ir “Sveiki produktai” akcininkas.

Akcijų kiekis deklaracijoje nenurodytas, tačiau R.Žylius BNS informavo, kad jam priklauso 7,97 proc. “Sveikų produktų”, 0,058 proc. “Klaipėdos naftos” ir 0,00003 proc. tarptautinės “Hewlett Packard Company” akcijų.

Deklaracijoje nurodyta, kad R.Žylius ir jo sutuoktinė Kristina Vaivadaitė 2008-2009 yra suteikęs 75-100 tūkst. litų dydžio paskolą “Sveikiems produktams”, 2009 metų vasarį iš “Nordea Bank” yra gavęs 100-150 tūkst. litų paskolą būstui įsigyti, “Swedbank” padėję indėlį, kurio suma yra nuo 100 tūkst. iki 150 tūkst. litų.

2009 metų turto deklaracijose, kurias skelbia “Valstybės žinios”, nurodyta, kad bendra R.Žyliaus ir K.Vaivadaitės negrąžintų paskolų suma siekia 534,9 tūkst. litų. R.Žylius deklaravo, kad yra paskolinęs ir nesusigrąžinęs 29 tūkst. litų, o K.Vaivadaitė – 50 tūkst. litų.

Turto deklaracijoje taip pat nurodyta, kad K.Vaivadaitė turi 135,6 tūkst. litų piniginių lėšų, tuo tarpu R.Žylius piniginių lėšų nedeklaravo.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako, kad ūkio ministro norėtų su didesne politine patirtimi nei siūlomas viceministras Rimantas Žylius, tačiau teigia gerai vertinanti, kad jis tęstų pirmtako Dainiaus Kreivio pradėtus darbus.

“Galbūt norėtųsi su didesne politine patirtimi ministro, nes politinių partijų veikla tam ir yra, kad užsiaugintum savo ministrus, savo komitetų pirmininkus Seime”, – Žinių radijui trečiadienį sakė I.Degutienė.

Kita vertus, politikė sakė teigiamai vertinanti R.Žyliaus įgytą patirtį Ūkio ministerijoje per dvejus metus ir pabrėžė laukianti, kad jis tęstų darbus, siekiant skaidrumo viešųjų pirkimų srityje ir pritraukiant investicijas į Lietuvą.

“Ta situacija nėra tokia blogiausia, nėra ta, kad žmogus būtų nežinomas”, – kalbėjo parlamento vadovė.

Dabartinį ūkio viceministrą skirti Ūkio ministerijos vadovu vietoj atsistatydinusio D.Kreivio pasiūlė premjeras Andrius Kubilius.

Antradienį R.Žyliaus kandidatūrą Vyriausybės vadovas pristatė didžiausiai valdančiajai Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai. A.Kubiliaus teigimu, frakcija vieningai pritarė šiai kandidatūrai.

Trečiadienį kandidatą priims prezidentė Dalia Grybauskaitė.

D.Kreivys iš ministro posto pasitraukė, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino jį supainiojus viešuosius ir privačius interesus.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad ūkio ministras Dainius Kreivys puolamas dėl siekių pertvarkyti viešųjų pirkimų sistemą.

“Suprantamas dalykas, kad skaidrinant viešuosius pirkimus, juos darant europietiškai ir nebeleidžiant įvairioms grupuotėms viešuosius pirkimus naudoti taip, kaip buvo įpratę, natūralu, kad tos grupuotės ieško, kaip grąžinti seną tvarką. Jei ministras ją keičia ir keičia labai radikaliai, tai natūralu, kad ne visi tuo yra patenkinti”, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Kubilius.

Premjeras tvirtino nežinantis faktų, kurie kompromituotų ministrą. “Aš šiuo metu nelabai žinau tokių faktų, kurie leistų teigti, kad ministras kompromituoja Vyriausybę ar partiją”, – sakė A.Kubilius.

Prezidentė praėjusią savaitę pareiškė nepasitikinti D.Kreiviu. Ji tokią poziciją išsakė viešojoje erdvėje iškilus abejonėms, jog D.Kreivys supainiojo viešuosius ir privačius interesus, skirstydamas Europos Sąjungos (ES) paramą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narė Seimo pirmininkė Irena Degutienė trečiadienį paragino ministrą įsiklausyti į šalies vadovės nuomonę, tačiau konservatorių pirmininkas A.Kubilius gina D.Kreivį ir teigia juo pasitikintis.

A.Kubilius anksčiau sakė, kad dėl D.Kreivio ateities su politikais ir prezidente bus tariamasi kitą savaitę, po savaitgalį vyksiančių savivaldos rinkimų.

Pasak premjero, taip nuspręsta ne vien dėl įtemptos partijos darbotvarkės prieš rinkimus, bet ir norint, kad “visi šiek tiek nurimtų”.

“Aš manau, kad reikia šiek tiek laiko, kad visi šiek tiek nurimtų, ir kad būtų svarstomos ne tik nuomonės, kurias labai dažnai suformuoja ir viešoji žiniasklaida, kuri irgi ne visada prieš rinkimus visiškai sąžininga, bet ir konkretūs faktai. Faktai apie ministro darbus, apie atsiribojimą nuo buvusio verslo, apie trukdymus ministrui skaidrinti viešuosius pirkimus ir kitus darbus daryti”, – sakė A.Kubilius.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija aiškinasi, ar D.Kreivys neturėjo nusišalinti, kai buvo priimami sprendimai, susiję su įmonėmis, kuriose akcijų turi jo motina. Skandalas kilo spaudai paskelbus, kad D.Kreivio motinos Florentinos Kreivienės iš dalies valdoma bendrovė Specializuota komplektavimo valdyba (SKV) ir bendrovės “Dalsta” bei ir “Bikusta” laimėjo dviejų sostinės mokyklų renovavimo konkursus už maždaug 6 mln. litų.

Ūkio ministras Dainius Kreivys šalies ekonomiką lygina su lėktuvu, kurio vienas variklis veikia puikiai, o kitas – tik pamažu pradeda suktis.

Lietuvos eksportui ir pramonei recesija jau baigėsi, tačiau tam, kad atsigautų vidaus vartojimas, dar prireiks laiko – jo augimas pastebimas tik pastaruosius du mėnesius. Taip interviu “Lietuvos žinioms” teigė ūkio ministras Dainius KREIVYS.

Vyriausybės išreklamuotas Ekonomikos skatinimo planas, turintis būti ramsčiu kovojant su krizės padariniais, sulaukė dažniausiai kritiškų vertinimų, tačiau ūkio ministras jų girdėti nelinkęs.

„Lietuvos žinios“ rašo:

„- Rudens pradžioje visuomenę papiktino išaugusios maisto kainos. Ar nesibaiminate, kad atėjus žiemai maistas vėl brangs? Turint galvoje įsibėgėsiantį šildymo sezoną, tokia perspektyva atrodytų išties grėsminga, – klausė ministro „Lietuvos žinios“.

- Grėsmė, kad ims brangti produktai, visada yra. Verslas dažnai nori greitesnio pelno. Situacija rinkoje oligopolinė, tokios struktūros yra nelanksčios ir gali lengvai turėti viršpelnį, diktuoti sąlygas pirkėjams. Vyriausybė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė verslui pasiuntė aiškią žinią – žmonėms šiuo metu nelengva, tad sunkmetį turime išgyventi solidariai. Manau, kad kol kas supratimas iš verslo pusės yra.

- Esama optimistinių prognozių, esą recesija po Naujųjų metų baigsis. Tačiau kritikai teigia, kad Ekonomikos skatinimo planas nesuveikė taip, kaip planuota. Kokių priemonių žadama imtis kitąmet?

- Jeigu mūsų ekonomiką lygintume su lėktuvu, tai dabar skrendame tik su vienu varikliu, o kitas pamažu pradeda suktis. Pirmasis variklis – pramonė ir eksportas – šių metų pabaigoje pasiekė 2008 metų piko lygį. Priminsiu, kad prieš dvejus metus rezultatai buvo aukščiausi per visą šalies istoriją. Taigi dabar kiekvienas aukštesnis rezultatas reikš naują Lietuvos eksporto rekordą. Galiu drąsiai sakyti, kad mūsų pramonei ir eksportui recesija tikrai baigėsi – įmonės priima naujų darbuotojų, plečia gamybą. Antrasis variklis – mūsų vidaus vartojimas, o jis jau antrą mėnesį auga. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad statybų bendrovės nustojo skųstis. Geras pavyzdys – Panevėžio statybos trestas. Jis pernai patyrė 2 mln. litų nuostolių, o šiemet gavo palyginti didelį pelną. Esu įsitikinęs, kad Ekonomikos skatinimo planas suveikė neblogai, paramą krizės metu gavo 11 tūkst. įmonių. Valdžia ir Ūkio ministerija sudarė prielaidas ekonomikai atsigauti, o pagrindinis valstybės sėkmės laidas yra verslas, kuris sugebėjo atsitiesti ir tempia mūsų ekonomiką į priekį.

- Smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo sistemos siūlymai bus dar tik teikiami Vyriausybei. Kodėl jų nebuvo iki šiol?

- Negaliu sutikti, kad nebuvo. Valstybėje 98,5 proc. viso verslo yra smulkusis ir vidutinis. 11 tūkst. įmonių buvo paremtos vienokiomis ar kitokiomis priemonėmis, o didžiąją dalį šios paramos gavo būtent smulkiosios ir vidutinės įmonės. Mūsų tikslas – skatinti verslumą ir naujų įmonių kūrimąsi. Reikia pasiekti, kad žmonėms būtų prieinami smulkūs kreditai, tam tikri paramos paketai, efektyviai dirbtų verslo informacijos centrai. Mes sakome, kad smulkusis verslas, išskyrus patentus, dabar yra apmokestintas per daug. Turėtume iš esmės peržiūrėti mokestinę bazę kiekvienam vadinamajam verslo laiptui. Esame parengę planą, išklausę ekspertų nuomonių, ketiname grįžti prie klausimo Vyriausybės lygmeniu ir bandysime įgyvendinti projektą “Verslo laiptai”. Kiek laiko tai truks? Projektas sudėtingas, nes keičiama mokestinė bazė. Neužteks vien verslo ir Ūkio ministerijos noro, būtinas Vyriausybės pritarimas. Tačiau esu girdėjęs šio projekto palaikymo žodžių, tikiu, kad jis bus priimtas Seime jei ne rudens, tai pavasario sesijoje.

- Vietos verslas stebisi, kodėl kviečiamoms užsienio kompanijoms sudaromos išskirtinės sąlygos. Mūsų verslininkai teigia, kad patys galėtų įvykdyti keliamus uždavinius, jei sulauktų realios valstybės paramos?

- Užsienio investuotojai gavo gerokai mažiau paramos nei Lietuvos verslas. Su mūsų šalies bendrovėmis pasirašyta sutarčių investiciniams projektams įgyvendinti už 2 mlrd. litų, o su užsienio įmonėmis – vos už 10 mln. litų. Taigi skaičiai tokie, kad nereikia nė aiškinti. Labai geras pavyzdys – Visoriuose steigiamas Saulės energijos technologijų tyrimų ir gamybos centras, į kurio kūrimą verslininkai įdeda 100 mln. litų, o valstybė iš Europos Sąjungos (ES) paramos – 50 mln. litų.

- Vienas deklaruojamų būsimo atsigavimo elementų – užsienio investicijų pritraukimas. Kada į Lietuvą galėtų ateiti nauji investuotojai? Su keliomis didelėmis kompanijomis deramasi ir ko tikimasi iš šių derybų?

- Kiekvieną mėnesį gaunu ataskaitas apie tai, su kuria kompanija kurioje derybų stadijoje esame. Taip pat, kiek į sąrašą pateko naujų kompanijų. Visa ši informacija yra konfidenciali, nes šie sąrašai labai įdomūs ir mūsų konkurentams. Derybos vyksta su 3-5 didelėmis kompanijomis ir tikiuosi, kad iš turimo sąrašo kurios nors jų į Lietuvą įžengs bent jau artimiausią pusmetį. Bendras sąrašas nemažas, jame yra ir paslaugų centrų, ir gamybos įmonių. Norėčiau pabrėžti, kad įmonės, su kuriomis šnekamės, žvalgosi ne tik į Vilnių, šiuo metu jau kalbama ir apie Kauną.

- Kas, Jūsų nuomone, leidžia tikėtis, kad Lietuva gali tapti Šiaurės Europos paslaugų centru?

- Turėdami viziją kalbame apie tai, ką turime geriausio. Visų pirma, tai – išsilavinę žmonės. Dažnai patys niurzgame, kad mūsų specialistai neva blogi, be kompetencijos, bet, pavyzdžiui, “Barclays” ar “Western Union” vadovai yra sakę, jog į Lietuvą atėjo dėl darbuotojų žinių ir gebėjimų. Mes turime daug talentų, tačiau man neramu, kad nemažai gabių žmonių renkasi emigraciją. Dabar tai milžiniška problema. Ne tik dėl to, kad mažėja dirbančiųjų, bet ir todėl, kad kompanijos, kurios galėtų ateiti į Lietuvą, netenka potencialių darbuotojų. Tai kelia nerimą.

Antras dalykas – infrastruktūra. Kai kuriais aspektais esame visa galva aukščiau nei kitos ES šalys, ką jau kalbėti apie tokias valstybes kaip Vokietija ar Prancūzija, kurios atsilieka nuo mūsų pagal skaitmeninę infrastruktūrą. Derėtų pažymėti, kad esame konkurencingi. Algų dydis Lietuvoje yra patrauklus užsieniečiams, „Lietuvos žinioms“ sakė ministras.

- Pirmasis bandymas pakeisti valstybės turimo turto valdymą patyrė akivaizdžią nesėkmę. “Visuomio” idėja nesulaukė pritarimo net tarp konservatorių-krikdemų, delegavusių Jus į Vyriausybę. Ar nežlugs naujos pertvarkos šioje srityje planas?

- Judame į priekį pertvarkydami valstybės įmonių valdymą. Šį klausimą ketiname aptarti artimiausiame Vyriausybės pasitarime. Pagrindiniai pertvarkos principai – skaidrumas, aiškūs tikslai ir reguliavimo bei valdymo atskyrimas. Skaidrumo gairės yra patvirtintos ir Ūkio ministerija kitąmet jas rengiasi įgyvendinti. Tai reiškia, kad visos įmonės turės teikti ketvirtines ir metines ataskaitas, iš kurių bus daug kas matyti. Tikslus valstybės įmonėms kels Finansų ministerija. Visi sutariame, kad įmonė yra turtas ir ji turi duoti grąžą žmonėms. Tą grąžą turi apskaityti Finansų ministerija ir biudžete padalyti įvairioms sritims.

Trečiasis tikslas – reguliavimo bei valdymo atskyrimas yra pagrindinis klausimas. Aš ir dabar manau, kad geriausia būtų tai daryti atskiroje holdingo kompanijoje. Tačiau “Visuomio” idėja nesulaukė palaikymo. Taigi reguliavimo ir valdymo atskyrimu dabar turės pasirūpinti pačios ministerijos. Čia dar daug reikės diskutuoti. Žiūrėsime, kaip bus įgyvendinami mūsų planai, ar įmonės duos rezultatą, kurio tikimės. Galbūt vėliau atsiras pasitikėjimas tuo, ką darome, ir vėl bus galima kalbėti apie geriausią variantą.

- Kaip vertinate koalicijos partnerių bendradarbiavimą koalicijoje? Netrūksta pavyzdžių, kai kolegos imasi abejotinų iniciatyvų. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pranešė apie Lietuvos pašto didinamus įkainius už laikraščių pristatymą. Tai skaudus smūgis leidėjams ir skaitytojams. Valdančiųjų reitingų jis tikrai nepadidins.

- Noriu atkreipti dėmesį, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai laikosi nuomonės – įmonės turi veikti efektyviai. Tai yra ir sąnaudų optimizavimas, komercinės veiklos atskyrimas nuo nekomercinės, skaidri apskaita, profesionalūs vadovai. Šiuo metu to įmonėse nematome. Iš karto sakyti, kad kelsime kainas, yra neteisinga. Visų pirma reikia susitvarkyti pačiose įmonėse, o kainas kelti tik tada, kai viskas padaryta. Tai pasakytina apie visas valstybei priklausančias bendroves, taip pat ir apie Lietuvos paštą.

Viešojo sektoriaus valdymo sistema yra neefektyvi, linkusi auginti biurokratinį aparatą ir visiškai neorientuota į rezultatus. Todėl būtina iš pagrindų keisti valdininkų darbo principus, teigia ūkio ministras Dainius Kreivys.

„Valstybės valdymo sistemą turim apversti aukštyn kojom, nes šiuo metu ji dirba stovėdama ant galvos. Nepasidalinta atsakomybė, neaiškūs darbo tikslai, biudžetinių įstaigų finansavimas neturint aiškių prioritetų, kam tie pinigai bus skirti – visa tai lėmė valstybės valdymo efektyvumo sulėtėjimą“, – šiandien susitikime su žurnalistais pažymėjo D.Kreivys.

Ūkio ministras įsitikinęs, kad viešojo sektoriaus valdymo sistema turėtų būti perorientuota į projektinę, kuri apibrėš valstybės tarnautojų atsakomybę už rezultatus, nuo jų darbo kokybės priklausys ir jų atlyginimas. Be to, ministro teigimu, biudžetinių institucijų finansavimas privalo būti skiriamas tik pagal iš anksto pasitvirtintus projektus.

„Projektinis darbo principas yra įprastas versle, bet visiškai naujas valstybės tarnyboje. Tačiau tik taip galėsim užtikrinti, kad kiekvienas mokesčių mokėtojų litas bus panaudotas tikslingai“, – pažymėjo ministras.

Jau daugiau kaip pusę metų Ūkio ministerijoje veikia įdiegta projektinio valdymo sistema, dirbama pagal moderniausius valdymo principus, užtikrinančius politinių ir valdymo sprendimų skaidrumą. Šiuo metu Ūkio ministerijoje pagal projektinį modelį dirba apie 100 darbuotojų, užregistruota 18 projektų.

Pasak Ūkio ministerijos Projektų valdymo skyriaus vedėjos Dainos Čiūdarienės, projektinis valdymas yra galingas įrankis pokyčiams įgyvendinti, jis orientuotas į rezultatus, efektyvumą ir atskaitomybę visuomenei.